2025-06-11 Nr. AB-10291-3-64-3-00018-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-587-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00018-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), ,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Clear Channel Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Clear Channel Lietuva“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) priimtus nutarimus skirti baudas pareiškėjui UAB „Clear Channel Lietuva“: 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-3, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-4, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-5, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-6, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-7, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-8, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-9, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-10, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-11, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-12, 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. IRSA-13 (toliau – ir Nutarimai); priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1 2021 m. gruodžio 17 d. buvo priimti Nutarimai skirti baudas už reklaminių įrenginių eksploatavimą (toliau – ir Reklaminiai įrenginiai).

2.2 Pareiškėjas turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus įrengti išorinę reklamą dėl visų skunde nurodytų Reklaminių įrenginių. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir RĮ, Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 10 dalis tiesiogiai ir aiškiai numato, kad tuo atveju, jeigu per 20 darbo dienų terminą nuo paraiškų gavimo nėra išduodamas leidimas ir nėra pateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas išduoti leidimą, yra laikoma, kad leidimas įrengti išorinę reklamą išduotas. Tokiu atveju joks papildomas administracinis sprendimas neturi būti priimtas, kad būtų įformintas leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimas. Šiuo atveju atsakovas per minėtą 20 d. d. terminą neišdavė leidimų dėl Reklaminių įrenginių, tačiau ir nepateikė motyvuotų atsisakymų išduoti leidimus, dėl to turi būti laikoma, kad leidimai dėl Reklaminių įrenginių buvo išduoti paraiškose nurodytam terminui, kaip tai numato RĮ 12 straipsnio 10 dalis.

2.3 Pareiškėjas teisėtai naudojęs Reklaminius įrenginius ir tai daręs išduotų leidimų galiojimo metu, nepažeidė RĮ reikalavimų ir dėl to pareiškėjui negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo pritaikyta atsakomybė dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo išduotų leidimų galiojimo laikotarpiu, skundžiami Nutarimai turėtų būti panaikinti, kaip neteisėti ir nepagrįsti bei prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

2.4 Leidimą išduodanti institucija vertina reklaminės veiklos subjekto pateiktą paraišką dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo. Tuo atveju, jeigu reklaminės veiklos subjektui buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą RĮ 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, tai reklaminės veiklos subjektas turi teisę eksploatuoti atitinkamą reklaminį įrenginį tol, kol išduotas leidimas yra galiojantis ir nėra panaikintas. Reklaminės veiklos subjektui negali būti taikoma atsakomybė dėl leidimą išduodančios institucijos veiksmų, kurie buvo atlikti leidimo išdavimo stadijoje, vertinant reklaminės veiklos subjekto pateiktą paraišką. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju, kai leidimas reklaminės veiklos subjektui buvo išduotas dėl aplinkybės, kad per nurodytą terminą leidimą išduodant institucija leidimo neišdavė ir nepateikė motyvuoto rašytinio atsisakymo jį išduoti, atsakomybė dėl išduoto leidimo reklamai atitikimo RĮ tenka ne reklaminės veiklos subjektui, bet būtent leidimą išduodančiai institucijai, kuri ir išdavė leidimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo išduoti leidimai RĮ 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka dėl aplinkybės, kad per nurodytą terminą leidimą išduodant institucija leidimo neišdavė ir nepateikė motyvuoto rašytinio atsisakymo jį išduoti, be to, minėti leidimai nebuvo panaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjui šiuo atveju negali būti taikoma administracinė atsakomybė dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo, kai pats atsakovas išdavė atitinkamus leidimus dėl tokių Reklaminių įrenginių eksploatavimo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo pritaikyta atsakomybė dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo išduotų leidimų galiojimo laikotarpiu, skundžiami Nutarimai turėtų būti panaikinti, kaip neteisėti ir nepagrįsti bei prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

2.5 Pareiškėjui atsakomybė buvo pritaikyta pažeidus RĮ nustatytą pažeidimų nagrinėjimo tvarką ir nesudarius galimybės pateikti motyvuotų paaiškinimų dėl pažeidimų, už kuriuos pareiškėjas galiausiai buvo nubaustas. Pažeidimo procedūros metu buvo prašoma iš pareiškėjo pasiaiškinti dėl vieno RĮ pažeidimo, t. y. Reklaminių įrenginių eksploatavimo be išduoto leidimo (RĮ 12 str. 1 d. 5 p.), tačiau galiausiai pareiškėjas nubaustas dėl kito RĮ pažeidimo, pareiškėjui nesudarius galimybės dėl tokio tariamo pažeidimo pasiaiškinti RĮ 25 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka (t. y. dėl eksploatuojamų Reklaminių įrenginių tariamos neatitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams) (RĮ 12 str. 5 d.). Tokiu būdu buvo iš esmės pažeista RĮ pažeidimų nagrinėjimo procedūra. Be to, pažeidimų procedūros nagrinėjimo metu buvo išeita už nagrinėjamo pranešimo (skundo) apibrėžtų pažeidimų procedūros nagrinėjimo ribų ir buvo vertinamos faktinės aplinkybės dėl kurių pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti RĮ 25 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka ir kurios egzistavo po pranešimo (skundo) pateikimo. Atsižvelgus į tai, kad priimant skundžiamus Nutarimus buvo iš esmės pažeista RĮ pažeidimų nagrinėjimo procedūra, skundžiami Nutarimai turėtų būti panaikinti, kaip neteisėti ir nepagrįsti bei prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

2.6 Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė RĮ nuostatas (nors tam nėra teisinio ir faktinio pagrindo), pareiškėjas vis tiek negalėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi nėra pareiškėjo kaltės dėl tariamai padarytų RĮ pažeidimų, be to, pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Faktinių aplinkybių visuma, taip pat ir paties atsakovo faktinis elgesys, sudarė pagrindą pareiškėjui laikyti, kad Reklaminiai įrenginiai eksploatuojami teisėtai ir turint tokią teisę suteikiančius leidimus įrengti išorinę reklamą. Atsakovas ne vienerius metus nereiškė iš viso jokių pretenzijų pareiškėjui dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo (pretenzijos pareikštos baigiantis išduotų leidimų galiojimo terminui), o su atsakovu susijusios įstaigos net skleidė išorinę reklamą ant Reklaminių įrenginių. Susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma pagrįstai leido pareiškėjui manyti, kad jis neatlieka jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidžia RĮ nuostatų. Dėl to pareiškėjui negali būti taikoma atsakomybė dėl RĮ reikalavimų pažeidimo, nesant pareiškėjo kaltės kaip būtinos sąlygos administracinei atsakomybei taikyti. Pareiškėjas atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, kuriuos turi atlikti reklaminės veiklos subjektas, siekdamas gauti naujus leidimus įrengti išorinę reklamą. Atsakovas iš savo pusės netinkamai vykdė pareigas, tinkamai ir laiku neregistravo pareiškėjo pateikiamų dokumentų, savalaikiai neteikė atsakymų į gautus pareiškėjo prašymus ir būtent atsakovo veiksmai sukūrė esamą faktinę situaciją dėl kurios galiausiai neteisėtai buvo nubaustas pareiškėjas. Pareiškėjui buvo pritaikyta atsakomybė ne dėl atliktų kokių nors kaltų neteisėtų veiksmų, bet dėl atsakovo neveikimo ir netinkamo pareigų vykdymo. Skundžiami Nutarimai turėtų būti panaikinti, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neatliko iš viso jokių neteisėtų veiksmų, o visą laiką veikė išimtinai vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir dėl to pareiškėjui negali būti taikoma administracinė atsakomybė.

2.7 Pareiškėjui administracinė atsakomybė buvo pritaikyta priežiūros institucijai turint išankstinę nuomonę dėl pažeidimų tariamo padarymo iki pažeidimų procedūros nagrinėjimo pradžios. Pažeidimų nagrinėjimas buvo tik formalumas, neužtikrinant nešališko ir skaidraus proceso. RĮ 25 straipsnyje numatyta RĮ reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo procedūra nėra savitikslė ir jos metu priežiūros institucija turi nešališkai atlikti pranešimo (skundo) nagrinėjimą. Šiuo konkrečiu atveju skundžiamus Nutarimus priėmęs subjektas Nutarimų paskelbimo metu iš esmės pripažino, kad Nutarimai dėl atsakomybės taikymo pareiškėjui jau buvo parengti iki 2021 m. gruodžio 17 d. posėdžio (t. y. sprendimas dėl pareiškėjo baudimo buvo priimtas iki posėdžio, kurio metu turėjo būti nagrinėjamas pranešimas (skundas)). Teisinėje valstybėje neturėtų būti toleruojama tokia situacija, kai administracinio pažeidimo procedūrą nagrinėjantis subjektas turi išankstinę nuomonę dėl pažeidimų procedūrų baigties ir pažeidimų padarymo, o pati procedūra vyksta tik dėl akių. Priežiūros institucijos sprendimas dėl atsakomybės taikymo reklaminės veiklos subjektui turėtų būti priimtas pasibaigus administracinio pažeidimo procedūrai ir išklausius reklaminės veiklos subjektą posėdžio metu. Šiuo konkrečiu atveju skundžiami Nutarimai turėtų būti panaikinti, nes administracinio pažeidimo procedūros nagrinėjimo metu nebuvo užtikrintas nešališkas ir skaidrus procesas, o subjektas priėmęs sprendimą dėl baudų skyrimo pareiškėjui turėjo išankstinę nuomonę dėl pažeidimų tariamo padarymo iki pranešimo (skundo) nagrinėjimo pradžios.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1 Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2021 m. liepos 24 d. turėjo leidimus eksploatuoti ginčui aktualius Reklaminius įrenginius. Ginčas dėl to, ar pareiškėjas minėtu laikotarpiu turėjo leidimus eksploatuoti ginčui aktualius reklaminius įrenginius, tarp šios bylos šalių yra kilęs kitoje administracinėje byloje nagrinėjamoje Regionų apygardos administraciniame teisme (bylos Nr. eI3-493-283/2022) ir tik minėtoje administracinėje byloje įsigaliojus galutiniam teismo sprendimui paaiškės, ar iš tikro pareiškėjas turėjo leidimus eksploatuoti Reklaminius įrenginius.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu neturėjo leidimų įrengti išorinę reklamą ginčui aktualiems reklaminiams įrenginiams ir taip pat netiesiogiai konstatavo, kad pareiškėjo ginčui aktualūs reklaminiai įrenginiai yra pažeidžiantys RĮ 12 straipsnio 5 dalį, nes pasisakė, kad jie neatitinka Specialiojo plano reglamentų. Jeigu pareiškėjas būtų laikęs, kad jis turi galiojančius leidimus Reklaminiams įrenginiams eksploatuoti, tai neabejotinai taip ir būtų atsakęs atsakovui į jo pateiktus reikalavimus, tačiau vietoje to, pareiškėjas 2020 m. kovo 19 d. pateikė paraiškas naujiems leidimams gauti, tiems patiems ginčui aktualiems Reklaminiams įrenginiams, taip patvirtindamas, kad tuo metu galiojančio leidimo eksploatuoti ginčui aktualius Reklaminius įrenginius jis neturi.

Šias paraiškas atsakovas išnagrinėjo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimais, kuriuos pareiškėjas ir skundžia aukščiau minėtoje kitoje administracinėje byloje. Atsakovas į pareiškėjo 2021 m. liepos 8 d. raštą atsakė 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. S-2699 „Dėl reklaminių įrenginių eksploatavimo teisminio ginčo nagrinėjimo metu“, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui tą pačią liepos 27 dieną duomenų valdymo sistemos „Avilys“ funkcionalumu 7 val. 52 min. į pareiškėjo nurodytą oficialų elektroninio pašto adresą.

Atsakovas į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštą atsakė 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-3033 „Dėl prašymo leisti eksploatuoti išorinės vaizdinės reklamos įrenginius“, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui tą pačią rugpjūčio 26 d. duomenų valdymo sistemos „Avilys“ funkcionalumu 16 val. 36 min. į pareiškėjo nurodytą oficialų elektroninio pašto adresą, dėl ko pareiškėjo teiginiai esą jis minėto atsakymo nėra gavęs yra vertintini kaip melas, sąmoningai siekiant suklaidinti teismą. Byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina aukščiau minėtų atsakovo raštų tinkamą įteikimą pareiškėjui.

Raštai, atsakymai pareiškėjui buvo išsiųsti tokiu pat būdu, kokiu buvo gautos užklausos (el. paštu), dokumentai buvo išsiųsti oficialiais elektroninio pašto adresais, kurie taip pat yra nurodomi pareiškėjo teiktuose raštuose (užklausimuose). Atsakovas gali daryti tik prielaidas, kad kadangi susirašinėjimas vyko su pareiškėju, o skundą šioje byloje suformulavo pareiškėjo atstovas, pareiškėjo atstovas nėra gavęs iš pareiškėjo visų ginčui aktualių dokumentų, dėl ko skunde nurodo visiškai nepagrįstus bei melagingus teiginius.

Vis dėl to atsakovas tinkamai atsakė į pareiškėjo raštus ir pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie atsakovo poziciją dėl galimybės eksploatuoti reklaminius įrenginius iki bus išnagrinėta kita administracinė byla.

4.2 Nagrinėjamam ginčui yra visiškai neaktualu, kokius veiksmus atliko pareiškėjas, siekdamas gauti naujus leidimus įrengti išorinę reklamą, nes tai nėra šios bylos dalykas, ginčas dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo / neišdavimo tarp šios bylos šalių vyksta kitoje administracinėje byloje, kurioje ši aplinkybė yra nagrinėjama iš esmės, tačiau kitoje administracinėje byloje teismui sprendus, kad pareiškėjas vis dėl to turėjo leidimus įrengti išorinę reklamą pareiškėjo nurodomu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2021 m. liepos 24 d., šiai bylai tas didesnės reikšmės neturėtų dėl to, kad pareiškėjo deklaruojamų tariamai turėtų leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimas būtų pasibaigęs 2021 m. liepos 24 d.. Tai reiškia, kad pasibaigus leidimų galiojimo terminui, pareiškėjas neturėdamas galiojančio leidimo privalėtų išmontuoti turimus reklaminius įrenginius per 20 darbo dienų, kaip tas numatyta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. A-1785 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punkte.

4.3 Apie šį reikalavimą išardyti išorinės reklamos pateikimo priemonę pasibaigus leidimui įrengti išorinę reklamą per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą pareiškėjas tikrai žinojo, tą patvirtina ir pareiškėjo raštuose pateikiami argumentai, pvz., pareiškėjo 2021 m. liepos 8 d. rašto „Dėl reklaminių įrenginių eksploatavimo teisminio ginčo nagrinėjimo metu“ 5 pastraipa. Tačiau, nepaisant to, kad žinojo apie reikalavimą pasibaigus leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimo terminui panaikinti reklaminius įrenginius per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, šio reikalavimo pareiškėjas nevykdė nei 2019 m. liepos 24 d. pasibaigus turėtų leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimo terminui, nei 2021 m. liepos 24 d. pasibaigus pareiškėjo deklaruojamų tariamai turėtų leidimų galiojimo terminui. Taigi, pareiškėjas žinodamas, kad privalo išardyti reklaminius įrenginius pasibaigus Leidimų galiojimui per ne ilgesnį nei 20 darbo dienų terminą, net jei ir laikė, kad turėjo leidimus galiojančius iki 2021 m. liepos 24 d., sąmoningai to nepadarė, nepanaikino ginčui aktualių reklaminių įrenginių, juose skleidė reklamą ir taip vykdė priešingą teisei veiką iki 2021 m. rugsėjo 13 dienos, t. y. eksploatavo reklaminius įrenginius, kurie neatitiko Specialiojo plano11 reglamentų, taip vykdydamas RĮ 12 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

4.4 Pareiškėjas nepagrįstai įrodinėja tariamai turėtų leidimų įrengti išorinę reklamą faktą, nors atsakomybė dėl RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto (reklamos skleidimas neturint leidimo) pažeidimo jam nebuvo taikyta. Iš esmės nėra aišku, kokiu tikslu pareiškėjas didžiąja skundo dalimi bando įrodinėti šias faktines aplinkybes, kai iš esmės tai yra kitos administracinės bylos dalykas.

4.5 Pažeidimų nagrinėjimo procedūra buvo pradėta pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus 2021 m. liepos 5 d. pranešimą (skundą) Nr. (12.8.)SSA-399 „Dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų“, kuriame buvo nurodyta, kad „nustatyti galimi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimai, todėl tikslinga pradėti nagrinėjimo procedūras“. Šio pranešimo pagrindu atsakovas priėmė 2021 m. liepos 16 d. nutarimus „Pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimą“, kuriuose buvo nurodyta, kad pareiškėjas Šiaulių miesto centrinėje (A) zonoje eksploatuoja išorinės vaizdinės reklamos įrenginius, skleidžia išorinę reklamą ir taip galimai pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

Apie priimtus nutarimus pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimą pareiškėjas buvo informuotas atsakovo 2021 m. liepos 20 d. raštais, kuriuose taip pat buvo nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė nutarimus pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą dėl pareiškėjo eksploatuojamų ginčui aktualių reklaminių įrenginių, galimai pažeidžiant RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Šie raštai buvo išsiųsti pareiškėjui registruotu paštu bei elektroninio pašto adresu.

Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pažeidimų nagrinėjimo procedūros apimtį bei ribas. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjas nesuprasti, kad nagrinėjimas vyksta dėl galimo RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir to paties straipsnio 5 dalies pažeidimo, nes tas aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įvardinta tiek pranešime (skunde) dėl galimo pažeidimo, tiek nutarime pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūras, tiek ir raštuose (lydraščiuose), kuriais pareiškėjas buvo informuotas apie priimtus nutarimus pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūras, o juo labiau, kad šiame procese pareiškėjas buvo atstovaujamas teisininko profesionalo – advokato.

Taigi, pareiškėjui, kurio tinkamą teisinį atstovavimą procese užtikrino teisininkas profesionalas – advokatas, turėjo būti visiškai aišku, kad procedūroje nagrinėjama yra dėl pareiškėjo veikų, kurios galimai prieštaravo RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktui ir to paties straipsnio 5 daliai.

4.6 Pareiškėjo atstovui buvo suteikta galimybė susipažinti su visa bylos medžiaga, tačiau šia galimybe pareiškėjo atstovas nepasinaudojo. Taip pat pareiškėjui buvo suteikta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 571 straipsnio suteikta teisė būti išklausytam, pareiškėjo atstovo prašymu pažeidimų nagrinėjimo procedūros buvo nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, visas vienuolika pradėtų procedūrų nagrinėjant viename posėdyje, taip užtikrinant proceso ekonomiškumą bei buvo suteikta teisė pareiškėjo atstovui pasisakyti byloje, pateikti savo argumentus dėl nagrinėjamų RĮ normų galimo pažeidimo, dėl ko nėra jokio pagrindo daryti prielaidas, kad buvo padaryti kažkokie RĮ nustatytos pažeidimų nagrinėjimo tvarkos pažeidimai. Taip pat pareiškėjo atstovas vykstant žodiniam bylos nagrinėjimui 2021 m. gruodžio 17 d. posėdyje turėjo galimybę ir iš tiesų išsamiai pasisakė pareiškėjo vardu dėl galimo RĮ 12 straipsnio 5 dalies pažeidimo (posėdžio garso įrašo dalis nuo 27 min. 40 sek. iki 35 min. 25 sek.).

4.7 Nutarimai tikrai nebuvo parengti iki 2021 m. gruodžio 17 d. posėdžio, tą patvirtina ir ta aplinkybė, kad posėdžio metu pareiškėjo atstovui paprašius pagarsinti konkrečius argumentus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas skirti baudą pareiškėjui, sprendimą priimantis asmuo to padaryti negalėjo. Nutarimai buvo priimti ir paskelbti po 2021 m. gruodžio 17 d. posėdžio. Iš esmės pareiškėjo keliamas klausimas yra suprantamas, tačiau šiuo klausimu keliamos abejonės dėl sprendimą priėmusios institucijos nešališkumo yra visiškai nepagrįstos. Sprendimą dėl nustatyto RĮ 12 straipsnio 5 dalies pažeidimo priėmė ta pati institucija, kuri nusprendė pradėti šio pažeidimo tyrimą, t. y. sprendimą priimančiam asmeniui visos faktinės aplinkybės jau buvo žinomos. Pažeidimo nagrinėjimo procedūros metu, 2021 m. gruodžio 17 d. posėdyje pareiškėjo atstovas nepateikė jokių naujų duomenų, kurie pateisintų pareiškėjo priešingą teisei veiką. Dėl šio sprendimas buvo priimtas sąlyginai greitai, tačiau tas savaime nereiškia, kad skundžiami nutarimai buvo priimti dar iki bylos nagrinėjimo 2021 m. gruodžio 17 d. posėdžio metu.

4.8 Kiekvienas iš vienuolikos pareiškėjo vadinamų epizodų yra atskiras įstatymo pažeidimas dėl išorinės vaizdinės reklamos įrenginių, kurie stovėjo įvairiose Šiaulių miesto reklamos vietose. Taigi, nors pažeidimų padarymo laikotarpis ir pažeidimo turinys sutampa, tačiau pažeidimai vykdyti atskirose Šiaulių miesto dalyse, dėl ko yra vertinti kaip atskiri pažeidimai. Dėl kiekvieno pažeidimo pradėta atskira pažeidimo nagrinėjimo procedūra ir priimti atskiri vienuolika nutarimų skirti baudą už kiekvieną vykdytą pažeidimą.

4.9 Vadovaujantis RĮ 21 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 24 straipsnio 4 dalimi, Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 983 „Dėl įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 12 punktu, baudai, skiriamai už RĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyto įpareigojimo nevykdymą, apskaičiuoti mutatis mutandis taikomos Aprašo 6-10 punktų nuostatos, pradinį baudos dydį pagal Aprašo 6 punktą prilyginant pusei RĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatytos maksimalios baudos. Atsižvelgiant į tai, kad RĮ 24 straipsnio 4 dalyje už RĮ 12 straipsnio 5 dalies pažeidimą yra numatyta maksimali trijų tūkstančių eurų bauda, pusė šios baudos dydžio būtų vienas tūkstantis penki šimtai eurų. Taip pat atsakomybę lengvinančių aplinkybių pažeidimų nagrinėjimo procedūrose nenustatyta. Nutarimų 21 punktu pažymėtoje dalyje yra detalizuojamos nustatytos sunkinančios aplinkybės, dėl kurių yra taikytinos Aprašo 7.2.3. punkto nuostatos, dėl bazinio baudos dydžio didinimo 30 procentų. Taigi, jeigu pradinis skirtinos baudos dydis yra 1 500 Eur, šį bazinį baudos dydį padidinus 30 procentų gauname 1950 Eur baudą, kokios ir buvo skirtos pareiškėjui, dėl ko pareiškėjo argumentai, esą jam skirtos baudos yra neproporcingai didelės, yra visiškai teisiškai nepagrįsti ir atmestini, nes baudų dydžiai buvo apskaičiuoti vadovaujantis RĮ ir Aprašo nuostatomis.

4.10 Atsakovas taip pat nurodė, kad iš tiesų kitos bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas patvirtino, kad pareiškėjo teiktos paraiškos buvo gautos ir nebuvo per 20 darbo dienų išnagrinėtos, tačiau tuo pačiu pateikė ir eilę argumentų, kodėl vien tas faktas nereiškia, kad atsakovas išdavė pareiškėjui leidimus įrengti išorinę reklamą. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir bylą nagrinėjęs teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendime konstatavęs, kad pareiškėjui leidimai įrengti išorinę reklamą nebuvo išduoti. Akivaizdu, kad ši pareiškėjo be konteksto cituojama atsakovo atstovo pasisakymo dalis niekaip nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodomų nepagrįstų teiginių dėl tariamai turėtų leidimų įrengti išorinę reklamą. Be to, atsakovo atstovas iš tiesų pasisakė, kad pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tačiau toks pasisakymas buvo teiktas atsakant į pareiškėjo atstovo užduotą klausimą, ar leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo procese pareiškėjas atliko kažkokius neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus. Taigi, nors teikdamas paraiškas leidimams gauti pareiškėjas neatliko jokių nesąžiningų ar neteisėtų veiksmų, tas niekaip nesisieja su šioje byloje nagrinėjamais pareiškėjo teisės pažeidimais, kuomet jis eksploatavo RĮ 12 straipsnio 5 dalį pažeidžiančius reklaminius įrenginius. Atsakovas iš tikro nepriėmė jokių atskirų administracinių sprendimų dėl leidimų panaikinimo, nes tokių atsakovo pareiškėjui išduotų leidimų 2019 m. birželio 20 d. paraiškų pagrindu nėra ir jie niekada neegzistavo. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir kitoje byloje sprendimą priėmęs teismas, pasisakydamas, kad leidimai įrengti išorinę reklamą pareiškėjui pagal 2019 m. birželio 20 d. paraiškas nebuvo išduoti.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Clear Channel Lietuva“ skundą tenkino, panaikino Nutarimus ir priteisė pareiškėjui UAB „Clear Channel Lietuva“ iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 5 186,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą tenkino iš dalies – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų apygardos administracinio teismui nagrinėti iš naujo.

II. 7. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

8.1 Administracija 2020 m. kovo 16 d. surašė raštus „Reikalavimus panaikinti išorinės reklamos įrengimo pažeidimus“ Nr. S-904, Nr. S-905, Nr. S-906, Nr. S-907, Nr. S-908, Nr. S-909, Nr. S-910, Nr. S-911, Nr. S-912, Nr. S-913, Nr. S-914.

8.2 Pareiškėjas 2020 m. kovo 19 d. pateikė atsakovui 2020 m. kovo 13 d. parengtas paraiškas, kurioms buvo suteikti registracijos Nr. GVA-251, GVA-252, Nr. GVA-253, Nr. GVA-254, Nr. GVA-255, GVA-256, Nr. GVA-257, Nr. GVA-258, Nr. GVA-259, Nr. GVA-260, Nr. GVA-261.

8.3 Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimus: Nr. S-1296 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 135; Nr. S-1295 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 136; Nr. S-1293 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 143;

Nr. S-1291 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 151; Nr. S-1292 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 159; Nr. S-1297 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 167; Nr. S-1289 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 174;

Nr. S-1298 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 176; Nr. S-1290 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 178; Nr. S-1287 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 182; Nr. S-1294 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 191, kuriais aukščiau nurodytų pareiškėjo paraiškų netenkino ir atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą.

Nesutikdamas su šiais Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimais pareiškėjas juos apskundė Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-493-283/2022 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodami, kad atsakovo 2019 m. lapkričio 5 d. parengtais raštais „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą“, kurių registracijos Nr. SVA-710, SVA-711, SVA-712, SVA-713, SVA-714, SVA-715, SVA-716, SVA-717, SVA-718, SVA-719, SVA-720, buvo išspręstas klausimas dėl UAB „Clear Channel Lietuva“ 2019 m. birželio 20 d. parengtų paraiškų, kurių registracijos Nr. GVA-1016, GVA-1018, GVA-1019, GVA-1020, GVA-1021, GVA-1023, GVA-1025, GVA-1026, GVA-1027, GVA-1028, GVA-1029, tai yra nurodytos paraiškos, kuriomis buvo prašoma 2019 m. liepos 7 d.

– 2021 m. liepos 24 d. laikotarpiui išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą, buvo nepatenkintos, tai yra leidimai įrengti išorinę reklamą neišduoti. Pareiškėjo Reklaminių įrenginių išorinės reklamos plotas sudarė 12 kv. m, kai pagal Specialiajame plane įtvirtintą reglamentavimą, mažų gabaritų tripusiame reklaminiame įrenginyje bendras reklaminės plokštumos plotas (dydis) gali būti iki 10 kv. m. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-493-283/2022 yra įsiteisėjęs.

8.4 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. balandžio 13 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą dėl reklamos įstatymo reikalavimų kontrolės Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A zonoje) Nr. TPSA-197.

8.5 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. S-1684 „Pranešimas dėl galimo (-ų) išorinės reklamos įrengimo pažeidimo (-ų) panaikinimo“ pareiškėjas informuotas, kad Reklaminiai įrenginiai galimai įrengti neturint išduoto leidimo išorinei reklamai.

8.6 Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo 2021 m. gegužės 5 d. raštą, pateikė 2021 m. gegužės 12 d. paaiškinimus bei nurodė, kad Reklaminiai įrenginiai eksploatuojami teisėtai, turint RĮ nustatyta tvarka išduotą leidimą.

8.7 Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. S-1879 „Pranešimas dėl galimo (-ų) išorinės reklamos įrengimo pažeidimo (-ų) panaikinimo“ informavo pareiškėją, kad jam nebuvo išduoti leidimai dėl Reklaminių įrenginių pagal anksčiau teiktas paraiškas.

8.8 Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo 2021 m. gegužės 21 d. raštą, pateikė 2021 m. birželio 11 d. paaiškinimus bei nurodė, kad Reklaminiai įrenginiai eksploatuojami teisėtai, turint RĮ nustatyta tvarka išduotą leidimą.

8.9 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus 2021 m. birželio 30 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo aktą dėl reklamos įstatymo reikalavimų kontrolės Nr. TPSA-813.

8.10 Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2021 m. liepos 16 d. priėmė nutarimus pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimą Nr. PV-663, Nr. PV-671, Nr. PV-672, Nr. PV-673, Nr. PV-674, Nr. PV-675, Nr. PV-676, Nr. PV-677, Nr. PV-678, Nr. PV-679, Nr. PV-680, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas, neturėdamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą, kaip tai numatyta RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2018 m. spalio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-1785 patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte, Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiuoju planu (TPDR T00075486), patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75, Šiaulių miesto centrinėje (A) zonoje eksploatuoja išorinės vaizdinės reklamos įrenginį, skleidžia išorinę reklamą ir taip galimai pažeidė RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

8.11 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. liepos 20 d. raštais Nr. (12.8.)SSA-414, Nr. (12.8.)SSA-415, Nr. (12.8.)SSA-416, Nr. (12.8.)SSA-417, Nr. (12.8.)SSA-418, Nr. (12.8.)SSA-419, Nr. (12.8.)SSA-420, Nr. (12.8.)SSA-421, Nr. (12.8.)SSA-422, Nr. (12.8.)SSA-423, Nr. (12.8.)SSA-424 nurodė, jog galimai pažeidžiami RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai ir pareikalavo pareiškėjo pateikti motyvuotą paaiškinimą.

8.12 Pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo 2021 m. liepos 20 d. raštus, pateikė 2021 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimus, kad Reklaminiai įrenginiai eksploatuojami teisėtai, turint RĮ nustatyta tvarka išduotą leidimą.

8.13 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimus Nr. APSA-N-12, Nr. APSA-N-13, Nr. APSA-N-14, Nr. APSA-N-15, Nr. APSA-N-16, Nr. APSA-N-17, Nr. APSA-N-18, Nr. APSA-N-19, Nr. APSA-N-20, Nr. APSA-N-21, Nr. APSA-N-22 taikyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą sustabdyti reklamos skleidimą dėl Reklaminių įrenginių, nurodant, jog galimai pažeidžiami RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai.

8.14 Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu informavo atsakovą, kad per teisės aktuose numatytą 20 darbo dienų terminą, skaičiuojant šį terminą nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. (tai yra nuo atsakovo atsakymo pateikimo), išmontuos Reklaminius įrenginius. Reklaminiai įrenginiai buvo išmontuoti per nurodytą terminą.

8.15 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. lapkričio 18 d. Pranešimu dėl pažeidimo (-ų) nagrinėjimo Nr. (12.4E)SSA-717 informavo pareiškėją, kad 2021 m. gruodžio 14, 15 dienomis rašytinio proceso tvarka Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriuje, Vasario 16-osios g. 62, Šiauliuose, bus nagrinėjamos pažeidimų procedūros Nr.: APT-1-(12.12.), APT-2-(12.12.), APT-3-(12.12.), APT-4-(12.12.), APT-5-(12.12.), APT-6-(12.12.), APT-7-(12.12.), APT-8-(12.12.), APT-9-(12.12.), APT-10-(12.12.), APT-11- (12.12.) (nagrinėjamos pažeidimų procedūros Nr., data, tikslus laikas, pridedamas), dėl RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymo. Prašymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriui dėl pažeidimo nagrinėjimo žodine tvarka pateikti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki nustatyto pažeidimo nagrinėjimo dienos, taip pat turite teisę susipažinti su pažeidimo procedūros dokumentais ir kita informacija.

8.16 Pareiškėjo atstovas 2021 m. lapkričio 29 d. raštu, be kita ko, prašė nagrinėjamas pažeidimų procedūras Nr. APT-1-(12.12.), APT-2-(12.12.), APT-3-(12.12.), APT-4-(12.12.), APT-5-(12.12.), APT-6-(12.12.), APT-7-(12.12.), APT-8- (12.12.), APT-9-(12.12.), APT-10-(12.12.), APT-11-(12.12.) sustabdyti, kol nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-10840-283/2021, informavo dėl pažeidimo nagrinėjimo žodine tvarka.

8.17 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (12.8.)SSA-751 „Dėl pažeidimų procedūrų nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriuje 2021 m. lapkričio 30 d. gautas raštas su priedais registruotas dokumentų valdymo sistemoje Nr. GSA-1737 „Dėl 2021 m. lapkričio 18 d. pranešimo Nr. SSA-717 dėl pažeidimo nagrinėjimo“. Susipažinus su šiuo raštu dėl pažeidimų procedūrų nagrinėjimo, nurodytas aplinkybes, informavo, kad buvo priimti sprendimai nagrinėjamų pažeidimų procedūrose: Nr.: APT-1-(12.12.), APT-2-(12.12.), APT-3-(12.12.), APT-4-(12.12.), APT-5-(12.12.), APT-6-(12.12.), APT-7-(12.12.), APT-8-(12.12.), APT-9-(12.12.), APT-10-(12.12.), APT-11-(12.12.), nagrinėti žodinio proceso tvarka, nagrinėjimui paskirtas posėdis 2021 m. gruodžio 17 d. 10.00 val. Atsakovės 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimais nuspręstą nagrinėti pažeidimų procedūrą, prašymo sustabdyti netenkinti.

8.18 Pareiškėjo atžvilgiu 2021 m. gruodžio 17 d. priimti Nutarimai skirti baudas dėl nurodytų reklaminių įrenginių eksploatavimo: 1. 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. IRSA-3 skirti 1950,00 Eur baudą už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio adresu Tilžės g. 109, Šiauliai, eksploatavimo; 2. 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. IRSA-4 skirti 1950,00 Eur baudą už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio adresu Dvaro g. šalia 88 pastato, Šiauliai, eksploatavimo; 3. 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. IRSA-5 skirti 1950,00 Eur baudą už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio adresu Aušros al. šalia 23 pastato, Šiauliai, eksploatavimo; 4. 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. IRSA-6 skirti 1950,00 Eur baudą už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio adresu Aušros al. šalia 62 pastato, Šiauliai, eksploatavimo; 5. 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. IRSA-7 skirti 1950,00 Eur baudą už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio adresu Žemaitės g.

šalia 56 pastato, Šiauliai, eksploatavimo; 6. 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. IRSA-8 skirti 1950,00 Eur baudą už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio adresu Vilniaus g. šalia 137 pastato, Šiauliai, eksploatavimo; 7. 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. IRSA-9 skirti 1 950 EUR baudą už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio adresu Rudės g. šalia 27A ir 27G pastato, Šiauliai, eksploatavimo; 8. 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. IRSA-10 skirti 1950,00 Eur baudą už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio adresu P. Višinskio g.

šalia 32 pastato, Šiauliai, eksploatavimo; 9. 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. IRSA-11 skirti 1950,00 Eur baudą už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio adresu Vytauto g. šalia 101 pastato, Šiauliai, eksploatavimo; 10. 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. IRSA-12 skirti 1950,00 Eur baudą už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio adresu Tilžės g. šalia 170 pastato, Šiauliai, eksploatavimo; 11. 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. IRSA-13 skirti 1950,00 Eur baudą už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimą dėl reklaminio įrenginio adresu Tilžės g.

šalia 107 pastato, Šiauliai, eksploatavimo. Nesutikdamas su Nutarimais, pareiškėjas juos apskundė teismui.

9. Teismas, apžvelgęs RĮ nuostatas (12 str. 1 d. 5 p.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (57 str. 2 d.), įsiteisėjusį Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-493-283/2022, nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. priimtais sprendimais leidimai įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano nurodytoje reklamos vietoje Nr. 135, 136, 143, 151, 159, 167, 174, 176, 178, 182, 191 pareiškėjui nebuvo išduoti.

10. Teismas pabrėžė, kad, nors pareiškėjas nesutiko su tuo, kad jo eksploatuoti Reklaminiai įrenginiai neatitiko Specialiojo plano reikalavimų, bet nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, tik apsiribodama deklaratyviais teiginiais, kurių teisėjų kolegija negali nei patvirtinti nei paneigti, be to jie prieštarauja nustatytam prejudiciniam faktui, jog pareiškėjo įrengti Reklaminiai įrenginiai prieštarauja Specialiajam planui.

11. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas buvo informuojamas, jog jis savo veiksmais pažeidžia RĮ 12 straipsnio 1 dalis 5 punkto ir RĮ 12 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tačiau Nutarimais skirtos 1 950 Eur baudos tik už RĮ 12 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimą dėl vienuolikos Reklaminių įrenginių eksploatavimo, nes Reklaminiai įrenginiai viršijo Specialiojo plano numatytą didžiausią leistiną atskirai stovinčio reklaminio įrenginio dydį. Taigi, pareiškėjas buvo nubaustas ne dėl išorinės reklamos įrengimo neturint leidimo (RĮ 12 str. 1 d. 5 p.), bet dėl reklaminio įrenginio galimos neatitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams (RĮ 12 str. 5 d.).

12. Teismas akcentavo, kad iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. raštų Nr. (12.8.)SSA-414, Nr. (12.8.)SSA-415, Nr. (12.8.)SSA-416, Nr. (12.8.)SSA-417, Nr. (12.8.)SSA-418, Nr. (12.8.)SSA-419, Nr. (12.8.)SSA-420, Nr. (12.8.)SSA-421, Nr. (12.8.)SSA-422, Nr. (12.8.)SSA-423, Nr. (12.8.)SSA-424, ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyrius 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimų Nr. APSA-N-12, Nr. APSA-N-13, Nr. APSA-N-14, Nr. APSA-N-15, Nr. APSA-N-16, Nr. APSA-N-17, Nr. APSA-N-18, Nr. APSA-N-19, Nr. APSA-N-20, Nr. APSA-N-21, Nr. APSA-N-22 taikyti laikinojo pobūdžio priemonę, matyti, kad pareiškėjas buvo nuosekliai informuojamas apie tai, kad jis galimai pažeidė ir RĮ 12 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

13. Teismas, įvertinęs Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-493-283/2022, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. raštų Nr. (12.8.)SSA-414, Nr. (12.8.)SSA-415, Nr. (12.8.)SSA-416, Nr. (12.8.)SSA-417, Nr. (12.8.)SSA-418, Nr. (12.8.)SSA-419, Nr. (12.8.)SSA-420, Nr. (12.8.)SSA-421, Nr. (12.8.)SSA-422, Nr. (12.8.)SSA-423, Nr. (12.8.)SSA-424 įteikimo pareiškėjui metu, pareiškėjas buvo akivaizdžiai tinkamai informuotas ir žinojo, jog Reklaminiai įrenginiai galimai pažeidžia Specialiojo plano reglamentus ir, kad jo atžvilgiu tame tarpe ir dėl to yra pradėta administracinė procedūra, bei prašoma dėl to pateikti motyvuotą paaiškinimą.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, žinodamas apie tai, kad galimai savo veiksmais pažeidžia RĮ 12 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl to jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir tik 2021 metų rugsėjo mėnesį, jau prasidėjus nagrinėjamoms administracinėms procedūroms, išmontavo Reklaminius įrenginius, todėl nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas veikė tyčia.

15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Nutarimus priėmęs subjektas Nutarimų paskelbimo metu iš esmės pripažino, kad Nutarimai dėl atsakomybės taikymo jau buvo parengti iki 2021 m. gruodžio 17 d. posėdžio, tai yra sprendimas dėl pareiškėjo baudimo buvo priimtas iki posėdžio, kurio metu turėjo būti nagrinėjamas pranešimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas akivaizdžiai galėjo iš anksto parengti skundžiamų Nutarimų projektus, o teisinis reglamentavimas nenumato draudimo iš anksto rengti administracinių aktų projektus ir tokių projektų rengimas pats savaime neparodo juos surašiusių asmenų šališkumą ar išankstinę nuomonę, tai yra tokiais galimais veiksmais teisinis reglamentavimas nėra pažeidžiamas.

16. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas iš vienuolikos nagrinėjamų epizodų yra atskiras įstatymo pažeidimas dėl išorinės vaizdinės reklamos įrenginių, kurie stovėjo įvairiose Šiaulių miesto reklamos vietose ir tarpusavyje nėra susiję, išskyrus tai, kad jų savininkas buvo pareiškėjas, todėl, nors pažeidimų padarymo laikotarpis ir pažeidimo turinys sutampa, tačiau pažeidimai vykdyti atskirose Šiaulių miesto dalyse, dėl ko yra vertinti kaip atskiri pažeidimai.

17. Teismas, įvertinęs RĮ nuostatas (24 str. 4 d., 7 d.), Aprašo nuostatas (7.2.3 p., 12 p.) ir atsižvelgęs į tai, kad buvo nustatyta sunkinanti aplinkybė, konstatavo, kad pareiškėjui paskirtų baudų dydis yra proporcingas jo teisinei padėčiai ir įvykdytiems pažeidimams ir nėra teisinio pagrindo skirti pareiškėjui švelnesnės rūšies ar dydžio sankciją.

18. Teismas padarė išvadą, kad Nutarimai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1 Sprendime kaip prejudicinėmis aplinkybėmis buvo nepagrįstai pasiremta tam tikrais faktais, kurie nepateko į kitos išnagrinėtos bylos įrodinėjimo dalyką ir dėl to negalėjo būti laikomi prejudicinėmis aplinkybėmis.

20.2 Administracinėje byloje Nr. eI3-493-283/2022 buvo atsisakyta nagrinėti klausimus, susijusius su pareiškėjo 2019 m. birželio 20 d. paraiškomis ir atsakovo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimais. Pareiškėjo pateikto skundo dalis 2020 m. liepos 28 d. teismo nutartimi nebuvo priimta nagrinėti ir dėl to nebuvo nagrinėjama byloje. Taigi, administracinėje byloje Nr. eI3-493-283/2022 objektyviai negalėjo būti nustatinėjamos su pareiškėjo 2019 m. birželio 20 d. paraiškomis ir atsakovo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimais susijusios faktinės aplinkybės.

20.3 Nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų visuma paneigė aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė prejudicinėmis, ir kurių pagrindu nepagrįstai atmetė pareiškėjo pateiktą skundą. Pareiškėjas už Reklaminių įrenginių eksploatavimą iki 2021 m. liepos 24 d. negalėjo būti baudžiamas, nes tuo metu pareiškėjui RĮ nustatyta tvarka buvo išduotas leidimas ir pareiškėjas teisėtai eksploatavo Reklaminius įrenginius.

20.4 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad kitoje išnagrinėtoje byloje tariamai buvo nustatyta prejudicinė aplinkybė, jog pareiškėjui leidimas pagal 2019 m. birželio 20 d. paraiškas nebuvo išduotas, tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje papildomai netiriant ir nevertinant.

20.5 2019 m. birželio 20 d. paraiškos buvo gautos pareiškėjo nurodytu metu, t. y. atsakovas de facto (faktiškai) pripažino anksčiau nurodytas aplinkybes dėl 2019 m. birželio 20 d. paraiškų gavimo 2019 m. liepos 5 d.

20.6 Pareiškėjas per 20 d. d. terminą nuo 2019 m. birželio 20 d. paraiškų pateikimo momento (t. y. 2019 m. liepos 5 d.) negavęs iš atsakovo leidimo įrengti išorinę reklamą dėl Reklaminių įrenginių, tačiau taip pat negavęs ir motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, pagrįstai laikė, kad leidimas buvo išduotas paraiškose nurodytam terminui, t. y. nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2021 m. liepos 24 d. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu per 20 darbo dienų terminą po paraiškų pateikimo momento leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo įrengti išorinę reklamą, tačiau nepateikia ir motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, turi būti laikoma, kad leidimas išduotas dėl institucijos neveikimo, t .y. pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2021 m. liepos 24 d. atsakovo de facto neveikimu išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą pagrindu turėjo teisę eksploatuoti Reklaminius įrenginius ir tai visą šį laikotarpį teisėtai darė.

20.7 Atsakovo darbuotojai aplaidžiai vykdė savo pareigas ir tinkamai netvarkė atsakovo gaunamų dokumentų, o tai sukūrė pareiškėjui pagrindą manyti, kad leidimas de facto buvo išduotas dėl atsakovo neveikimo 20 darbo dienų, kaip tai numato Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalis.

20.8 Šioje byloje buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta ir buvo paneigta pareiškėjo nekaltumo prezumpcija, preziumuojant pareiškėjo veiksmų neteisėtumą ir įpareigojant pareiškėją paneigti tokių veiksmų neteisėtumą, o ne įpareigojant atsakovą kaip administracinę atsakomybę taikantį subjektą – įrodyti pareiškėjo veiksmų neteisėtumą.

20.9 Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai siekia pateisinti Nutarimų nemotyvuotumą administracinėje byloje Nr. eI3-493-283/2022 priimtu sprendimu ir jame išdėstytais argumentais bei šalių išdėstyta pozicija minėto proceso metu. Administracinėje byloje Nr. eI3-493-283/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas tik 2022 m. vasario 9 d., t. y. vėliau nei Nutarimai, kurie buvo priimti 2021 m. gruodžio 17 d. Be to, minėtas sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gegužės 18 d. Taigi, iki pat 2022 m. gegužės 18 d. tarp šalių kilęs teisinis ginčas nebuvo galutinai išspręstas ir kiekviena šalis buvo pagrįstai įsitikinusi savo pozicijos pagrįstumu ir teisingumu.

20.10 Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui taikė itin aukštą elgesio standartą, o pareiškėjo faktinis elgesys traktuojamas kaip tyčinis, nors pareiškėjas pagrįstai savo veiksmų nelaikė neteisėtais.

20.11 Reklaminiai įrenginiai buvo demontuoti per 20 darbo dienų terminą po to, kai tapo aiški atsakovo pozicija dėl Reklaminių įrenginių galimo laikino eksploatavimo ginčo nagrinėjimo metu, siekiant išlaikyti status quo (padėtis, kuri yra) padėtį ir išvengti galimų nuostolių.

20.12 Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo faktinio elgesio, teikiant anksčiau minėtas užklausas atsakovui dėl status quo padėties išlaikymo teisminio ginčo nagrinėjimo metu, bei nevertino paties atsakovo pasyvaus elgesio, kai buvo ignoruojamos pareiškėjo užklausos.

20.13 Pareiškėjui buvo pritaikyta Reklamos įstatymo numatyta atsakomybė nesant visų atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, be to, pareiškėjui paskirtos baudos yra nepagrįstos ir neproporcingos.

20.14 Net ir pripažinus, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo nuostatas (nors tam, kaip minėta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo), pareiškėjas šiuo atveju vis tiek negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes nebuvo pareiškėjo kaltės dėl tariamai padarytų Reklamos įstatymo pažeidimų. Faktinių aplinkybių visuma, tame tarpe ir paties atsakovo faktinis elgesys, sudarė pagrindą pareiškėjui laikyti, kad Reklaminiai įrenginiai eksploatuojami teisėtai ir turint tokią teisę suteikiančius leidimus įrengti išorinę reklamą 2019 m. birželio 20 d. paraiškų pagrindu.

20.15 Visi pažeidimai dėl kurių pareiškėjui buvo pritaikyta atsakomybė yra tarpusavyje susiję ir jų faktinė sudėtis yra identiška, nors ir pažeidimai susiję su skirtingais reklaminiais įrenginiais. Pažeidimų sutaptis neturėtų būti vertinama pernelyg formaliai, suabsoliutinant pažeidimo padarymo vietą, bet turėtų būti vertinama, ar pažeidėjo veiksmai ir kaltė buvo vieningi visų pažeidimų atveju

20.16 Nutarimuose nurodyti tariamai neteisėti veiksmai nebuvo pareiškėjo atlikti sąmoningai ir tyčia. Priešingai, faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad pareiškėjo atliekami veiksmai gali pažeisti Reklamos įstatymo reikalavimus.

20.17 Net ir tuo atveju, jeigu baudos būtų skiriamos kaip dėl 11 savarankiškų pažeidimų, tai baudų dydis vis tiek turėtų būti sumažintas, kad bendra baudų suma neviršytų Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatytų dydžio, vertinant visas paskirtas baudas kartu.

20.18 Pažeidimo procedūra buvo pradėta ir pareiškėjo buvo prašoma pasiaiškinti dėl Reklaminių įrenginių eksploatavimo tariamai neturint išduotų leidimų reklamai įrengti, tačiau pareiškėjas galiausiai buvo nubaustas dėl visai kito tariamai padaryto pažeidimo dėl kurio net nebuvo sudaryta galimybė pasiaiškinti Reklamos įstatymo 25 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka.

20.19 Priežiūros institucijos nagrinėjamas pranešimas (skundas) apibrėžia tyrimo ribas, kurių neperžengdama priežiūros institucija turi įvertinti reklaminės veiklos subjekto veiksmus Reklamos įstatymo kontekste. Priežiūros institucija neturi teisės reklaminės veiklos subjektą bausti už pažeidimus, kurie buvo tariamai padaryti po pranešimo (skundo) gavimo, nes tyrimo ribas ir momentą apibrėžia būtent pateiktas pranešimas (skundas) dėl kurio reklaminės veiklos subjektui yra sudaroma galimybė pateikti paaiškinimus. Priešingas RĮ nuostatų ir RĮ pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aiškinimas pažeistų reklaminės veiklos subjekto, kuris kaltinamas tam tikrų pažeidimų padarymu, teisę į gynybą, nes pažeidimo procedūros ribos taptų neapibrėžtos galimų pažeidimų ir įrodinėtinų aplinkybių aspektu, o tai suvaržytų asmens, siekiančio apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų dėl tariamo pažeidimo padarymo, teisę į teisminę gynybą ir kartu iš esmės pažeistų tokio asmens teisėtus interesus.

20.20 Atsakovas, kaip priežiūros institucija, atlikęs pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą nubaudė pareiškėją kitu faktiniu pagrindu dėl kurio pareiškėjo niekada nebuvo prašoma pasiaiškinti teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1 Akivaizdu, kad administracinėje byloje Nr. el3-493-283/2022 faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo 2019 m. birželio 20 d. parengtų ir atsakovo lapkričio 5 d. sprendimais išnagrinėtų paraiškų byloje buvo nuodugniai ištirtos ir nustatytos, o teismo padarytos išvados, kad pagal 2019 m. birželio 20 d. paraiškas leidimai pareiškėjui nebuvo išduoti, todėl nuo 2019 m. liepos 7 iki 2021 m. liepos 24 d. pareiškėjas leidimų įrengti išorinę vaizdinę reklamą vienuolikoje Šiaulių miesto reklamos vietų, neturėjo, yra laikytinos aplinkybėmis turinčiomis prejudicinę galią šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, paremtas šiomis prejudicinėmis faktinėmis aplinkybėmis, yra teisėtas ir teisingas.

22.2 Administracinėje byloje Nr. el3-493-283/2022 teismas konstatavo, kad leidimai pagal pareiškėjo 2019 m. birželio 20 d. paraiškas nebuvo išduoti, todėl minėtu laikotarpiu pareiškėjas leidimų įrengti Reklamos įrenginių vienuolikoje reklamos vietų Šiauliuose neturėjo.

22.3 Iš Nutarimų formuluočių pareiškėjas negalėjo nesuprasti dėl ko jis yra traukiamas atsakomybėn, o juo labiau, kad teisminis ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl jo eksploatuotų Reklaminių įrenginių gabaritų dydžio neatitikimo Specialiojo plano reglamentams vyko dar nuo 2020 m. gegužės 21 d., taigi pareiškėjas Nutarimuose dėstomą teisinį ir faktinį pagrindą neabejotinai suprato, o apeliaciniame skunde dėstoma priešinga pozicija vertintina, kaip byloje pasirinkta gynybinė pozicija.

22.4 Faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas Reklaminių įrenginių įrengimams galiojančių leidimų neturėjo yra įrodytos. Taip pat faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo eksploatuoti Reklaminiai įrenginiai savo gabaritais viršijo didžiausią leistiną dydį yra įrodytos. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas ir apie galimas tokio elgesio pasekmes, jeigu ir toliau bus nepaisoma atsakovo reikalavimų ir toliau bus vykdomos priešingos teisei veikos. Įvertinus tai, kad būdamas tinkamai informuotas apie tai, kad vykdo priešingas teisei veikas ir apie galimas to pasekmes, pareiškėjas tęsė teisės pažeidimus labai ilgą laiko tarpą.

22.5 Kiekvienam Reklaminiam įrenginiui eksploatuoti reikalingas atskiras leidimas. Dėl kiekvieno leidimo yra teikiama atskira paraiška ir dėl kiekvienos paraiškos yra priimamas atskiras sprendimas. Pareiškėjas, aiškiai suprasdamas savo veikos turinį, tyčia skleidė reklamą ant Reklaminių įrengimų (kurie prieštaravo Specialiojo plano reglamentams) vienuolikoje reklamos vietų Šiaulių mieste neturėdamas leidimų ir taip įvykdė vienuolika teisės pažeidimų dėl kurių atsakovas priėmė vienuolika nutarimų skirti baudą. Tai, kad šiuos vienuolika pažeidimų pareiškėjas vykdė tuo pačiu laikotarpiu, nesudaro pagrindo juos susieti ar apjungti, kaip vieną teisės pažeidimą

22.6 Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pažeidimų nagrinėjimo procedūros apimtį bei ribas. Nėra jokių priežasčių dėl kurių pareiškėjas būtų galėjas nesuprasti, kad nagrinėjimas vyksta dėl galimo RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir to paties straipsnio 5 dalies pažeidimo, nes tas aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įvardinta tiek pranešime (skunde) dėl galimo pažeidimo, tiek nutarime pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūras, tiek ir raštuose (lydraščiuose), kuriais pareiškėjas buvo informuotas apie priimtus nutarimus pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūras, o juo labiau, kad šiame procese pareiškėjas buvo atstovaujamas teisininko profesionalo – advokato. Pareiškėjas buvo nuosekliai informuojamas apie tai, kad jis pažeidė ir Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl vienuolikos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nutarimų, kuriais pareiškėjui buvo skirtos ekonominės sankcijos -piniginės baudos už Reklamos įstatymo pažeidimus, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pareiškėjas, manydamas, jog yra nubaustas nepagrįstai, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, akcentuodamas tai, jog jis turėjo leidimus įrengti išorinę reklamą ir teisėtai naudojo Reklaminius įrenginius. Be to, skiriant sankcijas, buvo pažeista tokių pažeidimų nagrinėjimo tvarka, neatsižvelgta į pareiškėjo kaltės nebuvimą, neužtikrintas skaidrus ir nešališkas procesas.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog leidimai įrengti išorinę reklamą pareiškėjui nebuvo išduoti, eksploatuoti reklaminiai įrenginiai neatitiko Specialiojo plano reikalavimų, todėl pareiškėjas pagrįstai nubaustas už Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas buvo pakankamai informuotas apie pažeidimų esmę, jam buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, pritaikytos nuobaudos yra proporcingos.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pradiniame skunde nurodytus argumentus bei papildomai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą netinkamo įrodymų vertinimo aspektu.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

29. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2219-520/2020).

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasi teismų praktikoje suformuluotais išaiškinimais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių atmetė pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu, todėl papildomai jų šioje nutartyje nekartoja. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, subjektyviai vertina byloje susiklosčiusią situaciją, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

31. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su leidimų eksploatuoti Reklaminius įrenginius išdavimu/ neišdavimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčas tarp bylos šalių dėl leidimų išdavimo/ neišdavimo yra galutinai išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1929-629/2022, kuria Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimas paliktas nepakeistu ir pritarta pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Administracijos 2019 m. lapkričio 5 d. parengtais raštais „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą “(Nr. SVA-710, SVA-711, SVA-712, SVA-713, SVA-714, SVA-715, SVA-716, SVA-717, SVA-718, SVA-719, SVA-720) buvo išspręstas klausimas dėl UAB „Clear Channel Lietuva“ 2019 m. birželio 20 d. parengtų paraiškų (registracijos Nr. GVA-1016, GVA-1018, GVA-1019, GVA-1020, GVA-1021, GVA-1023, GVA-1025, GVA-1026, GVA-1027, GVA-1028, GVA-1029). Minėtos paraiškos, kuriomis buvo prašoma 2019 m. liepos 7 d. – 2021 m. liepos 24 d. laikotarpiui išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą, nebuvo patenkintos, t. y. leidimai įrengti išorinę reklamą neišduoti.

32. Be to, pareiškėjas Nutarimais nebuvo nubaustas už Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto (už Reklaminių įrenginių eksploatavimą neturint leidimų įrengti išorinę reklamą) pažeidimus, todėl argumentai, susiję su netinkamu atsakovo darbuotojų veikimu paraiškų vertinimo ir leidimų išdavimo srityje, neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Dėl tos pačios priežasties atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl to, ką pirmosios instancijos teismas laikė prejudiciniais faktais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Administracinėje byloje Nr. el3-493-283/2022 dalyvavo tos pačios proceso šalys, joje pasisakyta dėl būtent 2019 m. birželio 19 d. pareiškėjo paraiškų ir 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovo sprendimų vertinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nustatytu prejudicinį faktą, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu leidimai įrengti įšorinę reklamą Nutarimuose paminėtuose Reklaminiuose įrenginiuose, nebuvo išduoti.

33. Apeliantas taip pat teigia, jog byloje buvo neteisingai paskirstyta įrodinėjimo našta. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka, nes atsakovo pateiktų įrodymų visuma ( Specialusis planas su priedais, 2019 - 2021 metais pareiškėjui siųsti atsakovo raštai, Nutarimai, kiti rašytiniai įrodymai ) patvirtina faktą, kad pareiškėjo eksploatuojami aktualūs nagrinėjamai bylai Reklaminiai įrenginiai neatitiko Specialiojo plano reglamentų reikalavimų, nes buvo didesnių gabaritų nei 10 kv. m. Šie pareiškėjui priklausantys išorinės vaizdinės reklamos įrenginiai, esantys 11-oje vietų, kuriose pareiškėjas siekė ir toliau skelbti reklamą, įvardinti kaip neatitinkantys Specialiojo plano reglamentų, – šie pareiškėjo išorinės vaizdinės reklamos įrenginiai pažymėti indeksu „7“, reiškiančiu, kad tai išorinės vaizdinės reklamos įrenginiai, kuriems rekomenduojama neišduoti naujų leidimų įrengti išorinę reklamą, kadangi netenkina Specialiojo plano reglamentų, užstoja matomumą sankryžoje, mažina eismo saugumą ir pan. Tuo tarpu pareiškėjas šioje byloje neteikė įrodymų, paneigiančių šiuos faktus, nors tokią aplinkybę įrodyti pareiga tenka jam. Taigi pripažintina, kad priimdamas Nutarimus ir vėliau nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodė, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, o pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, jog veikė teisėtai ar kad jo eksploatuojami Reklaminiai įrenginiai atitiko Specialiojo plano reglamentus.

34. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, liečiančius pažeidimų nagrinėjimo procedūros trūkumus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo pakankamai išsamiai ir savalaikiai informuojamas apie procedūros eigą, jam buvo ne kartą suteikta teisė pateikti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti posėdyje, kuriame buvo svarstomi pažeidimai, vertinama surinkta medžiaga ir priimami Nutarimai. Nors pareiškėjas teigia, jog nebuvo informuotas apie tai, jog galimai pažeidžia Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalį ir nebuvo dėl to prašytas pasiaiškinti, tačiau iš 2021 m. liepos 5d. Pranešimo bei 2021 m. liepos 21 d. Nutarimų pradėti pranešimo( skundo) nagrinėjimą turinio matyti, jog šiuose dokumentuose pareiškėjas informuojamas apie galimą RĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir to paties straipsnio 5 dalies pažeidimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę teikti paaiškinimus dėl abiejų pažeidimų, dėl kurių buvo pradėtos procedūros, ir be kita ko, tokia galimybe pasinaudojo 2021 m. gruodžio 17 d. posėdyje. Kitų procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti esminės įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir sprendimų pagrįstumui, nenustatyta, todėl šie apelianto argumentai atmestini.

35. Reklamos įstatymas ir Aprašas nenumato, kad tais atvejais, kai ta pati institucija vienu metu nagrinėja to paties asmens padarytus kelis pažeidimus, būtų būtina skirti subendrintą sankciją. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Reklaminiai įrenginiai stovėjo skirtingose Šiaulių miesto vietose, dėl kiekvieno iš jų turėjo būti gaunamas leidimas, kiekvienas iš įrenginių turėjo atitikti teisės aktais nustatytus reikalavimus, todėl atsakovas, priimdamas atskirus Nutarimus bei skirdamas atskiras sankcijas, veikė teisėtai. Nors apeliantas teigia, kad bendra sankcija už visus pažeidimus neturėtų viršyti Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyto dydžio, tačiau šioje teisės normoje apibrėžiamas sankcijos dydis už pavienį pažeidimą, o ne už pažeidimų daugetą. Duomenų, kad visos pareiškėjui paskirtos piniginės baudos viršytų Reklamos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nurodytą pareiškėjo 3 procentų metinių pajamų dydį, pareiškėjas nepateikė, priešingai, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos rekvizitai.lt. ištraukos bei atsakovo pateiktos VĮ Registrų centras pažymos, pareiškėjo metinės pajamos 2020 metais sudarė 961 178 Eur, todėl bendra paskirtų baudų suma sudarytų tik apie 2 procentus pareiškėjo metinių pajamų.

36. Apeliantas taip pat kelia paskirtų ekonominių sankcijų proporcingumo klausimą. Pažymėtina, kad Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą ir šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

37. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija); teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, ne kartą yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad ji padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis ir kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei kad padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims. Tokių sankcijų paskirtis nėra tik nubausti pažeidėją, bet kartu ir vykdyti tiek individualią, tiek bendrąją prevenciją. Teisės subjektas, pažeidęs reklamos skleidimo sąlygas, yra baudžiamas, kad daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, kartu įspėjant kitus tos pačios rinkos dalyvius, jog už imperatyvių taisyklių nesilaikymą jie bus baudžiami taikant tokias pat sankcijas. Ekonominės sankcijos pobūdis ir paskirtis ir yra sukelti tam tikrus sunkumus ūkio subjektui, nesilaikančiam įstatyme numatytų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1056/2004, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1183/2013).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo situaciją įvertino individualiai, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą, nustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl paskirtosios sankcijos atitinka Reklamos įstatymo ir Aprašo reikalavimus. Paskirtos piniginės baudos atitinka veiksmingumo, proporcingumo ir adekvatumo reikalavimus bei kartu užtikrina atgrasomąjį poveikį, todėl nėra pagrindo jas mažinti ar visai neskirti.

40. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius