2019-07-17 Nr. AB-14450-3-61-3-02699-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-945-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02699-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elite Motors“ (ankstesnis pavadinimas – „Cavalis“, teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Logipolija“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elite Motors“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (teisių perėmėjas – valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elite Motors“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2017 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, Filialas) 2017 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. VILRS-1119, Filialo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. VILRS-1136 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. cspr1-147; 2) įpareigoti Filialą įregistruoti 2017 m. birželio 1 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VM170601 (toliau – ir Preliminarioji sutartis).

2. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atsisakymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymą apie sudarytą Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo daikto – 70/643 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), – pirkimo-pardavimo yra nepagrįstas, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjui neaišku, kodėl atsakovas ir Komisija teigė, jog dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos, nes Preliminariojoje sutartyje yra nurodyta, jog Bendrovė yra atstovaujama jos direktorės J. Z., o kartu su Preliminariąja sutartimi atsakovui pateiktas Bendrovės vadovės išduotas įgaliojimas G. G., patvirtinantis, jog šis asmuo turi teisę teritoriniam registratoriui pateikti Preliminariąją sutartį. Pareiškėjas teigė, jog, kadangi atsakovas ginčijamą 2017 m. birželio 7 d. sprendimą priėmė nepagrįstai, jis negalėjo pastaruoju sprendimu remtis priimdamas ginčijamą 2017 m. birželio 12 d. sprendimą.

3. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre prie ginčo žemės sklypo yra padarytas įrašas apie draudimą perleisti nuosavybės teisę į jį, šiuo atveju atsakovui neužkerta kelio tenkinti pareiškėjo 2017 m. birželio 6 d. ir 9 d. prašymus, nes Preliminariosios sutarties 5.2 papunktyje pagrindinės sutarties sudarymo sąlygos yra aiškiai siejamos su teismo sprendimų, patvirtinančių pardavėjo V. M. (V. M.) nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, priėmimu, ribojimų pardavėjui valdyti, naudoti ir disponuoti šį žemės sklypą panaikinimu. Pareiškėjas tvirtino neprašantis įregistruoti daiktines teises į ginčo žemės sklypą ir pažymėjo, kad Preliminariosios sutarties nuostatos yra sąlyginės, ja nėra perleidžiamos daiktinės teisės, keičiamas ginčo žemės sklypo savininkas ar ginčo žemės sklypo teisinis statusas. Neatsiradus Preliminariojoje sutartyje numatytoms sąlygoms, pagrindinė sutartis negalėtų būti sudaryta vadovaujantis ne tik įstatymų nuostatomis, bet ir pačios Preliminariosios sutarties sąlygomis. Sudaryta Preliminarioji sutartis visiškai atitinka teisės aktus ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

4. Pareiškėjas pripažino, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nenumatyta, jog registre registruojami tokie juridiniai faktai kaip preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šio įstatymo 15 straipsnyje, be kita ko, nurodoma, jog atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie pirkimo-pardavimo sutartis. Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis yra susitarimas dėl ateityje planuojamos sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas neturėjo teisės atsisakyti įregistruoti šią sutartį. Be to, VĮ Registrų centro svetainėje (http://info.registrucentras.lt/node/9979) aiškiai nurodyta galimybė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą (žymą) apie sudarytą nekilnojamojo daikto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį.

5. Pareiškėjo vertinimu, Komisija, nagrinėdama jo skundą, teisės normas pritaikė itin formaliai, klausimą sprendė paviršutiniškai, neatsižvelgė į faktiškai susiklosčiusią situaciją, nesigilino į tikruosius Preliminariosios sutarties šalių ketinimus bei sistemiškai nevertino šios situacijos ir teisės aktų santykio. Jis pabrėžė, kad Preliminariosios sutarties šalių ketinimai buvo aiškiai įtvirtinti šioje sutartyje, kurioje, be kita ko, aiškiai numatytos sąlygos, kurioms esant sutarties šalys sudarytų pagrindinę sutartį, t. y. panaikintas draudimas perleisti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą. Nepagrįstas atsakovo atsisakymas įregistruoti Preliminariąją sutartį pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, todėl ginčijami sprendimai turi būti panaikinti.

6. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas teigė, jog jis ginčijamame 2017 m. birželio 7 d. sprendime pagrįstai nurodė, jog dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 3 p.), kadangi Preliminariojoje sutartyje nebuvo nurodytas asmuo, atstovaujantis Bendrovei. Pareiškėjas kartu su 2017 m. birželio 9 d. prašymu pakartotinai pateikė Preliminariąją sutartį, kurioje jau buvo nurodytas Bendrovei atstovaujantis asmuo – direktorė J. Z., tokiu būdu patvirtindamas, jog sutinka su atsakovo nustatytu trūkumu, ir jį ištaisydamas, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas galbūt siekia suklaidinti teismą, tvirtindamas, jog jam neaišku, kokiu pagrindu Filialas ir Komisija teigia, jog dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos. Be to, atsakovas pastebėjo, jog pareiškėjas jam pateikė dvi savo turiniu skirtingas preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau tos pačios datos ir numerio, todėl kyla abejonių dėl jo sąžiningumo. Atsakovui neaišku, kodėl pareiškėjas skunde dėsto argumentus dėl G. G. išduoto įgaliojimo, nes dėl šio įgaliojimo turinio ir formos nekilo abejonių. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, kurioje aiškinami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslai, tvirtino, jog jis tinkamai pritaikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktą ir pagrįstai šiuo pagrindu netenkino pareiškėjo prašymų. Atsakovo vertinimu, tiek jis, tiek Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, veikė jiems teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, ginčijamus sprendimus priėmė pagrįstai ir teisėtai, tinkamai įvertinę jiems pateiktus dokumentus bei šiuo atveju taikomas teisės normas.

8. Trečiasis suinteresuota asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė su juo nesutinkantis, remdamasis Komisijos 2017 m. birželio 26 d. sprendime Nr. cspr1-147 išdėstytais motyvais.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Elite Motors“ skundą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Filialui pateikė 2017 m. birželio 6 d. prašymą „Dėl žymos įregistravimo“ su 2017 m. birželio 1 d. preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VM170601 ir 2017 m. birželio 5 d. įgaliojimu, prašydamas įregistruoti žymą apie tarp V. M. ir Bendrovės sudarytą Preliminariąją sutartį. Atsakovas ginčijamu 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. VILRS-1119 atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, kadangi nekilnojamojo daikto – ginčo žemės sklypo registro įraše Nr. 1/26497 2015 m. gruodžio 7 d. įregistruota žyma – draudimas perleisti nuosavybės teisę (įregistravimo pagrindas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. I-11829-968/2015), be to, Preliminariojoje sutartyje nenurodytas asmuo, atstovaujantis Bendrovę.

11. Pareiškėjas į Filialą pakartotinai kreipėsi 2017 m. birželio 9 d., kartu su prašymu „Dėl žymos įregistravimo“ pateikė Preliminariąją sutartį, kurioje jau buvo įrašyta, jog Bendrovei atstovauja direktorė J. Z., bei 2017 m. birželio 5 d. įgaliojimą. Atsakovas ginčijamu 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. VILRS-1136 atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, nes ginčo žemės sklypo registro įraše Nr. 1/26497 2015 m. gruodžio 7 d. įregistruota žyma – draudimas perleisti nuosavybės teisę, ir nurodė, kad pareiškėjas apie tai jau buvo informuotas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. VILRS-1119.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais atsakovo sprendimais, kreipėsi į Komisiją, kuri ginčijamu 2017 m. birželio 26 d. sprendimui Nr. cspr1-147 atsakovo sprendimus paliko galioti.

13. Teismas, įvertinęs ginčo aplinkybes ir bylai aktualų teisinį reglamentavimą, pabrėžė, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre, kadangi registre yra 2015 m. gruodžio 7 d. įrašas apie draudimą perleisti nuosavybės teisę. Nekilnojamojo turto registre įregistravus žymą apie sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo teisinis statusas būtų neišlaikytas toks, koks jis buvo ginčo momentu, ir nebūtų tinkamai užtikrintas teismo sprendimo galimas įvykdymas. Teismas priėjo prie išvados, kad nei atsakovas, nei Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, nepažeidė jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, įvertino jiems pateiktus dokumentus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Elite Motors“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

15. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjas pakartotinai atkreipia dėmesį į Preliminariosios sutarties 5.2 papunktyje išdėstytas sąlygas ir pažymi, jog jis ir neprašo įregistruoti daiktines teises į ginčo žemės sklypą. Dėl Preliminariojoje sutartyje nustatytų sąlygų, tokią sutartį įregistravus, nei būtų pakeistas ginčo žemės sklypo teisinis statusas, nei atsirastų kliūtys teismo sprendimo įvykdymui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tuo atveju, jei byloje, kurios metu buvo įregistruotas minėtas draudimas, būtų priimtas ginčo žemės sklypo savininkui palankus sprendimas, draudimas disponuoti ginčo žemės sklypu būtų panaikintas ir pareiškėjas įgytų teisę įsigyti šį žemės sklypą. Be to, pareiškėjo vertinimu, teismas šiuo atveju teisės normas taikė formaliai, klausimą sprendė paviršutiniškai, neatsižvelgė į faktiškai susiklosčiusią situaciją, nesigilino į tikruosius Preliminariosios sutarties šalių ketinimus, nevertino Preliminariosios sutarties nuostatų ir kt.

16. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovo teigimu, skundžiamas teismo sprendimas neprieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi jame atsakovo veiksmai buvo išnagrinėti visais aspektais. Atsakovas sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais bei pažymi, kad net pats Preliminariosios sutarties sudarymo faktas prieštarauja Nekilnojamojo turto registre paviešintam draudimui perleisti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas cituojamą teismų praktiką ir teisės normas nurodė netiksliai, bei akcentuoja, jog administracinės bylos Nr. eAS-728-492/2017, kurioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi vadovavosi pareiškėjas, faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, teigdamas, jog teismas nepagrįstai nesigilino į tikruosius Preliminariosios sutarties šalių ketinimus, painioja teismų kompetenciją, kadangi tikruosius sutarties šalių ketinimus gali nagrinėti tik bendrosios kompetencijos teismas.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi, išnagrinėjęs UAB „Logipolija“ prašymą, išsprendė bylos proceso šalių pakeitimo klausimą ir nutarė: pareiškėją UAB „Elite Motors“ pakeisti UAB „Logipolija“, atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą pakeisti VĮ Registrų centru, o VĮ Registrų centrą pašalinti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsisakymo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai yra nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje, tarp jų – sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes (1 p.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje išvardyti juridiniai faktai, apie kuriuos gali būti daromos žymos atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše (tarp jų – pirkimo-pardavimo sutartys), bet šis sąrašas akivaizdžiai nėra baigtinis, nes to paties straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodyta galimybė daryti žymas ir apie kitus juridinius faktus, jei jų registravimą nekilnojamojo turto registre numato įstatymai. Nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nei Nekilnojamojo turto registro įstatyme, nei Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, nėra nuostatų, iš kurių būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad registro tvarkytojas turi pareigą Nekilnojamojo turto registre padaryti žymą apie preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą.

22. Iš ginčijamų administracinių aktų (b. l. 9, 10, 13–14) turinio matyti, kad ir atsakovas, ir Komisija laikosi pozicijos, jog pareiškėjo pageidaujama įregistruoti Preliminarioji sutartis Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. kaip sandoris ar sprendimas, keičiantis registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičiantis jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes, tačiau, kadangi Nekilnojamojo turto registro įraše apie žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žyma apie draudimą perleisti nuosavybės teisę į šį sklypą, įregistruota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-11829-968/2015 pagrindu, pareiškėjo 2017 m. birželio 6 d. ir 9 d. prašymai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymą apie sudarytą Preliminariąją sutartį negali būti tenkinami.

Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovo atsisakymas padaryti žymą registre apie sudarytą Preliminariąją sutartį yra nepagrįstas, nes šia sutartimi ginčo žemės sklypo teisinis statusas nėra keičiamas, nėra perduodamos daiktinės teisės į šį sklypą ar keičiamas jo savininkas, todėl minėtas teismo draudimas įregistravus tokią sutartį nebūtų pažeistas. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama tokiai pareiškėjo nuomonei ir nesutikdama su atitinkamomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai pareiškėjas reikalauja teritorinio registratoriaus atlikti veiksmus, kurių teisės aktai neįpareigoja jį atlikti (t. y.

Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie sandorį, kuriuo nėra keičiamas įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės), o administracinis teismas neturi teisinio pagrindo teritorinio registratoriaus atsisakymą atlikti pageidaujamo juridinio fakto registraciją pripažinti nepagrįstu ir / ar įpareigoti teritorinį registratorių tokius veiksmus atlikti. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia pareiškėjo ir jo atstovės teiginiai, kad VĮ Registrų centro interneto svetainėje minima galimybė įregistruoti preliminariąją sutartį bei kad praktikoje tokios sutartys yra registruojamos Nekilnojamojo turto registre (konkretūs, įrodymais pagrįsti atvejai nebuvo nurodyti).

23. Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad atsakovo atsisakymas tenkinti pareiškėjo 2017 m. birželio 6 d. ir 9 d. prašymus, įformintas ginčijamais 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. VILRS-1119 ir 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. VILRS-1136, savo esme yra suderinamas su teisės normomis, t. y. pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti atsakovą atlikti jo pageidaujamus veiksmus, ir nenustačiusi, jog minėti ginčijami aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo padarytomis galutinėmis išvadomis, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti minėtus atsakovo aktus, taip pat su tuo susijęs išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, yra atmestini.

24. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Šiuo atveju likę pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamos bylos kontekste yra mažareikšmiai ir nekeičia teismo išvadų, todėl teisėjų kolegija plačiau jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su priimtu galutiniu teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elite Motors“ (ankstesnis pavadinimas – „Cavalis“, teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Logipolija“) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė