2024-06-12 Nr. AB-9371-3-61-3-00778-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00778-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių (toliau – ir atsakovas, Kontrolierius) nedelsiant nutraukti tyrimą prieš ją (pareiškėją).

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji buvo informuota apie Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. lapkričio 11 d. gautą skundą dėl tyrimo duomenų, susijusių su nugaros dauginio (multifidinio) raumens matavimu, taikant ultragarsinio tyrimo metodiką, panaudojimo publikacijoje (duomenys neskelbtini) (2016) (toliau – ir Publikacija) pagal sąrašą be tyrėjo sutikimo naudoti šiuos tyrimo duomenis. Pareiškėja yra viena iš Publikacijos tyrėjų, tačiau ji iš Tarnybos pateiktos informacijos nesuprato, kokio tyrėjo sutikimas sudaro tyrimo dalyką ir kuris iš bendraautorių teigė, kad pareiškėja veikė neteisėtai, kokį ir kieno sutikimą ji turėjo gauti, taip pat kas sieja ją ir D. I.. Pareiškėjai neaišku ir tai, kokią informaciją apie savo funkcijas (atliktus veiksmus), atliekant tyrimą ir jo pagrindu rengiant Publikaciją, bei autorinį indėlį Publikacijoje, ji turėtų pateikti, atsakydama į Tarnybos 2021 m. vasario 1 d. raštą Nr. S-45. Pareiškėjos vertinimu, visa informacija yra pateikta Publikacijoje.

3. Pareiškėja tvirtino, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, turi būti suteikiama galimybė pateikti paaiškinimą, tačiau šiuo atveju pareiškėjai nebuvo nurodyti konkretūs tiriami numanomi pažeidimai, jų sudėtis, nors iš Kontrolieriaus raštų matyti, jog jis vykdo tyrimą dėl jos veiksmų. Be to, Kontrolierius nesilaikė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 10 dalyje įtvirtinto termino, vilkino tyrimą. Dėl Kontrolieriaus neteisėtai vykdomo tyrimo buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, ji patiria stresą, nervinę įtampą, tai kenkia jos kūrybinei ir darbinei veiklai.

4. Atsakovas Kontrolierius atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

5. Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba, nagrinėdama skundą dėl mokslinio tyrimo duomenų panaudojimo mokslo darbuose, 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-45 kreipėsi į pareiškėją, kuri gautame skunde nurodyta kaip viena iš Publikacijos bendraautorių, ir informavo apie gautą skundą, paprašė nurodyti savo vykdytas funkcijas (atliktus veiksmus), atliekant tyrimą ir jo pagrindu rengiant Publikaciją, ir kt. Iš šio rašto turinio matyti, kad juo pareiškėjos paprašyta pateikti informaciją, bet ne paaiškinimus dėl numanomo akademinės etikos ir / ar procedūrų pažeidimo, jame nenurodyti skundžiami pareiškėjos veiksmai ir galbūt padaryti akademinės etikos ir / ar procedūrų pažeidimai. Pareiškėja neturėjo pagrindo teigti, kad Tarnybos raštai patvirtina, jog Kontrolierius vykdo tyrimą prieš pareiškėją.

6. Atsakovas tvirtino, kad, vadovaujantis Įstatymo ir Kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-19 patvirtintų Skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos; taikomos iki 2021 m. liepos 12 d. gautiems skundams) nuostatomis, Kontrolierius gali priimti sprendimą dėl tyrimo nutraukimo tik atlikęs tyrimą. Nei pagal Įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, nei pagal Rekomendacijų 32.1, 32.2, 32.4 ir 32.5 punktus nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių tyrimas galėtų būti nutrauktas, todėl tyrimas yra tęsiamas. Dėl tyrimo termino atsakovas pažymėjo, kad, viena vertus, Kontrolierius yra įpareigotas atlikti tyrimą per Įstatymo nustatytą terminą, kita vertus – priimti teisingą ir objektyvų sprendimą. Šiuo konkrečiu atveju tyrime mokslo darbų (dauguma mokslo darbų yra paskelbti užsienio leidiniuose) ir suinteresuotų šalių yra daug (13 mokslo darbų, 14 tyrėjų), todėl tyrimo aplinkybės laikytinos sudėtingomis. Atsižvelgiant į tai, informacijos rinkimo ir analizės stadijoje tyrimas pagrįstai užtruko ir negalima konstatuoti, kad Kontrolierius vilkina tyrimą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjos R. A. skundą.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. 2021 m. lapkričio 11 d. Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje užregistruoti veiksmai dėl gauto skundo.

8.2. Tarnyba 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-45 informavo pareiškėją, jog 2020 m. lapkričio 11 d. buvo gautas skundas dėl tyrimo duomenų, susijusių su nugaros dauginio (multifidinio) raumens matavimu, taikant ultragarsinio tyrimo metodiką, panaudojimo publikacijose be tyrėjo sutikimo naudoti šiuos duomenis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. X-1583 patvirtintų Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12 punkto 5 papunkčiu, pareiškėja įpareigota iki 2021 m. vasario 8 d. nurodyti vykdytas funkcijas (atliekant veiksmus), atliekant tyrimą ir jo pagrindu rengiant Publikaciją, bei autorinį indėlį šioje publikacijoje, nurodyti tyrėjo vardą, pavardę, institucinę prieskyrą, kuris atliko nugaros dauginio raumens ultragarsinę biometriją ir kurio duomenys buvo panaudoti publikacijoje.

8.3. Tarnyba 2021 m. vasario 10 d. raštu Nr. S-58 pateikė pareiškėjai nuasmenintą informaciją, kurios pagrindu pradėtas tirti skundas, ir įpareigojo ją pateikti informaciją apie jos vykdytas funkcijas tyrime, asmeninį autorinį indėlį Publikacijoje ir tyrėjo, kuris atliko biometriją su pareiškėja vykdomame tyrime, duomenis. 2021 m. vasario 1 d. rašte Nr. S-45 pareiškėjos nebuvo prašoma atstovauti institucijoms bei pateikti jų (institucijų) pozicijas. Terminas informacijai pateikti pratęstas iki 2021 m. vasario 23 d.

8.4. Kontrolierius 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. SP-5, išnagrinėjęs 2020 m. lapkričio 11 d. gautą skundą dėl mokslinių tyrimų duomenų valdymo procedūrų numanomų pažeidimų Lietuvos sporto universitete ir pateiktą informaciją bei vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 11 punktu, nutarė nutraukti skundo nagrinėjimą.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. SP-5 nutraukė skundo nagrinėjimą, konstatavo, jog pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti tyrimą prieš ją yra patenkintas (įvykdytas), todėl ginčo dalykas ir pareiškėjos materialusis teisinis suinteresuotumas bylos dalyku išnyko. Minėto skundo reikalavimo patenkinimas nebeturėtų įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų bei įstatymų saugomų interesų apimčiai. Be to, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog tyrimas buvo jai nemalonus, nutrauktas jos netenkinančiais pagrindais. Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjos byloje pareikšti reikalavimai yra procesinio pobūdžio ir jie netenkintini, nes jie neturi teisinės reikšmės šioje byloje pareikštam reikalavimui išspręsti. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjos skundą.

III. 10. Pareiškėja R. A. apeliaciniame skunde prašo:

10.1. panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

10.2. atnaujinti įrodymų tyrimą ir išreikalauti iš Tarnybos visą su neva tirtu skundu susijusią medžiagą, o būtent:

10.2.1. tirtą skundą, iš kurio būtų galima įvertinti pretenzijas ar reikalavimus dėl „pseudo pažeidimų“ (ko buvo siekiama ir prašoma tirti skundu – kuo pareiškėja buvo apkaltinta);

10.2.2. iš kur atsirado Kontrolieriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr.SP-5 priede minimi kaip neva D. I. duomenys – kada ir kas juos bei kokia forma neva tyrimo (administracinio persekiojimo) metu pateikė;

10.2.3. visus pareiškėjos siųstus raštus, susijusius su tyrimu (žr. 2021 m. vasario 1 d. rašto Nr.S-45 ir 2021 m. vasario 10 d. rašto Nr. S-58 rekvizitus, į ką atsakoma; žr. byloje esantį Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr.21R-391(AG-325/02-2021));

10.2.4. duomenis ir administracinius sprendimus, kokio gi konkretaus skundo nagrinėjimo terminas buvo nustatomas, kaip ir kokia konkrečia forma jis buvo tęsiamas, kokiais dokumentais tai buvo įforminta, kada ir kas informavo pareiškėją apie tai (atsakovas net ir 2021 m. birželio 8 d. rašte Nr. S-192 tokius abejotino teisėtumo veiksmus vengė aptarti, nors jam, o ne pareiškėjai tenka atsakingo valdymo pareiga);

10.2.5. D. I. teiktos konsultacijos turinį (dokumentuotą), kaip tai nurodyta Kontrolieriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SP-5 antrojo puslapio priešpaskutinėje pastraipoje, kada ir kur tai vyko neva tyrimo (administracinio persekiojimo) metu;

10.3. į teismo posėdį kviesti ir kaip liudytoją apklausti D. I..

11. Pareiškėja teigia, kad ji kreipėsi į teismą, siekdama apginti savo teises, t. y. dėl prieš ją vykdomo fiktyvaus administracinio persekiojimo. Pareiškėjai iki šiol neaiškios prieš ją vykdyto tyrimo aplinkybės, pagrindas ir pan., Kontrolierius nepateikė teismui jos nurodytos informacijos. Pareiškėjos vertinimu, teismas neatskleidė Kontrolieriaus veiksmų, neištyrė jų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nenustatė, kokio tyrėjo sutikimas sudarė tyrimo dalyką, kuris iš bendraautorių teigė, kad pareiškėja veikė neteisėtai, kokį ir kieno sutikimą ji turėjo gauti, dėl ko užtruko Kontrolieriaus tyrimas ir pan. Pareiškėja pabrėžia, jog aplinkybė, kad ginčo tyrimas buvo nutrauktas, savaime neatima iš jos teisės kelti vykdyto persekiojimo teisėtumo ir vilkinimo klausimus, nes tai susiję su šioje byloje gintinomis jos teisėmis ir teisėtais interesais. Kontrolieriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. SP-5 tik patvirtina D. I. skundo nepagrįstumą. Atliekant tyrimą, buvo siekta padėti D. I. pagrįsti savo teiginius (pvz., Kontrolierius konsultavo skundą padavusį asmenys, todėl abejotina dėl jo nešališkumo), o faktiškai – šantažuoti pareiškėją ir jos kolegas. Kontrolierius yra šališkas, palankus D. I., o apie Kontrolieriaus neteisėtus veiksmus yra kalbama viešai.

12. Pareiškėja paaiškina, kad šis procesas vyksta dėl Kontrolieriaus veiksmų teisėtumo, todėl Kontrolieriaus veiksmai dėl pareiškėjos persekiojimo turi būti įvertinti. Tam būtina išreikalauti jos nurodytus duomenis, apklausti D. I.. Teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, nieko netyrė, o tik apsiribojo dviem faktais: Tarnyba 2020 m. lapkričio 11 d. gavo skundą, Kontrolierius 2021 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. SP-5. Teismas neapgynė pažeistos pareiškėjos teisės ir įstatymų saugomų interesų nuo neteisėto administracinio persekiojimo, nes nevertino Kontrolieriaus veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Atsakovas Kontrolierius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

14. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir išvada, kad ginčo dalykas yra išnykęs. Atsakovo vertinimu, su šiuo reikalavimu susijusių argumentų vertinimas yra teisiškai nereikšmingas, o priešingi apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pareiškėjos reikalavimas apeliaciniame skunde įvertinti Kontrolieriaus veiksmų teisėtumą atliekant tyrimą ir kiti išvestiniai prašymai yra susiję su Kontrolieriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SP-5 priėmimo procedūromis, todėl jie nenagrinėtini šioje byloje. Pareiškėjos išreikštas nepasitenkinimas dėl Kontrolieriaus veiksmų, grindžiamas, be kita ko, viešai aptariama informacija apie Kontrolieriaus veiklą, šiuo atveju nėra aktualus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos R. A. skundo reikalavimas įpareigoti Kontrolierių nedelsiant nutraukti tyrimą prieš pareiškėją, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo, nustatęs, kad Kontrolieriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. SP-5 (toliau – ir Sprendimas) nutrauktas gauto skundo dėl tyrimo duomenų, susijusių su nugaros dauginio (multifidinio) raumens matavimu, taikant ultragarsinio tyrimo metodiką, panaudojimo publikacijose be tyrėjo sutikimo naudoti šiuos duomenis, nagrinėjimas, t. y. pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Kontrolierių nutraukti tyrimą prieš ją yra patenkintas, ginčo dalykas yra išnykęs, todėl pakartotinai įpareigoti Kontrolierių nedelsiant nutraukti tyrimą prieš pareiškėją nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo atskleistas Kontrolieriaus veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo turinys, nors būtent šios bylos kontekste tai tegali būti jos teisių ir teisėtų interesų apgynimas. Pareiškėja nurodo argumentus apie Kontrolieriaus vykdytą neteisėtą tyrimą, piktnaudžiavimą įgaliojimais, tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia buvo jos (pareiškėjos) persekiojimo vada, kad Kontrolierius Sprendimu tyrimą nutraukė nereabilituojančiais pagrindais. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus. Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato pareiškėjas. Jo suformuluotas skundo dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis skundo pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas skundas, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto skundo ar su juo sutikti.

19. Pažymėtina ir tai, kad į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia skundą, ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui. Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti pareiškėjo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, o tai galima atlikti tik tada, kai skunde yra suformuluotas konkretus reikalavimas ir nurodytos jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės.

20. Šiuo atveju pareiškėja skunde suformulavo tik reikalavimą įpareigoti Kontrolierių nedelsiant nutraukti tyrimą prieš ją (pareiškėją), nurodė aplinkybes, dėl kurių turėtų būti nutrauktas tyrimas, jokių kitų reikalavimų pareiškėja atsakovui nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo šį reikalavimą ir dėl jo pasisakė sprendime. Pareiškėjos nurodytas reikalavimas negalėjo būti tenkintas, nes Sprendimu tyrimas nutrauktas. Pareiškėja ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių esant priimtam Sprendimui, pirmosios instancijos teismas privalėjo įpareigoti atsakovą nutraukti tyrimą.

21. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepagrįsto ir neteisėto tyrimo atlikimu, yra išnagrinėti ir įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. e13-812-809/2022, kurioje pareiškėja ginčijo Sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-77-789/2024 šį sprendimą paliko galioti nepakeistą.

22. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendime nustatyta, kad tyrimas buvo pradėtas ne dėl pareiškėjos veiksmų – į pareiškėją buvo kreiptasi tik vėliau, tyrimo eigoje, nustačius, jog ji yra vienos iš keturiolikos publikacijų (mokslo darbų), aktualių tyrimo kontekste, bendraautorė. Tarnybos raštas (-ai) buvo skirtas (-i) pareiškėjai dėl informacijos pateikimo, bet ne dėl paaiškinimų dėl galimo pareiškėjos akademinės etikos ir / ar procedūrų pažeidimo pateikimo (raštuose nėra nurodyti skundžiami pareiškėjos veiksmai ar pareiškėjos galimi akademinės etikos ir / ar procedūrų pažeidimai). Tarnyba, kreipdamasi į pareiškėją, turėjo tikslą gauti tyrimui reikalingą informaciją. Taip pat nepripažinti pagrįstais pareiškėjos argumentai, kad Kontrolierius buvo šališkas ir tendencingas.

23. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendime atsižvelgus į Įstatymo 17 straipsnio 10 dalies nuostatą, nurodančią terminus, per kuriuos Kontrolierius turi išnagrinėti skundą, atlikti tyrimą ir priimti sprendimą, įvertinus tyrimo eigą, nustatyta, kad objektyvios priežastys nulėmė poreikį ilgesnį laiką atlikti tyrimą ir priimti Sprendimą.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje nustatyta, kad tai, jog pareiškėja, kaip vienos iš publikacijų bendraautorė, buvo įtraukta į tyrimą kaip suinteresuotas asmuo, nereiškia, kad vien dėl to buvo pažeistos jos teisės ir interesai; Sprendimu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja ar kiti publikacijos bendraautoriai būtų padarę kokius nors akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, o vien tik tai, kad Kontrolierius nusprendė nutraukti skundo tyrimą, nagrinėjamu atveju nelaikytina pareiškėjos teisių ir interesų pažeidimu. Pažymėta, kad jeigu pareiškėja mano, jog Kontrolieriaus atitinkami veiksmai, atliekant tyrimą, buvo neteisėti ir dėl to ji patyrė neturtinę žalą, be kita ko, susijusią su jos, kaip mokslininkės, reputacijos pažeidimu, pareiškėja turi teisę ginti savo galbūt pažeistas teises, inicijuodama ginčą dėl neturtinės žalos, patirtos dėl atitinkamų Kontrolieriaus veiksmų, atlyginimo.

25. Teisėjų kolegija remiasi minėtuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytoms aplinkybėmis (ABTĮ 57 str. 2 d.) ir daro išvadą, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės pripažinti nepagrįsta ir neteisėta.

26. Nagrinėjant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su proceso pažeidimais, ir vertinant aplinkybes, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir liudytojos apklausos, ir suformuluotą prašymą apeliacinės instancijos teismui išreikalauti rašytinius įrodymus ir apklausti liudytoją D. I., pirmiausia pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).

27. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; kt.).

28. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo tiek savo iniciatyva, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių.

29. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

30. Taigi, kai sprendžiama dėl įrodymų išreikalavimo, ir vertinant, ar konkretūs įrodymai susiję su byla, svarbu nustatyti, kokie yra pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai. Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010; kt.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl šioje byloje pareiškėjos pareikšto reikalavimo, pareiškėjos nurodytus argumentus, dėl kurių reikėjo išreikalauti rašytinius įrodymus, kviesti liudytoją, sprendžia, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje turėjo būti išreikalauti jos nurodomi rašytiniai įrodymai ir apklausta liudytoja. Dėl to tokio prašymo netenkina ir apeliacinės instancijos teismas.

32. Apibendrinant šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir akcentuojant, jog pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Kontrolierių nutraukti prieš ją vykdomą tyrimą patenkinimas neturi jokios teisinės reikšmės ir įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų bei įstatymų saugomų interesų apimčiai, o pareiškėja paduotu apeliaciniu skundu iš esmės siekia tik juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų (t. y. kad Kontrolieriaus veiksmai vykdant tyrimą prieš pareiškėją buvo neteisėti, tyrimas buvo vilkinamas, pareiškėja buvo persekiojama ir pan.) nustatymo, o pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios atliktu tyrimu ir jos teisių pažeidimu, yra išnagrinėtos ir įvertintos minėtuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose, išnagrinėjus pareiškėjos inicijuotą ginčą dėl Sprendimo panaikinimo, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą.

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, aiškino ir taikė teisės aktų normas, nepažeidė proceso teisės normų, pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė