3876648f-d89e-4dbd-9d88-c281beccb931 · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr. 1-160-240/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00144-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.8.10.1; 1.2.3.4.3; 1.2.19.6; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. Kaunas Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Auksei LipkeviÄienei, kaltinamajam Ž. S., jo gynÄjams advokatams Kristupui AÅ¡miui, Daliui Gintautui, nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams Z.
Legislator headnote
AI generated3876648f-d89e-4dbd-9d88-c281beccb931 · Kauno apylinkÄs teismas: Kasos uždegimas yra pavojingas. PaÅ¡alino nedidelÄ dalį segmento, kad jis nepatektų į zonÄ , kuri buvo iÅ¡plauta ir iÅ¡drenuota. PacientÄs bÅ«klÄ operacijos metu buvo stabili. Kaltinamojo teigimu, jis padarÄ viskÄ , kas buvo įmanoma, taÄiau kai kurių atvejų prognozuoti negalima, nes visų žmonių anatomija yra skirtinga. Buvo netikÄta daryti antrÄ operacijÄ . Kiekvieno žmogaus kasa reaguoja skirtingai, tai jautrus organas. Yra tekÄ Å¡alinti blužnį, dalį skrandžio. Kairioji storosios žarnos pusÄ labai rizikinga zona.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1-160-240/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00144-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.8.10.1; 1.2.3.4.3; 1.2.19.6; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. Kaunas Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų teisÄjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Auksei LipkeviÄienei, kaltinamajam Ž. S., jo gynÄjams advokatams Kristupui AÅ¡miui, Daliui Gintautui, nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams Z.
D., A. Ž., A. Ž., jų įgaliotajam atstovui advokatui ArÅ«nui Petrauskui, civilinio atsakovo â (duomenys neskelbtini) â atstovei D. A., civilinio atsakovo â AAS âBTA Insurance Companyâ filialo Lietuvoje â atstovui V. M., ekspertams R. R., J. M. P., specialistams A. R., J. T., vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Ž. S., gimÄs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokÄs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gydytoju-chirurgu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 229 straipsnį, 132 straipsnio 3 dalį.
Teismas n u s t a t Ä: I. Ä®rodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybÄs Ž. S., bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu, dÄl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dÄl ko fiziniai asmenys patyrÄ didelÄs žalos, bei dÄl neatsargumo atÄmÄ gyvybÄ kitam žmogui, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o bÅ«tent: jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) gydytoju chirurgu ir bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu, 2015-02-12, prieÅ¡ pacientei A.
Ž. storosios žarnos naviko Å¡alinimo operacijÄ , diagnozÄs patikslinimui neatliko pakartotinos fibrokolonoskopijos ir auglio biopsijos diagnozÄs bei naviko buvimo vietos patikslinimui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 âAbdominalinÄs chirurgijos gydytojas. TeisÄs, pareigos, kompetencija ir atsakomybÄâ 11.11 punkto reikalavimÄ taikyti tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus teisÄs aktų nustatyta tvarka. 2015-02-12, pacientei A.
Ž. storosios žarnos naviko operacijos Å¡alinimo metu, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 âAbdominalinÄs chirurgijos gydytojas, teisÄs, pareigos, kompetencija ir atsakomybÄâ 13.3,13.3.15, 13.3.35, 13.3.129, 13.3.143 punktų reikalavimus privalÄti mokÄti diagnozuoti ir gydyti storosios žarnos piktybinius navikus, storosios žarnos gÄrybinius navikus, kitus simptomus ir požymius, susijusius su virÅ¡kinimo sistema ir pilvu, pilvo ertmÄs organų sužalojimus bei 13.4, 13.4.1.1, 13.4.1.20, 13.4.1.27, 13.4.4 punktų reikalavimus privalÄti mokÄti atlikti atviru ir/arba laparaskopiniu bÅ«du laparatomijos operacijas, splenektomijos, blužnies rezekcijos ir kitas blužnies operacijas, storosios žarnos rezekcijÄ bei kitas abdominalinio chirurgo kompetencijai priskiriamas operacijas, nurodytus reikalavimus pažeidÄ, tai yra dÄl neatsargumo operacijos metu pažeidÄ pacientÄs A.
Ž. blužnį, dÄl ko, iÅ¡sivysÄius blužnies kraujavimui, Å¡is vidaus organas buvo paÅ¡alintas. Blužnies operacijos Å¡alinimo metu, jis dÄl neatsargumo kartu su blužnimi atidalino pacientÄs kasos uodegos audinius, taip pažeisdamas A. Ž. kasÄ , dÄl ko iÅ¡sivystÄ Å«mus kasos uždegimas, dÄl kurio (duomenys neskelbtini) pacientÄ A. Z. mirÄ, taip Ž. S. dÄl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tuo padarydamas nukentÄjusiesiems Z.
D., A. Ž. ir A. Ž. didelÄ Å¾alÄ . II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados Kaltinamasis Ž. S. parodÄ, jog kaip operavÄs gydytojas prisiima visiÅ¡kÄ atsakomybÄ už pacientÄs mirtį ir atsipraÅ¡o jos artimųjų. Nemano, kad elgÄsi neatsakingai. Kiekvieno paciento anatominÄs savybÄs ir įvairios situacijos taip pat lemia operacijos sÄkmÄ. Klaida medicinoje yra kompleksinis reiÅ¡kinys, neiÅ¡vengiamas tokioje profesijoje. Pagal storosios žarnos patikros programÄ pacientei atliktas slaptas kraujo testas, jam esant teigiamam buvo atlikta kolonoskopija, echoskopija, apraÅ¡yti pakitimai pacientÄs storojoje žarnoje.
LentelÄje buvo nurodyta vÄžinio darinio vieta. Buvo atliktos biopsijos, protokoliniai tyrimai dÄl storosios žarnos iÅ¡tyrimo ir gydymo plano, kompiuterinÄ tomografija. Kadangi darinys apÄmÄ plaÄiÄ zonÄ , vienintelis įmanomas gydymas buvo operacija. Buvo suplanuotas deÅ¡inÄs pusÄs storosios žarnos paÅ¡alinimas. Kraujo tyrimai atitiko leistinas normos ribas, jokio kito papildomo pasiruoÅ¡imo nereikÄjo. Operacijos metu toje pusÄje tokio darinio užÄiuopti nepavyko, kuris turÄjo bÅ«ti gana didelio dydžio ir užÄiuopiamas.
ŽarnÄ reikÄjo atlaisvinti nuo aplinkinių audinių, pulpuoti. Kadangi darinio rasti nepavyko, operacijos metu teko atlikti endoskopijÄ . Šį tyrimÄ atliko gydytojas R. Z.. Kairiajame linkyje buvo rastas atitinkamo dydžio darinys, todÄl operacijos planas keitÄsi, teko Å¡alinti storosios žarnos kairiÄ jÄ pusÄ. Endoskopijos metu teko įpÅ«sti į žarnas oro, po to jį paÅ¡alinti. Esant tokiai situacijai teko operuoti toliau, atlaisvinti kairiÄ jÄ storosios žarnos pusÄ nuo kitų audinių. AnatomiÅ¡kai Å¡i žarnos sritis yra labai susijusi su blužnimi, esanÄioje kairÄje pusÄje.
Tai rizikingiausia zona, kur yra âraiÅ¡Äiaiâ, t. y. sÄ augos, kurios pas kiekvienÄ Å¾mogų yra skirtingos. AnatomiÅ¡kai tai buvo nepatogi sritis operacijai, nes net pats mažiausias blužnies kapsulÄs pažeidimas iššaukia kraujavimÄ . Blužnies pažeidimas galÄjo įvykti tiek endoskopinio tyrimo, tiek operacijos metu. PaÅ¡alinus kairÄ Å¾arnos dalį, buvo revizuojama. Kraujavimas iÅ¡ blužnies tÄsÄsi. VienintelÄ galima priemonÄ buvo blužnies Å¡alinimas. Toje vietoje baigiasi kasos uodega, bÅ«na perriÅ¡amos kraujagyslÄs ir paÅ¡alinama blužnis.
SuaugÄs žmogus gali gyventi be blužnies, ji nevaidina jokios svarbios funkcijos suaugusio žmogaus organizme. Baigus operacijÄ buvo palikta drena. Po operacijos pacientÄs bÅ«klÄ buvo stabili, ji buvo stebima reanimatologų, anesteziologų, fiksuojami gyvybiniai rodikliai, raÅ¡omas stebÄjimo-sekimo lapas. VÄliau padažnÄjo pulsas. Kilo įtarimas, jog kraujuoja buvusios operacijos vietoje. Padarius kraujo tyrimÄ buvo nustatytas nedaug sumažÄjÄs hemoglobino kiekis. Vienintelis bÅ«das patikrinti buvo ultragarsinis tyrimas, atliekamas operacinÄje, taÄiau tuomet bÅ«tinas paciento sutikimas, nes reikia atlikti punkcijÄ , be to, gali prireikti dar vienos operacijos.
Buvo atlikta echoskopija, kilo įtarimas dÄl kraujavimo, punktuoti buvo nesaugu, todÄl buvo nutarta vÄl operuoti. AtvÄrus operacinis pjÅ«vį matÄsi tipiniai kasos uždegimo požymiai, didelio kraujavimo nebuvo. Kadangi kilo Å«minis kasos uždegimas, pasitarÄ su gydytoju A. M.. Daug gydytojų tariasi su kolegomis. Kadangi kasos sekretas ganÄtinai chemiÅ¡kai aktyvus, kilo pavojus iÅ¡tirpti siÅ«lams, galÄjo iÅ¡irti žarnos sujungimo vieta, todÄl nusprendÄ iÅ¡ardyti žarnos sujungimo vietÄ , suformavo ir iÅ¡vedÄ pro Å¡onÄ Å¾arnelÄ, tokiu bÅ«du likusi kairÄs pusÄs storosios žarnos dalis pateko į tÄ zonÄ .
Kasos uždegimas yra pavojingas. PaÅ¡alino nedidelÄ dalį segmento, kad jis nepatektų į zonÄ , kuri buvo iÅ¡plauta ir iÅ¡drenuota. PacientÄs bÅ«klÄ operacijos metu buvo stabili. Kaltinamojo teigimu, jis padarÄ viskÄ , kas buvo įmanoma, taÄiau kai kurių atvejų prognozuoti negalima, nes visų žmonių anatomija yra skirtinga. Buvo netikÄta daryti antrÄ operacijÄ . Kiekvieno žmogaus kasa reaguoja skirtingai, tai jautrus organas. Yra tekÄ Å¡alinti blužnį, dalį skrandžio. Kairioji storosios žarnos pusÄ labai rizikinga zona.
PaÅ¡alinti blužnį nelieÄiant kasos yra sunku, nebent izoliuota blužnies Å¡alinimo operacija gerai pavyksta. Kasa yra Å¡alia ir paÅ¡alinama iki 15 procentų jos audinio. Storosios kairÄs pusÄs žarnos linkis turi ryšį su blužnimi, techniÅ¡kai Å¡iuos organus atskirti labai sunku. Pirmosios operacijos metu nekilo įtarimų, kad gali bÅ«ti pažeista kasa. PaÅ¡alinus blužnį nÄra galimybių patikrinti, ar nebuvo pažeista kasa. Kolonoskopinis tyrimas buvo netikslus, taÄiau jis yra pavojingas, todÄl jo prieÅ¡ operacijÄ nekartojo.
PacientÄ mirÄ nuo nevaldomo lokalaus kasos uždegimo, kas sukÄlÄ daugelio organų funkcijų nepakankamumÄ . Jam tai buvo labai netikÄta. Jos kasoje ir blužnyje pakitimų nebuvo, o mikroskopinio dydžio pakitimai nesimato. Po pirmos operacijos nebuvo jokių įtarimų dÄl blužnies pažeidimo, pacientÄ buvo stebima. Gydytoju dirba jau 31 metus. Kiekviena operacija yra aptariama su pacientu, siÅ«lomas gydymo variantas, aptariamos pasekmÄs ir komplikacijos. Jei pacientas atsisako operacijos â ji nedaroma.
Gydytojas negalÄjo numatyti, kad prasidÄs kraujavimas iÅ¡ blužnies. Audito duomenimis tik 60 procentų tokių operacijų bÅ«na be komplikacijų. Ne visos komplikacijos baigiasi mirtimi, taÄiau viskÄ lemia ir gretutinÄs ligos. IlgalaikÄje darbo praktikoje po kasos pažeidimo bÅ«na tik keli procentai mirties atvejų. Sutinka esÄ s kaltas žmogiÅ¡kÄ ja prasme, profesine prasme stengÄsi viskÄ atlikti gerai ir kaip gydytojas padarÄ viskÄ , kÄ galÄjo. NukentÄjusysis Z. D. parodÄ, kad su sugyventine A.
Ž. pragyveno 30 metų. Ji niekuo nesiskundÄ, buvo sveika. Pas gydytojus nuÄjo tik profilaktiÅ¡kai pasitikrinti, anksÄiau nÄra gulÄjusi ligoninÄje. Å eimos gydytoja informavo, jog žarnyne rasti polipai. Kadangi ir pas jį buvo rasti polipai, kelis kartus jam juos nugnybÄ, procedÅ«ra buvo paprasta, todÄl nepagalvojo nieko blogo. Atlikus kompiuterinÄ tomografijÄ nustatyta, kad visi jos organai yra visiÅ¡kai sveiki, nÄra jokių sÄ augų ar darinių. Jokių tyrimų daugiau niekas nedarÄ. SugyventinÄ pasakÄ, kad jÄ operuos chirurgas profesorius Ž.
S., kurį rekomendavo jÄ tyrusi gydytoja â onkologÄ. Ji į ligoninÄ nuvyko pati. Po operacijos iÅ¡ pradžių bandÄ paskambinti sugyventinei, nes, sirgdamas gripu, nenorÄjo jos lankyti ir užkrÄsti. Kai nuvyko į ligoninÄ, ji buvo jau reanimacijoje, buvo pajungti aparatai. Aparatai rodÄ, jog trinka Å¡irdies veikla, jis sakÄ apie tai medicinos personalui, o Å¡ie atsakÄ nemokinti jų dirbti. Naktį skambino ir kaltinamajam, taÄiau jis atjungÄ savo telefonÄ . LigoninÄje visi žinojo ir suprato, kad operacijos metu jai buvo padaryti tokie pažeidimai, dÄl kurių ji negalÄjo iÅ¡gyventi.
Kai A. Ž. mirÄ, jis kreipÄsi į teisÄsaugos institucijas, nes visiÅ¡kai sveikas žmogus per vienÄ dienÄ nenumirÅ¡ta, todÄl manÄ, jog dÄl jos mirties kalti medikai. Å ie savo kaltÄ neigÄ. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo. DÄl sugyventinÄs mirties patyrÄ didelÄ psichologinÄ traumÄ . SugyventinÄs sÅ«nus ir anÅ«kas gyveno atskirai, anÅ«kas dažnai atvykdavo pas jÄ pavalgyti. A. Ž. buvo aukÅ¡to lygio pedagogÄ, kontroliavo anÅ«ko mokslus.
Tiek sÅ«nus, tie anÅ«kas su ja buvo labai artimi. NukentÄjusysis iki Å¡iol sunkiai miega naktimis, po to bÅ«na sunku dirbti darbe. Po sugyventinÄs mirties jos sÅ«nus jį moraliÅ¡kai palaikÄ. Nesutinka taikytis su kaltinamuoju, nes jis neprisipažino suklydÄs ir nepasakojo, kaip viskas nutiko. Po įvykio su juo nebendravo. NukentÄjusysis A. Ž. parodÄ, kad A. Ž. buvo jo motina. Ji jam net nesakÄ, kad ruoÅ¡iasi operacijai, nes nenorÄjo, kad jis su sÅ«numi jaudintųsi. A. Ž. tuo metu buvo iÅ¡vykÄs į užsienį pasisveÄiuoti pas savo sutuoktinÄ.
BÅ«nant užsienyje jam paskambino Z. D. dukra ir informavo apie motinos mirtį. Motina nesakÄ apie operacijÄ , nes jai buvo paaiÅ¡kinta, jog tokia operacija yra nesudÄtinga. Su motina sutardavo labai gerai, jai padÄdavo, jie labai bendraudavo. SudarÄ taikos sutartį su klinikomis, jam sumokÄjo 9500 Eur. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo draudimo įmonei ir kaltanamajam. Po motinos mirties apsigyveno pas Z. D., jų abiejų emocinÄ bÅ«sena buvo sunki, motinos mirtis buvo netikÄta.
NukentÄjusysis A. Ž. parodÄ, kad A. Ž. buvo jo moÄiutÄ. Kadangi jo motina iÅ¡važiavusi į užsienį, jis labai bendravo su savo moÄiute, kuri paruoÅ¡davo maistÄ , o jis važiuodavo pas jÄ pavalgyti. Kai paskutinį kartÄ jie kalbÄjosi, moÄiutÄ sakÄ, kad turÄs reikalų ir jie pasimatys savaitgalį. Ji nesakÄ, kad bus operuojama. Apie moÄiutÄs mirtį jį informavo tÄvas. PasidomÄjus, kodÄl ji mirÄ, jiems paaiÅ¡kino, kad jai buvo kažkokios komplikacijos. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, nes su moÄiutÄ jie buvo labai artimi, ji juo labai rÅ«pinosi, auklÄjo, augino, rÅ«pinosi mokslais, jie labai bendraudavo.
Po moÄiutÄs mirties nepavyko tÄsti mokslų. Liudytoja L. D. parodÄ, kad dirba medike 40 metų, tuo metu dirbo Onkologijos ligoninÄje endoskopuotoja. Pažįsta kaltinamÄ jį. Pacientei buvo diagnozuotas ankstyvosios stadijos žarnyno vÄžys. Jis buvo netoli kepenų linkio. Darant pirminÄ patikros procedÅ«rÄ buvo surastas plokÅ¡Äias darinys, kurį reikÄjo operuoti. Tai nebuvo sunki procedÅ«ra. PacientÄ, atÄjusi tyrimo atsakymo, minÄjo, kad labai nori, jog jÄ konsultuotų profesorius Ž.
S.. Po savaitÄs liudytoja pakalbÄjo su kaltinamuoju, perdavÄ jam pacientÄs medicininÄ kortelÄ. Dar po 10 dienų atÄjo pacientÄ. Liudytoja jai perdavÄ tyrimų rezultatus. Daugiau jos nematÄ ir jos gydymu nesidomÄjo, nes turi labai daug kitų ligonių. VÄliau sužinojo apie įvykį. Kaltinamasis padaro labai daug sudÄtingų operacijų. Darinys galÄjo ir pasislinkti. PacientÄ tuomet niekuo nesiskundÄ. PrieÅ¡ operacijÄ yra vertinama paciento sveikatos bÅ«klÄ, ar galima esant tokiai bÅ«klei atlikti operacijÄ .
Liudytojas K. U. parodÄ, jog įvykio metu buvo gydytojas rezidentas. Pažįsta kaltinamÄ jį. Operacijos metu buvo antrasis asistentas, padÄjo kaltinamajam. Jo pareiga buvo padaryti patogų laukÄ operacijai, paruoÅ¡ti apÅ¡vietimÄ . D. Å . buvo pirmoji asistentÄ. Liudytojas asistavo tik pirmoje pacientÄs operacijoje. Ä® operacinÄ atÄjo operacijos metu. Operacijos metu kraujavo iÅ¡ blužnies ir tai buvo iÅ¡spÄsta. Operacija yra trauma, jÄ gali apsunkinti kraujavimas, sÄ augos, per kurias sunku operuoti.
Tokių atvejų bÅ«na iki 15 procentų visų operacijų. Žinojo, kad bus Å¡alinamas darinys iÅ¡ storosios žarnos kairÄs pusÄs. IÅ¡Äjo iÅ¡ operacinÄs anksÄiau, iki opercijos pabaigos. Operacijos metu buvo daroma kolonoskopija, nes darinys nebuvo surastas. Liudytojas atÄjo po to, kai kolonoskopija buvo baigta. Blužnies pažeidimo fakto nematÄ. Negali atsakyti, kada blužnis buvo pažeista. VÄliau sužinojo, kad ta pacientÄ mirÄ. Operacija buvo atlikta maksimaliai saugiai, o po operacijos kilo komplikacijos.
Liudytojas R. Z. parodÄ, kad pažįsta kaltinamÄ jį. Buvo pakviestas į operacinÄ surasti endoskopu darinį. Jis endoskopu rado operuojamÄ vietÄ ir jÄ nurodÄ. OperacinÄje buvo chirurgas Ž. S.. Kas dar tuo metu buvo operacinÄje â nepamena. Pas pacientÄ buvo surastas vienas darinys. Tokiu atveju liudytojÄ Ä¯ operacinÄ paprastai iÅ¡kvieÄia operatorius. Jis turÄjo patikslinti darinio vietÄ . Tokių procedÅ«rų atliekama daug. Polipas nemigruoja, bÅ«na toje paÄioje vietoje, yra nustatomas tik dydis.
Gali bÅ«ti ir labai didelÄ tikrinimo paklaida, nes žarna yra tampri, darinio vietÄ nustatyti yra sunku. Operacijos vyksta nuo 08.00 val. iki 14.00 val., negali pasakyti tikslaus laiko, kada buvo pakviestas į operacinÄ endoskopuoti. Liudytoja J. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 86-87), nurodÄ, kad dirba gydytoja anesteziologe reanimatologe. Pacientei A. Ž. atliktos operacijos eigos nepamena. Pamena, jog operacija buvo planinÄ. Toje operacijoje ji turÄjo dalyvauti kaip anesteziologÄ.
Paprastai prieÅ¡ tokias planines operacijas ji bendrauja su pacientais, susipažįsta su visais tyrimais, kad tinkamai parinktų anestezijÄ . Nors nepamena, bet mano, kad taip buvo ir Å¡iuo atveju. OperacijÄ atliko profesorius Ž. S.. Buvo operuojama storoji žarna. Nepamena, ar operacijos atlikimo metu buvo kokie nors rezidentai, taÄiau yra įprasta praktika, jog asistentais bÅ«na gydytojai rezidentai. VisÄ operacijÄ atliko pats profesorius Ž. S.. Rezidentams tokių operacijų metu leidžiama atlikti tik pagalbinius darbus, tokius kaip žaizdos patepimas ir pan.
Jokių pjÅ«vių, navikų paÅ¡alinimų, jungÄių formavimų jie niekada patys neatlieka, tÄ daro operuojantis gydytojas. Pasibaigus operacijai Ž. S. iÅ¡ operacinÄs iÅ¡Äjo, jie kaip įprastai aptarÄ tolimesnį pacientÄs gydymÄ ir jis iÅ¡Äjo. Ji lieka su pacientu iki jo pabudimo, patikrina, kaip jis jauÄiasi po operacijos. PacientÄs bÅ«klÄ po operacijos buvo stabili, ji turÄjo bÅ«ti pervežta į poanestetinÄ (pooperacinÄ) palatÄ ir vÄliau į chirurginį skyrių. Liudytojos nuomone operacijos eiga buvo sklandi, nebuvo kažkokių netikÄtumų ar komplikacijų.
VÄliau iÅ¡ kolegų sužinojo, jog pacientÄ reikÄjo skubiai pakartotinai operuoti. Liudytoja antros operacijos metu nedalyvavo. Dar po kurio laiko ji iÅ¡ kolegų girdÄjo, kad pacientÄ A. Ž. po jai atliktų operacijų mirÄ. KonkreÄios mirties priežasties nežino. GirdÄjo, kad kažkuris iÅ¡ kolegų minÄjo, jog pacientÄs bÅ«klÄs pablogÄjimo priežastimi galÄjo bÅ«ti žarnų jungties nesandarumas, dÄl ko buvo reikalinga pakartotinÄ operacija. Nesandarumas galÄjo atsirasti dÄl kraujotakos sutrikimo, infekcijos patekimo, įvairių techninių priežasÄių â aparato prasto jungimo siÅ«lÄs arba netinkamo siÅ«lo.
Kokia buvo Å¡iuo atveju mirties priežastis â nežino. Liudytojas H. J. parodÄ, jog budÄjo skyriuje, stebÄjo A. Ž. palatÄ . Ji buvo hospitalizuota po planinÄs operacijos. Ryte bÅ«na pasitarimas. Po to viskas suraÅ¡oma dokumentuose, nes ateina dirbti jau kitas gydytojas, jam perduodama pamaina. PacientÄs bÅ«klÄ buvo stabili, jÄ buvo galima iÅ¡kelti iÅ¡ pooperacinÄs palatos į kitÄ palatÄ , kas buvo ir padaryta. Daugiau pacientÄs nematÄ. KitÄ kartÄ budÄjo jau po jos mirties. Nežino, kodÄl buvo daroma antra operacija. 08.00 val. ar 09.00 val. padarÄ Ä¯raÅ¡us kortelÄje, nurodydamas, jog pacientÄs bÅ«klÄ normali, kraujospÅ«dis normalus.
BÅ«na tokių atvejų, kad ir po valandos paciento sveikatos bÅ«klÄ pasikeiÄia, jei bÅ«na chirurginių ar terapinių problemų, kinta kraujospÅ«dis ir kita. Paprastai po operacijos chirurgas užeina apžiÅ«rÄti paciento, su budinÄiu gydytoju aptaria jo gydymÄ . Liudytojo budÄjimo metu pacientei nekilo jokių problemų. PacientÄ matÄ atÄjÄs į budÄjimÄ ir jį baigÄs. D. Å . įraÅ¡o nematÄ, ji padarÄ Ä¯raÅ¡Ä vÄliau, jau po liudytojo padarytų įrašų. Liudytojo įraÅ¡ai atitinka faktinį laikÄ .
BudÄjimas baigiasi 08.00 val. Kiekvienas pacientas prie savo lovos turi savo âsekimo lapÄ â, gyvybinÄs funkcijos matomos monitoriuose. Visi pacientai apeinami, surenkami jų âsekimo lapaiâ, suraÅ¡omi duomenys, sudedami spaudai, lapai grÄ Å¾inami į palatas kiekvienam pacientui. Tai užtrunka apie valandÄ , po to baigiasi pamaina. Liudytojas D. P. parodÄ, jog A. Ž. buvo daryta autopsija, kurioje dalyvavo ir liudytojas. Tai buvo eilinÄ autopsija. Nežino, kodÄl ji buvo atlikta Å¡ventinÄ dienÄ .
Taip nurodÄ klinikos vadovÄ. Autopsijos metu nustatyti duomenys suraÅ¡yti dokumentuose, nurodyta mirties priežastis. Buvo kasos uždegimas, kraujotakos sutrikimas mikroskopiniame lygmenyje, t. y. daug priežasÄių. Negali komentuoti operacijos eigos, nes joje nedalyvavo. Pas pacientÄ buvo piktybinis navikas, t. y. gÄrybiniame navike iÅ¡sivystÄ piktybinis navikas. Autopsijos metu matomas ligos pažengimo laipsnis, pas pacientÄ tolimųjų metastazių nerado. Buvo rastas pankreatitas. Tiriama iÅ¡ operacinÄs pateikta medžiaga.
Medžiagos siuntimo tvarka paprasta â siuntimÄ pildo gydÄs gydytojas ir siunÄiama su operacine medžiaga. MedžiagÄ perduoda kurjeris. RegistratorÄs, gavusios medžiagÄ , pasiraÅ¡o. Jei pacientas sirgo piktybiniu naviku, jam diagnozuojamas bÅ«tent toks susirgimas. DÄl ko atliekama operacija â tai pagrindinis susirgimas ir mirties priežastis. BÅ«na mirÄių, nesusijusių su naviku, pvz. â Å¡irdies sutrikimas. Pacientei buvo komplikacijos â Å«minis pankreatitas ir Å¡okas. Liudytojas A.
M. parodÄ, kad pažįsta kaltinamÄ jį, kuris buvo jo dÄstytojas. Dalyvavo antroje pacientÄs operacijoje. Tuomet rado Å«minį kasos pankreatitÄ . ApžiÅ«rÄjÄ kasÄ nusprendÄ, kad storosios žarnos jungtis buvo su uždegimu. Pirmosios operacijos metu buvo uždÄta storosios žarnos jungtis, dalis storosios žarnos paÅ¡alinta, tuomet atsirado kraujavimas iÅ¡ blužnies ir blužnis buvo paÅ¡alinta. Su kaltinamuoju tarÄsi dÄl pacientÄs gydymo metodo, nutarÄ Ä¯statyti drenus ir panaikinti jungtis.
Pirmoje operacijoje nedalyvavo, taÄiau žino, jog kairÄje storojoje žarnoje greta blužnies buvo auglys ar polipas, kurį reikÄjo Å¡alinti. Auglys buvo labai nedÄkingoje vietoje. Pasitaiko, kai operacijos metu plyÅ¡ta blužnis. Atsiradusio kraujavimo sustabdyti neįmanoma, todÄl tenka Å¡alinti blužnį. Jei âkasos uodega bÅ«na įlindusi į vartusâ, gali kilti pankreatitas. PlyÅ¡usi blužnis paÅ¡alinama su maža dalimi kasos. Toks stiprus uždegimas, kaip buvo šį kartÄ , bÅ«na ne visada.
Sunku pasakyti, kodÄl šį kartÄ kasa taip sureagavo, kadangi tai labai individualu. Statistika rodo, jog bÅ«na visokių atvejų. Kolegos Å¡vedai buvo nustebÄ, kad už tai turi atsakyti operavÄs chirurgas. Yra daugiau už tai atsakingų žmonių. Tokių atvejų bÅ«na virÅ¡ 200 per metus. SÄ augos prie blužnies bÅ«na ne pas visus. Operacijos sÄ lygos sudÄtingos dÄl giliai pilve esanÄių organų. Kaltinamasis nepadarÄ nieko blogo, jis paÅ¡alino blužnį, dalį kasos. Net ir dirbant labai kruopÅ¡Äiai bÅ«na visokių komplikacijų.
Su kaltinamuoju dirba nuo 1995 metų. DÄl jo darbo niekada nebuvo jokių skundų. Jis yra kruopÅ¡tus ir geras chirurgas. Viskas atlikta kompetentingai, tinkamai, priimti tinkami sprendimai. Mirties priežastis â kasos uždegimas, atsiradÄs dÄl neiÅ¡vengiamų anatominių aplinkybių. Kadangi prie blužnies buvo prilipusi taukinÄ, jÄ reikÄjo atidalinti, neretai tokiu atveju blužnis ir pažeidžiama. Kai yra auglys, tenka Å¡alinti ir aplinkinius audinius. Kasos uždegimas dažnai bÅ«na mirtinas, jis galÄjo atsirasti dÄl anatominių aplinkybių, nes visi žmonÄs nÄra vienodi.
Auglys operacijos metu surastas kitoje vietoje. Pasitikima kolegomis, atlikusiais pirminius tyrimus, niekas jų darbo nepertikrina. Å alinant polipÄ Å¡alinti blužnį nÄra operacijos sudÄtinÄ dalis, taip pat operacijos sudÄtinÄ dalis nÄra kasos dalies Å¡alinimas. Bet tai nÄra ir iÅ¡imtis, taip bÅ«na esant tam tikroms anatominÄms sÄ lygoms. Kaltinamasis su juo tarÄsi, nes liudytojas jau virÅ¡ 15 metų gydo pankreatitÄ . Operacijos protokolas yra dokumentas, kuris naudojamas teisinÄje medicinoje, kad bÅ«tų žinoma, kas buvo daroma operacijos metu.
Dažnai blužnis bÅ«na prilipusi prie kasos, atidalinti organus jų nepažeidus beveik neįmanoma. Liudytoja D. Å . patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 45-47), kad ji buvo vyresnioji gydytoja rezidentÄ ir rezidentÅ«rÄ atliko VšĮ Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje. Jai buvo paskirtas kuruojantis gydytojas profesorius Ž. S.. Ji privalÄjo tvarkyti medicininÄ dokumentacijÄ , vertinti ambulatoriÅ¡kai atliktus tyrimus, numatyti gydymo eigÄ . Visa tai buvo aptariama su kuruojanÄiu gydytoju.
Ji dalyvavo daugumoje kaltinamojo atliekamų operacijų, jam asistuodavo, taip pat atlikinÄjo tam tikras nesudÄtingas operacijas. Per visÄ savo rezidentÅ«rÄ nebuvo atlikusi nei vienos storosios žarnos operacijos. PacientÄ A. Ž. kreipÄsi į Kauno klinikų Chirurgijos skyrių su jau ambulatoriÅ¡kai atliktais tyrimais. Jai buvo nustatyta tubuloviliozinÄ adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija. Tokio tipo navikus Å¡alina operacijos metu. Pakartotinai ligoninÄje tyrimai atliekami nebuvo, nes nebuvo jokio pagrindo abejoti prieÅ¡ tai jai ambulatoriÅ¡kai atliktais tyrimais.
Operacijos metu, operuojant storÄ jÄ Å¾arnÄ , dÄl ne visai tikslaus ambulatoriniame apraÅ¡yme nurodytos naviko vietos buvo kvieÄiamas kolonoskopuotojas ir patikslinta naviko vieta. Buvo paÅ¡alintas storosios žarnos segmentas su naviku, atstatant žarnos vientisumÄ . Å ios operacijos metu pacientei buvo paÅ¡alinta ir blužnis, nes prasidÄjo kraujavimas iÅ¡ blužnies. Tokie atvejai panaÅ¡ių operacijų metu pasitaiko dÄl anatominių ypatumų, storoji žarna bÅ«na glaudžiai suaugusi su blužnimi. 2015-02-13 patikrinta A.
Ž. bÅ«klÄ po operacijos, įtartas vidinis kraujavimas blužnies ložÄje, todÄl buvo nusprÄsta atlikti pakartotinÄ operacijÄ . Å iÄ operacijÄ atliko gydytojas Ž. S., ji joje dalyvavo kaip asistentÄ. Operacijos metu buvo sustabdytas kraujavimas blužnies ložÄje arba tik paÅ¡alintas susidarÄs kreÅ¡ulys ir iÅ¡valyta ta vieta. Po operacijos pacientÄ vÄl buvo patalpinta į reanimacijos skyrių. PacientÄ po operacijų 2015-02-14 mirÄ reanimacijos skyriuje, liudytoja jos mirties priežasties nežino.
Abi operacijos buvo atliktos tinkamai, jų eiga vyko sklandžiai. Abi operacijas atliko gydytojas Ž. S., ji ir gydytojas rezidentas K. U. operacijos metu tik asistavo, savarankiÅ¡kai jokių veiksmų neatliko. Operacijos protokolÄ pildo operuojantis gydytojas. PaÄios operacijos metu protokolas nepildomas, jis pildomas jau po operacijos. Ji to protokolo nepasiraÅ¡Ä, nes asistentui daryti nereikia. Nepamena, kas pildÄ siuntimo lapÄ dÄl biopsijos. Kaltinamasis nebuvo iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ operacinÄs, į operacinÄ buvo atÄjÄs profesorius A.
M.. Blužnies Å¡alinimas tokios operacijos metu yra nepageidaujamas įvykis. Galima kartu paÅ¡alinti ir dalį kasos. Blužnies pažeidimas įraÅ¡omas protokole. Kai operuojantis gydytojas supranta, kad yra kasos pažeidimas, apie tai paraÅ¡o protokole. Liudytojas E. D. parodÄ, kad nukentÄjusysis Z. D. yra jo tÄvas, A. Ž. buvo jo sugyventinÄ. TÄvo ir jos sugyventinÄs santykiai buvo labai geri. Net dabar, po 4 metų, tÄvo darbo kabinete stovi jos nuotrauka ir žvakÄ. TÄvui labai sunku be sugyventinÄs, po jos mirties jis net nežinojo, kur sudÄti jo rÅ«bai, vaistai, taip ji juo rÅ«pinosi.
ŽiniÄ apie jos mirtį tÄvas priÄmÄ labai sunkiai, jis labai gedÄjo porÄ metų. Iki Å¡iol visiems skaudu dÄl tos netekties. TÄvas tapo užsidarÄs, buvo apleidÄs verslÄ . Laidojimo iÅ¡laidas padengÄ tÄvas. Liudytoja E. D. parodÄ, kad nukentÄjusysis Z. D. yra jos tÄvas, A. Ž. buvo jo sugyventinÄ. Jų santykiai buvo puikÅ«s, vienas kitu labai rÅ«pinosi, padÄdavo, visus klausimus sprendÄ kartu, kartu leido laisvalaikį. Ä® netektį tÄvas reagavo sunkiai. Jis jai vakare paskambino ir verkdamas sakÄ, kad mirÅ¡ta A.
TÄvas pasakÄ, kad ji nuvyko į ligoninÄ operuotis, kadangi operacija turÄjo bÅ«ti nesudÄtinga, niekam apie tai nesakÄ. Po A. Ž. mirties tÄvas tapo visai kitoks žmogus, buvo pasimetÄs, nesisekÄ darbai. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas R. R. parodÄ, kad pažįsta kaltinamÄ jį nuo studijų laikų. Tvirtina savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ . DÄl dalies klausimų jų iÅ¡vados sutapo su gydytojų iÅ¡vadomis, dÄl kitų â pozicijos iÅ¡siskyrÄ. PacientÄs mirtį lÄmÄ tai, kad buvo pažeista blužnis ir kasa.
Kaltinamasis, kaip ir visi gydytojai, siekÄ pagerinti pacientÄs bÅ«klÄ. Kilusių pasekmių buvo galima iÅ¡vengti. Rengiant iÅ¡vadÄ viskÄ vertino pagal medicininius dokumentus. TikrÄ tiesÄ Å¾ino tie, kas buvo operacinÄje. Ä®trÅ«kus blužniai ji buvo Å¡alinama, po to buvo pažeista kasa. Gal tuo metu operacinÄje buvo kokia ekstremali situacija, įvyko kokia techninÄ klaida. Pirmoji operacija buvo nesÄkminga, kas ir nulÄmÄ pacientÄs mirtį. Nesklandumai galÄjo kilti dÄl naviko lokalizacijos vietos.
Blužnis buvo pažeista pirmosios operacijos metu. Atliekant tokias operacijas blužnies plyÅ¡imas yra retas, to galima iÅ¡vengti. Atlikus patologinį tyrimÄ nustatyta, kad sÄ augų nebuvo. Blužnies paÅ¡alinimas nÄra tokios operacijos sudÄtinÄ dalis. Medicininiuose dokumentuose pankreatitas buvo įvardintas netiesiogiai, buvo konstatuotas kasos pažeidimas, taÄiau priežastis nenurodyta. GalutinÄ diagnozÄ nebuvo nustatyta. Buvo ikivÄžinÄ bÅ«klÄ, atliekama operacija, vÄžys dar nebuvo nustatytas, reikÄjo dar viskÄ tikslinti.
PrieÅ¡ tÄ operacijÄ buvo reikalinga kolonoskopija. Nors buvo atliktas ambulatorinis tyrimas, reikÄjo tikrinti dar kartÄ , ar tikrai auglys yra pirmiau nustatytoje vietoje. Gerai, kad operacijos metu dar kartÄ buvo daryta kolonoskopija. Individuali anatomija yra taip pat svarbi, pažeisti blužnį yra visokių galimybių. Blužnis yra Å¡alia kasos, todÄl yra tikimybÄ pažeisti kasÄ . Blužnies kraujavimo komplikacijos yra įvairios. Naviko paÅ¡alinimas buvo pagrįstas, operacija buvo reikalinga. Kasos uždegimo gydymas buvo pradÄtas.
NemaÄius operacijos technikos neįmanoma visko įvertinti. Chirurgas privalÄjo geriau nustatyti naviko lokalizacijos vietÄ , buvo bÅ«tina ir tikslinga papildoma kolonoskopija. Kaltinamasis pastebÄjo pažeidimÄ â paÅ¡alino kraujuojanÄiÄ blužnį, taÄiau negali pasakyti, ar jis pastebÄjo kasos pažeidimÄ , nes jis buvo mažo dydžio. Monitoriai to nerodo. Niekas neskirsto operacijų į sudÄtingas ir į nesudÄtingas. Pilvo atvÄrimas yra sudÄtinga operacija. Ilgai dirbantis chirurgas turi žinoti, kad galima pažeisti kasÄ ir turi laikytis atsargumo.
Eksperto praktikoje per 20 metų tokios situacijos matyti neteko, kad Å¡alinant navikÄ bÅ«tų pažeisti du organai. BÅ«na ir tokių situacijų, kai navikas bÅ«na labai įaugÄs, jo paÅ¡alinti neįmanoma, tuomet bÅ«tina aplink iÅ¡pjauti daug audinio, tam bÅ«tina tiksli naviko vietos lokalizacija. Tai, kad naviko ieÅ¡kota visai kitoje pusÄje, yra medicininÄ nesÄkmÄ. Tiesioginio ryÅ¡io tai su padarytu sužalojimu neturi, nors tuomet bÅ«tų buvÄs mažesnis pilvo organų traumavimas. Chirurgas turi bÅ«ti tikras, kÄ jis ruoÅ¡iasi daryti, buvo tikslinga viskÄ pasitikrinti.
ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas J. M. P. parodÄ, kad kaltinamojo nepažįsta. Tvirtina pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Mediciniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad pirmos operacijos metu buvo pažeista kasa. Tai, kad kasa buvo pažeista, buvo konstatuota atliekant patologinį tyrimÄ . Apie tai, jog buvo sÄ augos, patvirtinanÄių duomenų nÄra, niekur apie tai neparaÅ¡yta. TiesioginÄ pacientÄs mirties priežastis â kasos sužalojimas ir dÄl to kilusios komplikacijos. Tokio kasos sužalojimo buvo galima iÅ¡vengti.
Buvo atliekama naviko Å¡alinimo operacija, kiti sveiki organai neturÄjo bÅ«ti paÅ¡alinti. Tikslaus operacijos laiko iÅ¡ dokumentų nustatyti nebuvo galima. Operuojant nebuvo žinoma tiksli diagnozÄ, navikas rastas kitoje vietoje. Bet kokia intervencija į žmogaus kÅ«nÄ gali sukelti komplikacijas, net ir labai retas. Komplikacijų ir mirÄių dažnumas medicinoje skiriasi. Kiti iÅ¡vadas pateikÄ specialistai yra operuojantys gydytojai, jų nuomonÄ gali bÅ«ti kitokia. PakartotinÄ naviko paieÅ¡ka prieÅ¡ operacijÄ galÄjo turÄti tam tikras pasekmes.
BÅ«na, kad Å¡alinant blužnį, gali bÅ«ti pažeista kasa. Ä® klausimÄ , ar buvo padarytos grubios klaidos atliekant operacijÄ , atsakyti negali. Mediciniuose dokumentuose neparaÅ¡yta, kaip buvo atlikta operacija. Negali atsakyti, ar buvo privaloma atlikti pakartotinÄ fibrokolonoskopijÄ . IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad operacijos metu navikas nurodytoje vietoje nerastas, citologija nepatvirtinta, todÄl tikslinga buvo atlikti pakartotinÄ vibrokolonoskopijÄ . Å iuo atveju buvo intervencinis gydymas â operacija, todÄl diagnozÄ tokiam gydymui turÄjo bÅ«ti pagrįsta.
Negali atsakyti, ar buvo padarytos kokios nors klaidos. Specialistas A. R. patvirtino pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Atliekant kolonoskopijÄ tiksliÄ naviko vietÄ diagnozuoti yra sunku, yra tik anatominiai orientyrai. Operacijos metu naviko vieta buvo tikslinama kolonoskopu, taÄiau tuo aparatu galima sužaloti organÄ . Chirurgui buvo sunku turint netikslius tyrimo rezultatus. Praktikoje kelios kolonoskopijos nedaromos. Neradus naviko nustatytoje vietoje, atlikta kolonoskopija. Tai rodo chirurgo atidumÄ . Operacijos metu gali atsirasti blužnies pažeidimas, kasos uodega ir blužnis bÅ«na suÄjÄ Ä¯ vienÄ vietÄ , blužnis gali lengvai plyÅ¡ti.
Visada stengiamasi blužnį iÅ¡saugoti. Buvo mikro kasos pažeidimas. Organizmo reakcijos į tokį pažeidimÄ yra įvairios, jų prognozuoti neįmanoma. Operacijos metu buvo nesÄkmių â iÅ¡ pradžių nerastas navikas, jo ieÅ¡kota, prasidÄjo kraujavimas iÅ¡ blužnies, todÄl keitÄsi kasos matomumas. Jei polipas yra didesnis nei 1 cm, jį reikia Å¡alinti kolonoskopu arba chirurgiÅ¡kai. Gerybinis navikas storojoje žarnoje greitai virsta piktybiniu naviku ir jį bÅ«tina Å¡alinti. Tokios operacijos metu galimas blužnies pažeidimas, kasos uždegimas.
Pankreatitas yra sunkiai suvaldomas. Å iuo atveju buvo padaryta viskas, kÄ reikÄjo padaryti. Biopsija paimama operacijos metu ir siunÄiama tyrimui. Dokumentuose yra laiko nesutapimų, ko gero, padaryta klaida, jei buvo dokumentai pildomi vÄliau. Blužnies paÅ¡alinimÄ galima laikyti operacijos komplikacija, bet taip pasitaiko. Å iuo atveju aplaidumo požymių nÄra. Pacientai po operacijos pastoviai stebimi, reaguojama į kritinius momentus. Ä®raÅ¡ai medicininiuose dokumentuose yra daromi tada, kai bÅ«na nukrypimų nuo normos.
Jei viskas gerai â įraÅ¡ai nedaromi. Jo praktikoje buvo atvejų, kai buvo pažeista blužnis, kraujavimas sustabdytas. Buvo pažeidÄs pacientui kasÄ . Statistika yra įvairi, dviejų organų komplikacija reta, Å¡alinant navikÄ . Operacijos sÄkmÄ priklauso nuo žmogaus anatomijos. Kolonoskopijos metu iÅ¡pÅ«tus žarnas operuojanÄiam chirurgui sunkiau matyti žmogaus organus. IÅ¡ pradžių pacientei buvo nustatyta naviko vieta kairÄje pusÄje, nors jis buvo deÅ¡inÄje. Specialistas J.
T. patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ , parodÄ, kad kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo. Polipas buvo virÅ¡ 2 cm dydžio, tai buvo vÄžys. Kolonoskopija buvo kokybiÅ¡ka, tyrimai paimti tinkamai. Operacijos komplikacija buvo blužnies plyÅ¡imas kolonoskopijos metu. Tokia procedÅ«ra be reikalo nedaroma, nes ji invazinÄ. Iki operacijos buvo padaryta viskas, kas priklausÄ. Blužnis gali bÅ«ti pažeidžiama net iki 14 procentų atvejų. Nebuvo nurodyta pacientÄs kÅ«no sandara, svoris. Didelio svorio žmones operuoti yra sunkiau.
Normalu, kad asistentai operacijos metu mato ne viskÄ . Kadangi buvo gausus kraujavimas iÅ¡ blužnies, todÄl teko Å¡alinti blužnį. Å alinant blužnį kasos uždegimai pasitaiko apie 3,5 procentų atvejų. Gydytojai stengiasi to iÅ¡vengti. Dažnas Å¡irdies plakimas rodo vidinį kraujavimÄ , jis taip pat bÅ«tų operavÄs pakartotinai. Tai buvo didelÄs apimties operacija. Civilinio atsakovo â AAS âBTA Insurance Companyâ filialo Lietuvoje â atstovas V. M. paaiÅ¡kino, kad Å¡is įvykis laikomas ne draudiminiu.
Tuo metu galiojo taisyklÄs, kad įvykis nÄra draudiminis, kai padaromas nusikaltimas. Su vienu iÅ¡ nukentÄjusiųjų buvo sudaryta taikos sutartis, jam buvo iÅ¡mokÄta draudimo iÅ¡moka, todÄl nÄra pagrindo dar kartÄ tam paÄiam asmeniui reikalauti iÅ¡mokos. SprendimÄ dÄl taikos sutarties sudarymo priÄmÄ kita draudimo bendrovÄ, nors tai ir nebuvo draudiminis įvykis. Å iuos visus įgaliojimus perÄmÄ jų draudimo įmonÄ. Civilinio atsakovo â (duomenys neskelbtini) â atstovÄ D.
A. paaiÅ¡kino, kad su nukentÄjusiuoju A. Ž. sudaryta ir pasiraÅ¡yta taikos sutartis, jis gavo 9500 eurų iÅ¡mokÄ . Taikos sutartimi suderintos sÄ lygos, kad sutarties Å¡alys viena kitos atžvilgiu atsisako ir daugiau nereikÅ¡ jokių reikalavimų, susijusių su paciente A. Ž., ir nereikÅ¡ jų ateityje, todÄl jo civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje net negali bÅ«ti nagrinÄjamas. NukentÄjusieji A. Ž. ir Z. D. taip pat yra pareiÅ¡kÄ civilinius ieÅ¡kinius. PraÅ¡o atsižvelgti į teismų praktikÄ , nes ieÅ¡kinių sumos yra per didelÄs ir neadekvaÄios.
PanaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, mirus pacientui, jo Å¡eimos nariams iÅ¡mokos bÅ«na nuo 9000 iki 10000-14000 eurų. Taip pat pateiktos sÄ skaitos dÄl turtinÄs žalos atlyginimo â už gedulingus pietus, Å¡arvojimo salÄ, paminklÄ . Teismų praktikoje numatytas tokių iÅ¡laidų atlyginimas, taÄiau turi bÅ«ti pateikti visi tokias iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai. Atlygintinos tik įprastos, vidutinÄs kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidos, vadovaujantis protingumo kriterijais. 9500 eurų nÄra protingos iÅ¡laidos.
Nors L(duomenys neskelbtini) įtrauktos į Å¡iÄ bylÄ civiliniu atsakovu, taÄiau tokias žalas atlygina draudimo įmonÄ. Klinikos galÄtų bÅ«ti žalos mokÄtojas tik tuomet, jei nepakaktų draudimo įmonÄs atlyginamos sumos. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus deontologinÄs ekspertizÄs akte Nr. PEDM 2 (36)/20l8 (01) nurodyta, kad pas A. Ž. buvusio piktybinio naviko storojoje žarnoje dÄl naviko piktybinio pobÅ«džio, infiltruojanÄio žarnos sienelÄs pogleivį ir dydžio (3,5z3 cm), jo paÅ¡alinti fibrokolonoskopijos metu nebuvo galima, tam reikÄjo atviros operacinÄs intervencijos, kurios metu bÅ«tų galima atlikti žarnos dalies rezekcijÄ .
Patanatominio blužnies tyrimo duomenimis âblužnies vartų srityje matoma riebalinio audinio 4,5x3,5 cm plote ties riebaliniu audiniu matomas kraujo kreÅ¡ulys 5x2x1 cm dydžioâ â Å¡ie duomenys neatmeta sužalojimo galimybÄs, pažeidžiant blužnies vartų kraujagysles dÄl mechaninio poveikio į blužnį (operacijos metu blužnį atkeliant, tempiant, plÄÅ¡iant, ar vartų srities projekcijoje atliekant chirurginius pjÅ«vius ir pan.). Operacijos metu konstatuotas blužnies kapsulÄs plyÅ¡imas ir kraujavimas, taÄiau detalesnio blužnies vertinimo apraÅ¡ymo nÄra.
PooperacinÄ blužnies apžiÅ«ra ir apraÅ¡ymas tolesnÄs gydymo taktikos nekeistų. Jokių pacientÄs nusiskundimų dÄl kasos funkcijos bei klinikinių ir morfologinių kasos uždegimo požymių nei iki operacijos, nei operacijos 2015-02-12 metu nebuvo konstatuota. Kad kasos audinio ir jos aplinkinių audinių nekrotinis uždegimas ryÅ¡kiausias kasos uodegoje ir kÅ«ne, nurodyta A. Ž. kÅ«no autopsijos protokole (kasos audinyje matomi platÅ«s nekrozÄs plotai, iÅ¡reikÅ¡ta infiltracija leukocitais, pavieniais makrofagais, peripankreatiniuose riebaliniuose sluoksniuose gausÅ«s nekrozÄs plotai, matoma židininÄ uždegiminÄ infiltracija, pakitimai ryÅ¡kiausi kasos kÅ«ne bei uodegoje), kai tuo tarpu su blužnimi paÅ¡alinto kasos fragmento histologinÄ struktÅ«ra buvo normali.
Kasos uždegimas prasidÄjo po 2015-02-12 atliktos operacijos, t. y. po kasos sužalojimo, nes Å¡ios operacijos metu su blužnimi paÅ¡alinto kasos fragmento histologinÄ struktÅ«ra buvo normali, be uždegimo požymių. Kitų Å«minio kasos uždegimo priežasÄių nenustatyta. Operacijos metu 2015-02-12, net ir nustaÄius kasos audinio sužalojimÄ , tolesnÄ gydymo taktika nesikeistų. Po pirmosios operacijos iki antrosios operacijos taikytos gydymo priemonÄs buvo adekvaÄios pacientÄs bÅ«klei ir ligai, tame tarpe ir Å«miam pankreatitui.
A. Ž. 2015-02-12 atlikta storžarnÄs dalies rezekcijos ir blužnies paÅ¡alinimo operacija pati savaime yra sunki trauma, todÄl ankstyvas pooperacinis laikotarpis ir be kasos sužalojimo gali bÅ«ti sunkus, ir prasidÄjÄs potrauminis kasos uždegimas pirmomis valandomis galÄjo nesukelti ryÅ¡kesnių klinikinių požymių ir galÄjo bÅ«ti neatpažintas. Be to, po operacijos buvo skirti plataus spektro antibiotikai, antikoaguliantai, masyvi skysÄių infuzija, taikytini ir kasos uždegimo atveju. RyÅ¡kus A.
Ž. sveikatos blogÄjimas (neatitinkantis operacijos sudÄtingumo ir įprastinÄs bÅ«klÄs po analogiÅ¡kų operacijų) buvo stebimas 2015-02-13 ryte ir todÄl įtariant vidinį kraujavimÄ 9 val. buvo pradÄta pakartotinÄ operacija, kurios metu ir buvo nustatytas Å«mus antrinis nekrozinis kasos uždegimas. Ankstyvam Å«miam kasos uždegimui specifinio gydymo nÄra. Taikytas gydymas buvo tinkamas. Pagal įraÅ¡us ligos istorijoje jos pradÄtos taikyti 2015-02-13 13.25 val. intensyvios terapijos skyriuje: gydymas antibiotikais, skysÄių infuzijomis, antikoaguliantais, nuskausminamaisiais ir kitomis priemonÄmis.
Kaip matyti iÅ¡ operacijos protokolo, gyd. K. U. buvo vienas iÅ¡ trijų operavusių chirurgų ir galÄjo atlikti operacijos apraÅ¡ymÄ , kuris turÄjo bÅ«ti patvirtintas Ž. S. paraÅ¡u. Operavusieji chirurgai galÄjo visi kartu aptarti ir skirti atitinkamÄ gydymÄ (tai galÄjo dokumentuoti vienas iÅ¡ jų), kuris galÄjo bÅ«ti koreguojamas, papildomas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje dirbusių bei A. Ž. stebÄjusių ir gydžiusių gydytojų. Gydymo stacionare ligos istorijos 23-ame lape, esanÄiame operacijos apraÅ¡yme nurodyta, kad 2015-02-13 operacija pradÄta 9.00 val., operacijos trukmÄ â 2 val.
Operacijos protokolÄ suraÅ¡iusiu įvardintas prof. Ž. S., yra paraÅ¡as. PaaiÅ¡kinti tai, kad (duomenys neskelbtini) Anesteziologijos klinikos gydytojas G. A. 2015-02-13 tik 10.00 val. gavo sutikimÄ iÅ¡ pacientÄs A. Ž. anestezijai atlikti, pagal turimus medicinos dokumentų duomenis negalima. Yra ir kitų įrašų Gydymo stacionare ligos istorijoje, kurie apsunkina medicininÄs pagalbos teikimo chronologijos įvertinimÄ 2015-02-13: 2015-02-13, 10.30 val. gyd. E. R. įraÅ¡as (6 lapas), pasibaigiantis žodžiais ânusprÄsta pacientÄ vežti į operacinÄâ; 2015-02-13 atliekant operacijÄ Anestezijos lape (31 lapas) nurodytos Å¡ios laiko reikÅ¡mÄs â 10.30-11-12-13.00 val.; (duomenys neskelbtini) LaboratorinÄs medicinos klinikos Mikrobiologijos laboratorijos tyrimų rezultatų lapai (32 ir 33 lapas), kuriuose nurodyti pilvaplÄvÄs ertmÄs sekreto paÄmimo pasÄliui laikas â 2015-02-13, 11.20 val., sekreto iÅ¡ pilvo paÄmimo laikas â 2015-02-13, 11.35 val.
Tokie skirtingi duomenys neleidžia nustatyti tikslaus 2015-02-13 operacijos pradžios ir pabaigos laiko. Tyrimui pateiktose operacijų žurnalo kopijose jų atlikimo (pradžios ir pabaigos) laikas nenurodytas. Pirmosios operacijos metu paÅ¡alintos blužnies ložÄje rastas 150 g kraujo kreÅ¡ulys galÄjo susidaryti tiek nepaÅ¡alinus kraujo, iÅ¡siliejusio pirmosios operacijos metu, tiek pakraujavus po atliktos pirminÄs operacijos. Toks sukreÅ¡Äjusio kraujo kiekis esminÄs įtakos A. Ž. sveikatos bÅ«klei ir jos blogÄjimui neturÄjo.
Medicininių duomenų, patvirtinanÄių, kad pacientei A. Ž. prof. Ž. S. 2015-02-13 atliekamos reoperacijos metu nustatÄ kasos uodegos sužalojimÄ (kasos uodegos dalies audinių atpjovimÄ ), jo apimtį, padarytÄ jo pirmosios operacijos metu ir diagnozavo kasos uždegimo priežastis (kilmÄ), nÄra. Kasos uždegimas buvo įvardintas kaip antrinis, nepatikslinant jo kilmÄs. Pacientei A. Ž. po atliktos reoperacijos (duomenys neskelbtini) CentrinÄs reanimacijos skyriuje buvo taikytas tinkamas ir savalaikis medikamentinis gydymas, tinkamos ir savalaikÄs priežiÅ«ros ir slaugos priemonÄs. A.
Ž. kÅ«no patologinÄs anatomijos tyrimo metu (kitų tyrimų, atliktų (duomenys neskelbtini) PatologinÄs anatomijos klinikoje metu) objektyviai nebuvo nustatyta mirusios pacientÄs žarnyno, kitų organų ir audinių sÄ augų požymių. Pagal (duomenys neskelbtini) klinikoje nustatytÄ A. Ž. ligÄ â storosios žarnos vÄžys, įvertinant naviko iÅ¡plitimÄ ir jo pavojingumÄ gyvybei konkreÄiu laikotarpiu (A. Ž. gydymo (duomenys neskelbtini) Chirurgijos klinikoje 2015 m. laikotarpiu), negalima objektyviais medicininiais duomenimis pagrįsti, jog A.
Ž. mirÄ bÅ«tent nuo Å¡ios ligos (jai diagnozuoto storosios žarnos vÄžio tiesiogiai sukeltų komplikacijų). Blužnies sužalojimas ir jos paÅ¡alinimas, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklÄmis, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kasos sužalojimas (kasos uodegos audinių atpjovimas), vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklÄmis, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. âBiopsinÄs ir operacinÄs medžiagos siuntime tirtiâ (40-as ligos istorijos lapas) nurodyta medžiagos siuntimo data 2015-02-15, nors medžiagos gavimo Patologijos skyriuje nurodyta data 1915-02-12.
Atsakant į kitus pateiktus ekspertų komisijai klausimus, suformuluotus 2017-04-18 teisÄjo nutartyje skirti pakartotinÄ deontologinÄ ekspertizÄ, ekspertų komisijos narių nuomonÄs iÅ¡siskyrÄ, todÄl buvo pateiktos skirtingos iÅ¡vados likusiais klausimais. Ekspertų komisijos nariai â (duomenys neskelbtini) Pilvo chirurgijos centro I pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas A. R. ir (duomenys neskelbtini) Pilvo chirurgijos centro II pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas J. T. atsakÄ Ä¯ klausimus, jog vertinant fibrokolonoskopijos (FKS) tyrimo apraÅ¡ymÄ , auglio endoskopinis vaizdas buvo bÅ«dingas žarnos vÄžiui.
Atlikus naviko biopsijÄ nustatyta, kad tai tubuloviliozinÄ adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija. A. Ž. įtarus piktybinį auglį storojoje žarnoje, bÅ«tinas papildomas tyrimas â kompiuterinÄ tomografija naviko iÅ¡plitimo laipsniui nustatyti prieÅ¡ operacijÄ buvo atlikta ambulatoriÅ¡kai 2015-01-28. Papildomų tyrimų nereikÄjo, nes ambulatoriÅ¡kai atlikti instrumentiniai ir kiti tyrimai buvo pakankami, kad bÅ«tų atliekama operacija. Netiksliai nustatyta naviko lokalizacija galÄjo bÅ«ti ir buvo patikslinta operacijos metu.
Pagal ambulatoriÅ¡kai iki atvykimo į stacionarÄ A. Ž. nustatytÄ (biopsinÄ) diagnozÄ â tubuloviliozinÄ adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija buvo galima atlikti naviko paÅ¡alinimo atvirÄ operacijÄ su žarnos dalies rezekcija. Po paÅ¡alinto naviko pathistologinio iÅ¡tyrimo matyti, kad operacinis naviko paÅ¡alinimas buvo pagrįstas. Vertinant FKS metodo galimybes, esant individualiam pasaitų ilgiui ir paslankumui bei kitoms individualioms anatominÄms savybÄms, labai tiksliai įvertinti naviko lokalizacijÄ yra problematiÅ¡ka.
Objektyvių medicininių duomenų, kurie patvirtintų prof. Ž. S. teiginį apie sÄ augų su blužnimi buvimÄ , pateiktuose medicinos dokumentuose nÄra. Be to, PatologinÄs anatomijos autopsijos protokole Nr. A21-15 nurodyta, kad pilvaplÄvÄs sÄ augų nÄra. TaÄiau anatomiÅ¡kai dažnai storoji žarna ir taukinÄ bÅ«na glaudžiame ryÅ¡yje su blužnies kapsule. Kokiu bÅ«du buvo pažeista blužnis ir kokio dydžio Å¡is pažeidimas buvo, objektyvių duomenų nÄra. Patanatominio blužnies tyrimo duomenimis âblužnies vartų srityje matoma riebalinio audinio 4,5x3,5 cm plote ties riebaliniu audiniu matomas kraujo kreÅ¡ulys 5x2x1 cm dydžioâ, taÄiau apie blužnies kapsulÄs pažeidimÄ duomenų nÄra.
DÄl Å¡ios priežasties, t. y. nesant blužnies sužalojimo apraÅ¡ymo, negalima objektyviai nustatyti blužnies pažeidimo pobÅ«džio, formos, dydžio ir priežasties. Jokių objektyvių duomenų, kad blužnį su aplinkiniais audiniais siejo sÄ augos, nÄra (tiek lavono, tiek iÅ¡operuotos blužnies patanatominio tyrimo duomenys to nepatvirtina). Kai kurių autorių duomenimis (Langvein ir kt,, 1984) blužnies sužalojimo rizika tokių operacijų metu yra iki 8 procentų. ChirurginÄs technikos požiÅ«riu A.
Ž. operacijos metu 2015 m. vasario 12 d. buvo galima (įmanoma) storÄ jÄ Å¾arnÄ (suaugusiÄ sÄ augomis su blužnimi) atidalinti nuo blužnies jos nesužalojant. Kai kurių autorių duomenimis (Langvein ir kt., 1984) blužnies sužalojimo rizika tokių operacijų metu yra iki 8 procentų. PrieÅ¡ atliekant bet kokį operacinį veiksmÄ privalu įvertinti galimybes jį atlikti nepažeidžiant kitų greta esanÄių audinių ir organų, imtis apsaugos priemonių, kad aplinkiniai audiniai nebÅ«tų sužaloti.
Ar tai buvo atlikta Å¡alinant blužnį ir storžarnÄ â duomenų operacijos apraÅ¡yme nÄra. Medicinos literatÅ«roje yra duomenų, kad kasos uodega dažniausiai (92 proc.) yra arti blužnies vartų: 70 proc. atvejų â mažiau kaip 1 cm atstumu, o 30 proc. â tiesiogiai lieÄiasi su blužnimi. Esant kraujavimui, tiksliai įvertinti organų tarpusavio santykį yra sudÄtinga. Kasos traumavimas Å¡alinant blužnį gali siekti iki 16 procentų. Atliekant blužnies paÅ¡alinimo operacijÄ , jos metu buvo galima iÅ¡vengti kasos chirurginio sužalojimo (kasos uodegos audinių atidalinimo kartu su blužnimi).
TaÄiau dÄl kraujavimo Å¡i komplikacija galima ir apraÅ¡oma medicininÄje literatÅ«roje. A. Ž. operacijos metu atliekant blužnies paÅ¡alinimÄ kasos dalies audinio Å¡alinti nereikÄjo. Patohistologinio tyrimo metu makroskopinio kasos audinio apraÅ¡ymo nÄra, jis apraÅ¡ytas tik mikroskopiniame tyrime, kas rodo, kad kasos audinio sužalojimas galÄjo bÅ«ti minimalus. NÄra duomenų, kad operacijÄ atliekantis prof. Ž. S. bÅ«tų nustatÄs, jog kartu su blužnimi ir dviem limfmazgiais buvo paÅ¡alintas ir kasos normalaus audimo fragmentas, kuris galÄjo bÅ«ti labai nedidelis (tai konstatuota tik atliekant mikroskopinį paÅ¡alintos blužnies ir aplinkinių audinių tyrimÄ ).
Ä®raÅ¡us medicinos dokumentuose gali atlikti tiek gydantis gydytojas, tiek gydytojas rezidentas, suderinÄs įrašų turinį su gydanÄiu gydytoju. Pagal įraÅ¡us gydymo stacionare ligos istorijoje kitas įraÅ¡as po operacijos apraÅ¡ymo pažymÄtas 2015-02-13 8.00 val. (gyd. D. Å .). 2015-02-13 9.00 val. gyd. R. R. įraÅ¡as: âskundžiasi Å¡irdies plakimu. Obj.: Å¡irdies veikla ritmiÅ¡ka 120 k/min. Yra sinusinÄ tachikardijaâ. Esant normaliai pooperacinei eigai, įraÅ¡ai medicinos dokumentuose padaryti nepavÄluotai.
PacientÄs A. Ž. pilvaplÄvÄs ertmÄje susikaupÄ apie 400 ml hemoraginio pankreatinio skysÄio (sekreto), aptikto reoperacijos metu, o taip pat steatozinių masių kasos uodegos projekcijoje dÄl pirmosios operacijos metu iÅ¡sivysÄiusio kasos uždegimo. Å is sekretas, kaip kasos uždegimo produktas ir jo kiekis pats savaime didesnÄs įtakos sveikatos bÅ«klei neturÄjo. Prof. Ž. S. įvardino kasos uždegimÄ kaip antrinį, taÄiau nenurodÄ anatominio kasos sužalojimo, kurio galÄjo nematyti dÄl kraujavimo pirmos operacijos metu ir dÄl nekrotinio pankreatito â antros operacijos metu.
TikÄtina, kad pacientei A. Ž. tiek pirmosios operacijos metu, tiek reoperacijos metu, nustaÄius kasos sužalojimÄ ir operavus kasÄ (paÅ¡alinant jÄ ar dalį jos) nebuvo galimybÄs iÅ¡gelbÄti A. Ž. gyvybÄs, sumažinti kasos pažeidimo sukeltas pasekmes. SkysÄių susikaupimas pleuros ertmÄse iÅ¡sivystÄ dÄl Å«maus pankreatito, Å¡oko ir dauginio organų disfunkcijos sindromo, kuriuos, savo ruožtu, lÄmÄ pooperacinis nekrotinis kasos uždegimas. Vertinant staigų pacientÄs sveikatos bÅ«klÄs blogÄjimÄ , skystis pleuros ertmÄse susikaupÄ paskutinÄ jos gyvenimo parÄ , o jo susikaupimas, kartu su kitais patologiniais reiÅ¡kiniais (Å«mus pankreatitas, Å¡okas, dauginis organų disfunkcijos sindromas) buvo vienas iÅ¡ faktorių, sunkinanÄių bendrÄ bÅ«klÄ, bet lemiamos reikÅ¡mÄs iÅ¡eiÄiai neturÄjo.
Å ioje situacijoje skysÄio iÅ¡ pleuros ertmių Å¡alinti chirurginiu bÅ«du nereikÄjo. KlinikinÄ A. Ž. diagnozÄ ir patologinÄs anatomijos diagnozÄ suformuluotos teisingai. Atsakyti, ar gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A-4401 034 (2015 m.) klinikinÄje galutinÄje diagnozÄje ir patologinÄs anatomijos diagnozÄje turÄjo bÅ«ti įraÅ¡yti detalizuoti žarnyno operacijos (jo paÅ¡alintų dalių), blužnies paÅ¡alinimo, kasos uodegos chirurginio sužalojimo duomenys, kurie iÅ¡samiai pagrįstų (atskleistų) pacientÄs A.
Ž. mirtį sukÄlusių veiksnių, priežasÄių, sÄ lygų, aplinkybių visumÄ , negalima, nes negalima sprÄsti, ar Å¡ias diagnozes raÅ¡Ä gydytojai turÄjo duomenis apie tai, kad kartu su paÅ¡alinta blužnimi buvo paÅ¡alinta (nupjauta) kasos dalis. KlinikinÄs galutinÄs ir patologinÄs anatomijos diagnozių sutapimo ar nesutapimo vertinimo medicinos dokumentuose nÄra. Komisijos nuomone, Å¡ios diagnozÄs iÅ¡ esmÄs sutapo. A. Ž. kasos sužalojimas jai atliktos operacijos metu su kasos uždegimu galÄjo bÅ«ti lemiamu veiksniu A.
Ž. mirÄiai. Ekspertų komisijos nariai â (duomenys neskelbtini) vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. ir ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo medicinos ekspertas R. R. atsakÄ Ä¯ klausimus, jog iki atvykimo į (duomenys neskelbtini) operaciniam gydymui A. Ž. tiksli diagnozÄ nebuvo nustatyta: nebuvo patikslinta nei auglio lokalizacija, nei jo piktybiÅ¡kumas, nes 2014-12-29 atlikus fibrokolonoskopijÄ (FKS) nustatyta, kad navikas yra skersinÄje žarnoje netoli kepenų linkio, o operacijos metu rastas nusileidžianÄiojoje storojoje žarnoje už blužnies linkio.
Tuo metu atlikus naviko biopsijÄ nustatyta, kad tai tubuloviliozinÄ adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija. Auglio lokalizacija buvo patikslinta operacijos metu. Po operacijos atlikus patohistologinį tyrimÄ nustatyta, kad tai infiltracinÄ storosios žarnos adenokarcinoma tubulioviliozinÄs adenomos fone pTINO Mx LVO RO, G2. DiagnozÄs patikslinimui prieÅ¡ operacijÄ buvo tikslinga pakartotinai atlikti FKS ir auglio biopsijÄ , nes storosios žarnos vÄžio diagnozÄ iki operacijos nebuvo patvirtinta histologiniu tyrimu.
Be to, pakartotinÄs FKS metu galÄjo bÅ«ti patikslinta naviko lokalizacija. Pagal ambulatoriÅ¡kai iki atvykimo į stacionarÄ A. Ž. nustatytÄ (biopsinÄ) diagnozÄ â tubuloviliozinÄ adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija bei įvertinus naviko dydį â 3,5x3 cm, reikÄjo atviros operacinÄs intervencijos, kurios metu bÅ«tų galima atlikti žarnos dalies rezekcijÄ . Po paÅ¡alinto naviko pathistologinio iÅ¡tyrimo matyti, kad operacinis naviko paÅ¡alinimas buvo pagrįstas. TaÄiau prieÅ¡ operacijÄ neatlikus pakartotinÄs FKS ir biopsijos buvo prarasta galimybÄ histologiÅ¡kai patvirtinti žarnos vÄžio diagnozÄ ir patikslinti naviko lokalizacijÄ dar iki operacijos.
Pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų, kurie leistų atsakyti į klausimÄ , kodÄl pirminÄs fibrokolonoskopijos metu buvo nustatyta netiksli naviko lokalizacija, nÄra. Vertinant FKS metodo galimybes, esant individualiam pasaitų ilgiui ir paslankumui bei kitoms individualioms anatominÄms savybÄms, labai tiksliai įvertinti naviko lokalizacijÄ yra problematiÅ¡ka. TaÄiau pastaroji aplinkybÄ dar kartÄ patvirtina, kad prieÅ¡ operacijÄ buvo tikslinga pakartotinai atlikti FKS. Objektyvių medicininių duomenų, kurie patvirtintų prof. Ž.
S. teiginį apie sÄ augų su blužnimi buvimÄ , pateiktuose medicinos dokumentuose nÄra. PažymÄtina, kad ir patologinÄs anatomijos autopsijos protokole Nr. A21-15 nurodyta, kad pilvaplÄvÄs sÄ augų nÄra. Pagal turimus medicininius duomenis lokalaus storosios žarnos sÄ augų su blužnimi buvimo paaiÅ¡kinti negalima. Kitos lokalizacijos žarnyno sÄ augų su pilvo ertmÄs organais, su juo kontaktuojanÄiais aplinkiniais audiniais taip pat nenustatyta. Kokiu bÅ«du buvo pažeista blužnis ir kokio dydžio Å¡is pažeidimas buvo â objektyvių duomenų nÄra.
Patanatominio blužnies tyrimo duomenimis âblužnies vartų srityje matoma riebalinio audinio 4,5x3,5 cm plote ties riebaliniu audiniu matomas kraujo kreÅ¡ulys 5x2x1 cm dydžioâ, taÄiau apie blužnies kapsulÄs pažeidimÄ duomenų nÄra. DÄl Å¡ios priežasties, t. y. nesant blužnies sužalojimo apraÅ¡ymo, negalima objektyviai pagrįsti buvusio blužnies kapsulÄs sužalojimo fakto ir sprÄsti apie tikÄtinÄ blužnies pažeidimo pobÅ«dį, formÄ , dydį ir galimas priežastis.
Jokių objektyvių duomenų, kad blužnį su aplinkiniais audiniais siejo sÄ augos, nÄra (tiek lavono, tiek iÅ¡operuotos blužnies patanatominio tyrimo duomenys to nepatvirtina). ChirurginÄs technikos požiÅ«riu A. Ž. operacijos metu 2015-02-12 buvo galima (įmanoma) storÄ jÄ Å¾arnÄ (suaugusiÄ sÄ augomis su blužnimi) atidalinti nuo blužnies jos nesužalojant. PrieÅ¡ atliekant bet kokį operacinį veiksmÄ privalu įvertinti galimybes jį atlikti nepažeidžiant kitų greta esanÄių audinių ir organų, imtis apsaugos priemonių, kad aplinkiniai audiniai nebÅ«tų sužaloti.
Ar tai buvo atlikta Å¡alinant blužnį ir storžarnÄ â duomenų operacijos apraÅ¡yme nÄra. Medicinos literatÅ«roje yra duomenų, kad kasos uodega dažniausiai (92 proc.) yra arti blužnies vartų: 70 proc. atvejų â mažiau kaip 1 cm atstumu, o 30 proc. â tiesiogiai lieÄiasi su blužnimi. TeoriÅ¡kai ir chirurginÄs praktikos požiÅ«riu kasos uodegos pažeidimo tikimybÄ Å¡alinant (operuojant) blužnį yra galima ir apie tai privalo (turi) žinoti tokias operacijas atliekantys specialistai.
Atliekant blužnies paÅ¡alinimo operacijÄ , jos metu buvo galima iÅ¡vengti kasos chirurginio sužalojimo (kasos uodegos audinių atidalinimo kartu su blužnimi). DÄl kraujavimo Å¡i komplikacija galima ir apraÅ¡oma medicininÄje literatÅ«roje. TaÄiau kasos sveiko audinio sužalojimas, paÅ¡alinant (nupjaunant) jos fragmentÄ , Å¡alinant skersinÄs žarnos fragmentÄ , blužnį, nesant navikinio audinio peraugimo į aplinkinius audinius, net ir esant kraujavimui, medicininių požiÅ«riu negali bÅ«ti pateisinamas ar vertinamas kaip įprastine operacijos eiga.
A. Ž. operacijos metu atliekant blužnies paÅ¡alinimÄ kasos dalies audinio Å¡alinti nereikÄjo. NÄra duomenų (įrašų ligos istorijoje), kad operacijÄ atliekantis prof. Ž. S. bÅ«tų nustatÄs, jog kartu su blužnimi ir dviem limfmazgiais buvo paÅ¡alintas ir kasos normalaus audinio fragmentas (tai konstatuota atliekant patanatominį paÅ¡alintos blužnies ir aplinkinių audinių tyrimÄ ). Medicinos dokumentų pildymo reglamentavimo klausimai ir teisinis Å¡io proceso reglamentavimas neatitinka specialių medicininių žinių, todÄl atsakyti į šį klausimÄ negalima.
Pagal įraÅ¡us gydymo stacionare ligos istorijoje, kitas įraÅ¡as po operacijos apraÅ¡ymo pažymÄtas 2015-02-13 8.00 val. (gyd. D. Å .), 2015-02-13 9.00 val. gyd. R. R. įraÅ¡as: âskundžiasi Å¡irdies plakimu. Obj.: Å¡irdies veikla ritmiÅ¡ka 120 k/min. Yra sinusinÄ tachikardijaâ. Toks sveikatos bÅ«klÄs vertinimas medicinos dokumentuose vertintinas kaip pernelyg vÄlyvas, ypaÄ vertinant pirmosios operacijos metu įvykusiÄ ir apraÅ¡ytÄ komplikacijÄ â blužnies pažeidimÄ , dÄl kurio blužnis buvo paÅ¡alinta, ir tolesnius pacientÄs sveikatos bÅ«klÄs pokyÄius (blogÄjimÄ ) ir pasekmes â pacientÄs mirtį.
PacientÄs A. Ž. pilvaplÄvÄs ertmÄje susikaupÄ apie 400 ml hemoraginio pankreatinio skysÄio (sekreto), aptikto reoperacijos metu, o taip pat steatozinių masių kasos uodegos projekcijoje po pirmosios operacijos metu padaryto kasos pažeidimo ir besivystanÄio kasos uždegimo. Å io sekreto kaupimasis pilvaplÄvÄs ertmÄje lÄmÄ pilvo organų pažeidimus (taukinÄs nekrozÄ, aplinkinių audinių infiltracijÄ ir uždegimÄ ). Prof. Ž. S. turÄjo siekti nustatyti kasos uždegimo priežastinius ryÅ¡ius, tikÄtina, jog turÄjo galimybÄ nustatyti jo padarytÄ kasos sužalojimÄ pirmosios operacijos metu (tame tarpe ir antrosios operacijos atlikimo metu) ir privalÄjo tai dokumentuoti.
Atsakyti, ar pacientei A. Ž. tiek pirmosios operacijos metu, tiek reoperacijos metu, nustaÄius kasos sužalojimÄ bÅ«tų buvusi galimybÄ iÅ¡gelbÄti A. Ž. gyvybÄ, negalima, nes Å¡io klausimo sprendimui nÄra moksliÅ¡kai pagrįstos metodikos, o literatÅ«ros Å¡altiniai nurodo skirtingus pacientų iÅ¡gyvenamumo rodiklius nekrotinio pankreatito atvejais (nuo 5 iki 50 procentų). Kasos pažeidimo atvejais pirmosiomis paromis po pažeidimo chirurginis gydymas (kasos ar jos dalies paÅ¡alinimas) netaikomas, o pankreatito vystymasis yra neiÅ¡vengiamas.
SkysÄių susikaupimas pleuros ertmÄse iÅ¡sivystÄ dÄl Å¡oko ir dauginio organų disfunkcijos sindromo, kuriuos lÄmÄ kasos pažeidimas pirmosios operacijos metu su uždegimu. Be to, skysÄio susikaupimas pleuros ertmÄse gali bÅ«ti vertinamas ir kaip tiesioginÄ pankreatito pasekmÄ â dÄl retroperitoniniu (užpilvaplÄviniu) tarpu į pleuros ertmÄ kylanÄio uždegiminio proceso. Vertinant staigų pacientÄs sveikatos bÅ«klÄs blogÄjimÄ , skystis pleuros ertmÄse susikaupÄ paskutinÄ jos gyvenimo parÄ , o jo susikaupimas, kartu su kitais patologiniais reiÅ¡kiniais (Å¡okas, dauginis organų disfunkcijos sindromas) buvo vienas iÅ¡ faktorių, sunkinanÄių bendrÄ bÅ«klÄ.
Å ioje situacijoje, dÄl greitai progresuojanÄio sveikatos bÅ«klÄs blogÄjimo, skysÄio iÅ¡ pleuros ertmių Å¡alinti chirurginiu bÅ«du nereikÄjo. KlinikinÄ A. Ž. mirties priežasties diagnozÄ ir patologinÄs anatomijos diagnozÄ etiopatogenetiniu (ligos priežasties ir jos vystymosi) požiÅ«riu suformuluotos neteisingai. Pagrindine mirties priežastimi (liga) turÄjo bÅ«ti įvardintas kasos pažeidimas su pooperaciniu nekrotiniu kasos uždegimu. Blužnies pažeidimas ir dÄl to atliktas jos paÅ¡alinimas taip pat turÄjo atsispindÄti diagnozÄje.
Kasos ir blužnies pažeidimas galÄjo bÅ«ti įvardinti ir kaip komplikacija, įvykusi atliekant storosios žarnos rezekcijos operacijÄ , TaÄiau Å¡iuo atveju operacijos komplikacijos (blužnies ir kasos pažeidimas) diagnozÄje nebuvo įvardintos nei kaip pagrindinÄ liga, nei kaip komplikacijos. KlinikinÄs galutinÄs ir patologinÄs anatomijos diagnozių sutapimo ar nesutapimo vertinimo medicinos dokumentuose nÄra. Å ios diagnozÄs, tokios, kaip paraÅ¡ytos A. Ž. medicinos dokumentuose, iÅ¡ esmÄs sutapo, taÄiau, kaip ir nurodyta 38-ame iÅ¡vados punkte, jos vertintinos kaip neteisingos, A.
Ž. kasos sužalojimas jai atliktos operacijos metu buvo lemiamu veiksniu, sukÄlusiu A. Ž. mirtimi pasibaigusias komplikacijas (3 t., b. l. 2-15). IÅ¡ pateiktos Ž. S. darbo sutarties Nr.2 881 matyti, kad 2015 m. vasario mÄnesį Ž. S. dirbo (duomenys neskelbtini) chirurgijos gydytojo pareigose (4 t., b.l. 122-124). IÅ¡ Ž. S. medicinos praktikos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotos Sveikatos apsaugos ministerijos 2004-12-24, matyti, kad Ž. S. turi teisÄ verstis medicinos praktika pagal abdominalinÄs chirurgijos gydytojo profesinÄ kvalifikacijÄ (4 t., b. l. 125) III.
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudÄtis yra materialioji, todÄl Å¡ios normos taikymas galimas nustaÄius, kad buvo padaryta prieÅ¡inga valstybÄs tarnybai veika â valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dÄl to atsirado padarinių â Å¡iame straipsnyje nurodyti įstatymo saugomi gÄriai patyrÄ didelÄ Å¾alÄ ; kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys.
Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiÅ¡kinamas kaip neteisÄtas valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra bÅ«tinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas â aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-419/2012 ir kt.). Tarnybos pareigų neatlikimas, numatytas BK 229 straipsnyje, turi bÅ«ti sukÄlÄs padarinius â didelÄ Å¾alÄ valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Jeigu įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nÄra priežastinio ryÅ¡io, BK 229 straipsnis netaikomas. NeteisÄtas valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra bÅ«tinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas pripažįstamas savo pareigų neatlikimu, o valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiÅ¡kas, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų, â netinkamu savo pareigų atlikimu.
Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybÄs tarnautojai, be kita ko, yra ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybÄs ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus. To paties straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, koks asmuo prilyginamas valstybÄs tarnautojui, t.y. kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas vieÅ¡ame arba privaÄiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verÄiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisÄ veikti Å¡io juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.
Pagal Å¡ias nuostatas asmuo, dirbantis juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje ar užsiimantis profesine veikla, gali bÅ«ti pripažintas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu, jeigu jo veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ vieÅ¡oji paslauga â valstybÄs ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, Å¡vietimo, mokslo, kultÅ«ros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Ä®statymų nustatytais atvejais ir tvarka vieÅ¡Ä sias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.
ValstybÄs tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali bÅ«ti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinÄ veikla reiÅ¡kia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ ) teikimÄ . Å is darbas ar profesinÄ veikla turi bÅ«ti susijusi su teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų atlikimu, t. y. iÅ¡ esmÄs tokių, kuriais bÅ«tų siekiama užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
Teismų praktikoje valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas, yra pripažįstamas ligoninÄje dirbantis gydytojas (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355/2011). Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 132 straipsnį, bÅ«tina nustatyti, kad:
1) bÅ«tent kaltininko veika buvo nukentÄjusiojo mirties priežastis, t. y. jog tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys, nes Å¡ie padariniai buvo dÄsningas kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) rezultatas;
2) jo kaltÄ dÄl kito žmogaus mirties (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2014). Pripažįstant asmenį kaltu dÄl Å¡io nusikaltimo, bÅ«tina nustatyti, kokiu konkreÄiai neteisÄtu veikimu ar neveikimu jis sukÄlÄ kitam asmeniui mirtį, t. y. atÄmÄ gyvybÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2014). PažymÄtina ir tai, kad baudžiamosiose bylose dÄl galimo nusikalstamų veikų padarymo (tarp jų gyvybÄs atÄmimo) kai kurios faktinÄs aplinkybÄs ne visada gali bÅ«ti itin tiksliai nustatomos, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad tokiose situacijose baudžiamosios atsakomybÄs taikymas neįmanomas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau â BPK) nustatyti principai ir įrodinÄjimo taisyklÄs nÄra pažeidžiamos, jei bylos duomenys leidžia patikimai nustatyti esmines teisingam bylos iÅ¡sprendimui aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425-222/2016). Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumÄ : veikÄ (teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (įvykis, kurio metu žuvo žmonių) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.
BK 132 straipsnio 3 dalies formuluotÄ rodo, kad straipsnyje yra įtvirtinta blanketinÄ norma, kuri reiÅ¡kia, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kurios nÄra konkreÄiai iÅ¡dÄstytos nei BK normoje, nei kituose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios dispozicijos konkretinimo reikia ieÅ¡koti kito teisÄs akto normose. Specialios elgesio saugumo taisyklÄs skirtingoms asmenų veiklos sritims gali bÅ«ti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobÅ«džio teisÄs aktais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. gegužÄs 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019).
BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicijoje tiesiogiai nustatyti tik padariniai â žmogaus mirtis. Tai reiÅ¡kia, kad pripažįstant asmenį kaltu dÄl Å¡io nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidÄ tam tikro norminio akto reikalavimÄ arba bendrojo pobÅ«džio pareigÄ rÅ«pintis kitų asmenų saugumu, o bÅ«tina nustatyti, kokiu konkreÄiai neteisÄtu veikimu ar neveikimu jis sukÄlÄ kitam asmeniui mirtį (atÄmÄ gyvybÄ) ir kad bÅ«tent Å¡is veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017).
KasacinÄje praktikoje pabrÄžiama, kad atsakomybÄ už gyvybÄs atÄmimÄ dÄl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių â žmogaus mirties â yra priežastinis ryÅ¡ys. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyta, kad kaltininko veika objektyviai, dÄsningai nulÄmÄ Å¾mogaus mirtį (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-511/2019). Pagal BK 16 straipsnio nuostatas nusikaltimas yra neatsargus, jei jis yra padarytas dÄl nusikalstamo pasitikÄjimo, jeigu jį padarÄs asmuo numatÄ, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti Å¡iame kodekse numatytus padarinius, taÄiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄjosi jų iÅ¡vengti (BK 16 str. 2 d.), arba dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padarÄs asmuo nenumatÄ, kad dÄl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog neatsargus gyvybÄs atÄmimas dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatÄ, kad jo veika gali atimti gyvybÄ kitam žmogui, taÄiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turÄjo ir galÄjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. TurÄjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamus veiksmus, buvimÄ .
Tokia pareiga gali kilti iÅ¡ įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnÄs veiklos, gyvenimo patirties ir pan. GalÄjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinÄio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybÄ konkreÄioje situacijoje suvokti daromos veikos pavojingumÄ ir numatyti kito žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinÄs kaltininko asmenines savybes â patirtį, kompetencijÄ , iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klÄ ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. lapkriÄio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-193-895/2016).
Teismas visus įrodymus privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismų praktikoje ekspertizÄs aktuose ir specialisto iÅ¡vadose atsakymai formuluojami skirtingomis formomis â nuo kategoriÅ¡kų iki tikÄtinų, sÄ lyginių iÅ¡vadų.
Grindžiant nuosprendžius ekspertizÄs aktais, specialistų iÅ¡vadomis, kuriuose daromos tikÄtinos iÅ¡vados, nÄra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir kad buvo remtasi neleistinais įrodymais. TikÄtinų iÅ¡vadų įrodomoji reikÅ¡mÄ yra mažesnÄ, taÄiau teismas tokia iÅ¡vada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas iÅ¡vadas, jei tokiomis iÅ¡vadomis įrodinÄjamos bylos aplinkybÄs yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).
Be to, vien tai, kad kai kurios ekspertų (specialistų) iÅ¡vados yra tikÄtinos, tai savaime nepaneigia ekspertų (specialistų) iÅ¡vadų pagrįstumo, jeigu jos buvo vertinamos kartu su kitais byloje esanÄiais įrodymais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-303/2017, 2016 m. gegužÄs 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016). EkspertizÄs aktÄ ar eksperto ar specialisto iÅ¡vadÄ teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esanÄių įrodymų iÅ¡tyrimu.
ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai, pateikdami iÅ¡vadÄ Nr. DM 68/15(01), nurodÄ, jog A. Ž. 2015-02-12 hospitalizacijos Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje metu buvo nustatyta neteisinga diagnozÄ. KonkreÄiu atveju buvo tikslinga atlikti pakartotinÄ fibrokolonoskopijÄ ir paimti biopsijÄ histologinio tyrimo diagnozÄs patikslinimui. Å io tyrimo dÄka galima bÅ«tų patikslinti naviko buvimo vietÄ ir vertifikuoti patį navikÄ . Be to, profesorių A. A. G. ir N.E. S. pateiktoje teismo medicinos specialisto konsultacinÄje iÅ¡vadoje Nr. A-KI-283-39 taip pat patvirtinta, jog A.
Ž. storosios žarnos piktybinio naviko tiksli diagnozÄ iki jos atvykimo į (duomenys neskelbtini) Chirurgijos klinikÄ nustatyta nebuvo. TurÄjo bÅ«ti pakartotinai atlikta kolonoskopija bei biopsija. Pakartotinio tyrimo metu bÅ«tų buvusi patikslinta naviko lokalizacija. Toks iÅ¡tyrimas galÄjo bÅ«ti atliekamas tiek rentgenologine (retrogradinÄ irigoskopija), tiek ir virtualine (kompiuterinÄs tomografijos) kolonoskopija. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizÄs akte Nr. PEDM2(36)/2018(01) nurodyta, jog iki atvykimo į (duomenys neskelbtini) operaciniam gydymui A.
Ž. nebuvo nustatyta tiksli diagnozÄ â nebuvo patikslinta nei auglio lokalizacija, nei jo piktybiÅ¡kumas. 2014-12-29 atlikus fibrokolonoskopijÄ (FKS) nustatyta, kad navikas yra skersinÄje žarnoje netoli kepenų linkio, o operacijos metu rastas nusileidžianÄiojoje storojoje žarnoje už blužnies linkio. Tuo metu atlikus naviko biopsijÄ nustatyta, kad tai tubuloviliozinÄ adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija. Auglio lokalizacija buvo patikslinta tik operacijos metu. Po operacijos atlikus patohistologinį tyrimÄ nustatyta, kad tai infiltracinÄ storosios žarnos adenokarcinoma tubulioviliozinÄs adenomos fone pT1 N0 Mx LV0 R0, G2.
DiagnozÄs patikslinimui prieÅ¡ operacijÄ buvo tikslinga pakartotinai atlikti FKS ir auglio biopsijÄ , nes storosios žarnos vÄžio diagnozÄ iki operacijos nebuvo patvirtinta histologiniu tyrimu. Be to, pakartotinÄs FKS metu galÄjo bÅ«ti patikslinta naviko lokalizacija. PrieÅ¡ operacijÄ neatlikus pakartotinÄs FKS ir biopsijos buvo prarasta galimybÄ histologiÅ¡kai patvirtinti žarnos vÄžio diagnozÄ ir patikslinti naviko lokalizacijÄ dar iki operacijos. Taigi, iki pirmosios operacijos pacientei A. Ž. nebuvo atlikti jokie papildomi tyrimai, kurie bÅ«tų patvirtinÄ storosios žarnos vÄžio diagnozÄ ar patikslinÄ naviko lokalizacijÄ .
Apklaustas kaltinamasis Ž. S. parodÄ, jog A. Ž. atvykus į medicinos įstaigÄ planinei operacijai, nebuvo atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti naviko dislokacijÄ , nes tokia yra praktika. Ir tik prasidÄjus naviko Å¡alinimo operacijai nurodytoje vietoje navikas nebuvo aptiktas. Pakviestas endoskopuotojas atliko endoskopijÄ ir nustatÄ, kad navikas yra kairiau, nei buvo manyta. AnalogiÅ¡kas naviko buvimo vietos patikslinimo aplinkybes nurodÄ ir liudytojai D. Å ., K. U., R. Z.. AukÅ¡Äiau minÄtÄ ekspertizÄ (ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizÄs aktas Nr. PEDM2(36)/2018(01)) atliko 4 ekspertų ir specialistų komisija.
DÄl kai kurių klausimų jų nuomonÄs iÅ¡siskyrÄ, taÄiau dÄl daugumos ekspertizÄs akto iÅ¡vadų jų nuomonÄs sutapo. Å io ekspertizÄs akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad patanatominio blužnies tyrimo duomenimis âblužnies vartų srityje riebalinio audinio 4,5x3,5 cm plote ties riebaliniu audiniu matomas kraujo kreÅ¡ulys 5x2x1 cm dydžioâ, o tokie duomenys neatmeta sužalojimo galimybÄs, pažeidžiant blužnies vartų kraujagysles dÄl mechaninio poveikio į blužnį (operacijos metu blužnį atkeliant, tempiant, plÄÅ¡iant, ar vartų srities projekcijoje atliekant chirurginius pjÅ«vius ir pan.).
Operacijos metu buvo konstatuotas blužnies kapsulÄs plyÅ¡imas ir kraujavimas. A. Ž. kÅ«no autopsijos protokole nurodyta, kad kasos audinio ir jos aplinkinių audinių nekrotinis uždegimas yra ryÅ¡kiausias kasos uodegoje ir kÅ«ne (kasos audinyje matomi platÅ«s nekrozÄs plotai, iÅ¡reikÅ¡ta infiltracija leukocitais, pavieniais makrofagais, peripankreatiniuose riebaliniuose audiniuose gausÅ«s nekrozÄs plotai, matoma židininÄ uždegiminÄ infiltracija, pakitimai ryÅ¡kiausi kasos kÅ«ne bei uodegoje), nors su blužnimi paÅ¡alinto kasos fragmento histologinÄ struktÅ«ra anksÄiau buvo normali.
EkspertinÄs komisijos nariai vieningai teigÄ, kad kasos uždegimas prasidÄjo po 2015-02-12 atliktos operacijos, t. y. kai Å¡alinant blužnį buvo paÅ¡alinta dalis kasos uodegos audinių fragmento. Pagal medicininius dokumentus ir autopsijos duomenis 2015-02-12 vykusios operacijos metu operuojantis chirurgas pažeidÄ blužnį ir, negalint sustabdyti kraujavimo iÅ¡ blužnies, Å¡alinant blužnį, pažeidÄ ir kasÄ , taigi kartu su blužnimi buvo paÅ¡alintas sveikos be uždegiminių požymių kasos fragmentas.
Ekspertų komisijos nuomone A. Ž. 2015-02-12 atlikta storžarnÄs dalies rezekcijos ir blužnies paÅ¡alinimo operacija pati savaime yra sunki trauma, todÄl ankstyvas pooperacinis laikotarpis ir be kasos sužalojimo gali bÅ«ti sunkus, ir prasidÄjÄs potrauminis kasos uždegimas pirmomis valandomis galÄjo nesukelti ryÅ¡kesnių klinikinių požymių ir galÄjo bÅ«ti neatpažintas. RyÅ¡kus A. Ž. sveikatos blogÄjimas, neatitinkantis operacijos sudÄtingumo ir įprastinÄs bÅ«klÄs po analogiÅ¡kų operacijų, buvo stebimas 2015-02-13 ryte ir todÄl, įtariant vidinį kraujavimÄ , 9.00 val. buvo pradÄta pakartotinÄ operacija, kurios metu ir buvo nustatytas Å«mus antrinis nekrozinis kasos uždegimas, neturintis specifinio gydymo.
Jokių medicininių duomenų, patvirtinanÄių, kad pacientei A. Ž. jÄ operavÄs chirurgas Ž. S. 2015-02-13 atliekamos operacijos metu nustatÄ kasos uodegos sužalojimÄ (kasos uodegos dalies audinių atpjovimÄ ), jo apimtį, padarytÄ jo pirmosios operacijos metu ir diagnozavo kasos uždegimo priežastis (kilmÄ), nÄra. Kasos uždegimas buvo įvardintas kaip antrinis, nepatikslinant jo kilmÄs. A. Ž. kÅ«no patologinÄs anatomijos tyrimo metu (kitų tyrimų, atliktų (duomenys neskelbtini) PatologinÄs anatomijos klinikoje metu) objektyviai nebuvo nustatyta mirusios pacientÄs žarnyno, kitų organų ir audinių sÄ augų požymių.
Atsakant į kitus pateiktus ekspertų komisijai klausimus ekspertų komisijos narių nuomonÄs iÅ¡siskyrÄ, todÄl buvo pateiktos skirtingos iÅ¡vados likusiais klausimais. Ekspertų komisijos nariai â (duomenys neskelbtini) Pilvo chirurgijos centro I pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas A. R. ir (duomenys neskelbtini) Pilvo chirurgijos centro II pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas J. T. atsakÄ Ä¯ klausimus, jog vertinant fibrokolonoskopijos (FKS) tyrimo apraÅ¡ymÄ , auglio endoskopinis vaizdas buvo bÅ«dingas žarnos vÄžiui.
Atlikus naviko biopsijÄ nustatyta, kad tai tubuloviliozinÄ adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija. A. Ž. įtarus piktybinį auglį storojoje žarnoje, bÅ«tinas papildomas tyrimas â kompiuterinÄ tomografija naviko iÅ¡plitimo laipsniui nustatyti â prieÅ¡ operacijÄ buvo atlikta ambulatoriÅ¡kai 2015-01-28. Papildomų tyrimų nereikÄjo, nes ambulatoriÅ¡kai atlikti instrumentiniai ir kiti tyrimai buvo pakankami, kad bÅ«tų atliekama operacija. Netiksliai nustatyta naviko lokalizacija galÄjo bÅ«ti ir buvo patikslinta operacijos metu.
Vertinant FKS metodo galimybes, esant individualiam pasaitų ilgiui ir paslankumui bei kitoms individualioms anatominÄms savybÄms, labai tiksliai įvertinti naviko lokalizacijÄ yra problematiÅ¡ka. TaÄiau kiti ekspertų komisijos nariai â ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P ir ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. teigÄ prieÅ¡ingai â kad iki atvykimo į (duomenys neskelbtini) operaciniam gydymui A.
Ž. tiksli diagnozÄ nebuvo nustatyta: nebuvo patikslinta nei auglio lokalizacija, nei jo piktybiÅ¡kumas, nes 2014-l2-29 atlikus fibrokolonoskopijÄ (FKS) nustatyta, kad navikas yra skersinÄje žarnoje netoli kepenų linkio, o operacijos metu navikas rastas nusileidžianÄiojoje storojoje žarnoje už blužnies linkio. Tuo metu atlikus naviko biopsijÄ buvo nustatyta, kad tai tubuloviliozinÄ adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija. Auglio lokalizacija buvo patikslinta operacijos metu. DiagnozÄs patikslinimui prieÅ¡ operacijÄ buvo tikslinga pakartotinai atlikti FKS ir auglio biopsijÄ , nes storosios žarnos vÄžio diagnozÄ iki operacijos nebuvo patvirtinta histologiniu tyrimu.
Be to, pakartotinÄs FKS metu galÄjo bÅ«ti patikslinta naviko lokalizacija. Å ie ekspertai teigia, kad operacija buvo bÅ«tina, histologiniai tyrimai patvirtino, jog naviko paÅ¡alinimas buvo pagrįstas, taÄiau prieÅ¡ operacijÄ neatlikus pakartotinÄs FKS ir biopsijos buvo prarasta galimybÄ histologiÅ¡kai patvirtinti žarnos vÄžio diagnozÄ ir patikslinti naviko lokalizacijÄ dar iki operacijos. Vertinant FKS metodo galimybes, esant individualiam pasaitų ilgiui ir paslankumui bei kitoms individualioms anatominÄms savybÄms, labai tiksliai įvertinti naviko lokalizacijÄ yra problematiÅ¡ka.
Teismo vertinimu, ta aplinkybÄ, kad prieÅ¡ operacijÄ neatlikus pakartotinÄs FKS ir biopsijos buvo prarasta galimybÄ histologiÅ¡kai patvirtinti žarnos vÄžio diagnozÄ ir patikslinti naviko lokalizacijÄ dar iki operacijos, patvirtina, kad prieÅ¡ operacijÄ buvo bÅ«tina pakartotinai atlikti FKS. Akivaizdu, kad tokio naviko vietÄ patikslinanÄio tyrimo neatlikimo pasekmes kaltinamasis pamatÄ ir suprato jau paÄios operacijos metu, nes jis pats nurodÄ, jog po gydytojo R. Z. atliktos endoskopijos radus darinį kairiajame linkyje, operacijos planas iÅ¡ karto keitÄsi, storosios žarnos kairiÄ jÄ pusÄ teko Å¡alinti, teko įpÅ«sti oro į žarnas endoskopijos metu, o po to paÅ¡alinti visÄ orÄ iÅ¡ žarnų bÅ«na sunku.
Nepaisant to, esant tokiai situacijai, teko operuoti toliau, reikÄjo atlaisvinti nuo kitų audinių jau kairiÄ jÄ pusÄ storosios žarnos, kurios sritis anatomiÅ¡kai labai susijusi su blužnimi ir tai rizikingiausia zona, nes ten yra sÄ augos, kurios pas kiekvienÄ pacientÄ yra individualios. Akivaizdu, kad tokia operacijos eiga nebuvo planuota, reikÄjo priiminÄti skubius sprendimus, keisti operuojamÄ plotÄ , operuoti organus, nepilnai atsistaÄiusius po endoskopinio tyrimo. Specialistai J. T. ir A. R. nurodÄ, kaip jau minÄta, kad objektyvių medicininių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo teiginį apie sÄ augų su blužnimi buvimÄ , pateiktuose medicinos dokumentuose nÄra.
PatologinÄs anatomijos autopsijos protokole Nr. A21-15 taip pat nurodyta, kad pilvaplÄvÄs sÄ augų nÄra. Specialistai nurodÄ, jog anatomiÅ¡kai dažnai storoji žarna ir taukinÄ bÅ«na glaudžioje sÄ veikoje su blužnies kapsule, taÄiau tokios savo iÅ¡vados medicininiu požiÅ«riu jie nemotyvavo ir juos apklausiant teisme, apsiribojo teiginiu, kad taip dažniausiai bÅ«na praktikoje. Tuo tarpu teismo medicinos ekspertai J. M. P. ir R. R. savo iÅ¡vadÄ grindÄ objektyviai nustatytais ar tirtais duomenimis â jie nurodÄ, kad pagal turimus medicininius duomenis lokalaus storosios žarnos sÄ augų su blužnimi buvimo paaiÅ¡kinti negalima.
Kitos lokalizacijos žarnyno sÄ augų su pilvo ertmÄs organais, su juo kontaktuojanÄiais aplinkiniais audiniais taip pat nenustatyta. Jie pabrÄžÄ, kad ir patologinÄs anatomijos autopsijos protokole Nr. A21-15 nurodyta, jog pilvaplÄvÄs sÄ augų nÄra. Specialistai J. T. ir A. R. teigÄ, kad objektyvių duomenų, kokiu bÅ«du buvo pažeista blužnis ir kokio dydžio Å¡is pažeidimas buvo, nÄra. NurodÄ, jog kai kurių autorių duomenimis blužnies sužalojimo rizika tokių operacijų metu yra iki 8 procentų.
ChirurginÄs technikos požiÅ«riu 2015-02-12 operacijos metu buvo galima (įmanoma) storÄ jÄ Å¾arnÄ (suaugusiÄ sÄ augomis su blužnimi) atidalinti nuo blužnies, jos nesužalojant. Å is minÄtų specialistų teiginys patvirtina teismo medicinos ekspertų J. M. P. ir R. R. pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kad chirurginÄs technikos požiÅ«riu tokios operacijos metu storÄ jÄ Å¾arnÄ , suaugusiÄ sÄ augomis su blužnimi, galima atidalinti pastarosios nesužalojant. Taigi, tokį veiksmÄ atlikti nesant sÄ augų (apie kurių buvimÄ nÄra fiksuota medicininÄje dokumentacijoje) turÄtų bÅ«ti dar labiau įmanoma.
Specialistai J. T. ir A. R. iÅ¡vadoje nurodÄ, kad prieÅ¡ atliekant bet kokį operacinį veiksmÄ privalu įvertinti galimybes jį atlikti nepažeidžiant kitų greta esanÄių audinių ir organų, imtis apsaugos priemonių, kad aplinkiniai audiniai nebÅ«tų sužaloti. Ar tai buvo atlikta Å¡alinant blužnį ir storžarnÄ â duomenų operacijos apraÅ¡yme nÄra. Atliekant blužnies paÅ¡alinimo operacijÄ , jos metu buvo galima iÅ¡vengti kasos chirurginio sužalojimo (kasos uodegos audinių atidalinimo kartu su blužnimi).
Atliekant blužnies paÅ¡alinimo operacijÄ A. Ž. kasos dalies audinio Å¡alinti nereikÄjo. Patohistologinio tyrimo metu makroskopinio kasos audinio apraÅ¡ymo nÄra, jis apraÅ¡ytas tik mikroskopiniame tyrime, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kasos audinio sužalojimas galÄjo bÅ«ti minimalus. Eksperto R. R. ir specialisto A. R. teigimu kasos sveiko audinio sužalojimas, paÅ¡alinant (nupjaunant) jos fragmentÄ , Å¡alinant skersinÄs žarnos fragmentÄ , blužnį, nesant navikinio audinio peraugimo į aplinkinius audinius, net ir esant kraujavimui, medicininiu požiÅ«riu negali bÅ«ti pateisinamas ir vertinamas kaip įprastinÄ operacijos eiga.
A. Ž. operacijos metu atliekant blužnies paÅ¡alinimÄ kasos dalies audinio Å¡alinti nereikÄjo. Teismo medicinos ekspertų iÅ¡vadoje nurodyta, kad profesorius Ž. S. turÄjo siekti nustatyti kasos uždegimo priežastinius ryÅ¡ius, tikÄtina, jog turÄjo ir galimybÄ nustatyti jo padarytÄ kasos sužalojimÄ pirmosios operacijos metu (tame tarpe ir antrosios operacijos atlikimo metu), privalÄjo tai nurodyti medicininiuose dokumentuose, o ne konstatuoti kasos uždegimÄ kaip antrinį, nenurodant anatominio kasos sužalojimo.
Teismo medicinos ekspertai nurodÄ, kad klinikinÄ A. Ž. mirties priežasties diagnozÄ ir patologinÄs anatomijos diagnozÄ etiopatogenetiniu (ligos priežasties ir jos vystymosi) požiÅ«riu buvo suformuluotos neteisingai. Pagrindine mirties priežastimi (liga) turÄjo bÅ«ti įvardintas kasos pažeidimas su pooperaciniu nekrotiniu kasos uždegimu. DiagnozÄje taip pat turÄjo bÅ«ti nurodyti blužnies pažeidimas ir dÄl to atliktas jos paÅ¡alinimas. Kasos bei blužnies pažeidimas taip pat galÄjo bÅ«ti nurodyti ir kaip komplikacija, kilusi atliekant storosios žarnos rezekcijos operacijÄ .
TaÄiau Å¡iuo atveju operacijos komplikacijos (blužnies ir kasos pažeidimas) diagnozÄje nebuvo įvardintos nei kaip pagrindinÄ liga, nei kaip komplikacijos. A. Ž. kasos sužalojimas jai atliktos operacijos metu buvo lemiamu veiksniu, sukÄlusiu pacientÄs mirtimi pasibaigusias komplikacijas. Teisme apklausti ekspertinÄs komisijos nariai specialistai J. T. ir A. R. teigÄ, kad Å¡is įvykis yra labiau kaip nelaimių grandinÄ, tiesiog sutapimas, o ne gydytojo neatsargumas. Teismo medicinos ekspertas R. R. apklausiamas teismo posÄdžio metu patvirtino, kad tai buvo didelÄs apimties operacija, kurios metu buvo pažeista blužnis, pažeista kasa, kas ir nulÄmÄ pacientÄs mirtį.
Ä®vertinÄs visus medicininius duomenis ekspertas R. R. teigÄ, kad tokių pasekmių buvo galima iÅ¡vengti. Pirmosios operacijos metu buvo pažeista blužnis, patologinio tyrimo metu objektyviai nebuvo nustatyta jokių sÄ augų, blužnis buvo paÅ¡alinta nesustabdžius jos kraujavimo, įvykusio dÄl operacijos metu padaryto blužnies pažeidimo, dÄl ko kilo kasos uodegos pažeidimas ir prasidÄjo Å«mus pankreatitas. E. R. R. patvirtino, kad pacientei diagnozÄ iki operacijos dar nebuvo galutinai nustatyta, po ambulatorinio kolonoskopinio tyrimo buvo bÅ«tina atlikti dar vienÄ patikrÄ , ar auglys yra pirmiau nustatytoje vietoje, Å¡iuo atveju buvo papildomai traumuojami organai, ieÅ¡koma tiksli naviko lokalizacija.
Chirurgas turÄjo imtis visų atsargumo priemonių, taigi ir pakartotinai patikrinti naviko vietÄ . BÅ«na tokių situacijų, kai navikas bÅ«na labai įaugÄs, jo paprastai paÅ¡alinti neįmanoma, todÄl bÅ«tina iÅ¡pjauti aplinkinius organus, todÄl bÅ«tina tiksli naviko vietos lokalizacija. Nors į bylÄ pateiktuose moksliniuose straipsniuose apie laparoskopinÄ splenektomijÄ ir jos komplikacijas nurodoma, kad 93 laparoskopinÄs splenektomijos buvo sÄkmingos, 32 pacientams buvo konstatuota padidÄjusi blužnis, 15 pacientų turÄjo kokių nors kasos pažeidimų, taÄiau tokie duomenys negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai Å¡ioje byloje nagrinÄjamo atvejo kontekste.
Straipsniuose vertinamos laparoskopinÄs operacijos, komplikacijos, kada yra padidÄjusi blužnis, o ne kraujavimo komplikacija, kai reikia Å¡alinti blužnį. Nors minimi 8 procentai blužnies paÅ¡alinimo atvejų, kaip kairiosios hemikolektomijos metu kilusi komplikacija, tai nesiejama su blužnies Å¡alinimo metu kilusiu kasos uodegos pažeidimu. Byloje pateiktoje statistikoje nÄra jokių duomenų apie komplikacijas, tapusias tiesioginÄmis paciento mirties priežastimis. Bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis Ž.
S., atlikdamas pacientei A. Ž. naviko Å¡alinimo operacijÄ , dÄl neatsargumo operacijos metu pažeidÄ gyvybiÅ¡kai svarbų ir iki operacijos buvusį sveikÄ minÄtos pacientÄs vidaus organÄ â blužnį. Kaltinamajam Ž. S. pažeidus A. Ž. blužnį, ji pradÄjo kraujuoti. Nepavykus sustabdyti kraujavimo iÅ¡ blužnies, kuri buvo pažeista dÄl kaltinamojo aplaidžių veiksmų, atliekant naviko Å¡alinimo operacijÄ , buvo nutarta blužnį paÅ¡alinti. Kaltinamajam Ž. S. Å¡alinant dÄl jo aplaidžių veiksmų sužalotÄ A.
Ž. blužnį, buvo pažeistas kitas Å¡ios pacientÄs sveikas vidaus organas â kasa. Taigi, kaltinamajam Ž. S. atliekant A. Ž. naviko Å¡alinimo operacijÄ , kaltinamasis, elgdamasis aplaidžiai, pažeidÄ kitus du gyvybiÅ¡kai svarbius pacientÄs pilvo organus â blužnį ir kasÄ , kurie nereikalavo chirurginÄs intervencijos. Operacijos metu dÄl kaltinamojo Ž. S. veiksmų pažeista blužnis buvo paÅ¡alinta, o kaltinamojo neatsargiais veiksmais traumavus kasÄ prasidÄjo jos uždegimas, dÄl ko pacientÄ A.
Ž. mirÄ. Kaltinamasis Ž. S. nurodÄ, jog naviko Å¡alinimo operacijos, vykusios 2015-02-12, metu iÅ¡vengti blužnies sužalojimo, masyvaus kraujavimo ir paÄios blužnies paÅ¡alinimo nebuvo galima, nes navikas buvo sÄ augose su blužnimi. Kaltinamasis nurodÄ, jog žarnos segmento su naviku Å¡alinimo metu, atidalinant storosios žarnos segmentÄ su naviku, dÄl didelių ir plaÄių sÄ augų su blužnimi blužnis buvo pažeista ir iÅ¡ blužnies prasidÄjo kraujavimas, kurio negalÄjo sustabdyti, todÄl nutarÄ blužnį paÅ¡alinti, o jÄ Å¡alinant sužalojo kasÄ .
Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. V-838 patvirtintÄ âLietuvos medicinos normÄ MN 86:2004 âAbdominalinÄs chirurgijos gydytojas. TeisÄs, pareigos, kompetencija ir atsakomybÄâ 13.1. punktÄ abdominalinÄs chirurgijos gydytojas turi mokÄti diagnozuoti ir gydyti storosios žarnos piktybinius navikus (13.3.15. p.), mokÄti atlikti atviru ir/arba laparoskopiniu bÅ«du Å¡ioje normoje nurodytas operacijas, laparotomijÄ (3.4.1.1. p.), splenektomijÄ , blužnies rezekcijÄ ir kitas blužnies operacijas (13.4.1.20., 13.4.1.27. p.).
Teismas kaltinamojo Ž. S. teiginius dÄl Å¡alinamojo naviko plaÄių sÄ augų su blužnimi ir dÄl naviko atidalijimo metu pažeistos blužnies neiÅ¡vengiamumo atmeta ir laiko tai siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi, kaip jau buvo minÄta, ValstybÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizÄs akte Nr. PEDM2(36)2018(01) nurodyta, jog nÄra jokių objektyvių medicininių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo teiginį apie sÄ augų su blužnimi buvimÄ .
PatologinÄs anatomijos antopsijos protokole Nr. A21-15 taip pat nurodyta, kad pilvaplÄvÄs sÄ augų nÄra. Å ias aplinkybes taip pat patvirtino teisme apklausti teismo medicinos ekspertai J. M. P. ir R. R.. EkspertizÄs akte taip pat nurodyta, jog kitos lokalizacijos žarnyno sÄ augų su pilvo ertmÄs organais, su juo kontaktuojanÄiais aplinkiniais audiniais, nenustatyta. EkspertizÄs akte Nr. PEDM2(36)2018(01) ekspertai nurodÄ, jog kokiu bÅ«du buvo pažeista blužnis ir kokio dydžio Å¡is pažeidimas buvo, objektyvių duomenų nÄra, o nesant blužnies sužalojimo apraÅ¡ymo, negalima objektyviai pagrįsti buvusio blužnies kapsulÄs sužalojimo fakto ir sprÄsti apie tikÄtinÄ blužnies pažeidimo pobÅ«dį, formÄ , dydį ir galimas priežastis.
Jokių objektyvių duomenų, kad blužnį su aplinkiniais organais siejo sÄ augos, nÄra. IÅ¡vadÄ pateikÄ gydytojai docentai A. G. ir P. Ž. patvirtino, jog kaltinamasis Ž. S., atlikdamas A. Ž. naviko Å¡alinimo operacijÄ , dÄl neatsargumo pažeidÄ ir jos blužnį ir tai nÄra sudÄtinÄ naviko Å¡alinimo operacijos dalis. Specialistas J. T. patvirtino, jog iki operacijos buvo padaryti visi bÅ«tini veiksmai, blužnis gali bÅ«ti pažeidžiama net iki 14 procentų atvejų, o Å¡alinant blužnį kasos uždegimai pasitaiko apie 3,5 procentų atvejų.
Liudytojas A. M. parodÄ, kad pasitaiko, kai operacijos metu plyÅ¡ta blužnis. Atsiradusio kraujavimo sustabdyti neįmanoma, todÄl tenka Å¡alinti blužnį, kuri paÅ¡alinama su maža dalimi kasos. Toks stiprus uždegimas bÅ«na ne visada, statistika rodo, jog bÅ«na visokių atvejų. Kaltinamasis nepadarÄ nieko blogo, jis paÅ¡alino blužnį, dalį kasos. Net ir dirbant labai kruopÅ¡Äiai bÅ«na visokių komplikacijų. Viskas atlikta kompetentingai, tinkamai, priimti tinkami sprendimai. Mirties priežastis â kasos uždegimas, atsiradÄs dÄl neiÅ¡vengiamų anatominių aplinkybių.
Teismas tokius specialisto J. T. paaiÅ¡kinimus ir liudytojo A. M. parodymus vertina kaip siekį nepakenkti kaltinamajam bei (duomenys neskelbtini) prestižui. Visi proceso dalyviai aiÅ¡kiai supranta, kad gydytojo darbas be galo sudÄtingas, atsakingas, įtemptas, tikslas kilnus - pagelbÄti žmogui. Tokio pobÅ«džio sprendimas, kai dÄl operacijos metu padarytos gydytojo klaidos mirÅ¡ta žmogus, o gydytojas traukiamas baudžiamojon atsakomybÄn yra itin retas, veikiantis visÄ gydytojų bendruomenÄ. PažymÄtina, jog iÅ¡ esmÄs visi teisminio bylos nagrinÄjimo metu apklausti ekspertai ir pats kaltinamasis Ž.
S. pripažino, kad blužnies Å¡alinimas ir kasos sužalojimas nÄra sudÄtinÄ naviko Å¡alinimo operacijos dalis. Ekspertai yra vieningos nuomonÄs, jog chirurginÄs technikos požiÅ«riu A. Ž. operacijos metu 2015-02-12 buvo galima (įmanoma) storÄ jÄ Å¾arnÄ atidalinti nuo blužnies jos nesužalojant. PrieÅ¡ atliekant bet kokį operacinį veiksmÄ , privalu įvertinti galimybes jį atlikti, nepažeidžiant kitų, greta esanÄių audinių ir organų, imtis apsaugos priemonių, kad aplinkiniai audiniai nebÅ«tų sužaloti.
Teismas, įvertinÄs byloje surinktus duomenis â įraÅ¡us medicininuose dokumentuose, ekspertų paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, sutinka su ekspertų iÅ¡vada, kad atliekant blužnies paÅ¡alinimo operacijÄ , jos metu buvo galima iÅ¡vengti kasos chirurginio sužalojimo (kasos uodegos audinių atidalinimo kartu su blužnimi). Kasos sveiko audinio sužalojimas, paÅ¡alinant (nupjaunant) jos fragmentÄ , Å¡alinant skersinÄs žarnos fragmentÄ , blužnį, nesant navikinio audinio peraugimo į aplinkinius audinius, net ir esant kraujavimui, medicininiu požiÅ«riu negali bÅ«ti pateisinamas ar vertinamas kaip įprastinÄ operacijos eiga.
A. Ž. operacijos 2015-02-12 metu, atliekant blužnies paÅ¡alinimÄ , kasos dalies audinio Å¡alinti nereikÄjo, tokias aplinkybes teisme patvirtino ekspertai J. M. P., R. R., specialistas A. R. bei liudytojas A. M. (pastarasis pažymÄjo, jog blužnies paÅ¡alinimas buvo neiÅ¡vengiamas, o Å¡alinti dalį kasos tenka tik kartais). Remiantis A. Ž. ligos istorijos įraÅ¡uose fiksuotais duomenimis, liudytojų bei ekspertų parodymais, ekspertizių aktų iÅ¡vadomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamajam Ž.
S. 2015-02-12 atliekant A. Ž. skersinÄs gaubtinÄs žarnos naviko operacijÄ , dÄl pastarojo neatsargių veiksmų operacijos metu buvo pažeisti du A. Ž. iki tol buvÄ sveiki ir gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai â blužnis ir kasa. Kasos uždegimas prasidÄjo po 2015-02-12 kaltinamojo Ž. S. A. Ž. atliktos operacijos, kurios metu dÄl neatsargių kaltinamojo veiksmų buvo traumuoti pacientÄs sveiki pilvo organai â blužnis ir kasa, operacijos metu su blužnimi paÅ¡alinto kasos fragmento histologinÄ struktÅ«ra buvo normali, be uždegimo požymių.
Kitų Å«minio kasos uždegimo priežasÄių nenustatyta. Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. gegužÄs 16 d. sprendime Nr. 56-53 nurodyta, jog A. Ž. operavusio chirurgo Ž. S. profesiniai veiksmai 2015-02-12 ir 2015-02-13 operacijų metu, dÄl kurių iÅ¡sivysÄiusios komplikacijos lÄmÄ pacientÄs mirtį, vertintini kaip veiksmai, atlikti neužtikrinant maksimalaus rÅ«pestingumo, atidumo ir kvalifikuotumo, t. y. kaip neatsargÅ«s neteisÄti veiksmai.
ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizÄs akte Nr. PEDM 2(36)/2018(01) daroma iÅ¡vada, jog blužnies sužalojimas ir jos paÅ¡alinimas bei kasos sužalojimas (kasos uodegos audinių atpjovimas), vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklÄmis, vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertai yra vieningos nuomonÄs, jog A. Ž. kasos sužalojimas jai atliktos operacijos metu su kasos uždegimu buvo (galÄjo bÅ«ti) lemiamu veiksniu, sukÄlusiu A. Ž. mirtimi pasibaigusias komplikacijas.
Kaltinamajam Ž. S. 2004-12-24 iÅ¡duota medicinos praktikos licencija Nr. MPL-05209, pagal kuriÄ jam yra suteikta teisÄ verstis medicinos praktika pagal abdominalinÄs chirurgijos gydytojo profesinÄ kvalifikacijÄ . 1997-12-31 Ž. S. su darbdaviu â Kauno akademinÄmis klinikomis â pasiraÅ¡Ä darbo sutartį Nr. 2881, pagal kuriÄ buvo priimtas dirbti pas civilinį atsakovÄ gydytojo chirurgo pareigoms. Å i darbo sutartis su vÄlesniais pakeitimais galiojo 2015-02-12 â 2015-02-15, t. y. kai Ž. S. teikÄ medicinos paslaugas (atliko dvi chirurgines operacijas) pacientei A.
Ž.. (duomenys neskelbtini) klinikų generalinis direktorius 1998-10-12 patvirtino (duomenys neskelbtini) gydytojo pareiginÄ instrukcijÄ , su kuria pasiraÅ¡ytinai supažindintas Ž. S.. PareiginÄje instrukcijoje nurodyta, jog gydytojas privalo žinoti ir sugebÄti atlikti Lietuvos medicinos gydytojo normoje nurodytus veiksmus (8.1. p.) Kaltinamasis Ž. S. (duomenys neskelbtini) chirurgu dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų, taigi turi ilgametÄ praktinio darbo patirtį, yra medicinos mokslų daktaras. Be to, jis turi ilgametÄ pedagoginio darbo patirtį medicinos srityje.
Darytina iÅ¡vada, jog kaltinamajam, turinÄiam ilgametÄ praktinio ir teorinio (pedagoginio) darbo patirtį, pacientei A. Ž. daromos operacijos turinys bei specifika buvo puikiai žinoma. Atsižvelgiant į Ž. S. iÅ¡silavinimÄ , įgytÄ patirtį, kompetencijÄ , jis privalÄjo suprasti, žinoti ir galÄjo numatyti daromos operacijos specifikÄ bei jos galimus padarinius. Chirurgui, atsižvelgiant į jo darbo specifikÄ , keliami aukÅ¡Äiausi kruopÅ¡tumo, kompetencijos ir koncentracijos reikalavimai, taigi chirurgas, atlikdamas chirurginius veiksmus, turi bÅ«ti įsitikinÄs tuo, kÄ daro.
Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas kiekvienas pacientas turi teisÄ Ä¯ kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. To paties įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos â prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikÄjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesÄius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami.
Gydytojo, kaip profesionalo, atsakomybÄs pobÅ«dis yra nulemtas sveikatos priežiÅ«ros, kaip visuomenÄs veiklos srities, reikÅ¡mingumo ir su tuo susijusios bÅ«tinybÄs garantuoti tinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ visuomenei, o jo, kaip specialisto, turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybÄs prezumpcijÄ . Asmuo, kreipdamasis į gydymo įstaigÄ , pasikliovÄs specialistu-gydytoju, turi jaustis saugus ir tikÄtis aukÅ¡Äiausios kokybÄs paslaugų. TodÄl gydytojui, kaip savo srities specialistui, yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo bei koncentracijos reikalavimai.
Tai yra esminis profesionalo atsakomybÄs bruožas. Gydytojo veiksmų neteisÄtumas ir kaltÄ gali bÅ«ti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui. Tuo paÄiu pažymÄtina, kad kuo siauresnÄ ir labiau specializuota yra profesionalo veiklos sritis, tuo aukÅ¡tesni jam keliami reikalavimai, taigi kaltinamasis Ž. S., kaip gydytojas profesionalas, turÄjo ilgametÄ darbo patirtį ir gerai žinojo bei suprato atliekamų veiksmų turinį, svarbÄ ir galimas pasekmes.
Kaltinamasis Ž. S. nenumatÄ, kad jo veiksmai â kasos pažeidimas â gali sukelti pacientÄs mirtį, taÄiau pagal jo, kaip gydytojo-chirurgo iÅ¡silavinimÄ , patirtį bei kompetencijÄ turÄjo ir galÄjo numatyti, jog jo neapdairus ir neatidus elgesys gyvybiÅ¡kai svarbaus organo â kasos â pažeidimas gali sukelti pacientÄs mirtį. Nurodytos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ teigti, kad kaltinamojo veika padaryta dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 str. 3 d.). Ä®vertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis â medicininius dokumentus, liudytojų parodymus, ekspertų ir specialistų paaiÅ¡kinimus, ekspertų iÅ¡vadas, kaltinamojo Ž.
S. veiksmų sekÄ ir pasekmes, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis Ž. S. 2015-02-12, atlikdamas operacijÄ A. Ž., savo neatsargiais veiksmais pažeidÄ A. Ž. iki tol buvusius sveikus vidaus organus â blužnį ir kasÄ , dÄl ko kilo kasos uždegimas, nuo kurio pacientÄ A. Ž. mirÄ, taigi tarp neatsargių kaltinamojo Ž. S. veiksmų ir A. Ž. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Ä®vertinÄs byloje surinktų ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ teismas konstatuoja, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam Ž.
S. pareikÅ¡ti kaltinimai jam dirbant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinÄs chirurgijos gydytoju chirurgu ir bÅ«nant valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu, atliekant storosios žarnos naviko Å¡alinimo operacijÄ , pažeidus teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dÄl neatsargumo operacijos metu pažeidžiant pacientÄs blužnį, dÄl ko, iÅ¡sivysÄius blužnies kraujavimui, Å¡is vidaus organas buvo paÅ¡alintas, o blužnies operacijos Å¡alinimo metu dÄl neatsargumo kartu su blužnimi atidalinant pacientÄs kasos uodegos audinius, taip pažeidžiant pacientÄs kasÄ , dÄl ko kilo Å«mus kasos uždegimas, dÄl kurio pacientÄ mirÄ, visiÅ¡kai įrodyti baudžiamosios bylos duomenimis.
Byloje esantys duomenys bei teisiamajame posÄdyje nustatytos aplinkybÄs patvirtina, kad Ž. S. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 229 straipsnyje, BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymius. Pagal teismų praktikÄ tais atvejais, kai dÄl tarnybos pareigų neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybÄs, sunkiai arba nesunkiai sutrikdoma jo sveikata, jeigu kaltininkas numatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti tokių padarinių, taÄiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄjosi jų iÅ¡vengti, arba, nors ir nenumatÄ, taÄiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo numatyti, veikos kvalifikuojamos kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 str. ir 132 str. atitinkamÄ dalį).
IV. DÄl laidavimo instituto taikymo Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jeigu:
1) jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, taÄiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ yra galimas nustaÄius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsÄius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esanÄias sÄ lygas.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybÄs ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016). Pirmoji iÅ¡ bÅ«tinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygų â asmuo nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti padarÄs pirmÄ kartÄ .
Kaltinamasis padarÄ nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 str. ir 132 str. 3 d.). BK tekste esanÄios formuluotÄs âpirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ â gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 40 straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik nustaÄius, kad kaltininkas anksÄiau yra neteistas ir padarÄ vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiÄ sutaptį sudaranÄias kelias nusikalstamas veikas.
Kaltinamasis Ž. S. nusikalto pirmÄ kartÄ , padarÄ idealiÄ sutaptį sudaranÄius du neatsargius nusikaltimus, anksÄiau neteistas, todÄl Å¡ioje byloje yra viena iÅ¡ įstatymo nustatytų sÄ lygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kaltininkÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sÄ lyga byloje konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ . VisiÅ¡kas kaltÄs pripažinimas paprastai nustatomas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybÄs ir padarymo aplinkybÄs, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus.
Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijÄs ir su gailÄjimusi dÄl padarytos nusikalstamos veikos, taÄiau jie nÄra identiÅ¡ki. GailÄjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, jo neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbÄti nukentÄjusiesiems, dÄti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-489//2015).
Nustatant minÄtÄ sÄ lygÄ , be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos tyrimo metu bei teisme nuoseklumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-976/2015). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. savo kaltÄ pripažino, taÄiau nurodÄ, kad Å¡i operacija buvo labai sudÄtingas atvejis, bet tikriausiai kiekvienas jo srities specialistas taktikos prasme bÅ«tų elgÄsis taip pat, pažymÄjo, kad nieko sÄ moningai neatsakingo jo veiksmuose nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat nurodÄ, kad jo gynÄjas kontaktavo su nukentÄjusiojo atstovu dÄl galimybÄs susitikti su nukentÄjusiuoju ir jam vieÅ¡ai iÅ¡pažinti savo klaidÄ . Ä®teikus galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ kaltinamasis Ž. S. savo kaltÄ pripažino visiÅ¡kai ir parodÄ, kad jis davÄ iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus ankstesnių apklausų metu, todÄl papildomai paaiÅ¡kinti nieko nenori. NukentÄjusysis Z. D. parodÄ, kad blogÄjant A. Ž. bÅ«klei jam buvo pasiÅ«lyta paskambinti kaltinamajam.
Nors buvo 3 val. nakties, jis paskambino kaltinamajam Ž. S., o Å¡is, iÅ¡girdÄs nukentÄjusiojo balsÄ , iÅ¡jungÄ telefonÄ . Daugiau jokių kontaktų su kaltinamuoju nebebuvo. Teisiamojo posÄdžio metu kaltinamasis parodÄ, jog jis, kaip gydytojas, labai pergyvena dÄl pacientÄs A. Ž. mirties, pareiÅ¡kÄ didelÄ užuojautÄ artimiesiems, praÅ¡o jų atleidimo. Kaip A. Ž. operavÄs gydytojas prisiÄmÄ visiÅ¡kÄ atsakomybÄ. Kaltinamasis taip pat teigÄ, kad jo kolegos bÅ«tų viskÄ darÄ taip pat, tikrai negalvoja, kad jo veiksmai buvo neatsakingi, pacientÄs mirtį lÄmÄ jos anatominÄs savybÄs ir operacijos situacija, o klaida medicinoje yra kompleksinis reiÅ¡kinys.
TeigÄ, jog žmogiÅ¡kÄ ja prasme prisiima kaltÄ, taÄiau operacijos metu tikrai stengÄsi. Kaltinamajam suteikto paskutinio žodžio metu kaltinamasis Ž. S. gailÄjosi, kad Lietuvos Respublikos teisinÄ bazÄ nÄra palanki medikams, o pacientÄs mirtis nebuvo jo, kaip gydytojo, klaida. Nors kaltinamasis pripažino jam inkriminuotų veikų aplinkybes, taÄiau tiek ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinÄjimo metu, tiek teisiamojo posÄdžio metu duodamas parodymus, tiek tardamas paskutinį žodį, bandÄ save pateisinti ir suÅ¡velninti savo teisinÄ padÄtį, teigdamas, kad viskÄ atliko teisingai, nesielgÄ neatsakingai, pacientÄs mirtį lÄmÄ ne jo veiksmai, o jos anatominių savybių ir operacijos ypatumų visuma.
Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Ž. S. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinÄjimo teisme metu kaltÄs iÅ¡vis nepripažino, o jo teiginiai apie nuoÅ¡irdų gailÄjimÄ si yra tik bandymas dirbtinai sukurti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ vienÄ iÅ¡ imperatyvių sÄ lygų (BK 40 str. 2 d. 2 p.). Taip pat pažymÄtina, kad Å¡i sÄ lyga neapima kokių nors asmens priedermių paÄiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybÄ sunkinanÄių ar lengvinanÄių aplinkybių fiksavimu ir kt.
VisiÅ¡kas kaltÄs pripažinimas dažnai bÅ«na susijÄs ir su gailÄjimusi dÄl padarytos nusikalstamos veikos, taÄiau jie nÄra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailÄjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo Ž. S. prisipažinimas ir gailÄjimasis dÄl padarytų nusikalstamų veikų neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygų, todÄl kaltinamasis neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ .
Konstatavus vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų nebuvimÄ kitos laidavimo sÄ lygos neanalizuojamos. V. BausmÄs skyrimo motyvai BK 229 straipsnyje numatyta, kad valstybÄs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dÄl neatsargumo neatlikÄs savo pareigų ar jas netinkamai atlikÄs, jeigu dÄl to valstybÄ, E. S., tarptautinÄ vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrÄ didelÄs žalos, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvÄs atÄmimu iki dvejų metų. BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas dÄl neatsargumo atÄmÄ gyvybÄ kitam žmogui, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, baudžiamas laisvÄs atÄmimu iki aÅ¡tuonerių metų.
Kaltinamojo Ž. S. atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nÄra. Teismas nepripažįsta kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe kaltÄs žmogiÅ¡kÄ ja prasme pripažinimÄ , apgailestavimo pareiÅ¡kimÄ , užuojautÄ pacientÄs artimiesiems ir deklaratyvų atsipraÅ¡ymÄ . BK 54 straipsnyje nurodoma, kad teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). PažymÄtina, kad, individualizuojant bausmÄ, visoms Å¡ioms aplinkybÄms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinÄ reikÅ¡mÄ, nei vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinÄ dominuojanti reikÅ¡mÄ (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.).
Skirdamas bausmÄ kaltinamajam Ž. S. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padaryti du idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį sudarantys neatsargÅ«s nusikaltimai, kurių pasekmÄ â žmogaus gyvybÄs atÄmimas), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (kito žmogaus gyvybÄ dÄl neatsargumo buvo atimta bei didelÄ Å¾ala padaryta netinkamai atlikus operacijÄ gydymo įstaigoje), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo Ž. S. atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių, taip pat į byloje esanÄius duomenis, charakterizuojanÄius kaltinamÄ jį Ž.
S. â neteistas, dirbantis.65Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmÄs paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 132 straipsnio 3 dalyje padarytÄ nusikaltimÄ paskiriant sankcijoje numatytÄ vienintelÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ , o už BK 229 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ â baudÄ . Teismas konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžianÄių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. skirti bausmÄ, nenumatytÄ BK 132 straipsnio 3 dalies sankcijoje.
Kadangi kaltinamasis Ž. S. padarÄ neatsargius nusikaltimus, sudaranÄius idealiÄ nusikaltimų sutaptį, yra neteistas, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo, paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidedant 1 metams 6 mÄnesiams, bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo (BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p.).
Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonÄs, tarp jų â teisÄs dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atÄmimas. BK 682 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatyta, kad teisÄs dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atÄmimÄ teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro darbinÄs ar profesinÄs veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padaro iÅ¡vadÄ , kad asmeniui negalima palikti teisÄs dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos kaltinamajam atliekant darbo funkcijas, t. y. dirbant gydytoju chirurgu, dÄl padarytų nusikalstamų veikų buvo sukeltos negrįžtamos pasekmÄs â mirÄ Å¾mogus, nukentÄjusieji patyrÄ didelÄ Å¾alÄ , todÄl kartu su bausme yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonÄ â teisÄs dirbti gydytoju-chirurgu valstybinÄse ir privaÄiose medicinos ir gydymo paslaugas teikianÄiose įstaigose atÄmimÄ , nustatant jos terminÄ dvejus metus.
Liatuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pabrÄžÄs, kad praÄjÄs ilgas laiko tarpas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priÄmimo nÄra kliÅ«tis taikyti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ. Kaltinamajam Ž. S. iki nuosprendžio įsiteisÄjimo kardomoji priemonÄ neskirtina. VI. DÄl civilinių ieÅ¡kinių NukentÄjusysis Z. D. pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį dÄl 13550 Eur dydžio turtinÄs ir 100000 Eur dydžio neturtinÄs žalos atlyginimo (3 t., b. l. 74-83), nukentÄjusysis A.
Ž. pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį dÄl 80000 Eur dydžio neturtinÄs žalos atlyginimo (3 t., b. l. 180-184), nukentÄjusysis A. Ž. â dÄl 60000 Eur dydžio neturtinÄs žalos atlyginimo (3 t., b. l. 180-184). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltinamojo Ž. S. padarytų nusikalstamų veikų ir nukentÄjusiųjų patirtos turtinÄs neturtinÄs žalos, todÄl laikytina, jog civiliniai ieÅ¡kiniai dÄl žalos priteisimo pareikÅ¡ti pagrįstai.
NukentÄjusysis Z. D. nurodÄ, jog su sugyventine A. Ž. pragyveno 30 metų. Ji visuomet buvo sveika. DÄl sugyventinÄs mirties patyrÄ didžiulÄ psichologinÄ traumÄ . Jie buvo suplanavÄ keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , daug laiko praleisdavo kartu. Po sugyventinÄs mirties pas jį atsikraustÄ gyventi sugyventinÄs sÅ«nus, nes Z. D. dÄl po sugyventinÄs mirties patirto streso buvo tokios psichologinÄs bÅ«senos, jog nebegalÄjo bÅ«ti vienas. Iki tol jis turÄjo visuomeninio darbo ir verslÄ , taÄiau po A.
Ž. mirties jis ilgÄ laikÄ nebesugebÄjo niekuo rÅ«pintis. Iki Å¡iol jis blogai miega naktimis. NukentÄjusysis Z. D. pateiktu civiliniu ieÅ¡kiniu, patikslintu 2019-04-03 teisiamajame posÄdyje, taip pat praÅ¡o atlyginti jo patirtÄ 13000 Eur dydžio turtinÄ Å¾alÄ â iÅ¡laidas, patirtas Å¡arvojimo salÄs nuomai, gedulingiems pietums, užkandžiams Å¡arvojimo metu, gÄlÄms, paminklo pastatymo iÅ¡laidas, pateikÄ tai patvirtinanÄius dokumentus. NukentÄjusysis A. Ž. nurodÄ, kad (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovÄ jam iÅ¡mokÄjo kompensacijÄ , taÄiau tik po ilgo laiko, nes kaltinamasis, praÅ¡ant priteisti kompensacijÄ , savo kaltÄ visaip neigÄ.
Be to, jam buvo sumokÄta mažesnÄ suma nei jis reikalavo. Su motina jo ryÅ¡ys buvo labai artimas, jie kartu praleisdavo daug laiko. Po motinos mirties patyrÄ didžiulį Å¡okÄ , nes net nežinojo, kad jai turÄjo bÅ«ti atlikta operacija. TurtinÄs žalos nepatyrÄ, nes visomis iÅ¡laidomis rÅ«pinosi Z. D.. NukentÄjusysis A. Ž. nurodÄ, kad A. Ž. buvo jo moÄiutÄ. Kai nukentÄjusiojo motina iÅ¡vyko į užsienį, ryÅ¡ys jo ir moÄiutÄs labai sustiprÄjo, moÄiutÄ jį prižiÅ«rÄjo.
Ji visuomet patardavo, padÄdavo iÅ¡sprÄsti kilusias problemas, teigiamai nuteikdavo. Po moÄiutÄs mirties nesugeba baigti mokslų, sunku susikaupti, nes jų ryÅ¡ys buvo labai artimas. MoÄiutÄ skatino jį mokytis, žengti į priekį. Apie jos mirtį jam pasakÄ tÄvas. Nežinojo, kad jÄ turÄjo operuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad teisÄ Ä¯ nusikaltimu dÄl gyvybÄs atÄmimo padarytos neturtinÄs žalos atlyginimÄ pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų iÅ¡laikomi, kartu negyveno, taÄiau, atsižvelgiant į Å¡ių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobÅ«dį, pripažįstama, kad jiems nukentÄjusiojo mirtis sukÄlÄ padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi vadovaujantis bendrÄ ja CK 6.250 straipsnio nuostata ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuota praktika, tiek mirusiosios, su kuriuo ji pragyveno kartu 30 metų, sugyventiniui, tiek sÅ«nui, tiek ir jos anÅ«kui neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti priteisiama.
Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). CivilinÄs atsakomybÄs taikymas bÅ«tent ir yra grindžiamas asmeninÄs atsakomybÄs principu, reiÅ¡kianÄiu, kad žalÄ privalo atlyginti tas asmuo, kuris jÄ savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarÄ (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, Å¡i (asmeninÄs atsakomybÄs) taisyklÄ nÄra absoliuti â įstatymai nustato atvejus, kai žalÄ privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarÄ, bet yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus.
Tokiais atvejais kyla netiesioginÄ civilinÄ atsakomybÄ (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis). Vienas netiesioginÄs civilinÄs atsakomybÄs atvejų yra reglamentuotas CK 6.264 straipsnyje. Å io straipsnio pirmoji dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dÄl jo darbuotojų, einanÄių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltÄs. Pagal aptariamo straipsnio antrÄ jÄ dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ darbo sutarties arba civilinÄs sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.
Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti yra bÅ«tinos ne tik bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos â neteisÄti veiksmai, kaltÄ, žala, priežastinis neteisÄtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys, bet ir papildomos sÄ lygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinÄ sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi bÅ«ti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-385/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 28 punktas).
Kaltinamasis Ž. S., dirbdamas (duomenys neskelbtini) chirurgijos gydytoju chirurgu ir bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu, 2015-02-12, prieÅ¡ pacientei A. Ž. storosios žarnos naviko Å¡alinimo operacijÄ , diagnozÄs patikslinimui neatliko pakartotinos fibrokolonoskopijos ir auglio biopsijos diagnozÄs bei naviko buvimo vietos patikslinimui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 âAbdominalinÄs chirurgijos gydytojas.
TeisÄs, pareigos, kompetencija ir atsakomybÄâ reikalavimus, 2015-02-12, pacientei A. Ž. storosios žarnos naviko operacijos Å¡alinimo metu pažeidÄ teisÄs aktų, t. y.minÄtos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dÄl neatsargumo operacijos metu pažeidÄ pacientÄs A. Ž. blužnį, dÄl ko, iÅ¡sivysÄius blužnies kraujavimui, Å¡is vidaus organas buvo paÅ¡alintas, o blužnies operacijos Å¡alinimo metu jis dÄl neatsargumo kartu su blužnimi atidalino pacientÄs kasos uodegos audinius, taip pažeisdamas A.
Ž. kasÄ , dÄl ko iÅ¡sivystÄ Å«mus kasos uždegimas, dÄl kurio 2015-02-14 pacientÄ A. Z. mirÄ, taip Ž. S. dÄl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tuo padarydamas nukentÄjusiesiems Z. D., A. Ž. ir A. Ž. didelÄ Å¾alÄ . Å ie kaltinamojo veiksmai baudžiamosios atsakomybÄs požiÅ«riu kvalifikuoti kaip neatsargus gyvybÄs atÄmimas. Å iuo atveju egzistuoja visos â tiek bendrosios (bÅ«dingos civilinÄs atsakomybÄs taikymo bendrais pagrindais atvejams), tiek specialiosios (bÅ«dingos tik darbdavio atsakomybÄs kilimo aptariamu pagrindu atvejams) â sÄ lygos kilti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikų civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį.
Civilinio atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs Kauno klinikų atstovÄ ginÄijo su draudimo bendrove AAS âBTA Insurance Companyâ filialo Lietuvoje sudarytos draudimo sutarties sÄ lygas, teigÄ, jog vadovaujantis CK 6.160 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.185 straipsnio 1 dalimi bet kokios papildomos, draudiko nurodytos standartinÄs draudimo sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į pirkimo dokumentus (specialiuosius reikalavimus) ir draudÄjo naudai. Draudimo bendrovÄs AAS âBTA Insurance Companyâ filialo Lietuvoje atstovas nurodÄ, kad pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) nÄra taikomas visiÅ¡kas nuostolio atlyginimo principas.
Jeigu asmuo yra pripažįstamas kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , tai jo nusikaltimu padaryta žala nÄra atlyginama pagal taisykles. Medicinos personalo profesinÄs veiklos civilinÄs atsakomybÄs savanoriÅ¡ko draudimo taisyklių 4.1.7 punkte numatyta, kad draudimas nebus taikomas nuostoliams, patirtiems dÄl bet kurios nusikalstamos arba piktavaliÅ¡kos veiklos, dÄl aplaidumo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisÄs aktus arba kitų taisyklių sÄ lygas, t. y. draudimo bendrovÄ atsisako mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ .
GinÄas dÄl draudimo sutarties sÄ lygų ir jų neatitikimo CK nuostatoms nÄra susijÄs su nagrinÄjama baudžiamÄ ja byla ir turÄtų bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Teismas, priteisdamas nukentÄjusiesiems kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , vadovaujasi Medicinos personalo profesinÄs veiklos civilinÄs atsakomybÄs savanoriÅ¡ko draudimo taisyklių 4.1.7 punkto nuostatomis. NukentÄjusiojo Z. D. patirtas iÅ¡laidas patvirtina pateikti kvitai, sÄ skaitos-faktÅ«ros, pažymos (duobÄs iÅ¡kasimas â 199,84 Eur, Å¡arvojimo salÄs ir giesmininkų paslaugos â 540 Eur, laidojimo reikmenys ir paslaugos â 1154 Eur, gedulingi pietÅ«s, vieno kÄ snio sumuÅ¡tinių, kavos ir arbatos iÅ¡vežimo paslauga â 2393,64 Eur, paminklo pamato paruoÅ¡imas, paminklo sukÅ«rimas ir pastatymas â 9550 Eur).
Atlyginant turtinÄ Å¾alÄ , susijusiÄ su laidojimo iÅ¡laidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis â jeigu nukentÄjÄs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turÄjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentÄjusio asmens gyvybÄs atÄmimu. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laidojimo iÅ¡laidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gÄlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo iÅ¡laidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiÅ¡kia, kad atlyginamos įprastos, vidutinÄs, bet ne praÅ¡matnaus paminklo bei tvorelÄs pastatymo iÅ¡laidos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-160/2006).
Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo iÅ¡laidas turi bÅ«ti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinÄs (įprastos) kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidos. Teismo vertinimu, nukentÄjusiojo Z. D. patirtos A. Ž. laidojimo iÅ¡laidos (duobÄs iÅ¡kasimas â 199,84 Eur, Å¡arvojimo salÄs ir giesmininkų paslaugos â 540 Eur, laidojimo reikmenys ir paslaugos â 1154 Eur, gedulingi pietÅ«s, vieno kÄ snio sumuÅ¡tinių, kavos ir arbatos iÅ¡vežimo paslauga â 2393,64 Eur) yra paremtos nukentÄjusiojo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡is turtinÄs žalos dydis (iÅ¡ viso 4287,48 Eur) yra realus ir pagrįstas.
NukentÄjusysis Z. D. civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡o priteisti paminklo pamato paruoÅ¡imo, paminklo sukÅ«rimo ir pastatymo iÅ¡laidas â 9550 Eur. Teismo vertinimu, nors kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidos yra patvirtintos dokumentais, taÄiau jų dydis, atsižvelgiant į CK 6.291 straipsnio 1 dalį, neatitinka protingumo kriterijaus, kelis kartus virÅ¡ija teismų praktikoje įprastomis ir vidutinÄmis pripažįstamas iÅ¡laidas, todÄl turi bÅ«ti sumažintas. IÅ¡ teismų praktikos matyti, kad paprastai teismų priteisiamos mažesnÄs kapo sutvarkymo iÅ¡laidos negu nagrinÄjamoje byloje praÅ¡Ä nukentÄjusysis Z.
D., todÄl darytina iÅ¡vada, kad įprastomis, vidutinÄmis ir CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytÄ protingumo kriterijų atitinkanÄiomis kapo sutvarkymo iÅ¡laidomis laikytina 5000 Eur suma. Atsižvelgiant į minÄtas aplinkybes iÅ¡ civilinÄs atsakovÄs (duomenys neskelbtini) priteistina nukentÄjusiajam Z. D. kaltinamojo nusikalstamomis veikomis padaryta 9287,48 Eur dydžio turtinÄ Å¾ala. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad teismo, sprendžianÄio nukentÄjusiajam padarytos neturtinÄs žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , funkcija yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninanÄiÄ negatyvius padarinius piniginÄ kompensacijÄ už nukentÄjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinÄs vertybÄs pažeidimo atveju sugrÄ Å¾inti, adekvaÄiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmÄs nÄra galimybÄs (kasacinÄs nutartys Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018.
Teismų praktika dÄl priteistino neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinÄs žalos atlyginimo dydis, taÄiau svarbu pažymÄti, jog kiekvienas neturtinÄs žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinÄja skirtingomis priemonÄmis ir grindžia atskiromis faktinÄmis aplinkybÄmis, todÄl kitose bylose, atsižvelgiant į konkreÄias kiekvieno ginÄo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nÄra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisÄs taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklÄmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panaÅ¡iose bylose (kasacinÄs nutartys Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).
Kasacinis teismas yra konstatavÄs, kad, nustatant neturtinÄs žalos atlyginimo dydį gyvybÄs atÄmimo atvejais, esminÄ reikÅ¡mÄ turi ieÅ¡kovų ir mirusio asmens santykis. DÄl to kiekvienu atveju turi bÅ«ti iÅ¡tirtas Å¡ių asmenų tarpusavio ryÅ¡ys, jo pobÅ«dis, kokybÄ, intensyvumas, nuoÅ¡irdumas, pastovumas, juos siejantis giminystÄs laipsnis, bendro gyvenimo trukmÄ, nukentÄjusių asmenų galimybÄs ateityje sukurti panaÅ¡ius į prarastus Å¡eimos ar kitokius santykius, visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies sukonstruoti panaÅ¡aus bendravimo modelį.
PažymÄtina, kad, esant keliems ieÅ¡kovams byloje dÄl artimo žmogaus gyvybÄs atÄmimu padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo, bÅ«tina individualizuoti neturtinÄs žalos dydį pagal kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų ryšį su mirusiuoju ir dÄl tokio ryÅ¡io praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-560/2010). PažymÄtina, jog tais atvejais, kada darbuotojas nusikalstamais veiksmais padaro žalos eidamas darbines (tarnybines) pareigas, o žalÄ nukentÄjusiajam atlygina darbdavys, teismas iÅ¡ darbdavio, kuris dažniausiai turi juridinio asmens statusÄ ir didesnius finansinius iÅ¡teklius negu fizinis asmuo, paprastai priteisia didesnÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti negu iÅ¡ fizinio asmens už padarytÄ analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2008).
NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad dÄl kaltinamojo Ž. S. nusikalstamų veiksmų dÄl neatsargumo atÄmus A. Ž. gyvybÄ, nukentÄjusysis Z. D. neteko ilgametÄs gyvenimo draugÄs, kuri juo rÅ«pinosi, t. y. asmens, su kuriuo jį siejo labai glaudus ryÅ¡ys ir tolimesni gyvenimo planai, nukentÄjusysis A. Ž. neteko savo motinos, su kuria jis kartu praleisdavo daug laiko, nukentÄjusysis A. Ž. neteko moÄiutÄs, kuri jam atstojo motinÄ , kai Å¡i iÅ¡vyko į užsienį, patarÄ visais gyvenimo klausimais, palaikÄ, ragino baigti mokslus.
Kadangi A. Ž. nesiskundÄ bloga sveikata, visus nukentÄjusiuosius po jos mirties iÅ¡tiko Å¡okas, jie patyrÄ didžiulį dvasinį sukrÄtimÄ , juos apÄmÄ emocinÄ depresija, tai pakeitÄ jų gyvenimÄ , buvo sutrikdytas įprastinis jų gyvenimo ritmas. Be to, nukentÄjusieji dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį skausmÄ bei kitas pasekmes dÄl A. Ž. mirties jauÄia iki Å¡iol. Ä®vertinus paminÄtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nukentÄjusieji patyrÄ didelį dvasinį ir emocinį sukrÄtimÄ ir dabar tebepatiria didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus dÄl ilgametÄs gyvenimo draugÄs, motinos ir moÄiutÄs netekties, su kuria jie nuolat artimai bendravo, kuris jiems padÄdavo įvairiose gyvenimo situacijose.
Be to, nustatant jų patirtos neturtinÄs žalos dydį, įvertintina ir tai, kad dÄl kaltinamojo Ž. S. veiksmų A. Ž. neteko gyvybÄs â pasekmÄs yra negrįžtamos, nusikalstama veika buvo padaryta gydymo įstaigoje, kaltinamajam vykdant tiesiogines savo kaip gydytojo chirurgo funkcijas. Svarbu ir tai, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju už dÄl kaltinamojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas jo darbdavys â (duomenys neskelbtini) , o ne fizinis asmuo (CK 6.264 str. 1 d.). Vertinant nukentÄjusiojo Z.
D. patirtos neturtinÄs žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti ne tik į tai, kad mirusioji A. Ž. ir nukentÄjusysis Z. D. kartu pragyveno virÅ¡ 30 metų, bet ir į nukentÄjusiojo amžių ir galimybÄ ateityje atkurti tokius santykius. Z. D. yra 70 metų amžiaus, jo ir A. Ž. santykių nutrÅ«kimas nukentÄjusiajam yra labai skaudi pasekmÄ ir jų atstatymo pilna apimtimi galimybÄ yra mažai tikÄtina. Po A. Ž. mirties Z. D. bÅ«klÄ buvo labai sunki â jis negalÄjo bÅ«ti vienas namuose, todÄl A.
Ž. persikÄlÄ ir kartu su Z. D. gyveno jo namuose. Verslas, kuriam Z. D. atiduodavo visÄ savo energijÄ ir sumanumÄ , po A. Ž. mirties faktiÅ¡kai sustojo, nebuvo jokių naujų iniciatyvų, verslo vystymo ar plÄtros. Atsižvelgiant į tai, nukentÄjusiojo Z. D. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos tenkintinas dalinai, iÅ¡ civilinÄs atsakovÄs (duomenys neskelbtini) nukentÄjusiajam Z. D. priteisiant 60000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. NukentÄjusysis A. Ž. yra mirusiosios A. Ž. sÅ«nus, kuris palaikÄ itin artimus santykius su motina, nuolat pas jÄ bÅ«davo, bendraudavo, vienas kitam padÄdavo, buvo labai artimi savo pasaulÄžiÅ«ra ir labai artimi savo siela.
Motinos mirtis jam buvo didžiulis Å¡okas. Nors civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovÄs teigimu Kauno apygardos teismo 2017-11-23 nutartimi civilinÄje byloje tarp (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo A. Ž. buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria nurodytÄ A. Ž. mokamÄ pinigų sumÄ (9500 Eur) pilnai kompensavo draudimo bendrovÄ, kÄ jos atstovas patvirtino teismo posÄdžio metu Å¡ioje byloje, taÄiau Å¡iuo atveju nukentÄjusysis A. Ž. pareiÅ¡kÄ 80000 Eur civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje dÄl neturtinÄs žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamomis veikomis, atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, nukentÄjusiojo A. Ž. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos tenkintinas dalinai, iÅ¡ civilinÄs atsakovÄs (duomenys neskelbtini) nukentÄjusiajam A. Ž. priteisiant 30000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. NukentÄjusysis A. Ž. nurodÄ, jog moÄiutÄ A. Ž. jam atstojo motinÄ . Kadangi A. Ž. buvo pedagogÄ, tai jį ne tik prižiÅ«rÄjo, maitino ir auklÄjo, bet padÄjo jam mokytis, realiai jį užaugino. Atsižvelgiant į tai, nukentÄjusiojo A.
Ž. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos tenkintinas dalinai, iÅ¡ civilinÄs atsakovÄs (duomenys neskelbtini) nukentÄjusiajam A. Ž. priteisiant 30000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. VII. DÄl proceso iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Teismas, įvertinÄs advokato laiko sÄ naudas, bylos sudÄtingumÄ bei Å¡ios bylos baigtį, sprendžia, kad nukentÄjusiųjų praÅ¡ymas dÄl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteisimo iÅ¡ kaltinamojo yra pagrįstas. NukentÄjusysis Z. D. nurodÄ, kad advokato teisinei pagalbai apmokÄti patyrÄ 4990 Eur iÅ¡laidų, nukentÄjusysis A. Ž. â 1210 Eur, nukentÄjusieji praÅ¡Ä Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo, todÄl iÅ¡ kaltinamojo Ž. S. nukentÄjusiajam Z. D. priteistina 4990 Eur už advokato teisinÄ pagalbÄ , nukentÄjusiajam A.
Ž. â 1210 Eur už advokato teisinÄ pagalbÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, 132 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti jį: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį â bauda 20 MGL (753,20 Eur) dydžio; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį â laisvÄs atÄmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡ias bausmes subendrinti apÄmimo bÅ«du ir galutinÄ subendrintÄ bausmÄ paskirti 2 (dvejus) metus laisvÄs atÄmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsni 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu Ž. S. paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, įpareigojant Ž. S. per šį laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.
LaisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimo terminÄ skaiÄiuoti nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. Kaltinamajam kardomosios priemonÄs neskirti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 682 straipsnio 1 dalimi Ž. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonÄ â atimti teisÄ dirbti gydytoju-chirurgu valstybinÄse ir privaÄiose medicinos ir gydymo paslaugas teikianÄiose įstaigose 2 (dvejus) metus, šį terminÄ skaiÄiuojant nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.
IÅ¡ civilinÄs atsakovÄs (duomenys neskelbtini) priteisti nukentÄjusiajam Z. D. 9287,48 Eur dydžio turtinÄ Å¾alÄ ir 60000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ , nukentÄjusiajam A. Ž. â 30000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ , nukentÄjusiajam A. Ž. â 30000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ . IÅ¡ kaltinamojo Ž. S. priteisti nukentÄjusiajam Z. D. 4990 Eur už advokato teisinÄ pagalbÄ , nukentÄjusiajam A. Ž. â 1210 Eur už advokato teisinÄ pagalbÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dÄl apeliacinÄs bylos nagrinÄjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.
TeisÄjas Bronislovas Liatukas