387e4bb9-8bc5-460c-a429-710c216ccffb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1979-171/2017 Proceso Nr. 3-61-3-05004-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–9), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kina, kad pareigÅ«nai 2015 m. spalio 10 d. jį pristatė į Kauno apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ (toliau – Kauno apskrities VPK) iÅ¡ picerijos „Milano“ ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl to, kad, pareigÅ«nų teigimu, jis elgėsi agresyviai, neadekvačiai, skeryčiojo rankomis, triukÅ¡mavo, bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ policijos komisariato, į perspėjimus nusiraminti ir nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo, toliau triukÅ¡mavo, nevykdė pareigÅ«nų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas buvo uždarytas mažoje patalpoje daugiau nei tris valandas, nors nebuvo padaręs jokio pažeidimo. Tokiais veiksmais pareigÅ«nai apribojo judėjimo laisvę ir pažeidė jo teises ir laisves bei teisėtus interesus. PaaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nų elgesys buvo neetiÅ¡kas, įžeidžiamas ir nepagarbus. PareigÅ«nai nesiklausė jo paaiÅ¡kinimų, neatsakinėjo į jo klausimus, nesigilino į įvykio aplinkybes, vartojo kreipinį „tu“, necenzÅ«rinius žodžius, kalbėjo pakeltu tonu, baugino, kad surakins antrankiais ir uždarys į kamerÄ .

Tokie pareigÅ«nų veiksmai jam sukėlė dvasines kančias, didelį stresÄ , baimę ir pažeminimÄ , pažeidė garbę ir orumÄ . Taigi dėl Å¡ių pareigÅ«nų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai neturėdami teisėto pagrindo panaudojo specialiÄ sias priemones – antrankius ir taip sutrikdė jo sveikatÄ , t. y. buvo padarytos žaizdos ant riešų, pažeistos sausgyslės. Dėl tokių sužalojimų pareiÅ¡kėjas buvo priverstas vartoti medikamentus.

Mano, kad pareigÅ«nai nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo, Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso nuostatų. PareiÅ¡kėjas remiasi Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu, kuriame administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, teisena jo atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime (b. l. 18–21) nurodo, kad buvo užregistruotas pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imas telefonu apie konfliktÄ picerijoje „Milano“ tarp jo ir darbuotojo. PareiÅ¡kėjas teigė, kad jo neiÅ¡leidžia iÅ¡ kavinės, nors už paslaugas susimokėjo. Ä® praneÅ¡imÄ reagavo Kauno apskrities VPK pareigÅ«nai. PareigÅ«nai nurodė, kad nuvykę į picerijÄ â€žMilano“ rado du neblaivius asmenis ir kelis darbuotojus, kurie pageidavo raÅ¡yti paaiÅ¡kinimus dėl pareiÅ¡kėjo ir kito asmens chuliganiÅ¡kų paskatų.

PareigÅ«nai abu pažeidėjus pristatė į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatÄ (toliau – Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK). PaaiÅ¡kina, kad pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ policijos komisariatÄ pristatė įvykio aplinkybėms patikslinti ir fizinę jėgÄ bei policijos specialiÄ sias priemones – antrankius – panaudojo tik tada, kai pareiÅ¡kėjas nevykdė pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų ir pats aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi pareigÅ«nams. Fizinė prievarta buvo panaudota vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme įtvirtintomis sÄ lygoms ir jo pagrindais, prievartos panaudojimas buvo proporcingas aplinkybėms.

PrieÅ¡ panaudojant prievartÄ pareiÅ¡kėjas buvo ne kartÄ Ä¯spėtas apie ketinimÄ jÄ panaudoti, tačiau jis ir toliau nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų, todėl buvo sulaikytas ir uždarytas į laikinojo sulaikymo kamerÄ . Atsakovas vadovaujasi CK nuostatomis bei teismų praktika ir teigia, kad neturtinės žalos dydį teismas nustato pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , t. y.: žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad jÄ darantys veiksniai ir veiksmai buvo pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais. Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad Å¡is ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigÅ«nui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldÅ«s asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasiprieÅ¡inimo atveju panaudoti prievartÄ .

PareiÅ¡kėjo nurodyti iÅ¡gyvenimai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų neturtinei žalai įrodyti, laikino sulaikymo kameroje praleido tik 2 valandas 15 min., todėl patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai buvo vienkartinio pobÅ«džio ir trumpalaikiai. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas buvo pasodintas į laikino sulaikymo kamerÄ dėl agresyvaus elgesio. Teigia, kad pareigÅ«nai tiek pristatydami jį į policijos komisariatÄ , tiek taikydami specialiÄ sias priemones –antrankius ir uždarydami į laikino sulaikymo kamerÄ vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl nepažeidė jokių teisės normų, dėl kurių pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas patyrė dėl Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato CK 6.271 straipsnis, jo 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Civilinei atsakomybei kilti, inter alia (lot. be kita ko), ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iÅ¡ jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė. IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11-8502-982/2015 (toliau – ATP byla) medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2015 m. spalio 10 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis 2015 m. spalio 10 d. apie 1.30 val. Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK patalpose, adresu: Kęstučio g. 42, Kaunas, elgėsi agresyviai, neadekvačiai, skeryčiojo rankomis, triukÅ¡mavo, bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ policijos komisariato, nevykdė teisėto policijos pareigÅ«nų reikalavimo nusiraminti ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, tai yra policijos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiÅ¡kiamas žodžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu) (ATP byla, b. l. 2). 2015 m. spalio 10 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio sulaikymo protokolas, kuriame pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. spalio 10 d. 2.05 val. sulaikytas ir uždarytas į laikino sulaikymo kamerÄ (ATP byla, b. l. 10).

TÄ pačiÄ dienÄ pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 2 d. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad reikalavimÄ atlyginti žalÄ jis grindžia Å¡iais argumentais: buvo neteisėtai sulaikytas bei surakintas antrankiais, nes nepadarė jokio administracinio teisės pažeidimo, o pareigÅ«nai neetiÅ¡ku, įžeidžiamu, nepagarbiu elgesiu sukėlė jam dvasines kančias, pažeidė jo garbę ir orumÄ .

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A2.11-8502-982/2015 ir priėmė nutarimÄ , kuriame konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir administracinio teisės pažeidimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukė.

Kauno apylinkės teismas nustatė, kad policijoje buvo gautas V. K. praneÅ¡imas dėl picerijoje „Milano“ kilusio konflikto tarp jo ir picerijos apsaugos darbuotojo. Atvykę patruliai Ž. K. ir R. V. iÅ¡ esmės konflikto priežasčių vietoje neiÅ¡siaiÅ¡kino ir konfliktavusius restorano klientus atvežė į policijos komisariatÄ . Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas picerijoje elgėsi netinkamai, kad į Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK pristatytas dėl padaryto pažeidimo ir kad tai suprato.

Atkreipė dėmesį, kad pareigÅ«nai nurodė skirtingas pareiÅ¡kėjo pristatymo aplinkybes, t. y. pareigÅ«nas S. N., tuo metu dirbęs Kauno apskrities PVK Kauno m. Centro PK, paaiÅ¡kino, kad apsaugos darbuotojo pareiÅ¡kimÄ dėl įvykio patruliai pristatė kartu su pareiÅ¡kėju, o patruliai nurodė, kad pareiÅ¡kimas įvykio vietoje jiems nebuvo perduotas. Apsaugos darbuotojas pareiÅ¡kimÄ Ä¯ Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK atvežė pats. Teismas apklausė patrulius, pristačiusius pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ komisariatÄ , ir jame tuo metu dirbusius pareigÅ«nus.

Nustatė, kad pareigÅ«nai S. N. ir N. F. T. pripažino suabejoję pareiÅ¡kėjo pristatymo pagrįstumu, jiems nebuvo aiÅ¡ku, kas kÄ padarė, todėl negalėjo riboti pareiÅ¡kėjo laisvės ir turėjo nedelsdami jį paleisti. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai galėjo manyti, kad pareigÅ«nų S. N. ir N. F. T. jam duodami reikalavimai neteisėti, nes nepagrįsti teisės aktų nuostatomis, todėl ir neprivalomi vykdyti. Nustatė, kad nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas pristatytas dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir turėjo pristatyto dėl teisės pažeidimo asmens teisinį statusÄ ir jam tai buvo paaiÅ¡kinta.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo V. K. elgesys, vykstant į komisariatÄ , buvo nepriekaiÅ¡tingas, todėl pareigÅ«nai neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad jis liktų komisariate, iÅ¡ kurio norėjo iÅ¡eiti. Taip pat akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas turėjo pagrindo manyti, jog nėra policijos pristatytas ar sulaikytas asmuo, nes pats pranešė apie konfliktÄ su apsaugos darbuotoju. Kauno apylinkės teismas nutarime pažymėjo, kad asmeniui neturėtų kilti pagrįstų abejonių, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai teisėti ir kad jie veikia vadovaudamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais.

Konstatavo, kad pareigÅ«nai, duodantys nurodymus ar reikalavimus nepavaldiems asmenims, turėtų aiÅ¡kiai įvardyti priežastį ir nurodyti teisinį savo reikalavimų pagrindÄ . Tokia pareiga kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo teisena pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo nutraukta, yra įsiteisėjęs. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 16 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje.

ABTÄ® 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, teismas vadovaujasi Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose nebuvo jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties, t. y. teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų nevykdęs pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ar reikalavimų, pažeidęs pareigÅ«no garbę ir orumÄ , įžeidinėjęs žodžiu ar kÅ«no gestais ar kitaip elgęsis įžeidžiamai.

Pagal Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 278, 30.2.2 punktÄ , iÅ¡imtiniais atvejais sulaikytas asmuo, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nurodymu gali bÅ«ti uždarytas į sulaikymo patalpas iki 5 val. iki jo perkėlimo į areÅ¡tinę. Atsižvelgus į 2015 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarime nustatytus faktus, turinčius Å¡ioje byloje prejudicinę reikÅ¡mę, darytina iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, nes jų pareiÅ¡kėjui inkriminuotų pažeidimų teismas nenustatė ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Žmogaus laisvės neliečiamumÄ garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jos 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad niekas negali bÅ«ti savavaliÅ¡kai sulaikytas arba laikomas suimtas, niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio antroje dalyje įtvirtina teisė į asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės nuostatos turinį, konstatavo, kad bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas, juo siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus atlyginta (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimÄ ).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinę bylÄ Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta dėl to, jog joje nebuvo patikimų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. pažeidimo sudėties.

Taigi, nustačius, kad 2015 m. spalio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo užfiksuotos aplinkybės, neatitinkančios faktiškai egzistavusių, o pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas akivaizdžiai nesant objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad akivaizdu, jog bet kuriam asmeniui neteisėtas patraukimas administracinėn atsakomybėn ir su tuo susijęs nepagrįstas sulaikymas sukeltų neigiamus išgyvenimus.

Visuomenės požiÅ«riu asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn taip pat yra nepriimtinas teigiamos reputacijos bei asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-2056/2012). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nepagrįstas pareiÅ¡kėjo apkaltinimas padarius administracinį teisės pažeidimÄ ir jį nepagrįstai sulaikius nulėmė tam tikro pobÅ«džio neigiamÄ poveikį jo emocinei bÅ«senai, todėl laikytina, kad jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti įvertinta pinigais.

IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. spalio 10 d. kreipėsi į gydytojÄ , kuris medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodė, kad pareiÅ¡kėjo rankos nuspaustos antrankių, deÅ¡inė ranka nubrozdinta (b. l. 46). Taigi, tarp pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys ir, vadinasi, Å¡iuo atveju nustatytos visos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos. Nustatydamas pareiÅ¡kėjui priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad apraÅ¡ytas įvykis sukėlė fizinį skausmÄ , pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau jis buvo sulaikytas neilgÄ laikÄ .

Administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta Å¡iek tiek daugiau nei per du mėnesius. Taigi, teisingumas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo įvykdytas gana greitai. PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlygint, tačiau jos nepagrindė įrodymais, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog jam turi bÅ«ti priteista bÅ«tent tokio dydžio neturtinė žala. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ .

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala vertintina 600 Eur suma. Tokia iÅ¡vada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2012 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2233/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-2056/2012 ir kt.), neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pateiktai konstitucinei žalos atlyginimo sampratai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui V. K. priteisti 600 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus) eurų iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Irena Paulauskienė