2017-06-21 Nr. AB-12736-3-61-3-01352-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-534-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01352-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. K. (H. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. K. (H. K.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. balandžio 26 d. (pateiktas EPP sistema) gavo H. K. (H. K.) skundą, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 49S-183-(14.49.3.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 8 d. atsisakė priimti apelianto H. K. (H. K.) skundą praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Vertino, kad pareiškėjui apie skundžiamą sprendimą jau buvo žinoma 2016 m. birželio 10 d., kuomet jis su skundu dėl šio sprendimo panaikinimo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM.

Sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 49S-183-(14.49.3.) ir neprašė šio sprendimo apskundimo termino atnaujinti.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį ir priėmimo klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai taikė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, t. y. bendrą normą reglamentuojančią skundų padavimo administraciniam teismui terminus. Speciali Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies norma numato 30 dienų apskundimo terminą, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos o ne nuo jo turinio sužinojimo dienos.

Nurodo, jog ginčijamas sprendimas jam buvo įteiktas 2017 m. balandžio 27 d., todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip pateiktą praleidus terminą ir neprašant praleisto termino atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr. 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

Įstatymų leidėjas ABTĮ bei kituose specialiuosiuose įstatymuose nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (pvz., 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Aiškindamas pastarąją nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr. 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog asmuo įgyvendindamas savo teises turi elgtis sąžiningai. Akivaizdu, kad pareiškėjui apie skundžiamą sprendimą buvo žinoma 2016 m. birželio 10 d., kadangi, byloje yra faktiniai įrodymai – pareiškėjo skundas Nacionalinę žemės tarnybai prie ŽŪM, kuomet jis kreipėsi į tarnybą su skundu dėl 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 49S-183-(14.49.3.) panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises. Šio fakto neneigia ir pats pareiškėjas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas praleido terminą apskųsti 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 49S-183-(14.49.3.).

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui kartu su skundu nepateikė prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, sprendžia, kad nėra pagrindo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti ir jo 2017 m. balandžio 26 d. pateiktą skundą priimti.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos iš esmės panašiose bylose, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo H. K. (H. K.) atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė