3879dd56-80c4-438a-881d-40ff2ecdbfc0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1729-794/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33882-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.2.6.6.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Bonata“ ir uždarosios akcinės bendrovės „DA Holding“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2-13677-1089/2021 pagal ieÅ¡kovės asociacijos LATGA ieÅ¡kinius atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Bonata“, uždarajai akcinei bendrovei „DA Holding“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. priėmė sprendimÄ už akių, kuriuo patenkino ieÅ¡kovės asociacijos LATGA pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bonata“ priteisė 3 638,16 Eur autorinį atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir 3 102,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , o iÅ¡ atsakovės UAB „DA Holding“ 1 795,66 Eur autorinį atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir 3 060,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. Atsakovės UAB „Bonata“ ir UAB „DA Holding“ pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Nurodė, kad teismo posėdžio metu galiojo teisėjų tarybos paskelbtos rekomendacijos, kad teismo posėdžiai karantino metu bÅ«tų organizuojami tik iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to atsakovių atstovas iÅ¡ anksto ir teikė praÅ¡ymÄ atidėti posėdį. Be to, naktį iÅ¡ vasario 27 d.

į 28 d. atsakovių atstovas iÅ¡ oro uosto į namus parvežė dukrÄ ir jos Å¡eimÄ , grįžusius iÅ¡ Ispanijos. Kaip bendravusiam su dukra ir jos Å¡eima, atsakovų atstovui rekomenduota bÅ«ti namuose. Atsakovių atstovas 2021 m. vasario 11 d. dalyvavo baudžiamosios bylos posėdyje. Tačiau baudžiamųjų bylų nagrinėjimo atidėjimas karantino sÄ lygomis netaikomas. Atsakovėms ir jų atstovui apie teisėjo rezoliucijÄ , kuria iÅ¡spręstas praÅ¡ymas atidėti bylÄ , nebuvo praneÅ¡ta.

Ginčo koncertuose buvo atlikti kÅ«riniai, sukurti keturių autorių, kurie yra registruoti tik Rusijos kolektyvinio administravimo asociacijoje (toliau – RAO). Teismo nurodyta aplinkybė, kad koncertuose buvo atlikti dvylikos autorių kÅ«riniai, kurie registruoti Rusijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir (ar) Ispanijos kolektyvinio administravimo asociacijose ((toliau – RAO, GEMA, PRS, SGAE)), neturi nieko bendro su tikrove. Teismas priteisė autorinį atlyginimÄ autoriams, kurie nėra įraÅ¡yti į koncertų programas ir kurių kÅ«riniai nebuvo atlikti ginčo koncertuose.

Taigi nėra nustatyti autoriai, kurių teisės ginamos pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Atsakovės yra pateikusios įrodymus, kurie patvirtina, kad autorinis atlyginimas autoriams, nedalyvavusiems savo kÅ«rinių atlikime, buvo apskaičiuotas ir sumokėtas ieÅ¡kovei. Kitos dalies programos kÅ«rinių autoriams, patiems atlikusiems savo kÅ«rinius ir pageidavusiems už tai autorinį atlyginimÄ gauti iÅ¡ koncertų organizatorių, autorinis atlyginimas buvo iÅ¡mokėtas tiesiogiai. Priteisdamas dvigubo dydžio autorinį atlyginimÄ , teismas neįvertino, kad atsakovės siekė pasiraÅ¡yti su LATGA licencinę sutartį.

3. Atsiliepime į atsakovių pareiÅ¡kimÄ LATGA prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apie 2021 m. kovo 3 d. 13.00 val. paskirto teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ atsakovės buvo informuotos. Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas neįvertino aplinkybių dėl karantino. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovių atstovas, teisėjo rezoliucija dėl praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ buvo įkelta Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ (toliau – EPP) 2021 m. kovo 1 d.

Byla yra elektroninė ir atsakovių atstovas turi prisijungimÄ prie bylos. Be to, atsakovių atstovas turi pareigÄ domėtis bylos eiga ir dėl pateikto praÅ¡ymo galėjo pasiskambinti į teismÄ telefonu. Atsakovių atstovas, naudodamasis karantino situacija, tikėtina, kad piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir pasyviai elgiasi Å¡iame procese. Atstovas dalyvavo kitos bylos posėdyje, kuris vyko karantino metu. Nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, nei kitas teisės aktas nenumato, kad dalyvavimas baudžiamųjų bylų posėdžiuose karantino metu turi prioritetinę teisę prieÅ¡ civilinių bylų posėdžius.

Atsakovių atstovo nurodomas galimas kontaktas su grįžusiais iÅ¡ užsienio asmenimis nesudaro pagrindo saviizoliacijai. Pačios atsakovės kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė naudotų kÅ«rinių sÄ raÅ¡Ä . Taigi, kÅ«riniai buvo tiksliai ir aiÅ¡kiai nustatyti. KÅ«rinių autoriai priklauso Rusijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos kolektyvinio administravimo asociacijoms (RAO, GEMA, PRS, SGAE), su kuriomis LATGA yra pasiraÅ¡iusi tarpusavio bendradarbiavimo (atstovavimo) sutartis. Taigi LATGA Lietuvoje kolektyviai administruoja nurodytų autorių teisių turėtojų perduotas turtines autorių teises, įskaitant teisę surinkti autorinį atlyginimÄ už kÅ«rinių naudojimÄ .

Nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo sudaryti susitarimai tarp kÅ«rinių autorių ir autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų dėl individualaus teisių įgyvendinimo bÅ«do. Byloje nėra duomenų, kad atlyginimas autoriams buvo iÅ¡mokėtas. Atsakovių kartu su atsiliepimu į bylÄ pateiktos sutartys yra sudarytos ne su autoriais – fiziniais asmenimis, o su juridiniais asmenimis, ir jokių kitų įrodymų, kad atsakovės su autoriais bÅ«tų atsiskaičiusios nėra.

Licencinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaroma pagal standartines sÄ lygas (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTÄ®) 7212 straipsnio 1 dalis). Sutarties nebuvimas neatleidžia atsakovių nuo pareigos mokėti autoriams atlyginimÄ už kÅ«rinių panaudojimÄ . Atsakovės netinkamai aiÅ¡kina Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutarime Nr. KT17-N8/2017 patvirtino LATGA galimybę iÅ¡ieÅ¡koti dvigubo dydžio atlyginimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

5. Teismas nustatė, jog atsakovėms apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai. Teismo Å¡aukimas atsakovių atstovui per EPP iÅ¡siųstas 2021 m. sausio 29 d. ir laikytinas įteiktu kitÄ po dokumento iÅ¡siuntimo einančiÄ darbo dienÄ (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 1751 straipsnio 9 ir 10 dalys). Be to, aplinkybės, kad įmonėms tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , atsakovės ir neneigia. Atsakovių 2021 m. vasario 26 d. praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį, teisme gautas 2021 m. kovo 1 d., buvo netenkintas teisėjo 2021 m. kovo 1 d. rezoliucija. Atsakovių atstovo paaiÅ¡kinimas, kad jam rezoliucija per EPP nebuvo prieinama yra nepagrįstas konkrečiais duomenimis ir prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės pateiktiems įrodymams. Atsakovių atstovas turėjo numatyti, kad įmonių praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį gali bÅ«ti netenkintas ir protokoline nutartimi.

6. Teismas vertino, jog karantino laikotarpiu nėra draudžiama organizuoti teismo posėdžius kontaktiniu bÅ«du. SprendimÄ , ar organizuoti posėdį, įvertinęs konkrečios bylos situacijÄ , priima bylÄ nagrinėjantis teismas, jeigu galima posėdį organizuoti taip, kad bÅ«tų užtikrinta proceso dalyvių teisė į saugiÄ aplinkÄ . Å iuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į bendrÄ bylos nagrinėjimo trukmę, taip pat į tai, kad buvo techninės galimybės posėdį rengti miÅ¡riu bÅ«du bei taip užtikrinti tinkamas dalyvavimo teismo posėdyje sÄ lygas atsakovės atstovams, buvo nuspręsta paskirto posėdžio neatidėti.

Atsakovių atstovas nepateikė įrodymų, kad posėdžio dienÄ jam buvo taikoma privaloma saviizoliacija. Vien tik atstovo subjektyvi nuomonė, kad jis turėtų izoliuotis, nepateisina jo veiksmų. Teismas sprendė, jog sprendimas už akių galėjo bÅ«ti priimtas, nes tam buvo CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas – atsakovės neatvyko į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ Ä¯monėms praneÅ¡ta, nesant svarbių priežasčių.

7. Teismas taip pat nustatė, kad kartu su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atsakovės įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti LATGA pateiktose kÅ«rinių registracijos kortelėse nurodytų duomenų teisingumu ir patikimumu, nepateikė. Teiginius, kad LATGA pateikti įrodymai neturi nieko bendro su tikrove, atsakovės grindžia tik savo svarstymais. BÅ«tent iÅ¡ atsakovių procesinių dokumentų negalima suprasti, kokiems asmenims pagal atsakoves vis dėlto priklauso renginiuose atliktų kÅ«rinių autorinės teisės. Neigdamos LATGA pateiktų įrodymų turinį (pvz., kad LATGA pateikti kÅ«rinių autorių sÄ raÅ¡ai yra netikslÅ«s, klaidingi) atsakovės turėjo savo ruožtu pateikti prieÅ¡ingus faktus galinčius pagrįsti įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Tačiau, paduodamos pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atsakovės to nepadarė. Teismas vertino, jog atsakovių abstraktÅ«s argumentai, kad, priimant sprendimÄ už akių, nebuvo nustatytas tikslus ginčo renginiuose atliktų kÅ«rinių ir jų autorių sÄ raÅ¡as, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo iÅ¡vados Å¡ioje dalyje neteisėtos ir nepagrįstos.

8. IÅ¡ pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo teismas sprendė, kad atsakovės sutinka su tuo, kad autorius, perdavęs savo teises kolektyviai administruoti, negali nepaisyti kitos sutarties Å¡alies valios ir vien tik savo nuožiÅ«ra keisti susitarimo sÄ lygas, be kita ko, vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti savo teisių įgyvendinimo bÅ«dÄ . Toks aiÅ¡kinimas yra nulemtas kolektyvinio administravimo asociacijų veiklos tikslų ir specifikos. Jeigu nurodytų taisyklių nebÅ«tų laikomasi, bÅ«tų paneigiami kolektyvinio autorių teisių administravimo sistemos funkcionavimo principai.

Dėl to kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisė atÅ¡aukti leidimÄ administruoti tam tikrų kategorijų teises ar tam tikrų rÅ«Å¡ių kÅ«rinius ir pagal ATGTÄ® 69 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti realizuojama tik laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. O tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad autorinio atlyginimo iÅ¡mokėjimas ne kolektyvinio administravimo asociacijai, jeigu nėra sudarytas tarp asociacijos ir autoriaus atskiras susitarimas dėl individualaus autorių teisių įgyvendinimo bÅ«do, reiÅ¡kia prievolės įvykdymÄ netinkamam kreditoriui.

Teismas sprendė, kad atsakovių teiginiai dėl autorinio atlyginimo išmokėjimo daliai autorių negali turėti reikšmės sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui.

9. Teismas vertino, jog atsakovės tik formaliai nurodo, kad yra išmokėjusios autoriams autorinius atlyginimus. Byloje yra pateikti ne originalūs Sergej V. K., Olga V. K., J. S. S., A. A. G. pareiškimai dėl autorinių atlyginimų, o tokių dokumentų kopijų patvirtintos kopijos. Byloje pateikti tik dokumentai, galintys galimai pagrįsti, kad atsakovė UAB „Bonata“ atsiskaitė su IP „B. M.“, IP „K. S. V.“ ir J. S. S., kaip grupės „VIRUS“ agentu, o atsakovė UAB „DA Holding“ – su IP „B.

M.“. Formaliai pagal Å¡iuos dokumentus mokėjimai atlikti ne atsakovių minimiems autoriams, o juridiniams asmenims. Be to, iÅ¡ atsakovių pateiktų dokumentų formaliai galima spręsti, kad mokėjimai atlikti kaip atlyginimas už kÅ«rinių atlikimÄ . Tačiau Å¡ioje byloje pareikÅ¡tais reikalavimais keliamas klausimas iÅ¡imtinai dėl autorinio atlyginimo mokėjimo. Net ir laikantis prieÅ¡ingos pozicijos, kad atsakovių pateikti įrodymai turėtų pagrįsti, kad įmonės sumokėjo daliai autorių jiems priklausantį autorinį atlyginimÄ , tokia aplinkybė nebÅ«tų reikÅ¡minga, nes atsakovės neneigia, kad įmonių minimi autoriai nebuvo sudarę aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų susitarimų su RAO dėl jų autorių teisių individualaus įgyvendinimo ginčo koncertų atveju.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovės neginčija LATGA apskaičiuoto ir praÅ¡omo priteisti autorinio atlyginimo dydžio. PaaiÅ¡kinimo, už kuriuos kÅ«rinius autorinį atlyginimÄ atsakovės neva yra sumokėjusios LATGA, pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atsakovės nepateikia, todėl teismas vertino, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad sprendimu už akių iÅ¡ atsakovių galėjo bÅ«ti priteista ir ta autorinio atlyginimo skolos dalis, kuri yra apmokėta.

11. Atsakovių nurodytos aplinkybės, kad LATGA atsisakė keisti standartines licencinės sutarties sÄ lygas, nepatvirtina, jog sprendimu už akių iÅ¡ atsakovių priteisus dvigubo dydžio autorinį atlyginimÄ buvo pažeistos ATGTÄ® 86 straipsnio 3 dalies nuostatos ir (ar) nepagrįstai turtinio pobÅ«džio pasekmėmis apsunkinta atsakovių padėtis. Nuspręsdamos kÅ«rinius renginių metu naudoti, nesudarius su LATGA licencinių sutarčių, atsakovės turėjo įvertinti ir dėl to pagal ATGTÄ® 86 straipsnio 3 dalį galinčias kilti pasekmes.

Teismas konstatavo, kad atsakovių pareiÅ¡kimo argumentai nesudaro pagrindo laikyti, jog teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimu už akių buvo netinkamai įvertintas LATGA reikalavimų pagrįstumas. Atsakovės nepateikė prieÅ¡taravimų ir argumentų, kurie sudarytų prielaidas abejoti sprendimo už akių iÅ¡vadomis, padarytomis atlikus formalų įrodymų vertinimÄ , dėl LATGA reikalavimų pagrindo ir apimties. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Atskiruoju skundu atsakovės UAB „Bonata“ ir UAB „DA Holding“ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-467-1089/2021 panaikinti, praÅ¡ymÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo tenkinti, priimtÄ sprendimÄ už akių panaikinti ir atnaujinti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1.

Atsakovės nurodo, jog bylos nagrinėjimo atidėjimas grindžiamas tuo, kad nuo 2020 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta sugriežtinta karantino tvarka taikytina ir teismų sistemai. Teisėjų taryba 2020 m. gruodžio 29 d. patvirtino teismų darbo tvarkÄ , kurioje nurodė, kad teismo posėdžiai karantino metu organizuojami tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai jų negalima nukelti vėlesniam laikui, teismo posėdžius žodinio proceso tvarka planuoti (atidėti) pasibaigus karantino režimui.

Mano, kad LR Vyriausybės nutarimas dėl karantino ir Å¡iuo klausimu priimtos Teisėjų tarybos rekomendacijos yra pagrindas praÅ¡yti atidėti teismo posėdį civilinėje byloje. Pažymėjo, kad baudžiamųjų bylų nagrinėjimÄ Teisėjų taryba priskiria prie iÅ¡imtinę reikÅ¡mę turinčių atvejų. Baudžiamųjų bylų iÅ¡sprendimas susijęs su griežtų terminų taikymu, su kardomųjų priemonių taikymu, susijęs su asmens laisvių ribojimais, laisvės atėmimu.

Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo atidėjimas karantino sÄ lygomis netaikomas. Teismas priimtame sprendime už akių nepasisakė, ar nurodytos Teisėjų tarybos rekomendacijos dėl posėdžių organizavimo civilinėse bylose yra svarbi aplinkybė, ar proceso Å¡alis dėl to turi teisę praÅ¡yti atidėti teismo posėdį. Atsakovėms nei jų atstovui apie teisėjo rezoliucijÄ ir jos turinį dėl praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nebuvo praneÅ¡ta, rezoliucija EPP sistemoje nebuvo įkelta arba buvo neprieinama. 12.2.

Atsakovės su atsiliepimais į ieškinius yra pateikusios kūrinių, atliktų koncertuose 2019 m. lapkričio 8 d. Vilniuje ir 2019 m. lapkričio 9 d. Šiauliuose, programas, kuriose nurodytas kūrinio atlikėjas, kūrinio pavadinimas, kompozitorius, teksto autorius. Koncerto Vilniuje programoje atlikti 23 kūriniai, Šiauliuose – 22 kūriniai, koncertuose atliktus kūrinius sukūrė 4 autoriai, jie nurodyti koncertų programose. Visų atliktų koncertuose kūrinių autoriai yra registruoti tik RAO (Rusijos kolektyvinio administravimo organizacijoje).

Teismas priimtame sprendime už akių bei nutartyje nurodė, kad koncertuose buvo atlikta 12 autorių 20 kÅ«rinių, kurie registruoti Rusijos RAO, Vokietijos GEMA, Didžiosios Britanijos PRS, Ispanijos SGAE, tačiau tai nieko bendro neturi su tikrove. Teismas priteisė autorinį atlyginimÄ autoriams, kurių kÅ«riniai nebuvo atlikti koncertinėse programose. Å ios kategorijos bylose bÅ«tina tiksliai nustatyti kÅ«rinius ir jų autorius, prieÅ¡ingu atveju priteistas autorinis atlyginimas nepasieks autorių, priteistas autorinis atlyginimas neteisėtai atiteks ieÅ¡kovei. 12.3.

Atsakovės kartu su atsiliepimais į ieÅ¡kinius pateikė įrodymus, kad autorinis atlyginimas autoriams už jų atliktus kÅ«rinius koncertuose 2019 m. lapkričio 8 d. Vilniuje ir 2019 m. lapkričio 9 d. Å iauliuose yra sumokėtas. Autorinis atlyginimas autoriams Č. v D., V. L. (iÅ¡ viso 5 jų kÅ«riniai, kas sudaro 24,78 proc. koncertinės programos), nedalyvavusiems savo kÅ«rinių atlikime, paskaičiuotas ir sumokėtas ieÅ¡kovui: 450,76 Eur už koncertÄ Vilniuje ir 190,33 Eur už koncertÄ Å iauliuose.

Pateikus Å¡alių įrodymus, teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi Å¡ioje dalyje ginÄÄ dėl autorinio atlyginimo priteisimo nutraukė. Kitos dalies programos kÅ«rinių autoriams K. S.V., M. T.V., S. J.S., G. A., K. O.V. (75,22 proc. koncertinės programos), patiems atlikusiems savo kÅ«rinius ir pageidavusiems už tai autorinį atlyginimÄ gauti iÅ¡ koncertų organizatorių, autorinis atlyginimas yra iÅ¡mokėtas. Kylant dėl to abejonėms, autoriai pareiÅ¡kimais, taip pat vaizdo įraÅ¡u kreipėsi į teismÄ praneÅ¡dami, kad jiems autorinis atlyginimas sumokėtas, jų teisės į autorinį atlyginimÄ už jų atliktus kÅ«rinius koncertuose nepažeistos.

Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, į pateiktus įrodymus, aplinkybę, kad dalis autorinio atlyginimo sumokėta LATGA, neatsižvelgė ir priteisė dvigubo dydžio autorinį atlyginimÄ , įskaitant ir tÄ dalį, kuri ieÅ¡kovei jau yra sumokėta. Pažymėjo, jog ginčas teisme – ne kolektyvinio administravimo organizacijos funkcionavimo aplinkybės, o autoriaus teisių į autorinį atlyginimÄ pažeidimas (ATGTÄ® 15 straipsnio 3 dalis). 12.4. Teismas iÅ¡vadÄ , kad RAO nariai negali savo nuožiÅ«ra keisti susitarimo sÄ lygų dėl autorinio atlyginimo iÅ¡mokėjimo, padarė neįvertinęs autorių ir RAO kolektyvinio administravimo sutarčių ir Rusijoje galiojančių teisės aktų Å¡iuo klausimu.

Autorių sutartyse su RAO nėra draudimų autoriams savo teises įgyvendinti individualiai, tÄ jiems užtikrina įstatymas. ATGTÄ® 69 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad kolektyvinio administravimo teisių turėtojas turi teisę panaikinti kolektyvinio administravimo organizacijai suteiktÄ leidimÄ administruoti visas jo teises, savo pasirinkimu atÅ¡aukti leidimÄ administruoti tam tikrų kategorijų teises jo pasirinktoje teritorijoje. Teismo nutartyje iÅ¡vados, paneigiančios autorių teises gauti autorinį atlyginimÄ autoriaus pasirinktu bÅ«du pačiam autoriui atliekant savo kÅ«rinius, juo labiau neiÅ¡tyrus ir neįvertinus proceso nustatyta tvarka pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, atsisakius teismui apklausti autorius byloje liudytojais dėl savo teisių įgyvendinimo, yra neteisingos, prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, teismų praktikai, iÅ¡ esmės pažeidžia autorių teises. 12.5.

Atsakovių vertinimu, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti bylos aplinkybę - neteisėtÄ kÅ«rinių naudojimÄ , reiÅ¡kiantį autoriaus teisių pažeidimÄ . Nustačius, kad muzikos kÅ«rinių autoriai patys vieÅ¡ai atliko savo kÅ«rinius, dėl jų panaudojimo sudarė sutartis ir gavo sutartÄ atlyginimÄ , nebÅ«tų pagrindo iÅ¡vadai apie Å¡ių autorių teisių pažeidimÄ , tačiau aplinkybė, kad autoriams buvo sumokėtas autorinis atlyginimas, turi bÅ«ti įrodyta ir tai yra atsakovių pareiga.

Apie tai, kad autorinis atlyginimas autoriams yra iÅ¡mokėtas, atsakovės nurodo, jog įrodinės jau pateiktais į bylÄ raÅ¡ytiniais įrodymais, liudininkų parodymais atnaujinus procesÄ byloje. 12.6. Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, vadovaudamasis ATGTÄ® 83 straipsnio 3 dalimi priteisė dvigubo dydžio autorinį atlyginimÄ nurodęs, kad atsakovės naudojo kÅ«rinius nesudariusios licencinės sutarties. Teismas neįvertino, kad atsakovės prieÅ¡ koncertÄ pateikė ieÅ¡kovei licencinę sutartį, raÅ¡tu pateikė savo pastabas dėl ieÅ¡kovės pateikto sutarties teksto, tačiau ieÅ¡kovė atmetė teiktas pastabas ir licencinę sutartį grÄ Å¾ino nepasiraÅ¡ytÄ .

Dėl licencinės sutarties nepasiraÅ¡ymo kaltė tenka ieÅ¡kovei, nes dėl pateiktų pastabų sutarties tekstui ieÅ¡kovė atsisakė diskutuoti, nors įstatymas tÄ Ä¯pareigoja atlikti (ATGTÄ® 7230 straipsnis). Å i svarbi aplinkybė turėtų bÅ«ti nagrinėjama atnaujinus procesÄ byloje. Teismas sprendime už akių iÅ¡ viso nepasisakė apie nustatytas esmines bylos aplinkybes, apie pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus.

13. IeÅ¡kovė asociacija LATGA atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovių UAB „Bonata“ ir UAB „DA Holding“ atskirÄ jį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Taip pat prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. IeÅ¡kovė nurodo, jog teismas teisingai nurodė, kad atsakovių atstovui teismo Å¡aukimas į posėdį per EPP buvo iÅ¡siųstas dar 2021 m. sausio 29 d. ir buvo laikytinas įteiktu kitÄ dienÄ po dokumento iÅ¡siuntimo einančiÄ darbo dienÄ .

Atsakovių atstovo praÅ¡ymas atidėti posėdį teisme gautas tik 2021 m. kovo 1 d., kuris buvo netenkintas teisėjo priimta rezoliucija dar tÄ pačiÄ dienÄ , kuri buvo patalpinta EPP sistemoje. 13.2. Nors atsakovių atstovas atskirajame skunde nurodo nemažai argumentų dėl jo dalyvavimo 2021 m. vasario 11 d. baudžiamosios bylos posėdyje ir tai, kad baudžiamųjų bylų nagrinėjimo atidėjimas karantino sÄ lygomis netaikomas, tačiau teismas netenkino atsakovių atstovo praÅ¡ymo atidėti posėdį iÅ¡ tiesų dėl priežasčių, kurios yra nesusijusios su jo dalyvavimu kitos bylos posėdyje.

Teismas aiÅ¡kiai nurodė priežastis, kodėl netenkino atsakovių atstovo praÅ¡ymo atidėti teismo posėdį. Taigi, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas neįvertino aplinkybių dėl karantino bei atsakovių atstovo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes pagrįstai pripažino nesvarbiomis. Atsakovių atstovui buvo sudarytos visos sÄ lygos posėdyje dalyvauti saugiu ir priimtinu bÅ«du. Pažymėjo, kad byla yra elektroninė, atsakovių atstovas turi prisijungimÄ prie bylos, todėl bet kokie argumentai, kad teismo rezoliucija Å¡iam buvo nežinoma ir neprieinama, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Atsakovių atstovas turi pareigÄ domėtis bylos eiga bei dėl praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ turėjo visas galimybes pasiskambinti į teismÄ telefonu, jeigu atitinkamos informacijos negali gauti iÅ¡ EPP. 13.3. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡i byla vyksta nuo 2019 m. lapkričio 12 d., tačiau dėl atsakovių atstovo daugkartinių praÅ¡ymų bylos nagrinėjimÄ atidėti, byla tęsiasi jau pusantrų metų, todėl ir Å¡iuo atveju atsakovių atstovas tikėjosi, kad jo paties iniciatyva byla bus atidėta eilinį kartÄ , kas visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principams (CPK 7 straipsnis).

Atsakovių atstovas naudodamasis karantino situacija piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir pasyviai elgiasi Å¡iame civiliniame procese. Joks įstatymas ar Vyriausybės nutarimas nenumato, jog dalyvavimas baudžiamųjų bylų posėdžiuose karantino metu turi prioritetinę teisę prieÅ¡ civilinių bylų posėdžius, todėl atsakovių atstovų argumentai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjime jis privalėjo dalyvauti, o Å¡ioje galimai bylÄ galima tęsti iki karantino pabaigos, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. 13.4.

PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovės, teismas tiksliai ir aiÅ¡kiai pažymėjo nurodytų kÅ«rinių autorių teisių turėtojus pagal LATGA pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (kÅ«rinių registracijos korteles). Å ie autoriai priklauso Rusijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos kolektyvinio administravimo asociacijoms (RAO, GEMA, PRS, SGAE), su kuriomis ieÅ¡kovė yra pasiraÅ¡iusi tarpusavio bendradarbiavimo (atstovavimo) sutartis. Taigi, ieÅ¡kovė Lietuvoje kolektyviai administruoja nurodytų autorių teisių turėtojų perduotas turtines autorių teises, įskaitant teisę surinkti autorinį atlyginimÄ už kÅ«rinių naudojimÄ .

KÅ«rinių teisių turėtojų sÄ raÅ¡us bei sutartis su kolektyvinio administravimo asociacijoms ieÅ¡kovė teismui yra pateikusi. Be to, pačių atliktų kÅ«rinių sÄ raÅ¡us į bylÄ yra pateikusios ir atsakovės. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovės kartu su pareiÅ¡kimu už akių peržiÅ«rėjimo įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ suabejoti ieÅ¡kovės pateiktose kÅ«rinių registracijos kortelėse nurodytų duomenų teisingumu ir patikimumu, nepateikė. Todėl, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovės, civilinėje byloje buvo tiksliai ir aiÅ¡kiai nustatyti kÅ«riniai bei jų autoriai. 13.5.

IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, jeigu nesusitarta kitaip, negali Å¡ių teisių įgyvendinti individualiai. Autorius gali perduoti (leisti naudoti) kitiems tik tas turtines teises arba teises į tuos kÅ«rinius, kurių nebuvo perdavęs kolektyviai administruoti kolektyvinio administravimo asociacijai. Autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, Å¡ias teises gali įgyvendinti individualiai (ne per kolektyvinio administravimo asociacijÄ ) tik tuo atveju, jeigu egzistuoja aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas Å¡alių susitarimas dėl aptariamo (individualaus) teisių įgyvendinimo bÅ«do.

Tokio susitarimo nesant, autorius savo teisių, perduotų kolektyviai administruoti, individualiai įgyvendinti negali. Nagrinėjamo ginčo atveju jokių įrodymų, patvirtinančių aukščiau nurodyto susitarimo egzistavimÄ , atsakovės nuo 2019 m. lapkričio mėnesio nepateikė, dėl ko atsakovių nurodyti argumentai Å¡ioje dalyje yra visiÅ¡kai nepagristi, todėl turėtų bÅ«ti atmestini. 13.6. IeÅ¡kovės teigimu, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų kad autorinis atlyginimas yra sumokėtas patiems autoriams.

Ä® bylÄ pateiktos sutartys bei mokėjimo dokumentai nėra susiję su pačiais autoriais, autoriai nėra Å¡ių dokumentų Å¡alys, todėl ir Å¡i aplinkybė atsakovių neįrodyta. Pagal sutarčių 1.1.4. punktÄ atsakovės buvo atsakingos už pinigų iÅ¡mokėjimÄ autoriams ir atlikėjams, todėl ir turėtų pateikti buhalterinės apskaitos taisyklės atitinkančius dokumentus, įrodančius pinigų iÅ¡mokėjimÄ autoriams, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sutartis atsakovės sudarė ne su autoriais kaip fiziniais asmenimis, o su juridiniais asmenimis.

Be to, ginčo renginiuose atlikti iš esmės tie patys kūriniai, tačiau atsakovės kiekviena atskirai sutartis dėl kūrinių atlikimo sudarė ne su visais paminėtais asmenimis. Pavyzdžiui, UAB „Bonata“ nebuvo pasirašiusi sutarčių dėl kūrinių atlikimo su IP „B. M.“ ir J. S. S., kaip grupės „VIRUS“ agentu. Byloje pateikti tik dokumentai, galintys galimai pagrįsti, kad atsakovė UAB „Bonata“ atsiskaitė su IP „B. M.“, IP „K. S. V.“ ir J.

S. S., kaip grupės „VIRUS“ agentu, o atsakovė UAB „DA Holding“ – su IP „B. M.“, tačiau ne su pačiais autoriais už jiems priklausantį autorinį (ne kÅ«rinio atlikimo) atlyginimÄ . 13.7. Teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis į bylÄ RAO nariai neturi teisės asmeniÅ¡kai įgyvendinti tų teisių, kurias perdavė kolektyviai administruoti. Atsakovės, teigdamos, kad autorių ir RAO sutartys turi kitokias sÄ lygas, turėjo jas pateikti teismui, tačiau to nepadarė.

Teismas teisingai pažymėjo, jog autorius perdavęs savo teises kolektyviai administruoti, negali nepaisyti kitos sutarties Å¡alies valios ir vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti savo teisių įgyvendinimo bÅ«dÄ . Toks aiÅ¡kinimas yra nulemtas kolektyvinio administravimo asociacijos veiklos tikslų ir specifikos. Kolektyviai administruojamų teisių turėtojų teisė atÅ¡aukti leidimÄ administruoti tam tikrų kategorijų teises ar tam tikrų rÅ«Å¡ių kÅ«rinius ir pagal ATGTÄ® 69 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti realizuojama tik laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

Teismas pažymėjo, kad autorinio atlyginimo iÅ¡mokėjimas ne kolektyvinio administravimo asociacijai, jeigu nėra sudarytas tarp asociacijos ir autoriaus atskiras susitarimas dėl individualaus autorių teisių įgyvendinimo bÅ«do, reiÅ¡kia prievolės įvykdymÄ netinkamam kreditoriui. 13.8. IeÅ¡kovės vertinimu, nepagrįsti atsakovių argumentai dėl dvigubo dydžio atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutarime Nr. KT17-N8/2017 patvirtino ieÅ¡kovės galimybę iÅ¡ieÅ¡koti dvigubo dydžio atlyginimÄ , nurodydamas, kad ATGTÄ® 86 straipsnio (2006 m. spalio 12 d. redakcija) nuostatomis buvo įtvirtinta kolektyvinio administravimo asociacijų teisė teikti ieÅ¡kinius dėl atlyginimo už neteisėtÄ naudojimÄ si kÅ«rinių ar gretutinių teisių objektu, taip pat nustatytos Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos ir tvarka.

Taikant loginį ir sisteminį teisės aiÅ¡kinimo metodus, įvertinus įstatymų leidėjo ketinimus ir atsižvelgus į atitinkamÄ Europos SÄ jungos teisės aktuose įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , ATGTÄ® 86 straipsnio (2006 m. spalio 12 d. redakcija) 3 dalis aiÅ¡kintina taip, kad teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už neteisėtÄ naudojimÄ si kÅ«riniais ar gretutinių teisių objektais iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal kolektyvinio administravimo asociacijų ieÅ¡kinius, paprastai turėjo priimti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ naudotojo du kartus didesnį atlyginimÄ , negu priklausytų mokėti pagal suteiktÄ licencijÄ naudoti kÅ«rinius ar gretutinių teisių objektus.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovių pareiÅ¡kimas dėl 2021 m. kovo 10 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

16. Pažymėtina, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ , teismas panaikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ , jeigu konstatuoja bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių. Dėl neatvykimo į teismo posėdį 17. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali bÅ«ti priimtas tik dėl tų ieÅ¡kinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo praneÅ¡ta Å¡io kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentÄ pateikusios) Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .

Taigi viena iÅ¡ esminių sÄ lygų priimti sprendimÄ už akių yra tinkamas prieÅ¡ingos Å¡alies informavimas apie jai pareikÅ¡ta ieÅ¡kinį, t. y. tinkamas procesinių dokumentų įteikimas.

18. CPK 287 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumÄ , taip pat įrodymai, pagrindžiantys Å¡ias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieÅ¡ kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar Å¡alis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku praneÅ¡ti teismui, ir ar pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie 2021 m. kovo 3 d. 13.00 val. paskirto teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ atsakovės informuotos, 2021 m. sausio 29 d. iÅ¡siuntus teismo Å¡aukimÄ per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ atsakovių atstovui advokatui J. L. (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 1751 straipsnio 9 ir 10 dalys). Aplinkybė, kad atsakovėms buvo žinoma apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , patvirtina ir atsakovių atstovo 2021 m. vasario 26 d. praÅ¡ymas dėl teismo posėdžio atidėjimo.

20. Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko. Pažymėtina, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. kovo 1 d. buvo gautas atsakovių 2021 m. vasario 26 d. prašymas atidėti teismo posėdį dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau šis prašymas buvo netenkintas teisėjo 2021 m. kovo 1 d. rezoliucija. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovių atstovas karantino laikotarpiu dalyvavo kitose bylose fiziniu būdu rengtuose teismo posėdžiuose, t.. y. 2021 m. vasario 11 d. 9.30 val. teismo posėdyje, rengtame Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. N1-162-270/2021 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

21. Nors apeliantės nurodo, kad joms apie teisėjo rezoliucijÄ ir jos turinį dėl praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nebuvo praneÅ¡ta, rezoliucija EPP sistemoje nebuvo įkelta arba buvo neprieinama, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog minėti apeliančių argumentai yra nepagrįsti konkrečiais duomenimis ir prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės pateiktiems įrodymams, t. y. atsakovių atstovo praÅ¡ymas atidėti posėdį teisme gautas 2021 m. kovo 1 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ netenkintas teisėjo priimta rezoliucija, kuri buvo patalpinta EPP sistemoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovių atstovas turėjo numatyti, kad praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį gali bÅ«ti netenkintas ir žodine nutartimi teismo posėdžio metu. Be to, byloje nėra duomenų, kad prieÅ¡ teismo posėdį apeliančių atstovas kreipėsi į teismÄ , jog pasitikslintų, ar posėdis bus atidėtas, ar vyks (CPK 178 straipsnis).

22. Taip pat apeliantės nurodo, jog bylos nagrinėjimo atidėjimas grindžiamas tuo, kad nuo 2020 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta sugriežtinta karantino tvarka taikytina ir teismų sistemai ir manė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl karantino ir šiuo klausimu priimtos Teisėjų tarybos rekomendacijos buvo pagrindas prašyti atidėti teismo posėdį civilinėje byloje. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime už akių nepasisakė, ar nurodytos Teisėjų tarybos rekomendacijos dėl posėdžių organizavimo civilinėse bylose yra svarbi aplinkybė, ar proceso šalis dėl to turi teisę prašyti atidėti teismo posėdį.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bÅ«tent teismui kyla pareiga karantino laikotarpiu užtikrinti tinkamÄ asmenų ir visuomenės sveikatos apsaugÄ teismo posėdžių metu, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, ir teismas turi visas galimybes Å¡ios pareigos laikytis. Pažymėtina, jog byloje duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, paskirto posėdžio metu, neturėjo pakankamo dydžio posėdžių salės, kurioje teismas bÅ«tų galėjęs nagrinėti Å¡iÄ bylÄ dalyvaujant visoms proceso Å¡alims, nėra (CPK 178 straipsnis).

Be to, bÅ«tent teismui yra nustatyta pareiga vertinti galimybes dėl bylos nagrinėjimo teismo patalpose, vadovaujantis Vyriausybės priimtais sprendimais dėl paskelbto karantino, t. y. teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ skiria bylÄ nagrinėjantis teismas, todėl, prieÅ¡ skirdamas teismo posėdį, teismas įvertina visas aplinkybes, o nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas neįvertino aplinkybių dėl karantino. Nepaisant Å¡alyje paskelbto karantino, bylos Å¡alys visada privalo informuoti teismÄ apie neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį.

24. Kadangi pirmosios instancijos teismas, 2021 m. kovo 1 d. teisėjo rezoliucija netenkinęs atsakovių atstovo prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, 2021 m. kovo 3 d. 13.00 val. numatyto teismo posėdžio neatidėjo, todėl atsakovių atstovui nebuvo jokio pagrindo tikėtis, jog posėdis neįvyks ir bus atidėtas. Kaip jau buvo minėta, atsakovių atstovas turėjo numatyti, kad prašymas atidėti teismo posėdį gali būti netenkintas, o ne pasyviai tikėtis, kad teismo posėdis neįvyks dėl šalyje paskelbto karantino.

Atkreiptinas dėmesys, jog nei minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriuo paskelbtas karantinas, nei kituose teisės aktuose nebuvo nustatyta, kad dėl karantino paskelbimo be bylÄ nagrinėjančio teismo sprendimo atÅ¡aukiami ar atidedami visi teismų posėdžiai ar netaikomos neatvykimo į teismo posėdžius pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su ieÅ¡kovės argumentais, pažymi, kad joks įstatymas ar Vyriausybės nutarimas nenumato, jog dalyvavimas baudžiamųjų bylų posėdžiuose karantino metu turėjo prioritetinę teisę prieÅ¡ civilinių bylų posėdžius, todėl apeliančių atstovo argumentai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjime jis privalėjo dalyvauti, o Å¡iÄ bylÄ buvo galima tęsti iki karantino pabaigos, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų kreipęsis į teismÄ dėl kokios nors informacijos suteikimo – tiek dėl teismo posėdžio datos, tiek dėl to, kokias apsaugos priemones dėvėti, ar teismas užtikrins tinkamÄ atstumÄ tarp Å¡alių ir pan. (CPK 178 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovių atstovas nesirÅ«pino laiku ir rÅ«pestingai informuoti teismÄ apie neatvykimÄ Ä¯ paskirtÄ teismo posėdį, t. y. sÄ Å¾iningai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovių atstovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, neatvykimo priežastys teismui nebuvo žinomos, kitų praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ iki teismo posėdžio nepateikė. Kadangi ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , esant CPK numatytiems pagrindams, priimti sprendimÄ už akių atsakovėms, pirmosios instancijos teismas nustatęs CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes sprendimui už akių priimti, 2021 m. kovo 10 d. pagrįstai jį priėmė (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo 25. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad bylos Å¡alies, siekiančios sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, pateikti įrodymai turi besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų bÅ«ti panaikintas, nepaisant Å¡alies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirÅ«pinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

26. Taigi, siekdamos savo pareiÅ¡kime nurodyto rezultato, atsakovės turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimÄ už akių teismas atlieka formalų Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas formaliai įvertino pateiktus ieÅ¡kovės įrodymus ir ieÅ¡kinį tenkino.

27. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).

Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Bonata“ 2019 m. lapkričio 8 d. COMPENSA koncertų salėje, Vilniuje, surengė koncertÄ â€žSuper Diskoteka – 3“. Koncerto metu buvo atlikti Å¡ie muzikos kÅ«riniai: „U Menya Est Ty“, „Vau-Va“, „Resnitsy“, „S. V.“, „Ne Skhodi S Uma“, „Bez Tebya“, „Ya Lyublyu Tebya“, „A Ya Skuchayu Ochen“, „Tolko Ty“, „Davai Nalivay (Sto Balerin)“, „Strashno Sidet Odnoy (Poltergeyst)“, „Eto Vse O Tebe“, „Kakao“, „Skoro Vse Proydet (Vse Proydet)“, „U Menya Est Schaste“, „Ruchki“, „Ty Menja Ne Ishi“, „Ty Brosil Menya“,„Shipy I Rozy (Ne Grusti)“, „Krasavchik“, „Na Vecherinke“, „Topolya“, „Kapuchino“, „Solntse Za Goroy“.

29. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „DA Holding“ 2019 m. lapkričio 9 d. Å iaulių arenoje, Å iauliuose, surengė koncertÄ â€žSuper Diskoteka – 3“. Koncerto metu buvo atlikti Å¡ie muzikos kÅ«riniai: „Topolia (remix)“, „U Menya Est Ty“, „Vau-Va“, „Resnitsy“, „S. V.“, „Ne Skhodi S Uma“, „Bez Tebya“, „Ya Lyublyu Tebya“, „A Ya Skuchayu Ochen“, „Tolko Ty“, „Davai Nalivay (Sto Balerin)“, „Strashno Sidet Odnoy (Poltergeyst)“, „Eto Vse O Tebe“, „Kakao“, „Skoro Vse Proydet (Vse Proydet)“, „U Menya Est Schaste“, „Ruchki“, „Ty Menja Ne Ishi“, „Ty Brosil Menya“,„Shipy I Rozy (Ne Grusti)“, „Krasavchik“, „Na Vecherinke“.

30. Nurodytų kūrinių autorių teisių turėtojai pagal LATGA (ieškovės) pateiktus rašytinius įrodymus (kūrinių registracijos korteles) yra L. B. V., V. J. B., K. E. K., First Music Publishing, O. V. K., J. S. S., I.V. S., A. A. G., D. Ju. C., V. G. R., M. N. Z., S. V. K., D. M. C., B.N. C., D. De La C.Candon, D. H. V., A. I. N., E. V. R. ir kt. Šie autoriai savo turtines teises į kūrinius yra perdavę administruoti Rusijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir (ar) Ispanijos kolektyvinio administravimo asociacijoms (RAO, GEMA, PRS, SGAE). Su šiomis asociacijomis ieškovė yra pasirašiusi tarpusavio bendradarbiavimo (atstovavimo) sutartis.

31. Atsakovės nurodo, kad visų atliktų koncertuose kÅ«rinių autoriai yra registruoti tik RAO, o pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime už akių bei nutartyje nurodė, kad koncertuose buvo atlikta 12 autorių 20 kÅ«rinių, kurie registruoti Rusijos RAO, Vokietijos GEMA, Didžiosios Britanijos PRS, Ispanijos SGAE, tačiau apeliančių vertinimu, tai nieko bendro neturi su tikrove, todėl teismas priteisė autorinį atlyginimÄ autoriams, kurių kÅ«riniai nebuvo atlikti koncertinėse programose.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei kartu su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, nei kartu su atskiruoju skundu, atsakovės įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti LATGA pateiktose kÅ«rinių registracijos kortelėse nurodytų duomenų teisingumu ir patikimumu, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais, jog apeliantės savo teiginius, kad LATGA pateikti įrodymai neturi nieko bendro su tikrove, atsakovės grindžia tik savo svarstymais. Pažymėtina, kad neigdamos LATGA pateiktų įrodymų turinį atsakovės turėjo pateikti prieÅ¡ingus faktus galinčius pagrįsti įrodymus (CPK 178 straipsnis).

33. Taip pat atsakovės nurodo, jog autorių sutartyse su ROA nėra draudimų autoriams savo teises įgyvendinti individualiai.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, jog autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, jeigu nesusitarta kitaip, negali šių teisių įgyvendinti individualiai. Autorius gali perduoti (leisti naudoti) kitiems tik tas turtines teises arba teises į tuos kūrinius, kurių nebuvo perdavęs kolektyviai administruoti kolektyvinio administravimo asociacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-969/2018, 24 ir 27 punktai).

35. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp RAO ir dalies kÅ«rinių autorių teisių turėtojų S.V. K., O. V. K., J. S. S., A. A. G., kurie savo autorių teises yra perdavę administruoti RAO, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti susitarimai dėl jų autorių teisių individualaus įgyvendinimo ginčo koncerto atveju nebuvo sudaryti. Pagal ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes RAO nariai neturi teisės asmeniÅ¡kai (individualiai) įgyvendinti tų teisių, kurias perdavė kolektyviai administruoti. Nutarę savo teises įgyvendinti per RAO, kaip kolektyvinio administravimo asociacijÄ , autoriai negali savo nuožiÅ«ra vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti savo teisių įgyvendinimo bÅ«do sÄ lygų, nesilaikydami teisės panaikinti ar atÅ¡aukti suteiktÄ leidimÄ administruoti jų turimas autorių teises įgyvendinimo tvarkos.

Byloje jokių įrodymu, patvirtinančių atsakovių nurodyto susitarimo egzistavimÄ , atsakovės nepateikė, dėl ko atsakovių aukščiau nurodyti argumentai apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pagrįstai Å¡ioje byloje kolektyviai atstovauja nurodytus autorius.

36. Apeliančių teigimu, autorinis atlyginimas yra sumokėtas patiems autoriams. Nustačius, kad muzikos kÅ«rinių autoriai patys vieÅ¡ai atliko savo kÅ«rinius, dėl jų panaudojimo sudarė sutartis ir gavo sutartÄ atlyginimÄ , nebÅ«tų pagrindo iÅ¡vadai apie Å¡ių autorių teisių pažeidimÄ .

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kadangi ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl autorinio atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo, grindžiamÄ autorių teisių pažeidimu neteisėtai naudojant kÅ«rinius, todėl bÅ«tina nustatyti bylos aplinkybę – neteisėtÄ autoriaus kÅ«rinių naudojimÄ , reiÅ¡kiančiÄ autoriaus teisių pažeidimÄ . Nustačius, kad muzikos kÅ«rinių autoriai patys vieÅ¡ai atliko savo kÅ«rinius, dėl jų panaudojimo sudarę sutartis ir gavę sutartÄ atlygį, nebÅ«tų pagrindo iÅ¡vadai apie Å¡ių autorių teisių pažeidimÄ . Tačiau aplinkybė, kad autoriams buvo sumokėtas autorinis atlyginimas, turi bÅ«ti įrodyta, ir tai yra atsakovių pareiga. Pastebėtina, jog tokios pozicijos savo praktikoje, kuria apeliaciniame skunde remiasi ir pati ieÅ¡kovė, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-17/2012; Nr. 3K-3-45-969/2018).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų kad autorinis atlyginimas yra sumokėtas patiems autoriams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateikti tik dokumentai, galintys galimai pagrįsti, kad atsakovė UAB „Bonata“ atsiskaitė su IP „B. M.“, IP „K. S. V.“ ir J. S. S., kaip grupės „VIRUS“ agentu, o atsakovė UAB „DA Holding“ – su IP „B. M.“. Pagal šiuos dokumentus mokėjimai atlikti ne atsakovių minimiems autoriams (S.V.

K., O. V. K., J. S. S., A. A. G.), o juridiniams asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateiktos sutartys bei mokėjimo dokumentai nėra susiję su pačiais autoriais, autoriai nėra Å¡ių dokumentų Å¡alys. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog iÅ¡ atsakovių pateiktų dokumentų formaliai galima spręsti, kad mokėjimai atlikti kaip atlyginimas už kÅ«rinių atlikimÄ , o Å¡ioje byloje pareikÅ¡tais reikalavimais keliamas klausimas iÅ¡imtinai dėl autorinio atlyginimo mokėjimo.

39. Atsakovės taip pat nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės prieÅ¡ koncertÄ pateikė ieÅ¡kovei licencinę sutartį, raÅ¡tu pateikė savo pastabas dėl ieÅ¡kovės pateikto sutarties teksto, tačiau ieÅ¡kovė atmetė teiktas pastabas ir licencinę sutartį grÄ Å¾ino nepasiraÅ¡ytÄ . Atsakovės pažymi, kad dėl nepasiraÅ¡ytos sutarties kaltė tenka ieÅ¡kovei.

40. ATGTÄ® 7212 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad licencinė sutartis paprastai sudaroma prisijungimo bÅ«du pagal kolektyvinio administravimo organizacijos standartines sÄ lygas, kurias ieÅ¡kovė skelbia internete vieÅ¡ai. Dėl Å¡ios priežasties atsakovių atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad ieÅ¡kovė pati privalo prisiimti atsakomybę, nes privalėjo sutikti su atsakovių siÅ«lymais ar tai, kad atsisakė keisti standartines licencines sutarties sÄ lygas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu taip pat yra nepagrįsti, todėl atmestini.

41. Taip pat ATGTÄ® 86 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kÅ«riniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ naudotojo du kartus didesnį atlyginimÄ , negu priklausytų mokėti pagal suteiktÄ licencijÄ naudoti kÅ«rinį ar gretutinių teisių objektÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovės nuspręsdamos kÅ«rinius renginių metu naudoti, nesudarius su ieÅ¡kove licencinių sutarčių ir nesumokėjusi autorinio atlyginimo, atsakovės turėjo įvertinti ir dėl to pagal ATGTÄ® 86 straipsnio 3 dalį galinčias kilti teisines pasekmes.

42. Pažymėtina, jog apeliančių argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, į aplinkybę, kad dalis autorinio atlyginimo sumokėta LATGA, neatsižvelgė ir priteisė dvigubo dydžio autorinį atlyginimÄ , įskaitant ir tÄ dalį, kuri ieÅ¡kovei jau yra sumokėta yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmestini, kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

43. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kime peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ už akių nenustatyta ir antroji aplinkybė, o bÅ«tent tai, kad tiek su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, tiek su atskiruoju skundu apeliantės nepateikė įrodymų ir duomenų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

44. Teismas pažymi, kad rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovės nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas teismo sprendimas akivaizdžiai yra neteisingas (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisinę situacijÄ konstatuoja, kad atsakovės nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiÅ¡kimÄ grindė deklaratyviais teiginiais, todėl atsakovės pateikti argumentai negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl procesinės bylos baigties 45. Nustačius, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepagrindė aplinkybės, jog negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat nenurodė naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių bei įvertinus tai, kad atsakovė nei kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė priimtame teismo sprendime už akių konstatuotų argumentų paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas.

Tai, kad apeliantės nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina pirmosios instancijos teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl šios priežasties panaikinti ar pakeisti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Kiti apeliančių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 47. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

48. Atsižvelgus į tai, kad Å¡ia nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, ieÅ¡kovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į atsakovių atskirÄ jį skundÄ parengimÄ , tačiau tokių įrodymų, ieÅ¡kovė, pagrindžiančių jos apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

49. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

50. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a: apeliančių atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas