2025-01-20 Nr. CB-420-2-51-3-01086-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-18

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01086-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 2 d. paduotu atsakovės UAB „Limetos NT“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams UAB „Limetos NT“ ir S. Č. dėl turtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos už servitutus nustatymo; trečiasis asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti:

1. Priteisti iš atsakovės UAB „Limetos NT“ ieškovės V. V. naudai 4804,58 Eur turtinės žalos (nuostolių), atsiradusios dėl tarnaujančių statinių, kelio ir komunikacijų servitutų nustatymo ir naudojimo jai nuosavybės teise priklausančiame 3,4893 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir 5 proc. procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Priteisti iš atsakovo S. Č. ieškovės V. V. naudai 349,42 Eur turtinės žalos (nuostolių), atsiradusios dėl tarnaujančių statinių, kelio ir komunikacijų servitutų nustatymo ir naudojimo jai nuosavybės teise priklausančiame 3,4893 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir 5 proc. procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3. Priteisti ieškovės V. V. naudai neterminuotą, periodinę, kas vienerius metus indeksuojamą pagal vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksus, 783,33 Eur kompensaciją už kiekvieną ketvirtį, dėl statinių, kelio ir komunikacijų servitutų nustatymo ir naudojimo jai nuosavybės teise priklausančiame 3,4893 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), mokamą nuo 2023 m. liepos 19 d. iki servitutų pabaigos, kompensaciją priskiriant mokėti statinių savininkams UAB „Limetos NT“ ir S. Č. už kiekvieno statinio eksploatavimą tokiomis dalimis:

3.1. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį (duomenys neskelbtini) sudaro 40,18 Eur;

3.2. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį (duomenys neskelbtini) sudaro 38,54 Eur;

3.3. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį (duomenys neskelbtini) sudaro 38,77 Eur;

3.4. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį (duomenys neskelbtini) sudaro 65,56 Eur;

3.5. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį (duomenys neskelbtini) sudaro 65,49 Eur;

3.6. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį (duomenys neskelbtini) sudaro 39,79 Eur;

3.7. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį (duomenys neskelbtini) sudaro 40,26 Eur;

3.8. kompensacijos dydis ketvirčiui už poilsio namelį (duomenys neskelbtini) sudaro 39,58 Eur;

3.9. kompensacijos dydis ketvirčiui už kultūrinį-buitinį pastatą (duomenys neskelbtini) sudaro 359,94 Eur;

3.10. kompensacijos dydis ketvirčiui už lauko virtuvę (duomenys neskelbtini) sudaro 18,09 Eur;

3.11. kompensacijos dydis ketvirčiui už elingą (duomenys neskelbtini) sudaro 20,37 Eur;

3.12. kompensacijos dydis ketvirčiui už ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) sudaro 16,76 Eur.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, apskaičiuodami ir priteisdami ieškovės patirtus nuostolius bei jai mokėtiną kompensacijos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-469/2015 suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės dėl pastatams eksploatuoti skirtų servitutų kompensacijos dydžio tais atvejais, kai jie yra nustatomi administraciniu aktu atkuriant buvusių savininkų (jų įpėdinių) nuosavybės teisę į žemę:

1.1. Spręsdamas analogišką ginčą tarp žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisė buvo atkurta, savininko ir jame esančių statinių savininko, kasacinis teismas nurodė, kad kompensacijos, mokamos pastatų savininkų už naudojimąsi servituto teisėmis žemės savininkui, dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į specialiąją teisės normą – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 11 dalį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodytos specialiosios normos nepagrįstai netaikė, o kompensacijos už servitutą dydžio klausimą sprendė pagal bendrąją teisės normą (CK 4.129 straipsnis) ir ją aiškinančių teismų praktiką;

1.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į tai, kokio dydžio žemės nuomos mokestį privalėtų mokėti pastatų savininkai žemės savininkui pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami periodinės kompensacijos už servitutą ieškovei dydį pagal valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį įvertinant infliaciją nukrypo nuo šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotos praktikos.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai netaikė Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatos (ginčui išspręsti turėjo būti taikomas 2023 m. rugpjūčio 1 d. (ieškinio pareiškimo dieną) galiojęs teisinis reglamentavimas – dabartinė Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies redakcija), kadangi:

2.1. Ginčo servitutas buvo nustatytas poilsiavietės pastatų, esančių žemės sklype ir priklausančių kitiems savininkams negu žemės sklypas, eksploatavimui nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo procedūros metu, t. y. ginčo situacija atitinka Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatos reglamentuojamą atvejį. Atitinkamai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami ieškovei priteistinų nuostolių ir periodinės kompensacijos dydžius pagal valstybinės žemės nuomos sutarties nustatytą žemės nuomos mokesčio dydį, prie jo pridedant vartotojų kainų pokytį (infliacijos dydį), pažeidė Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą normą;

2.2. Istorinė Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies raidos analizė pagrindžia, kad taikant servituto nustatymo metu galiojusią Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatos redakciją, kompensacijos už servitutą dydis vis tiek turi būti tapatus valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiui, todėl net ir taikant ankstesnį teisinį reguliavimą, kuriame expressis verbis nebuvo reglamentuojamas kompensacijos už servitutą dydžio klausimas, vis tiek konstatuotinas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų materialiosios teisės normos pažeidimas.

3. Anksčiau susiklostę žemės nuomos teisiniai santykiai, taip pat statinių savininko pasikeitimas po nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo negali lemti Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatos netaikymo ginčo teisiniams santykiams.

4. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7640-963/2022 ieškovei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, priteisė nuostolių už servitutą dydį, apskaičiuotą tokiu pat metodu, kokį šioje byloje taikė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neturi reikšmės, nes aptariamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas šioje byloje neturi prejudicinės galios, kadangi atsakovai šioje byloje nedalyvavo toje ankstesnėje byloje.

5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, apskaičiuodami ieškovės patirtų nuostolių dydį, ydingai taikė tą patį metodą, kaip ir nustatydami ieškovei mokėtinos periodinės kompensacijos už servitutą dydį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei UAB „Limetos NT“ (j. a. k. 304758999) 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 2 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 3162, kodas ZN87788.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė