2013-04-10 Nr. AB-1140-3-61-3-01471-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-542/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01471-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir Ministerija, KAM, atsakovas) atsakyti į 2012 m. kovo 23 d. prašymo, 2012 m. kovo 29 d. ir 2012 m. balandžio 13 d. skundų esmę.

Paaiškino, kad Ministerijai 2012 m. vasario 20 d. pateikė pareiškimą, kuriuo pranešė apie Kariuomenės drausmės statuto, patvirtinto 1999 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-1191 (toliau – ir Drausmės statutas) pažeidimus, kuriuos galimai padarė atsargos kmd. lnt. R. R., prašydamas juos ištirti. Gavo Ministerijos kanclerio 2012 m. vasario 24 d. raštą Nr.12-01-265, kuriame paaiškinta, kad dėl jo pareiškime nurodytų pažeidimų bus atliekamas tarnybinis patikrinimas Drausmės statuto nustatyta tvarka. Drausmės statuto 28 straipsnis nustato, kad tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo ar skundo turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį (1 d.), apie tarnybinio patikrinimo sustabdymą, atnaujinimą ar pratęsimą kariui pranešama raštu (6 d.). Praėjus mėnesiui po minėto prašymo pateikimo, 2012 m. kovo 23 d. pateikė Ministerijai prašymą, kuriuo prašė informuoti apie tarnybinio patikrinimo terminus. Ministerija 2012 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 12-01-622 į jo 2013 m. kovo 23 d. prašymo esmę neatsakė, sudarė pareiškėjui kliūtis domėtis tyrimo procedūrų objektyvumu ir nešališkumu. Informavimas apie nuobaudos paskyrimą nelaikytinas objektyviu, išsamiu ir teisingu atsakymu.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra Laikinosios sostinės atsargos ir dimisijos karininkų draugijos štabo viršininkas, todėl 2012 m. vasario 20 d. pareiškimu ir 2012 m. vasario 26 d. papildymu apie vyresnio rango karininko periodinius nusižengimus Ministeriją informavo pagrįstai ir teisėtai. Ministerija minėtą prašymą ir jo papildymą išplatino įvairiems kariuomenės karininkams – vadams, kurie pradėjo pareiškėjo (kario savanorio) persekiojimą už skundų pateikimą. Ministerijos internetiniame puslapyje yra paskelbtas pasitikėjimo telefonas ir elektroninis paštas „Karšta linija“ pranešimams apie korupciją ar piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi pateikti. Pareiškėjas pateikė Ministerijai skundą elektroniniu paštu „Karšta linija“ dėl pradėto persekiojimo, į kurį Ministerija atsakė, jog anoniminis skundas nebus nagrinėjimas. Dėl to Ministerijai pateikė 2012 m. kovo 29 d. skundą, tačiau per teisės aktų nustatytą terminą atsakymo į šį skundą negavo. Ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. raštas Nr. 12-01-622 nelaikytinas atsakymu į 2012 m. kovo 29 d. skundą. 2012 m. balandžio 13 d. pateikė Ministerijai skundą, nesutikdamas su tuo, kad jam neleidžiama domėtis tyrimo procedūromis, kurios buvo pradėtos pagal jo pareiškimus, ir naudotis Drausmės statuto 22 straipsnyje numatytomis teisėmis. Ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. raštas Nr.12-01-622 nelaikytinas atsakymu į 2012 m. balandžio 13 d. skundą, kadangi neatsakyta į skundo esmę.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 26–29) paaiškino, kad Ministerija 2012 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 12-01-622 išsamiai atsakė į pareiškėjo 2012 m. kovo 23 d. prašymą, t. y. informavo apie atliktą tarnybinį patikrinimą dėl atsargos kmd. ltn. R. R. uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimo ir apie Krašto apsaugos ministro 2012 m. balandžio 25 d. įsakymu minėtam kariui paskirtą drausminę nuobaudą. Minėtas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ne dėl pareiškėjo teisių ar interesų pažeidimų. Todėl pareiškėjas neįgijo tiriamo įvykio dalyvio statuso ir teisių, numatytų Drausmės statuto 22 straipsnio 1 dalyje, jo teisės nebuvo pažeistos. Minėtas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant Drausmės statuto 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. 2012 m. balandžio 18 d. buvo surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. KTO-4.

A. B. 2012 m. kovo 29 d. skundas Ministerijai buvo pateiktas po to, kai buvo priimtas sprendimas nagrinėti paštu atsiųstą ir pasirašytą 2012 m. kovo 18 d. skundą, kurį prieš tai pareiškėjas nepasirašytą buvo siuntęs elektroniniu paštu. Generalinė inspekcija 2012 m. kovo 22 d. pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl 2012 m. kovo 18 d. skunde nurodytų aplinkybių. Baigus tarnybinį patikrinimą, 2012 m. balandžio 20 d. buvo surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr.3VL-26. Generalinė inspekcija priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo 2012 m. kovo 18 d. skundą kaip nepagrįstą. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2012 m. balandžio 20 d. raštu, išaiškinant šio sprendimo apskundimo tvarką.

Įvertinusi pareiškėjo 2012 m. balandžio 13 d. skundo turinį, jame nurodytas aplinkybes, ir suformuluotą prašymą, Ministerija 2012 m. balandžio 30 d. atsakyme nurodė, kad pareiškėjas negali būti laikomas tiriamo įvykio dalyviu, todėl neturi Drausmės statuto 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių, taip pat ir teisės susipažinti su tarnybinio patikrinimo eiga ir medžiaga. Iš 2012 m. balandžio 30 d. rašto (4 pastraipos) matyti, kad Ministerija su Generalinės inspekcijos išvada, išdėstyta 2012 m. balandžio 10 rašte Nr. IS-94, sutiko ir ją laikė pagrįsta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Ministeriją išnagrinėti jo 2012 m. kovo 23 d. prašymą, 2012 m. kovo 29 d. ir 2012 m. balandžio 13 d. skundus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad A. B. kreipėsi į Ministeriją su 2012 m. vasario 20 d. pareiškimu, kuriame nurodė, kad kmd. ltn. R. R. neteisėtai dėvi kario uniformą, prisistato profesionalios tarnybos karininku ir šiais veiksmais daro pažeidimus (b. l. 10). Prašė ištirti nurodytas aplinkybes ir nubausti pažeidėjus. 2012 m. vasario 26 d. raštu A. B. papildė 2012 m. vasario 20 d. pareiškimą (b. l. 12). Pareiškėjas 2012 m. kovo 18 d. Ministerijai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jo 2012 m. vasario 20 d. pareiškimas ir 2012 m. vasario 26 d. pareiškimo papildymas buvo neteisėtai išplatinti Krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūriniams padaliniams, todėl prašo atlikti tyrimą ir nustatyti, kas atliko minėtus veiksmus (b. l. 14, 39). A. B. 2012 m. kovo 18 d. skundas Ministerijai buvo siunčiamas paštu ir elektroniniu paštu „Karšta linija“. Generalinė inspekcija pareiškėjui pateikė atsakymą, kad elektroniniu paštu gautas skundas nebus nagrinėjamas, nes nepasirašytas (b. l. 35–36). Generalinio inspektoriaus 2012 m. balandžio 20 d. sprendime pareiškėjui nurodoma, kad su jo 2012 m. vasario 20 d. pareiškimu ir 2012 m. vasario 26 d. pareiškimo papildymu buvo supažindinti tik su pavestos užduoties, t. y. tarnybinio patikrinimo organizavimu, susiję asmenys – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vadas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – ir KASP) Dariaus ir Girėno apygardos 2-oisos rinktinės 203 pėstininkų kuopos vadas. Sprendime taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis Krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr.V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto 26.1 punktu, vadai (viršininkai) turi teisę skirti pavaldiems kariams užduotis, o taip pat ir šių užduočių įvykdymui reikiamą informaciją.

A. B. 2012 m. kovo 23 d. pateikė Ministerijai prašymą „Dėl tyrimo neaiškumų“, kuriame nurodė, kad jo 2012 m. vasario 20 d. pareiškimas buvo išplatintas įvairiuose Lietuvos kariuomenės struktūriniuose daliniuose ir tokius veiksmus pareiškėjas vertina kaip persekiojimą už 2012 m. vasario 20 d. pateiktą skundą (b. l. 5). Generalinė inspekcija, išnagrinėjusi šį skundą, 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 3IS-94 informavo, kad pagal Drausmės statuto 22 straipsnį, jis neturi tiriamo įvykio dalyvio statuso, todėl negali pasinaudoti tiriamo įvykio dalyviams suteikiamomis teisėmis, taip pat ir teise susipažinti su tarnybinio patikrinimo eiga ir medžiaga (b. l. 16). Pareiškėjo 2012 m. balandžio 13 d. Ministerijai pateiktame skunde prašoma panaikinti Generalinio inspektoriaus 2012 m. balandžio 10 d. išvadą Nr. 3IS-94, kuria jis nepripažįstamas dėl 2012 m. vasario 21 d. rašte nurodytų aplinkybių atliekamo tarnybinio patikrinimo dalyviu (b. l. 8). Ministerijos 2012 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 12-01-622 pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad jo 2012 m. kovo 23 d. prašymas, 2012 m. kovo 29 d. ir 2012 m. balandžio 13 d. skundai buvo išnagrinėti. Nurodyta, kad 2012 m. kovo 29 d. skunde keliamas reikalavimas yra išspręstas. Generalinė inspekcija atliko tarnybinį patikrinimą dėl 2012 m. kovo 18 d. rašte išdėstytų aplinkybių, apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 3IS-98. Minėtu raštu pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad jis nelaikytinas atlikto tarnybinio tyrimo dalyviu, todėl negali naudotis Drausmės statuto 22 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis, taip pat ir susipažinti su tarnybinio patikrinimo eiga ir medžiaga (b. l. 4).

Dėl reikalavimo įpareigoti Ministeriją išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. kovo 29 d. pateiktą skundą teismas pažymėjo, kad A. B. 2012 m. kovo 18 d. skundas Ministerijai buvo pateiktas elektroniniu paštu „Karšta linija“ ir paštu (b. l. 14, 39–40). Dėl šiame skunde nurodytų aplinkybių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo baigtas 2012 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvados surašymu (b. l. 56–50). Pareiškėjo 2012 m. kovo 18 d. skundas buvo išnagrinėtas ir Generalinės inspekcijos 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 3IS-98 atmestas (b. l. 15). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad A. B. 2012 m. kovo 18 d. teikti elektroniniu paštu „Karšta linija“ ir paštu skundai yra identiški, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo 2012 m. kovo 29 d. pateiktame skunde formuluojamas reikalavimas (įpareigoti išnagrinėti 2012 m. kovo 18 d. skundą, gautą „Karšta linija“) iš esmės buvo patenkintas, nes Generalinė inspekcija, jau po 2012 m. kovo 29 d. skundo pateikimo, t. y. 2012 m. balandžio 20 d., ginčo klausimu priėmė sprendimą. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodo, kad Generalinės inspekcijos 2012 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. 3IS-98 yra apskųstas, bet šio sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas nėra nagrinėjamo ginčo dalyku. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad A. B. skundo reikalavimas įpareigoti Ministeriją išnagrinėti 2012 m. kovo 29 d. skundą yra nepagrįstas ir atmestinas.

Nagrinėdamas reikalavimą įpareigoti Ministeriją išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 13 d. pateiktą skundą, teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taip pat vadovavosi šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šis teisinis reguliavimas patvirtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šių įstatymo normų taikymo (LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.). Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai liudija, jog dėl A. B. 2012 m. vasario 20 d. pareiškime ir 2012 m. vasario 26 d. šio pareiškimo papildyme nurodytų aplinkybių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio procedūra užbaigta 2012 m. balandžio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. KTO-4 surašymu ir patvirtinimu (b. l. 57–59). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad teismo įpareigojimas Ministerijai iš naujo išnagrinėti A. B. 2012 m. balandžio 13 d. skundą, kuriame reiškiamais reikalavimais pareiškėjas siekė dalyvauti tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrose, pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Be to, teismas nurodė, kad Ministerijos 2012 m. balandžio 13 d. rašte A. B. pagrįstai paaiškinta, kad tarnybinis tyrimas buvo atliekamas ne jo, o kito asmens atžvilgiu, todėl pareiškėjas negalėjo naudotis Drausmės statuto 22 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis (teikti prašymus ir įrodymus, reikšti nušalinimus, susipažinti su atliekamo tyrimo medžiaga, skųsti pareigūnų, atliekančių tyrimą, veiksmus ir t. t.).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo praktiką, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1669/2008), pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad A. B. skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Ministeriją išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 13 d., yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl reikalavimo įpareigoti Ministeriją išnagrinėti 2012 m. kovo 23 d. pateiktą prašymą, teismas nustatė, kad A. B. šiuo prašymu Ministerijai prašė informuoti jį apie šio rašto gavimą ir užregistravimą, taip pat apie pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą (dėl 2012 m. vasario 20 d. pareiškimo), terminų pasibaigimą ar jų pratęsimą. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad Ministerijos 2012 m. kovo 30 d. raštas nelaikytinas išsamiu, nes nebuvo pateikta informacija apie tarnybinio patikrinimo terminus ir taip buvo sudarytos kliūtys domėtis tyrimo procedūrų objektyvumu ir nešališkumu. Teismas nustatė, kad atsakovo 2012 m. kovo 30 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas apie atliktą tarnybinį patikrinimą ir atsargos kmd. ltn. R. R. paskirtą drausminę nuobaudą. Teismas akcentavo, kad teismui pateikto skundo nagrinėjimas negali būti savitiksliu dalyku. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, skundo reikalavimas turi būti toks, kurio patenkinimu būtų apginamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Konstatavęs, kad dėl A. B. 2012 m. vasario 20 d. ir 2012 m. vasario 26 d. prašyme nurodytų aplinkybių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjas apie tarnybinio tyrimo rezultatus buvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka, teismas nurodė, kad teismo įpareigojimu Ministerijai išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. kovo 23 d. prašymą ir informuoti jį apie tarnybinio patikrinimo terminų eigą, jo teisės ir teisėti interesai niekaip negalėtų būti apginti (pareiškėjas siekė aktyviai dalyvauti atliekamo tarnybinio patikrinimo procedūrose), todėl A. B. skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti Ministeriją išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. kovo 23 d. prašymą, atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą (b. l. 93–94), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ministerija 2012 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 12-01-622 nepakankamai išsamiai išnagrinėjo 2012 m. kovo 23 d. prašyme, 2012 m. kovo 29 d. ir 2012 m. balandžio 13 d. skunduose išdėstytas aplinkybes, rengdama šį raštą pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), nepateikė pareiškėjui sprendimų, todėl jis negali jų apskųsti, o 2012 m. balandžio 30 d. raštas Nr. 12-01-622 yra informacinio pobūdžio. Apelianto nuomone, Ministerija turėjo jam pateikti priimtą sprendimą ir nustatyti jo apskundimo terminą, tik tokiu atveju, apelianto nuomone, būtų galima sutikti su teismo išvada, kad tarnybinio patikrinimo procedūros, kuriose jis siekia dalyvauti, yra užbaigtos.

2. Ministerija tarnybinio tyrimo metu nesuteikė pareiškėjui tarnybinio tyrimo procedūros dalyvio teisių. Šios teisės liko apribotos ir pagal skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas neatkreipė dėmesio į atsargos vyresnio rango karininkų nubaudimo tvarkos procedūras. Apelianto nuomone, tarnybinis tyrimas atsargos kmd. ltn. R. R. atžvilgiu yra niekinis, tačiau apeliantas negali pateikti išsamių motyvų, nes atsakovas ir Vilniaus apygardos administracinis teismas neleidžia domėtis tarnybiniu tyrimu.

3. Nagrinėdami administracines bylas teismai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylas svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Teismas šios pareigos neatliko. Teismas neteisingai nustatė aplinkybes, neteisingai aiškinio įstatymą, neapgynė pareiškėjo teisės gauti atsakymus. Apeliantas teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas jam neleido realizuoti Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytų teisių ir pareigų, todėl teismo motyvas, jog tarnybinis patikrinimas yra užbaigtas ir negali būti tęsiamas, yra neteisingas, pažeidžiantis jo pilietines teises ir laisves tinkamai įgyvendinti procedūrines teises.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 101–103), kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Be to, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti bendro pobūdžio, prieštaringi ir nesusiję su bylos dalyku argumentai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją atsakyti į jo 2012 m. kovo 23 d. prašymo, 2012 m. kovo 29 d. ir 2012 m. balandžio 13 d. skundų esmę.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos proceso šalių pateiktus į bylą įrodymus, nustatė, kad į minėtą pareiškėjo prašymą ir skundus Krašto apsaugos ministerija atsakė 2012 m. balandžio 30 d. raštu Nr.12-01-622, tačiau pareiškėjo netenkina šio atsakymo turinys.

Minėti pareiškėjo kreipimaisi į Ministeriją, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra susiję su faktine aplinkybe, kad pareiškėjas (atsargos vyr. ltn.) 2012 m. vasario 20 d. pareiškimu ir 2012 m. vasario 26 d. informavo Krašto apsaugos ministeriją apie tai, kad atsargos kmdr. ltn. R. R. dėvi kario uniformą be skiriamojo ženklo „Atsarga“ ir prisistatinėja profesinės karo tarnybos kariu. Į bylą pateikti įrodymai, kad reaguojant į šiuos pareiškėjo pranešimus jo nurodyto atsargos karininko atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, nustatytas uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimas, už kurį pasiūlyta skirti ir paskirta drausminė nuobauda (2012 m. balandžio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada). Pareiškėjas, kaip matyti iš jo susirašinėjimų su Krašto apsaugos ministerija, skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų, siekė šiame tarnybiniame patikrinime turėti drausmės pažeidimo įvykio dalyvio teises, kurias numato Kariuomenės drausmės statuto (bylai aktuali 2011 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-1636 redakcija) 22 straipsnio 1 dalis.

Kariuomenės drausmės statuto 22 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia, kad tiriamo įvykio dalyviai yra kariai, įtariami dalyvavę padarant drausmės pažeidimą ar kitą skundžiamą veiką, taip pat asmenys, į kuriuos buvo nukreiptas drausmės pažeidimas ar kitaip pažeistos jų teisės. Pagal šią įstatymo normą tiriamo įvykio dalyviai turi teisę: teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus (1 p.); pateikti tarnybinį patikrinimą paskyrusiam vadui (viršininkui) motyvuotą rašytinį prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo (2 p.); susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga (su įslaptinta informacija asmenys supažindinami Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, taip pat kitų teisės aktų nustatyta tvarka) (3 p.);

šio statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti karininko, atliekančio patikrinimą, veiksmus, taip pat ir tarnybinio patikrinimo rezultatus (4 p.). Tiriamo įvykio dalyvis minėto tarnybinio nusižengimo tyrimo atveju buvo pareiškėjo 2012 m. vasario 20 d. pareiškime ir jo papildyme nurodytas atsargos karininkas R. R. Pažymėtina, kad 2012 m. vasario 20 d. pareiškime ir 2012 m. vasario 26 d. papildyme pareiškėjas nenurodė, kad jo nurodyto atsargos karininko galimai padarytas drausmėse pažeidimas kaip nors pažeidė pareiškėjo teises.

Pareiškėjas šiuo pareiškimuose tik piktinosi, kad jo nurodytas atsargos karininkas pažeidžia uniformos dėvėjimo tvarką. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo ištirtos. Generalinė inspekcija 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr.3IS-94 pareiškėjui paaiškino, kad pagal jo pateiktos informacijos turinį, vadovaujantis Drausmės statuto 22 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas neturi tiriamojo įvykio statuso ir negali naudotis tiriamo įvykio dalyvio teisėmis. Į bylą pateikti įrodymai, kad Ministerija iki galutinio atsakymo, išdėstyto 2012 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 12-01-622, kuriame informavo pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo rezultatus bei atsargos kmdr. ltn.

R. R. paskirtą nuobaudą už uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimą, teikė pareiškėjui tarpinę informaciją, susijusią su 2012 m. vasario 20 d. pareiškimu. Pirmiausia pareiškėjas buvo informuotas apie pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą bei apie tai, kad apie patikrinimo rezultatus pareiškėjui bus pranešta (KAM 2012 m. vasario 24 d. raštas Nr. 12-01-265). Po to Generalinė inspekcija pateikė minėtame 2012 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 3IS-94 išdėstytą atsakymą.

Teisėjų kolegijai patikrinus bylą (ABTĮ 136 str.) nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo ir atsakovo padarytų išvadų pagrįstumo, kad pareiškėjas neatitiko Kariuomenės drausmės statuto 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžto tiriamo įvykio dalyvio statuso, bei dėl šių išvadų atitikties įstatymo reikalavimams (KDS 22 str.), todėl išvados, kad pareiškėjui negalėjo būti leista naudotis šioje įstatymo normoje numatytomis tiriamo įvykio dalyvio teisėmis, yra pagrįstos ir teisėtos. Apelianto noras dalyvauti tyrime ir nepasitenkinimas tuo, kad jam nebuvo leista, nereiškia, kad pareiškėjo teisės iš tiesų buvo pažeistos, nes, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagal Kariuomenės drausmės statuto 22 straipsnio nuostatas neturėjo tiriamo įvykio dalyvio statuso. Dėl minėtos priežasties, taip pat dėl to, kad minėtas tarnybinis patikrinimas nėra ginčo šioje byloje dalykas, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su šio patikrinimo procedūra ir rezultatais.

Teismas nustatė, kad Krašto apsaugos ministerijos Generaline inspekcija atliko tarnybinį patikrinimą (2012 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 3VL-26), kurio metu ištyrė pareiškėjo 2012 m. kovo 18 d. skunde išdėstytų pretenzijų, esą 2012 m. vasario 20 d. pareiškimas ir 2012 m. vasario 26 d. papildymas buvo išplatintas Lietuvos kariuomenės padaliniuose, pagrįstumą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtas pareiškimas ir papildymas buvo perduoti tik tiesiogiai su skirtų užduočių bei teisės aktų įgyvendinimu susijusiems asmenims, t.y. asmenims, kuriems buvo pavesta organizuoti ir atlikti tarnybinį patikrinimą pagal pareiškėjo 2012 m. vasario 20 d. pareiškimą ir 2012 m. vasario 26 d. papildymą. Remiantis minėto tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjui į jo 2012 m. kovo 18 d. skundą buvo pateiktas 2012 m. balandžio 20 d. atsakymas Nr. 3IS-98.

Iš atsakovo 2012 m. balandžio 30 d. rašto Nr. 12-01-622 turinio matyti, kad šiuo raštu atsakovas, remdamasis atliktų tarnybinių patikrinimų išvadomis bei ankstesnio susirašinėjimo su pareiškėju iš esmės tais pačiais klausimais duomenimis (yra nuorodos į pirmiau minėtus 2012 m. balandžio 10 d. ir 20 d. raštus) atsakė į jo 2012 m. kovo 23 d. prašymo, 2012 m. kovo 29 d. ir 2012 m. balandžio 13 d. skundų esmę.

ABTĮ nuostatos (ABTĮ 5 str., 22 str. 1 d.) garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau nurodytos įstatymo nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (paties pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Teisme gali būti apginta tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Teismo funkcija išspręsti kilusią ginčą, apginti realiai pažeistą asmens teisę ar įstatymų saugomą interesą, tačiau nagrinėjamu atveju realus pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas nenustatytas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, materialinės ir procesinės teisės normas taikė iš esmės teisingai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis