2022-03-23 Nr. AB-6744-3-61-3-04984-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1658-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04984-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 21S39677 (toliau – ir Sprendimas), panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 6K-2234 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas netyrė grasinančių laiškų, grasinimo realumo. Pareiškėjas buvo nurodęs, jog jam turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, tačiau atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

3. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos argumentais, jog nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas teigė, kad nurodė konkrečias individualias aplinkybes, priežastį – (duomenys neskelbtini), o tai reiškia kilusį pavojų sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjo paaiškinimą patvirtina (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

4. Pareiškėjas teigė, kad Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo motyvų, susijusių su jo išsiuntimu ir draudimu atvykti. Vien neteisėtas sienos kirtimas neturėtų pareiškėjui sukelti didžiausių sankcijų, nes šis veiksmas atliktas, siekiant paprašyti prieglobsčio.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas teigė, kad Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, o pareiškėjo paaiškinimas apie (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrįstas pareiškėjo paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjo paaiškinimą įvertinęs (duomenys neskelbtini) kriterijų kontekste, atsakovas priėjo prie išvados, kad paaiškinimas nebuvo detalus ir smulkmeniškas, pasižymėjo prieštaringumu, nepatvirtintas patikimais įrodymais, todėl buvo atmestas dėl patikimumo stokos ir nelaikytas įrodymu. Taigi, pareiškėjas neįrodė, kad jo baimė yra pagrįsta ir, atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Migracijos departamentas sprendė, jog pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. informacija, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo paaiškinimas apie (duomenys neskelbtini) vertintas kritiškai bei nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinime (duomenys neskelbtini) pastebimas nenuoseklumas, jame trūksta detalių. Atsakinėdamas į klausimus pareiškėjas teikė abstrakčius, lakoniškus paaiškinimus, nebūtinai tarpusavyje suderinamus. Kai kurios jo istorijos detalės keitėsi paaiškinimų metu. Pareiškėjui buvo sunku praplėsti pirminio laisvo paaiškinimo metu pateiktą informaciją, ją papildyti, jo pateikta informacija yra lakoniška, nedetali, bendro pobūdžio, į užduotus klausimus jis atsakinėjo itin trumpai, teikė apibendrintą informaciją. Pareiškėjas nepatvirtino (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nežino (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, atsakovas priėjo prie išvados, jog labai tikėtina, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) yra pramanytas, su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, kurio pateikimas, savo ruožtu, buvo nulemtas ne baime grįžti į kilmės šalį, o nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos. Jokių kitų motyvų, dėl kurių pareiškėjas stengiasi išvengti grįžimo į kilmės šalį, tyrimo metu jis neatskleidė. Objektyviai ir išsamiai atlikęs tyrimą dėl prieglobsčio prašymo pagrįstumo vertinimo, Migracijos departamentas priėjo išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam kilmės šalyje gresia persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, o jo baimė grįžti į kilmės šalį nėra visiškai pagrįsta.

8. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėjas neįrodė tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių kilmės valstybėje būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti jam kylančią realią grėsmę, šiuo atveju tai, kad jis bus persekiojamas (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo paaiškinimas dėl grėsmės realumo buvo atmestas dėl paaiškinimo formos ir turinio trūkumų. Nei surinkta kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Taigi pareiškėjo baimė grįžti į kilmės šalį nebuvo laikoma visiškai pagrįsta.

9. Atsakovas pažymėjo, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta paties pareiškėjo faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamento nustatyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpiai yra proporcingi.

10. Atsakovas nurodė, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, o žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo M. A. A. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ir jį sumažino nuo 5 metų iki 3 metų, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

12. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

12.1. (duomenys neskelbtini).

12.2. (duomenys neskelbtini).

12.3. (duomenys neskelbtini).

12.4. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

12.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas vadovavosi Konvencijos 12 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 86 straipsniu, Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 116 punktu. Remdamasis Tvarkos aprašo 222 punktu, teismas atmetė pareiškėjo skundo teiginius, jog Komisija privalėjo organizuoti žodinį posėdį.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, priėjo išvadą, kad Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl pareiškėjo bus imtasi persekiojimo veiksmų, ir sprendė, jog jo baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyvaus situacijos vertinimo bei prielaidų. Teismas vertino, jog pareiškėjo paaiškinimas apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo paaiškinimų formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas pažymėjo, jog nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad prieglobsčio prašytojui reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Teismas pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti į kilmės valstybę vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikė visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso.

15. Iš bylos medžiagos, pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog dėl asmeninių savybių jam kilmės valstybėje būtų kilęs individualaus pobūdžio pavojus patirti realią rimtą žalą, o vien tai, kad pareiškėjas priskiria save pažeidžiamų asmenų grupei (duomenys neskelbtini), šių išvadų nepaneigia. Teismas, vertindamas beatodairiško smurto lygį kilmės valstybėje, rėmėsi 2021 m. EPPB gairėmis, ir pažymėjo, jog nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepaneigė šių aplinkybių jokiais įrodymais.

16. Įvertinęs pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) sieną (duomenys neskelbtini) metu, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas VSAT pareigūnų ir pristatytas į užkardą), teismas sprendė, kad Sprendimo dalis išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę yra pagrįsta ir teisėta.

17. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas nusprendė pareiškėjui penkerius metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo. Teismas šį draudimo atvykti laikotarpį vertino kaip neproporcingą padarytam teisės pažeidimui ir šią Sprendimo dalį pakeitė, uždrausdamas pareiškėjui į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, nenustačius jokių aplinkybių, nepateikus papildomų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą prieiti išvadą, jog atsakovas, iš naujo nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, priimtų kitokį sprendimą.

III. 19. Pareiškėjas M. A. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

21. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas akcentuoja, jog (duomenys neskelbtini).

22. Pareiškėjas teigia, jog jo paaiškinimą, kad (duomenys neskelbtini).

23. Pareiškėjas nurodo, kad pagal EPPB nustatytus reikalavimus (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Į šiuos reikalavimus atsakovas neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė jam kylančios individualios grėsmės.

24. Pareiškėjas pažymi, kad kilmės valstybę šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės kilmės valstybė negali išspręsti struktūrinių problemų. Tačiau pareiškėjo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., Prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais, išvykdamos iš šalies.

25. Pareiškėjo įsitikinimu, jo kilmės valstybėje jam gresia žiaurus elgesys, nužudymas, todėl jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, pareiškėjas atitinka Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

26. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas rėmėsi rekomendacinio pobūdžio, vienerių metų EPPB ataskaita dėl beatodairiško smurto. Pareiškėjo nuomone, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nepagrįsta atsakovo išvada, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

27. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo, teikto į pareiškėjo skundą, argumentus, susijusius su pareiškėjo paaiškinimo neatitikimu Tvarkos aprašo 99 punkte nurodytiems kriterijams, paaiškinimo vertinimu pagal (duomenys neskelbtini) modelį, pareiškėjo išsiuntimu bei uždraudimu jam atvykti, ir papildomai nurodo, kad pareiškėjas nesugebėjo įrodyti savo priklausymo (duomenys neskelbtini), todėl Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo jo priskirti prie padidintos rizikos asmenų grupės.

30. Atsakovas nurodo, kad nei Migracijos departamentas, nei teismas sprendime nepasisakė, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra ekonominės. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde.

31. Atsakovas teigia, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją, pateiktus paaiškinimus bei surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas nenustatė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Taip pat nepatvirtinta, kad, grįžus į kilmės šalį, jam nebus sudarytos sąlygos dirbti pagal jo gebėjimus ar jis bus diskriminuojamas, nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalies kontekstas lemtų pareiškėjo diskriminavimą visuomenėje, priešingai, atsižvelgiant į jo paties paaiškinimus, jis visą gyvenimą praleido kilmės valstybėje, yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, savęs neidentifikuoja kaip išsiskiriančio kultūriniame šalies kontekste. Nors pareiškėjas teigia, kad EPPB 2021 m. ataskaita grįsta senais duomenimis, tačiau pareiškėjas nepateikė byloje duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog saugumo situacija kilmės valstybėje pasikeitė tiek, kad pareiškėją grąžinus į kilmės valstybę, egzistuotų reali grėsmė jam patirti rimtą žalą. Kadangi pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo jos teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Pareiškėjas M. A. A. A. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių pareiškėjas nenurodo.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui M. A. A. A. prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytą draudimo atvykti laikotarpį iki trijų metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuoja, jog jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes jam gresia persekiojimas dėl jo (duomenys neskelbtini), kyla (duomenys neskelbtini), todėl prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

37. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

38. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

39. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

41. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

42. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jis yra (duomenys neskelbtini).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumo tyrimą. Migracijos departamentas pareiškėjo paaiškinimo patikimumą vertino remdamasis (duomenys neskelbtini) modeliu ir Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo paaiškinimas (duomenys neskelbtini) yra nenuoseklus, nepasižymi detalumu, išsamumu, tam tikros paaiškinimo dalys yra prieštaringos. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjo pateiktas aplinkybes tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių bei pagrįstų prielaidų kontekste, atsakovas priėjo išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimas apie tariamą priklausymą (duomenys neskelbtini) nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį, t. y. pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

46. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas plačiai aptaria (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), tačiau ši informacija vertintina kaip pernelyg bendro pobūdžio, nepatvirtinanti konkrečiai pareiškėjui tariamai gresiančio pavojaus, neturinti sąsajų su jo individualia situacija. Pareiškėjo apklausos transkripcija patvirtina, jog jo pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) neišeina už paviršutiniškumo ir stereotipinio suvokimo ribų. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas patyrė kokį nors (t. y. iš valstybinių organizacijų ar iš kitų nevalstybinių subjektų, įskaitant (duomenys neskelbtini)) persekiojimą ar diskriminaciją. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą ir / ar diskriminaciją yra pagrįsta. Kaip jau minėta, pareiškėjo paaiškinimas apie jo individualią situaciją (duomenys neskelbtini) stokoja konkretumo, detalumo, tikslumo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų nepatikimumo ir nepagrįstos baimės grįžti į kilmės valstybę. Šių išvadų nepaneigia ir kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

47. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Kaip minėta, ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas turi surinkti ne tik bendrą informaciją apie kilmės valstybę, bet ir informaciją, pagrindžiančią individualias aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai sprendė dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjui.

49. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, jog pareiškėjo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, teisėjų kolegija pažymi, kad nei Migracijos departamentas Sprendime, nei teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra ekonominės. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl šių argumentų nepasisako.

50. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trijų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė