3856ea73-483f-41a3-bc56-1dc4fbad7da8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-831-894/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08904089-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.5.; 3.6.1.1.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinį atsakovui M. S. dėl nepilnamečio vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė I. S. (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui M. S. (toliau – atsakovas) praÅ¡ydama nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su jos motina ieÅ¡kove Lietuvoje; nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku A. S. tvarkÄ : 1) atsakovas su dukra bendraus kas antrÄ kiekvieno mėnesio lyginės metų savaitės penktadienį, su dukra bendraujant neilgiau 2 valandas, iÅ¡ anksto (prieÅ¡ 14 dienų) aptartoje dukrai saugioje aplinkoje, dalyvaujant vaiko teisių atstovui; 2) atsakovas su dukra bendrauja kas antrÄ nelyginės metų savaitės Å¡eÅ¡tadienį „Skype“, „Viber“, „Messenger“ programa (-s) ir/ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis. atsižvelgiant į vaikų ugdymo ir poilsio režimÄ , vaiko užimtumÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui 317 Eur kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis mokamomis nuo ieÅ¡kinio padavimo iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, priteisti iÅ¡ atsakovo 9 827 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo (duomenys neskelbtini). iki 2020 m. spalio mėn. ir nuo 2021 m. liepos mėn. iki kreipimosi į teismo dienos (31 mėn. x 317 Eur), pavesti iÅ¡laikymo pinigines lėšas tvarkyti ieÅ¡kovei uzufrukto teise; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Lietuvos teismams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

3. Teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Lietuvos teismai jau ne kartÄ buvo atsisakę priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, įskaitant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo kaip neteismingÄ . IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinta, jog jos ieÅ¡kiniai yra teismingi Italijos Respublikos teismams. IeÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byla yra nagrinėjama Italijoje Leko civilinių bylų teisme. IeÅ¡kovės dukters laikinos gyvenamosios vietos klausimas yra iÅ¡spręstas Italijos teisme, kur buvo nagrinėjama ieÅ¡kovės ir atsakovo separacijos byla. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie Italijos teisme priimtus procesinius dokumentus susijusius su dukters gyvenamÄ ja vieta, iÅ¡laikymu ir bendravimo tvarka.

4. Teismas nurodė, nėra nei įstatyminio, nei precedentinio pagrindo nesivadovauti ieškovės atžvilgiu teismų priimtais procesiniais dokumentais ir ieškovės ieškinį priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Kauno apylinkės teismui. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:

1.1. Teismas, priimdamas nutartį, netinkamai taikė tarptautinės teisės normas;

1.2. IeÅ¡kinyje buvo nurodyta ir pridėti įrodymai, kad yra įvykdytos visos „Briuselis II bis“ 10 straipsnyje nurodytos sÄ lygos. Dukra su atsakovu visiÅ¡kai nebendrauja, nuo jos iÅ¡vežimo yra praėję daugiau nei metai laiko („Briuselis II bis“ 10 straipsnio a dalis), nuo teismo sprendimo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ ItalijÄ praėjo 2 metai, tėvas nedėjo pastangų vaikui susigrÄ Å¾inti, vaiko grÄ Å¾inimas į ItalijÄ pakenktų jo tolimesniam vystymuisi, normaliam tobulėjimui („Briuselis II bis“ 10 straipsnio b dalis). Antstolės apklausos protokole antstolė patvirtino, kad atsakovas sutinka, jog dukra liktų gyventi su motina. Dukters gyvenimo centras yra Lietuvoje, vaiko ir motinos ryÅ¡ys artimas;

1.3. Teismas spręsdamas su vaiku susijusius klausimus nesilaikė esminės taisyklės - su vaiku susiję klausimai nelieka teismo išspręsti visam laikui „res judicata“;

1.4. Dukra su ieÅ¡kove Lietuvoje gyvena nuo pat vaiko gimimo, ketvirtus metus, todėl Italijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra įgyvendinamos ir vykdomos. Atsakovas pagal Italijos iÅ¡duotÄ teismo sprendimÄ nėra kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl Å¡is argumentas neturi bÅ«ti laikomas teisėtu pagrindu priimant sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priėmimo ar nepriėmimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

8. IeÅ¡kovė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Psichologijos specialistų iÅ¡vadÄ , Kauno arkivyskupijos Å¡eimos centro pažymÄ , pažymÄ iÅ¡ darželio, raÅ¡tÄ dėl informacijos bei rekomendacijų pateikimo. Nurodė, kad Å¡ie dokumentai patvirtina apie dukters ryšį su ieÅ¡kove, dukters gyvenimo sÄ lygas ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes sprendžiant tiek ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ .

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡eimos kategorijos bylose egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, sprendžia, kad tinkamam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui ieÅ¡kovės pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini ta apimtimi, kiek tai yra bÅ«tina teisingam ieÅ¡kinio priėmimo klausimui iÅ¡spręsti.

Faktinės aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai

11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ pagal ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , remdamasis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė tokias faktines aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

12. IeÅ¡kovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų J. G. S., gimusio (duomenys neskelbtini) Italijoje, ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini). Lietuvoje, (toliau ir vaikai) tėvai. Å alys nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. gyveno Kaune, 2014 m. sudarė bažnytinę santuokÄ Italijoje ir po santuokos sudarymo Å¡alys apsigyveno Italijoje. IeÅ¡kovė 2020 m. rugsėjo 12 d. su nepilnamečiais vaikais iÅ¡vyko atostogauti į LietuvÄ , bet į ItalijÄ sutartu laiku (2020 m. rugsėjo 24 d.) negrįžo. Italijos Respublikos Leko teisme 2020 m. lapkričio 30 d. priimtas M. S. ieÅ¡kinys dėl Å¡alių santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eN2-1432-562/2021, atmetė pareiÅ¡kėjo M. S. praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo grÄ Å¾inti nepilnamečius vaikus J. G. S. ir A. S. į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę iÅ¡davimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-500-370/2021, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir iÅ¡sprendė klausimÄ iÅ¡ esmės – grÄ Å¾ino vaikus į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Italijos Respublikoje. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose Å¡alių vaikų iÅ¡vežimas ar laikymas Lietuvos Respublikoje pripažintas neteisėtu. Nuo 2021 m. balandžio 20 d. Å¡alių vaikų grÄ Å¾inimo klausimas sprendžiamas priverstine tvarka (antstolės S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0114/21/00461). 2021 m. rugpjūčio 27 d. Å¡alių sÅ«nus J. G. S. buvo paimtas iÅ¡ I. S. ir perduotas tėvui M. S.. Dukra A. S. tėvui neperduota. IeÅ¡kinio padavimo dienÄ ieÅ¡kovės ir dukters A. S. faktinė gyvenamoji vieta yra su ieÅ¡kove Lietuvoje, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Italijoje. Nuo vaiko A. S. neteisėto laikymo Lietuvoje (2020 m. rugsėjo 24 d.) iki ieÅ¡kinio padavimo (2023 m. balandžio 12 d.) praėjo daugiau nei 2,5 metų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sÄ lygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikcijÄ bylos iÅ¡kėlimo metu. Å i taisyklė taikytina ir Å¡eimos byloms su tarptautiniu elementu. Nustatęs, kad pareikÅ¡ti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

14. Teismas, gavęs ieÅ¡kinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementÄ , susijusiÄ valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytinÄ teisės aktÄ . Taigi, esant pareikÅ¡tiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iÅ¡ ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiÅ¡kai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kurios valstybės – Lietuvos ar Italijos – teismas turi jurisdikcijÄ nagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl Å¡alių vaiko A. S. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), iÅ¡laikymo priteisimo vaikui ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kai vaikas buvo iÅ¡vežtas iÅ¡ jo nuolatinės gyvenamosios vietos Italijoje ir neteisėtai laikomas Lietuvoje. Atskirajame skunde teigiama, kad ieÅ¡kinio padavimo dienÄ vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, nes vaikas yra jau pripratęs prie gyvenamosios vietos Lietuvoje, gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų jos interesų ir atsakovas sutinka, kad vaikas liktų gyventi su ieÅ¡kove. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Lietuvos teismams, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartyje (c. b. Nr. e2-500-370/2021) nustatyta aplinkybe, kad Å¡alių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Italijoje, iÅ¡ Å¡iÄ aplinkybę laikė prejudicine, kad Å¡alių dukters laikinos gyvenamosios vietos klausimas yra iÅ¡spręstas Italijos teisme Å¡alių separacijos byloje.

16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, dėl ieÅ¡kinio reikalavimų dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo jurisdikcijos spręstina vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatomis, o dėl ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti iÅ¡laikymÄ - vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau – IÅ¡laikymo reglamentas) nuostatomis. Tiek reglamento „Briuselis II bis“, tiek ir IÅ¡laikymo reglamento prasme pagrindiniu kriterijumi sprendžiant dėl pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumo yra ginčo Å¡alių ir (arba) vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėto vaiko iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo atveju jurisdikcija nustatoma ne pagal bendrÄ jÄ jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintÄ Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje, o pagal specialiÄ sias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas Å¡io reglamento 10 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nepaisant teismo priimto sprendimo dėl vaiko grÄ Å¾inimo, Europos SÄ jungos viduje visų pirma taikomos ne Hagos konvencijos, bet Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatos (žr. reglamento 60 straipsnį), kurio 10 straipsnis, prieÅ¡ingai nei Hagos konvencija, nenustato jurisdikcijos perėjimo pasikeitus vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai vaiko neteisėto iÅ¡vežimo atveju ir imperatyviai nustato iÅ¡liekančiÄ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko iÅ¡vežimo jurisdikcijÄ bylose dėl tėvų pareigų, jei nėra nustatyti konkretÅ«s kiekybiniai ir kokybiniai reikalavimai, sudarantys prielaidas jurisdikcijos pasikeitimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 25 punktas).

18. Remiantis Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsniu („Jurisdikcija vaikų grobimo atvejais“), vaikÄ neteisėtai iÅ¡vežus ar negrÄ Å¾inus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismai iÅ¡laiko savo jurisdikcijÄ iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kitoje valstybėje narėje ir: a) iÅ¡vežimui ar negrÄ Å¾inimui tylėjimu pritaria kiekvienas globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija; arba b) vaikas toje kitoje valstybėje narėje pragyvena bent vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietÄ , ir vaikas susigyvena su nauja aplinka, ir įvykdoma bent viena iÅ¡ sÄ lygų: i) per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietÄ , valstybės narės, kurioje vaikas buvo iÅ¡vežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas praÅ¡ymas jį grÄ Å¾inti; ii) globos teisių turėtojo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti buvo atsiimtas ir per i papunktyje nustatytÄ laikotarpį nebuvo pateiktas naujas praÅ¡ymas; iii) byla valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , teisme buvo užbaigta pagal 11 straipsnio 7 dalį; iv) valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto iÅ¡vežimo ar negrÄ Å¾inimo turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismai priėmė sprendimÄ dėl globos, nereikalaujantį vaikÄ grÄ Å¾inti.

19. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad vien vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimo valstybėje, į kuriÄ vaikas buvo neteisėtai atvežtas, faktas nėra pakankamas jurisdikcijos nagrinėti bylas dėl tėvų pareigų perėjimo pagrindas. Tam, kad jurisdikcija pereitų iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko iÅ¡vežimo, valstybei, į kuriÄ vaikas atvežtas, bÅ«tinos dvi kumuliatyvios sÄ lygos: 1) vaikas turi įgyti nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kitoje valstybėje ir 2) iÅ¡vežimui ar negrÄ Å¾inimui turi pritarti kitas globos teises turintis asmuo arba vaikas, pragyvenęs naujoje valstybėje bent vienerius metus, prie jos prisitaikė ir kartu yra bent viena iÅ¡ nustatytų alternatyvių keturių sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-943/2021).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tam, kad jurisdikcija pereitų iÅ¡ vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko iÅ¡vežimo (Å¡iuo atveju – Italijos) valstybei, į kuriÄ vaikas atvežtas (Å¡iuo atveju – Lietuvai), bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: 1) vaikas turi įgyti nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje ir 2) iÅ¡vežimui ar negrÄ Å¾inimui turi pritarti atsakovas arba vaikas, pragyvenęs Lietuvoje bent vienerius metus, prie jos prisitaikė ir kartu yra bent viena iÅ¡ nustatytų alternatyvių keturių sÄ lygų (Å¡ios nutarties 18 punktas sÄ lygos nuo i-iv).

21. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nėra esminių skirtumų tarp nacionalinėje teisėje įtvirtintos nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos (CK 2.12 straipsnis) ir Reglamente Briuselis II bis naudojamos autonominės nuolatinės gyvenamosios vietos sampratos aiÅ¡kinimo Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). AiÅ¡kindamas CK 2.12 straipsnio normÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kuriÄ jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ yra svarbÅ«s objektyvÅ«s (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sÄ lygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvÅ«s (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryÅ¡ys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi bÅ«ti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikÅ«rė ketindamas pasilikti. Å is ketinimas turi bÅ«ti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrÄ . BÅ«tent stabilių ryÅ¡ių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečiÄ aplinkÄ laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimÄ . Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡alių dukra gimė Lietuvoje ((duomenys neskelbtini).), Italijoje vaikas gyveno kiek daugiau nei pusę metų nuo gimimo ((duomenys neskelbtini). iki 2020 m. rugsėjo 12 d.). IeÅ¡kinio padavimo teismui dienÄ vaikui yra daugiau nei trys metai, taigi, faktiÅ¡kai didžiÄ jÄ dalį savo gyvenimo vaikas praleido Lietuvoje. Su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu ir atskiruoju skundu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Å¡alių vaikas yra integruotas į Lietuvos socialinę aplinkÄ . Lietuvos Respublikoje yra susiformavęs vaiko asmeninių, socialinių bei ekonominių interesų centras. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad Å¡alių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

23. Byloje nustatyta, jog Å¡alių vaiko sugrÄ Å¾inimo atsakovui klausimas yra sprendžiamas priverstine tvarka, atsakovo iniciatyva. Å ių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepritaria vaiko iÅ¡vežimui, todėl laikytina, kad Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnio a punkto sÄ lyga netenkinama, tačiau tenkinama alternatyvi 10 straipsnio b punkto sÄ lyga - nuo vaiko neteisėto laikymo Lietuvoje yra praėję daugiau nei vieneri metai (nagrinėjamu atveju 2,5 metų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnio i-iii punktuose nustatytos sÄ lygos netenkinamos. Byloje nėra įrodymų, pakankamų iÅ¡vadai dėl Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnio iv punkte nustatytos sÄ lygos tenkinimo. Italijos Respublikos Leko teisme 2020 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas M. S. ieÅ¡kinys dėl Å¡alių santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tačiau apie priimtÄ galutinį procesinį teismo sprendimÄ minėtoje byloje, kurio pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnio iv punkte nustatytos sÄ lygos buvimÄ ar ne, patikimų duomenų nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Å¡ios bylos pobÅ«dį (Å¡eimos byla), kurioje įstatymas numato aktyvų teismo vaidmenį (CPK 376 straipsnis) bei joje sprendžiamÄ klausimÄ susijusį su nepilnamečio vaiko teisėmis, aplinkybė dėl Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnio iv punkte nustatytos sÄ lygos buvimo ar ne, nelaikytina esmine kliÅ«timi bylos eigai ir gali bÅ«ti nustatyta taikant ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ arba priėmus ieÅ¡kinį ir pareikalavus duomenų apie Italijos Respublikos Leko teismo sprendimus iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies.

24. Jurisdikcijos taisyklė, kuri nustatyta tėvų pareigoms, taip pat galioja ir iÅ¡laikymo prievolėms, nes pagal IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio d punktÄ teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ dėl tėvų pareigų, turi jurisdikcijÄ nagrinėti ir iÅ¡laikymo prievolių klausimÄ , jei Å¡ioje byloje toks klausimas keliamas papildomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017).

25. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismo nutartis dėl netinkamo bylos aplinkybių vertinimo ir netinkamo Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatų, reglamentuojančių jurisdikcijos klausimus, taikymo panaikinama ir klausimas dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priėmimo grÄ Å¾inamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė