Legislator Case Law & Legislation
3871a59e-7fcc-4306-9175-3fbcb827e8a3 AI generated

3871a59e-7fcc-4306-9175-3fbcb827e8a3 · Regionų administracinis teismas

Case Number 3871a59e-7fcc-4306-9175-3fbcb827e8a3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. eI-4389-320/2018Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00271-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.4.; 7.3.3..; 55.1.3.(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 19 d.Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui V.

Legislator headnote

AI generated

3871a59e-7fcc-4306-9175-3fbcb827e8a3 · Regionų administracinis teismas: Manė, kad VSDFV Utenos skyrius senaties terminÄ yra praleidęs. Prašė pripažinti, kad iÅ¡ atsakovo netikslinga iÅ¡ieÅ¡koti permokÄ , kadangi jo ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki – A. G. yra neįgalus, serga psichikos liga, negauna jokių pajamų ir neturi pastovios gyvenamosios vietos.PraÅ¡ymas atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Ignalinos rajono skyriaus 1996 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 311 H. G. nuo 1996 m. kovo 31 d. buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo naÅ¡lių pensija mirus sutuoktinei V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. eI-4389-320/2018Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00271-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.4.; 7.3.3..; 55.1.3.(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 19 d.Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui V.

K.,atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus praÅ¡ymÄ atsakovui A. G. dėl valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius, ir pareiÅ¡kėjas) teismui paduotu praÅ¡ymu prašė iÅ¡ atsakovo A.

G. (toliau- ir A.G.) priteisti 1037,02 Eur valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos permokÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad H. G. (toliau – ir H. G.) valstybinė socialinio draudimo naÅ¡lių pensija buvo paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos rajono skyriaus 1996 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 311 nuo 1996 m. kovo 31 d. mirus sutuoktinei V. G. (toliau – ir V. G.). Nuo 2012 m. sausio 1 d. vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 29 d.

įsakymu Nr. V-498 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių reorganizavimo“ VSDFV Utenos skyrius tapo visų buvusio VSDFV Ignalinos rajono skyriaus teisių ir pareigų perėmėju. Elektroninėje informacinėje sistemoje patikrinus 2016 m. lapkričio 30 d. mokėjimo korektÅ«rÄ â€žNaÅ¡lių pensijų gavėjai, kurie Gyventojų registro ar SODROS duomenimis sudarė naujÄ santuokÄ â€œ nustatyta, kad santuoka sudaryta 1955 m. rugsėjo 10 d. tarp H. G. ir V. G. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini).

Apie nurodytÄ santuokos nutraukimÄ pensijos gavėjas H. G., pateikdamas praÅ¡ymÄ skirti naÅ¡lio pensijÄ , VSDFV Ignalinos rajono skyriui nepranešė, todėl laikotarpiu nuo 1996 m. kovo 31 d. iki 2016 m. spalio 31 d. susidarė 8296,15 Eur naÅ¡lių pensijos permoka. Tvirtino, kad permoka susidarė dėl iÅ¡mokos gavėjo H. G. kaltės, kadangi H. G. pateikė praÅ¡ymÄ , t. y. kreipėsi į VSDFV Ignalinos rajono skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos jam skyrimo 1996 m. kovo 31 d. mirus V.

G., nuslėpdamas, kad jo santuoka su V. G. jau buvo nutraukta. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau H. G. mirė (duomenys neskelbtini).Pagal LR CK 5.52 straipsnio 1 dalį įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi į H. G. įpėdinius N. P. bei A. G. Kadangi N. P. sumokėjo 7/8 dalis H. G. skolos (7259,13 Eur), iÅ¡ A. G. reikalaujama sumokėti 1037,02 Eur (8296,15 Eur - 7259,13 Eur) kuri sudaro likusiÄ kreditoriaus VSDFV Utenos skyriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo H. G. įpėdiniams sumÄ . Pagal VSDFV Utenos skyriuje turimÄ informacijÄ Testamentų registre 2017 m. gruodžio 6 d. registruotas A. G. pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktas. PareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui data – 2017 m. gruodžio 1 d.Atsakovas A.

G., atstovaujamas advokato Mindaugo Beinaravičiaus, su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė bei teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad H. G., teikdamas praÅ¡ymÄ skirti naÅ¡lių pensijÄ , jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų neatliko ir jo kaltės dėl pensijos permokos nėra. Pažymėjo, kad nors H. G. su V. G. formaliai ir buvo nutraukęs santuokÄ , tačiau su ja ir toliau gyveno, vedė bendrÄ Å«kį iki pat V. G. mirties. H. G. naÅ¡lio pensijos skyrimo metu buvo garbingo amžiaus, neiÅ¡manė pensijų skyrimÄ reglamentuojančių teisės normų, todėl bÅ«tent VSDFV turėjo surinkti dokumentus, patvirtinančius ar paneigiančius H.

G. teisę gauti naÅ¡lių pensijÄ , taigi pensija buvo permokėta dėl VSDFV kaltės. Atkreipė dėmesį, jog sprendimas dėl naÅ¡lių pensijos skyrimo buvo patikrintas tik po pensijos gavėjo mirties, praėjus 20 metų nuo pensijos skyrimo pradžios, todėl permokos iÅ¡ieÅ¡kojimas už visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį yra aiÅ¡kiai neproporcinga priemonė. Prašė taikyti senaties terminÄ . Nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Manė, kad VSDFV Utenos skyrius senaties terminÄ yra praleidęs. Prašė pripažinti, kad iÅ¡ atsakovo netikslinga iÅ¡ieÅ¡koti permokÄ , kadangi jo ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki – A. G. yra neįgalus, serga psichikos liga, negauna jokių pajamų ir neturi pastovios gyvenamosios vietos.PraÅ¡ymas atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Ignalinos rajono skyriaus 1996 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 311 H. G. nuo 1996 m. kovo 31 d. buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo naÅ¡lių pensija mirus sutuoktinei V.

G. H. G. mirė (duomenys neskelbtini) VSDFV Utenos skyrius 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr.(100-101)PE SP3-5660 naÅ¡lių pensijos mokėjimÄ nutraukė. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr.PE SP4-65 nustatė 8296 Eur naÅ¡lių pensijos permokÄ , susidariusiÄ per laikotarpį nuo 1996 m. kovo 31 d. iki 2016 m. spalio 31 d. dėl iÅ¡mokos gavėjo kaltės, 2016 m. lapkričio 30 d. nustatęs, jog santuoka, sudaryta tarp H. G. ir V. G., buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau apie nurodytÄ santuokos nutraukimÄ pensijos gavėjas H.

G., pateikdamas praÅ¡ymÄ skirti naÅ¡lio pensijai, VSDFV Ignalinos rajono skyriui nepranešė. VSDFV Utenos skyrius Ignalinos rajono 1-ajam notarų biurui 2016 m. gruodžio 14 d. lydraščiu Nr. (10.101) R3-54071 pateikė 2016 m. gruodžio 14 d. pažymÄ Nr. PE_PZ2-2046 „Apie mirusiajam asmeniui neiÅ¡mokėtas iÅ¡mokas ir (ar) jo įsiskolinimÄ â€œ, kurioje nurodė, kad mirusysis H. G. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolingas 8296,15 Eur sumÄ . Pagal pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, 7/8 Å¡ios įsiskolinimo sumos sumokėjo mirusiojo H.G.

įpėdinė, priėmusi palikimÄ , N. P. (7259,13 Eur). RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civ. byloje Nr. e2YT-1415-762/2017 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui A. G. jo tėvo H. G. mirties dienÄ â€“ 2016 m. spalio 30 d. buvo reikalingas iÅ¡laikymas; atnaujino pareiÅ¡kėjui A. G. terminÄ palikimui, atsiradusiam po palikėjo H. G. mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir terminÄ palikimui priimti pratęsė trims mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į privalomÄ jÄ palikimo dalį gauti.

VSDFV Utenos skyrius 2018 m. sausio 15 d. praneÅ¡imu Nr. (1.25) Nr. (1.25) R3-1442 „Dėl likusio kreditoriaus reikalavimo 1037,02 Eur sumai pareiÅ¡kimo H. G. įpėdiniams“, informavo Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarę LaimÄ Aidukaitę, kad vadovaudamasi nurodytu RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu bei LR CK 5.52 straipsniu, N. P. 7/8 dalį H. G. skolos (7259,13 Eur) proporcingai paveldėto turto daliai sumokėjo VSDFV Utenos skyriui geruoju. Todėl VSDFV Utenos skyrius 2016 m. gruodžio 14 d. praneÅ¡ime Nr. (10.101) R3-54071 „Dėl pažymos apie mirusiajam asmeniui H.

G. neiÅ¡mokėtas iÅ¡mokas ir (ar) jo įsiskolinimÄ â€œ ir VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. gruodžio 14 d. pažymoje Nr. PE-PZ2-2046 Ignalinos rajono 1-Ä jam notarų biurui nurodyta 8296,15 Eur H. G. skola VSDF biudžetui sumažėjo iki 1037,02 Eur (8296,15 Eur – 7259,13 Eur), kuri sudaro likusiÄ kreditoriaus VSDFV Utenos skyriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo H. G. įpėdiniams sumÄ . Pagal VSDFV Utenos skyriuje turimÄ informacijÄ Testamentų registre 2017 m. gruodžio 6 d. registruotas A. G. pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktas.

Nagrinėjamojoje byloje keliamas ginčas dėl naÅ¡lių pensijos permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir VSD įstatymas).Pagal VSD įstatymo 18 straipsnį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); jeigu socialinio draudimo iÅ¡mokos neteisėtai iÅ¡mokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos tam asmeniui iÅ¡ Fondo lėšų; iÅ¡ieÅ¡komos sumos dydis per mėnesį negali virÅ¡yti 50 proc. gavėjui priklausančios socialinio draudimo iÅ¡mokų sumos; jeigu asmuo jokių socialinio draudimo iÅ¡mokų negauna, permoka iÅ¡ieÅ¡koma teismo tvarka (2 dalis).

Å io įstatymo 36 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 6 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1844 redakcija) nustato, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų iÅ¡mokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas Å¡iems teritoriniams skyriams, sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo, neapribojant kokiu nors terminu.VieÅ¡ojo administravimo institucijai keliami reikalavimai suponuoja, jog nurodytos sÄ lygos – asmens kaltės – buvimas turi bÅ«ti itin atidžiai ir rÅ«pestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo iÅ¡mokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, iÅ¡silavinimas, patirtis ir pan.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos iÅ¡mokos, galima kaltė pasireiÅ¡kia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi bÅ«ti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigÄ pateikti minėtus duomenis bei tai, jog Å¡ie duomenys yra esmingai reikÅ¡mingi atitinkamos socialinio draudimo iÅ¡mokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui (LVAT 2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA1324-502/2015).Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (tolau- ir LVAT) laikosi pozicijos, jog vertinant galimybę priimti sprendimÄ dėl socialinio draudimo iÅ¡mokų permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jų gavėjo, net ir nustačius iÅ¡mokos gavėjo kaltę, turi bÅ«ti atidžiai įvertinta, ar tokia konkretaus asmens atžvilgiu priimama priemonė nesukelia jam pernelyg didelės naÅ¡tos, taip pat tai, ar institucija, kuriai įstatymais pavesta užtikrinti teisingÄ socialinio draudimo iÅ¡mokų paskyrimÄ ir mokėjimÄ gavėjams, tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, ar spręsdama klausimÄ dėl atitinkamos iÅ¡mokos (taip pat ir socialinio draudimo pensijos) skyrimo, atidžiai ir rÅ«pestingai įvertino pateiktus dokumentus, ar konkrečiu atveju nebuvo pagrindo suabejoti dėl pateiktų duomenų / informacijos teisingumo ir iÅ¡samumo, kas duotų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog turėjo bÅ«ti pasinaudota teisės aktais suteikta teise tikrinti duomenis, kurių pagrindu skiriamos socialinio draudimo iÅ¡mokos (VSD įstatymo 36 straipsnio 1 dalis), pareikalauti papildomos informacijos ir pan.

Be to, vertinant nurodyto pobūdžio sprendimus proporcingumo aspektu, būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų (žr. pvz.

LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015-09-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA502-1324/2015, 2016-06-06 sprendimÄ administracinėje byloje A708-822/2016, 2018-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-261-602/2018).Nagrinėjamoje administracinėje byloje H. G. administraciniu sprendimu buvo įgijęs teises valstybinio socialinio draudimo srityje, jam buvo paskirta naÅ¡lio pensija, kuri mokėta daugiau kaip 20 metų. VSDFV Ignalinos rajono skyrius, prieÅ¡ priimdamas administracinį sprendimÄ skirti Å¡iÄ pensijÄ , privalėjo atidžiai įvertinti H.

G. pateiktus dokumentus bei surinkti kitus faktinius duomenis, turėjusius užtikrinti sprendimo pagrįstumÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad H.G. pasižadėjimas, jog su V. G. jis nebuvo iÅ¡situokęs, pareiÅ¡kėjui buvo pateiktas tik 1997 m. rugsėjo 11 d., kai tuo tarpu sprendimas paskirti jam naÅ¡lių pensijÄ buvo priimtas 1996 m. liepos 22 d. NaÅ¡lių pensijos skyrimo H.G. dienÄ galiojusios originalios redakcijos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (originalus įstatymo pavadinimas- Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) 33 straipsnis nustatė, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo naÅ¡lių ar naÅ¡laičių pensijÄ turi Å¡iame įstatyme nurodyti mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis.

NaÅ¡lių pensijos skyrimo dienai galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 50 punktas nustatė, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjų, pavienių asmenų ir archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti, taip pat tikrinti, ar dokumentai iÅ¡duoti pagrįstai. Taigi, priimdamas 1996 m. liepos 22 sprendimÄ Nr.311 skirti naÅ¡lių pensijÄ H.

G., VSDFV Ignalinos rajono skyrius neturėjo jokių duomenų bei tai patvirtinančių dokumentų, kad H.G. V.G. mirties dienÄ buvo jos sutuoktinis (santuoka tarp jų nebuvo nutraukta), tokių duomenų H.G., nei atsakingų institucijų pateikti neprašė, o nuo 1997 m. rugsėjo 11 d. pensijÄ mokėjo, vertindamas vien tik pensijos gavėjo H. G. pateiktÄ 1997 m. rugsėjo 11 d. pasižadėjimÄ , kuriame iÅ¡dėstyti teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais dokumentais ir jų pagrįstumas per visÄ naÅ¡lių pensijos mokėjimo laikotarpį (net 20 metų) nebuvo tikrintas iki pat iÅ¡mokos gavėjo mirties.

Laiko tarpas, per kurį H.G. neteisėtai mokėta naÅ¡lių pensija, laikytinas itin ilgu. Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, remdamasi gero administravimo ir proporcingumo principais bei VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 punkte įtvirtintu atsakomybės už priimtus sprendimus principu, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti permokos susidarymÄ nulėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rÅ«pestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas itin ilgÄ laikotarpį, dėl ko visos naÅ¡tos perkėlimas asmeniui (Å¡iuo atveju mirusio iÅ¡mokos gavėjo H.G.

įpėdiniui) nagrinėjamojoje situacijoje vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų. Be to, VSD įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta VSDFV direktoriaus ir jo pavaduotojų teisė atsisakyti socialinio draudimo iÅ¡mokos permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, jeigu jÄ iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu, kai nustatoma sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d.

– invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama. Nagrinėjamu atveju VSDFV Utenos skyrius, net ir konstatavęs H. G. kaltę, turėjo pareigÄ Ä¯vertinti ir permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įpėdinių tikslingumÄ socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad A. G. 2007 m. sausio 30 d. yra iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas neterminuotam laikui, yra nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis (Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0110995), nuo 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovas yra gydomas VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje, jokių pajamų negauna, yra įtrauktas į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ (2016 m. liepos 1 d. pažyma Nr. (2016-158-PN)-23).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A.G. socialinė ir ekonominė padėtis itin sunki, todėl socialinio draudimo iÅ¡mokos permokÄ iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu, nes ir Å¡iuo aspektu gana didelės permokos iÅ¡ieÅ¡kojimas nagrinėjamu atveju bÅ«tų neproporcinga priemonė, sukelianti atsakovui pernelyg didelę naÅ¡tÄ . Atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , kolegija sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl 1037,02 Eur valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos permokos priteisimo pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai iÅ¡ atsakovo A.

G. negali bÅ«ti tenkintinas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus praÅ¡ymÄ atsakovui A. G. dėl naÅ¡lių pensijos permokos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėjos                                                                                            Nijolė Čekanauskienė Irena Varžinskienė Dalytė Zlatkuvienė