2021-10-13 Nr. AB-21152-3-63-3-00437-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2512-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00437-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) išnagrinėti 2019 m. spalio 1 d. prašymą Nr. SD-180 „Dėl NT objekto kadastrinių matavimų bylos registravimo“ (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. kovo 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 16SUN-5-(14.16.56) pagrindu naudojasi valstybiniu žemės sklypu (unikalus Nr. 4400-0335-8107, kadastro Nr. 2501/0031:164, adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio patikėtinė yra NŽT, ir jame esančiais statiniais, kuriuos patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijas (toliau – ir Ministerija). Pareiškėjas kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) su prašymu dėl kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašymo. Registrų centras priėmė 2019 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. SPR5-6434(14.50), kuriuo pareiškėjo prašymą atmetė. NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 16SK-252-(14.16.110) buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su Prašymu, kuriuo prašė įregistruoti pakeistus Žemės sklypo kadastrinius duomenis. Negavęs atsakymo, pareiškėjas kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su 2019 m. spalio 30 d. raštu Nr. SD-193 „Dėl NT objekto kadastrinių matavimų bylos registravimo“ (toliau – ir 2019 m. spalio 30 d. raštas), šiuo prašydamas pateikti informaciją, kada bus išnagrinėtas Prašymas. NŽT Palangos skyrius priėmė 2019 m. spalio 31 d. raštą Nr. 16SD-2234-(14.16.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad sprendimai dėl tolesnių veiksmų bus priimti, kai bus įvertintas matininko A. D. pateiktų duomenų teisingumas. Vis negavęs atsakymo, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su 2019 m. gruodžio 9 d. raštu (toliau – ir 2019 m. gruodžio 9 d. raštas), kuriame prašė informuoti, ar jau yra priimtas sprendimas dėl Prašymo. NŽT Palangos skyrius priėmė 2020 m. sausio 9 d. raštą Nr. 16SD-113-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad sprendimai dėl tolesnių veiksmų bus priimti, surinkus duomenis, patvirtinančius matininko A. D. parengtoje byloje esančių duomenų teisingumą. Vėliau NŽT Palangos skyriaus priėmė ir 2020 m. kovo 25 d. raštą Nr. 16SD-731-(14.16.136E.), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad gavus informaciją iš institucijų, toliau bus sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

3. Pareiškėjo nuomone, NŽT Palangos skyrius vilkino priimti sprendimą dėl Prašymo, tai pažeisdamas NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-227 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vieno langelio principu tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 39 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 26 punktą. Prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2019 m. spalio 29 d., o šį terminą pratęsus dar 20 dienų, taip, kaip numato aptartas teisinis reguliavimas, iki 2019 m. lapkričio 27 d.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. NŽT paaiškino, kad po pareiškėjo pasikreipimo į NŽT Palangos skyrių, tai padarė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) poilsio namai „Baltija“, pasikreipusi su 2019 m. spalio 23 d. raštu „Atlikti valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tinkamumo patikrinimą vietoje“, kuriame nurodė, kad Žemės sklype yra jai priklausantys statiniai – teniso kortai su priklausiniais. Pretenzijas į Žemės sklype esančius lauko teniso kortus ir buitines patalpas yra pareiškusi ir šv. Ignaco Lojolos kolegija.

NŽT Palangos skyriaus specialistai 2019 m. lapkričio 13 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2019 m. spalio 29 d. raštu Nr. 16SD-2224-(14.16.104.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“. Šiame rašte nurodyta, kad šiame kontrolės vykdyme kviečiami dalyvauti visi suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas bei Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas A. D.. NŽT Palangos skyrius 2019 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 16SD-2867-(14.16.104.) pareiškėją paprašė pateikti paaiškinimą dėl ginčytinų nekilnojamojo turto objektų ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad ginčytini statiniai (teniso kortai su priklausiniais) yra jo nuosavybė.

UAB poilsio namai „Baltija“ 2019 m. spalio 18 d. pateikė paaiškinimą, kad Žemės sklype esantys teniso kortai su priklausiniais yra įrengti jos lėšomis, todėl jų eksploatacijai priklauso dalis Žemės sklypo. Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje, kurią pareiškėjo užsakymu parengė matininkas A. D., nurodyta, kad naujai formuojami statiniai – teniso kortai, yra pareiškėjo nuosavybė. NŽT Palangos skyriuje buvo gauta ir 2019 m. rugsėjo 16 d. suderinta VĮ Registrų centras matininko parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla.

Žemės sklypo elektroninėje byloje esančioje Žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje „Duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių savininkus, jei jie nesutampa su Žemės sklypo savininku“ teniso kortų ir ūkinio pastato savininke nurodyta Ministerija. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banke įregistruotus statinius Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai, norima išregistruoti, įregistruojant naujus nekilnojamojo turto vienetus, nurodytus kaip teniso kortai, ūkinis pastatas. Kol vyksta tyrimas dėl Žemės sklype esančių teniso kortų su priklausiniais nuosavybės ir jų kilmės, kadastro duomenų pakeitimai nėra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Atsižvelgiant į tai informaciją ir vadovaujantis 2017 m. balandžio 12 d. tarp NŽT ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pasirašytu bendradarbiavimo susitarimu Nr. SU-61/1BS-3-(1.11) (2018 m. rugpjūčio 17 d. pakeistas susitarimu Nr. SU-135), NŽT Palangos skyrius priėmė 2020 m. vasario 12 d. raštą Nr. 16SD-345-(14.16.136 E) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuos kreipėsi į Inspekciją su prašymu atlikti patikrinimą bei pateikti informaciją apie Žemės sklypo vakarinėje dalyje esančių teniso kortų, kurie šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai, statybos teisėtumą ir statytoją, pateikti išvadą, ar teniso kortai yra laikytini kilnojamuoju turtu.

Inspekcija priėmė 2020 m. birželio 17 d. raštą Nr. 2D-7958 „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo paprašė papildomos informacijos.

6. Nurodė, kad NŽT siekė objektyviai išsiaiškinti aplinkybes, todėl neturėjo galimybės priimti galutinio sprendimo dėl pareiškėjo Prašymo.

7. Pažymėjo, kad dėl Žemės sklype esančių Kitų inžinerinių statinių – Kiemo statiniai, nuosavybės patvirtinimo vyksta teisminiai ginčai, kuriuose NŽT nedalyvauja.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2018 m. kovo 21 d. pareiškėjas yra 13 177 kv. m ploto Žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT, naudotojas. Nekilnojamojo valstybės turto panaudos sutartimi, sudaryta 2013 m. gruodžio 23 d., Ministerija pareiškėjui 10 metų laikotarpiui laikinam neatlygintinam valdymui ir jo įstatuose numatytos veiklos vykdymui perdavė poilsio pastatą (unikalus Nr. 2593-5001-4011), poilsio pastatą (unikalus Nr. 2593-5001-4022) ir kitus statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. 2593-5001-4033).

Nurodyti statiniai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, patikėjimo teise valdomi Ministerijos. NŽT Palangos skyrius 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 16SK-252-(14.16.110) patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, kurie parengti pagal matininko A. D. parengtą elektroninę Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pareiškėjas 2019 m. liepos 19 d. kreipėsi dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo į VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrių, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą priėmė 2019 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. SPR5-6434(14.50), kuriuo pareiškėjo prašymo netenkino.

VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius tokį sprendimą priėmė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 punktu ir 4 punkto 2 dalimi, 14 straipsnio 1 ir 3 punktais ir Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 punktu, nustatęs, jog: statinių – terasos 6b (unikalus Nr. 4400-5253-4388, I grupės nesudėtingasis) ir terasos 7b (unikalus Nr. 4400-5256-7825, I grupės nesudėtingasis) pavadinimai kadastro duomenų bylose nesutampa su deklaracijose apie statybos užbaigimą, pateiktose 2019 m. liepos 18 d.

Nr. 8 ir 2019 m. liepos 18 d. Nr. 9 nurodytais pavadinimais; aptvėrimo 1t (unikalus Nr. 4400-3020-4438, I grupės nesudėtingasis), aptvėrimo 2t (unikalus Nr. 4400-5253-4344, II grupės nesudėtingasis) ir aikštelės 4b (unikalus Nr. 4400-5253-4355, I grupės nesudėtingasis) kadastro duomenų byloje nurodyta statybos rūšis nesutampa su statybos rūšimi, nurodyta deklaracijoje apie statybos užbaigimą. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad pareiškėjas negali kreiptis dėl aptartų statinių, nes, nors pateiktose deklaracijose statytoju nurodytas pareiškėjas, tačiau ši informacija nėra teisinga, nes aptarti statiniai suformuoti iš kiemo statinių (unikalus Nr. 2593-5001-4003), kurie yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, patikėjimo teise valdomi Ministerijos, todėl dėl jų ir teniso aikštelės 1b (unikalus Nr. 4400-3019-4910, II grupės nesudėtingasis), teniso aikštelės 2b (unikalus Nr. 4400-3019-4910, II grupės nesudėtingasis) ir aikštelės 3b (unikalus Nr. 4400-3020-43810, II grupės nesudėtingasis), kurie taip pat yra suformuoti iš kiemo statinių (unikalus Nr. 2593-5001-4033).

Gavęs tokį atsakymą, pareiškėjas kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su Prašymu, prašydamas perduoti įregistravimui Žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimus. Atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, NŽT Palangos skyrius priėmė 2019 m. spalio 31 d. raštą Nr. 16SD-2234-(14.16.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad sprendimas dėl tolesnių veiksmų bus priimtas, įvertinus matininko A. D. parengtoje Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje pateiktų duomenų apie Žemės sklype formuojamus naujus statinius teisingumą.

10. Teismas, įvertinęs Kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalis, 3 straipsnio 4 dalį, 5, 6 straipsnius, 12 straipsnį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 88.3 punktą, padarė išvadą, kad nei Kadastro įstatyme, nei Nuostatuose nėra nustatyti terminai, per kuriuos kadastro tvarkytojui turi būti pateiktas nekilnojamojo daikto savininko ar patikėjimo teise valdančio nekilnojamąjį daiktą asmens prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti.

11. Įvertinęs aplinkybes, išdėstytas Inspekcijos 2020 m. birželio 17 d. rašte Nr. 2D-7958 „(duomenys neskelbtini)“ dėl atliekamo faktinių duomenų patikrinimo, kurio metu, be kita ko, ir pareiškėjas, ir UAB poilsio namai „Baltija“ įpareigoti teikti paaiškinimus, susijusius su Žemės sklypo ir jame esančių statinių naudojimu, teismas padarė išvadą, kad po Prašymo padavimo buvo pradėtas ir tebevyksta tyrimas dėl Žemės sklype esančių teniso kortų su priklausiniais priklausomybės ir jų kilmės. Kadangi tyrimas dar nėra pabaigtas, nėra nepaneigta, jog pareiškėjo užsakymu matininko A. D. parengtoje Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje pateikti duomenys apie naujai formuojamus statinius nesutampa su kadastro duomenų bylos duomenimis. Tai įvertinęs, teismas pripažino, kad NŽT pagrįstai nesiėmė veiksmų, kurių prašoma imtis Prašyme, t. y. pagrįstai nesikreipiama dėl kadastrinių duomenų pakeitimo. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad šiuo atveju NŽT nurodė pareiškėjui priežastis, kodėl nepriima sprendimo dėl Prašymo. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT atsakyti į Prašymą yra nepagrįstas.

III. 12. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti išlaidas.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui, papildomai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nurodydamas, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime citavo Kadastro įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nekilnojamojo kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau byloje ginčas kilęs ne dėl nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo atsisakymo įrašyti kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir ne dėl NŽT atsisakymo perduoti registravimui kadastrinių duomenų pakeitimą Žemės sklypui. Pareiškėjas šiuo atveju kelia ginčą dėl NŽT vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. priimti sprendimą dėl Pareiškėjo Prašymo. Pirmosios instancijos teismas ginčo situacijoje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste neanalizavo teisės aktų, susijusių su prašymų nagrinėjimo tvarka, sprendimų priėmimo terminais. Teismas nepasisakė dėl NŽT pareigos priimti sprendimą dėl Pareiškėjo prašymo, laikantis teisės aktų reikalavimų. Taip pat teismas nesiaiškino, ar NŽT yra priėmusi kokį nors sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo, ar yra suėjęs terminas tokio sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl klausimo, kurio pareiškėjas savo skundo net negrindė, neišnagrinėjęs pagrindinio byloje keliamo klausimo dėl vilkinimo atlikti veiksmus. Aplinkybė, kad NŽT Palangos skyrius nurodė priežastis, kodėl negali priimti sprendimo dėl Prašymo, neeliminuoja NŽT Palangos skyriaus pareigos teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą, gavus prašymą.

14. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą NŽT nurodo analogiškas aplinkybes ir dėsto analogiškus argumentus, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui, atsakant į pareiškėjo skundą. Papildomai atsiliepime NŽT nurodo, kad tol, kol vyksta tyrimas dėl Žemės sklype esančių ginčytinų statinių nuosavybės teisės ir jų kilmės, NŽT neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo kreiptis dėl kadastro duomenų pakeitimo įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, atskleidė bylos esmę ir todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Pirmiausia teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti ir sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

V. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Palangos skyriaus vilkinimo atlikti veiksmus.

18. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad:

18.1. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su Prašymu, prašydamas perduoti registravimui Žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimą. Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad Žemės sklypo kadastro duomenis nustatė matininkas A. D., o už kadastrinių duomenų pakeitimų registravimą sumokės pareiškėjas.

18.2. Negavęs atsakymo į Prašymą, pareiškėjas pasikreipė į NŽT Palangos skyrių su 2019 m. spalio 30 d. raštu, prašydamas informuoti, kada bus įvykdytas Prašyme išdėstytas prašymas.

18.3. NŽT Palangos skyrius priėmė 2019 m. spalio 29 d. raštą „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“, kuriame, be kita ko, informavo pareiškėją apie tai, kad bus atliekamas Žemės sklypo naudojimo patikrinimas.

18.4. Reaguodamas į pareiškėjo Prašymą ir 2019 m. spalio 30 d. raštą, NŽT Palangos skyrius priėmė 2019 m. spalio 31 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame priminė apie anksčiau savo priimtą raštą, kuriuo informavo pareiškėja apie atliekamą Žemės sklypo naudojimo patikrinimą, taip pat paaiškino, kad patikrinimo metu įvertinus matininko A. D. pateiktų dokumentų teisingumą, bus priimti sprendimai dėl tolimesnių veiksmų.

18.5. Pareiškėjas su paklausimu, ar jau priimtas sprendimas dėl Prašymo, kreipėsi į NŽT Palangos skyrių 2019 m. gruodžio 9 d. raštu.

18.6. NŽT Palangos skyrius, išnagrinėjęs 2019 m. gruodžio 9 d. raštą, priėmė 2020 m. sausio 9 d. raštą, kuriame pakartojo informaciją apie atliktą Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir informavo, kad tik surinkus duomenis, kurie patvirtintų matininko A. D. pateiktų dokumentų teisingumą, bus priimti sprendimai dėl tolimesnių veiksmų, apie kuriuos pareiškėjas bus informuotas atskiru laišku.

18.7. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su 2020 m. vasario 25 d. raštu Nr. SD-22 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo prašė pateikti informaciją, kokie sprendimai priimti dėl Prašymo.

18.8. Atsakydamas į šį kreipimąsi (nurodyta 9 d. laikoma rašymo apsirikimu), NŽT Palangos skyrius priėmė 2020 m. kovo 25 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pakartojo informaciją apie atliktą Žemės sklypo naudojimo patikrinimą, nurodė, kad dėl to, jog UAB poilsio namai „Baltija“ užginčijo teniso kortų su priklausiniais nuosavybės teises, Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, dėl to pakartotinai buvo atliktas Žemės sklypo naudojimo patikrinimas, informavo apie papildomus veiksmus, siekiant išsiaiškinti situaciją dėl Žemės sklypo naudojimo ir, be kita ko, nurodė, kad gavus visą informaciją bus sprendžiama dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, apie priimtus sprendimus informuojant atskiru laišku.

19. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl NŽT vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. vilkinimo priimti sprendimą dėl Prašyme suformuluoto prašymo perduoti registravimui Žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimą. Skundas pareiškėjas grindė tuo, kad NŽT vilkino priimti sprendimą dėl Prašymo, tokio sprendimo nepriėmė iki 2019 m. lapkričio 27 d. (tai paskutinė tokio sprendimo priėmimo data) ir nepriėmė iki skundo teismui padavimo dienos (skundas gautas 2020 m. gegužės 22 d.).

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atmetė skundą kaip nepagrįstą, iš esmės padaręs esminę išvadą, kad NŽT Palangos skyriaus nesikreipimas dėl Žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimų įregistravimo yra pagrįstas, nes nebaigtas tyrimas dėl Žemės sklypo naudojimo.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo bylos, nes nenustatė kilusio ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių (ar NŽT Palangos skyrius priėmė ar ne sprendimo dėl Prašymo, ar NŽT Palangos skyrius praleido sprendimo priėmimo terminus), netaikė aktualaus teisinio reguliavimo, susijusio su prašymų nagrinėjimo tvarka ir terminais, per kuriuos turėjo būti priimtas sprendimas dėl Prašymo.

VI. 22. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

23. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

24. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

25. ABTĮ reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

26. ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

27. ABTĮ taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

VII. 28. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (2019 m. gegužės 16 d. redakcija), be kita ko, nustato asmenų prašymų nagrinėjimą. VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad prašymas tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

29. Vyriausybė, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė, patvirtino Taisykles (2017 m. lapkričio 15 d. redakcija), kurios reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą viešojo administravimo subjektuose. Prašymų ir skundų priėmimas ir nagrinėjimas nustatytas Taisyklių 23–31 punktuose. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos (Taisyklių 25 p.). Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus Taisyklių 25 punkte nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis (Taisyklių 26 p.).

30. Panašus reguliavimas nustatytas ir Apraše.

VIII. 31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio subjekto neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr. 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Tokiu atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos ja priskirta atlikti (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003; 2020 m. vasario 18 d. nutartį Nr. eA-118-492/2020).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl vilkinimo atlikti veiksmus, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003; 2020 m. vasario 18 d. nutartį Nr. eA-118-492/2020).

33. Vadinasi, sprendžiant ginčus dėl vilkinimo atlikti veiksmus, pirmiausiai turi būti nustatyta, ar apskritai viešojo administravimo subjektas kompetentingas nagrinėti gautą prašymą ir atlikti konkrečius veiksmus, t. y. dėl to priimti prašomus priimti sprendimus ar atlikti veiksmus. Nustačius, kad viešojo administravimo subjektas kompetentingas nagrinėti gautą prašymą, turi būti nustatoma, ar prašymas išnagrinėtas ir ar prašymas išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku.

34. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo pagrindiniu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, neatskleidęs ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pažeidė procesines teisės normas (žr. Nutarties VI d.), nes, neatsakydamas į pagrindinį pareiškėjo skundo klausimą, ar NŽT Palangos skyrius vilkino atlikti veiksmus, neišnagrinėjo pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, nenustatė kilusio ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir visapusiškai bei objektyviai jų neišnagrinėjo, t. y. apskritai netyrė svarbių aplinkybių, išdėstytų Nutarties 18 punkte, nenustatė, ar NŽT buvo kompetentinga nagrinėti Prašymą, ar išnagrinėjo Prašymą, ar išnagrinėjo Prašymą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ir, nagrinėdamas skundą dėl vilkinimo atlikti veiksmus, netaikė aktualių tokį ginčą reglamentuojančių teisės aktų (žr. Nutarties VII d.).

35. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl nustatytos procesinių teisės normų pažaidos pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą (ABTĮ 146 str. 1 d.), dėl ko pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu teisės ir faktinių aplinkybių aiškinimu, nevertinami.

36. Kadangi nėra priimamas galutinis sprendimas dėl bylos esmės, nėra sprendžiamas ir klausimas dėl išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad žyminis mokestis už skundą dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, o taip pat ir apeliacinį skundą dėl administracinių teismų sprendimų dėl skundų dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus nėra mokamas (ABTĮ 36 str. 1 d. 1 p., 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius