2019-01-04 Nr. AB-470-3-61-3-04402-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1867-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04402-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. V., G. U. ir L. U., dėl pranešimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. spalio 5 d. pranešimą „Dėl jūsų 2016-09-05 prašymo“ Nr. R2-1494 ir įpareigoti iš naujo įvertinti pareiškėjos A. P. 2016 m. rugsėjo 5 d. prašymą ir jame išdėstytas aplinkybes dėl miško žemės ribų patikslinimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu patikrinti vietoje ir, įvertinus istorinius duomenis, nustatyti, ar žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), miško ribų tikslinimas yra vykdomas tinkamai. Pareiškėjai priklauso žemės sklypas, kuris yra įsiterpęs į ginčo žemės sklypą, kurio miško ribos buvo tikslintos. Nesutinka su Valstybinės miškų tarnybos atsakymu, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklype atliktas miško ribų tikslinimas vykdytas pagrįstai ir tinkamai.

3. Pareiškėja teigė, kad ginčo žemės sklypo savininkai, norėdami įteisinti neteisėtai pastatytus statinius, nusprendė atidalinti privačią miško valdą, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas, formuojant du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypus. Šių asmenų neteisėtai pastatyti statiniai atsidūrė žemės sklypo miško žemėje. Suinteresuotų asmenų vardu buvo kreiptasi dėl žemės sklypo ribų tikslinimo, siekiant išbraukti tą žemės sklypo dalį, kurioje stovi statiniai, iš miškų valstybės kadastro. Tikslinant žemės sklypo ribas buvo konstatuota tik faktinė padėtis, detaliai neišanalizavus turimų duomenų, jų nerinkus ir netikrinus papildomai, nevertinus istorinių (archyvinių) duomenų. Atsakovas nepatikrino, kokios buvo žemės sklypo ribos iki 2016 m. gauto prašymo jas patikslinti. Atsakovas, gavęs 2016 m. rugsėjo 5 d. prašymą, turėjo išanalizuoti ar suinteresuoti asmenys neatliko neteisėtų veiksmų siekiant neteisėtai pakeisti žemės sklypo miško žemės ir žemės ūkio naudmenų ribas, todėl netinkamai vykdė savo funkcijas ir uždavinius.

4. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad konkretaus žemės sklypo priskyrimą miško žemei lemia faktinė to žemės sklypo apželdinimo situacija, t. y. kokie želdynai faktiškai želia žemės sklype. Kompetentingas subjektas faktinei žemės sklypo situacijai nustatyti yra valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinis miškotvarkos institutas. Atsakovas 2016 m. vasario 9 d. gavo VĮ Valstybinės miškotvarkos instituto raštą, kuriuo buvo siūloma tikslinti Šalčininkų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini)miško kvartalo 150 taksacinio sklypo plotą ir išbraukti sklypo dalį, kur yra tvenkinys, pieva su pavieniais ąžuolo ir eglės medžiais, 5 m. pločio kelias ir nebaigtas statyti pastatas. Nagrinėjant šį prašymą bei Alytaus teritorinio poskyrio pareigūno atliktą patikrinimą vietoje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys dalyje žemės sklypo tikslintini. Kadangi VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto atstovas, apžiūrėjęs ginčo žemės sklypą, nustatė, kad sklype yra tvenkinys, pieva su pavieniais ąžuolo ir eglės medžiais, 5 m. pločio kelias ir nebaigtas statyti pastatas, šio žemės sklypo duomenys yra tikslintini, išbraukiant šią žemės sklypo dalį iš miško žemės ploto. Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akte nustatyta, kad ginčo teritorija miško žemei keliamų reikalavimų neatitinka, šioje teritorijoje kirtimai vykdomi nebuvo. Tarnyba sprendimą dėl duomenų tikslinimo priėmė VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto atliktos faktinės apžiūros metu nustatytais duomenimis.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjos A. P. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad V. K., V. G., G. U., A. V. priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Šio sklypo dalis patenka į Šalčininkų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalą. Šiaurės - rytinėje dalyje pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs į V. K., V. G., G. U., A. V. priklausantį žemės sklypą. Pareiškėja su prašymu 2016 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydama patikrinti vietoje ir, įvertinus istorinius duomenis, nustatyti, ar vykdomas „išmiškinimas“ yra pagrįstas ir pateisinamas. Valstybinė miškų tarnyba 2016 m. spalio 5 d. raštu Nr. R2-1494 „Dėl Jūsų 2016-09-05 prašymo“ informavo pareiškėją, kad abejoti VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio pareigūno pateikta informacija dėl Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro duomenų tikslinimo, neturi pagrindo.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas sprendimas dėl kadastro duomenų tikslinimo, tačiau pareiškėja ginčija jai pateiktą Valstybinės miškų tarnybos atsakymą į pareiškėjos prašymą patikrinti vietoje ir, įvertinus istorinius duomenis, nustatyti, ar gretimame žemės sklype vykdomas „išmiškinimas“ yra pagrįstas ir pateisinamas. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su sprendimu dėl kadastro duomenų tikslinimo, o analizavo, ar pareiškėjai pateiktas ginčijamas atsakymas atitinka teisės aktuose nustatytus tiek formos, tiek turinio reikalavimus. Teismas sprendė, kad ginčijamas Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. spalio 5 d. raštas gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymo saugomam interesui, nes kaimyniniame sklype atlikus neteisėtus veiksmus siekiant pakeisti kadastro duomenis, t. y. iškirtus mišką, gali būti pažeista pareiškėjos teisė gyventi pasirinktoje aplinkoje.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Valstybinės miškų tarnybos nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministerijos 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakmu Nr. D1-464, 1 punktą, Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Aplinkos ministerijos, kurios viena iš funkcijų valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu ir miškų apskaitos atlikimas (10.2 punktas). Prie funkcijų taip pat priskirtas ir teisės aktų nustatyta tvarka asmenų prašymų, skundų ir pareiškimų nagrinėjimas (11.7 punktas). Taigi nesutinkant su Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų veiksmais, asmuo turi teisę kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, šios tarnybos veiklą reglamentuojančių nuostatų nustatyta tvarka.

Kadangi skundžiamas Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. spalio 5 d. atsakymas laikytinas individualiu administraciniu aktu, priimtu atsakant į pareiškėjos pateiktą prašymą dėl duomenų nustatymo, vertindamas šio akto teisėtumą teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis. Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu patikrinti vietoje ir, įvertinus istorinius duomenis, nustatyti, ar žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas „išmiškinimas“ yra pagrįstas ir pateisinamas.

Skundžiamu aktu Valstybinė miškų tarnyba nurodė pareiškėjai, kad nenustatyta pagrindų, dėl kurių miško ribų tikslinimas ginčo sklype būtų vykdomas neteisėtai. Teismas sprendė, kad siekiant tinkamai atsakyti į pareiškėjos pateiktą prašymą, Valstybinė miškų tarnyba pagrįstai nurodė aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, jog abejoti pateikta informacija dėl miško ribų tikslinimo nėra pagrindo. Pažymėjo, kad pagal Tikslinamų kadastro duomenų 2016 m. vasario 18 d. patikrinimo aktą Nr. A3-1602-20, patikrinimo vietoje metu nustatyta, jog ginčo žemės sklypo dalis neatitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Be to, atsakovas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, neturėjo pagrindo abejoti VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2016 m. vasario 9 d. rašte nurodytomis aplinkybėmis dėl miško ribų tikslinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 25.1 punktą, juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę vykdyti miškų inventorizacijos darbus, aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir informaciją apie sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą Nuostatų 18.2–18.2.2, 18.2.6–18.3.5, 18.3.7, 18.3.8, 18.3.12–18.6.3 punktuose nurodytiems kadastro duomenims ir informacijai nustatyti ir įrašyti į kadastrą.

Atsižvelgiant į tai, miško ribų tikslinimą atsakovas atliko pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto nustatytus duomenis. Teismas atkreipė dėmesį, kad Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. S-1603-16 dėl miško ribų tikslinimo yra galiojantis ir neapskųstas.

10. Teismas sprendė, kad Valstybinė miškų tarnyba, atsakydama į pareiškėjos prašymą, nurodė teisinį pagrindą bei motyvavo savo atsakymą, kuris, vertinant pagal vidutinio asmens protingumo, apdairumo ir rūpestingumo kriterijus, yra aiškiai suprantamas, todėl atitinka teisės aktų reikalavimus. Ginčijamas Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. spalio 5 d. raštas Nr. R2-1494 pasirašytas jį priėmusio pareigūno, rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, data, numeris, todėl teismas vertino, kad nei turinio, nei formos reikalavimai nebuvo pažeisti.

11. Teismas konstatavo, kad Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. spalio 5 d. pranešimas „Dėl jūsų 2016-09-05 prašymo“ Nr. R2-1494 atitinka tokiam aktui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Kadangi pareiškėjos reikalavimas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. spalio 5 d. pranešimą „Dėl jūsų 2016-09-05 prašymo“ Nr. R2-1494 netenkinamas, atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjos A. P. 2016 m. rugsėjo 5 d. prašymą ir jame išdėstytas aplinkybes dėl miško žemės ribų patikslinimo.

III. 12. Pareiškėja A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Pareiškėja nurodo, kad adresu: (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), yra 2 neteisėtai pastatyti statiniai, priklausantys A. V., G. U. bei L. U.. Šie statiniai yra pastatyti miško žemėje, kurioje, remiantis įstatyminiu reglamentavimu, gali būti statomi tik medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrenginiai. Tretieji asmenys siekia įteisinti neteisėtus statinius, kurie patenka į naujai ketinamų formuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypų teritoriją. VĮ Valstybinės žemės tarnybos 2016 m. kovo 3 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos miškų Valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ Nr. S-1603-16 ir buvo patikslintos Žemės sklype esančio miško ribos, išbraukiant tas Žemės sklypo dalis iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, kuriose yra trečiųjų asmenų neteisėtai pastatyti statiniai. Todėl pareiškėjai kilo pagrįstų abejonių, kokiu pagrindu miško žemė tapo ne miško žeme ir buvo pakoreguotos miško ribos kaip tik tose vietose, kuriose stovi minėti neteisėtai pastatyti statiniai, dėl to ji su pakartotiniu prašymu 2016 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į atsakovą prašydama ištirti galimai neteisėtus detaliojo plano sprendinius bei patikrinti vietoje ir, įvertinus istorinius duomenis, nustatyti, ar vykdomas „išmiškinimas“ yra pagrįstas ir pateisinamas.

14. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šios bylos ribas (dalyką), vertindamas 2016 m. spalio 5 d. pranešimą formos ir turinio aspektu, bet neanalizuodamas visos situacijos, susijusios su miško ribų patikslinimo teisėtumu ir pagrįstumu, užkirsdamas kelią pareiškėjai apskųsti 2016 m. kovo 3 d. sprendimą, neatskleisdamas bylos esmės, nesiremdamas pareiškėjos pateiktais įrodymais, vadovaudamasis tik atsakovo pateiktais formaliais paaiškinimais.

15. Pažymi, kad remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti 2016 m. kovo 3 d. sprendimą, tačiau teismas atsisakė jį priimti motyvuodamas tuo, kad keliamas reikalavimas, jo tenkinimo atveju, jokių pareiškėjos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje nenustatytų, nepakeistų ir nepanaikintų. Taigi yra neteisinga pareiškėjos atžvilgiu 2016 m. kovo 3 d. sprendimo galiojimą ir neapskundimą naudoti kaip sprendimą pagrindžiantį teiginį.

16. Nurodo, kad teismas sprendime pripažindamas pareiškėją tinkamu subjektu ginčyti raštą ir pripažindamas, kad raštas gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymo saugomam interesui, nes kaimyniniame sklype atlikus neteisėtus veiksmus siekiant pakeisti kadastro duomenis, t. y. iškirtus mišką, gali būti pažeista pareiškėjos teisė gyventi pasirinktoje aplinkoje, bet tuo pačiu atsisakydamas priimti patikslintą skundą, iš esmės prieštarauja pats sau: iš vienos pusės teismas nurodo, jog kaimyniniame sklype galimai atlikti neteisėti veiksmai siekiant pakeisti kadastro duomenis, t. y. iškirtus mišką, gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymo saugomam interesui, tačiau jai apskundus būtent tą sprendimą, kurio pagrindu ir buvo atliktas galimai nepagrįstas ir neteisėtas kadastro duomenų (miško ribų) patikslinimas, pareiškėjos jau nelaiko suinteresuotu asmeniu. Tokiu būdu yra pažeidžiama pareiškėjos teisė kreiptis į teismą dėl jos teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimo.

17. Pareiškėjos teigimu, iš byloje pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, jog iš esmės neįmanoma įvertinti 2016 m. spalio 5 d. pranešimo pagrįstumo ir teisėtumo turinio aspektu, neįvertinus paties pagrindo, t. y. atlikto Žemės sklypo miško ribų patikslinimo pagrįstumo ir teisėtumo. Tik nustačius, ar miško ribų patikslinimas buvo pagrįstas ir teisėtas, galima spręsti apie 2016 m. spalio 5 d. pranešimo pagrįstumą / teisėtumą: pripažįstant, jog miško ribų patikslinimas buvo nepagrįstas/neteisėtas, tai atitinkamai daro nepagrįstu/neteisėtu ir skundžiamą raštą. Taigi išanalizavus visus duomenis bei įrodymus ir priėjus prie išvados, jog miško ribų patikslinimas vis dėlto buvo atliktas įstatymų nustatyta tvarka, 2016 m. spalio 5 d. pranešimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nebūtų keliamas. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, jog buvo vertinamas tik 2016 m. spalio 5 d. pranešimas, dėl to buvo neatskleista bylos esmė ir teisingumas įvykdytas tik formaliai.

18. Nurodo, kad vertinant tik raštą turinio aspektu, kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas tikrai tinkamai atliko jam įstatymų ir kitų norminių teisės aktų priskirtas funkcijas. Atsakovas, vertindamas pareiškėjos pateiktą informaciją, iš esmės tik konstatavo faktinę Žemės sklype buvusią situaciją ir padarė išvadą, jog neva nėra duomenų ir aplinkybių, leidžiančių teigti, kad miško ribų tikslinimas buvo vykdomas nepagrįstai ir netinkamai.

19. Pažymi, kad toje vietoje, kur, remiantis 2005 m. kovo 8 d. pažymėtomis Žemės sklypo miško žemės ribomis, yra miškas, stovi 2 neteisėtai pastatyti statiniai, todėl daro prielaidą, kad mišką toje vietoje galimai pašalino asmenys, kuriems priklauso neteisėtai pastatyti statiniai. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos spalvotos ortofoto nuotraukos, kuriose matyti, kad 1995–1999 m. ir 2005–2006 m. tose Žemės sklypo vietose, kuriose buvo pastatyti neteisėti statiniai, auga tankus miškas, kurio, pastačius statinius, nebeliko. Būtent dėl to pareiškėja ir kreipėsi į atsakovą, kad jis ne tik patikrinęs vietoje, bet ir įvertinęs istorinius duomenis, atsakytų, ar miško ribos buvo patikslintos pagrįstai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kuo remdamasis atsakovas priėjo prie išvados, kad nėra jokių duomenų ir aplinkybių, leidžiančių teigti, jog miško ribų tikslinimas buvo vykdomas nepagrįstai ir netinkamai.

20. Pareiškėjos duomenimis, dėl Žemės sklype kertamų medžių buvo iškviesti Šalčininkų policijos pareigūnai, o gamtosaugininkai iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros už neteisėtų medžių kirtimą trečiajam asmeniui G. U. skyrė baudą (ji buvo skirta ir už Šalčios upės perkasimą bei kūdros iškasimą). Atsakovas pareiškėjos nurodytų aplinkybių nevertno, savo išvadą grindė tik vertindamas dabartinę situaciją, nurodydamas, kad ginčo Žemės sklypo dalis neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Atsakovas detaliai neišanalizavo turimų dokumentų ir duomenų, jų nerinko ir netikrino papildomai, neįvertino istorinių (archyvinių) duomenų. Pareiškėjos nuomone, atsakovas netinkamai atliko jam Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų priskirtas funkcijas - netikrino, kokios buvo Žemės sklypo miško žemės ribos iki 2016 m. pradžioje gauto prašymo jas patikslinti. Atsakovas tik formaliai, įvertindamas 2016 m. pradžioje buvusią situaciją, tačiau neįvertindamas pačios situacijos esmės, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, tiesiog prisidengdamas abstrakčiomis teisės aktų nuostatomis, ne tik kad neužkirto kelio galimai padarytiems šiurkštiems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimams, bet sukūrė prielaidas neteisėtam asmenų piktnaudžiavimui ir ateityje. Atsakovas privalo vykdyti Miškų įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, valstybės politiką miškų valdymo srityje, pagal kompetenciją kontroliuoti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, nagrinėti asmenų prašymus, skundus ir pareiškimus. Atsakovas, įgyvendindamas savo tikslus ir uždavinius, turi teisę gauti iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie ministerijos ir kitų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų informaciją, pasitelkti valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų įstaigų atstovus, ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie ministerijos ir kitų ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų specialistus atsakovo kompetencijai priskirtiems klausimams nagrinėti.

21. Aplinkybė, kad miško ribų tikslinimą atsakovas atliko pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto nustatytus duomenis, teisinės reikšmės neturi, nes teisines pasekmes sukelia būtent atsakovo priimami sprendimai, kuriais yra patvirtinami VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto nustatyti duomenys: atsakovas, vykdydmas jam įstatymų priskirtas funkcijas, turi pareigą įvertinti pateiktus duomenis ir tik nustačius, kad miško ribų patikslinimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimti tuos duomenis patvirtinantį sprendimą, kuris ir sukelia tiesiogines teisines pasekmes. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto nustatyti duomenys, kol jų sprendimu patikslinti miško ribas nepatvirtina atsakovas, iš esmės jokios galios neturi.

22. Pareiškėjos teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, apsiribojo tik 2016 m. spalio 5 d. rašto vertinimu, nepagrįstai nepriėmė pareiškėjos patikslinto skundo, užkirsdamas kelią apskųsti 2016 m. kovo 3 d. sprendimą, kuriuo buvo patikslintos miško ribos, nevertino pateiktų įrodymų, suteikdamas formalumo principui viršenybę prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir pareiškėjos pažeidžiamų teisių bei teisėtų interesų apgynimą.

23. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėdamas visus pareiškėjos pateiktus įrodymus ir argumentus. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. spalio 5 d. pranešimo „Dėl jūsų 2016-09-05 prašymo“ Nr. R2-1494 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja 2017 m. vasario 6 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti ir 2016 m. kovo 3 d. sprendimą, tačiau teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė jį priimti. Pareiškėja šios teismo nutarties apeliaicne tvarka neskundė, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas užkirto kelią pareiškėjai apskųsti minėtą sprendimą, kuriuo buvo patikslinti kadastro duomenys (miško ribos). Akivaizdu, kad pati pareiškėja nepasinaudojo jei suteikta teise apskųsti teismo nutartį.

25. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas sprendimas dėl kadastro duomenų tikslinimo, tačiau pareiškėja ginčija jai pateiktą Valstybinės miškų tarnybos atsakymą į prašymą patikrinti vietoje ir, įvertinus istorinius duomenis, nustatyti, ar gretimame žemės sklype vykdomas „išmiškinimas“ yra pagrįstas ir pateisinamas. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, nevertino aplinkybių, susijusių su sprendimu dėl kadastro duomenų tikslinimo, o analizavo, ar pareiškėjai pateiktas ginčijamas atsakymas atitinka teisės aktuose nustatytus formos ir turinio reikalavimus.

26. Atkreipia dėmesį, kad V. K., V. G., G. U., A. V. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), plotas yra 7 ha, iš jo: miško žemės plotas 6.0858 ha, žemės ūkio naudmenų 0,7000 ha, kelių 0,2142 ha. Kadastro duomenys nustatyti 2005 m. vasario 14 d. Žemės ūkio naudmenos - 0,70 ha ir dalis kelių - 0,2142 ha, yra šiaurinėje dalyje, kur ir yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas.

27. Tarnyba 2016 m. vasario 9 d. gavo VĮ Valstybinis miškotvarkos instituto raštą Nr. S-97 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Šalčininkų miškų urėdijoje“ su priedais. Minėtu VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto raštu buvo siūloma tikslinti Šalčininkų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 150 taksacinio sklypo plotą ir išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro 150 taksacinio sklypo dalį, kur yra tvenkinys, pieva su pavieniais ąžuolo ir eglės medžiais, 5 metrų pločio kelias ir nebaigtas statyti pastatas, taip pat patikslinti 8, 9, 11 taksacinių sklypų aplinkines ribas su žemės ūkio naudmenomis. Nagrinėjant VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto prašymą bei Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio pareigūno atliktą patikrinimą vietoje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys dalyje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra tikslintini. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 13 ir 15.6 punktais, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.1 ir 12 punktais bei 2016 m. vasario 18 d. Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. A3-1602-20, Valstybinė miškų tarnyba nusprendė patikslinti (2016 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. S-1603-16) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis minėtame Šalčininkų miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) miško kvartale esančiame žemės sklype.

28. Vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, konkretaus žemės sklypo priskyrimą miško žemei lemia faktinė to žemės sklypo apželdinimo situacija, t. y. kokie želdynai faktiškai želia žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad siekiant tinkamai atsakyti į pareiškėjos pateiktą prašymą, Valstybinė miškų tarnyba pagrįstai nurodė aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, kad abejoti pateikta informacija dėl miško ribų tikslinimo nėra pagrindo. Pažymi, kad pagal Tikslinamų kadastro duomenų 2016 m. vasario 18 d. patikrinimo aktą Nr. A3-1602-20, patikrinimo vietoje metu nenustatyta, kad ginčo žemės sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Be to, atsakovas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, neturėjo pagrindo abejoti VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2016 m. vasario 9 d. rašte nurodytomis aplinkybėmis dėl miško ribų tikslinimo. Taigi miško ribų tikslinimą atsakovas atliko pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto nustatytus duomenis. Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. S-1603-16 dėl miško ribų tikslinimo yra galiojantis ir neapskųstas.

29. Valstybinės miškų tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šios bylos ribas (dalyką) ir vertino tik 2016 m. spalio 5 d. pranešimą formos ir turinio aspektu, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-3 dalimis. Neanalizuodamas visos situacijos, susijusios su miško ribų patikslinimo teisėtumu ir pagrįstumu, teismas neužkirto kelio pareiškėjai apskųsti 2016 m. kovo 3 d. sprendimą, ar pasinaudoti kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeistus interesus. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taip turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą ir metodą, pasinaudoti atstovo turinčio teisinį išsilavinimą paslaugomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, pažymi, jog pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo nemotyvavo. Vertindama šį prašymą teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016).

31. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl būtinumo nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, pažymi, kad byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šalys teismo posėdyje žodžiu išdėstė savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, jų teisė teikti paaiškinimus ar papildomus įrodymus, nebuvo ribojama. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

33. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos dalyką ir skundžiamą atsakovo 2016 m. spalio 5 d. raštą vertino tik formos ir turinio aspektu neanalizuodamas faktinės situacijos, susijusios su miško ribų patikslinimu. Kaip patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai, ką skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja 2016 m. rugsėjo 5 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydama patikrinti vietoje ir, įvertinus istorinius duomenis, nustatyti, ar šalia pareiškėjai priklausančiame gretimame žemės sklype vykdomas „išmiškinimas“ yra pagrįstas ir pateisinamas. Atsakovas VMT skundžiamu 2016 m. spalio 5 d. raštu Nr. R2-1494 „Dėl jūsų 2016-09-05 prašymo“ atsakė pareiškėjai į jos 2016 m. rugsėjo 5 d. prašymą.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis teisminės gynybos į administracinį teismą grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje – asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šiomis nuostatomis nustatyta asmens teisė į teisminę pažeistų jo konstitucinių teisių ir laisvių gynybą ir kad šią teisę turi kiekvienas asmuo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2011 m. birželio 9 d. nutarimas).

36. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-379-492/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-858/2017; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-434-492/2017).

37. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose įtvirtintą reguliavimą būtent pareiškėjos pateiktas skundas apibrėžia nagrinėjamo ginčo ribas. Pagal pareiškėjos skunde apibrėžtas ginčo ribas šiuo atveju ir yra vertinamas atsakovo ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

38. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (1 punktas), o įstatymų nustatytais atvejais – pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (2 punktas). ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Iš šių teisės normų seka, kad viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginama subjektinė teisė gali turėti įtakos viešajam interesui, kadangi pareiškėja šiuo atveju neturi teisės ginti viešąjį interesą, ji nenurodė, kokios konkrečios jos teisės nagrinėjamos bylos kontekste galėjo būti pažeistos dėl miško ribų pakeitimo ne jai priklausančiame, bet gretimame žemės sklype, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad jos skundžiamą raštą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino formos ir turinio aspektu.

40. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

41. Nagrinėjamu atveju atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 5 d. prašymą, 2016 m. spalio 5 d. raštu Nr. R2-1494 „Dėl jūsų 2016-09-05 prašymo“ atsakė pareiškėjai, šis raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo jį naikinti.

42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

43. ABTĮ 56 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Minėti faktiniai duomenys nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).

44. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ne tik pareiškėjos nurodomas aplinkybes, bet ir visus byloje surinktus įrodymus, iš jų ir atsakovo teikiamus atsikirtimus. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teisiškai reikšmingos aplinkybės bylai išspręsti buvo nustatytos būtent įvertinus visus įrodymus ir šių įrodymų visumą bei vadovaujantis minėtais principais ir kriterijais. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, nepažeisdamas įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių.

45. Pareiškėja apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Abstraktūs argumentai, jog pareiškėjos netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra neteisingos.

46. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad, pareiškėjos teigimu, buvo pažeista jos teisė kreiptis į teismą ir užkirstas kelias ginčyti VMT 2016 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. S-1603-16, kuriuo buvo patikslintos gretimame sklype esančio miško ribos, pažymi, jog pareiškėja 2017 m. vasario 3 d. šioje byloje pateikė patikslintą skundą, kuriame, be kita ko, prašė panaikinti VMT 2016 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. S-1603-16. Pareiškėjos patikslintą skundą 2017 m. vasario 13 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti, ši nutartis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos teisė kreiptis teisminės gynybos buvo ribojama ar varžoma, be to, pareiškėja šioje byloje yra atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jai buvo sudarytos kliūtys pasinaudoti tinkama savo pažeistų teisių gynyba.

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl VMT rašto pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė