2020-07-01 Nr. AB-13018-3-62-3-00111-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2573-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00111-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje 2017 m. gruodžio 22 d. buvo žiauriai sumuštas kitų nuteistųjų ir tai patvirtina jo sveikatos istorijoje esantys medicinos darbuotojų padaryti įrašai. Kybartų PN administracijai nuo 2014 m. teikė ne vieną prašymą perkelti į kitus pataisos namus, nes dėl kitų nuteistųjų netinkamo elgesio jis nesijaučia saugus, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi ir tik po to, kai 2017 m. gruodžio 22 d. buvo sumuštas, pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. vasario 26 d. buvo izoliuotas už jam paskirtas drausmės nuobaudas bei vėliau perkeltas į Vilniaus pataisos namus. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas patyrė dvasines ir fizines kančias, kankinimus, nepilnavertiškumo jausmą.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai (juridinis asmuo Kybartų PN pasibaigė dėl reorganizavimo) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad po 2017 m. gruodžio 22 d. įvykio pareiškėją medicininei apžiūrai pas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus nuvedė pareigūnai. Pareiškėjui buvo nustatyti sumušimai ir nubrozdinimai. Pareiškėjas ne kartą atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame nuteistųjų būryje, tačiau nenurodė priežasčių, dėl kurių atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje. 2018 m. sausio 15 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas laikyti jį kameroje atskirai nuo kitų nuteistųjų, kuriame nurodoma, kad jam gresia konfliktai su kitais nuteistaisiais. Kybartų PN 2017 m. gruodžio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-0-00030-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo sužalojimo jam atliekant bausmę 1-ame nuteistųjų būryje. Pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Kadangi kiti nuteistieji grasino pareiškėjui fiziniu susidorojimu, situacija buvo vertinama kaip pavojinga pareiškėjo saugumui. Todėl 2018 m. sausio 25 d. išvada dėl pareiškėjo perkėlimo iš Kybartų PN į Vilniaus pataisos namus tolimesnės bausmės atlikimui buvo išsiųsta į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 2018 m. vasario 13 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus. Nurodė, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų Apsaugos ir priežiūros instrukcijos“, yra sudaromi Apsaugos ir Priežiūros postų planai, patvirtintas Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniųjų specialistų, kurie vykdo nuteistųjų priežiūrą, skaičius. Vadovaujantis patvirtintu planu, jaunesnieji specialistai yra paskirstomi į postus, bet jų nėra tiek, kad galėtų prižiūrėti kiekvieną patalpą ar teritoriją atskirai. Kybartų PN pareigūnai elgėsi tinkamai ir atliko visas teisės aktuose numatytas pareigas, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN (juridinis asmuo Kybartų PN pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo), 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš Marijampolės PN veikos – jo saugumo neužtikrinimo 2017 m. gruodžio 22 d.

7. Teismas nustatė, kad įtariamieji E. P., J. Š., K. S., M. K. ir M. K. 2017 m. gruodžio 22 d. prie III posto sužalojo pareiškėją, kuris pripažintas nukentėjusiuoju. 2017 m. gruodžio 28 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-0-00030-17 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui buvo nustatytas abiejų antakių sumušimas, dešinės akies viršutinio voko hematoma, nosies, viršutinės lūpos, smakro sumušimai, abiejų šlaunų sumušimai, kairėje šlaunyje nubrozdinimas, dešinio peties srityje iš nugaros pusės sumušimas, kairėje juosmens pusėje, kairio peties iš nugaros pusės nubrozdinimas. 2017 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Vilkaviškio ligoninę, vėliau – į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, skubios pagalbos skyrių.

8. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iki 2017 m. gruodžio 22 d. būtų kreipęsis į Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, todėl Marijampolės PN neturėjo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir jį sužalojusių nuteistųjų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nebuvo parašęs prašymo dėl jo izoliavimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalį. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovo atstovas žinojo, ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų kalinių pusės, jog turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, kad pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija), 7.10 punkto nuostatas privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą.

9. Teismas, įvertinęs BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 72 straipsnio, 114 straipsnio 1 dalies nuostatas, pabrėžė, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę juose laikomų asmenų elgesio kontrolę ir patikrinimus. BVK 114 straipsnio 1 dalies, Instrukcijos 7 punkto sisteminė analizė leidžia teigti, kad pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę, užkardyti laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimus, užtikrinti izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą. Teismo vertinimu, jei Marijampolės PN pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, būtų budėję savo postuose, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtus veiksmus betarpiškai pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjui nebūtų kilusios jokios neigiamos pasekmės. Teismas, įvertinęs nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos ir tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN pareigūnų veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo sužalojimu (pasekmėmis) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.). Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą.

10. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai. Teismui nekilo abejonių, jog dėl to jis patyrė ir fizinį skausmą, sukrėtimą ir orumo pažeminimą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba, o kaltininkams pareikšti įtarimai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur ir ši suma pareiškėjui priteista iš atsakovo.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2017 m. gruodžio 22 d. Kybartų PN neužtikrino jo saugumo. Kai pareiškėją sumušė, 1-ame būryje jis prabuvo gulėdamas ant grindų net vieną valandą. Pareiškėjas nuo 2014 m. ne kartą kreipėsi į administraciją dėl perkėlimo iš Kybartų PN į kitą įstaigą ar kad būtų izoliuotas nuo kalinamųjų, nes nesijautė saugus. Prašymai nebuvo patenkinti ir tik po to, kai 2017 m. gruodžio 22 d. buvo sumuštas, jį nepagrįstai ir neteisėtai laikė baudos izoliatoriuje kameros tipo patalpoje su kitais nuteistaisiais, nors jo gyvybei grėsė pavojus. Pareiškėjas negalėjo matytis su šeimos nariais, jam uždraudė skambinti, leisdavo tik 1 val. pasivaikščioti lauke, neleido apsipirkti parduotuvėje būtinų produktų.

13. Pareiškėjas teigia, kad 2017 m. gruodžio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo sužalojimo 1-ame būryje, bet vis tiek jam liepdavo eiti į tą patį būrį, kitaip bus nubaustas. Kybartų PN administracija melagingai teigė teismui, kad jis nepranešė, jog jo gyvybei gresia pavojus. Jam buvo išmuštas dantis, padaryti įvairūs sužalojimai, dėl kurių (kojos lūžio) negali bėgioti, jaučia skausmą, t. y. patyrė sveikatos problemų. Kybartų PN administracija akivaizdžiai nesilaikė ir šiurkščiai pažeidė BVK 114 straipsnio 1 dalies, Instrukcijos 7 punkto reikalavimus.

14. Atsakovo atstovas Marijampolės PN (juridinis asmuo Kybartų PN pasibaigė dėl reorganizavimo) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas ne kartą atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame nuteistųjų būryje, tačiau pareiškėjas nenurodydavo priežasčių, dėl kurių atsisako atlikti bausmę paskirtame būryje. Tačiau 2018 m. sausio 15 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas Nr. 5/30B1-120, kuriuo jis prašė taikyti jam BVK 70 straipsnį, t. y. jį laikyti kameroje atskirai nuo kitų nuteistųjų. Kybartų sektoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. sausio 26 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 10/23-20 „Dėl nuteistojo E. A. laikymo atskirai nuo kitų nuteistųjų“ numatyta, kad minėtame pareiškime pareiškėjas nurodė, jog jam gresia konfliktai su kitais nuteistaisiais, bei realus fizinis susidorojimas iš kitų nuteistųjų. Kybartų sektoriuje 2017 m. gruodžio 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-0-00030-17 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo sužalojimo, jam atliekant bausmę l-ame nuteistųjų būryje. Pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju, o 5-iems l-ojo būrio nuteistiesiems pareikšti įtarimai. Kadangi tyrimo metu nustatyti nuteistieji grasino pareiškėjui fiziniu susidorojimu, ši situacija buvo vertinama kaip pavojinga pareiškėjo saugumui. Nurodytos aplinkybės buvo laikomos išimtinėmis, kliudančiomis nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

16. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas iki 2017 m. gruodžio 22 d. nebuvo parašęs prašymo dėl jo izoliavimo pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį. Byloje taip pat nenustatyta, kad Kybartų sektorius žinojo, ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų kalinių pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu, kad pagal Instrukcijos 7.10 punkto nuostatas privalėjo užtikrinti įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, sudaromi Apsaugos ir Priežiūros postų planai. Vadovaujantis patvirtintu planu, jaunesnieji specialistai yra paskirstomi į postus ir jų nėra tiek, kad galėtų prižiūrėti kiekvieną patalpą ar teritoriją atskirai. Tačiau ši aplinkybė neįrodo, jog Kybartų sektoriaus pareigūnai neužtikrino tinkamos apsaugos pareiškėjui. Byloje nėra duomenų, jog Kybartų sektoriaus pareigūnai žinojo, ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų nuteistųjų pusės. Vadovaujantis visais, nuteistųjų priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, Kybartų sektoriaus pareigūnai vykdė nuteistųjų priežiūrą tinkamai, todėl negalima teigti, jog Kybartų sektoriaus pareigūnai savo neveikimu galėjo prisidėti prie pareiškėjo sužalojimo, nes jokie tiesioginiai ar netiesioginiai pareigūnų veiksmai nėra nustatyti. Teismas, priimdamas sprendimą, iš dalies neteisingai vertino ir išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su neteisėtais Kybartų PN pareigūnų veiksmais (neveikimu) neužtikrinus pareiškėjo saugumo, dėl ko, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN, 2017 m. gruodžio 22 d. buvo sumuštas, jam sutrikdyta sveikata, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju Kybartų PN pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos, kas sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Kybartų PN pareigūnų veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo sužalojimu (pasekmėmis), priėjo prie išvados, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą. Teismas priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN (juridinis asmuo Kybartų PN pasibaigė dėl reorganizavimo), 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjas apeliaciniu skundu akcentuoja, kad Kybartų PN administracija akivaizdžiai nesilaikė ir šiurkščiai pažeidė BVK 114 straipsnio 1 dalies, Instrukcijos 7 punkto reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. gruodžio 22 d. Kybartų PN neužtikrino jo saugumo. Kai pareiškėją sumušė, 1-ame būryje jis prabuvo gulėdamas ant grindų net vieną valandą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nuo 2014 m. ne kartą kreipėsi į Kybartų PN administraciją dėl perkėlimo iš Kybartų PN į kitą įstaigą ar kad būtų izoliuotas nuo kalinamųjų, nes nesijautė saugus. Prašymai nebuvo patenkinti ir tik po to, kai 2017 m. gruodžio 22 d. buvo sumuštas, Kybartų PN administracija 2018 m. sausio 28 d. pripažino, kad jo gyvybei ir sveikatai grėsė pavojus, nors prieš tai pareiškėjas buvo įvardijęs priežastis, jog buvo užpultas nuteistųjų. Pareiškėjas taip pat prašė atkreipti dėmesį į jo sveikatai padarytus sužalojimus (kairės pusės šonkaulių ir kairės kojos šeivikaulio lūžius), į kuriuos teismas neatsižvelgė. Prašo priteisti jam visą jo patirtą neturtinę žalą.

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN, 2017 m. gruodžio 22 d. buvo sumuštas kitų nuteistųjų, tą pačią dieną jis buvo konvojuotas į Vilkaviškio ligoninę, vėliau – į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, skubios pagalbos skyrių. Byloje esantys medicininiai įrašai patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatytas abiejų antakių sumušimas, dešinės akies viršutinio voko hematoma, nosies, viršutinės lūpos, smakro sumušimai, abiejų šlaunų sumušimai, kairėje šlaunyje nubrozdinimas, dešinio peties srityje iš nugaros pusės sumušimas, kairėje juosmens pusėje, kairio peties iš nugaros pusės nubrozdinimas, be kita ko, buvo padaryti pareiškėjo nurodyti sužalojimai – kairės pusės šonkaulių ir kairės kojos šeivikaulio lūžiai, kurių teismas neakcentavo. Kybartų PN 2017 m. gruodžio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-0-00030-17 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo sužalojimo jam atliekant bausmę 1-ame nuteistųjų būryje. Pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. 2018 m. sausio 15 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas laikyti jį kameroje atskirai nuo kitų nuteistųjų, nurodant, kad jis buvo žiauriai sumuštas ir jam gresia konfliktai su kitais nuteistaisiais. Kybartų PN 2018 m. sausio 26 d. tarnybinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad, įvertinus tai, jog kiti nuteistieji grasino pareiškėjui fiziniu susidorojimu, situacija yra vertinama kaip pavojinga pareiškėjo saugumui. 2018 m. sausio 25 d. išvada dėl pareiškėjo perkėlimo iš Kybartų PN į Vilniaus pataisos namus tolimesnės bausmės atlikimui buvo išsiųsta į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Kybartų PN 2018 m. sausio 26 d. nutarimu pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas vienam mėnesiui, jo patalpinimo nelaikant nuobauda, o Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. nutarimu perkeltas į Vilniaus pataisos namus atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK (ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką nustatė ir Instrukcija. Pagal Instrukcijos 7 punktą, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai; šių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos bei asmenų, laikomų pusiaukelės namuose, elgesio kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; priežiūros budinčioji pamaina ir kt.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

23. EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Kybartų pareigūnų veiksmus, nes Kybartų PN sukurta nuteistųjų priežiūros sistema nebuvo tiek efektyvi, kad eliminuotų 2017 m. gruodžio 22 d. įvykio, kurio metu pareiškėjas buvo sumuštas kitų nuteistųjų, galimybę. Taigi yra pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės institucijos (pareigūnų) neteisėti veiksmai.

25. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad dėl šio nusikaltimo teismo kaltais pripažinti trys pareiškėją sumušę asmenys. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamieji, atlikdami terminuoto laisvės atėmimo bausmes Kybartų PN, 2017 m. gruodžio 22 d., apie 12.30 val., 1-ojo nuteistųjų būrio kambaryje Nr. 123, iš anksto susitarę ir veikdami kartu bendrininkų grupe, kerštaudami už nuteistųjų subkultūrai nepriimtinus poelgius, užpuolė ir sumušė nuteistąjį E. A.: tyčia nemažiau penkis kartus spyrė pareiškėjui į įvairias kūno vietas, nemažiau penkis kartus į veidą ir nugarą, metaliniu strypu tyčia smogė pareiškėjui nemažiau penkis kartus į pečius, kojas ir šonus, taip bendru mušimu padarydami nukentėjusiajam galvos smegenų traumą, kraujosruvas galvoje, veide, krūtinės ląstoje, juosmenyje, nubrozdinimus kairės šlaunies, juosmens ir kairio peties srityse, o taip pat kairės pusės IX, XI šonkaulių ir kairės kojos šeivikaulio lūžius bei nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą. Minėtu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jam solidariai iš nuteistųjų E. P., M. K. ir K. S. 1 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

26. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iki 2017 m. gruodžio 22 d. būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, todėl Marijampolės PN negalėjo numatyti pareiškėjui gresiančio pavojaus. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis BVK 70 straipsnio 1 dalies, 70 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas ne kartą atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 1-ame nuteistųjų būryje, tačiau pareiškėjas nenurodydavo priežasčių dėl kurių atsisako atlikti bausmę paskirtame būryje, taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iki 2017 m. gruodžio 22 d. būtų kreipęsis į Kybartų PN administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimo grėsmės jo sveikatai ir gyvybei.

27. Pažymėtina, kad pagal BVK 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 6 dalį nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas iki jo sumušimo ne vieną kartą yra kreipęsis raštu į Kybartų PN, Kalėjimų departamentą perkelti į kitus pataisos namus, kalėjimą, tačiau nenurodė jokių realių grėsmių, dėl kurių jam būtų nesaugu atlikti bausmę administracijos paskirtame būryje (pareiškėjas neįvardijo konkrečių asmenų, kurie yra jo priešai).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, nustatydamas, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Įvertinus nustatytus atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus pagrįstai buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp šių veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo nurodytos patirtos neturtinės žalos.

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

30. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgiama į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1365-520/2020; kt.).

31. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

32. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad jam turi būti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pažymėtina, jog nustatant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą turi būti įvertinta tai, kad prie saugumo neužtikrinimo reikšmingai prisidėjo ir jis pats, nes jis aiškiai ir konkrečiai nenurodė priežasčių, kurios patvirtintų, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) buvo kilusi grėsmė jo gyvybei ir sveikatai paskirtame gyventi būryje (BVK 70 str.). Pažymėtina ir tai, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pareiškėjui solidariai iš trijų nuteistųjų priteista 1 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnio 1 dalyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1365-520/2020; kt.), teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (400 Eur) yra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai.

33. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiami apeliacinį skundą padavusios šalies faktinių ir teisinių argumentų vertinimai, o savarankiški reikalavimai gali būti pareikšti paduodant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ABTĮ 134 str. 2 d.). Kadangi atsakovo atstovas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apeliacinio skundo nepadavė, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik pareiškėjo apeliacinio skundo ribose.

34. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė