38859c9a-e837-4422-809e-4b2a48d361ea · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1835-386/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02686-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2;37.3; 37.6; 55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 8 d.Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei,2018-02-26 teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas V. Z. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) 2015 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 5 000 € neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-6). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad periodiÅ¡kai nuo 2012 m. iki 2015 m. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje kartu su kitais 2–3 asmenimis 12–15 kv. m ploto kamerose (neįskaitant baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto).

Nurodė, kad kiekvienÄ kartÄ atvykus buvo daroma krata, kurios metu pareiÅ¡kėjas buvo priverstas nusirengti ir kitų akivaizdoje (taip pat ir moterų) daryti pritupimus. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nors ir prašė, tačiau niekada nebuvo nuvestas nei į duÅ¡Ä , nei pasivaikščioti į laukÄ . Be to, buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais, nors pats yra nerÅ«kantis. PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, kad kamerose įrengtas tualetas buvo atskirtas apie 1 m aukščio sienele, tačiau ji neužtikrino pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis tualetu, nes pareiÅ¡kėjas buvo matomas kitų kameroje buvusių asmenų.

Be to, tualetas buvo tupimas. Pasak pareiškėjo, kamerose buvo labai šalta (mažiau nei 18oC), drėgna, nuo sienų krito tinkas, kampuose buvo pelėsis, buvo bloga ventiliacija ir blogas apšvietimas, kamerose nebuvo šilto vandens, nebuvo galimybės išsiskalbi ir išsidžiovinti rūbus, kamerose langai nevalyti, nes to neįmanoma buvo padaryti per grotas, kurios buvo įrengtos iš vidaus ir iš išorės. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jo sveikatai grėsė mirtinas pavojus, nes jis buvo laikomas kartu su ŽIV bei hepatitu sergančiais asmenimis.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ne kartÄ skundėsi dėl tokių laikymo sÄ lygų, tačiau skundų Klaipėdos AVPK iÅ¡ jo neimdavo arba juos ignoruodavo. Dėl visų Å¡ių sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nurodė patyręs dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , psichologinį stresÄ , galimybių suvaržymÄ , taip pat atsirado problemos su sveikata (regėjimo ir odos problemos).PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė teismui skundo papildymÄ (b. l. 73–75), kuriame nurodė, kad buvo kankinamas nuo 2012 m. iki pat 2015 m. pabaigos.

Dėl pasivaikščiojimų gryname ore nurodė, kad pasivaikščioti nebuvo iÅ¡vedamas blogu oru, nes pasivaikščiojimo kiemelis buvo netinkamai įrengtas (be stogelio). Nuo parazitų įkandimų pareiÅ¡kėjo veido ir kÅ«no odoje liko randai. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad dėl to prarado merginÄ , patyrė stresÄ ir net fizinius skausmus. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad daugelį savo skundų buvo priverstas atsiimti, kad galėtų papildomai nueiti į duÅ¡Ä (dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę) ar ilgiau pasivaikščioti gryname ore.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime prašė pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 15–19).Klaipėdos AVPK nurodė, kad pagal Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – Taisyklės), IV skyriaus reikalavimus, areÅ¡tinėje laikomų asmenų visi gauti praÅ¡ymai, skundai yra registruojami. PareiÅ¡kėjas raÅ¡tu skundėsi 2015 m. spalio 26 d. dėl jam neiÅ¡duodamų antibiotikų ir nepagarbaus pareigÅ«no elgesio. PareiÅ¡kėjo skundai buvo patikrinti ir, nenustačius pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų, pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas atsakymas.Klaipėdos AVPK paaiÅ¡kino, kad pagal Taisyklių 80 punktÄ , vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

Pripažino, kad nedidelę dalį ginčo laikotarpio (nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.), t. y. tik 7 dienas, pareiÅ¡kėjui teko mažesnis gyvenamųjų patalpų plotas nei nustatytas minėtame Taisyklių 80 punkte.Klaipėdos AVPK nurodė, kad areÅ¡tinės kamerose esantys sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009) reikalavimais. Ä®rengti sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120 cm aukščio pertvara, įrengta atskira patalpų oro Å¡alinimo sistema.Klaipėdos AVPK paaiÅ¡kino, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko areÅ¡tinės patikrinimus ir konstatavo, kad areÅ¡tinės kamerose drėgmės ir pelėsių nėra, o dirbtinio apÅ¡vietimo neatitikčiai paÅ¡alinti reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl vadovaujantis HN 37:2009 2 punktu minima neatitiktis nevertinta kaip pažeidimas. 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte konstatuota, kad graužikų ar kitokių buitinių parazitų kamerose nebuvo pastebėta.Dėl pasivaikščiojimo užtikrinimo Klaipėdos AVPK paaiÅ¡kino, kad laikomasi Taisyklių VIII skyriaus nuostatų ir 1 val. per dienÄ asmenų pasivaikščiojimai yra užtikrinami.

Dėl pasinaudojimo duÅ¡u Klaipėdos AVPK nurodė, kad yra vadovaujamasi Taisyklių 7.12 punktu ir visiems asmenims užtikrinama teisė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Å i teisė pareiÅ¡kėjui, kaip ir kitiems asmenims, galėjo bÅ«ti nesuteikta tik tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje trumpiau nei 7 dienas. KarÅ¡to vandens padavimo įrengimas areÅ¡tinės kamerose teisės aktuose nėra numatytas ir areÅ¡tinėje nėra įrengtas.Klaipėdos AVPK pareiÅ¡kėjo skundo teiginį, kad pareiÅ¡kėjui buvo draudžiama turėti kompiuterį bei muzikos grotuvÄ , vertino kaip nepagrįstÄ , nes tai nėra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 2 dalį.

Kaip nepagrįstÄ taip pat vertino ir pareiÅ¡kėjo teiginį dėl deficitinės maisto energetinės vertės. Klaipėdos AVPK paaiÅ¡kino, kad nedalyvauja maisto gamyboje ir iÅ¡davime. Nurodė, kad 2014 m. sausio 27 d. Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tiekiamo maisto subjekto patikrinimÄ , pažeidimų nenustatė. PareiÅ¡kėjas buvimo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu neteikė skundų ir praÅ¡ymų dėl draudimo gauti maisto produktus iÅ¡ artimųjų ar kitų asmenų.Klaipėdos AVPK nurodė, kad teisė pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis yra įgyvendinama tik esant bylÄ tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro leidimui, o nuteistieji, laikinai perkelti į areÅ¡tinę iÅ¡ bausmės atėmimo įstaigų dėl tiriamos arba teisme nagrinėjamos kitų asmenų padarytų nusikaltimų bylos, teisės į pasimatymÄ neturi (Taisyklių 7.6, 19 ir 21 punktai).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui teisė į pasimatymÄ galėjo bÅ«ti nesuteikta. Dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais Klaipėdos AVPK nurodė, kad visi be iÅ¡imties nerÅ«kantys arba bandantys mesti rÅ«kyti asmenys jų pageidavimu yra laikomi atskirai nuo rÅ«kančių asmenų. Dėl kratos paaiÅ¡kino, kad ji atliekama pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintÄ instrukcijÄ .Klaipėdos AVPK taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėju bÅ«tų kilusios neigiamos pasekmės, todėl vertino, kad nagrinėjamu atveju pakaktų pažeidimo pripažinimo.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Administracinės bylos proceso Å¡alys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. PraÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų jÄ iÅ¡nagrinėti, todėl byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas V. Z. kreipėsi skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, atsiradusiÄ dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų laikant jį Å¡io komisariato areÅ¡tinėje.Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu (b. l. 84–93) pareiÅ¡kėjo V. Z. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteisė pareiÅ¡kėjui 200 € neturtinei žalai atlyginti, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi (b. l. 123-128) pareiÅ¡kėjo V.

Z. apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimÄ panaikino bei perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, Å¡i administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Tačiau, kai tokiose bylose apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visÄ ar iÅ¡ dalies ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ naujo nagrinėjamos bylos procesas vyksta pagal procesines normas, galiojančias nuo 2016 m. liepos 1 d. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. Dėl senaties termino taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. PareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymÄ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje pažeidžiant jo teises atskirais laikotarpiais nuo 2012 iki 2015 metų.

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė (iÅ¡siuntė) 2015 m. gruodžio 17 d. (b. l. 7). Atkreiptinas dėmesys, kad teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ , kada ji buvo pažeista, tačiau Å¡is momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).PareiÅ¡kėjas neįrodinėja ir neteikia argumentų, jog jis apie pažeistas jo teises sužinojo vėliau, nei jos buvo pažeistos ar bÅ«tent skundo pateikimo metu pasireiÅ¡kė žala dėl Å¡ių pažeistų teisių.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į nurodytų teisės pažeidimų pobÅ«dį, spręstina, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį apie Å¡iuos galimus pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti.Kadangi skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė (iÅ¡siuntė) tik 2015 m. gruodžio 17 d., konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas daliai skundo reikalavimų, t. y. laikotarpiui nuo iki 2012 m. gruodžio 17 d., praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis dėl žalos atlyginimo.CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, 2013 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1462-858/2015).

Kiek tai bÅ«tų susiję su senaties termino atnaujinimu, teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos objektyviomis, nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti. Teismas iÅ¡ bylos duomenų tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui už laikotarpį iki 2012 m. gruodžio 17 d.Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje atsakove yra Lietuvos valstybė ir ieÅ¡kinio senatį praÅ¡o taikyti atsakovės atstovas – Klaipėdos AVPK, todėl ginčo nagrinėjimui taikytina ieÅ¡kinio senatis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013; 2016 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-234-858/2016). Kadangi senaties termino praleidimas yra pagrindas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis), atsakovo atstovui praÅ¡ant taikyti senaties terminÄ ir nesant sÄ lygų praleistÄ terminÄ atnaujinti, atsirado visos minėtos įstatyminės sÄ lygos ir prielaidos atmesti kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį už laikotarpį iki 2012 m. gruodžio 17 d.

Dėl ginčo laikotarpio, teisinio reglamentavimo ir įrodinėjimo Pagal Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2016 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime, reg. Nr. 30-PR2-545, „Dėl V. Z. skundo“ (b. l.

20) ir 2018 m. sausio 24 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, reg. Nr. 30-PR2-1687, „Dėl V. Z. skundo“ (b. l. 142-143) (toliau – ir tarybiniai praneÅ¡imai) pateikiamÄ informacijÄ matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu, kuriam netaikomas senaties terminas, buvo laikomas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje nuo 2013 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. periodiÅ¡kai, t. y. nuo 2013 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. gegužės 14 d., 2013 m. gegužės 17 d., nuo 2014 m. spalio 26 d. iki 2014 m. spalio 27 d., nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. liepos 14 d., nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. spalio 2 d., nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 23 d., nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d., nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d., nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.

Klaipėdos AVPK nepateikia tikslių duomenų kokiomis valandomis pareiÅ¡kėjas atvykdavo ir iÅ¡vykdavo iÅ¡ areÅ¡tinės, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu periodiÅ¡kai areÅ¡tinėje buvo laikomas 64 paras.Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnis nustato, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarkÄ , taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas.

Nustatyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ (kardomÄ jį kalinimÄ ) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį yra Suėmimo vykdymo įstatymo paskirtis (Suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse laikomiems asmenims taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos; teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras (Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad Tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Å io įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas pagal tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Å io įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai, o Å¡io straipsnio 3 dalyje – kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ Kudła prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96), 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98)).Ginčui aktualiu laikotarpiu, nuo 2007 m. birželio 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ nustatė Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklės), patvirtintos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 (AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 1 punktas).Ginčui aktualiu laikotarpiu, nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2015 m. vasario 12 d., vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areÅ¡tinėse dirbančių policijos pareigÅ«nų teises ir pareigas, taip pat į policijos areÅ¡tines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiÅ«ros tvarkÄ nustatė Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (toliau – ir Instrukcija I), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d.

įsakymu Nr. 5-V-677 (Instrukcijos I 1 punktas). Nuo 2015 m. vasario 12 d. Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areÅ¡tinėse dirbančių policijos pareigÅ«nų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (toliau – ir Instrukcija II), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (Instrukcijos II 1 punktas).Ginčui aktualiu laikotarpiu, nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio1 d., policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 (HN 37:2009 1 punktas). Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (HN 134:2015 1 punktas).Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikÅ¡mingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Remiantis teismų praktika, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012-01-10 sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013). Dėl kameros ploto tenkančio vienam asmeniui Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina inter alia iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punkte buvo nustatyta, kad vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi nurodo, kad iÅ¡ skundo teismui matosi, jog pareiÅ¡kėjas teismui buvo nurodęs kelis laikotarpius 2015 metais, kuriais, jo nuomone, buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, tame tarpe taip pat pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus: 2015 m. liepos 10 d.

– 2015 m. liepos 14 d.; 2015 m. rugsėjo 17 d. – 2015 m. spalio 2 d.; 2015 m. spalio 15 d. – 2015 m. spalio 23 d.; 2015 m. lapkričio 19 d. – 2015 m. lapkričio 26 d.; 2015 m. gruodžio 8 d. – 2015 m. gruodžio 15 d. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas plačiau dėl Å¡ių laikotarpių nepasisakė, tačiau yra nustatęs vienÄ aktualų nagrinėjamoje byloje laikotarpį 2015 metais - nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 20 d., kameroje Nr. 22, kai vienam laikomam asmeniui teko 4,90 kv. m (neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto).

Nurodo, jog iÅ¡ skundžiamo sprendimo, matyti, kad pirmosios instancijos teismas remiasi vienu įrodymu – Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės skyriaus virÅ¡ininko 2016 m. sausio 11 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 30-PR2-545, tačiau Å¡iame praneÅ¡ime nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo skundžiamas sÄ lygas 2015 metais. Teigia, kad byloje yra Asmens paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡as (b. l. 26), tačiau jis negali bÅ«ti laikomas pakankamai informatyvus, nes iÅ¡ jo nėra aiÅ¡ku, kokio dydžio buvo kameros, kuriose buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas 2015 metais atskirais laikotarpiais, tikslus laikas, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas atskirose kamerose, žmonių skaičius kamerose.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas minėtos informacijos nepateikia nei atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nei atsiliepime į skundÄ teismui. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų apie tai, kokiomis sÄ lygomis buvo laikomas pareiÅ¡kėjas 2015 metais areÅ¡tinėje. Be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kiek ploto pareiÅ¡kėjui teko kamerose, neatsižvelgė į tai, kad kamerose buvo įrengti sanitariniai mazgai.

Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kiek kameros ploto teko pareiÅ¡kėjui visu ginčo laikotarpiu, turėjo nustatyti sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ kamerose ir jo neįskaičiuoti bendrÄ kamerų gyvenamÄ jį plotÄ . Teigia, jog sprendime nurodoma, kad nustačius minimalaus ploto reikalavimo pažeidimÄ , pirmosios instancijos teismas vertino ir sanitarinio mazgo, baldų bei kitų įrenginių užimamÄ plotÄ nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia kompensacinė priemonė nėra pakankama pareiÅ¡kėjo teisių gynybai, nes yra tikimybė, kad apskaičiavus kamerų plotus, iÅ¡skaičius tikslų sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , daugės dienų skaičius, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, pažeidžiant minimalų kamerų plotÄ , ir žymiai didės priteistina suma.

Pažymi, jog nagrinėdamas administracinę bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turi imtis ABTÄ® numatytų procesinių priemonių, kad į bylÄ bÅ«tų pateikti duomenys apie sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ kamerose bei tikslÅ«s duomenys (data, areÅ¡tinėje buvimo laikotarpis, žmonių skaičius kameroje, kameros numeris, kameros kvadratÅ«ra) apie pareiÅ¡kėjo buvimÄ areÅ¡tinėje 2015 metais.Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, be kita ko, papildomai pateikti Klaipėdos AVPK 2018 m. vasario 6 d. raÅ¡tas Nr. 30-S- „Dėl papildomų duomenų ir įrodymų“ (b. l 137-141) bei minėtas Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės (skyriaus teisėmis) virÅ¡ininko 2018 m. sausio 24 d. tarnybinis praneÅ¡ime reg.

Nr. 30-PR2-1687 „Dėl V. Z. skundo“ (b. l. 142-143). Pagal Å¡iuos duomenis, visose Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, veikusioje iki 2015 m. gruodžio 27 d., įrengtose kamerose sanitarinis mazgas užėmė 1,2 kv. m ploto.Tarnybinių praneÅ¡imų duomenimis pareiÅ¡kėjÄ laikant Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki 2013 m. gegužės 14 d., 2013 m. gegužės 17 d., t. y. 8 paras, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto vienam asmeniui teko 2,69 kv. m kameros ploto, nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. liepos 14 d., t. y. 5 paras – 4,95 kv. m, nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d., t. y. 5 paras – 4,73 kv. m, nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 spalio 23 d., t. y. 8 paras – 3,84 kv. m, nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d., t. y. 2 paras – 4,89 kv. m, nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d., t. y. 2 paras – 3,84 kv. m., nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. 3 paras – 4,73 kv. m, nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d., t. y. 2 paras – 4,73 kv. m.

Taigi, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjÄ laikant Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ , 35 paras buvo mažesnis nei 5 kv. m, todėl Å¡iais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Kitomis dienomis minėtas plotas svyravo nuo 5,12 kv. m iki 7,38 kv. m, todėl kitu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ nebuvo pažeista.

Dėl asmens kratos atlikimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kiekvienÄ kartÄ atvykus iÅ¡ kitų įstaigų Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje bÅ«davo atliekama krata ne specialiose patalpose, o koridoriuje, jis bÅ«davo iÅ¡rengiamas nuogai ir tokiu bÅ«du bÅ«davo iÅ¡ jo tyčiojamasi, nes jį galėjo stebėti paÅ¡aliniai asmenys, ne tik pareigÅ«nai, atliekantys kratÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, kad jo kratos buvo atliekamos tam neskirtose patalpose, jį iÅ¡rengiant iki apatinių rÅ«bų.

Pažymi, kad nagrinėdamas administracinę bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turi imtis ABTÄ® numatytų procesinių priemonių, kad į bylÄ bÅ«tų pateikti įrodymai, susiję su pareiÅ¡kėjo nurodytais argumentais dėl kratų atlikimo tam neskirtose areÅ¡tinės patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.Kaip minėta pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, be kita ko, papildomai pateiktas Klaipėdos AVPK 2018 m. vasario 6 d. raÅ¡tas Nr. 30-S- „Dėl papildomų duomenų ir įrodymų“ (b. l 137-141).

Atsakovės atstovas Å¡iuo raÅ¡tu nurodo, kad asmens krata, įskaitant ir daiktų apžiÅ«rÄ , buvo atliekama tam skirtoje patalpoje, kurios Å¡vara užtikrinama atliekant kasdieninį patalpų valymÄ drėgnuoju bÅ«du. Teigia, kad minimos patalpos oro temperatÅ«ra bei santykinė drėgmė yra analogiÅ¡kos areÅ¡tinės kamerose esančiai oro temperatÅ«rai bei drėgmei, todėl oro temperatÅ«ra be santykinė drėgmė asmens kratos ir daiktų apžiÅ«ros patalpoje atitiko higienos normų HN 37: 2009 ir HN 134:2015, reikalavimus.

Nurodo, kad asmens kratų atlikimo procese dalyvauja tik tos pačios lyties pareigÅ«nai. Pažymi, kad kontroliuojančių institucijų vykdytų patikrinimų metu nėra buvę nustatyti pažeidimai dėl netinkamo kratos atlikimo patalpos įrengimo ar higienos normų reikalavimų neužtikrinimo. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje asmens krata buvo atliekama patalpoje, kuri buvo pritaikyta kratoms atlikti ir kad asmens kratos atlikimo sÄ lygos ir tvarka atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.Asmens krata – tai į policijos areÅ¡tinę uždaromų ir joje laikomų asmenų drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas iÅ¡rengiant, siekiant surasti draudžiamus asmenims turėti daiktus (AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 5 punkto 6 dalis).

Visa asmens krata – tai į policijos areÅ¡tinę uždaromų, iÅ¡ areÅ¡tinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas iÅ¡rengiant, siekiant surasti draudžiamus asmenims turėti daiktus (Instrukcijos I 3 punkto 10 dalis). Asmenį uždarant į policijos areÅ¡tinę, atliekama visa asmens krata ir suraÅ¡omas asmens kratos protokolas (4 priedas), atlikti asmens kratÄ ir dalyvauti jos metu gali tik tos pačios lyties pareigÅ«nai. (Instrukcijos I 14 punktas).

Visa asmens krata atliekama asmenį konvojuojant iÅ¡ policijos areÅ¡tinės ir grÄ Å¾inant jį į policijos areÅ¡tinės kamerÄ , paleidžiant iÅ¡ policijos areÅ¡tinės, taip pat pagal tikrintojo, policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininko, policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojo nurodymÄ (Instrukcijos 60 punktas). Kiekvienu atveju, asmenį iÅ¡vedus iÅ¡ saugomos policijos areÅ¡tinės teritorijos ir grÄ Å¾inus atgal į policijos areÅ¡tinę, atliekama visa asmens krata. Kratos rezultatus įforminti bÅ«tina (Instrukcijos I 61 punktas).

Visa asmens krata atliekama gerai apÅ¡viestoje patalpoje. Tikrinamam asmeniui nurodoma nusivilkti virÅ¡utinius ir apatinius drabužius. Atidžiai patikrinami drabužiai, avalynė, asmeniniai daiktai (Instrukcijos I 62 punktas). AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Instrukcijos II 3.13, 14, 57, 58 punktuose. Taigi asmens kratos atlikimui, kurios metu asmenys iÅ¡rengiami, yra taikomi iÅ¡ esmės du teisės aktų nustatyti reikalavimai – kad kratÄ atliktų tos pačios lyties pareigÅ«nai ir kad krata bÅ«tų atliekama gerai apÅ¡viestoje patalpoje.Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu bÅ«tų teikęs skundų Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, dėl asmens kratų atlikimo.

PareiÅ¡kėjas nenurodė ginčui reikÅ¡mingų laikymo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ detalizuojančiu aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ konstatuoti, jog buvo pažeisti minėti teisės aktų reikalavimai asmens kratų atlikimui. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovo argumentus, kad nebuvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės atliekant asmens apžiÅ«ras. PareiÅ¡kėjas nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl asmens kratų atlikimo nepasitvirtino ir Å¡ioje apimtyje pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų pareiškėjo argumentų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi daugiau Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo trūkumų nenurodė, todėl dėl likusių pareiškėjo argumentų teismas laikosi pozicijos išdėstytos 2016 m. kovo 30 d. sprendime.Pareiškėjo teiginius dėl areštinės kamerų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai. Iš byloje pateikto Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akto Nr. K3-98 (b. l. 36-39) matyti, kad 2015 m. kovo 30 d. atliktas areštinės kamerų Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38 ir 39 patikrinimas ir jo metu nenustatyta oro temperatūros, oro judrumo, santykinės drėgmės reikalavimų neatitikimų.

Dirbtinės apÅ¡vietos neatitikimai nevertinti kaip pažeidimas, nes jų paÅ¡alinimui reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus. Patikrinimo aktu taip pat konstatuota, jog visose kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, lovų čiužiniai nesuplyšę, Å¡varÅ«s, kamerose įrengta mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, kameros taip pat vėdinamos per atidaromus skaidraus stiklo langus, kameros ir jų įrenginiai Å¡varÅ«s, pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti, atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas, buitinių parazitų nepastebėta, dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ vykdo UAB „Kauno grÅ«dai“, laikomi asmenys kartÄ per savaitę turi teisę nusiprausti duÅ¡e pagal HN 37:2009 60 punkto reikalavimus, duÅ¡o patalpos sienos, grindys lygios, lengvai valomos, dezinfekuojamos, kamerose, duÅ¡inėje ant sienų ar lubų pelėsių nebuvo, pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 2 d. atlikto patikrinimo ir 2015 m. spalio 8 d. suraÅ¡yto patikrinimo akto Nr. K3-472 (b. l. 40-42) duomenys taip pat patvirtina, jog tikrintos areÅ¡tinės kameros Nr. 14 ir 23 atitiko HN 37:2009 reikalavimus ir nepasitvirtino laikomų asmenų nusiskundimai, jog yra Å¡alta, drėgna, nuo sienų ir lubų byra tinkas, yra pelėsis, čiužiniai smirdi ir pÅ«va, iÅ¡draskytos rozetės, iÅ¡daužyta pertvara, skirianti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos, neÅ¡varÅ«s langai ir pan.

Nors pareiÅ¡kėjas laikytas kitose kamerose, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad sÄ lygos kitose kamerose, kuriose buvo atliktas patikrinimas ir kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, galėjo iÅ¡ esmės skirtis. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ki apÅ¡vietimo, santykinės oro drėgmės, judrumo, temperatÅ«ros reikalavimai, patalynės skalbimo, minkÅ¡tojo inventoriaus ir patalpų dezinfekavimo reikalavimai įtvirtinti ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje HN 134:2015. PareiÅ¡kėjui akcentuojant, jog turėjo galimybę tik kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e pažymėtina, kad tiek HN 37:2009 60 punkte, tiek HN 134:2015 44 punkte bÅ«tent ir yra įtvirtintas toks reikalavimas, t. y. ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos AVPK 2015 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. 30-V-41 patvirtintas AreÅ¡tinėje laikomų asmenų teisės pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u grafikas (b. l. 43). PareiÅ¡kėjas pripažįsta, jog Å¡io reikalavimo buvo laikomasi, o duomenų, kad pareiÅ¡kėjui turėtų bÅ«ti sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos ar kad jis dėl sveikatos bÅ«klės turėtų praustis duÅ¡e dažniau, nėra ir pareiÅ¡kėjas neteikia. Klaipėdos AVPK 2015 m. lapkričio 18 d. virÅ¡ininko raÅ¡te Nr. 30-S-121578(4.1) nurodyta, jog iki 2015 m. spalio 23 d. pareiÅ¡kėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo ir medicinos pagalbos nesikreipė (b. l. 76).

PareiÅ¡kėjui argumentuojant, jog nesudarius jam sÄ lygų dažniau praustis duÅ¡e jis susirgo veido odos dermatitu, pažymėtina, kad kamerose yra įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema ir pareiÅ¡kėjui nėra apribota galimybė prausti veidÄ kiekvienÄ dienÄ . Be to, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. sausio 5 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad tik 2015 m. gruodžio 29 d. pareiÅ¡kėjui diagnozuotas veido odos dermatitas, skirtas gydymas antibiotikais (b. l. 72). Duomenų, kad pareiÅ¡kėjui anksčiau bÅ«tų skirti vaistai ar kad juos bÅ«tų atnešę Å¡eimos nariai ar kiti asmenys, byloje nėra.

PareiÅ¡kėjui argumentuojant, jog kiekvienÄ kartÄ jam atvykus iÅ¡ kitos įstaigos turėjo bÅ«ti sudaryta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, pažymėtina, jog tokio reikalavimo nėra ir asmenims galimybė praustis duÅ¡e sudaroma bendra tvarka – vienÄ kartÄ per savaitę. Konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl iÅ¡skirtinių sÄ lygų praustis duÅ¡e nesudarymo ir medicininės pagalbos nesuteikimo, yra nepagrįsti. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos, galimai atsiradusios dėl netinkamo gydymo, atlyginimo pareiÅ¡kėjas turėtų reikÅ¡ti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu mano, jog dėl netinkamo ar nesuteikto gydymo jis patyrė neturtinę žalÄ .AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiÅ¡kėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 81 punktas nustatė, kad kameroje taip pat įrengiamos sanitarinis mazgas. PareiÅ¡kėjui akcentuojant, jog kamerose neįrengti uždari sanitariniai mazgai, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 20 punktas nustatė, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo ir nurodytų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, jog kamerose laikantis Å¡io reikalavimo ir yra įrengti sanitariniai mazgai, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės reikalauti iÅ¡skirtinių sÄ lygų.

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo atsiliepime ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytomis aplinkybėmis arba konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikomi kitokie sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimai, nei nurodyta HN 37:2009. PareiÅ¡kėjui skundžiantis privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimu pažymėtina, jog AreÅ¡tinių veiklos taisyklės nustato teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ .

Ä® policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ ; turi bÅ«ti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areÅ¡tinėse, turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba (AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 6 punktas). Pagal AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.13 punktÄ policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 97 paragrafÄ ; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafÄ , ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafÄ , ECHR 2002-VI).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, o reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, nulemiančių Konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumÄ sÄ lygomis, pažeidimÄ (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).

Nagrinėjamu atveju sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nuo gyvenamosios paskirties ploto jie atskirti pertvaromis kaip reikalaujama pagal HN 37:2009 reikalavimus ir ginčo byloje dėl šios aplinkybės nekyla, tačiau net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Areštinių veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė.

Iš bylos duomenų matyti, jog sanitarinio mazgo erdvė nėra visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto. Šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu, kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto. Atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), konstatuojama, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengti taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų.Rūkantys asmenys – atskirai nuo nerūkančių, jei šie gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (Instrukcijos I 22.13 punktas, Instrukcijos II 23.4 punktas).

Policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti kameroje, jeigu nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (HN 37:2009 10.10 punktas). Laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (HN 134:2015 7 punktas). PareiÅ¡kėjui argumentuojant, jog kamerose nerÅ«kantys asmenys laikomi su rÅ«kančiais asmenimis, pažymėtina, jog su reikalavimu laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ taip pat glaudžiai susijusi pareiga nerÅ«kančius atskirti nuo rÅ«kančiųjų asmenų.

Å i pareiga siejama su Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, įtvirtinančiomis, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. PareiÅ¡kėjui teigiant, jog jis yra nerÅ«kantis, tačiau kamerose buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, o atsakovės atstovui nepateikus įrodymų, paneigiančių Å¡iÄ aplinkybę konstatuotina, kad jo atžvilgiu Å¡iuo aspektu galėjo bÅ«ti padarytas pažeidimas.Pripažintini nepagrįstais pareiÅ¡kėjo argumentai dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, kilusios dėl laikymo kamerose sveikų ir užkrečiamomis ligomis, tarp jų ir ŽIV bei hepatitu, sergančių asmenų.

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos areštinės viršininko 2016 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-545 (b. l.

20) nurodyta, jog vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktu kamerose atskirai nuo kitų laikomų asmenų uždaromi asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze. Reikalavimo izoliuoti sergančiuosius kitomis ligomis teisės aktuose nenumatyta. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 punktas numato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali būti taikoma jokia segregacijos forma.

Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 punktas taip pat įtvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvėje, tokio paties požiÅ«rio turi bÅ«ti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl tos priežasties, kad jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu (žr., pvz., 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2477/2012, 2016 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-492/2016).

Teisės aktai nenumato pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, iÅ¡skyrus, jei jie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Nagrinėjamu atveju byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Tais pačiais motyvais pripažintini nepagrįstais ir pareiÅ¡kėjo argumentai dėl atsakovės pareigos laikyti atskirai asmenis, sergančius hepatitu.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog yra visiÅ¡kai sveikas, tikrinant sveikatÄ nenustatyta, kad jis bÅ«tų užsikrėtęs kokiomis nors ligomis. PareiÅ¡kėjo hipotetiniai teiginiai dėl galimybės jam užsikrėsti nagrinėjamu atveju pripažintini nepagrįstais. Byloje esantys duomenys taip pat paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius dėl jo skundų neregistravimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjo skundai yra priimami, registruojami bei nagrinėjami (b. l. 21-24, 76-80).PareiÅ¡kėjui argumentuojant kitais jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų neatitikimais higienos normų reikalavimams, pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 D. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-651-575/2015 ir kt.), todėl konstatavus pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti laikomam areÅ¡tinėje tinkamomis sÄ lygomis pažeidimus minimalaus ploto, privatumo naudojantis tualetu bei jo laikymo su rÅ«kančiais asmenimis aspektais, plačiau kiti pareiÅ¡kėjo argumentai nenagrinėjami. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, be to, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ .

Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.).

Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ ; į pragyvenimo lygį (pvz., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrÄ materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Darytina iÅ¡vada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjÄ ginčo laikotarpiu laikant Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai 35 paras vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis buvo mažesnis nei nustatytas teisės aktais ir Å¡i pareiÅ¡kėjo teisė buvo pažeista.

Be to, pareiÅ¡kėjÄ ginčo laikotarpiu laikant Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai 64 paras, buvo pažeistos jo teisės į privatumÄ naudojantis tualetu bei laikymÄ su rÅ«kančiais asmenimis. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡skiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus. Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Ä¯kalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui pažeidimai dėl minimalaus ploto, privatumo naudojantis tualetu bei jo laikymo su rÅ«kančiais asmenimis sukėlė jam labiau juntamų nepatogumų ar tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.

Nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis medicininės ar psichologinės pagalbos dėl netinkamų jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad dėl minėtų pažeidimų pareiÅ¡kėjui galimai buvo padaryta neturtinė žala, tačiau ne itin didelė ir reikÅ¡minga.

Konstatuojama, kad Å¡iuo atveju įvertinus minėtų pažeidimų mastÄ ir trukmę, pareiÅ¡kėjo galimai patirtus nepatogumus teisingas ir proporcingas pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 250,00 €. PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktu. PareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteistinas 250,00 € neturtinės žalos atlyginimas.Konstatuoti kitus pareiÅ¡kėjo nurodytus pažeidimus jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, likusi pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, nenustačius vienos iÅ¡ CK 6.271 straipsnyje nustatytų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo V. Z. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)), 250,00 € (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (j. a. k. 191008577).KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                         Laimutė Jokubauskaitė