2022-11-23 Nr. AB-28504-3-64-3-01169-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-957-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01169-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2021 m. gegužės 6 d. buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kiemeliuose nuo sienų krito tinkas ir plytos, grindų danga buvo nelygi, ištrupėjusi, duobėta, ant grindinio buvo paukščių išmatos, nuorūkos, sienos nešvarios, aprašinėtos, matomas pelėsis. Šiukšlių kibirai sulaužyti, smirdi, iš lietaus kanalizacijos sklinda dvokas. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengta suoliukų, todėl visą laiką (apie 1 – 1,5 val.) pareiškėjas turėjo stovėti, neturėjo galimybės sportuoti. Pareiškėjas galėjo būti vedamas į kiemelį, kuriame prieš jį buvo vedami plaučių tuberkulioze sergantys asmenys arba kitomis užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys ir kiemelis nebuvo dezinfekuotas. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo mygtukų. Pareiškėjas galėjo pasivaikščioti tik 1 val. per dieną, tačiau kiti suimtieji 1,5 ar 2 val. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas. Pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, nes pasivaikščiojimo kiemeliuose jautėsi tabako dūmų kvapas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jautėsi pažemintas, taigi, patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Šiaulių TI su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymais rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, o nerūkantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

3.2. . Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemas. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Teisės aktai kiemų dydžio nereglamentuoja. Pasivaikščioti vienu metu, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka, vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

3.3. Kiemų būklę, gavus skundą, tikrina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) Šiaulių departamentas, kuris yra ne kartą konstatavęs higienos normų pažeidimus dėl nutrupėjusios kiemelių sienų ir grindų dangos, ir kt. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat yra konstatavęs, jog pasivaikščiojimo kiemeliai ir juose esantys įrenginiai valomi vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2020-2021 m. Kiemeliai Nr. 1-21 ir juose esantys įrenginiai švarūs. Nors kai kuriuose kiemuose yra trūkumų (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga), tačiau nustatyti pažeidimai yra kosmetiniai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui, o pareiškėjo nurodomi pavojai tik teoriniai. Be to, pažeidimai nustatyti ne visuose kiemuose, o pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemuose būnant jis galimai patyrė nepatogumus ir pan.

3.4. 2020 m. rugpjūčio 3 d. pradėtas kiemelių remontas ir atnaujinimas, kurio metu pakeistos visų kiemelių grindys, atliktas sienų remontas, įrengta lietaus nuvedimo nuo kiemelių stoginės sistema, kuri kartu tarnauja kaip užkarda galimam paukščių patekimui po stogine. Dėl remonto darbų atlikimo metu atsiradusių nepalankių meteorologinių sąlygų, ledo kristalai suardė dalį naujai suremontuotų sienų apdailos tinko, šis defektas bus pašalintas rangovo.

3.5. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jokių pažeidimų, susijusių su kvapu, nei karto nėra nustatęs. Ant rėžiminio korpuso stogo yra lietaus nutekėjimo vamzdžiai, tačiau jie niekaip nesusiję su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis ir kvapo neskleidžia.

3.6. Galiojantys teisės aktai nenumato suoliukų ar kito inventoriaus įrengimo kiemeliuose, taip pat nenumato ir pagalbos mygtuko įrengimo, be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą ir stebi pasivaikščiojimo kiemus iš viršaus, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba.

3.7. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl neindividualizuoti ir su neigiamomis pasekmėmis nesusieti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti bei atmestini.

3.8. Pareiškėjas nesutinka su norminiais teisės aktais, mano, suimtieji diskriminuojami nuteistųjų atžvilgiu. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnyje nustatyta tvarka aiškiai neišreiškė valios dėl norminio akto teisėtumo tyrimo inicijavimo, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo inicijuoti norminio teisės akto (norminių teisės aktų) tyrimo procedūrų ABTĮ numatyta tvarka. Atsakovas pažymėjo, kad tam tikrais atvejais subjektai gali būti diferencijuojami ir tai nelaikoma diskriminacija. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas tinkamai neįvertino suimtojo ir nuteistojo statusui būdingų aspektų (laikymo kalinimo įstaigoje laiko trukmės ir t. t.).

3.9. Nepagrįsta pareiškėjo skundo dalis dėl tabako dūmų pasivaikščiojimo kiemuose, kadangi iš 2020 m. gruodžio 17 d. Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketos Nr. 116-2680 matyti, kad pats pareiškėjas yra rūkantis.

3.10. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas išsamiai aptarė valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

6. Teismas, vertindamas Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelių atitikimą Lietuvos higienos normai HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma), išanalizavo atsakovo pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose analizuota kiemelių būklė, ir nesutiko su atsakovo teiginiais, kad pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose būnant jis galimai patyrė nepatogumus ir pan., bei pažymėjo, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, į kuriuos kiemelius pasivaikščioti ginčo laikotarpiu buvo vedamas pareiškėjas, teismas visas abejones aiškino pareiškėjo naudai.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius, kurie neatitiko Higienos normos reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

8. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl suoliukų kiemeliuose neįrengimo, konstatavęs, jog teisės aktai tokio reikalavimo nenumato. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis galėjo būti vedamas į kiemelį, kuriame prieš jį buvo vedami plaučių tuberkulioze sergantys asmenys ir kiemelis nebuvo dezinfekuotas, ir teiginius dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvimo kaip deklaratyvius, kadangi pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, nenurodė, kada jam buvo būtina skubiai pasinaudoti pagalbos mygtuku ir iškviesti pareigūnus ir kt.

9. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl pasivaikščiojimo trukmės, konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad Šiaulių TI direktoriaus įsakymai dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomi, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė.

10. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, nurodė, kad yra rūkantis, bei aplinkybę, kad pareiškėjas nebuvo skatintas suteikiant jam papildomą pasivaikščiojimo laiką kaip nerūkančiam asmeniui, atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog jis pasivaikščiojimo metu buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, bet pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuoti tik higienos normų pažeidimai, konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

14. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytomis aplinkybėmis dėl Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelių neatitikimo higienos normoms, t. y. jų nešvaros, ištrupėjusių sienų, grindų dangos, suolelių nebuvimo, galimybės sportuoti nebuvimo, nedezinfekavimo.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad kiemeliuose yra įrengti 1.2 m. pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo kritulių, bet šie stogeliai dengti asbestiniu šiferiu, ir yra kenksmingi sveikatai.

16. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, ir prašo jį atmesti. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, ir pažymi, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad kiemeliai, į kuriuos galimai buvo vedamas ir pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų, todėl pripažino, kad pareiškėjo teisės galėjo būti pažeistos, bet prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

17. Pasak atsakovo, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl pasivaikščiojimo kiemelyje esančių skersinių netinkamo įrengimo, o aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teise, apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis patyrė nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2021 m. gegužės 6 d. atlikdamas bausmę Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, ir konstatavęs, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, pripažino, kad pareiškėjo S. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl Šiaulių TI kiemelių neatitikimo higienos normų reikalavimams, taip pat nurodo naujas aplinkybes dėl kiemelyje netinkamai įrengto skersinio, bei dėl kiemeliuose esančių stogelių su asbestinio šiferio danga.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis byla pareiškėjo prašymu turėtų būti peržiūrėta visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliaciniame teisme tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, bei į nustatytus apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, tačiau teigia, kad jam neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais.

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį (dabar ABTĮ 56 str. 7 d.) jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo skundo aplinkybes dėl Šiaulių TI kiemelių švaros, tvarkos, atitikimo higienos normų reikalavimams, taip pat išnagrinėjo skundo argumentus dėl pasivaikščiojimų trukmės, dėl rūkančių asmenų, dėl kiemelių dezinfekavimo ir kt. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Iš skundžiamo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl netinkamo sportui skirto skersinio įrengimo pasivaikščiojimo kiemelyje, kuriuo labai sudėtinga naudotis, bei dėl Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliuose esančių stogelių su asbestinio šiferio danga, kenksminga sveikatai, kurios pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, kadangi priimtame pareiškėjo skunde nebuvo nurodytos.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti šios nutarties 26 punkte nurodytų pareiškėjo apeliaciniame skunde pažymėtų aplinkybių.

28. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

29. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo įkalinimo įstaigoje sąlygas buvo pažeista, nes nebuvo užtikrintas tam tikrų higienos normų reikalavimų laikymasis, bet nepriteisti žalos atlyginimo pinigais, pažymi, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, t. y. nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4574-968/2020, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-235-525/2022 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo užtikrintos higienos normos dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės), nenustačiusi, jog dėl pareiškėjo teisių pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui ar kad pareiškėjas dėl pažeidimų būtų kreipęsis raštu į Šiaulių TI administraciją ar kitas institucijas su prašymais ar skundais, taip pat tai, kad kitų pažeidimų, išskyrus higienos normų pažeidimus, nebuvo nustatyta, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, už kuriuos turėtų būti atlyginami pinigais.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė