Legislator Case Law & Legislation
2025-01-13 Nr. ANB-28-4-68-3-00382-2024-2 AI generated

2025-01-13 Nr. ANB-28-4-68-3-00382-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2025-01-13 Nr. ANB-28-4-68-3-00382-2024-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko, spręsdama pareiškėjo J. B. (J. B.) atstovės advokatės Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2025-01-13 Nr. ANB-28-4-68-3-00382-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Institucija) buvo gautas J. B. prašymas, kuriame nurodoma, kad M. S. savavališkai, nesuderinusi su vaiko tėvu, neatsižvelgdama į vaiko teises ir teisėtus interesus, pakeitė vaiko ugdymo įstaigą, taip yra siekiama atitolinti vaiką nuo tėvo ir piktnaudžiaujama motinos valdžia.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Prašymo Nr. DOK-4413/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00382-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko, spręsdama pareiškėjo J. B. (J. B.) atstovės advokatės Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Institucija) buvo gautas J. B. prašymas, kuriame nurodoma, kad M. S. savavališkai, nesuderinusi su vaiko tėvu, neatsižvelgdama į vaiko teises ir teisėtus interesus, pakeitė vaiko ugdymo įstaigą, taip yra siekiama atitolinti vaiką nuo tėvo ir piktnaudžiaujama motinos valdžia.

Institucijos vyriausioji specialistė 2024 m. vasario 14 d. nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5651 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, nes M. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, požymių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo J. B. atstovės advokatės skundą dėl Institucijos vyriausiosios specialistės 2024 m. vasario 14 d. nutarimo atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo J. B. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjo J. B. atstovė advokatė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir pradėti administracinę teiseną. Priteisti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo atstovė nurodo, kad teismai padarė esminę teisės taikymo klaidą, netaikydami atsakomybės asmeniui, kurio veika atitinka administracinio nusižengimo požymius; taip pat padarė įrodymų vertinimo klaidą, kadangi teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo pagrindo keisti nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigos, nes ji visiškai atitiko vaiko interesus, kur buvo susiformavęs vaiko socialinis ryšys, įprasta aplinka, tėvai buvo priėmę abipusį sprendimą leisti vaiką į šią ugdymo įstaigą. Vaiko atskyrimas nuo jam įprastos aplinkos, draugų, mokytojų, prie kurių jis priprato per trejus metus, nesant tam svaraus pagrindo, vienareikšmiškai reiškia vaiko interesų pažeidimą. Teismai ignoravo pareiškėjo prašymą tinkamai įvertinti aplinkybes, kad motina sistemingai ir tendencingai klaidino vaiko tėvą ir ugdymo įstaigą. Ugdymo įstaiga galėjo būti pakeista tik abipusiu tėvų sprendimu arba teismo leidimu. Motinos veiksmai yra neteisėti, neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo ir faktinės teismų nustatytos aplinkybės visiškai atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo turinį.

Atsisakytina priimti pareiškėjo J. B. atstovės advokatės Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

Prašyme pareiškėjo atstovė teigia, kad teismai padarė įrodymų vertinimo klaidą, kadangi teismų padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir esminę teisės taikymo klaidą, nes teismų išvados, kad M. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių yra neteisingos.

Prašyme išdėstyti teiginiai suponuoja naują (pakartotinį) įrodymų vertinimą bei jų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių tikrinimą. Minėta, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalies nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato. Remdamasis būtent byloje nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų ir ar tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos.

Pažymėtina, kad prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą iš esmės akcentuojamos tos pačios aplinkybės, kurios buvo vertinamos tiek apylinkės, tiek apygardos teisme, ir dėl jų pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakyta, todėl vien tai, kad teismai padarė kitokias išvadas nei norėtų pareiškėjo atstovė, nepagrindžia administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo pagrindų.

Pareiškėjo atstovė deklaratyviai teigia, kad teismai padarė esminius proceso teisės pažeidimus, tačiau konkrečiais teisiniais argumentais nepagrindžia, kodėl jos nurodomi tariami pažeidimai turėtų būti laikomi esminiais. Pažymėtina ir tai, kad prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą materialiosios teisės pažeidimas taip pat grindžiamas nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu, tačiau išsamių teisinių argumentų, sudarančių pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, prašyme nepateikta.

Atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3, 6 punktais, 6 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo J. B. atstovės advokatės Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas