Legislator Case Law & Legislation
3876648f-d89e-4dbd-9d88-c281beccb931 AI generated

3876648f-d89e-4dbd-9d88-c281beccb931 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 3876648f-d89e-4dbd-9d88-c281beccb931
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1-160-240/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00144-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.8.10.1; 1.2.3.4.3; 1.2.19.6; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajam Ž. S., jo gynėjams advokatams Kristupui Ašmiui, Daliui Gintautui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams Z.

Legislator headnote

AI generated

3876648f-d89e-4dbd-9d88-c281beccb931 · Kauno apylinkės teismas: Kasos uždegimas yra pavojingas. PaÅ¡alino nedidelę dalį segmento, kad jis nepatektų į zonÄ , kuri buvo iÅ¡plauta ir iÅ¡drenuota. Pacientės bÅ«klė operacijos metu buvo stabili. Kaltinamojo teigimu, jis padarė viskÄ , kas buvo įmanoma, tačiau kai kurių atvejų prognozuoti negalima, nes visų žmonių anatomija yra skirtinga. Buvo netikėta daryti antrÄ operacijÄ . Kiekvieno žmogaus kasa reaguoja skirtingai, tai jautrus organas. Yra tekę Å¡alinti blužnį, dalį skrandžio. Kairioji storosios žarnos pusė labai rizikinga zona.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-160-240/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00144-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.8.10.1; 1.2.3.4.3; 1.2.19.6; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajam Ž. S., jo gynėjams advokatams Kristupui Ašmiui, Daliui Gintautui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams Z.

D., A. Ž., A. Ž., jų įgaliotajam atstovui advokatui ArÅ«nui Petrauskui, civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) – atstovei D. A., civilinio atsakovo – AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje – atstovui V. M., ekspertams R. R., J. M. P., specialistams A. R., J. T., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Ž. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gydytoju-chirurgu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį, 132 straipsnio 3 dalį.

Teismas n u s t a t ė: I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės Ž. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko fiziniai asmenys patyrė didelės žalos, bei dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent: jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) gydytoju chirurgu ir būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, 2015-02-12, prieš pacientei A.

Ž. storosios žarnos naviko Å¡alinimo operacijÄ , diagnozės patikslinimui neatliko pakartotinos fibrokolonoskopijos ir auglio biopsijos diagnozės bei naviko buvimo vietos patikslinimui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.11 punkto reikalavimÄ taikyti tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus teisės aktų nustatyta tvarka. 2015-02-12, pacientei A.

Ž. storosios žarnos naviko operacijos Å¡alinimo metu, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.3,13.3.15, 13.3.35, 13.3.129, 13.3.143 punktų reikalavimus privalėti mokėti diagnozuoti ir gydyti storosios žarnos piktybinius navikus, storosios žarnos gėrybinius navikus, kitus simptomus ir požymius, susijusius su virÅ¡kinimo sistema ir pilvu, pilvo ertmės organų sužalojimus bei 13.4, 13.4.1.1, 13.4.1.20, 13.4.1.27, 13.4.4 punktų reikalavimus privalėti mokėti atlikti atviru ir/arba laparaskopiniu bÅ«du laparatomijos operacijas, splenektomijos, blužnies rezekcijos ir kitas blužnies operacijas, storosios žarnos rezekcijÄ bei kitas abdominalinio chirurgo kompetencijai priskiriamas operacijas, nurodytus reikalavimus pažeidė, tai yra dėl neatsargumo operacijos metu pažeidė pacientės A.

Ž. blužnį, dėl ko, iÅ¡sivysčius blužnies kraujavimui, Å¡is vidaus organas buvo paÅ¡alintas. Blužnies operacijos Å¡alinimo metu, jis dėl neatsargumo kartu su blužnimi atidalino pacientės kasos uodegos audinius, taip pažeisdamas A. Ž. kasÄ , dėl ko iÅ¡sivystė Å«mus kasos uždegimas, dėl kurio (duomenys neskelbtini) pacientė A. Z. mirė, taip Ž. S. dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tuo padarydamas nukentėjusiesiems Z.

D., A. Ž. ir A. Ž. didelę žalÄ . II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados Kaltinamasis Ž. S. parodė, jog kaip operavęs gydytojas prisiima visiÅ¡kÄ atsakomybę už pacientės mirtį ir atsipraÅ¡o jos artimųjų. Nemano, kad elgėsi neatsakingai. Kiekvieno paciento anatominės savybės ir įvairios situacijos taip pat lemia operacijos sėkmę. Klaida medicinoje yra kompleksinis reiÅ¡kinys, neiÅ¡vengiamas tokioje profesijoje. Pagal storosios žarnos patikros programÄ pacientei atliktas slaptas kraujo testas, jam esant teigiamam buvo atlikta kolonoskopija, echoskopija, apraÅ¡yti pakitimai pacientės storojoje žarnoje.

Lentelėje buvo nurodyta vėžinio darinio vieta. Buvo atliktos biopsijos, protokoliniai tyrimai dėl storosios žarnos iÅ¡tyrimo ir gydymo plano, kompiuterinė tomografija. Kadangi darinys apėmė plačiÄ zonÄ , vienintelis įmanomas gydymas buvo operacija. Buvo suplanuotas deÅ¡inės pusės storosios žarnos paÅ¡alinimas. Kraujo tyrimai atitiko leistinas normos ribas, jokio kito papildomo pasiruoÅ¡imo nereikėjo. Operacijos metu toje pusėje tokio darinio užčiuopti nepavyko, kuris turėjo bÅ«ti gana didelio dydžio ir užčiuopiamas.

ŽarnÄ reikėjo atlaisvinti nuo aplinkinių audinių, pulpuoti. Kadangi darinio rasti nepavyko, operacijos metu teko atlikti endoskopijÄ . Šį tyrimÄ atliko gydytojas R. Z.. Kairiajame linkyje buvo rastas atitinkamo dydžio darinys, todėl operacijos planas keitėsi, teko Å¡alinti storosios žarnos kairiÄ jÄ pusę. Endoskopijos metu teko įpÅ«sti į žarnas oro, po to jį paÅ¡alinti. Esant tokiai situacijai teko operuoti toliau, atlaisvinti kairiÄ jÄ storosios žarnos pusę nuo kitų audinių. AnatomiÅ¡kai Å¡i žarnos sritis yra labai susijusi su blužnimi, esančioje kairėje pusėje.

Tai rizikingiausia zona, kur yra „raiščiai“, t. y. sÄ augos, kurios pas kiekvienÄ Å¾mogų yra skirtingos. AnatomiÅ¡kai tai buvo nepatogi sritis operacijai, nes net pats mažiausias blužnies kapsulės pažeidimas iššaukia kraujavimÄ . Blužnies pažeidimas galėjo įvykti tiek endoskopinio tyrimo, tiek operacijos metu. PaÅ¡alinus kairę žarnos dalį, buvo revizuojama. Kraujavimas iÅ¡ blužnies tęsėsi. Vienintelė galima priemonė buvo blužnies Å¡alinimas. Toje vietoje baigiasi kasos uodega, bÅ«na perriÅ¡amos kraujagyslės ir paÅ¡alinama blužnis.

Suaugęs žmogus gali gyventi be blužnies, ji nevaidina jokios svarbios funkcijos suaugusio žmogaus organizme. Baigus operacijÄ buvo palikta drena. Po operacijos pacientės bÅ«klė buvo stabili, ji buvo stebima reanimatologų, anesteziologų, fiksuojami gyvybiniai rodikliai, raÅ¡omas stebėjimo-sekimo lapas. Vėliau padažnėjo pulsas. Kilo įtarimas, jog kraujuoja buvusios operacijos vietoje. Padarius kraujo tyrimÄ buvo nustatytas nedaug sumažėjęs hemoglobino kiekis. Vienintelis bÅ«das patikrinti buvo ultragarsinis tyrimas, atliekamas operacinėje, tačiau tuomet bÅ«tinas paciento sutikimas, nes reikia atlikti punkcijÄ , be to, gali prireikti dar vienos operacijos.

Buvo atlikta echoskopija, kilo įtarimas dėl kraujavimo, punktuoti buvo nesaugu, todėl buvo nutarta vėl operuoti. Atvėrus operacinis pjÅ«vį matėsi tipiniai kasos uždegimo požymiai, didelio kraujavimo nebuvo. Kadangi kilo Å«minis kasos uždegimas, pasitarė su gydytoju A. M.. Daug gydytojų tariasi su kolegomis. Kadangi kasos sekretas ganėtinai chemiÅ¡kai aktyvus, kilo pavojus iÅ¡tirpti siÅ«lams, galėjo iÅ¡irti žarnos sujungimo vieta, todėl nusprendė iÅ¡ardyti žarnos sujungimo vietÄ , suformavo ir iÅ¡vedė pro Å¡onÄ Å¾arnelę, tokiu bÅ«du likusi kairės pusės storosios žarnos dalis pateko į tÄ zonÄ .

Kasos uždegimas yra pavojingas. PaÅ¡alino nedidelę dalį segmento, kad jis nepatektų į zonÄ , kuri buvo iÅ¡plauta ir iÅ¡drenuota. Pacientės bÅ«klė operacijos metu buvo stabili. Kaltinamojo teigimu, jis padarė viskÄ , kas buvo įmanoma, tačiau kai kurių atvejų prognozuoti negalima, nes visų žmonių anatomija yra skirtinga. Buvo netikėta daryti antrÄ operacijÄ . Kiekvieno žmogaus kasa reaguoja skirtingai, tai jautrus organas. Yra tekę Å¡alinti blužnį, dalį skrandžio. Kairioji storosios žarnos pusė labai rizikinga zona.

PaÅ¡alinti blužnį neliečiant kasos yra sunku, nebent izoliuota blužnies Å¡alinimo operacija gerai pavyksta. Kasa yra Å¡alia ir paÅ¡alinama iki 15 procentų jos audinio. Storosios kairės pusės žarnos linkis turi ryšį su blužnimi, techniÅ¡kai Å¡iuos organus atskirti labai sunku. Pirmosios operacijos metu nekilo įtarimų, kad gali bÅ«ti pažeista kasa. PaÅ¡alinus blužnį nėra galimybių patikrinti, ar nebuvo pažeista kasa. Kolonoskopinis tyrimas buvo netikslus, tačiau jis yra pavojingas, todėl jo prieÅ¡ operacijÄ nekartojo.

Pacientė mirė nuo nevaldomo lokalaus kasos uždegimo, kas sukėlė daugelio organų funkcijų nepakankamumÄ . Jam tai buvo labai netikėta. Jos kasoje ir blužnyje pakitimų nebuvo, o mikroskopinio dydžio pakitimai nesimato. Po pirmos operacijos nebuvo jokių įtarimų dėl blužnies pažeidimo, pacientė buvo stebima. Gydytoju dirba jau 31 metus. Kiekviena operacija yra aptariama su pacientu, siÅ«lomas gydymo variantas, aptariamos pasekmės ir komplikacijos. Jei pacientas atsisako operacijos – ji nedaroma.

Gydytojas negalėjo numatyti, kad prasidės kraujavimas iÅ¡ blužnies. Audito duomenimis tik 60 procentų tokių operacijų bÅ«na be komplikacijų. Ne visos komplikacijos baigiasi mirtimi, tačiau viskÄ lemia ir gretutinės ligos. Ilgalaikėje darbo praktikoje po kasos pažeidimo bÅ«na tik keli procentai mirties atvejų. Sutinka esÄ s kaltas žmogiÅ¡kÄ ja prasme, profesine prasme stengėsi viskÄ atlikti gerai ir kaip gydytojas padarė viskÄ , kÄ galėjo. Nukentėjusysis Z. D. parodė, kad su sugyventine A.

Ž. pragyveno 30 metų. Ji niekuo nesiskundė, buvo sveika. Pas gydytojus nuėjo tik profilaktiÅ¡kai pasitikrinti, anksčiau nėra gulėjusi ligoninėje. Å eimos gydytoja informavo, jog žarnyne rasti polipai. Kadangi ir pas jį buvo rasti polipai, kelis kartus jam juos nugnybė, procedÅ«ra buvo paprasta, todėl nepagalvojo nieko blogo. Atlikus kompiuterinę tomografijÄ nustatyta, kad visi jos organai yra visiÅ¡kai sveiki, nėra jokių sÄ augų ar darinių. Jokių tyrimų daugiau niekas nedarė. Sugyventinė pasakė, kad jÄ operuos chirurgas profesorius Ž.

S., kurį rekomendavo jÄ tyrusi gydytoja – onkologė. Ji į ligoninę nuvyko pati. Po operacijos iÅ¡ pradžių bandė paskambinti sugyventinei, nes, sirgdamas gripu, nenorėjo jos lankyti ir užkrėsti. Kai nuvyko į ligoninę, ji buvo jau reanimacijoje, buvo pajungti aparatai. Aparatai rodė, jog trinka Å¡irdies veikla, jis sakė apie tai medicinos personalui, o Å¡ie atsakė nemokinti jų dirbti. Naktį skambino ir kaltinamajam, tačiau jis atjungė savo telefonÄ . Ligoninėje visi žinojo ir suprato, kad operacijos metu jai buvo padaryti tokie pažeidimai, dėl kurių ji negalėjo iÅ¡gyventi.

Kai A. Ž. mirė, jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nes visiÅ¡kai sveikas žmogus per vienÄ dienÄ nenumirÅ¡ta, todėl manė, jog dėl jos mirties kalti medikai. Å ie savo kaltę neigė. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl sugyventinės mirties patyrė didelę psichologinę traumÄ . Sugyventinės sÅ«nus ir anÅ«kas gyveno atskirai, anÅ«kas dažnai atvykdavo pas jÄ pavalgyti. A. Ž. buvo aukÅ¡to lygio pedagogė, kontroliavo anÅ«ko mokslus.

Tiek sūnus, tie anūkas su ja buvo labai artimi. Nukentėjusysis iki šiol sunkiai miega naktimis, po to būna sunku dirbti darbe. Po sugyventinės mirties jos sūnus jį morališkai palaikė. Nesutinka taikytis su kaltinamuoju, nes jis neprisipažino suklydęs ir nepasakojo, kaip viskas nutiko. Po įvykio su juo nebendravo. Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad A. Ž. buvo jo motina. Ji jam net nesakė, kad ruošiasi operacijai, nes nenorėjo, kad jis su sūnumi jaudintųsi. A. Ž. tuo metu buvo išvykęs į užsienį pasisvečiuoti pas savo sutuoktinę.

BÅ«nant užsienyje jam paskambino Z. D. dukra ir informavo apie motinos mirtį. Motina nesakė apie operacijÄ , nes jai buvo paaiÅ¡kinta, jog tokia operacija yra nesudėtinga. Su motina sutardavo labai gerai, jai padėdavo, jie labai bendraudavo. Sudarė taikos sutartį su klinikomis, jam sumokėjo 9500 Eur. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimo įmonei ir kaltanamajam. Po motinos mirties apsigyveno pas Z. D., jų abiejų emocinė bÅ«sena buvo sunki, motinos mirtis buvo netikėta.

Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad A. Ž. buvo jo močiutė. Kadangi jo motina iÅ¡važiavusi į užsienį, jis labai bendravo su savo močiute, kuri paruoÅ¡davo maistÄ , o jis važiuodavo pas jÄ pavalgyti. Kai paskutinį kartÄ jie kalbėjosi, močiutė sakė, kad turės reikalų ir jie pasimatys savaitgalį. Ji nesakė, kad bus operuojama. Apie močiutės mirtį jį informavo tėvas. Pasidomėjus, kodėl ji mirė, jiems paaiÅ¡kino, kad jai buvo kažkokios komplikacijos. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes su močiutė jie buvo labai artimi, ji juo labai rÅ«pinosi, auklėjo, augino, rÅ«pinosi mokslais, jie labai bendraudavo.

Po močiutės mirties nepavyko tęsti mokslų. Liudytoja L. D. parodė, kad dirba medike 40 metų, tuo metu dirbo Onkologijos ligoninėje endoskopuotoja. Pažįsta kaltinamÄ jį. Pacientei buvo diagnozuotas ankstyvosios stadijos žarnyno vėžys. Jis buvo netoli kepenų linkio. Darant pirminę patikros procedÅ«rÄ buvo surastas plokščias darinys, kurį reikėjo operuoti. Tai nebuvo sunki procedÅ«ra. Pacientė, atėjusi tyrimo atsakymo, minėjo, kad labai nori, jog jÄ konsultuotų profesorius Ž.

S.. Po savaitės liudytoja pakalbėjo su kaltinamuoju, perdavė jam pacientės medicininę kortelę. Dar po 10 dienų atėjo pacientė. Liudytoja jai perdavė tyrimų rezultatus. Daugiau jos nematė ir jos gydymu nesidomėjo, nes turi labai daug kitų ligonių. Vėliau sužinojo apie įvykį. Kaltinamasis padaro labai daug sudėtingų operacijų. Darinys galėjo ir pasislinkti. Pacientė tuomet niekuo nesiskundė. PrieÅ¡ operacijÄ yra vertinama paciento sveikatos bÅ«klė, ar galima esant tokiai bÅ«klei atlikti operacijÄ .

Liudytojas K. U. parodė, jog įvykio metu buvo gydytojas rezidentas. Pažįsta kaltinamÄ jį. Operacijos metu buvo antrasis asistentas, padėjo kaltinamajam. Jo pareiga buvo padaryti patogų laukÄ operacijai, paruoÅ¡ti apÅ¡vietimÄ . D. Å . buvo pirmoji asistentė. Liudytojas asistavo tik pirmoje pacientės operacijoje. Ä® operacinę atėjo operacijos metu. Operacijos metu kraujavo iÅ¡ blužnies ir tai buvo iÅ¡spęsta. Operacija yra trauma, jÄ gali apsunkinti kraujavimas, sÄ augos, per kurias sunku operuoti.

Tokių atvejų būna iki 15 procentų visų operacijų. Žinojo, kad bus šalinamas darinys iš storosios žarnos kairės pusės. Išėjo iš operacinės anksčiau, iki opercijos pabaigos. Operacijos metu buvo daroma kolonoskopija, nes darinys nebuvo surastas. Liudytojas atėjo po to, kai kolonoskopija buvo baigta. Blužnies pažeidimo fakto nematė. Negali atsakyti, kada blužnis buvo pažeista. Vėliau sužinojo, kad ta pacientė mirė. Operacija buvo atlikta maksimaliai saugiai, o po operacijos kilo komplikacijos.

Liudytojas R. Z. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį. Buvo pakviestas į operacinę surasti endoskopu darinį. Jis endoskopu rado operuojamÄ vietÄ ir jÄ nurodė. Operacinėje buvo chirurgas Ž. S.. Kas dar tuo metu buvo operacinėje – nepamena. Pas pacientę buvo surastas vienas darinys. Tokiu atveju liudytojÄ Ä¯ operacinę paprastai iÅ¡kviečia operatorius. Jis turėjo patikslinti darinio vietÄ . Tokių procedÅ«rų atliekama daug. Polipas nemigruoja, bÅ«na toje pačioje vietoje, yra nustatomas tik dydis.

Gali bÅ«ti ir labai didelė tikrinimo paklaida, nes žarna yra tampri, darinio vietÄ nustatyti yra sunku. Operacijos vyksta nuo 08.00 val. iki 14.00 val., negali pasakyti tikslaus laiko, kada buvo pakviestas į operacinę endoskopuoti. Liudytoja J. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 86-87), nurodė, kad dirba gydytoja anesteziologe reanimatologe. Pacientei A. Ž. atliktos operacijos eigos nepamena. Pamena, jog operacija buvo planinė. Toje operacijoje ji turėjo dalyvauti kaip anesteziologė.

Paprastai prieÅ¡ tokias planines operacijas ji bendrauja su pacientais, susipažįsta su visais tyrimais, kad tinkamai parinktų anestezijÄ . Nors nepamena, bet mano, kad taip buvo ir Å¡iuo atveju. OperacijÄ atliko profesorius Ž. S.. Buvo operuojama storoji žarna. Nepamena, ar operacijos atlikimo metu buvo kokie nors rezidentai, tačiau yra įprasta praktika, jog asistentais bÅ«na gydytojai rezidentai. VisÄ operacijÄ atliko pats profesorius Ž. S.. Rezidentams tokių operacijų metu leidžiama atlikti tik pagalbinius darbus, tokius kaip žaizdos patepimas ir pan.

Jokių pjÅ«vių, navikų paÅ¡alinimų, jungčių formavimų jie niekada patys neatlieka, tÄ daro operuojantis gydytojas. Pasibaigus operacijai Ž. S. iÅ¡ operacinės išėjo, jie kaip įprastai aptarė tolimesnį pacientės gydymÄ ir jis išėjo. Ji lieka su pacientu iki jo pabudimo, patikrina, kaip jis jaučiasi po operacijos. Pacientės bÅ«klė po operacijos buvo stabili, ji turėjo bÅ«ti pervežta į poanestetinę (pooperacinė) palatÄ ir vėliau į chirurginį skyrių. Liudytojos nuomone operacijos eiga buvo sklandi, nebuvo kažkokių netikėtumų ar komplikacijų.

Vėliau iš kolegų sužinojo, jog pacientę reikėjo skubiai pakartotinai operuoti. Liudytoja antros operacijos metu nedalyvavo. Dar po kurio laiko ji iš kolegų girdėjo, kad pacientė A. Ž. po jai atliktų operacijų mirė. Konkrečios mirties priežasties nežino. Girdėjo, kad kažkuris iš kolegų minėjo, jog pacientės būklės pablogėjimo priežastimi galėjo būti žarnų jungties nesandarumas, dėl ko buvo reikalinga pakartotinė operacija. Nesandarumas galėjo atsirasti dėl kraujotakos sutrikimo, infekcijos patekimo, įvairių techninių priežasčių – aparato prasto jungimo siūlės arba netinkamo siūlo.

Kokia buvo Å¡iuo atveju mirties priežastis – nežino. Liudytojas H. J. parodė, jog budėjo skyriuje, stebėjo A. Ž. palatÄ . Ji buvo hospitalizuota po planinės operacijos. Ryte bÅ«na pasitarimas. Po to viskas suraÅ¡oma dokumentuose, nes ateina dirbti jau kitas gydytojas, jam perduodama pamaina. Pacientės bÅ«klė buvo stabili, jÄ buvo galima iÅ¡kelti iÅ¡ pooperacinės palatos į kitÄ palatÄ , kas buvo ir padaryta. Daugiau pacientės nematė. KitÄ kartÄ budėjo jau po jos mirties. Nežino, kodėl buvo daroma antra operacija. 08.00 val. ar 09.00 val. padarė įraÅ¡us kortelėje, nurodydamas, jog pacientės bÅ«klė normali, kraujospÅ«dis normalus.

BÅ«na tokių atvejų, kad ir po valandos paciento sveikatos bÅ«klė pasikeičia, jei bÅ«na chirurginių ar terapinių problemų, kinta kraujospÅ«dis ir kita. Paprastai po operacijos chirurgas užeina apžiÅ«rėti paciento, su budinčiu gydytoju aptaria jo gydymÄ . Liudytojo budėjimo metu pacientei nekilo jokių problemų. Pacientę matė atėjęs į budėjimÄ ir jį baigęs. D. Å . įraÅ¡o nematė, ji padarė įraÅ¡Ä vėliau, jau po liudytojo padarytų įrašų. Liudytojo įraÅ¡ai atitinka faktinį laikÄ .

Budėjimas baigiasi 08.00 val. Kiekvienas pacientas prie savo lovos turi savo „sekimo lapÄ â€œ, gyvybinės funkcijos matomos monitoriuose. Visi pacientai apeinami, surenkami jų „sekimo lapai“, suraÅ¡omi duomenys, sudedami spaudai, lapai grÄ Å¾inami į palatas kiekvienam pacientui. Tai užtrunka apie valandÄ , po to baigiasi pamaina. Liudytojas D. P. parodė, jog A. Ž. buvo daryta autopsija, kurioje dalyvavo ir liudytojas. Tai buvo eilinė autopsija. Nežino, kodėl ji buvo atlikta Å¡ventinę dienÄ .

Taip nurodė klinikos vadovė. Autopsijos metu nustatyti duomenys surašyti dokumentuose, nurodyta mirties priežastis. Buvo kasos uždegimas, kraujotakos sutrikimas mikroskopiniame lygmenyje, t. y. daug priežasčių. Negali komentuoti operacijos eigos, nes joje nedalyvavo. Pas pacientę buvo piktybinis navikas, t. y. gėrybiniame navike išsivystė piktybinis navikas. Autopsijos metu matomas ligos pažengimo laipsnis, pas pacientę tolimųjų metastazių nerado. Buvo rastas pankreatitas. Tiriama iš operacinės pateikta medžiaga.

Medžiagos siuntimo tvarka paprasta – siuntimÄ pildo gydęs gydytojas ir siunčiama su operacine medžiaga. MedžiagÄ perduoda kurjeris. Registratorės, gavusios medžiagÄ , pasiraÅ¡o. Jei pacientas sirgo piktybiniu naviku, jam diagnozuojamas bÅ«tent toks susirgimas. Dėl ko atliekama operacija – tai pagrindinis susirgimas ir mirties priežastis. BÅ«na mirčių, nesusijusių su naviku, pvz. – Å¡irdies sutrikimas. Pacientei buvo komplikacijos – Å«minis pankreatitas ir Å¡okas. Liudytojas A.

M. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį, kuris buvo jo dėstytojas. Dalyvavo antroje pacientės operacijoje. Tuomet rado Å«minį kasos pankreatitÄ . ApžiÅ«rėję kasÄ nusprendė, kad storosios žarnos jungtis buvo su uždegimu. Pirmosios operacijos metu buvo uždėta storosios žarnos jungtis, dalis storosios žarnos paÅ¡alinta, tuomet atsirado kraujavimas iÅ¡ blužnies ir blužnis buvo paÅ¡alinta. Su kaltinamuoju tarėsi dėl pacientės gydymo metodo, nutarė įstatyti drenus ir panaikinti jungtis.

Pirmoje operacijoje nedalyvavo, tačiau žino, jog kairėje storojoje žarnoje greta blužnies buvo auglys ar polipas, kurį reikėjo Å¡alinti. Auglys buvo labai nedėkingoje vietoje. Pasitaiko, kai operacijos metu plyÅ¡ta blužnis. Atsiradusio kraujavimo sustabdyti neįmanoma, todėl tenka Å¡alinti blužnį. Jei „kasos uodega bÅ«na įlindusi į vartus“, gali kilti pankreatitas. PlyÅ¡usi blužnis paÅ¡alinama su maža dalimi kasos. Toks stiprus uždegimas, kaip buvo šį kartÄ , bÅ«na ne visada.

Sunku pasakyti, kodėl šį kartÄ kasa taip sureagavo, kadangi tai labai individualu. Statistika rodo, jog bÅ«na visokių atvejų. Kolegos Å¡vedai buvo nustebę, kad už tai turi atsakyti operavęs chirurgas. Yra daugiau už tai atsakingų žmonių. Tokių atvejų bÅ«na virÅ¡ 200 per metus. SÄ augos prie blužnies bÅ«na ne pas visus. Operacijos sÄ lygos sudėtingos dėl giliai pilve esančių organų. Kaltinamasis nepadarė nieko blogo, jis paÅ¡alino blužnį, dalį kasos. Net ir dirbant labai kruopščiai bÅ«na visokių komplikacijų.

Su kaltinamuoju dirba nuo 1995 metų. Dėl jo darbo niekada nebuvo jokių skundų. Jis yra kruopÅ¡tus ir geras chirurgas. Viskas atlikta kompetentingai, tinkamai, priimti tinkami sprendimai. Mirties priežastis – kasos uždegimas, atsiradęs dėl neiÅ¡vengiamų anatominių aplinkybių. Kadangi prie blužnies buvo prilipusi taukinė, jÄ reikėjo atidalinti, neretai tokiu atveju blužnis ir pažeidžiama. Kai yra auglys, tenka Å¡alinti ir aplinkinius audinius. Kasos uždegimas dažnai bÅ«na mirtinas, jis galėjo atsirasti dėl anatominių aplinkybių, nes visi žmonės nėra vienodi.

Auglys operacijos metu surastas kitoje vietoje. Pasitikima kolegomis, atlikusiais pirminius tyrimus, niekas jų darbo nepertikrina. Å alinant polipÄ Å¡alinti blužnį nėra operacijos sudėtinė dalis, taip pat operacijos sudėtinė dalis nėra kasos dalies Å¡alinimas. Bet tai nėra ir iÅ¡imtis, taip bÅ«na esant tam tikroms anatominėms sÄ lygoms. Kaltinamasis su juo tarėsi, nes liudytojas jau virÅ¡ 15 metų gydo pankreatitÄ . Operacijos protokolas yra dokumentas, kuris naudojamas teisinėje medicinoje, kad bÅ«tų žinoma, kas buvo daroma operacijos metu.

Dažnai blužnis bÅ«na prilipusi prie kasos, atidalinti organus jų nepažeidus beveik neįmanoma. Liudytoja D. Å . patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 45-47), kad ji buvo vyresnioji gydytoja rezidentė ir rezidentÅ«rÄ atliko VšĮ Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje. Jai buvo paskirtas kuruojantis gydytojas profesorius Ž. S.. Ji privalėjo tvarkyti medicininę dokumentacijÄ , vertinti ambulatoriÅ¡kai atliktus tyrimus, numatyti gydymo eigÄ . Visa tai buvo aptariama su kuruojančiu gydytoju.

Ji dalyvavo daugumoje kaltinamojo atliekamų operacijų, jam asistuodavo, taip pat atlikinėjo tam tikras nesudėtingas operacijas. Per visÄ savo rezidentÅ«rÄ nebuvo atlikusi nei vienos storosios žarnos operacijos. Pacientė A. Ž. kreipėsi į Kauno klinikų Chirurgijos skyrių su jau ambulatoriÅ¡kai atliktais tyrimais. Jai buvo nustatyta tubuloviliozinė adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija. Tokio tipo navikus Å¡alina operacijos metu. Pakartotinai ligoninėje tyrimai atliekami nebuvo, nes nebuvo jokio pagrindo abejoti prieÅ¡ tai jai ambulatoriÅ¡kai atliktais tyrimais.

Operacijos metu, operuojant storÄ jÄ Å¾arnÄ , dėl ne visai tikslaus ambulatoriniame apraÅ¡yme nurodytos naviko vietos buvo kviečiamas kolonoskopuotojas ir patikslinta naviko vieta. Buvo paÅ¡alintas storosios žarnos segmentas su naviku, atstatant žarnos vientisumÄ . Å ios operacijos metu pacientei buvo paÅ¡alinta ir blužnis, nes prasidėjo kraujavimas iÅ¡ blužnies. Tokie atvejai panaÅ¡ių operacijų metu pasitaiko dėl anatominių ypatumų, storoji žarna bÅ«na glaudžiai suaugusi su blužnimi. 2015-02-13 patikrinta A.

Ž. bÅ«klė po operacijos, įtartas vidinis kraujavimas blužnies ložėje, todėl buvo nuspręsta atlikti pakartotinę operacijÄ . Å iÄ operacijÄ atliko gydytojas Ž. S., ji joje dalyvavo kaip asistentė. Operacijos metu buvo sustabdytas kraujavimas blužnies ložėje arba tik paÅ¡alintas susidaręs kreÅ¡ulys ir iÅ¡valyta ta vieta. Po operacijos pacientė vėl buvo patalpinta į reanimacijos skyrių. Pacientė po operacijų 2015-02-14 mirė reanimacijos skyriuje, liudytoja jos mirties priežasties nežino.

Abi operacijos buvo atliktos tinkamai, jų eiga vyko sklandžiai. Abi operacijas atliko gydytojas Ž. S., ji ir gydytojas rezidentas K. U. operacijos metu tik asistavo, savarankiÅ¡kai jokių veiksmų neatliko. Operacijos protokolÄ pildo operuojantis gydytojas. Pačios operacijos metu protokolas nepildomas, jis pildomas jau po operacijos. Ji to protokolo nepasirašė, nes asistentui daryti nereikia. Nepamena, kas pildė siuntimo lapÄ dėl biopsijos. Kaltinamasis nebuvo išėjęs iÅ¡ operacinės, į operacinę buvo atėjęs profesorius A.

M.. Blužnies šalinimas tokios operacijos metu yra nepageidaujamas įvykis. Galima kartu pašalinti ir dalį kasos. Blužnies pažeidimas įrašomas protokole. Kai operuojantis gydytojas supranta, kad yra kasos pažeidimas, apie tai parašo protokole. Liudytojas E. D. parodė, kad nukentėjusysis Z. D. yra jo tėvas, A. Ž. buvo jo sugyventinė. Tėvo ir jos sugyventinės santykiai buvo labai geri. Net dabar, po 4 metų, tėvo darbo kabinete stovi jos nuotrauka ir žvakė. Tėvui labai sunku be sugyventinės, po jos mirties jis net nežinojo, kur sudėti jo rūbai, vaistai, taip ji juo rūpinosi.

ŽiniÄ apie jos mirtį tėvas priėmė labai sunkiai, jis labai gedėjo porÄ metų. Iki Å¡iol visiems skaudu dėl tos netekties. Tėvas tapo užsidaręs, buvo apleidęs verslÄ . Laidojimo iÅ¡laidas padengė tėvas. Liudytoja E. D. parodė, kad nukentėjusysis Z. D. yra jos tėvas, A. Ž. buvo jo sugyventinė. Jų santykiai buvo puikÅ«s, vienas kitu labai rÅ«pinosi, padėdavo, visus klausimus sprendė kartu, kartu leido laisvalaikį. Ä® netektį tėvas reagavo sunkiai. Jis jai vakare paskambino ir verkdamas sakė, kad mirÅ¡ta A.

Tėvas pasakė, kad ji nuvyko į ligoninę operuotis, kadangi operacija turėjo bÅ«ti nesudėtinga, niekam apie tai nesakė. Po A. Ž. mirties tėvas tapo visai kitoks žmogus, buvo pasimetęs, nesisekė darbai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas R. R. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį nuo studijų laikų. Tvirtina savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Dėl dalies klausimų jų iÅ¡vados sutapo su gydytojų iÅ¡vadomis, dėl kitų – pozicijos iÅ¡siskyrė. Pacientės mirtį lėmė tai, kad buvo pažeista blužnis ir kasa.

Kaltinamasis, kaip ir visi gydytojai, siekė pagerinti pacientės bÅ«klę. Kilusių pasekmių buvo galima iÅ¡vengti. Rengiant iÅ¡vadÄ viskÄ vertino pagal medicininius dokumentus. TikrÄ tiesÄ Å¾ino tie, kas buvo operacinėje. Ä®trÅ«kus blužniai ji buvo Å¡alinama, po to buvo pažeista kasa. Gal tuo metu operacinėje buvo kokia ekstremali situacija, įvyko kokia techninė klaida. Pirmoji operacija buvo nesėkminga, kas ir nulėmė pacientės mirtį. Nesklandumai galėjo kilti dėl naviko lokalizacijos vietos.

Blužnis buvo pažeista pirmosios operacijos metu. Atliekant tokias operacijas blužnies plyÅ¡imas yra retas, to galima iÅ¡vengti. Atlikus patologinį tyrimÄ nustatyta, kad sÄ augų nebuvo. Blužnies paÅ¡alinimas nėra tokios operacijos sudėtinė dalis. Medicininiuose dokumentuose pankreatitas buvo įvardintas netiesiogiai, buvo konstatuotas kasos pažeidimas, tačiau priežastis nenurodyta. Galutinė diagnozė nebuvo nustatyta. Buvo ikivėžinė bÅ«klė, atliekama operacija, vėžys dar nebuvo nustatytas, reikėjo dar viskÄ tikslinti.

PrieÅ¡ tÄ operacijÄ buvo reikalinga kolonoskopija. Nors buvo atliktas ambulatorinis tyrimas, reikėjo tikrinti dar kartÄ , ar tikrai auglys yra pirmiau nustatytoje vietoje. Gerai, kad operacijos metu dar kartÄ buvo daryta kolonoskopija. Individuali anatomija yra taip pat svarbi, pažeisti blužnį yra visokių galimybių. Blužnis yra Å¡alia kasos, todėl yra tikimybė pažeisti kasÄ . Blužnies kraujavimo komplikacijos yra įvairios. Naviko paÅ¡alinimas buvo pagrįstas, operacija buvo reikalinga. Kasos uždegimo gydymas buvo pradėtas.

Nemačius operacijos technikos neįmanoma visko įvertinti. Chirurgas privalėjo geriau nustatyti naviko lokalizacijos vietÄ , buvo bÅ«tina ir tikslinga papildoma kolonoskopija. Kaltinamasis pastebėjo pažeidimÄ â€“ paÅ¡alino kraujuojančiÄ blužnį, tačiau negali pasakyti, ar jis pastebėjo kasos pažeidimÄ , nes jis buvo mažo dydžio. Monitoriai to nerodo. Niekas neskirsto operacijų į sudėtingas ir į nesudėtingas. Pilvo atvėrimas yra sudėtinga operacija. Ilgai dirbantis chirurgas turi žinoti, kad galima pažeisti kasÄ ir turi laikytis atsargumo.

Eksperto praktikoje per 20 metų tokios situacijos matyti neteko, kad Å¡alinant navikÄ bÅ«tų pažeisti du organai. BÅ«na ir tokių situacijų, kai navikas bÅ«na labai įaugęs, jo paÅ¡alinti neįmanoma, tuomet bÅ«tina aplink iÅ¡pjauti daug audinio, tam bÅ«tina tiksli naviko vietos lokalizacija. Tai, kad naviko ieÅ¡kota visai kitoje pusėje, yra medicininė nesėkmė. Tiesioginio ryÅ¡io tai su padarytu sužalojimu neturi, nors tuomet bÅ«tų buvęs mažesnis pilvo organų traumavimas. Chirurgas turi bÅ«ti tikras, kÄ jis ruoÅ¡iasi daryti, buvo tikslinga viskÄ pasitikrinti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas J. M. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Tvirtina pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Mediciniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad pirmos operacijos metu buvo pažeista kasa. Tai, kad kasa buvo pažeista, buvo konstatuota atliekant patologinį tyrimÄ . Apie tai, jog buvo sÄ augos, patvirtinančių duomenų nėra, niekur apie tai neparaÅ¡yta. Tiesioginė pacientės mirties priežastis – kasos sužalojimas ir dėl to kilusios komplikacijos. Tokio kasos sužalojimo buvo galima iÅ¡vengti.

Buvo atliekama naviko Å¡alinimo operacija, kiti sveiki organai neturėjo bÅ«ti paÅ¡alinti. Tikslaus operacijos laiko iÅ¡ dokumentų nustatyti nebuvo galima. Operuojant nebuvo žinoma tiksli diagnozė, navikas rastas kitoje vietoje. Bet kokia intervencija į žmogaus kÅ«nÄ gali sukelti komplikacijas, net ir labai retas. Komplikacijų ir mirčių dažnumas medicinoje skiriasi. Kiti iÅ¡vadas pateikę specialistai yra operuojantys gydytojai, jų nuomonė gali bÅ«ti kitokia. Pakartotinė naviko paieÅ¡ka prieÅ¡ operacijÄ galėjo turėti tam tikras pasekmes.

BÅ«na, kad Å¡alinant blužnį, gali bÅ«ti pažeista kasa. Ä® klausimÄ , ar buvo padarytos grubios klaidos atliekant operacijÄ , atsakyti negali. Mediciniuose dokumentuose neparaÅ¡yta, kaip buvo atlikta operacija. Negali atsakyti, ar buvo privaloma atlikti pakartotinę fibrokolonoskopijÄ . IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad operacijos metu navikas nurodytoje vietoje nerastas, citologija nepatvirtinta, todėl tikslinga buvo atlikti pakartotinę vibrokolonoskopijÄ . Å iuo atveju buvo intervencinis gydymas – operacija, todėl diagnozė tokiam gydymui turėjo bÅ«ti pagrįsta.

Negali atsakyti, ar buvo padarytos kokios nors klaidos. Specialistas A. R. patvirtino pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Atliekant kolonoskopijÄ tiksliÄ naviko vietÄ diagnozuoti yra sunku, yra tik anatominiai orientyrai. Operacijos metu naviko vieta buvo tikslinama kolonoskopu, tačiau tuo aparatu galima sužaloti organÄ . Chirurgui buvo sunku turint netikslius tyrimo rezultatus. Praktikoje kelios kolonoskopijos nedaromos. Neradus naviko nustatytoje vietoje, atlikta kolonoskopija. Tai rodo chirurgo atidumÄ . Operacijos metu gali atsirasti blužnies pažeidimas, kasos uodega ir blužnis bÅ«na suėję į vienÄ vietÄ , blužnis gali lengvai plyÅ¡ti.

Visada stengiamasi blužnį iÅ¡saugoti. Buvo mikro kasos pažeidimas. Organizmo reakcijos į tokį pažeidimÄ yra įvairios, jų prognozuoti neįmanoma. Operacijos metu buvo nesėkmių – iÅ¡ pradžių nerastas navikas, jo ieÅ¡kota, prasidėjo kraujavimas iÅ¡ blužnies, todėl keitėsi kasos matomumas. Jei polipas yra didesnis nei 1 cm, jį reikia Å¡alinti kolonoskopu arba chirurgiÅ¡kai. Gerybinis navikas storojoje žarnoje greitai virsta piktybiniu naviku ir jį bÅ«tina Å¡alinti. Tokios operacijos metu galimas blužnies pažeidimas, kasos uždegimas.

Pankreatitas yra sunkiai suvaldomas. Å iuo atveju buvo padaryta viskas, kÄ reikėjo padaryti. Biopsija paimama operacijos metu ir siunčiama tyrimui. Dokumentuose yra laiko nesutapimų, ko gero, padaryta klaida, jei buvo dokumentai pildomi vėliau. Blužnies paÅ¡alinimÄ galima laikyti operacijos komplikacija, bet taip pasitaiko. Å iuo atveju aplaidumo požymių nėra. Pacientai po operacijos pastoviai stebimi, reaguojama į kritinius momentus. Ä®raÅ¡ai medicininiuose dokumentuose yra daromi tada, kai bÅ«na nukrypimų nuo normos.

Jei viskas gerai – įraÅ¡ai nedaromi. Jo praktikoje buvo atvejų, kai buvo pažeista blužnis, kraujavimas sustabdytas. Buvo pažeidęs pacientui kasÄ . Statistika yra įvairi, dviejų organų komplikacija reta, Å¡alinant navikÄ . Operacijos sėkmė priklauso nuo žmogaus anatomijos. Kolonoskopijos metu iÅ¡pÅ«tus žarnas operuojančiam chirurgui sunkiau matyti žmogaus organus. IÅ¡ pradžių pacientei buvo nustatyta naviko vieta kairėje pusėje, nors jis buvo deÅ¡inėje. Specialistas J.

T. patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ , parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo. Polipas buvo virÅ¡ 2 cm dydžio, tai buvo vėžys. Kolonoskopija buvo kokybiÅ¡ka, tyrimai paimti tinkamai. Operacijos komplikacija buvo blužnies plyÅ¡imas kolonoskopijos metu. Tokia procedÅ«ra be reikalo nedaroma, nes ji invazinė. Iki operacijos buvo padaryta viskas, kas priklausė. Blužnis gali bÅ«ti pažeidžiama net iki 14 procentų atvejų. Nebuvo nurodyta pacientės kÅ«no sandara, svoris. Didelio svorio žmones operuoti yra sunkiau.

Normalu, kad asistentai operacijos metu mato ne viskÄ . Kadangi buvo gausus kraujavimas iÅ¡ blužnies, todėl teko Å¡alinti blužnį. Å alinant blužnį kasos uždegimai pasitaiko apie 3,5 procentų atvejų. Gydytojai stengiasi to iÅ¡vengti. Dažnas Å¡irdies plakimas rodo vidinį kraujavimÄ , jis taip pat bÅ«tų operavęs pakartotinai. Tai buvo didelės apimties operacija. Civilinio atsakovo – AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje – atstovas V. M. paaiÅ¡kino, kad Å¡is įvykis laikomas ne draudiminiu.

Tuo metu galiojo taisyklės, kad įvykis nėra draudiminis, kai padaromas nusikaltimas. Su vienu iÅ¡ nukentėjusiųjų buvo sudaryta taikos sutartis, jam buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, todėl nėra pagrindo dar kartÄ tam pačiam asmeniui reikalauti iÅ¡mokos. SprendimÄ dėl taikos sutarties sudarymo priėmė kita draudimo bendrovė, nors tai ir nebuvo draudiminis įvykis. Å iuos visus įgaliojimus perėmė jų draudimo įmonė. Civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) – atstovė D.

A. paaiÅ¡kino, kad su nukentėjusiuoju A. Ž. sudaryta ir pasiraÅ¡yta taikos sutartis, jis gavo 9500 eurų iÅ¡mokÄ . Taikos sutartimi suderintos sÄ lygos, kad sutarties Å¡alys viena kitos atžvilgiu atsisako ir daugiau nereikÅ¡ jokių reikalavimų, susijusių su paciente A. Ž., ir nereikÅ¡ jų ateityje, todėl jo civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje net negali bÅ«ti nagrinėjamas. Nukentėjusieji A. Ž. ir Z. D. taip pat yra pareiÅ¡kę civilinius ieÅ¡kinius. PraÅ¡o atsižvelgti į teismų praktikÄ , nes ieÅ¡kinių sumos yra per didelės ir neadekvačios.

PanaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, mirus pacientui, jo Å¡eimos nariams iÅ¡mokos bÅ«na nuo 9000 iki 10000-14000 eurų. Taip pat pateiktos sÄ skaitos dėl turtinės žalos atlyginimo – už gedulingus pietus, Å¡arvojimo salę, paminklÄ . Teismų praktikoje numatytas tokių iÅ¡laidų atlyginimas, tačiau turi bÅ«ti pateikti visi tokias iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai. Atlygintinos tik įprastos, vidutinės kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos, vadovaujantis protingumo kriterijais. 9500 eurų nėra protingos iÅ¡laidos.

Nors L(duomenys neskelbtini) įtrauktos į Å¡iÄ bylÄ civiliniu atsakovu, tačiau tokias žalas atlygina draudimo įmonė. Klinikos galėtų bÅ«ti žalos mokėtojas tik tuomet, jei nepakaktų draudimo įmonės atlyginamos sumos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus deontologinės ekspertizės akte Nr. PEDM 2 (36)/20l8 (01) nurodyta, kad pas A. Ž. buvusio piktybinio naviko storojoje žarnoje dėl naviko piktybinio pobÅ«džio, infiltruojančio žarnos sienelės pogleivį ir dydžio (3,5z3 cm), jo paÅ¡alinti fibrokolonoskopijos metu nebuvo galima, tam reikėjo atviros operacinės intervencijos, kurios metu bÅ«tų galima atlikti žarnos dalies rezekcijÄ .

Patanatominio blužnies tyrimo duomenimis „blužnies vartų srityje matoma riebalinio audinio 4,5x3,5 cm plote ties riebaliniu audiniu matomas kraujo krešulys 5x2x1 cm dydžio“ – šie duomenys neatmeta sužalojimo galimybės, pažeidžiant blužnies vartų kraujagysles dėl mechaninio poveikio į blužnį (operacijos metu blužnį atkeliant, tempiant, plėšiant, ar vartų srities projekcijoje atliekant chirurginius pjūvius ir pan.). Operacijos metu konstatuotas blužnies kapsulės plyšimas ir kraujavimas, tačiau detalesnio blužnies vertinimo aprašymo nėra.

Pooperacinė blužnies apžiūra ir aprašymas tolesnės gydymo taktikos nekeistų. Jokių pacientės nusiskundimų dėl kasos funkcijos bei klinikinių ir morfologinių kasos uždegimo požymių nei iki operacijos, nei operacijos 2015-02-12 metu nebuvo konstatuota. Kad kasos audinio ir jos aplinkinių audinių nekrotinis uždegimas ryškiausias kasos uodegoje ir kūne, nurodyta A. Ž. kūno autopsijos protokole (kasos audinyje matomi platūs nekrozės plotai, išreikšta infiltracija leukocitais, pavieniais makrofagais, peripankreatiniuose riebaliniuose sluoksniuose gausūs nekrozės plotai, matoma židininė uždegiminė infiltracija, pakitimai ryškiausi kasos kūne bei uodegoje), kai tuo tarpu su blužnimi pašalinto kasos fragmento histologinė struktūra buvo normali.

Kasos uždegimas prasidėjo po 2015-02-12 atliktos operacijos, t. y. po kasos sužalojimo, nes Å¡ios operacijos metu su blužnimi paÅ¡alinto kasos fragmento histologinė struktÅ«ra buvo normali, be uždegimo požymių. Kitų Å«minio kasos uždegimo priežasčių nenustatyta. Operacijos metu 2015-02-12, net ir nustačius kasos audinio sužalojimÄ , tolesnė gydymo taktika nesikeistų. Po pirmosios operacijos iki antrosios operacijos taikytos gydymo priemonės buvo adekvačios pacientės bÅ«klei ir ligai, tame tarpe ir Å«miam pankreatitui.

A. Ž. 2015-02-12 atlikta storžarnės dalies rezekcijos ir blužnies pašalinimo operacija pati savaime yra sunki trauma, todėl ankstyvas pooperacinis laikotarpis ir be kasos sužalojimo gali būti sunkus, ir prasidėjęs potrauminis kasos uždegimas pirmomis valandomis galėjo nesukelti ryškesnių klinikinių požymių ir galėjo būti neatpažintas. Be to, po operacijos buvo skirti plataus spektro antibiotikai, antikoaguliantai, masyvi skysčių infuzija, taikytini ir kasos uždegimo atveju. Ryškus A.

Ž. sveikatos blogėjimas (neatitinkantis operacijos sudėtingumo ir įprastinės bÅ«klės po analogiÅ¡kų operacijų) buvo stebimas 2015-02-13 ryte ir todėl įtariant vidinį kraujavimÄ 9 val. buvo pradėta pakartotinė operacija, kurios metu ir buvo nustatytas Å«mus antrinis nekrozinis kasos uždegimas. Ankstyvam Å«miam kasos uždegimui specifinio gydymo nėra. Taikytas gydymas buvo tinkamas. Pagal įraÅ¡us ligos istorijoje jos pradėtos taikyti 2015-02-13 13.25 val. intensyvios terapijos skyriuje: gydymas antibiotikais, skysčių infuzijomis, antikoaguliantais, nuskausminamaisiais ir kitomis priemonėmis.

Kaip matyti iÅ¡ operacijos protokolo, gyd. K. U. buvo vienas iÅ¡ trijų operavusių chirurgų ir galėjo atlikti operacijos apraÅ¡ymÄ , kuris turėjo bÅ«ti patvirtintas Ž. S. paraÅ¡u. Operavusieji chirurgai galėjo visi kartu aptarti ir skirti atitinkamÄ gydymÄ (tai galėjo dokumentuoti vienas iÅ¡ jų), kuris galėjo bÅ«ti koreguojamas, papildomas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje dirbusių bei A. Ž. stebėjusių ir gydžiusių gydytojų. Gydymo stacionare ligos istorijos 23-ame lape, esančiame operacijos apraÅ¡yme nurodyta, kad 2015-02-13 operacija pradėta 9.00 val., operacijos trukmė – 2 val.

Operacijos protokolÄ suraÅ¡iusiu įvardintas prof. Ž. S., yra paraÅ¡as. PaaiÅ¡kinti tai, kad (duomenys neskelbtini) Anesteziologijos klinikos gydytojas G. A. 2015-02-13 tik 10.00 val. gavo sutikimÄ iÅ¡ pacientės A. Ž. anestezijai atlikti, pagal turimus medicinos dokumentų duomenis negalima. Yra ir kitų įrašų Gydymo stacionare ligos istorijoje, kurie apsunkina medicininės pagalbos teikimo chronologijos įvertinimÄ 2015-02-13: 2015-02-13, 10.30 val. gyd. E. R. įraÅ¡as (6 lapas), pasibaigiantis žodžiais „nuspręsta pacientę vežti į operacinę“; 2015-02-13 atliekant operacijÄ Anestezijos lape (31 lapas) nurodytos Å¡ios laiko reikÅ¡mės – 10.30-11-12-13.00 val.; (duomenys neskelbtini) Laboratorinės medicinos klinikos Mikrobiologijos laboratorijos tyrimų rezultatų lapai (32 ir 33 lapas), kuriuose nurodyti pilvaplėvės ertmės sekreto paėmimo pasėliui laikas – 2015-02-13, 11.20 val., sekreto iÅ¡ pilvo paėmimo laikas – 2015-02-13, 11.35 val.

Tokie skirtingi duomenys neleidžia nustatyti tikslaus 2015-02-13 operacijos pradžios ir pabaigos laiko. Tyrimui pateiktose operacijų žurnalo kopijose jų atlikimo (pradžios ir pabaigos) laikas nenurodytas. Pirmosios operacijos metu pašalintos blužnies ložėje rastas 150 g kraujo krešulys galėjo susidaryti tiek nepašalinus kraujo, išsiliejusio pirmosios operacijos metu, tiek pakraujavus po atliktos pirminės operacijos. Toks sukrešėjusio kraujo kiekis esminės įtakos A. Ž. sveikatos būklei ir jos blogėjimui neturėjo.

Medicininių duomenų, patvirtinančių, kad pacientei A. Ž. prof. Ž. S. 2015-02-13 atliekamos reoperacijos metu nustatė kasos uodegos sužalojimÄ (kasos uodegos dalies audinių atpjovimÄ ), jo apimtį, padarytÄ jo pirmosios operacijos metu ir diagnozavo kasos uždegimo priežastis (kilmę), nėra. Kasos uždegimas buvo įvardintas kaip antrinis, nepatikslinant jo kilmės. Pacientei A. Ž. po atliktos reoperacijos (duomenys neskelbtini) Centrinės reanimacijos skyriuje buvo taikytas tinkamas ir savalaikis medikamentinis gydymas, tinkamos ir savalaikės priežiÅ«ros ir slaugos priemonės. A.

Ž. kÅ«no patologinės anatomijos tyrimo metu (kitų tyrimų, atliktų (duomenys neskelbtini) Patologinės anatomijos klinikoje metu) objektyviai nebuvo nustatyta mirusios pacientės žarnyno, kitų organų ir audinių sÄ augų požymių. Pagal (duomenys neskelbtini) klinikoje nustatytÄ A. Ž. ligÄ â€“ storosios žarnos vėžys, įvertinant naviko iÅ¡plitimÄ ir jo pavojingumÄ gyvybei konkrečiu laikotarpiu (A. Ž. gydymo (duomenys neskelbtini) Chirurgijos klinikoje 2015 m. laikotarpiu), negalima objektyviais medicininiais duomenimis pagrįsti, jog A.

Ž. mirė būtent nuo šios ligos (jai diagnozuoto storosios žarnos vėžio tiesiogiai sukeltų komplikacijų). Blužnies sužalojimas ir jos pašalinimas, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kasos sužalojimas (kasos uodegos audinių atpjovimas), vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. „Biopsinės ir operacinės medžiagos siuntime tirti“ (40-as ligos istorijos lapas) nurodyta medžiagos siuntimo data 2015-02-15, nors medžiagos gavimo Patologijos skyriuje nurodyta data 1915-02-12.

Atsakant į kitus pateiktus ekspertų komisijai klausimus, suformuluotus 2017-04-18 teisėjo nutartyje skirti pakartotinę deontologinę ekspertizę, ekspertų komisijos narių nuomonės iÅ¡siskyrė, todėl buvo pateiktos skirtingos iÅ¡vados likusiais klausimais. Ekspertų komisijos nariai – (duomenys neskelbtini) Pilvo chirurgijos centro I pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas A. R. ir (duomenys neskelbtini) Pilvo chirurgijos centro II pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas J. T. atsakė į klausimus, jog vertinant fibrokolonoskopijos (FKS) tyrimo apraÅ¡ymÄ , auglio endoskopinis vaizdas buvo bÅ«dingas žarnos vėžiui.

Atlikus naviko biopsijÄ nustatyta, kad tai tubuloviliozinė adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija. A. Ž. įtarus piktybinį auglį storojoje žarnoje, bÅ«tinas papildomas tyrimas – kompiuterinė tomografija naviko iÅ¡plitimo laipsniui nustatyti prieÅ¡ operacijÄ buvo atlikta ambulatoriÅ¡kai 2015-01-28. Papildomų tyrimų nereikėjo, nes ambulatoriÅ¡kai atlikti instrumentiniai ir kiti tyrimai buvo pakankami, kad bÅ«tų atliekama operacija. Netiksliai nustatyta naviko lokalizacija galėjo bÅ«ti ir buvo patikslinta operacijos metu.

Pagal ambulatoriÅ¡kai iki atvykimo į stacionarÄ A. Ž. nustatytÄ (biopsinę) diagnozę – tubuloviliozinė adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija buvo galima atlikti naviko paÅ¡alinimo atvirÄ operacijÄ su žarnos dalies rezekcija. Po paÅ¡alinto naviko pathistologinio iÅ¡tyrimo matyti, kad operacinis naviko paÅ¡alinimas buvo pagrįstas. Vertinant FKS metodo galimybes, esant individualiam pasaitų ilgiui ir paslankumui bei kitoms individualioms anatominėms savybėms, labai tiksliai įvertinti naviko lokalizacijÄ yra problematiÅ¡ka.

Objektyvių medicininių duomenų, kurie patvirtintų prof. Ž. S. teiginį apie sÄ augų su blužnimi buvimÄ , pateiktuose medicinos dokumentuose nėra. Be to, Patologinės anatomijos autopsijos protokole Nr. A21-15 nurodyta, kad pilvaplėvės sÄ augų nėra. Tačiau anatomiÅ¡kai dažnai storoji žarna ir taukinė bÅ«na glaudžiame ryÅ¡yje su blužnies kapsule. Kokiu bÅ«du buvo pažeista blužnis ir kokio dydžio Å¡is pažeidimas buvo, objektyvių duomenų nėra. Patanatominio blužnies tyrimo duomenimis „blužnies vartų srityje matoma riebalinio audinio 4,5x3,5 cm plote ties riebaliniu audiniu matomas kraujo kreÅ¡ulys 5x2x1 cm dydžio“, tačiau apie blužnies kapsulės pažeidimÄ duomenų nėra.

Dėl Å¡ios priežasties, t. y. nesant blužnies sužalojimo apraÅ¡ymo, negalima objektyviai nustatyti blužnies pažeidimo pobÅ«džio, formos, dydžio ir priežasties. Jokių objektyvių duomenų, kad blužnį su aplinkiniais audiniais siejo sÄ augos, nėra (tiek lavono, tiek iÅ¡operuotos blužnies patanatominio tyrimo duomenys to nepatvirtina). Kai kurių autorių duomenimis (Langvein ir kt,, 1984) blužnies sužalojimo rizika tokių operacijų metu yra iki 8 procentų. Chirurginės technikos požiÅ«riu A.

Ž. operacijos metu 2015 m. vasario 12 d. buvo galima (įmanoma) storÄ jÄ Å¾arnÄ (suaugusiÄ sÄ augomis su blužnimi) atidalinti nuo blužnies jos nesužalojant. Kai kurių autorių duomenimis (Langvein ir kt., 1984) blužnies sužalojimo rizika tokių operacijų metu yra iki 8 procentų. PrieÅ¡ atliekant bet kokį operacinį veiksmÄ privalu įvertinti galimybes jį atlikti nepažeidžiant kitų greta esančių audinių ir organų, imtis apsaugos priemonių, kad aplinkiniai audiniai nebÅ«tų sužaloti.

Ar tai buvo atlikta Å¡alinant blužnį ir storžarnę – duomenų operacijos apraÅ¡yme nėra. Medicinos literatÅ«roje yra duomenų, kad kasos uodega dažniausiai (92 proc.) yra arti blužnies vartų: 70 proc. atvejų – mažiau kaip 1 cm atstumu, o 30 proc. – tiesiogiai liečiasi su blužnimi. Esant kraujavimui, tiksliai įvertinti organų tarpusavio santykį yra sudėtinga. Kasos traumavimas Å¡alinant blužnį gali siekti iki 16 procentų. Atliekant blužnies paÅ¡alinimo operacijÄ , jos metu buvo galima iÅ¡vengti kasos chirurginio sužalojimo (kasos uodegos audinių atidalinimo kartu su blužnimi).

Tačiau dėl kraujavimo Å¡i komplikacija galima ir apraÅ¡oma medicininėje literatÅ«roje. A. Ž. operacijos metu atliekant blužnies paÅ¡alinimÄ kasos dalies audinio Å¡alinti nereikėjo. Patohistologinio tyrimo metu makroskopinio kasos audinio apraÅ¡ymo nėra, jis apraÅ¡ytas tik mikroskopiniame tyrime, kas rodo, kad kasos audinio sužalojimas galėjo bÅ«ti minimalus. Nėra duomenų, kad operacijÄ atliekantis prof. Ž. S. bÅ«tų nustatęs, jog kartu su blužnimi ir dviem limfmazgiais buvo paÅ¡alintas ir kasos normalaus audimo fragmentas, kuris galėjo bÅ«ti labai nedidelis (tai konstatuota tik atliekant mikroskopinį paÅ¡alintos blužnies ir aplinkinių audinių tyrimÄ ).

Įrašus medicinos dokumentuose gali atlikti tiek gydantis gydytojas, tiek gydytojas rezidentas, suderinęs įrašų turinį su gydančiu gydytoju. Pagal įrašus gydymo stacionare ligos istorijoje kitas įrašas po operacijos aprašymo pažymėtas 2015-02-13 8.00 val. (gyd. D. Š.). 2015-02-13 9.00 val. gyd. R. R. įrašas: „skundžiasi širdies plakimu. Obj.: širdies veikla ritmiška 120 k/min. Yra sinusinė tachikardija“. Esant normaliai pooperacinei eigai, įrašai medicinos dokumentuose padaryti nepavėluotai.

Pacientės A. Ž. pilvaplėvės ertmėje susikaupė apie 400 ml hemoraginio pankreatinio skysčio (sekreto), aptikto reoperacijos metu, o taip pat steatozinių masių kasos uodegos projekcijoje dėl pirmosios operacijos metu iÅ¡sivysčiusio kasos uždegimo. Å is sekretas, kaip kasos uždegimo produktas ir jo kiekis pats savaime didesnės įtakos sveikatos bÅ«klei neturėjo. Prof. Ž. S. įvardino kasos uždegimÄ kaip antrinį, tačiau nenurodė anatominio kasos sužalojimo, kurio galėjo nematyti dėl kraujavimo pirmos operacijos metu ir dėl nekrotinio pankreatito – antros operacijos metu.

Tikėtina, kad pacientei A. Ž. tiek pirmosios operacijos metu, tiek reoperacijos metu, nustačius kasos sužalojimÄ ir operavus kasÄ (paÅ¡alinant jÄ ar dalį jos) nebuvo galimybės iÅ¡gelbėti A. Ž. gyvybės, sumažinti kasos pažeidimo sukeltas pasekmes. Skysčių susikaupimas pleuros ertmėse iÅ¡sivystė dėl Å«maus pankreatito, Å¡oko ir dauginio organų disfunkcijos sindromo, kuriuos, savo ruožtu, lėmė pooperacinis nekrotinis kasos uždegimas. Vertinant staigų pacientės sveikatos bÅ«klės blogėjimÄ , skystis pleuros ertmėse susikaupė paskutinę jos gyvenimo parÄ , o jo susikaupimas, kartu su kitais patologiniais reiÅ¡kiniais (Å«mus pankreatitas, Å¡okas, dauginis organų disfunkcijos sindromas) buvo vienas iÅ¡ faktorių, sunkinančių bendrÄ bÅ«klę, bet lemiamos reikÅ¡mės iÅ¡eičiai neturėjo.

Šioje situacijoje skysčio iš pleuros ertmių šalinti chirurginiu būdu nereikėjo. Klinikinė A. Ž. diagnozė ir patologinės anatomijos diagnozė suformuluotos teisingai. Atsakyti, ar gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A-4401 034 (2015 m.) klinikinėje galutinėje diagnozėje ir patologinės anatomijos diagnozėje turėjo būti įrašyti detalizuoti žarnyno operacijos (jo pašalintų dalių), blužnies pašalinimo, kasos uodegos chirurginio sužalojimo duomenys, kurie išsamiai pagrįstų (atskleistų) pacientės A.

Ž. mirtį sukėlusių veiksnių, priežasčių, sÄ lygų, aplinkybių visumÄ , negalima, nes negalima spręsti, ar Å¡ias diagnozes rašę gydytojai turėjo duomenis apie tai, kad kartu su paÅ¡alinta blužnimi buvo paÅ¡alinta (nupjauta) kasos dalis. Klinikinės galutinės ir patologinės anatomijos diagnozių sutapimo ar nesutapimo vertinimo medicinos dokumentuose nėra. Komisijos nuomone, Å¡ios diagnozės iÅ¡ esmės sutapo. A. Ž. kasos sužalojimas jai atliktos operacijos metu su kasos uždegimu galėjo bÅ«ti lemiamu veiksniu A.

Ž. mirčiai. Ekspertų komisijos nariai – (duomenys neskelbtini) vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo medicinos ekspertas R. R. atsakė į klausimus, jog iki atvykimo į (duomenys neskelbtini) operaciniam gydymui A. Ž. tiksli diagnozė nebuvo nustatyta: nebuvo patikslinta nei auglio lokalizacija, nei jo piktybiÅ¡kumas, nes 2014-12-29 atlikus fibrokolonoskopijÄ (FKS) nustatyta, kad navikas yra skersinėje žarnoje netoli kepenų linkio, o operacijos metu rastas nusileidžiančiojoje storojoje žarnoje už blužnies linkio.

Tuo metu atlikus naviko biopsijÄ nustatyta, kad tai tubuloviliozinė adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija. Auglio lokalizacija buvo patikslinta operacijos metu. Po operacijos atlikus patohistologinį tyrimÄ nustatyta, kad tai infiltracinė storosios žarnos adenokarcinoma tubulioviliozinės adenomos fone pTINO Mx LVO RO, G2. Diagnozės patikslinimui prieÅ¡ operacijÄ buvo tikslinga pakartotinai atlikti FKS ir auglio biopsijÄ , nes storosios žarnos vėžio diagnozė iki operacijos nebuvo patvirtinta histologiniu tyrimu.

Be to, pakartotinės FKS metu galėjo bÅ«ti patikslinta naviko lokalizacija. Pagal ambulatoriÅ¡kai iki atvykimo į stacionarÄ A. Ž. nustatytÄ (biopsinę) diagnozę – tubuloviliozinė adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija bei įvertinus naviko dydį – 3,5x3 cm, reikėjo atviros operacinės intervencijos, kurios metu bÅ«tų galima atlikti žarnos dalies rezekcijÄ . Po paÅ¡alinto naviko pathistologinio iÅ¡tyrimo matyti, kad operacinis naviko paÅ¡alinimas buvo pagrįstas. Tačiau prieÅ¡ operacijÄ neatlikus pakartotinės FKS ir biopsijos buvo prarasta galimybė histologiÅ¡kai patvirtinti žarnos vėžio diagnozę ir patikslinti naviko lokalizacijÄ dar iki operacijos.

Pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų, kurie leistų atsakyti į klausimÄ , kodėl pirminės fibrokolonoskopijos metu buvo nustatyta netiksli naviko lokalizacija, nėra. Vertinant FKS metodo galimybes, esant individualiam pasaitų ilgiui ir paslankumui bei kitoms individualioms anatominėms savybėms, labai tiksliai įvertinti naviko lokalizacijÄ yra problematiÅ¡ka. Tačiau pastaroji aplinkybė dar kartÄ patvirtina, kad prieÅ¡ operacijÄ buvo tikslinga pakartotinai atlikti FKS. Objektyvių medicininių duomenų, kurie patvirtintų prof. Ž.

S. teiginį apie sÄ augų su blužnimi buvimÄ , pateiktuose medicinos dokumentuose nėra. Pažymėtina, kad ir patologinės anatomijos autopsijos protokole Nr. A21-15 nurodyta, kad pilvaplėvės sÄ augų nėra. Pagal turimus medicininius duomenis lokalaus storosios žarnos sÄ augų su blužnimi buvimo paaiÅ¡kinti negalima. Kitos lokalizacijos žarnyno sÄ augų su pilvo ertmės organais, su juo kontaktuojančiais aplinkiniais audiniais taip pat nenustatyta. Kokiu bÅ«du buvo pažeista blužnis ir kokio dydžio Å¡is pažeidimas buvo – objektyvių duomenų nėra.

Patanatominio blužnies tyrimo duomenimis „blužnies vartų srityje matoma riebalinio audinio 4,5x3,5 cm plote ties riebaliniu audiniu matomas kraujo kreÅ¡ulys 5x2x1 cm dydžio“, tačiau apie blužnies kapsulės pažeidimÄ duomenų nėra. Dėl Å¡ios priežasties, t. y. nesant blužnies sužalojimo apraÅ¡ymo, negalima objektyviai pagrįsti buvusio blužnies kapsulės sužalojimo fakto ir spręsti apie tikėtinÄ blužnies pažeidimo pobÅ«dį, formÄ , dydį ir galimas priežastis.

Jokių objektyvių duomenų, kad blužnį su aplinkiniais audiniais siejo sÄ augos, nėra (tiek lavono, tiek iÅ¡operuotos blužnies patanatominio tyrimo duomenys to nepatvirtina). Chirurginės technikos požiÅ«riu A. Ž. operacijos metu 2015-02-12 buvo galima (įmanoma) storÄ jÄ Å¾arnÄ (suaugusiÄ sÄ augomis su blužnimi) atidalinti nuo blužnies jos nesužalojant. PrieÅ¡ atliekant bet kokį operacinį veiksmÄ privalu įvertinti galimybes jį atlikti nepažeidžiant kitų greta esančių audinių ir organų, imtis apsaugos priemonių, kad aplinkiniai audiniai nebÅ«tų sužaloti.

Ar tai buvo atlikta šalinant blužnį ir storžarnę – duomenų operacijos aprašyme nėra. Medicinos literatūroje yra duomenų, kad kasos uodega dažniausiai (92 proc.) yra arti blužnies vartų: 70 proc. atvejų – mažiau kaip 1 cm atstumu, o 30 proc. – tiesiogiai liečiasi su blužnimi. Teoriškai ir chirurginės praktikos požiūriu kasos uodegos pažeidimo tikimybė šalinant (operuojant) blužnį yra galima ir apie tai privalo (turi) žinoti tokias operacijas atliekantys specialistai.

Atliekant blužnies paÅ¡alinimo operacijÄ , jos metu buvo galima iÅ¡vengti kasos chirurginio sužalojimo (kasos uodegos audinių atidalinimo kartu su blužnimi). Dėl kraujavimo Å¡i komplikacija galima ir apraÅ¡oma medicininėje literatÅ«roje. Tačiau kasos sveiko audinio sužalojimas, paÅ¡alinant (nupjaunant) jos fragmentÄ , Å¡alinant skersinės žarnos fragmentÄ , blužnį, nesant navikinio audinio peraugimo į aplinkinius audinius, net ir esant kraujavimui, medicininių požiÅ«riu negali bÅ«ti pateisinamas ar vertinamas kaip įprastine operacijos eiga.

A. Ž. operacijos metu atliekant blužnies paÅ¡alinimÄ kasos dalies audinio Å¡alinti nereikėjo. Nėra duomenų (įrašų ligos istorijoje), kad operacijÄ atliekantis prof. Ž. S. bÅ«tų nustatęs, jog kartu su blužnimi ir dviem limfmazgiais buvo paÅ¡alintas ir kasos normalaus audinio fragmentas (tai konstatuota atliekant patanatominį paÅ¡alintos blužnies ir aplinkinių audinių tyrimÄ ). Medicinos dokumentų pildymo reglamentavimo klausimai ir teisinis Å¡io proceso reglamentavimas neatitinka specialių medicininių žinių, todėl atsakyti į šį klausimÄ negalima.

Pagal įraÅ¡us gydymo stacionare ligos istorijoje, kitas įraÅ¡as po operacijos apraÅ¡ymo pažymėtas 2015-02-13 8.00 val. (gyd. D. Å .), 2015-02-13 9.00 val. gyd. R. R. įraÅ¡as: „skundžiasi Å¡irdies plakimu. Obj.: Å¡irdies veikla ritmiÅ¡ka 120 k/min. Yra sinusinė tachikardija“. Toks sveikatos bÅ«klės vertinimas medicinos dokumentuose vertintinas kaip pernelyg vėlyvas, ypač vertinant pirmosios operacijos metu įvykusiÄ ir apraÅ¡ytÄ komplikacijÄ â€“ blužnies pažeidimÄ , dėl kurio blužnis buvo paÅ¡alinta, ir tolesnius pacientės sveikatos bÅ«klės pokyčius (blogėjimÄ ) ir pasekmes – pacientės mirtį.

Pacientės A. Ž. pilvaplėvės ertmėje susikaupė apie 400 ml hemoraginio pankreatinio skysčio (sekreto), aptikto reoperacijos metu, o taip pat steatozinių masių kasos uodegos projekcijoje po pirmosios operacijos metu padaryto kasos pažeidimo ir besivystančio kasos uždegimo. Å io sekreto kaupimasis pilvaplėvės ertmėje lėmė pilvo organų pažeidimus (taukinės nekrozę, aplinkinių audinių infiltracijÄ ir uždegimÄ ). Prof. Ž. S. turėjo siekti nustatyti kasos uždegimo priežastinius ryÅ¡ius, tikėtina, jog turėjo galimybę nustatyti jo padarytÄ kasos sužalojimÄ pirmosios operacijos metu (tame tarpe ir antrosios operacijos atlikimo metu) ir privalėjo tai dokumentuoti.

Atsakyti, ar pacientei A. Ž. tiek pirmosios operacijos metu, tiek reoperacijos metu, nustačius kasos sužalojimÄ bÅ«tų buvusi galimybė iÅ¡gelbėti A. Ž. gyvybę, negalima, nes Å¡io klausimo sprendimui nėra moksliÅ¡kai pagrįstos metodikos, o literatÅ«ros Å¡altiniai nurodo skirtingus pacientų iÅ¡gyvenamumo rodiklius nekrotinio pankreatito atvejais (nuo 5 iki 50 procentų). Kasos pažeidimo atvejais pirmosiomis paromis po pažeidimo chirurginis gydymas (kasos ar jos dalies paÅ¡alinimas) netaikomas, o pankreatito vystymasis yra neiÅ¡vengiamas.

Skysčių susikaupimas pleuros ertmėse iÅ¡sivystė dėl Å¡oko ir dauginio organų disfunkcijos sindromo, kuriuos lėmė kasos pažeidimas pirmosios operacijos metu su uždegimu. Be to, skysčio susikaupimas pleuros ertmėse gali bÅ«ti vertinamas ir kaip tiesioginė pankreatito pasekmė – dėl retroperitoniniu (užpilvaplėviniu) tarpu į pleuros ertmę kylančio uždegiminio proceso. Vertinant staigų pacientės sveikatos bÅ«klės blogėjimÄ , skystis pleuros ertmėse susikaupė paskutinę jos gyvenimo parÄ , o jo susikaupimas, kartu su kitais patologiniais reiÅ¡kiniais (Å¡okas, dauginis organų disfunkcijos sindromas) buvo vienas iÅ¡ faktorių, sunkinančių bendrÄ bÅ«klę.

Šioje situacijoje, dėl greitai progresuojančio sveikatos būklės blogėjimo, skysčio iš pleuros ertmių šalinti chirurginiu būdu nereikėjo. Klinikinė A. Ž. mirties priežasties diagnozė ir patologinės anatomijos diagnozė etiopatogenetiniu (ligos priežasties ir jos vystymosi) požiūriu suformuluotos neteisingai. Pagrindine mirties priežastimi (liga) turėjo būti įvardintas kasos pažeidimas su pooperaciniu nekrotiniu kasos uždegimu. Blužnies pažeidimas ir dėl to atliktas jos pašalinimas taip pat turėjo atsispindėti diagnozėje.

Kasos ir blužnies pažeidimas galėjo bÅ«ti įvardinti ir kaip komplikacija, įvykusi atliekant storosios žarnos rezekcijos operacijÄ , Tačiau Å¡iuo atveju operacijos komplikacijos (blužnies ir kasos pažeidimas) diagnozėje nebuvo įvardintos nei kaip pagrindinė liga, nei kaip komplikacijos. Klinikinės galutinės ir patologinės anatomijos diagnozių sutapimo ar nesutapimo vertinimo medicinos dokumentuose nėra. Å ios diagnozės, tokios, kaip paraÅ¡ytos A. Ž. medicinos dokumentuose, iÅ¡ esmės sutapo, tačiau, kaip ir nurodyta 38-ame iÅ¡vados punkte, jos vertintinos kaip neteisingos, A.

Ž. kasos sužalojimas jai atliktos operacijos metu buvo lemiamu veiksniu, sukėlusiu A. Ž. mirtimi pasibaigusias komplikacijas (3 t., b. l. 2-15). IÅ¡ pateiktos Ž. S. darbo sutarties Nr.2 881 matyti, kad 2015 m. vasario mėnesį Ž. S. dirbo (duomenys neskelbtini) chirurgijos gydytojo pareigose (4 t., b.l. 122-124). IÅ¡ Ž. S. medicinos praktikos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotos Sveikatos apsaugos ministerijos 2004-12-24, matyti, kad Ž. S. turi teisę verstis medicinos praktika pagal abdominalinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikacijÄ (4 t., b. l. 125) III.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl Å¡ios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta prieÅ¡inga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – Å¡iame straipsnyje nurodyti įstatymo saugomi gėriai patyrė didelę žalÄ ; kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys.

Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiÅ¡kinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra bÅ«tinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-419/2012 ir kt.). Tarnybos pareigų neatlikimas, numatytas BK 229 straipsnyje, turi bÅ«ti sukėlęs padarinius – didelę žalÄ valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Jeigu įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, BK 229 straipsnis netaikomas. Neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas pripažįstamas savo pareigų neatlikimu, o valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų, – netinkamu savo pareigų atlikimu.

Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai, be kita ko, yra ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus. To paties straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, koks asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui, t.y. kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas vieÅ¡ame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti Å¡io juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

Pagal Å¡ias nuostatas asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje ar užsiimantis profesine veikla, gali bÅ«ti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, jeigu jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ vieÅ¡oji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, Å¡vietimo, mokslo, kultÅ«ros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Ä®statymų nustatytais atvejais ir tvarka vieÅ¡Ä sias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.

Valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali bÅ«ti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiÅ¡kia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ ) teikimÄ . Å is darbas ar profesinė veikla turi bÅ«ti susijusi su teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų atlikimu, t. y. iÅ¡ esmės tokių, kuriais bÅ«tų siekiama užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Teismų praktikoje valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas, yra pripažįstamas ligoninėje dirbantis gydytojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355/2011). Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 132 straipsnį, bÅ«tina nustatyti, kad:

1) būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. jog tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) rezultatas;

2) jo kaltę dėl kito žmogaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2014). Pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo, būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį, t. y. atėmė gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2014). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosiose bylose dėl galimo nusikalstamų veikų padarymo (tarp jų gyvybės atėmimo) kai kurios faktinės aplinkybės ne visada gali būti itin tiksliai nustatomos, tačiau tai nereiškia, kad tokiose situacijose baudžiamosios atsakomybės taikymas neįmanomas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti principai ir įrodinėjimo taisyklės nėra pažeidžiamos, jei bylos duomenys leidžia patikimai nustatyti esmines teisingam bylos iÅ¡sprendimui aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425-222/2016). Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumÄ : veikÄ (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (įvykis, kurio metu žuvo žmonių) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

BK 132 straipsnio 3 dalies formuluotė rodo, kad straipsnyje yra įtvirtinta blanketinė norma, kuri reiškia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nėra konkrečiai išdėstytos nei BK normoje, nei kituose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto normose. Specialios elgesio saugumo taisyklės skirtingoms asmenų veiklos sritims gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019).

BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicijoje tiesiogiai nustatyti tik padariniai – žmogaus mirtis. Tai reiÅ¡kia, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl Å¡io nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimÄ arba bendrojo pobÅ«džio pareigÄ rÅ«pintis kitų asmenų saugumu, o bÅ«tina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad bÅ«tent Å¡is veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017).

Kasacinėje praktikoje pabrėžiama, kad atsakomybė už gyvybės atėmimÄ dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – žmogaus mirties – yra priežastinis ryÅ¡ys. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyta, kad kaltininko veika objektyviai, dėsningai nulėmė žmogaus mirtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-511/2019). Pagal BK 16 straipsnio nuostatas nusikaltimas yra neatsargus, jei jis yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti Å¡iame kodekse numatytus padarinius, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti (BK 16 str. 2 d.), arba dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamus veiksmus, buvimÄ .

Tokia pareiga gali kilti iÅ¡ įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patirties ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suvokti daromos veikos pavojingumÄ ir numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimÄ kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetencijÄ , iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-193-895/2016).

Teismas visus įrodymus privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismų praktikoje ekspertizės aktuose ir specialisto iÅ¡vadose atsakymai formuluojami skirtingomis formomis – nuo kategoriÅ¡kų iki tikėtinų, sÄ lyginių iÅ¡vadų.

Grindžiant nuosprendžius ekspertizės aktais, specialistų išvadomis, kuriuose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir kad buvo remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas išvadas, jei tokiomis išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

Be to, vien tai, kad kai kurios ekspertų (specialistų) iÅ¡vados yra tikėtinos, tai savaime nepaneigia ekspertų (specialistų) iÅ¡vadų pagrįstumo, jeigu jos buvo vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-303/2017, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016). Ekspertizės aktÄ ar eksperto ar specialisto iÅ¡vadÄ teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai, pateikdami iÅ¡vadÄ Nr. DM 68/15(01), nurodė, jog A. Ž. 2015-02-12 hospitalizacijos Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje metu buvo nustatyta neteisinga diagnozė. Konkrečiu atveju buvo tikslinga atlikti pakartotinę fibrokolonoskopijÄ ir paimti biopsijÄ histologinio tyrimo diagnozės patikslinimui. Å io tyrimo dėka galima bÅ«tų patikslinti naviko buvimo vietÄ ir vertifikuoti patį navikÄ . Be to, profesorių A. A. G. ir N.E. S. pateiktoje teismo medicinos specialisto konsultacinėje iÅ¡vadoje Nr. A-KI-283-39 taip pat patvirtinta, jog A.

Ž. storosios žarnos piktybinio naviko tiksli diagnozė iki jos atvykimo į (duomenys neskelbtini) Chirurgijos klinikÄ nustatyta nebuvo. Turėjo bÅ«ti pakartotinai atlikta kolonoskopija bei biopsija. Pakartotinio tyrimo metu bÅ«tų buvusi patikslinta naviko lokalizacija. Toks iÅ¡tyrimas galėjo bÅ«ti atliekamas tiek rentgenologine (retrogradinė irigoskopija), tiek ir virtualine (kompiuterinės tomografijos) kolonoskopija. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEDM2(36)/2018(01) nurodyta, jog iki atvykimo į (duomenys neskelbtini) operaciniam gydymui A.

Ž. nebuvo nustatyta tiksli diagnozė – nebuvo patikslinta nei auglio lokalizacija, nei jo piktybiÅ¡kumas. 2014-12-29 atlikus fibrokolonoskopijÄ (FKS) nustatyta, kad navikas yra skersinėje žarnoje netoli kepenų linkio, o operacijos metu rastas nusileidžiančiojoje storojoje žarnoje už blužnies linkio. Tuo metu atlikus naviko biopsijÄ nustatyta, kad tai tubuloviliozinė adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija. Auglio lokalizacija buvo patikslinta tik operacijos metu. Po operacijos atlikus patohistologinį tyrimÄ nustatyta, kad tai infiltracinė storosios žarnos adenokarcinoma tubulioviliozinės adenomos fone pT1 N0 Mx LV0 R0, G2.

Diagnozės patikslinimui prieÅ¡ operacijÄ buvo tikslinga pakartotinai atlikti FKS ir auglio biopsijÄ , nes storosios žarnos vėžio diagnozė iki operacijos nebuvo patvirtinta histologiniu tyrimu. Be to, pakartotinės FKS metu galėjo bÅ«ti patikslinta naviko lokalizacija. PrieÅ¡ operacijÄ neatlikus pakartotinės FKS ir biopsijos buvo prarasta galimybė histologiÅ¡kai patvirtinti žarnos vėžio diagnozę ir patikslinti naviko lokalizacijÄ dar iki operacijos. Taigi, iki pirmosios operacijos pacientei A. Ž. nebuvo atlikti jokie papildomi tyrimai, kurie bÅ«tų patvirtinę storosios žarnos vėžio diagnozę ar patikslinę naviko lokalizacijÄ .

Apklaustas kaltinamasis Ž. S. parodė, jog A. Ž. atvykus į medicinos įstaigÄ planinei operacijai, nebuvo atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti naviko dislokacijÄ , nes tokia yra praktika. Ir tik prasidėjus naviko Å¡alinimo operacijai nurodytoje vietoje navikas nebuvo aptiktas. Pakviestas endoskopuotojas atliko endoskopijÄ ir nustatė, kad navikas yra kairiau, nei buvo manyta. AnalogiÅ¡kas naviko buvimo vietos patikslinimo aplinkybes nurodė ir liudytojai D. Å ., K. U., R. Z.. Aukščiau minėtÄ ekspertizę (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEDM2(36)/2018(01)) atliko 4 ekspertų ir specialistų komisija.

Dėl kai kurių klausimų jų nuomonės išsiskyrė, tačiau dėl daugumos ekspertizės akto išvadų jų nuomonės sutapo. Šio ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad patanatominio blužnies tyrimo duomenimis „blužnies vartų srityje riebalinio audinio 4,5x3,5 cm plote ties riebaliniu audiniu matomas kraujo krešulys 5x2x1 cm dydžio“, o tokie duomenys neatmeta sužalojimo galimybės, pažeidžiant blužnies vartų kraujagysles dėl mechaninio poveikio į blužnį (operacijos metu blužnį atkeliant, tempiant, plėšiant, ar vartų srities projekcijoje atliekant chirurginius pjūvius ir pan.).

Operacijos metu buvo konstatuotas blužnies kapsulės plyšimas ir kraujavimas. A. Ž. kūno autopsijos protokole nurodyta, kad kasos audinio ir jos aplinkinių audinių nekrotinis uždegimas yra ryškiausias kasos uodegoje ir kūne (kasos audinyje matomi platūs nekrozės plotai, išreikšta infiltracija leukocitais, pavieniais makrofagais, peripankreatiniuose riebaliniuose audiniuose gausūs nekrozės plotai, matoma židininė uždegiminė infiltracija, pakitimai ryškiausi kasos kūne bei uodegoje), nors su blužnimi pašalinto kasos fragmento histologinė struktūra anksčiau buvo normali.

Ekspertinės komisijos nariai vieningai teigė, kad kasos uždegimas prasidėjo po 2015-02-12 atliktos operacijos, t. y. kai Å¡alinant blužnį buvo paÅ¡alinta dalis kasos uodegos audinių fragmento. Pagal medicininius dokumentus ir autopsijos duomenis 2015-02-12 vykusios operacijos metu operuojantis chirurgas pažeidė blužnį ir, negalint sustabdyti kraujavimo iÅ¡ blužnies, Å¡alinant blužnį, pažeidė ir kasÄ , taigi kartu su blužnimi buvo paÅ¡alintas sveikos be uždegiminių požymių kasos fragmentas.

Ekspertų komisijos nuomone A. Ž. 2015-02-12 atlikta storžarnės dalies rezekcijos ir blužnies paÅ¡alinimo operacija pati savaime yra sunki trauma, todėl ankstyvas pooperacinis laikotarpis ir be kasos sužalojimo gali bÅ«ti sunkus, ir prasidėjęs potrauminis kasos uždegimas pirmomis valandomis galėjo nesukelti ryÅ¡kesnių klinikinių požymių ir galėjo bÅ«ti neatpažintas. RyÅ¡kus A. Ž. sveikatos blogėjimas, neatitinkantis operacijos sudėtingumo ir įprastinės bÅ«klės po analogiÅ¡kų operacijų, buvo stebimas 2015-02-13 ryte ir todėl, įtariant vidinį kraujavimÄ , 9.00 val. buvo pradėta pakartotinė operacija, kurios metu ir buvo nustatytas Å«mus antrinis nekrozinis kasos uždegimas, neturintis specifinio gydymo.

Jokių medicininių duomenų, patvirtinančių, kad pacientei A. Ž. jÄ operavęs chirurgas Ž. S. 2015-02-13 atliekamos operacijos metu nustatė kasos uodegos sužalojimÄ (kasos uodegos dalies audinių atpjovimÄ ), jo apimtį, padarytÄ jo pirmosios operacijos metu ir diagnozavo kasos uždegimo priežastis (kilmę), nėra. Kasos uždegimas buvo įvardintas kaip antrinis, nepatikslinant jo kilmės. A. Ž. kÅ«no patologinės anatomijos tyrimo metu (kitų tyrimų, atliktų (duomenys neskelbtini) Patologinės anatomijos klinikoje metu) objektyviai nebuvo nustatyta mirusios pacientės žarnyno, kitų organų ir audinių sÄ augų požymių.

Atsakant į kitus pateiktus ekspertų komisijai klausimus ekspertų komisijos narių nuomonės iÅ¡siskyrė, todėl buvo pateiktos skirtingos iÅ¡vados likusiais klausimais. Ekspertų komisijos nariai – (duomenys neskelbtini) Pilvo chirurgijos centro I pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas A. R. ir (duomenys neskelbtini) Pilvo chirurgijos centro II pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas J. T. atsakė į klausimus, jog vertinant fibrokolonoskopijos (FKS) tyrimo apraÅ¡ymÄ , auglio endoskopinis vaizdas buvo bÅ«dingas žarnos vėžiui.

Atlikus naviko biopsijÄ nustatyta, kad tai tubuloviliozinė adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija. A. Ž. įtarus piktybinį auglį storojoje žarnoje, bÅ«tinas papildomas tyrimas – kompiuterinė tomografija naviko iÅ¡plitimo laipsniui nustatyti – prieÅ¡ operacijÄ buvo atlikta ambulatoriÅ¡kai 2015-01-28. Papildomų tyrimų nereikėjo, nes ambulatoriÅ¡kai atlikti instrumentiniai ir kiti tyrimai buvo pakankami, kad bÅ«tų atliekama operacija. Netiksliai nustatyta naviko lokalizacija galėjo bÅ«ti ir buvo patikslinta operacijos metu.

Vertinant FKS metodo galimybes, esant individualiam pasaitų ilgiui ir paslankumui bei kitoms individualioms anatominėms savybėms, labai tiksliai įvertinti naviko lokalizacijÄ yra problematiÅ¡ka. Tačiau kiti ekspertų komisijos nariai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. teigė prieÅ¡ingai – kad iki atvykimo į (duomenys neskelbtini) operaciniam gydymui A.

Ž. tiksli diagnozė nebuvo nustatyta: nebuvo patikslinta nei auglio lokalizacija, nei jo piktybiÅ¡kumas, nes 2014-l2-29 atlikus fibrokolonoskopijÄ (FKS) nustatyta, kad navikas yra skersinėje žarnoje netoli kepenų linkio, o operacijos metu navikas rastas nusileidžiančiojoje storojoje žarnoje už blužnies linkio. Tuo metu atlikus naviko biopsijÄ buvo nustatyta, kad tai tubuloviliozinė adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija. Auglio lokalizacija buvo patikslinta operacijos metu. Diagnozės patikslinimui prieÅ¡ operacijÄ buvo tikslinga pakartotinai atlikti FKS ir auglio biopsijÄ , nes storosios žarnos vėžio diagnozė iki operacijos nebuvo patvirtinta histologiniu tyrimu.

Be to, pakartotinės FKS metu galėjo bÅ«ti patikslinta naviko lokalizacija. Å ie ekspertai teigia, kad operacija buvo bÅ«tina, histologiniai tyrimai patvirtino, jog naviko paÅ¡alinimas buvo pagrįstas, tačiau prieÅ¡ operacijÄ neatlikus pakartotinės FKS ir biopsijos buvo prarasta galimybė histologiÅ¡kai patvirtinti žarnos vėžio diagnozę ir patikslinti naviko lokalizacijÄ dar iki operacijos. Vertinant FKS metodo galimybes, esant individualiam pasaitų ilgiui ir paslankumui bei kitoms individualioms anatominėms savybėms, labai tiksliai įvertinti naviko lokalizacijÄ yra problematiÅ¡ka.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prieÅ¡ operacijÄ neatlikus pakartotinės FKS ir biopsijos buvo prarasta galimybė histologiÅ¡kai patvirtinti žarnos vėžio diagnozę ir patikslinti naviko lokalizacijÄ dar iki operacijos, patvirtina, kad prieÅ¡ operacijÄ buvo bÅ«tina pakartotinai atlikti FKS. Akivaizdu, kad tokio naviko vietÄ patikslinančio tyrimo neatlikimo pasekmes kaltinamasis pamatė ir suprato jau pačios operacijos metu, nes jis pats nurodė, jog po gydytojo R. Z. atliktos endoskopijos radus darinį kairiajame linkyje, operacijos planas iÅ¡ karto keitėsi, storosios žarnos kairiÄ jÄ pusę teko Å¡alinti, teko įpÅ«sti oro į žarnas endoskopijos metu, o po to paÅ¡alinti visÄ orÄ iÅ¡ žarnų bÅ«na sunku.

Nepaisant to, esant tokiai situacijai, teko operuoti toliau, reikėjo atlaisvinti nuo kitų audinių jau kairiÄ jÄ pusę storosios žarnos, kurios sritis anatomiÅ¡kai labai susijusi su blužnimi ir tai rizikingiausia zona, nes ten yra sÄ augos, kurios pas kiekvienÄ pacientÄ yra individualios. Akivaizdu, kad tokia operacijos eiga nebuvo planuota, reikėjo priiminėti skubius sprendimus, keisti operuojamÄ plotÄ , operuoti organus, nepilnai atsistačiusius po endoskopinio tyrimo. Specialistai J. T. ir A. R. nurodė, kaip jau minėta, kad objektyvių medicininių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo teiginį apie sÄ augų su blužnimi buvimÄ , pateiktuose medicinos dokumentuose nėra.

Patologinės anatomijos autopsijos protokole Nr. A21-15 taip pat nurodyta, kad pilvaplėvės sÄ augų nėra. Specialistai nurodė, jog anatomiÅ¡kai dažnai storoji žarna ir taukinė bÅ«na glaudžioje sÄ veikoje su blužnies kapsule, tačiau tokios savo iÅ¡vados medicininiu požiÅ«riu jie nemotyvavo ir juos apklausiant teisme, apsiribojo teiginiu, kad taip dažniausiai bÅ«na praktikoje. Tuo tarpu teismo medicinos ekspertai J. M. P. ir R. R. savo iÅ¡vadÄ grindė objektyviai nustatytais ar tirtais duomenimis – jie nurodė, kad pagal turimus medicininius duomenis lokalaus storosios žarnos sÄ augų su blužnimi buvimo paaiÅ¡kinti negalima.

Kitos lokalizacijos žarnyno sÄ augų su pilvo ertmės organais, su juo kontaktuojančiais aplinkiniais audiniais taip pat nenustatyta. Jie pabrėžė, kad ir patologinės anatomijos autopsijos protokole Nr. A21-15 nurodyta, jog pilvaplėvės sÄ augų nėra. Specialistai J. T. ir A. R. teigė, kad objektyvių duomenų, kokiu bÅ«du buvo pažeista blužnis ir kokio dydžio Å¡is pažeidimas buvo, nėra. Nurodė, jog kai kurių autorių duomenimis blužnies sužalojimo rizika tokių operacijų metu yra iki 8 procentų.

Chirurginės technikos požiÅ«riu 2015-02-12 operacijos metu buvo galima (įmanoma) storÄ jÄ Å¾arnÄ (suaugusiÄ sÄ augomis su blužnimi) atidalinti nuo blužnies, jos nesužalojant. Å is minėtų specialistų teiginys patvirtina teismo medicinos ekspertų J. M. P. ir R. R. pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kad chirurginės technikos požiÅ«riu tokios operacijos metu storÄ jÄ Å¾arnÄ , suaugusiÄ sÄ augomis su blužnimi, galima atidalinti pastarosios nesužalojant. Taigi, tokį veiksmÄ atlikti nesant sÄ augų (apie kurių buvimÄ nėra fiksuota medicininėje dokumentacijoje) turėtų bÅ«ti dar labiau įmanoma.

Specialistai J. T. ir A. R. iÅ¡vadoje nurodė, kad prieÅ¡ atliekant bet kokį operacinį veiksmÄ privalu įvertinti galimybes jį atlikti nepažeidžiant kitų greta esančių audinių ir organų, imtis apsaugos priemonių, kad aplinkiniai audiniai nebÅ«tų sužaloti. Ar tai buvo atlikta Å¡alinant blužnį ir storžarnę – duomenų operacijos apraÅ¡yme nėra. Atliekant blužnies paÅ¡alinimo operacijÄ , jos metu buvo galima iÅ¡vengti kasos chirurginio sužalojimo (kasos uodegos audinių atidalinimo kartu su blužnimi).

Atliekant blužnies paÅ¡alinimo operacijÄ A. Ž. kasos dalies audinio Å¡alinti nereikėjo. Patohistologinio tyrimo metu makroskopinio kasos audinio apraÅ¡ymo nėra, jis apraÅ¡ytas tik mikroskopiniame tyrime, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kasos audinio sužalojimas galėjo bÅ«ti minimalus. Eksperto R. R. ir specialisto A. R. teigimu kasos sveiko audinio sužalojimas, paÅ¡alinant (nupjaunant) jos fragmentÄ , Å¡alinant skersinės žarnos fragmentÄ , blužnį, nesant navikinio audinio peraugimo į aplinkinius audinius, net ir esant kraujavimui, medicininiu požiÅ«riu negali bÅ«ti pateisinamas ir vertinamas kaip įprastinė operacijos eiga.

A. Ž. operacijos metu atliekant blužnies paÅ¡alinimÄ kasos dalies audinio Å¡alinti nereikėjo. Teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadoje nurodyta, kad profesorius Ž. S. turėjo siekti nustatyti kasos uždegimo priežastinius ryÅ¡ius, tikėtina, jog turėjo ir galimybę nustatyti jo padarytÄ kasos sužalojimÄ pirmosios operacijos metu (tame tarpe ir antrosios operacijos atlikimo metu), privalėjo tai nurodyti medicininiuose dokumentuose, o ne konstatuoti kasos uždegimÄ kaip antrinį, nenurodant anatominio kasos sužalojimo.

Teismo medicinos ekspertai nurodė, kad klinikinė A. Ž. mirties priežasties diagnozė ir patologinės anatomijos diagnozė etiopatogenetiniu (ligos priežasties ir jos vystymosi) požiÅ«riu buvo suformuluotos neteisingai. Pagrindine mirties priežastimi (liga) turėjo bÅ«ti įvardintas kasos pažeidimas su pooperaciniu nekrotiniu kasos uždegimu. Diagnozėje taip pat turėjo bÅ«ti nurodyti blužnies pažeidimas ir dėl to atliktas jos paÅ¡alinimas. Kasos bei blužnies pažeidimas taip pat galėjo bÅ«ti nurodyti ir kaip komplikacija, kilusi atliekant storosios žarnos rezekcijos operacijÄ .

Tačiau šiuo atveju operacijos komplikacijos (blužnies ir kasos pažeidimas) diagnozėje nebuvo įvardintos nei kaip pagrindinė liga, nei kaip komplikacijos. A. Ž. kasos sužalojimas jai atliktos operacijos metu buvo lemiamu veiksniu, sukėlusiu pacientės mirtimi pasibaigusias komplikacijas. Teisme apklausti ekspertinės komisijos nariai specialistai J. T. ir A. R. teigė, kad šis įvykis yra labiau kaip nelaimių grandinė, tiesiog sutapimas, o ne gydytojo neatsargumas. Teismo medicinos ekspertas R. R. apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai buvo didelės apimties operacija, kurios metu buvo pažeista blužnis, pažeista kasa, kas ir nulėmė pacientės mirtį.

Ä®vertinęs visus medicininius duomenis ekspertas R. R. teigė, kad tokių pasekmių buvo galima iÅ¡vengti. Pirmosios operacijos metu buvo pažeista blužnis, patologinio tyrimo metu objektyviai nebuvo nustatyta jokių sÄ augų, blužnis buvo paÅ¡alinta nesustabdžius jos kraujavimo, įvykusio dėl operacijos metu padaryto blužnies pažeidimo, dėl ko kilo kasos uodegos pažeidimas ir prasidėjo Å«mus pankreatitas. E. R. R. patvirtino, kad pacientei diagnozė iki operacijos dar nebuvo galutinai nustatyta, po ambulatorinio kolonoskopinio tyrimo buvo bÅ«tina atlikti dar vienÄ patikrÄ , ar auglys yra pirmiau nustatytoje vietoje, Å¡iuo atveju buvo papildomai traumuojami organai, ieÅ¡koma tiksli naviko lokalizacija.

Chirurgas turėjo imtis visų atsargumo priemonių, taigi ir pakartotinai patikrinti naviko vietÄ . BÅ«na tokių situacijų, kai navikas bÅ«na labai įaugęs, jo paprastai paÅ¡alinti neįmanoma, todėl bÅ«tina iÅ¡pjauti aplinkinius organus, todėl bÅ«tina tiksli naviko vietos lokalizacija. Nors į bylÄ pateiktuose moksliniuose straipsniuose apie laparoskopinę splenektomijÄ ir jos komplikacijas nurodoma, kad 93 laparoskopinės splenektomijos buvo sėkmingos, 32 pacientams buvo konstatuota padidėjusi blužnis, 15 pacientų turėjo kokių nors kasos pažeidimų, tačiau tokie duomenys negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai Å¡ioje byloje nagrinėjamo atvejo kontekste.

Straipsniuose vertinamos laparoskopinės operacijos, komplikacijos, kada yra padidėjusi blužnis, o ne kraujavimo komplikacija, kai reikia šalinti blužnį. Nors minimi 8 procentai blužnies pašalinimo atvejų, kaip kairiosios hemikolektomijos metu kilusi komplikacija, tai nesiejama su blužnies šalinimo metu kilusiu kasos uodegos pažeidimu. Byloje pateiktoje statistikoje nėra jokių duomenų apie komplikacijas, tapusias tiesioginėmis paciento mirties priežastimis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis Ž.

S., atlikdamas pacientei A. Ž. naviko Å¡alinimo operacijÄ , dėl neatsargumo operacijos metu pažeidė gyvybiÅ¡kai svarbų ir iki operacijos buvusį sveikÄ minėtos pacientės vidaus organÄ â€“ blužnį. Kaltinamajam Ž. S. pažeidus A. Ž. blužnį, ji pradėjo kraujuoti. Nepavykus sustabdyti kraujavimo iÅ¡ blužnies, kuri buvo pažeista dėl kaltinamojo aplaidžių veiksmų, atliekant naviko Å¡alinimo operacijÄ , buvo nutarta blužnį paÅ¡alinti. Kaltinamajam Ž. S. Å¡alinant dėl jo aplaidžių veiksmų sužalotÄ A.

Ž. blužnį, buvo pažeistas kitas Å¡ios pacientės sveikas vidaus organas – kasa. Taigi, kaltinamajam Ž. S. atliekant A. Ž. naviko Å¡alinimo operacijÄ , kaltinamasis, elgdamasis aplaidžiai, pažeidė kitus du gyvybiÅ¡kai svarbius pacientės pilvo organus – blužnį ir kasÄ , kurie nereikalavo chirurginės intervencijos. Operacijos metu dėl kaltinamojo Ž. S. veiksmų pažeista blužnis buvo paÅ¡alinta, o kaltinamojo neatsargiais veiksmais traumavus kasÄ prasidėjo jos uždegimas, dėl ko pacientė A.

Ž. mirė. Kaltinamasis Ž. S. nurodė, jog naviko Å¡alinimo operacijos, vykusios 2015-02-12, metu iÅ¡vengti blužnies sužalojimo, masyvaus kraujavimo ir pačios blužnies paÅ¡alinimo nebuvo galima, nes navikas buvo sÄ augose su blužnimi. Kaltinamasis nurodė, jog žarnos segmento su naviku Å¡alinimo metu, atidalinant storosios žarnos segmentÄ su naviku, dėl didelių ir plačių sÄ augų su blužnimi blužnis buvo pažeista ir iÅ¡ blužnies prasidėjo kraujavimas, kurio negalėjo sustabdyti, todėl nutarė blužnį paÅ¡alinti, o jÄ Å¡alinant sužalojo kasÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. V-838 patvirtintÄ â€žLietuvos medicinos normÄ MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.1. punktÄ abdominalinės chirurgijos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti storosios žarnos piktybinius navikus (13.3.15. p.), mokėti atlikti atviru ir/arba laparoskopiniu bÅ«du Å¡ioje normoje nurodytas operacijas, laparotomijÄ (3.4.1.1. p.), splenektomijÄ , blužnies rezekcijÄ ir kitas blužnies operacijas (13.4.1.20., 13.4.1.27. p.).

Teismas kaltinamojo Ž. S. teiginius dėl Å¡alinamojo naviko plačių sÄ augų su blužnimi ir dėl naviko atidalijimo metu pažeistos blužnies neiÅ¡vengiamumo atmeta ir laiko tai siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi, kaip jau buvo minėta, Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEDM2(36)2018(01) nurodyta, jog nėra jokių objektyvių medicininių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo teiginį apie sÄ augų su blužnimi buvimÄ .

Patologinės anatomijos antopsijos protokole Nr. A21-15 taip pat nurodyta, kad pilvaplėvės sÄ augų nėra. Å ias aplinkybes taip pat patvirtino teisme apklausti teismo medicinos ekspertai J. M. P. ir R. R.. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog kitos lokalizacijos žarnyno sÄ augų su pilvo ertmės organais, su juo kontaktuojančiais aplinkiniais audiniais, nenustatyta. Ekspertizės akte Nr. PEDM2(36)2018(01) ekspertai nurodė, jog kokiu bÅ«du buvo pažeista blužnis ir kokio dydžio Å¡is pažeidimas buvo, objektyvių duomenų nėra, o nesant blužnies sužalojimo apraÅ¡ymo, negalima objektyviai pagrįsti buvusio blužnies kapsulės sužalojimo fakto ir spręsti apie tikėtinÄ blužnies pažeidimo pobÅ«dį, formÄ , dydį ir galimas priežastis.

Jokių objektyvių duomenų, kad blužnį su aplinkiniais organais siejo sÄ augos, nėra. IÅ¡vadÄ pateikę gydytojai docentai A. G. ir P. Ž. patvirtino, jog kaltinamasis Ž. S., atlikdamas A. Ž. naviko Å¡alinimo operacijÄ , dėl neatsargumo pažeidė ir jos blužnį ir tai nėra sudėtinė naviko Å¡alinimo operacijos dalis. Specialistas J. T. patvirtino, jog iki operacijos buvo padaryti visi bÅ«tini veiksmai, blužnis gali bÅ«ti pažeidžiama net iki 14 procentų atvejų, o Å¡alinant blužnį kasos uždegimai pasitaiko apie 3,5 procentų atvejų.

Liudytojas A. M. parodė, kad pasitaiko, kai operacijos metu plyšta blužnis. Atsiradusio kraujavimo sustabdyti neįmanoma, todėl tenka šalinti blužnį, kuri pašalinama su maža dalimi kasos. Toks stiprus uždegimas būna ne visada, statistika rodo, jog būna visokių atvejų. Kaltinamasis nepadarė nieko blogo, jis pašalino blužnį, dalį kasos. Net ir dirbant labai kruopščiai būna visokių komplikacijų. Viskas atlikta kompetentingai, tinkamai, priimti tinkami sprendimai. Mirties priežastis – kasos uždegimas, atsiradęs dėl neišvengiamų anatominių aplinkybių.

Teismas tokius specialisto J. T. paaiÅ¡kinimus ir liudytojo A. M. parodymus vertina kaip siekį nepakenkti kaltinamajam bei (duomenys neskelbtini) prestižui. Visi proceso dalyviai aiÅ¡kiai supranta, kad gydytojo darbas be galo sudėtingas, atsakingas, įtemptas, tikslas kilnus - pagelbėti žmogui. Tokio pobÅ«džio sprendimas, kai dėl operacijos metu padarytos gydytojo klaidos mirÅ¡ta žmogus, o gydytojas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn yra itin retas, veikiantis visÄ gydytojų bendruomenę. Pažymėtina, jog iÅ¡ esmės visi teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti ekspertai ir pats kaltinamasis Ž.

S. pripažino, kad blužnies Å¡alinimas ir kasos sužalojimas nėra sudėtinė naviko Å¡alinimo operacijos dalis. Ekspertai yra vieningos nuomonės, jog chirurginės technikos požiÅ«riu A. Ž. operacijos metu 2015-02-12 buvo galima (įmanoma) storÄ jÄ Å¾arnÄ atidalinti nuo blužnies jos nesužalojant. PrieÅ¡ atliekant bet kokį operacinį veiksmÄ , privalu įvertinti galimybes jį atlikti, nepažeidžiant kitų, greta esančių audinių ir organų, imtis apsaugos priemonių, kad aplinkiniai audiniai nebÅ«tų sužaloti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis – įraÅ¡us medicininuose dokumentuose, ekspertų paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, sutinka su ekspertų iÅ¡vada, kad atliekant blužnies paÅ¡alinimo operacijÄ , jos metu buvo galima iÅ¡vengti kasos chirurginio sužalojimo (kasos uodegos audinių atidalinimo kartu su blužnimi). Kasos sveiko audinio sužalojimas, paÅ¡alinant (nupjaunant) jos fragmentÄ , Å¡alinant skersinės žarnos fragmentÄ , blužnį, nesant navikinio audinio peraugimo į aplinkinius audinius, net ir esant kraujavimui, medicininiu požiÅ«riu negali bÅ«ti pateisinamas ar vertinamas kaip įprastinė operacijos eiga.

A. Ž. operacijos 2015-02-12 metu, atliekant blužnies paÅ¡alinimÄ , kasos dalies audinio Å¡alinti nereikėjo, tokias aplinkybes teisme patvirtino ekspertai J. M. P., R. R., specialistas A. R. bei liudytojas A. M. (pastarasis pažymėjo, jog blužnies paÅ¡alinimas buvo neiÅ¡vengiamas, o Å¡alinti dalį kasos tenka tik kartais). Remiantis A. Ž. ligos istorijos įraÅ¡uose fiksuotais duomenimis, liudytojų bei ekspertų parodymais, ekspertizių aktų iÅ¡vadomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamajam Ž.

S. 2015-02-12 atliekant A. Ž. skersinės gaubtinės žarnos naviko operacijÄ , dėl pastarojo neatsargių veiksmų operacijos metu buvo pažeisti du A. Ž. iki tol buvę sveiki ir gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai – blužnis ir kasa. Kasos uždegimas prasidėjo po 2015-02-12 kaltinamojo Ž. S. A. Ž. atliktos operacijos, kurios metu dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų buvo traumuoti pacientės sveiki pilvo organai – blužnis ir kasa, operacijos metu su blužnimi paÅ¡alinto kasos fragmento histologinė struktÅ«ra buvo normali, be uždegimo požymių.

Kitų ūminio kasos uždegimo priežasčių nenustatyta. Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendime Nr. 56-53 nurodyta, jog A. Ž. operavusio chirurgo Ž. S. profesiniai veiksmai 2015-02-12 ir 2015-02-13 operacijų metu, dėl kurių išsivysčiusios komplikacijos lėmė pacientės mirtį, vertintini kaip veiksmai, atlikti neužtikrinant maksimalaus rūpestingumo, atidumo ir kvalifikuotumo, t. y. kaip neatsargūs neteisėti veiksmai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEDM 2(36)/2018(01) daroma išvada, jog blužnies sužalojimas ir jos pašalinimas bei kasos sužalojimas (kasos uodegos audinių atpjovimas), vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertai yra vieningos nuomonės, jog A. Ž. kasos sužalojimas jai atliktos operacijos metu su kasos uždegimu buvo (galėjo būti) lemiamu veiksniu, sukėlusiu A. Ž. mirtimi pasibaigusias komplikacijas.

Kaltinamajam Ž. S. 2004-12-24 iÅ¡duota medicinos praktikos licencija Nr. MPL-05209, pagal kuriÄ jam yra suteikta teisė verstis medicinos praktika pagal abdominalinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikacijÄ . 1997-12-31 Ž. S. su darbdaviu – Kauno akademinėmis klinikomis – pasirašė darbo sutartį Nr. 2881, pagal kuriÄ buvo priimtas dirbti pas civilinį atsakovÄ gydytojo chirurgo pareigoms. Å i darbo sutartis su vėlesniais pakeitimais galiojo 2015-02-12 – 2015-02-15, t. y. kai Ž. S. teikė medicinos paslaugas (atliko dvi chirurgines operacijas) pacientei A.

Ž.. (duomenys neskelbtini) klinikų generalinis direktorius 1998-10-12 patvirtino (duomenys neskelbtini) gydytojo pareiginę instrukcijÄ , su kuria pasiraÅ¡ytinai supažindintas Ž. S.. Pareiginėje instrukcijoje nurodyta, jog gydytojas privalo žinoti ir sugebėti atlikti Lietuvos medicinos gydytojo normoje nurodytus veiksmus (8.1. p.) Kaltinamasis Ž. S. (duomenys neskelbtini) chirurgu dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų, taigi turi ilgametę praktinio darbo patirtį, yra medicinos mokslų daktaras. Be to, jis turi ilgametę pedagoginio darbo patirtį medicinos srityje.

Darytina iÅ¡vada, jog kaltinamajam, turinčiam ilgametę praktinio ir teorinio (pedagoginio) darbo patirtį, pacientei A. Ž. daromos operacijos turinys bei specifika buvo puikiai žinoma. Atsižvelgiant į Ž. S. iÅ¡silavinimÄ , įgytÄ patirtį, kompetencijÄ , jis privalėjo suprasti, žinoti ir galėjo numatyti daromos operacijos specifikÄ bei jos galimus padarinius. Chirurgui, atsižvelgiant į jo darbo specifikÄ , keliami aukščiausi kruopÅ¡tumo, kompetencijos ir koncentracijos reikalavimai, taigi chirurgas, atlikdamas chirurginius veiksmus, turi bÅ«ti įsitikinęs tuo, kÄ daro.

Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas kiekvienas pacientas turi teisę į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. To paties įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesčius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami.

Gydytojo, kaip profesionalo, atsakomybės pobÅ«dis yra nulemtas sveikatos priežiÅ«ros, kaip visuomenės veiklos srities, reikÅ¡mingumo ir su tuo susijusios bÅ«tinybės garantuoti tinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ visuomenei, o jo, kaip specialisto, turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpcijÄ . Asmuo, kreipdamasis į gydymo įstaigÄ , pasikliovęs specialistu-gydytoju, turi jaustis saugus ir tikėtis aukščiausios kokybės paslaugų. Todėl gydytojui, kaip savo srities specialistui, yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo bei koncentracijos reikalavimai.

Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali bÅ«ti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui. Tuo pačiu pažymėtina, kad kuo siauresnė ir labiau specializuota yra profesionalo veiklos sritis, tuo aukÅ¡tesni jam keliami reikalavimai, taigi kaltinamasis Ž. S., kaip gydytojas profesionalas, turėjo ilgametę darbo patirtį ir gerai žinojo bei suprato atliekamų veiksmų turinį, svarbÄ ir galimas pasekmes.

Kaltinamasis Ž. S. nenumatė, kad jo veiksmai – kasos pažeidimas – gali sukelti pacientės mirtį, tačiau pagal jo, kaip gydytojo-chirurgo iÅ¡silavinimÄ , patirtį bei kompetencijÄ turėjo ir galėjo numatyti, jog jo neapdairus ir neatidus elgesys gyvybiÅ¡kai svarbaus organo – kasos – pažeidimas gali sukelti pacientės mirtį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad kaltinamojo veika padaryta dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 str. 3 d.). Ä®vertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis – medicininius dokumentus, liudytojų parodymus, ekspertų ir specialistų paaiÅ¡kinimus, ekspertų iÅ¡vadas, kaltinamojo Ž.

S. veiksmų sekÄ ir pasekmes, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis Ž. S. 2015-02-12, atlikdamas operacijÄ A. Ž., savo neatsargiais veiksmais pažeidė A. Ž. iki tol buvusius sveikus vidaus organus – blužnį ir kasÄ , dėl ko kilo kasos uždegimas, nuo kurio pacientė A. Ž. mirė, taigi tarp neatsargių kaltinamojo Ž. S. veiksmų ir A. Ž. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Ä®vertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ teismas konstatuoja, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam Ž.

S. pareikÅ¡ti kaltinimai jam dirbant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytoju chirurgu ir bÅ«nant valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, atliekant storosios žarnos naviko Å¡alinimo operacijÄ , pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo operacijos metu pažeidžiant pacientės blužnį, dėl ko, iÅ¡sivysčius blužnies kraujavimui, Å¡is vidaus organas buvo paÅ¡alintas, o blužnies operacijos Å¡alinimo metu dėl neatsargumo kartu su blužnimi atidalinant pacientės kasos uodegos audinius, taip pažeidžiant pacientės kasÄ , dėl ko kilo Å«mus kasos uždegimas, dėl kurio pacientė mirė, visiÅ¡kai įrodyti baudžiamosios bylos duomenimis.

Byloje esantys duomenys bei teisiamajame posėdyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Ž. S. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 229 straipsnyje, BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymius. Pagal teismų praktikÄ tais atvejais, kai dėl tarnybos pareigų neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybės, sunkiai arba nesunkiai sutrikdoma jo sveikata, jeigu kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti tokių padarinių, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti, arba, nors ir nenumatė, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, veikos kvalifikuojamos kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 str. ir 132 str. atitinkamÄ dalį).

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016). Pirmoji iÅ¡ bÅ«tinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų – asmuo nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti padaręs pirmÄ kartÄ .

Kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 str. ir 132 str. 3 d.). BK tekste esančios formuluotės „pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ â€œ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 40 straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiÄ sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis Ž. S. nusikalto pirmÄ kartÄ , padarė idealiÄ sutaptį sudarančius du neatsargius nusikaltimus, anksčiau neteistas, todėl Å¡ioje byloje yra viena iÅ¡ įstatymo nustatytų sÄ lygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kaltininkÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sÄ lyga byloje konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai nustatomas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.

Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, jo neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-489//2015).

Nustatant minėtÄ sÄ lygÄ , be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos tyrimo metu bei teisme nuoseklumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-976/2015). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. savo kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad Å¡i operacija buvo labai sudėtingas atvejis, bet tikriausiai kiekvienas jo srities specialistas taktikos prasme bÅ«tų elgęsis taip pat, pažymėjo, kad nieko sÄ moningai neatsakingo jo veiksmuose nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat nurodė, kad jo gynėjas kontaktavo su nukentėjusiojo atstovu dėl galimybės susitikti su nukentėjusiuoju ir jam vieÅ¡ai iÅ¡pažinti savo klaidÄ . Ä®teikus galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ kaltinamasis Ž. S. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus ankstesnių apklausų metu, todėl papildomai paaiÅ¡kinti nieko nenori. Nukentėjusysis Z. D. parodė, kad blogėjant A. Ž. bÅ«klei jam buvo pasiÅ«lyta paskambinti kaltinamajam.

Nors buvo 3 val. nakties, jis paskambino kaltinamajam Ž. S., o Å¡is, iÅ¡girdęs nukentėjusiojo balsÄ , iÅ¡jungė telefonÄ . Daugiau jokių kontaktų su kaltinamuoju nebebuvo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog jis, kaip gydytojas, labai pergyvena dėl pacientės A. Ž. mirties, pareiÅ¡kė didelę užuojautÄ artimiesiems, praÅ¡o jų atleidimo. Kaip A. Ž. operavęs gydytojas prisiėmė visiÅ¡kÄ atsakomybę. Kaltinamasis taip pat teigė, kad jo kolegos bÅ«tų viskÄ darę taip pat, tikrai negalvoja, kad jo veiksmai buvo neatsakingi, pacientės mirtį lėmė jos anatominės savybės ir operacijos situacija, o klaida medicinoje yra kompleksinis reiÅ¡kinys.

Teigė, jog žmogiÅ¡kÄ ja prasme prisiima kaltę, tačiau operacijos metu tikrai stengėsi. Kaltinamajam suteikto paskutinio žodžio metu kaltinamasis Ž. S. gailėjosi, kad Lietuvos Respublikos teisinė bazė nėra palanki medikams, o pacientės mirtis nebuvo jo, kaip gydytojo, klaida. Nors kaltinamasis pripažino jam inkriminuotų veikų aplinkybes, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus, tiek tardamas paskutinį žodį, bandė save pateisinti ir suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, teigdamas, kad viskÄ atliko teisingai, nesielgė neatsakingai, pacientės mirtį lėmė ne jo veiksmai, o jos anatominių savybių ir operacijos ypatumų visuma.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Ž. S. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltės iÅ¡vis nepripažino, o jo teiginiai apie nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si yra tik bandymas dirbtinai sukurti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ vienÄ iÅ¡ imperatyvių sÄ lygų (BK 40 str. 2 d. 2 p.). Taip pat pažymėtina, kad Å¡i sÄ lyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt.

VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo Ž. S. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygų, todėl kaltinamasis neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Konstatavus vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų nebuvimÄ kitos laidavimo sÄ lygos neanalizuojamos. V. Bausmės skyrimo motyvai BK 229 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, E. S., tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų.

Kaltinamojo Ž. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas nepripažįsta kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltės žmogiÅ¡kÄ ja prasme pripažinimÄ , apgailestavimo pareiÅ¡kimÄ , užuojautÄ pacientės artimiesiems ir deklaratyvų atsipraÅ¡ymÄ . BK 54 straipsnyje nurodoma, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nei vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. S. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padaryti du idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį sudarantys neatsargÅ«s nusikaltimai, kurių pasekmė – žmogaus gyvybės atėmimas), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (kito žmogaus gyvybė dėl neatsargumo buvo atimta bei didelė žala padaryta netinkamai atlikus operacijÄ gydymo įstaigoje), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo Ž. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį Ž.

S. – neteistas, dirbantis.65Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 132 straipsnio 3 dalyje padarytÄ nusikaltimÄ paskiriant sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmę – laisvės atėmimÄ , o už BK 229 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ â€“ baudÄ . Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. skirti bausmę, nenumatytÄ BK 132 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Kadangi kaltinamasis Ž. S. padarė neatsargius nusikaltimus, sudarančius idealiÄ nusikaltimų sutaptį, yra neteistas, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p.).

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. BK 682 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatyta, kad teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimÄ teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padaro iÅ¡vadÄ , kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos kaltinamajam atliekant darbo funkcijas, t. y. dirbant gydytoju chirurgu, dėl padarytų nusikalstamų veikų buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirė žmogus, nukentėjusieji patyrė didelę žalÄ , todėl kartu su bausme yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti gydytoju-chirurgu valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimÄ , nustatant jos terminÄ dvejus metus.

Liatuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad praėjęs ilgas laiko tarpas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo nėra kliÅ«tis taikyti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamajam Ž. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina. VI. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusysis Z. D. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 13550 Eur dydžio turtinės ir 100000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 74-83), nukentėjusysis A.

Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 80000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 180-184), nukentėjusysis A. Ž. – dėl 60000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 180-184). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo Ž. S. padarytų nusikalstamų veikų ir nukentėjusiųjų patirtos turtinės neturtinės žalos, todėl laikytina, jog civiliniai ieškiniai dėl žalos priteisimo pareikšti pagrįstai.

Nukentėjusysis Z. D. nurodė, jog su sugyventine A. Ž. pragyveno 30 metų. Ji visuomet buvo sveika. Dėl sugyventinės mirties patyrė didžiulę psichologinę traumÄ . Jie buvo suplanavę keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , daug laiko praleisdavo kartu. Po sugyventinės mirties pas jį atsikraustė gyventi sugyventinės sÅ«nus, nes Z. D. dėl po sugyventinės mirties patirto streso buvo tokios psichologinės bÅ«senos, jog nebegalėjo bÅ«ti vienas. Iki tol jis turėjo visuomeninio darbo ir verslÄ , tačiau po A.

Ž. mirties jis ilgÄ laikÄ nebesugebėjo niekuo rÅ«pintis. Iki Å¡iol jis blogai miega naktimis. Nukentėjusysis Z. D. pateiktu civiliniu ieÅ¡kiniu, patikslintu 2019-04-03 teisiamajame posėdyje, taip pat praÅ¡o atlyginti jo patirtÄ 13000 Eur dydžio turtinę žalÄ â€“ iÅ¡laidas, patirtas Å¡arvojimo salės nuomai, gedulingiems pietums, užkandžiams Å¡arvojimo metu, gėlėms, paminklo pastatymo iÅ¡laidas, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Nukentėjusysis A. Ž. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė jam iÅ¡mokėjo kompensacijÄ , tačiau tik po ilgo laiko, nes kaltinamasis, praÅ¡ant priteisti kompensacijÄ , savo kaltę visaip neigė.

Be to, jam buvo sumokėta mažesnė suma nei jis reikalavo. Su motina jo ryÅ¡ys buvo labai artimas, jie kartu praleisdavo daug laiko. Po motinos mirties patyrė didžiulį Å¡okÄ , nes net nežinojo, kad jai turėjo bÅ«ti atlikta operacija. Turtinės žalos nepatyrė, nes visomis iÅ¡laidomis rÅ«pinosi Z. D.. Nukentėjusysis A. Ž. nurodė, kad A. Ž. buvo jo močiutė. Kai nukentėjusiojo motina iÅ¡vyko į užsienį, ryÅ¡ys jo ir močiutės labai sustiprėjo, močiutė jį prižiÅ«rėjo.

Ji visuomet patardavo, padėdavo iÅ¡spręsti kilusias problemas, teigiamai nuteikdavo. Po močiutės mirties nesugeba baigti mokslų, sunku susikaupti, nes jų ryÅ¡ys buvo labai artimas. Močiutė skatino jį mokytis, žengti į priekį. Apie jos mirtį jam pasakė tėvas. Nežinojo, kad jÄ turėjo operuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimÄ pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų iÅ¡laikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į Å¡ių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobÅ«dį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi vadovaujantis bendrÄ ja CK 6.250 straipsnio nuostata ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, tiek mirusiosios, su kuriuo ji pragyveno kartu 30 metų, sugyventiniui, tiek sÅ«nui, tiek ir jos anÅ«kui neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama.

Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas bÅ«tent ir yra grindžiamas asmeninės atsakomybės principu, reiÅ¡kiančiu, kad žalÄ privalo atlyginti tas asmuo, kuris jÄ savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, Å¡i (asmeninės atsakomybės) taisyklė nėra absoliuti – įstatymai nustato atvejus, kai žalÄ privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus.

Tokiais atvejais kyla netiesioginė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis). Vienas netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų yra reglamentuotas CK 6.264 straipsnyje. Å io straipsnio pirmoji dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal aptariamo straipsnio antrÄ jÄ dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti yra bÅ«tinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys, bet ir papildomos sÄ lygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi bÅ«ti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 28 punktas).

Kaltinamasis Ž. S., dirbdamas (duomenys neskelbtini) chirurgijos gydytoju chirurgu ir bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, 2015-02-12, prieÅ¡ pacientei A. Ž. storosios žarnos naviko Å¡alinimo operacijÄ , diagnozės patikslinimui neatliko pakartotinos fibrokolonoskopijos ir auglio biopsijos diagnozės bei naviko buvimo vietos patikslinimui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ reikalavimus, 2015-02-12, pacientei A. Ž. storosios žarnos naviko operacijos šalinimo metu pažeidė teisės aktų, t. y.minėtos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo operacijos metu pažeidė pacientės A. Ž. blužnį, dėl ko, išsivysčius blužnies kraujavimui, šis vidaus organas buvo pašalintas, o blužnies operacijos šalinimo metu jis dėl neatsargumo kartu su blužnimi atidalino pacientės kasos uodegos audinius, taip pažeisdamas A.

Ž. kasÄ , dėl ko iÅ¡sivystė Å«mus kasos uždegimas, dėl kurio 2015-02-14 pacientė A. Z. mirė, taip Ž. S. dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tuo padarydamas nukentėjusiesiems Z. D., A. Ž. ir A. Ž. didelę žalÄ . Å ie kaltinamojo veiksmai baudžiamosios atsakomybės požiÅ«riu kvalifikuoti kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Å iuo atveju egzistuoja visos – tiek bendrosios (bÅ«dingos civilinės atsakomybės taikymo bendrais pagrindais atvejams), tiek specialiosios (bÅ«dingos tik darbdavio atsakomybės kilimo aptariamu pagrindu atvejams) – sÄ lygos kilti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį.

Civilinio atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovė ginčijo su draudimo bendrove AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje sudarytos draudimo sutarties sÄ lygas, teigė, jog vadovaujantis CK 6.160 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.185 straipsnio 1 dalimi bet kokios papildomos, draudiko nurodytos standartinės draudimo sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į pirkimo dokumentus (specialiuosius reikalavimus) ir draudėjo naudai. Draudimo bendrovės AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas nurodė, kad pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) nėra taikomas visiÅ¡kas nuostolio atlyginimo principas.

Jeigu asmuo yra pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tai jo nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginama pagal taisykles. Medicinos personalo profesinės veiklos civilinės atsakomybės savanoriÅ¡ko draudimo taisyklių 4.1.7 punkte numatyta, kad draudimas nebus taikomas nuostoliams, patirtiems dėl bet kurios nusikalstamos arba piktavaliÅ¡kos veiklos, dėl aplaidumo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus arba kitų taisyklių sÄ lygas, t. y. draudimo bendrovė atsisako mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Ginčas dėl draudimo sutarties sÄ lygų ir jų neatitikimo CK nuostatoms nėra susijęs su nagrinėjama baudžiamÄ ja byla ir turėtų bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ , vadovaujasi Medicinos personalo profesinės veiklos civilinės atsakomybės savanoriÅ¡ko draudimo taisyklių 4.1.7 punkto nuostatomis. Nukentėjusiojo Z. D. patirtas iÅ¡laidas patvirtina pateikti kvitai, sÄ skaitos-faktÅ«ros, pažymos (duobės iÅ¡kasimas – 199,84 Eur, Å¡arvojimo salės ir giesmininkų paslaugos – 540 Eur, laidojimo reikmenys ir paslaugos – 1154 Eur, gedulingi pietÅ«s, vieno kÄ snio sumuÅ¡tinių, kavos ir arbatos iÅ¡vežimo paslauga – 2393,64 Eur, paminklo pamato paruoÅ¡imas, paminklo sukÅ«rimas ir pastatymas – 9550 Eur).

Atlyginant turtinę žalÄ , susijusiÄ su laidojimo iÅ¡laidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis – jeigu nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laidojimo iÅ¡laidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo iÅ¡laidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiÅ¡kia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne praÅ¡matnaus paminklo bei tvorelės pastatymo iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo iÅ¡laidas turi bÅ«ti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo Z. D. patirtos A. Ž. laidojimo iÅ¡laidos (duobės iÅ¡kasimas – 199,84 Eur, Å¡arvojimo salės ir giesmininkų paslaugos – 540 Eur, laidojimo reikmenys ir paslaugos – 1154 Eur, gedulingi pietÅ«s, vieno kÄ snio sumuÅ¡tinių, kavos ir arbatos iÅ¡vežimo paslauga – 2393,64 Eur) yra paremtos nukentėjusiojo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡is turtinės žalos dydis (iÅ¡ viso 4287,48 Eur) yra realus ir pagrįstas.

Nukentėjusysis Z. D. civiliniame ieškinyje taip pat prašo priteisti paminklo pamato paruošimo, paminklo sukūrimo ir pastatymo išlaidas – 9550 Eur. Teismo vertinimu, nors kapavietės sutvarkymo išlaidos yra patvirtintos dokumentais, tačiau jų dydis, atsižvelgiant į CK 6.291 straipsnio 1 dalį, neatitinka protingumo kriterijaus, kelis kartus viršija teismų praktikoje įprastomis ir vidutinėmis pripažįstamas išlaidas, todėl turi būti sumažintas. Iš teismų praktikos matyti, kad paprastai teismų priteisiamos mažesnės kapo sutvarkymo išlaidos negu nagrinėjamoje byloje prašė nukentėjusysis Z.

D., todėl darytina iÅ¡vada, kad įprastomis, vidutinėmis ir CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytÄ protingumo kriterijų atitinkančiomis kapo sutvarkymo iÅ¡laidomis laikytina 5000 Eur suma. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes iÅ¡ civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) priteistina nukentėjusiajam Z. D. kaltinamojo nusikalstamomis veikomis padaryta 9287,48 Eur dydžio turtinė žala. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , funkcija yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrÄ Å¾inti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmės nėra galimybės (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018.

Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau svarbu pažymėti, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį.

Pažymėtina, kad, esant keliems ieÅ¡kovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryÅ¡io praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Pažymėtina, jog tais atvejais, kada darbuotojas nusikalstamais veiksmais padaro žalos eidamas darbines (tarnybines) pareigas, o žalÄ nukentėjusiajam atlygina darbdavys, teismas iÅ¡ darbdavio, kuris dažniausiai turi juridinio asmens statusÄ ir didesnius finansinius iÅ¡teklius negu fizinis asmuo, paprastai priteisia didesnę sumÄ neturtinei žalai atlyginti negu iÅ¡ fizinio asmens už padarytÄ analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo Ž. S. nusikalstamų veiksmų dėl neatsargumo atėmus A. Ž. gyvybę, nukentėjusysis Z. D. neteko ilgametės gyvenimo draugės, kuri juo rÅ«pinosi, t. y. asmens, su kuriuo jį siejo labai glaudus ryÅ¡ys ir tolimesni gyvenimo planai, nukentėjusysis A. Ž. neteko savo motinos, su kuria jis kartu praleisdavo daug laiko, nukentėjusysis A. Ž. neteko močiutės, kuri jam atstojo motinÄ , kai Å¡i iÅ¡vyko į užsienį, patarė visais gyvenimo klausimais, palaikė, ragino baigti mokslus.

Kadangi A. Ž. nesiskundė bloga sveikata, visus nukentėjusiuosius po jos mirties iÅ¡tiko Å¡okas, jie patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , juos apėmė emocinė depresija, tai pakeitė jų gyvenimÄ , buvo sutrikdytas įprastinis jų gyvenimo ritmas. Be to, nukentėjusieji dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį skausmÄ bei kitas pasekmes dėl A. Ž. mirties jaučia iki Å¡iol. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusieji patyrė didelį dvasinį ir emocinį sukrėtimÄ ir dabar tebepatiria didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl ilgametės gyvenimo draugės, motinos ir močiutės netekties, su kuria jie nuolat artimai bendravo, kuris jiems padėdavo įvairiose gyvenimo situacijose.

Be to, nustatant jų patirtos neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, kad dėl kaltinamojo Ž. S. veiksmų A. Ž. neteko gyvybės – pasekmės yra negrįžtamos, nusikalstama veika buvo padaryta gydymo įstaigoje, kaltinamajam vykdant tiesiogines savo kaip gydytojo chirurgo funkcijas. Svarbu ir tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju už dėl kaltinamojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas jo darbdavys – (duomenys neskelbtini) , o ne fizinis asmuo (CK 6.264 str. 1 d.). Vertinant nukentėjusiojo Z.

D. patirtos neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad mirusioji A. Ž. ir nukentėjusysis Z. D. kartu pragyveno virš 30 metų, bet ir į nukentėjusiojo amžių ir galimybę ateityje atkurti tokius santykius. Z. D. yra 70 metų amžiaus, jo ir A. Ž. santykių nutrūkimas nukentėjusiajam yra labai skaudi pasekmė ir jų atstatymo pilna apimtimi galimybė yra mažai tikėtina. Po A. Ž. mirties Z. D. būklė buvo labai sunki – jis negalėjo būti vienas namuose, todėl A.

Ž. persikėlė ir kartu su Z. D. gyveno jo namuose. Verslas, kuriam Z. D. atiduodavo visÄ savo energijÄ ir sumanumÄ , po A. Ž. mirties faktiÅ¡kai sustojo, nebuvo jokių naujų iniciatyvų, verslo vystymo ar plėtros. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo Z. D. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas dalinai, iÅ¡ civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam Z. D. priteisiant 60000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis A. Ž. yra mirusiosios A. Ž. sÅ«nus, kuris palaikė itin artimus santykius su motina, nuolat pas jÄ bÅ«davo, bendraudavo, vienas kitam padėdavo, buvo labai artimi savo pasaulėžiÅ«ra ir labai artimi savo siela.

Motinos mirtis jam buvo didžiulis Å¡okas. Nors civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovės teigimu Kauno apygardos teismo 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje tarp (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo A. Ž. buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria nurodytÄ A. Ž. mokamÄ pinigų sumÄ (9500 Eur) pilnai kompensavo draudimo bendrovė, kÄ jos atstovas patvirtino teismo posėdžio metu Å¡ioje byloje, tačiau Å¡iuo atveju nukentėjusysis A. Ž. pareiÅ¡kė 80000 Eur civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje dėl neturtinės žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamomis veikomis, atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo A. Ž. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas dalinai, iÅ¡ civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. Ž. priteisiant 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis A. Ž. nurodė, jog močiutė A. Ž. jam atstojo motinÄ . Kadangi A. Ž. buvo pedagogė, tai jį ne tik prižiÅ«rėjo, maitino ir auklėjo, bet padėjo jam mokytis, realiai jį užaugino. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo A.

Ž. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas dalinai, iÅ¡ civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. Ž. priteisiant 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. VII. Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, įvertinęs advokato laiko sÄ naudas, bylos sudėtingumÄ bei Å¡ios bylos baigtį, sprendžia, kad nukentėjusiųjų praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteisimo iÅ¡ kaltinamojo yra pagrįstas. Nukentėjusysis Z. D. nurodė, kad advokato teisinei pagalbai apmokėti patyrė 4990 Eur iÅ¡laidų, nukentėjusysis A. Ž. – 1210 Eur, nukentėjusieji prašė Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo, todėl iÅ¡ kaltinamojo Ž. S. nukentėjusiajam Z. D. priteistina 4990 Eur už advokato teisinę pagalbÄ , nukentėjusiajam A.

Ž. – 1210 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, 132 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti jį: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį – bauda 20 MGL (753,20 Eur) dydžio; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡ias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsni 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu Ž. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant Ž. S. per šį laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 682 straipsnio 1 dalimi Ž. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti gydytoju-chirurgu valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose 2 (dvejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡ civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisti nukentėjusiajam Z. D. 9287,48 Eur dydžio turtinę žalÄ ir 60000 Eur neturtinę žalÄ , nukentėjusiajam A. Ž. – 30000 Eur neturtinę žalÄ , nukentėjusiajam A. Ž. – 30000 Eur neturtinę žalÄ . IÅ¡ kaltinamojo Ž. S. priteisti nukentėjusiajam Z. D. 4990 Eur už advokato teisinę pagalbÄ , nukentėjusiajam A. Ž. – 1210 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Bronislovas Liatukas