2022-10-26 Nr. AB-26383-3-61-3-02183-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-234-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02183-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. B. (M. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 48SD-5183-(14.48.136E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Skyriaus Sprendimas), NŽT 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 1SS-1024-(7.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT Sprendimas) bei įpareigoti Skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko D. B. (D. B.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, perduodant neatlygintinai naudojamo sklypo dalį – 0,0677 ha prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio statinio, atkūrimo.

2. Pareiškėjas teigė, kad pareiškėjo tėvas D. B. iki 1940 m. turėjo 0,1653 ha žemės (duomenys neskelbtini) mieste. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pareiškėjas 2001 m. birželio 19 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko D. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) mieste. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 48S-20-(14.48/3) pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0976 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0976 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį Vilniaus apskr. Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) mieste, adresu: (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė į tenkančią žemės valdos dalį – 0,0677 ha bus atkurtos vėliau.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, adresu: Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiai patalpai eksploatuoti pareiškėjas pagal 2020 m. vasario 11 d. susitarimą Nr. 48SŽN-11-(14.48.55.) nuomoja Valstybei priklausantį 0,0969 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas 2020 m. vasario 2 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu grąžinti likusią žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą žemės sklypą prie nurodytų pastatų, t. y. padengiant nuomojamo žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., dalį. Skyriaus Sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą. Skyriaus Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko D. B. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) mieste, Vilniaus apskrityje valdytą 1600 kv. m. ploto žemę, išreiškė valią gauti 1600 kv. m. žemės plotą (namų valdą) (duomenys neskelbtini) mieste. Kitų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki 2003 m. balandžio 1 d. pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgęs į tai, Skyrius vertino, kad pareiškėjas iki 2003 balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, numatyto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje. NŽT Sprendimu sutiko su Skyriaus Sprendimu.

4. Pareiškėjas, pagrįsdamas Skyriaus Sprendimo ir NŽT Sprendimo neteisėtumą, nurodė, kad jis, 2001 m. išreikšdamas valią, negalėjo numatyti, kad nuosavybės teisės bus atkurtos ne visa apimtimi, o tik į 0,0976 ha dydžio žemės sklypą. Vilniaus rajono savivaldybė suprojektavo žemės sklypus ne didesnius kaip 0,10 ha. Tuo tarpu pareiškėjas turi teisę nuosavybės teises atkurti į 0,1653 ha žemės. Pažyma apie galimybę nuosavybės teises atkurti būtent tokio ploto buvo parengta tik 2004 m. vasario 4 d., taigi pareiškėjas negalėjo tinkamai išreikšti (pakeisti) valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki 2003 m. balandžio 1 d.

5. Pareiškėjo vertinimu, susiklosčiusi faktinė situacija neleidžia formaliai taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį. Dėl to, kad iki 2003 m. pareiškėjas neišreiškė valios perduoti neatlygintinai naudojamą sklypą prie nuosavybės teise priklausančio pastato, neturi kilti neigiamų pasekmių. Paduodamas prašymą NŽT, pareiškėjas tikėjosi, kad nuosavybės teisės bus atkurtos į visą tenkantį žemės plotą. NŽT uždelsė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, dėl ko pareiškėjui kilo neigiamų pasekmių. Todėl nėra sąžininga iš pareiškėjo reikalauti laikytis terminų, kai pati valstybės institucija jai priklausančių funkcijų neatliko laiku. Pareiškėjo teigimu, skundžiami sprendimai neatitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimų, juose nurodytos išvados nepagrįstos.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. NŽT nurodė, kad nuosavybės teisės pareiškėjui atkurtos pagal jo iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino išreikštą valią, pareikštą iki 2003 m. balandžio 1 d., todėl, nagrinėjamu atveju, nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą prie nuosavybės teise turimo statinio į likusį žemės plotą – 0,0677 ha, kadangi pareiškėjas iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai naudojamą sklypą prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio statinio.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo M. B. skundą atmetė.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas turi teisę į likusią negražinta žemės ploto dalį – 0,0674 ha, taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas pagal 2020 m. vasario 11 d. susitarimą Nr. 48SŽN-11-(14.48.55.) nuomoja Valstybei priklausantį 0,0969 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), reikalingą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam pastatui eksploatuoti.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su 2020 m. vasario 4 d. prašymu kreipėsi į Skyrių, prašydamas likusia negrąžinta 0,0674 ha žemės ploto dalimi padengti nuomojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., dalį. Skyriaus Sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pareiškęs valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo prašomu būdu. Pareiškėjo iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – atstatyti nuosavybės teises į žemės sklypą (namų valdą) esantį (duomenys neskelbtini) mieste. NŽT Sprendimu sutiko su Skyriaus Sprendimu neatkurti pareiškėjui nuosavybės teisių Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu būdu.

11. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

12. Teismas pažymėjo, kad piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. galėjo pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi, nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Nuo 2002 m. spalio 25 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

13. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad pilietis turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu. Pareiškėjas 2001 m. birželio 19 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko D. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame išreiškė valią, jog 1600 kv. m. plotą pageidauja gauti namų valda (duomenys neskelbtini) mieste. Daugiau prašymų, kuriuose būtų nurodyta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki 2003 m. balandžio 1 d. institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, nebuvo pateikta.

14. Teismas sutiko su skundžiamuose sprendimuose nurodytais argumentais, kad pareiškėjui iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikštos valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo nepakeitus, institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, nebuvo pagrindo nesivadovauti Tvarkos 3 punkto nuostata, kurioje imperatyviai reglamentuojama, kad jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo. Pareiškėjo dar 2001 m. birželio 19 d. prašyme nurodyta valia nuosavybės teises atkurti namų valda (duomenys neskelbtini) mieste, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą nuosavybės teisių atkūrimo procesą vykdyti tik atsižvelgdama į nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nurodytą paskutiniame pareiškėjo prašyme.

15. Teismas konstatavo, kad NŽT tinkamai vadovavosi Tvarkos 3 punkte nustatytu teisiniu reglamentavimu, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo likusia negrąžinta 0,0674 ha žemės ploto dalimi padengti nuomojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., dalį, t. y. Skyriaus Sprendimas ir NŽT Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

16. Teismas nurodė, kad, nepanaikinus skundžiamų spendimų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT Vilniaus rajono skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko D. B. (D. B.) iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, perduodant neatlygintinai naudojamo sklypo dalį – 0,0677 ha prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio statinio, atkūrimo.

III. 17. Pareiškėjas M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais teiginiais:

18.1. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sieja pareiškėjo galimybę atkurti nuosavybės teises į likusią negražintą žemės ploto dalį (0,0674 ha) pareiškėjo pageidaujamu būdu su aplinkybe, kad pareiškėjas iki 2003 m. kovo 1 d. tam tinkamai neišreiškė savo valios.

18.2. Pareiškėjas, 2001 m. reikšdamas savo valią, negalėjo numatyti, kad pareiškėjui nuosavybės teisės bus atkurtos ne visiškai, o tik į 0,00976 ha dydžio žemės sklypą, nes Vilniaus rajono savivaldybė suprojektavo ne didesnius kaip 0,10 ha sklypus. Nuosavybės teisės pareiškėjui atkuriamos Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus išduotos pažymos Nr. 7993 „Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“ pagrindu, kurioje nurodyta, kad buvusio savininko D. B. nuosavybės teisėmis valdė 0,1653 ha žemės Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, pareiškėjas turi nuosavybės teisę į 0,1653 ha žemės, ši pažyma buvo parengta tik 2004 m. vasario 4 d.

18.3. Atsakovas iki 2003 m. kovo 1 d. ir vėliau neinformavo pareiškėjo, kad galimybių atkurti nuosavybės teises minėtu būdu nėra ir nepasiūlė pareiškėjui pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl pats atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo bei pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius.

18.4. Tik priėmus Skyriaus Sprendimą, pareiškėjas suprato, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į visą žemę pasirinktu būdu, nes atsakovas, pažeisdamas pareiškėjo ir kitų pretendentų teises bei teisėtus lūkesčius, nepagrįstai uždelsė nuosavybės teisių atkūrimo procesą (duomenys neskelbtini) mieste. Nuo 2001 m. iki 2019 m. nebuvo atlikti būtini veiksmai nuosavybės teisių atkūrimui, nors nebuvo jokių objektyvių kliūčių šiuos klausimus spręsti.

18.5. Pareiškėjas tikėjosi atgauti nuosavybės teises pagal 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintą eiliškumą, tačiau atsakovas neteisėtai pakeitė šį įsakymą ir pretendentai, tarp jų ir pareiškėjas, į atkuriamus žemės sklypus, kuriuos savininkai iki nacionalizavimo turėjo (duomenys neskelbtini) mieste, atsidūrė eilėje už tų piliečių, kurie žemės sklypus turėjo kituose Lietuvos Respublikos rajonuose.

18.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu įpareigojo Skyrių pakeisti Skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 48VĮ- (14.48.2.)-875 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai perduodant neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) mieste, Vilniaus rajone, eilės sąrašo patvirtinimo“ ir Skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2514 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-875 pakeitimo“ ir įrašyti pretendentus į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai perduodant neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) mieste, Vilniaus rajone, eilės sąrašą atsižvelgiant į Tvarkos 37 punkte nustatytą eiliškumą, tačiau atsakovas įgyvendino šį sprendimą ir sudarė pretendentų eilės sąrašą atsižvelgiant į teismo reikalavimus tik 2017 m. spalio 23 d.

18.7. Atsakovas sudarė neteisėtą pretendentų pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai perduodant neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) mieste, Vilniaus rajone, eilės sąrašą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus atsakovo neteisėtus veiksmus, būtų labai nesąžininga reikalauti iš pareiškėjo atlikti veiksmus įstatyme nustatytais terminais, kai valstybės institucijos joms priklausančių funkcijų neatliko laiku.

18.8. Pareiškėjas cituoja Atkūrimo įstatymo nuostatas (5 str. 5 d., 16 str. 2 d., 4 d., 9 d. 1 p.) ir nurodo, kad Atkūrimo įstatymo preambulėje įtvirtinta principinė nuostata, jog pirmiausia Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama. Atsakovas, atkurdamas pareiškėjui nuosavybės teises, turi laikytis teisingo atlyginimo principo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nuomojamos žemės sklypo dalies, tenkančios jam nuosavybės teise priklausančiam pastato daliai eksploatuoti, perdavimas nuosavybėn neatlygintinai, iš esmės reiškia lygiaverčio žemės sklypo suteikimą (perdavimą) kitoje vietoje (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p.), t. y. pareiškėjo prašomas nuosavybės teisių atkūrimo būdas yra tapatus ir savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu ir pagal sukuriamas teisines pasekmes šie būdai yra lygiaverčiai, todėl atsakovas turi teisinį pagrindą bei realią galimybę perduoti man ekvivalentinį (tos pačios rūšies ir vertės) turtą ir tai nulems šalims tų pačių pasekmių atsiradimą.

18.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nuotoliniu būdu pareiškėjui nedalyvaujant. Pareiškėjas yra pensininkas, neturi galimybės ir sąlygų dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą. Pareiškėjas teikė teismui 2021 m. kovo 12 d. prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja dalyvauti nagrinėjant bylą ir prašė teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kai pasibaigs karantinas, nes pareiškėjas norėjo asmeniškai užduoti klausimus atsakovui, duoti paaiškinimus teismui bei posėdžio metu pateikti teismui dokumentus, tačiau teismas, pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą teismą, atmetė šį prašymą.

18.10. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas išnagrinėjo bylą pareiškėjui nedalyvaujant, pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo rašytinius paaiškinimus bei dokumentus, patvirtinančius jo paaiškinimus.

19. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir teigia, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą prie nuosavybės teise turimo statinio į likusį žemės plotą – 0,0677 ha, kadangi pareiškėjas iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai naudojamą sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio statinio, pareiškėjui nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais.

21. NŽT vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 48SD-5183-(14.48.136E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei NŽT 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 1SS-1024-(7.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Ginčijamais Sprendimais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 4 d. prašymą į likusį neatkurtą žemės plotą nuosavybės teises atkurti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu būdu, t. y. likusia negrąžinta 0,0674 ha žemės ploto dalimi padengti nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kadangi iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pareikšta valia atkurti nuosavybės teises šiuo būdu; vadovaujantis Tvarkos 105 punktu, nuosavybės teisės į negrąžintą išlikusio nekilnojamojo turto 0,0674 ha žemės dalį bus atkuriamos atlyginant pinigais.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, padarė išvadą, kad pareiškėjui iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikštos valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo nepakeitus, institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, nebuvo pagrindo nesivadovauti Tvarkos 3 punkto nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo. Atsakovui nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo 2020 m. vasario 4 d. prašymą dėl likusios 0,0674 ha žemės ploto dalies grąžinimo nuomojamo žemės sklypo dalimi.

25. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad 2001 m. reikšdamas savo valią, negalėjo numatyti, kad jam nuosavybės teisės bus atkurtos ne visiškai, o tik į 0,00976 ha dydžio žemės sklypą. Atsakovas nei iki 2003 m. kovo 1 d., nei vėliau neinformavo pareiškėjo, kad galimybių atkurti nuosavybės teises minėtu būdu nėra ir nepasiūlė pareiškėjui pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tik priėmus Skyriaus Sprendimą, pareiškėjas suprato, nuosavybės teisės prašomu būdu nebus atkurtos pilnai. Nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pretendentų eilės sąrašas atsižvelgiant į teismo sprendimą buvo sudarytas tik 2017 m. spalio 23 d., todėl, atsižvelgiant į atsakovo neteisėtus veiksmus, būtų neteisinga iš pareiškėjo reikalauti pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą Atkūrimo įstatyme numatytais terminais. Nurodė, kad pareiškėjo nuomojamos žemės sklypo dalies, tenkančios jam nuosavybės teise priklausančiam pastato daliai eksploatuoti, perdavimas nuosavybėn neatlygintinai, iš esmės reikštų lygiaverčio žemės sklypo suteikimą (perdavimą) kitoje vietoje (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p.), t. y. pareiškėjo prašomas nuosavybės teisių atkūrimo būdas yra tapatus ir savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą teismą, netenkino pareiškėjo 2021 m. kovo 12 d. prašymo, kuriame jis nurodė, kad pageidauja dalyvauti nagrinėjant bylą ir prašė teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kai pasibaigs karantinas, nes pareiškėjas norėjo asmeniškai užduoti klausimus atsakovui, duoti paaiškinimus teismui bei posėdžio metu pateikti teismui dokumentus, šiuos dokumentus jis teikia apeliacinės instancijos teismui. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus (I t., b. l. 74–102).

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teisėjų kolegija neprideda prie bylos pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų papildomų įrodymų, nes teikiami duomenys (dokumentai) nėra nauji, jie buvo žinomi iki ginčijamų byloje Sprendimų priėmimo, todėl galėjo būti pateikti proceso pirmosios instancijos teisme metu (ABTĮ 142 str. 3 d.).

27. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjo pirminis prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko D. B. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) mieste, Vilniaus apskrityje valdytą 1600 kv. m ploto žemę Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas 2001 m. birželio 19 d., kuriame buvo išreikšta valia atstatyti „atstatyti nuosavybės teises į žemės sklypą (namų valdą), esantį (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), 1 600 kv. m, kuris priklausė mano tėvui D. B., mirusiam (duomenys neskelbtini).“. Pareiškėjo 2001 m. gruodžio 6 d. pateiktame prašyme buvo nurodyta valia „ ... išskirti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste namui statyti ...“.

28. Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. vasario 4 d. išdavė pažymą Nr. 7993 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad „ ... į buvusio savininko D. B. nuosavybės teisėmis valdytą <...> 0,1633 ha žemės <...> M. B. turi nuosavybės teisę į 0,1633 ha žemės“. Pareiškėjo 2010 m. birželio 16 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiktame prašyme nurodyta, kad pretendentas atsisako siūlomų žemės sklypų individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėse. Pareiškėjo 2012 m. gegužės 24 d. Skyriuje gautame prašyme nurodyta, kad siūlomos kompensacijos pinigais pareiškėjas atsisako, yra įtrauktas į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai perduodant neatlygintinai nuosavybėn, (duomenys neskelbtini) mieste, Vilniaus rajone, eilės sąrašą Nr. 6, <...> pageidauju gauti žemės sklypą individualiai statybai ...“. Daugiau prašymų pareiškėjas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdo nebuvo pareiškęs.

29. NŽT 2020 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 48S-20-(14.48.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. B.“ pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0976 ha kitos paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį – 0,0677 ha bus atkurtos vėliau.

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ buvo patvirtinti miestų (rajonų) savivaldybių nustatomų naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžiai. Naujų žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste, dydis buvo nustatytas nuo 0,04 ha iki 0,15 ha ir jis nesikeitė. Taigi pareiškėjas, siekdamas atkurti nuosavybės teises suteikiant naują žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste, negalėjo turėti lūkesčių, kad pasirinktu būdu nuosavybės teisės į buvusio savininko D. B. nuosavybės teisėmis valdytą 0,1633 ha žemės bus atkurtos visa apimtimi, todėl nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad tik sudarius pretendentų eilės sąrašą jam tapo aišku, kad prašomu būdu nuosavybės teisių atkūrimas galimas ne į visą plotą.

31. Kaip jau buvo minėta ir ginčijamuose Sprendimuose nurodė atsakovas, pareiškėjas Atkūrimo įstatyme 21 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais nebuvo pasirinkęs kito nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdo. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Taigi tik tais atvejais, kai pretendentas buvo pareiškęs valią atkurti nuosavybės teises natūra, ir tokios galimybės nėra, institucijai tenka pareiga pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

32. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (red., galiojusi nuo 2002 m. spalio 25 d. iki 2012 m. vasario d.) nustatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Vėliau įsigaliojusia Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija (nuo 2012 m. vasario 1 d.) buvo įtvirtinta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Minėta įstatymo nuostata galioja iki šiol (Atkūrimo įstatymo 21 str. 5 d. (aktuali redakcija)).

33. Atsižvelgdama į minėtas Atkūrimo įstatymo nuostatas bei aplinkybę, kad pareiškėjas buvo pareiškęs valią dėl nuosavybės atkūrimo konkrečiu būdu – suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ir nėra jos keitęs įstatyme numatytu terminu, apeliacinio skundo argumentus, kad institucija turėjo pareigą jam siūlyti kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

34. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pretendentų eilės sąrašas atsižvelgiant į teismo sprendimą buvo sudarytas tik 2017 m. spalio 23 d., todėl reikalavimas pareiškėjui pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą Atkūrimo įstatyme numatytais terminais yra neteisinga, taip pat atmestini. Minėta, kad naujų žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste, dydis buvo nustatytas 1998 m. nuo 0,04 ha iki 0,15 ha ir jis nesikeitė, tai žinodamas pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti ir kitus nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdus. Atkūrimo įstatyme yra detaliai reglamentuojamos situacijos, kai pretendentas gali pakeisti savo valią pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdus, nustatyti konkretūs terminai, ir šios įstatymo nuostatos negali būti interpretuojamos plečiamai, tai sukurtų teisinio neapibrėžtumo situaciją ir prieštarautų visų pretendentų lygiateisiškumo principui, užtikrinančiam nuosavybės teisių atkūrimą įstatyme numatytomis sąlygomis visiems vienodai.

35. Pareiškėjo teisių gynimas dėl galbūt atsakovo neteisėtų veiksmų priimant Skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 48VĮ- (14.48.2.)-875 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai perduodant neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) mieste, Vilniaus rajone, eilės sąrašo patvirtinimo“ ir 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2514 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-875 pakeitimo“ nėra nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su nuosavybės teisių atkūrimo proceso trukme, eiliškumo pažeidimais ir kt. neturi pagrindo vertinti ir plačiau dėl jų nepasisako.

36. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjo nuomojamos žemės sklypo dalies, tenkančios jam nuosavybės teise priklausančiam pastato daliai eksploatuoti, perdavimas nuosavybėn neatlygintinai, iš esmės reiškia lygiaverčio žemės sklypo suteikimą (perdavimą) kitoje vietoje ir savo esme atitinkantis pareikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte yra įtvirtinęs, kad už valstybės išperkamą žemę valstybė piliečiams atlygina perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų. Tai savarankiški atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą turtą atlyginimo būdai, jų taikymą lemia konkreti pareikšta pretendento valia. Ta aplinkybė, kad įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs atlyginimo už valstybės išperkamą turtą lygiavertiškumo principą, neturi būti suprantama kaip sukurianti prielaidas atkurti nuosavybės teises pretendentams neatsižvelgiant į visas kitas Atkūrimo įstatyme nustatytas sąlygas, tarp jų ir reikalavimą pareikšti konkrečią valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atlyginimo būdo per nustatytus terminus.

37. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, nes pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo 2021 m. kovo 12 d. prašymo ir išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi, atsižvelgiant į pareiškėjo advokatės 2021 m. vasario 19 d. prašymą, bei į tai, kad karantino laikotarpis šalyje pratęstas iki 2021 m. vasario 28 d., teismo posėdis buvo pakartotinai atidėtas (bylos nagrinėjimas advokatės prašymu buvo atidėtas 2020 m. lapkričio 16 d., 2021 m. sausio 18 d.) 2021 m. kovo 15 d. 14.00 val., bylą buvo nutarta nagrinėti žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu naudojantis vaizdo konferencijų programa Zoom; pareiškėjui buvo išaiškinta galimybė atvykti į bylos nagrinėjimą į Vilniaus apygardos administracinį teismą, taip pat galimybė sudaryti atstovavimo sutartį su kitu advokatu. Pareiškėjas 2021 m. kovo 12 d. prašyme nurodė, kad neturi sąlygų dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, prašė bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje ir skirti bylos nagrinėjimą pasibaigus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 paskelbtam karantinui.

38. ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad proceso šalys buvo tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimą, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė atvykti į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Su bylos nagrinėjimu susiję dokumentai teismui turėjo būti teikiami paštu iš anksto, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas pakartotinai; bylos nagrinėjimas naudojantis vaizdo konferencijų programa neriboja dalyvaujančio posėdyje asmens galimybių užduoti klausimus atsakovui, duoti paaiškinimus teismui, todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, pareiškėjas nėra nurodęs konkrečių argumentų, kurie pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą kokios nors bylai reikšmingos aplinkybės būtų likę neištirtos ir objektyviai neįvertintos. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra pagrindas vertinti, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, nenustačiusi pagrindų apeliacinį skundą tenkinti, jį atmeta. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius ir administracinių bylų nagrinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. B. (M. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė