Legislator Case Law & Legislation
38859d3f-4cc5-4e25-befc-51767c065ca6 AI generated

38859d3f-4cc5-4e25-befc-51767c065ca6 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 38859d3f-4cc5-4e25-befc-51767c065ca6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija" ieÅ¡kinį atsakovui G. P. (trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Ex libris LT“) dėl skolos priteisimo.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė:                                         I. Ginčo esmė         IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo G.

Legislator headnote

AI generated

38859d3f-4cc5-4e25-befc-51767c065ca6 · Vilniaus apygardos teismas: Atmetė atsakovo teiginį, kad negali bÅ«ti priteisiama iÅ¡ jo už bendrų patalpų Å¡ildymÄ (atsakovas teigia, jog jis neturi bendrų patalpų su kitais patalpų savininkais, o įėjimas į patalpas yra atskiras), nes Å¡i aplinkybė nepaneigia jo, kaip patalpų savininko, bendrosios dalinės nuosavybės teisės bendrojo naudojimo patalpoms ir kt., kas suponuoja ir pareigÄ apmokėti jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1455-160/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25585-2013-0Procesinio sprendimo kategorija:35.4; 35.5; 45.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. rugpjūčio mėn. 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Zitos Smirnovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija" ieÅ¡kinį atsakovui G. P. (trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Ex libris LT“) dėl skolos priteisimo.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė:                                         I. Ginčo esmė         IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo G.

P. 5818,63 Lt skolÄ , 240,61 Lt palÅ«kanų, 5 proc. procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas teikia centralizuotÄ Å¡ilumÄ pastatui (duomenys neskelbtini), tame tarpe patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovui priklauso ir pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalis – 36,15 kv. m. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis dėl negyvenamųjų patalpų yra sudaryta nuomos sutartis su UAB „Ex libris LT“, o nuomos sutarties terminas patenka į įsiskolinimo pagal ieÅ¡kinį susidarymo laikotarpį.

Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės laiku atsiskaityti už teikiamas paslaugas, neteisėtai savavaliÅ¡kai atsijungė nuo Å¡ildymo sistemos, todėl už patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Å¡ildymÄ ir Å¡ilumos energijÄ susidarė 5818,63 Lt įsiskolinimas. UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais yra sudarę neterminuotÄ energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri laikytina sudaryta remiantis teisės aktais. Pastate Å¡ilumos kiekis buvo skirstomas vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 12 str., Å ilumos kiekio paskirstymo metodu Nr. 4 bei metodu Nr. 5 atsižvelgus į tai, kad dalis namo patalpų nėra Å¡ildoma nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos (įskaitant ir atsakovui priklausančiÄ pastogės dalį).

Savininkams proporcingai paskaičiuotas mokestis už bendrųjų patalpų Å¡ildymÄ . Prie ieÅ¡kinio pridėjo mokesčių paskaičiavimo pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad praÅ¡oma priteisti suma apima laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2013-07-30.        Atsiliepimu į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovas G. P. prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilnius, jis pasirinkęs kitÄ alternatyvų patalpų Å¡ildymo bÅ«dÄ , nes jo netenkino ieÅ¡kovo teikiamo Å¡ildymo kokybė.

Todėl, jis nuo 2010-07-01 faktiÅ¡kai atsijungė nuo ieÅ¡kovo centralizuotai teikiamos Å¡ildymo energijos tinklų, tačiau to neįtvirtino juridiÅ¡kai. IeÅ¡kovas, žinodamas, kad atsakovas atsijungė nuo centralizuotai teikiamos Å¡ilumos energijos, nesiėmė jokių veiksmų, kad pradėtų realiai patalpoms teikti Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, tokiu bÅ«du pripažino, kad ieÅ¡kovas yra atsijungęs nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo ir Å¡ilumos energijÄ gauna kitais alternatyviais bÅ«dais.

IeÅ¡kovas, bÅ«damas Å¡ilumos tiekimo monopolininkas, siekia nepagrįstai praturtėti, nes reikalauja sumokėti už centralizuotai suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , kurios faktiÅ¡kai atsakovas nėra gavęs. Paskaičiuodamas namo tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ , ieÅ¡kovas žinojo, kad tiekiamas Å¡ilumos kiekis į namÄ yra sumažėjęs. Be to, ieÅ¡kovo patalpos neturi bendrų patalpų su kitais namo patalpų savininkais, nes turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ gatvės. Todėl už bendrai naudojamų patalpų Å¡ildymÄ jis iÅ¡vis neturi mokėti.

CK 6.388 str. numato prievolę abonentui mokėti tik už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį, todėl priteisus ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti sumas bÅ«tų suformuota ydinga praktika sudaranti tiekėjams sÄ lygas nepagrįstai praturtėti vartotojų sÄ skaita.        Atsiliepimo į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, nepateikė.II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat patalpos esančios palėpėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e apie šį turtÄ nurodyta, kad patalpos Å¡ildomos iÅ¡ centralizuotų sistemų, o laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-12-01 buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis su UAB „Ex libris LT“. Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos įteisinimÄ .

Dėl Å¡ios priežasties, nesant teisėtÄ patalpų Å¡ildymo sistemos atjungimÄ patvirtinančio akto, laikytina, kad atsakovas liko Å¡ilumos energijos vartotoju. Kadangi atsijungimo procedÅ«ra nėra įteisinta, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad jis nėra vartotojas bei su tuo, jog jis neturi mokėti už negautÄ Å¡ilumos energijÄ . Atsakovas rėmėsi Å ilumos Å«kio įstatymo 2 str. 45 punktu, kad Å¡ilumos vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami Å¡ildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie Å¡ilumos perdavimo tinklų ar pastatų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, tačiau Å¡ioje byloje nėra ginčo ar atsakovo įrenginiai iki neteisėto atjungimo buvo nustatyta tvarka prijungti prie Å¡ilumos perdavimo tinklų.

Neteisėtas atsijungimas negali paneigti aplinkybės, kad atsakovas yra Å¡ilumos energijos vartotojas. ArgumentÄ , kad ieÅ¡kovas žinojo, jog atsakovas yra atsijungęs nuo centralizuotai teikiamos Å¡ilumos energijos, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad atkurtų centralizuotai teikiamos Å¡ilumos energijos tiekimÄ atsakovui, atmetė. Remiantis Å ilumos Å«kio įstatymu ieÅ¡kovas privalo užtikrinti Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens perdavimo tinklų techninę bÅ«klę, tačiau tai nesuponuoja ieÅ¡kovo pareigos tikrinti, ar kuris nors vartotojas name yra neteisėtai atsijungęs nuo sistemos ir imtis veiksmų jį vėl prijungti, taip užtikrindamas Å¡ilumos energijos perdavimÄ . Be to, atsakovas nepateikė duomenų, kad atsakovas bÅ«tų kreipęsis į ieÅ¡kovÄ dėl Å¡ilumos energijos patekimo užtikrinimo į jam priklausančias patalpas.

Atmetė atsakovo teiginį, kad negali bÅ«ti priteisiama iÅ¡ jo už bendrų patalpų Å¡ildymÄ (atsakovas teigia, jog jis neturi bendrų patalpų su kitais patalpų savininkais, o įėjimas į patalpas yra atskiras), nes Å¡i aplinkybė nepaneigia jo, kaip patalpų savininko, bendrosios dalinės nuosavybės teisės bendrojo naudojimo patalpoms ir kt., kas suponuoja ir pareigÄ apmokėti jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

Nurodė, kad atsakovas nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ suteikimÄ pastogei, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas G. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas nežinojo, jog apeliantas yra pasirinkęs kitÄ alternatyvų patalpų Å¡ildymo bÅ«dÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų prieÅ¡ingai. Be to, ieÅ¡kovas ne tik, kad neneigė Å¡ios aplinkybės, bet ir jÄ patvirtino, nes savo ieÅ¡kinyje patvirtina aplinkybę, kad jam buvo žinoma apie apelianto atsijungimÄ nuo centralizuotai teikiamos Å¡ildymo sistemos. IeÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų, kad atkurtų centralizuotai teikiamos Å¡ilumos energijos tiekimÄ atsakovui, tai yra savo iniciatyva neprijungė atsakovui priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, prie centralizuotai teikiamos Å¡ilumos energijos sistemos.

IÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovas konkliudentiniais veiksmais, savo neveikimu bei neprijungimu atsakovo patalpų prie centralizuotai teikiamos Å¡ilumos energijos perdavimo tinklų, pripažino tai, kad atsakovas patalpas Å¡ildo alternatyviais Å¡ildymo bÅ«dais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymu tai yra ieÅ¡kovo pareiga, o ne teisė, todėl ieÅ¡kovas ar jo įgalioti asmenys bei darbuotojai turėjo pastebėti žymų karÅ¡to vandens bei centralizuoto Å¡ildymo tiekimo sumažėjimÄ ir imtis veiksmų tam, kad bÅ«tų iÅ¡tirta dėl kokių priežasčių yra įvykęs toks ženklus karÅ¡to vandens bei centralizuotai teikiamos Å¡ilumos energijos sumažėjimas bei jas atkurti.

Arba vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijos nuostatomis suraÅ¡yti bei pasiraÅ¡yti su apeliantu Å¡ilumos tiekimo nutraukimÄ patvirtinantį aktÄ . IeÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ ir neatsakingumÄ patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovas du kartus kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ apelianto priteisimo. Å i aplinkybė įrodo tai, kad ieÅ¡kovas žinojo apie apelianto faktinį atsijungimÄ nuo ieÅ¡kovo centralizuotai teikiamos Å¡ilumos energijos perdavimo tinklų ir nebÅ«damas užtikrintas savo teisumu bei ieÅ¡kinio pagrįstumu kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas nesÄ Å¾iningas, net nebandė kreiptis į apeliantÄ dėl skolos apmokėjimo ne teisminiu keliu, tai yra nesiuntė raÅ¡tų, raginimų ar kitų dokumentų, kuriais reikalautų apmokėti įsiskolinimus. Teismas nei iÅ¡ ieÅ¡kovo, nei iÅ¡ apelianto nereikalavo įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų faktÄ , kad tarp Å¡alių buvo susiraÅ¡inėjama, bendraujama kitais bÅ«dais, derinamos atsijungimo nuo centralizuotai teikiamos Å¡ilumos energijos perdavimo tinklų sÄ lygos bei galimybės pasiraÅ¡yti Å¡ilumos tiekimo nutraukimÄ patvirtinantis aktas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2013-12-03 sprendimÄ , sudarė nelygias bei neproporcingas sÄ lygas visiems centralizuotai teikiamos Å¡ilumos energijos vartotojams, ne vien apeliantui, reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo tinkamo prekių ar paslaugų teikimo. Turėtų bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad tarp Å¡alių nėra sudarytos raÅ¡ytinės Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat į tai, kad ji negalėjo bÅ«ti sudaryta ir konkliudentiniais veiksmais, nes ginčo patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų sutarties dėl patalpų Å¡ildymo sudarymui ir neturėjo bÅ«tinų įrenginių priimti Å¡ilumÄ , todėl tarp Å¡alių nesusiklostė Å¡ilumos pirkimo-pardavimo santykiai, kÄ patvirtina ir faktas, kad joks pirkimo-pardavimo objektas nebuvo perduotas apeliantui.

Ginčo laikotarpiu jis nebuvo ir negalėjo bÅ«ti Å¡ilumos vartotoju, nes jam priklausančiose patalpose nebuvo įrenginių, kurie bÅ«tų sujungti su bendra pastato Å¡ildymo sistema. Be to, remiantis LR Å ilumos Å«kio įstatymu Å¡ilumos vartotojai turi pareigÄ mokėti tik už faktiÅ¡kai suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ (kiekį), nepriklausomai, kaip Å¡is kiekis buvo apskaičiuotas (pagal skaitiklius ar priskyrimÄ ). Taip pat, CK 6.305 str. 1 d. numatyta prievolė mokėti už gautÄ prekę, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas apmokėti už neperduotÄ prekę (Å¡ilumos energijÄ ) yra nepagrįstas ir pareikÅ¡tas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

IeÅ¡kovas atsiliepimu apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PaaiÅ¡kino, kad atsakovas turi vartotojui tenkančias pareigas, tame tarpe ir atsiskaityti su ieÅ¡kove už patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje Å¡ildymÄ . Atsakovo atsikirtimai ir apeliacinio skundo motyvai iÅ¡ esmės tapatÅ«s tiems, kurie jau buvo nagrinėti ankstesnėje byloje, o Å¡ioje nagrinėjamoje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai buvo pateikti ir atitinkamai jau teismų tirti/vertinti civilinėje byloje Nr. 2-4199-803/2012.

IeÅ¡kovo teigimu pirmosios instancijos teismas 2013-12-03 sprendime padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neturi pareigos imtis veiksmų ir neteisėtai atsijungusį vartotojÄ vėl prijungti. Buto Å¡ilumos įrenginiai yra vartotojo nuosavybė, tad tik atsijungusio vartotojo valia galimas prijungimas. Juolab, kad pagal teisinį reguliavimÄ , neteisėtai atsijungus, buto/patalpos Å¡ilumos įrenginiai de jure nelaikomi atjungti. Atjungimo de jure faktÄ teisės aktai sieja ne su faktiÅ¡kai atliktais atjungimo veiksmais, o su atitinkamais teisės aktuose nurodytais dokumentų įforminimo veiksmais.

Ir kaip pabrėžia ieÅ¡kovas: „iÅ¡ ne teisės neatsiranda teisė“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad „Taisyklės numatė aiÅ¡kiÄ ir tiksliÄ atsijungimo procedÅ«rÄ , kurios neįgyvendinus darytina iÅ¡vada, kad asmuo nėra atsijungęs ir yra vartotojas“; „Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos įteisinimÄ . <...> Nesant teisėtÄ patalpų Å¡ildymo sistemos atjungimÄ patvirtinančio akto, laikytina, kad atsakovas liko Å¡ilumos energijos vartotoju“.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs bylÄ už ankstesnį skolos laikotarpį nurodė, kad „vien tik tai, kad pasikeitė Å¡iuos santykius detalizuojančių Taisyklių redakcija, kurioje neliko netiesioginės nuorodos apie privalomus atsiskaitymus, neeliminuoja tų Taisyklių nuostatų, kuriomis nustatyta speciali butų (patalpų) Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atsijungimo procedÅ«ra, taikymo, nepaneigia vertinimo, kad pagal Å ilumos Å«kio įstatymÄ atsakovas tebeturi vartotojo statusÄ , taigi, atitinkamai, ir vartotojo pareigas.“ Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu atsakovui, kaip patalpų savininkui ir Å¡ilumos energijos vartotojui, yra nustatyta prievolė mokėti už Å¡ilumos energijÄ iki jis teisės aktų nustatyta tvarka įteisins patalpų Å¡ildymo sistemos atjungimÄ nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos“.

Atsakovas atliko patalpos atjungimo veiksmus savavaliÅ¡kai, neteisėtai, tuo pažeisdamas Å¡ilumos tiekėjo teisę į atlyginimÄ bei galimai kitų to pastato butų ir patalpų savininkų teisę į kokybiÅ¡kÄ Å¡ildymÄ . Piktnaudžiavimas teisėmis neturėtų bÅ«ti ginamas, nes iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtas rezultatas. VisiÅ¡kai nepagrįsti ir neįrodyti apelianto teiginiai apie neva nepagrįstÄ ieÅ¡kovo praturtėjimÄ . Atvirkščiai, apeliantas, atlikęs neteisėtus, savavaliÅ¡kus atjungimo veiksmus, jų taip ir neįteisinęs, pagal imperatyvias teisės nuostatas esantis Å¡ilumos vartotoju, siekia nepagrįstai iÅ¡vengti pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovu, perkelti jÄ kitiems sÄ Å¾iningiems namo bendraturčiams.

Apelianto teiginiai dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo, kurie grindžiami tuo, jog Å¡is net nebandė kreiptis į apeliantÄ dėl skolos apmokėjimo ne teisminiu keliu yra atmestini dėl to, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apelianto nurodytas aplinkybes/prielaidas paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (mokėjimo dokumentai, kuriuos kas mėnesį atsakovui pateikdavo ieÅ¡kovas). Apeliantas pabrėžia, jog sprendžiant šį tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , reikėtų remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005 suformuotomis taisyklėmis, o taip pat dviem apygardos teismų nutartimis, kuriomis buvo remtasi ir ankstesnėje byloje.

Tuomet Vilniaus apygardos teismas 2013-05-15 nutartyje pasisakė, kad „Teismų, o ypač kasacinės instancijos teismo, sukurti precedentai bylose su panašiomis faktinėmis aplinkybėmis negali būti ignoruojami ar nepaisomi“. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)yra registruota negyvenamoji patalpa-stomatologinis kabinetas, nuosavybės teise priklausantis G.

P., kurio šildymas yra centrinis iš centralizuotų sistemų. Patalpa yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje nuo 2011-11-11 (b. l. 12-1).Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 21 d. pastato šildymo būdas – pastato projektavimo dokumentuose techniniu sprendimu nustatytas būdas pastato patalpoms šildyti, apimantis ir karšto vandens tiekimo sistemoje įrengtus šildymo prietaisus. Šio straipsnio 45 d. nustatyta, kad šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad atsakovui priklausančių patalpų šildymas nustatyta tvarka buvo prijungtas prie centralizuotų sistemų ir šildomos centralizuotai. Todėl atsakovas ir ieškovas turėjo sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. 2010-09-29 Vilniaus energija raštas Nr. 008-02-14633r G. P. tvirtina, kad atsakovui buvo siūloma sudaryti šilumos tiekimo sutartį dėl negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje (b. l. 65).

Nesudarius tokios sutarties, jei patalpos nustatyta tvarka prijungtos prie centralizuotų Å¡ilumos tiekimo sistemų, iki bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartines sÄ lygas (Å ilumos Å«kio įstatymo 19 str. 5 d.).Atsakovas į bylÄ pateikė faktinių aplinkybių 2011-02-02 konstatavimo protokolÄ Nr. 12-11-195, kuriuo fiksuota, kad centrinio Å¡ildymo vamzdžiai, kuriais Å¡iluma buvo tiekiama į patalpÄ Nr. 23 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užaklinti kaimyninėse patalpose, patalpos Å¡ildomos dujomis (b. l. 66-68).

Montavimo darbų aktas (b. l.

70) tvirtina, kad UAB „Remesta“, atsakovo užsakymu, atliko Å¡ildymo vamzdžių nupjovimo darbus. Tačiau Å¡ie darbai juridinę reikÅ¡mę patalpų Å¡ildymo pakeitimo bÅ«dui gali turėti tik tuomet, kai jie atlikti įstatymo nustatyta tvarka. Atjungti nuo Å¡ilumos tiekimo sistemos Å¡ias negyvenamÄ sias patalpas atsakovas galėjo Å ilumos Å«kio įstatymo reglamentuota tvarka – rekonstruojant patalpas (inžinierines sistemas) Statybos įstatymo nustatyta tvarka, sutartį dėl centralizuoto Å¡ilumos tiekimo nutraukiant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento (Å ilumos Å«kio įstatymo 29 str.).

Ä®rodymų, kad bÅ«tų gavęs leidimÄ tokiai rekonstrukcijai ir bÅ«tų įvykdęs pertvarkymus pagal įstatymo reikalavimus, atsakovas nepateikė. Todėl atlikti darbai laikytini savavaliÅ¡kais bei pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas liko centralizuotos Å¡ilumos energijos vartotoju.Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrojo naudojimo patalpos yra daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Pagal CK 4.86 str. 1 d. bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jei jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenumato ko kita.

Todėl atsakovas, siekdamas, kad jam nebÅ«tų skaičiuojamas mokestis už bendrųjų namo patalpų Å¡ildymÄ , turi pasiekti susitarimÄ su kitais namo savininkais. Argumentas, kad jo nuosavybe turimos patalpos turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ nuo gatvės ir jis nesinaudoja namo laiptine, jo neatleidžia nuo pareigos apmokėti savo dalį už bendrųjų patalpų Å¡ildymÄ , jei jis su namo butų ar patalpų savininkais nesusitarė kitaip.Ä® kitus atsakovo keliamus argumentus pirmosios instancijos teismas pasisakė iÅ¡samiai ir pagrįstai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir jų nekartoja.

Tenkinti apeliacinį skundÄ pagrindo nenustatyta. Jei ieÅ¡kovas siekia patalpas Å¡ildytis kitokiu bÅ«du, privalo atsijungti nuo centrinio Å¡ildymo centralizuotos sistemos įstatymo nustatyta tvarka.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Zita Smirnovienė                                                                               Asta Radzevičienė                                                                               Andrius Ignotas