38782f4d-39df-402f-ac4a-bc3dccc024a8 · Vilniaus apygardos teismas

Adm                                                                   Adm. byla Nr. ATP-1027-200/2013                                                                         Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03568-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 47.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. rugsėjo 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V.

M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,n u s t a t ė :V. M. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 173 str. 1 d. už tai, kad 2013-02-19, apie 12.00 val., adresu Verkių g. 37, Vilniuje, atlikus jo vykdomos veiklos operatyvų patikrinimÄ , nustatyta, kad V. M. savo automobiliu AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus apskrities VMI 2012-09-27 iÅ¡duotÄ nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė taksi veiklÄ laikotarpiu nuo 2012-09-02 iki 2013-02-18 ir gavo pajamų 4445 Lt, pajamas registruodamas gyventojo individualios veiklos pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnale, pajamoms registruoti naudodamas pinigų priėmimo kvitus, kuriuose fiksuojama automobilio nuoma su vairuotoju, užsakymus gaudamas per racijÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerinės, tai yra vykdė individualiÄ veiklÄ už atlygį, teikdamas taksi paslaugas, neturėdamas nustatyta tvarka įsigyto leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, tuo pažeisdamas 1996-11-16 Lietuvos Respublikos transporto kodekso 18 str. 12 d., LR Susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi iÅ¡davimo taisyklių 3 p. ir LR Susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. nuostatas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylÄ V. M. atžvilgiu pagal ATPK 173 str. 1 d. nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ - patraukti V. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173 str. 1 d. ir skirti jam 1000 Lt baudÄ su gautų 4445 Lt pajamų iÅ¡ vykdytos veiklos konfiskavimu.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus V. M. atžvilgiu inicijuotoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus. Apeliantas pažymi, kad vienas esminių ATPK 173 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių yra veikos sistemingumas ir komercinis pobūdis. Todėl nagrinėjamu atveju būtina įrodyti, kad veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, t. y. sisteminga veikla, kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. M. individualiÄ veiklÄ faktiÅ¡kai vykdė nuo 2012-09-02, per laikotarpį nuo 2012-09-02 iki 2013-02-18 gavo 4445 Lt pajamų. Tai įrodo iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Gyventojo individualios veiklos pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalo, kuriame užfiksuotos per minėtÄ laikotarpį atliktos 84 keleivių vežimo operacijos. Apeliantas nurodo, kad kitas svarbus ATPK 173 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymis, kurį bÅ«tina nustatyti nagrinėjamu atveju, yra tai, ar V.

M. vykdoma veikla patenka į licencijuojamÄ komercinės veiklos kategorijÄ . Apeliantas pažymi, kad tiek operatyvaus patikrinimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. M. teigė, jog jo teikiamos paslaugos yra ne taksi veikla, o automobilių nuoma su vairuotoju, kuriai netaikomi 2011-12-09 LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi iÅ¡davimo taisyklių 2 p. reikalavimai ir savivaldybės iÅ¡duotas leidimas verstis taksi veikla yra nereikalingas.

Tačiau tiek pagal operatyvaus patikrinimo metu V. M. pateiktÄ raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ ir jo pateiktus dokumentus, tiek bylos nagrinėjimu metu buvo nustatyta, kad V. M. teikiamos paslaugos savo esme atitiko keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklÄ , kurios turinys yra keleivių vežimas keleivių nurodytu marÅ¡rutu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ byloje esančios 2012·09-27 bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia vežėjui - V.

M. - dispečerinės paslaugas, t. y. telefonu (aptarnavimo trumpuoju telefono Nr. 1445) gavusi iÅ¡ kliento užsakymÄ -iÅ¡kvietimÄ , perduoda per racijÄ informacijÄ vežėjui. Tai patvirtina ir V. M. 2013-02-19 paaiÅ¡kinimas, taip pat jo ir liudytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. M. parodymai. Be to, iÅ¡ dispečerio paslaugas teikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ užrašų iÅ¡raÅ¡o kopijos matyti, kad V. M. turi savo Å¡aukinį - Nr.

33. Apeliantas mano, kad pastaroji aplinkybė papildomai parodo, kad V. M. vykdoma veikla atitiko keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklÄ . Tai, kad V. M. vykdė keleivių vežimo paslaugas, o ne transporto nuomos paslaugas parodo ir teikiamos paslaugos pobÅ«dis bei trukmė. Pasak apelianto, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomos trumpalaikės paslaugos, t. y. vienkartinis keleivio nuvežimas iÅ¡ taÅ¡ko A į taÅ¡kÄ B, kas yra bÅ«dinga keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklai.

Apeliantas pažymi, kad CK 6.515 str. 3 d. numatyta, kad asmenys, vairuojantys iÅ¡nuomotÄ transporto priemonę, yra nuomotojo darbuotojai, kuriems darbo užmokestį moka nuomotojas. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-09-02 iki 2013-02-08 V. M. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, o nuo 2012-09-27 (faktiÅ¡kai - nuo 2012-09-02) jis vykdo individualiÄ veiklÄ pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ Nr. 190530. Remiantis CK 6.513 str. 1 d., nuomos sutartys, nepaisant jų terminų, turi bÅ«ti raÅ¡ytinės. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės nuomos sutartys buvo pateiktos tik bylos nagrinėjimo metu.

Teismo nutarime iÅ¡dėstytas teiginys, kad operatyvaus patikrinimo metu V. M. nepateikė operatyvų patikrinimÄ atliekančiam Inspekcijos specialistui automobilio nuomos sutarčių, kadangi pastarasis jų nepareikalavo, neturi teisinės reikÅ¡mės. Asmuo, kuris verčiasi automobilio su vairuotoju nuoma, privalo žinoti, kad įstatymai nustato privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas sutarties rÅ«Å¡iai. Apeliantas pažymi ir tai, kad V.

M., žinodamas, kad operatyvaus patikrinimo, kuriame siekiama nustatyti jo vykdomos veiklos teisėtumÄ , metu privalo pateikti dokumentus, įrodančius, kad teisėtai vykdo savo veiklÄ . Be to, pažymėtina, kad sudarytoje nuomos sutartyje turi bÅ«ti aiÅ¡ku ne tik tai, kokia transporto priemonė yra nuomojama, bet ir aptarti klausimai dėl vairuotojo ir techninės priežiÅ«ros paslaugų teikimo, tačiau byloje pastarųjų duomenų nėra. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktose sutartyse yra tik numatytas sutarties objektas, t. y. keleivių vežimas jų nurodytu marÅ¡rutu už iÅ¡ anksto nustatytÄ kainÄ .

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad automobilio nuomos su vairuotoju paslaugÄ Inspekcija vertina pagal faktines nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne veiklos įforminimo formai, o paslaugos turiniui. Pasak apelianto, iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad V. M. vykdė bÅ«tent keleivių vežimo lengvuoju automobiliu veiklÄ . Nustačius, kad faktinės su paslaugos teikimu susijusios aplinkybės atitinka taksi veiklai bÅ«dingus požymius bei nėra vykdomi minėtieji reikalavimai transporto priemonių nuomai, paslauga vertinama kaip lengvųjų automobilių taksi paslauga.

Apeliantas nurodo, kad nustatyta aplinkybė, kad V. M. savo veikloje nenaudoja taksi veiklai bÅ«tinų atributų - taksometro, plafono su užraÅ¡u TAKSI, nepaneigia fakto, kad paslaugos kaina, V. M. teigimu, nėra susijusi su kilometražu. Be to, tai yra savarankiÅ¡ki pažeidimai ir nepaneigia to, kad V. M. teikiamos vežimo paslaugos visa savo esme ir turiniu atitiko keleivių vežimÄ lengvaisiais automobiliais taksi.Apeliantas pažymi, kad V. M. realiai nevykdė automobilių nuomos su vairuotoju veiklos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, V.

M. teikiamos paslaugos savo turiniu atitiko keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklÄ , kurios esmė yra sudaryti klientui galimybę pagal jo nurodytÄ marÅ¡rutÄ bÅ«ti nuvežtam automobiliu iÅ¡ vienos vietos į kitÄ už tam tikrÄ mokestį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti tikruosius Å¡alių ketinimus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. M., nuslėpdamas tikruosius teisinius santykius - keleivių vežimo paslaugų teikimo faktÄ , siekė iÅ¡vengti papildomų reikalavimų, susijusių su keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymu.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ V. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarimÄ . Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . V. M. atkreipia dėmesį, kad savo pačia esme jo teikiamos paslaugos atitinka taksi paslaugos turinį: tiek automobilio nuomos su vairuotojo paslauga sutarties sudarymo atveju, tiek keleivio vežimo lengvuoju automobiliu taksi atveju, paslaugos gavėjas iÅ¡ esmės gauna tÄ pačiÄ paslaugÄ - vežimÄ .

Pasak V. M., esminis Å¡ių veiklų turinio skirtumas yra tas, kad taksi paslaugos teikimo atveju susitariama iÅ¡ vietos A nuvežti į vietÄ B, klientui mokant remiantis taksometro parodymais už nuvažiuotÄ atstumÄ , o sudarant automobilio nuomos sutartį, nors ir gali bÅ«ti susitariama nuvežti nuo taÅ¡ko A iki taÅ¡ko B, bet paslaugos kainai nuvažiuotas atstumas tiesioginės įtakos neturi, nes kaina sutariama iÅ¡ anksto prieÅ¡ vežimÄ , įvertinant paslaugos galimÄ trukmę. Taksi paslaugos atveju klientas negali įtakoti, kokiu keliu jis yra vežamas nuo taÅ¡ko A iki taÅ¡ko B, ir nežino galutinės vežimo kainos, nes ji paaiÅ¡kėja tik pasiekus galutinį tikslÄ .

Tuo tarpu iÅ¡sinuomodamas automobilį su vairuotojo paslauga, jis žino galutinę paslaugos kainÄ ir jam kelias, kuriuo bus nuo taÅ¡ko A judama iki taÅ¡ko B, tampa neaktualus. Pasak V. M., kadangi laikas, kelias ir greitis yra tarpusavyje koreliuojantys dydžiai, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčo atveju apmokama buvo už atstumÄ , o ne už laikÄ . V. M. nurodo, kad ginčo atveju nebuvo nustatyta, kad užmokestis už vežimÄ priklausė nuo keleivių skaičiaus ar faktinio nuvažiuoto atstumo. Kaip nustatyta byloje, važiavimo kaina paslaugos gavėjui buvo žinoma iÅ¡ anksto, nepriklausanti nuo važiuojančių asmenų skaičiaus ar pasirenkamo marÅ¡ruto kelio.

Nuo taÅ¡ko A iki taÅ¡ko B paprastai galima važiuoti įvairiais keliais ir nuvažiuotas atstumas tokiu atveju skirtųsi, tačiau, pasak V. M., įrodymų, kad ginčo atveju tokiu atveju keistųsi pradinė sutarties kaina byloje nesurinkta. Todėl V. M. mano, kad teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o apeliacinis skundas atmestinas. V. M. pažymi, kad apelianto argumentas, kad operatyviniam patikrinimui nebuvo pateiktos raÅ¡ytinės sutartys už tiriamÄ jį laikotarpį, taip pat negali bÅ«ti vertinama kaip jo atsakomybę nulemianti aplinkybė, nes paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas nedaro tokio sandorio negaliojančiu. (CK 1.93 str. ) Be to, V.

M. parodymų, kad tokios sutartys buvo sudaromos, tačiau paprasčiausiai nesaugomos, nepaneigia jokie byloje surinkti įrodymai. V. M. nurodo, kad jei teismas laikytų, kad jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nepagrįstÄ nutarimÄ ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas yra tenkintinas, apeliaciniu skundu praÅ¡oma skirti nuobauda dalyje dėl pajamų konfiskacijos neatitinka jo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«džio ir prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams bei teismų praktikai analogiÅ¡kose bylose.

V. M. pažymi, kad jam inkriminuojamo ATPK 173 str. sankcijoje yra numatytas pajamų, gautų iÅ¡ neteisėtos veiklos, konfiskacija. V. M. mano, kad ginčo atveju jo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dis įpareigoja teismÄ skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta, nes iÅ¡ esmės vykdydamas veiklÄ jis nesiekė Å¡iurkščiai pažeisti taksi veiklai keliamus reikalavimus, todėl pajamų konfiskacija kaip papildoma sankcija bÅ«tų akivaizdžiai per griežta nuobauda.

V. M. galimai sÄ Å¾iningai klydo dėl vykdomos veiklos pobÅ«džio, laikydamas, kad jo vykdoma veikla atitinka automobilių nuomos su vairuotojo paslauga veiklos pobÅ«dį, o tokiai veiklai vykdyti nėra reikalingas joks leidimas. Pajamas, gautas iÅ¡ Å¡ios veiklos, jis apskaitė, jas deklaravo ir nuo jų sumokėjo visus priklausančius mokėti mokesčius. Už tokį administracinį teisės pažeidimo padarymÄ V. M. baudžiamas pirmÄ kartÄ . Pasak V. M., akivaizdu, kad tokiu atveju jam apeliaciniu skundu praÅ¡omos paskirti nuobaudos dalis - 4445 Lt pajamų, gautų iÅ¡ Å¡ios veiklos, konfiskacija, prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams, nes praÅ¡oma konfiskuoti pajamas, nuo kurių jau yra sumokėti visi privalomi mokesčiai valstybei.

Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų ir eksperto iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų faktų, neiÅ¡tyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų, darydamas iÅ¡vadÄ , kad V.

M. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 str. 1 d., kuriuo nustatyta administracinė atsakomybė už vertimÄ si komercine, Å«kine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu bÅ«du. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas ATPK 173 str. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, ar veika atitinka Å¡iuos požymius:

1) ar ji patenka į licencijuojamų Å«kinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategorijÄ , 2) ar jÄ vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka iÅ¡duotos licencijos, 3) ar veika pasireiÅ¡kė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.). Pagal Kelių transporto kodekso 18 str. 12 p. keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi iÅ¡duodamas leidimas.

Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi iÅ¡duoda, galiojimÄ sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymÄ ar leidimo galiojimÄ naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai iÅ¡duodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus.

Kiekvienam lengvajam automobiliui iÅ¡duodamas atskiras leidimas <...>. AnalogiÅ¡kÄ reglamentavimÄ nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi iÅ¡davimo taisyklių 3 p. numato, kad Vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimÄ .

V. M. tiek tyrimo metu (b. l. 7), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 173 str. 1 d., paaiÅ¡kino, kad vykdydamas individualiÄ veiklÄ jis teikė ne taksi paslaugas, o automobilio nuomos su vairuotoju paslaugas (b. l. 43-44). CK 6.512 straipsnis numato, kad pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Pagal CK 6.513 straipsnio nuostatas transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas sutartis, nepaisant jos termino, turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Tuo tarpu įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti (CK 6.155 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 2 dalis). CK 6.515 str. 3 d. nustatyta, kad asmenys, vairuojantys iÅ¡nuomotÄ transporto priemonę, yra nuomotojo darbuotojai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju V. M. pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ Nr. 190530 nuo 2012-09-03 vykdo automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuomÄ ir iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ , nuo 2012-09-27 – taksi veiklÄ (b. l. 8). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos tikrinimo metu nebuvo pateikta jokių nuomos sutarčių, kurių pagrindu V. M. teikė minėtas paslaugas. Apklaustas pirmosios instancijos teisme V.

M. nurodė, kad su klientu yra pasiraÅ¡oma nuomos sutartis, paprastai, vienu egzemplioriumi, nebent klientas papraÅ¡o iÅ¡raÅ¡yti antrÄ , žurnale įraÅ¡omas susitarimas. Atvykus į vietÄ iÅ¡raÅ¡omas kvitas, jau dviem egzemplioriais. Jei klientas atsisako sudaryti sutartį, su juo niekur nevažiuojama. Sutarčių už laikotarpį nuo 2012-09-02 iki 2013-02-18 V. M. neiÅ¡saugojo, nes nežinojo, kad prireiks. V. M. paaiÅ¡kino, kad patikrinimo metu sutartis turėjo, bet jų niekas neprašė, taip pat nesakė saugoti jas (b. l. 43-44).

Teisminio nagrinėjimo metu V. M. atstovas pateikė 2013 m. balandžio 11 – 12 d. Transporto priemonės teikiant vairavimo ir techninės priežiÅ«ros paslaugas (automobilio nuomos su vairuotoju) sutartis (b. l. 41). IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad laikotarpiu 2012-09-02 – 2013-02-18 V. M. vykdė individualiÄ veiklÄ â€“ nuo 2012-09-03 vykdo automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuomÄ ir iÅ¡perkamÄ jÄ nuomÄ , nuo 2012-09-27 – taksi veiklÄ automobiliu AUDI A6 AVANT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), užsakymus gaudavo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerinės, iÅ¡ klientų imdamas grynuosius pinigus už pervežimÄ , tÄ patvirtina byloje esantys Pinigų priėmimo kvitai (b. l. 16-17), minėtu laikotarpiu V. M. gavo 4445 Lt pajamų, kurios buvo registruojamos Gyventojo individualios veiklos pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnale (b. l. 12-15). IÅ¡ byloje esančios 2012-09-27 Bendradarbiavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia V.

M. dispečerinės paslaugas - t. y., gavusi iÅ¡ kliento užsakymÄ automobilio nuomai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryÅ¡io priemonėmis perduoda informacijÄ apie gautÄ užsakymÄ V. M. (b. l. 10-11). Apklaustas pirmosios instancijos teisme V. M. nurodė, kad jis yra sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, moka 100 Lt, o bendrovė duoda užsakymus. Orientacinę kainÄ klientui pasako bendrovės dispečeris ir ji gali kisti, tik jei važiavimas yra kitu marÅ¡rutu nei pasakė dispečeriui, reikia ilgai laukti, yra papildomo važiavimo ir pan.

Paslaugos kaina su kilometražu niekaip nesusijusi, nes skaitiklio neturi (b. l. 43-44). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tarpininkas – turi dispečerinę, priima klientų užsakymus ir perduoda vairuotojams. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi paslaugų neteikia ir kaip taksi užsakymų negauna, jiems skambina žmogus, prašo išnuomoti automobilį, jam iš karto pasakoma, kad bus sudaryta sutartis, pasakoma apytikslė suma ir užsakymas perduodamas automobilio savininkui (b. l. 44-46).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatavo, kad byloje nustatyta ir objektyviais įrodymais nepaneigta, kad su kiekvienu klientu buvo sudaroma nuomos sutartis, iÅ¡raÅ¡omas pinigų priėmimo kvitas, buvo vedama apskaita, užsakymai buvo gaunami iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytÄ bendradarbiavimo sutartį ir Å¡ios įmonės darbuotoja patvirtino, kad priimami užsakymai bÅ«tent automobilių nuomai, įspėjama apie tai, kad bus sudaryta sutartis. Apylinkės teismas nurodė, kad Å¡ios aplinkybės nėra paneigtos, kadangi kontrolinis važiavimas patikrinimo metu atliktas nebuvo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių pilnai ištirti galimus įrodymus, nesiėmė visų galimų veiksmų panaikinti kilusiems neaiškumams dėl V. M. vykdytos veiklos pobūdžio, t. y. ar jis teikė taksi paslaugas, neturėdamas atitinkamo leidimo, ar automobilio nuomos su vairuotoju paslaugas. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Atsižvelgiant į tai, kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus, nustatyti ir apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerius, kurie priima klientų užsakymus ir kurie galėtų nurodyti, kokie užsakymai buvo gaunami bei kokia informacija buvo perduodama vairuotojui (V. M.). Taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išreikalauti pokalbių įrašus, kuriuose galimai būtų užfiksuoti klientų užsakymai, taip pat vairuotojui (V. M.) perduodama informacija. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant V.

M. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta ir atskleista bylos esmė, neiÅ¡tirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbÅ«s bylos baigčiai. Byloje turi bÅ«ti imamasi priemonių kilusioms abejonėms ir prieÅ¡taravimams iÅ¡sklaidyti, todėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarimas naikinamas ir byla grÄ Å¾inama tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 4 p.,n u t a r i a:Tenkinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarimÄ bei grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                    Angelė Ikasalienė