387ffcaa-a200-4404-98b5-75abc15072cc · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedÅ¡alys, sudarydamos Sutartį, susitarÄ dÄl elektros energijos kainos nustatymo taisyklÄs, ieÅ¡kovas pripažino elektros kainÄ tinkama ir teisinga faktiniais veiksmais, nereikÅ¡damas pretenzijų ir apmokÄdamas iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas; visÄ Sutarties galiojimo laikotarpį ieÅ¡kovas galÄjo pirkti elektrÄ iÅ¡ alternatyvaus Å¡altinio, tai ir pradÄjo daryti nuo 2013 m. balandžio 1 d.;
Legislator headnote
AI generated387ffcaa-a200-4404-98b5-75abc15072cc · Lietuvos apeliacinis teismas: Nors atsakovas, laikydamasis byloje pozicijos, kad jis tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, atsisakÄ pateikti įrodymus apie jo ir treÄiųjų asmenų, iÅ¡ kurių perka elektros energijÄ , sutartis bei elektros energijos pirkimo kainÄ , motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas su atsakovu yra verslo konkurentai, veikiantys toje paÄioje verslo srityje ir faktiÅ¡kai vienoje vietoje, tai ieÅ¡kovo neatleidžia nuo pareigos įrodyti nuostolių dydį. Teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo ir kitu jo nurodytu pagrindu (CK 6.249 straipsnio 2 dalis), pažymÄdamas, kad Å¡i nuostata taikytina tik tuo atveju, kai ieÅ¡kovas įrodo, kad bÅ«tent jis bÅ«tų gavÄs naudÄ , jeigu kitas asmuo nebÅ«tų atlikÄs neteisÄtų veiksmų.
Full text
CivilinÄ byla Nr             CivilinÄ byla Nr. 2A-381-370/2015 (S)             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00791-2012-7             Procesinio sprendimo kategorijos:             43.2; 45.5 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Virginijos ÄekanauskaitÄs, DanguolÄs MartinaviÄienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âMulgaâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-4429-302/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âMulgaâ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei OGMIOS REAL ESTATE dÄl nepagrįstai gautų lÄšų priteisimo; iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija â ValstybinÄ kainų ir energetikos kontrolÄs komisija.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo nepagrįstai gautÄ 1 081 552 Lt sumÄ . NurodÄ, kad su atsakovu 2006 m. birželio 2 d. sudarÄ prekybos centro BABILONAS I ir kito nekilnojamojo turto pirkimoâpardavimo sutartį (toliau â Sutartis). Sudarius Sutartį, dvi elektros skydinÄs liko atsakovo nuosavybÄ. Atsižvelgiant į tai, kad prekybos centrui bÅ«tinas elektros energijos tiekimas, Å¡alys Sutartyje susitarÄ dÄl elektros energijos tiekimo.
Atsakovas įsipareigojo užtikrinti nepertraukiamÄ ir reikiamo kiekio II-os patikimo kategorijos elektros energijos tiekimÄ ir vykdyti tinkamÄ paÄių pastoÄių priežiÅ«rÄ (Sutarties 12 straipsnio 2 punktas). Å alys taip pat susitarÄ dÄl elektros energijos kainos nustatymo taisyklÄs, pagal kuriÄ tiekiamos elektros energijos kaina negali bÅ«ti didesnÄ už valstybÄs nustatytÄ Å¾emos įtampos kainų lygį (Sutarties 12 straipsnio 4 punktas). IeÅ¡kovo teigimu, jam kilo įtarimų, kad atsakovas nepagrįstai skaiÄiuoja elektros energijos pardavimo kainÄ , pažeisdamas Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d.
įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau â TaisyklÄs) 54.3 punktÄ . IeÅ¡kovas 2012 m. vasario 9 d. pateikÄ atsakovui pretenzijÄ , nurodydamas, kad atsakovo pateiktoje sÄ skaitoje už 2012 m. sausio mÄn. nurodyti vienos kilovatvalandÄs įkainiai žymiai virÅ¡ija rinkoje įprastos elektros energijos kainos ir protingų iÅ¡laidų, patiriamų siekiant užtikrinti elektros perdavimÄ lokaliu tinklu, sumÄ . Atsakovas 2012 m. vasario 20 d. atsakÄ Ä¯ pretenzijÄ , nurodydamas, kad jis laikosi Sutarties ir teisÄs aktų, kainÄ skaiÄiuoja pagrįstai, taÄiau pateikti kainų skaiÄiuotÄ atsisakÄ, motyvuodamas konfidencialumo įsipareigojimais prieÅ¡ treÄiuosius asmenis.
IeÅ¡kovo teigimu, atsakovui atsisakius pateikti galutinÄs elektros energijos kainos skaiÄiuotÄ ir nurodyti lokalių elektros tinklų priežiÅ«ros iÅ¡laidas, ieÅ¡kovo abejonÄs dÄl atsakovo sÄ Å¾iningumo, elektros energijos kainos paskaiÄiavimo pagrįstumo ir teisingumo tik sustiprÄjo. NagrinÄjamu atveju atsakovas yra abonentas (vartotojas), o ieÅ¡kovas â subabonentas (CK 6.389 straipsnio 1 dalis). Pagal Taisyklių 54.3 punktÄ subabonentai privalo vartotojui sumokÄti už jiems perduotÄ elektros energijÄ ir padengti vartotojo pagrįstas ir bÅ«tinas iÅ¡laidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimÄ subabonentams lokaliu elektros tinklu.
IeÅ¡kovo teigimu, vertinant tarp Å¡alių susiklosÄius santykius bÅ«tina atsižvelgti į imperatyvias Taisyklių nuostatas, kurios Å¡alims tapo privalomos nuo jų įsigaliojimo 2010 m. vasario 19 d. IeÅ¡kovo paskaiÄiavimais, jis už atsakovo patiektÄ elektros energijÄ per 2010 m. â 2012 m. kovo mÄn. permokÄjo 1 081 552 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.Teismas nustatÄ, kad Sutartyje Å¡alys susitarÄ dÄl elektros energijos tiekimo ieÅ¡kovui (subabonentui) per atsakovui (vartotojui) priklausanÄius tinklus kainos, kuri negali bÅ«ti didesnÄ už valstybÄs nustatytÄ Å¾emos įtampos kainų lygį.
DÄl atsakovo pareigos perskaiÄiuoti ieÅ¡kovui perduodamos elektros energijos kainÄ pagal Taisyklių 54.3 punktÄ teismas pažymÄjo, kad Å¡i nuostata nereglamentuoja sutartinių santykių ir nenustato elektros energijos kainos dydžio. Ji nustato subabonento pareigÄ atsiskaityti su vartotoju, o ne vartotojo pareigÄ pagal nurodytus kriterijus nustatyti subabonentui kainÄ sudarant sutartį. Pasak teismo, Taisyklių 54.3 punktas taikomas tuo atveju, kai Å¡alys savo santykių nÄra apsibrÄžusios ir nÄra nustaÄiusios elektros energijos kainos ar jos nustatymo taisyklių.
Kadangi elektros energetikos sektorių reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose vartotojui nÄra numatytas įpareigojimas gaunamÄ elektros energijÄ perduoti kitiems asmenimis, elektros energijÄ vartotojas tiekia subabonentui esant abipusiam susitarimui. GinÄo Å¡alys tokius santykius įformino Sutarties 12 straipsnyje. Å alys susitarÄ, kad ieÅ¡kovo mokama kaina neturi virÅ¡yti bÅ«tent valstybÄs reguliuojamų kainų, t. y. visuomeninių tiekÄjų nustatomų kainų, nors teisÄs aktai numatÄ galimybÄ sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį su nepriklausomu tiekÄju, kurio nustatomos kainos nÄra reguliuojamos.
ValstybÄ ir toliau nustato visuomeninio tiekÄjo taikomÄ elektros energijos kainÄ ir jos virÅ¡utinÄ ribÄ , o tokių ribų nenustato tik nepriklausomam tiekÄjui. Teismas ieÅ¡kovo teiginį, kad po rinkos liberalizavimo valstybÄ nebenustato elektros energijos kainų ribų ir kad Sutarties 12 straipsnio 4 punkto formuluotÄ nebetenka prasmÄs, laikÄ neteisingu ir nepagrįstu. PažymÄjo, kad sutarties nuostata yra galiojanti tol, kol Å¡alys jos nepakeiÄia ar nepanaikina, arba tol, kol ji nenuginÄijama ar tampa niekine.
Pasikeitus teisiniam reguliavimui, Å¡alių santykių teisiniame reguliavime pasikeitÄ tik tai, kad valstybÄ nereguliuoja kainų tretiesiems asmenims â nepriklausomiems tiekÄjams, iÅ¡ kurių atsakovas perka elektros energijÄ , o atsakovui ir ieÅ¡kovui elektros energijos pardavimo kainos nebuvo reguliuojamos nei Sutarties sudarymo metu, nei pasikeitus teisiniam reguliavimui. Teismas nenustatÄ pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas netinkamai vykdÄ savo sutartinius įsipareigojimus, skaiÄiuodamas perduodamos elektros energijos kainÄ pagal Sutartį, o ne pagal Taisyklių 54.3 punktÄ , ir tuo padarÄ ieÅ¡kovui nuostolių.
NenustatÄs atsakovo neteisÄtų veiksmų, teismas sutiko su atsakovu, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ ir kitos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos â jam atsiradusios žalos, nes pats ieÅ¡kovas neneigia, jog visÄ už elektros energijÄ sumokÄtÄ sumÄ ieÅ¡kovas iÅ¡dalijo prekybos centro nuomininkams, kurie realiai ir naudojasi Å¡ia energija. Teismas atmetÄ ieÅ¡kovo argumentÄ , kad jis galÄjo gauti pelnÄ nuomininkams energijÄ parduodamas brangiau, negu sumokÄjo atsakovui, nes ieÅ¡kovas Å¡io argumento nepagrindÄ su nuomininkais sudarytais susitarimais ir kitais įrodymais.
Nepagrįstu teismas laikÄ ir ieÅ¡kovo skaiÄiuojamų nuostolių dydį, nes, skaiÄiuodamas kainų skirtumÄ tarp atsakovo įsigytos elektros energijos kainos ir ieÅ¡kovo sumokÄtos atsakovui kainos, ieÅ¡kovas prilygino save vartotojui, perkanÄiam energijÄ vidutinÄs įtampos zonoje, kai ieÅ¡kovas turi galimybÄ pirkti energijÄ tik žemos įtampos zonoje (ieÅ¡kovas neturi įrenginių priimti aukÅ¡tesnÄs įtampos elektros energijÄ ). VidutinÄs įtampos energija yra žymiai pigesnÄ už žemos įtampos energijÄ .
Nors atsakovas, laikydamasis byloje pozicijos, kad jis tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, atsisakÄ pateikti įrodymus apie jo ir treÄiųjų asmenų, iÅ¡ kurių perka elektros energijÄ , sutartis bei elektros energijos pirkimo kainÄ , motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovas su atsakovu yra verslo konkurentai, veikiantys toje paÄioje verslo srityje ir faktiÅ¡kai vienoje vietoje, tai ieÅ¡kovo neatleidžia nuo pareigos įrodyti nuostolių dydį. Teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo ir kitu jo nurodytu pagrindu (CK 6.249 straipsnio 2 dalis), pažymÄdamas, kad Å¡i nuostata taikytina tik tuo atveju, kai ieÅ¡kovas įrodo, kad bÅ«tent jis bÅ«tų gavÄs naudÄ , jeigu kitas asmuo nebÅ«tų atlikÄs neteisÄtų veiksmų.
Be to, jeigu asmuo praturtÄja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtÄjimo ar turto gavimo teisÄs normos netaikomos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â tenkinti ieÅ¡kinį, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas nepagrįstai sprendÄ, kad Sutarties nuostata dÄl kainos nustatymo kriterijaus yra galiojanti.
Siekiant įvertinti tokiÄ nuostatÄ , reikÄtų atsižvelgti į tai, kad, sudarant Sutartį, atsakovas elektros energijÄ pirko iÅ¡ visuomeninio tiekÄjo, o elektros pardavimo kainÄ nustatÄ valstybÄ. Atsakovas elektros energijos pardavimo kainÄ ieÅ¡kovui paskaiÄiuodavo pagal visuomeninio tiekÄjo parduodamos elektros energijos kainÄ Å¾emos įtampos vartotojams. Taigi tiek atsakovo perkamos elektros energijos kaina iÅ¡ visuomeninio tiekÄjo, tiek kaina, už kuriÄ elektros energijÄ atsakovas perparduodavo ieÅ¡kovui, buvo nustatoma valstybÄs. Ä®vykus permainoms elektros energetikos sektoriuje nuo 2010 m., tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovas nebegalÄjo pirkti elektros energijos iÅ¡ visuomeninio tiekÄjo, o jÄ turÄjo pirkti iÅ¡ privaÄių tiekÄjų.
Kadangi valstybÄ nenustato elektros energijos pardavimų kainos privatiems tiekÄjams, kriterijus, kad elektros energija kaina bus nemažesnÄ už valstybÄs nustatomÄ Å¾emÄs įtampos kainų lygį, nebegalÄjo bÅ«ti taikomas dÄl pasikeitusios faktinÄs ir teisinÄs situacijos. TodÄl Sutarties 12 straipsnio 4 punktas nebegalÄjo bÅ«ti taikomas. Teismas netinkamai vertino teisinio reglamentavimo pokyÄius ir įtakÄ Å¡alių sutartiniams santykiams, todÄl padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl Sutarties 12 straipsnio 4 punkto galiojimo.2.
Å alys nebuvo sudariusios susitarimo dÄl elektros energijos pardavimo kainos ar jos skaiÄiavimo kriterijų nuo 2010 m., todÄl yra pagrindas taikyti Taisyklių nuostatas. Kadangi Sutarties 12 straipsnio 4 punkte nustatyti elektros energijos kainos apskaiÄiavimo kriterijai nebegalÄjo bÅ«ti taikomi, vadinasi Å¡alys nebuvo sudariusios susitarimo nei dÄl elektros energijos kainos, nei dÄl naujų kainos apskaiÄiavimo kriterijų. TodÄl teismas turÄjo vadovautis Taisyklių 54.3 punktu, kuris nustato ieÅ¡kovo pareigÄ apmokÄti elektros energijos kainÄ , už kuriÄ atsakovas perka elektros energijÄ bei pagrįstas ir bÅ«tinas iÅ¡laidas, patirtas lokalių elektros tinklų priežiÅ«rai.3.
Atsakovas piktnaudžiavo procesinÄmis teisÄmis, todÄl taikytina contra spoliatorem prezumpcija. Atsakovas nepateikÄ teismui įrodymų apie tai, už kokiÄ kainÄ buvo perkama elektros energija 2010â2012 m., nors ieÅ¡kovas ne kartÄ reikalavo, o teismas siÅ«lÄ atsakovui pateikti minÄtus duomenis. AtsisakymÄ pateikti reikalaujamus duomenis atsakovas grindÄ tuo, kad atsakovo mokama elektros energijos kaina tretiesiems asmenims sudaro atsakovo konfidencialiÄ informacijÄ , todÄl Å¡ios informacijos atskleidimas atsakovui galÄtų sukelti žalÄ .
Apelianto nuomone, atsakovas tokiu savo elgesiu piktnaudžiavo procesinÄmis teisÄmis, siekÄ apsunkinti ieÅ¡kovo galimybÄ Ä¯rodyti ginÄo aplinkybes. NagrinÄjamu atveju bÅ«tent atsakovui teko pareiga įrodyti kainos teisingumÄ ir ieÅ¡kovo pateiktų skaiÄiavimų klaidingumÄ .4. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ CK 6.242 straipsnį. Pagal kasacinio teismo praktikÄ suma, gauta didesnÄ, negu ta, kuri priklauso pagal teisinį pagrindÄ , laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesÄ Å¾iningu praturtÄjimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-166/2008).
NagrinÄjamu atveju atsakovas nepagrįstai ir neteisÄtai gavo dalį kainos už patiektÄ elektros energijÄ (ieÅ¡kovo paskaiÄiuotas kainos skirtumas), todÄl kainos skirtumas priteistinas ieÅ¡kovui kaip jo patirti nuostoliai.
5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepatyrÄ nuostolių. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo nuostoliai yra permokÄta pinigų suma, kurios ieÅ¡kovas nebÅ«tų iÅ¡leidÄs, jei ne atsakovo neteisÄti ir nesÄ Å¾iningi veiksmai skaiÄiuojant elektros energijos kainÄ . Teismo argumentai, kad ieÅ¡kovas nepatyrÄ jokių nuostolių, nes prekybos centro nuomininkai jam kompensavo elektros energijos pirkimo iÅ¡laidas, yra nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki. IeÅ¡kovo ir treÄiųjų asmenų (nuomininkų) komerciniai santykiai yra ne Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas ir negali bÅ«ti vertinami sprendžiant klausimÄ dÄl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių santykiuose su atsakovu.
IeÅ¡kovo permokÄtos lÄÅ¡os yra ieÅ¡kovo nesutaupyti pinigai, taip pat negautas pelnas, kuris galÄjo bÅ«ti gautas, jei nebÅ«tų buvÄ atsakovo neteisÄtų veiksmų.6. Teismas nepagrįstai atsisakÄ iÅ¡reikalauti įrodymus iÅ¡ atsakovo, taip apribodamas ieÅ¡kovo galimybÄ pagrįsti dÄstomas aplinkybes. Teismas tik pasiÅ«lÄ atsakovui pateikti įrodymus, taÄiau įrodymų iÅ¡reikalavimo klausimo nesprendÄ CPK nustatyta tvarka.              Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o atmesti skundÄ ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, nes:
1) Å¡alys, sudarydamos Sutartį, susitarÄ dÄl elektros energijos kainos nustatymo taisyklÄs, ieÅ¡kovas pripažino elektros kainÄ tinkama ir teisinga faktiniais veiksmais, nereikÅ¡damas pretenzijų ir apmokÄdamas iÅ¡raÅ¡omas sÄ skaitas;
2) visÄ Sutarties galiojimo laikotarpį ieÅ¡kovas galÄjo pirkti elektrÄ iÅ¡ alternatyvaus Å¡altinio, tai ir pradÄjo daryti nuo 2013 m. balandžio 1 d.;
3) ieÅ¡kovas niekada nemokÄjo už elektros energijÄ daugiau, negu jis bÅ«tų jÄ Ä¯sigijÄs rinkos kaina, pirkdamas jÄ Å¾emos įtampos pusÄje, ir tarp Å¡alių nÄra ginÄo, kad elektros energijos kaina, kuriÄ mokÄjo ieÅ¡kovas, bÅ«tų didesnÄ, negu valstybÄs reguliuojama kaina visuomeniniam tiekÄjui;
4) ieÅ¡kovas yra verslininkas, profesionalus nekilnojamojo turto vystytojas, todÄl jo elgesys, kai jis Å¡eÅ¡erius metus nereiÅ¡kÄs jokių pretenzijų dÄl Sutarties vykdymo pateikia ieÅ¡kinį konkuruojanÄia veikla užsiimanÄiai ir Å¡alia esantį prekybos centrÄ vystanÄiai bendrovei, reikalaudamas 1 mln. Lt, laikytinas nesÄ Å¾iningu. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas su atsakovu 2006 m. birželio 2 d. sudarÄ nekilnojamojo turto pirkimoâpardavimo sutartį (toliau â Sutartis), kuria ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo įsigijo prekybos centrÄ BABILONAS I (t. 1, b. l. 12â39).
Sudarius Sutartį, dvi elektros skydinÄ (pastotÄs) liko atsakovo nuosavybÄ, taÄiau atsakovas įsipareigojo užtikrinti nepertraukiamÄ ir reikiamo kiekio IIâos patikimumo kategorijos elektros energijos tiekimÄ bei atlikti elektros skydinių (pastoÄių) priežiÅ«rÄ (Sutarties 12 straipsnio 1 ir 2 punktai). Å alys taip pat susitarÄ, kad atsakovo tiekiamos ieÅ¡kovui ir jo nuomininkams elektros energijos kaina negali bÅ«ti didesnÄ už valstybÄs nustatytÄ Å¾emos įtampos kainų lygį (Sutarties 12 straipsnio 4 punktas).             Šalių ginÄas kilo dÄl atsakovo nuo 2010 m. ieÅ¡kovui taikytos elektros energijos pardavimo kainos.
IeÅ¡kovas savo pozicijÄ , kad atsakovas nuo 2010 m. pardavinÄjo ieÅ¡kovui elektros energijÄ už nepagrįstai didelÄ kainÄ , grindÄ elektros energetikos sektoriuje pasikeitusiu teisiniu reguliavimu. Teisinio reguliavimo pasikeitimas, ieÅ¡kovo vertinimu, lÄmÄ tai, kad Sutarties 12 straipsnio 4 punkte nustatyta elektros energijos kainos apskaiÄiavimo metodika tapo nelogiÅ¡ka ir neadekvati, todÄl nuo 2010 m. negalÄjo bÅ«ti taikoma. IeÅ¡kovo vertinimu, nustatant teisingÄ atsakovo ieÅ¡kovui tiektos elektros energijos kainÄ , bÅ«tina vadovautis Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d.
įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau â TaisyklÄs) (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2013 m. gruodžio 8 d.) 54.3 punktu. Atsakovas nesutiko su Å¡ia ieÅ¡kovo pozicija, teigdamas, kad ieÅ¡kovas neteisingai aiÅ¡kina elektros energetikos rinkos liberalizavimo procesus, be to, savo faktiniais veiksmais sutiko su atsakovo taikoma elektros energijos kaina.             TeisÄjų kolegija pažymi, kad sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , bÅ«tina atsižvelgti į toliau dÄstomas svarbias Å¡ios bylos faktines aplinkybes.
IeÅ¡kovas pretenzijÄ dÄl elektros energijos kainos atsakovui pareiÅ¡kÄ tik 2012 m. vasario 9 d., nurodydamas, kad atsakovo pateiktoje sÄ skaitoje už 2012 m. sausio mÄn. nurodyti vienos kilovatvalandÄs įkainiai žymiai virÅ¡ija rinkoje įprastos elektros energijos kainos ir protingų iÅ¡laidų, patiriamų siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimÄ lokaliu tinklu, sumÄ (t. 1, b. l. 81â82). Byloje nÄra duomenų, kad ieÅ¡kovas nuo Sutarties sudarymo dienos iki 2012 m. vasario 9 d. bÅ«tų kreipÄsis į atsakovÄ dÄl elektros energijos kainos nepagrįstumo, bÅ«tų neapmokÄjÄs atsakovo jam pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už perduotÄ elektros energijÄ arba kreipÄsis į atsakovÄ dÄl Sutartyje įtvirtintos elektros energijos kainos nustatymo taisyklÄs. Å iam ginÄui teisingai iÅ¡sprÄsti svarbus ir faktas, kad ieÅ¡kovo pagrindinÄ veikla yra nekilnojamojo turto įsigijimas, pardavimas, valdymas, nuoma, panauda ir bet kurios kitos operacijos su nekilnojamuoju turtu (t. 1, b. l. 157â159), t. y. ieÅ¡kovas yra Å¡ios srities profesionalas, todÄl nagrinÄjamu atveju turÄjo gerai žinoti elektros energijos kainos nustatymo mechanizmo veikimÄ ir jo pakeitimÄ , esant objektyviai susiklosÄiusioms aplinkybÄms (pasikeitus teisiniam reguliavimui).
Byloje nÄra ginÄo, kad atsakovas, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, tiekÄ elektros energijÄ ieÅ¡kovo valdomam prekybos centrui BABILONAS I iki 2013 m. balandžio 1 d., t. y. iki momento, kai ieÅ¡kovas elektros energijÄ pradÄjo pirkti iÅ¡ treÄiųjų asmenų. Nuo Sutarties sudarymo ieÅ¡kovas ir atsakovas veikia kaip konkurentai, valdantys vienas Å¡alia kito esanÄius prekybos centrus. TeisÄjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas nuo pat pradžių turÄjo galimybÄ elektros energijos tiekimÄ organizuoti savarankiÅ¡kai ir jÄ pirkti ne iÅ¡ atsakovo, o treÄiųjų asmenų.
Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo pozicijÄ , kad Sutarties 12 straipsnio 4 punkto vykdymui lemiamÄ Ä¯takÄ turÄjo 2010 m. pasikeitÄs elektros energetikos sektoriaus teisinis reguliavimas, pagal kurį atsakovas nuo 2010 m. nebegalÄjo pirkti elektros energijos iÅ¡ visuomeninio tiekÄjo, o privalÄjo jÄ pirkti iÅ¡ nepriklausomo tiekÄjo, todÄl, pasak ieÅ¡kovo, valstybÄs nustatoma elektros energijos pardavimo kainÄ nebeturÄjo jokios reikÅ¡mÄs tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovui, tikÄtina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių susiklostÄ CK 6.204 straipsnyje reglamentuojama ar savo pobÅ«džiu panaÅ¡i situacija, t. y. kai sutarties vykdymas tampa sudÄtingesnis, nukentÄjusi sutarties Å¡alis turi teisÄ kreiptis į kitÄ Å¡alį su praÅ¡ymu sutartį pakeisti, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas turi bÅ«ti pagrįstas ir pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo.
NagrinÄjamu atveju, kaip minÄta, ieÅ¡kovas jokių pretenzijų dÄl sutartinių įsipareigojimų, lieÄianÄių elektros energijos tiekimÄ , vykdymo atsakovui iki 2012 m. vasario 9 d. nereiÅ¡kÄ. Apelianto teiginiai, kad tarp Å¡alių nuo 2010 m. pastoviai vyko derybos dÄl elektros energijos pirkimo kainos, kurios nedavÄ jokių rezultatų, nepagrįsti įrodymais, todÄl laikytini deklaratyviais. Taigi, nereikÅ¡damas atsakovui pretenzijų, ieÅ¡kovas, kaip jis pats nurodÄ apeliaciniame skunde, siekdamas nepriklausomybÄs nuo atsakovo, dar 2011 m. rugpjÅ«Äio 4 d. gavo iÅ¡ AB LESTO prisijungimo sÄ lygas ir 2012 m. parengÄ techninį projektÄ prekybos centro BABILONAS I prijungimui prie AB LESTO priklausanÄių elektros tinklų.
Å ios aplinkybÄs patvirtina pirmosios instancijos teismo, remiantis elektros energetikos sektorių reglamentuojanÄiais teisÄs aktais, padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad vartotojui (atsakovui) nÄra numatytas įpareigojimas gaunamÄ elektros energijÄ perduoti kitiems asmenimis, elektros energijÄ vartotojas tiekia subabonentui (ieÅ¡kovui) esant abipusiam susitarimui. NagrinÄjamu atveju Å¡alys tokį susitarimÄ Ä¯formino Sutarties 12 straipsnyje, kartu numatÄ, kad ieÅ¡kovo atsakovui mokama elektros energijos kaina neturi virÅ¡yti valstybÄs nustatytÄ Å¾emos įtampos kainų lygį.
TeisÄjų kolegijos įsitikinimu, jeigu ieÅ¡kovas manÄ, kad dÄl teisinio reguliavimo pasikeitimo Å¡alių sutartas elektros energijos kainos nustatymo mechanizmas tapo nelogiÅ¡kas ir neteko prasmÄs, jis privalÄjo inicijuoti atitinkamų Sutarties nuostatų pakeitimo klausimÄ , o ne toliau apmokÄti atsakovo iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už perduotÄ elektros energijÄ , ir, priÄmus sprendimÄ tapti nepriklausomu nuo atsakovo, reikÅ¡ti atsakovui ieÅ¡kinį teisme dÄl, ieÅ¡kovo teigimu, permokÄtų sumų už gautÄ elektros energijÄ priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymÄjo, kad sutarties nuostata yra galiojanti tol, kola Å¡alys jos nepakeiÄia ar nepanaikina.             Apeliantas sutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad valstybÄ Sutarties sudarymo metu ir 2010 m. nereguliavo elektros energijos pardavimo kainų nepriklausomiems tiekÄjams, taip pat su faktu, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas galÄjo pirkti elektros energijÄ iki 2010 m. tiek iÅ¡ visuomeninio tiekÄjo, tiek iÅ¡ nepriklausomo tiekÄjo. Å i apelianto pozicija iÅ¡ esmÄs prieÅ¡tarauja kitai jo pozicijai, kad Å¡alių suderinta Sutarties nuostata dÄl elektros energijos kainos skaiÄiavimo mechanizmo, pasikeitus teisiniams reguliavimui, nebegalioja.
Toliau apeliantas įrodinÄja, kad vietoj Å¡ios Sutarties nuostatos atsakovas turÄjo vadovautis Taisyklių 54.3 punktu. Å iame punkte nustatyta, jog vartotojas (atsakovas), valdantis lokalų elektros tinklÄ , privalo eksploatuoti savo lokalų elektros tinklÄ taip, kad nepažeistų kitų asmenų, kurių elektros įrenginiai ar elektros imtuvai yra prijungti prie vartotojo lokalaus elektros tinklo, teisių ir teisÄtų interesų; tokie asmenys â subabonentai (ieÅ¡kovas) privalo vartotojui sumokÄti už jiems perduotÄ elektros energijÄ bei padengti vartotojo pagrįstas ir bÅ«tinas iÅ¡laidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimÄ subabonentams lokaliu elektros tinklu.
Akivaizdu, kad, kaip teisingai nustatÄ pirmosios instancijos teismas, Å¡is punktas nereglamentuoja Å¡alių (vartotojo ir subabonento) sutartinių santykių ir, svarbiausia, nenustato elektros energijos kainos dydžio, o nustato subabonento pareigÄ atsiskaityti su vartotoju už jam perduotÄ elektros energijÄ . TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad Å¡iame punkte numatytas tik vienas iÅ¡ kainos nustatymo kriterijų, t. y. įvertinti vartotojo pagrįstas ir bÅ«tinas iÅ¡laidas, susijusias su elektros energijos perdavimu vartotojui priklausanÄiu lokaliu elektros tinklu.
Taigi, net ir darant prielaidÄ , kad Sutarties 12 straipsnio 4 punkte Å¡alių numatytas elektros energijos kainos nustatymo mechanizmas po 2010 m. įvykusio teisinio reguliavimo pasikeitimo tapo nebeaktualus, Å¡iuo atveju taikyti ieÅ¡kovo nurodyto Taisyklių 54.3 punkto nebÅ«tų teisinio pagrindo. Apeliantas klaidingai supranta šį punktÄ , teigdamas, kad jis nustato ieÅ¡kovo pareigÄ apmokÄti elektros energijos kainÄ , už kuriÄ atsakovas pats perka elektros energijÄ bei pagrįstas ir bÅ«tinas iÅ¡laidas, patirtas lokalių elektros tinklų priežiÅ«rai.
Be to, apeliantas, nesutikdamas su skundžiamo sprendimo iÅ¡vada dÄl Sutarties 12 straipsnio 4 punkto nuostatos galiojimo, apeliacinio skundo argumentais nepaneigÄ pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog valstybÄ ir toliau nustato visuomeninio tiekÄjo taikomÄ elektros energijos kainÄ ir jos virÅ¡utinÄ ribÄ , o tokių ribų nenustato tik nepriklausomam tiekÄjui.             Nurodytos aplinkybÄs ir iÅ¡dÄstyti argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, vykdydamas Sutartį, neatliko neteisÄtų veiksmų.
NenustaÄius nors vienos iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų (Å¡iuo atveju â neteisÄtų veiksmų), civilinÄ atsakomybÄ negalima, todÄl nÄra prasmÄs pasisakyti dÄl kitų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, atitinkamai ir dÄl apelianto argumentų, susijusių su jo patirtais nuostoliais ir atsakovo pozicija neteikiant ieÅ¡kovui reikalingų įrodymų, nustatant Å¡ių nuostolių tikslų dydį.             TeisÄjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį nepagrįstÄ praturtÄjimÄ .
Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ yra konstravÄs, kad tuo atveju, jeigu asmuo praturtÄja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtÄjo institutas netaikomas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-385/2010 ir kt.). NagrinÄjamu atveju IeÅ¡kovas reikalavimÄ atsakovui kildina iÅ¡ Sutarties. Apeliantas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepagrįstu praturtÄjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliuÄiai nÄra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesÄ Å¾iningai gauna tiesioginÄs turtinÄs naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindÄ reikalauti ir gauti atitinkamÄ materialųjį turtÄ ar lÄÅ¡as, taÄiau jų gauna daugiau nei turÄtų pagal teisinį pagrindÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-166/2008).
TeisÄjų kolegija atkreipia apelianto dÄmesį, kad jo nurodytos kasacinÄs bylos ir nagrinÄjamos bylos ratio decidendi akivaizdžiai skiriasi, nes minÄta nutartis buvo priimta bankroto byloje, nustaÄius aplinkybÄ, kad vienas iÅ¡ kreditorių, turÄdamas lemiamÄ Ä¯takÄ kreditorių susirinkime, elgÄsi nesÄ Å¾iningai ir užvaldÄ didesnį turtÄ , negu buvo jo finansinis reikalavimas, tuo pažeidÄ bankrutuojanÄios įmonÄs akcininko â valstybÄs interesus.             DÄl nurodytų aplinkybių visumos teisÄjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todÄl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
             DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme              Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padÄjÄjo, dalyvavusių nagrinÄjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padÄjÄjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinÄs instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Atsakovas patyrÄ 4 840 Lt (1 401,76 Eur) iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimÄ , 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami Å¡alims jų turÄtas atstovavimo iÅ¡laidas. TeisÄjų kolegija, įvertinusi ginÄo pobÅ«dį, bylos sudÄtingumÄ , advokato kontoros atsakovui teikiamų paslaugų pastovumÄ ir Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tinos ir pagrįstos atsakovo iÅ¡laidos advokato pagalbai Lietuvos apeliaciniame teisme apmokÄti yra 1 552,50 Lt (449,64 Eur).
             TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325â333 straipsniais, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti atsakovui OGMIOS REAL ESTATE, UAB (j. a. k. 300043143) iÅ¡ ieÅ¡kovo âMulgaâ, UAB (j. a. k. 300565433) 449,64 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus ir 64 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
TeisÄjaiVirginija ÄekanauskaitÄ DanguolÄ MartinaviÄienÄ Alvydas PoÅ¡kus