3851873c-b09b-45ce-bb88-e22a6c04e4f7 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-10232-476/2020 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00365-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.3.3.5 (S) Å iaulių APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos Vardu 2020 m. lapkričio 6 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui N. L., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Raimondai Klimienei, atsakovei D. L., trečiojo asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Kizienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. L. ieÅ¡kinį atsakovei D.

L. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas N. L. praÅ¡o pripažinti, kad jis nėra N. L., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L. nėra jo sÅ«nus; panaikinti įraÅ¡Ä apie tėvÄ N. L., jo sutuoktinei D. L., (duomenys neskelbtini) gimusio sÅ«naus N. L., gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), gimimo dokumentuose, sudarytuose 2014 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini); nuginčijus tėvystę palikti N. L.

L. pavardę; Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su atsakove D. L. gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus N. L., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. L.. Iki santuokos su atsakove draugavo, turėjo ir intymių santykių. Dovilei pasakius, kad ji laukiasi jo vaiko, norėdamas, kad vaikas gimtų šeimoje, pasiūlė jai tekėti. Apie tai, kad sūnus N. nėra jo biologinis vaikas, sužinojo tik 2020 m. liepos mėnesį.

PaÅ¡lijus jų tarpusavio santykiams, ginčo metu, atsakovė pati pasakė, kad N. ne jo sÅ«nus. Nuo vasaros pradžios kartu su atsakove nebegyvena, atsakovė inicijavo santuokos nutraukimo procesÄ . Abejonėms dėl tėvystės iÅ¡sklaidyti kreipėsi į teismo medicinos specialistÄ , buvo paimti jo ir abiejų vaikų mėginiai DNR tyrimui. 2020 m. liepos 17 d. teismo medicinos specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad jis nėra biologinis N. L. tėvas, o tėvystė dukrai G. pasitvirtino.

PaaiÅ¡kėjus sutuoktinės apgavystei bei neiÅ¡tikimybės faktui, nebemato bendro gyvenimo galimybės ateityje, todėl neprieÅ¡taraus santuokos nutraukimo procesui, tačiau nutraukiant santuokÄ , teismas privalo iÅ¡spręsti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų materialinio iÅ¡laikymo klausimus. Nenuginčijus jo tėvystės sÅ«nui N., neįmanoma teisingai iÅ¡spręsti Å¡ių klausimų. Å iuo metu atsakovė gyvena su kitu vyru su kuriuo bendrauja ir N., todėl tarp to vyro ir N. taip pat atsiranda socialiniai ryÅ¡iai.

Kreipdamasis į teismÄ siekia apginti tiek savo, tiek nepilnamečio sÅ«naus N. interesus, nes CK 3.161 str. 1 d. yra numatyta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo kaip vienas iÅ¡ esminių vaiko teisių principų yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 str., 9 str. 3 d.), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (9 str. 1 d.). Mano, kad laikas tėvystei nuginčyti yra tinkamiausias ir vaiko atžvilgiu, nes jis dar neina į mokyklÄ , save daugiau identifikuoja vardu.

NeprieÅ¡taraus, kad vaikui liktų jo pavardė, nes vaiko gimimo metu atsakovė turėjo L. pavardę. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, nes tam, kad vaikas įgyvendintų teisę žinoti savo tėvus, reikėtų nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę. Atsakovė turėtų nurodyti tikrÄ jį sÅ«naus N. tėvÄ . Atsakovė D. L. atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog ieÅ¡kovo tėvystė sÅ«nui N. bÅ«tų nuginčyta.

IeÅ¡kovas su N. bendrauja, tačiau jų ryÅ¡ys silpnėja, nes ieÅ¡kovas mažai laiko praleidžia su vaikais. Ji patvirtina, kad N. nėra ieÅ¡kovo sÅ«nus, o ieÅ¡kovas nėra N. tėvas. Kas yra tikrasis N. tėvas, ji nurodyti negali. Å iuo metu ji turi draugÄ , su kuriuo mezgasi ir N. socialinis ryÅ¡ys, kadangi jie praleidžia daug laiko kartu. Pripažįsta, kad socialinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir N. silpnėja. Ji nori, kad N. liktų L. pavardė. Trečiojo asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Renata Kizienė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti.

Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pokalbio su atsakovė metu, ji neginčijo, kad ieÅ¡kovas nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau nurodė, jog nuo sÅ«naus N. gimimo, gyvenant kartu su ieÅ¡kovu santuokoje, sÅ«nų abu kartu augino, auklėjo, iÅ¡laikė. Pasak D. L., ji neketina byloje reikÅ¡ti reikalavimų dėl biologinio vaiko tėvo tėvystės nustatymo vaiko atžvilgiu. Siekiant sudaryti sÄ lygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, bÅ«tina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , ir, nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Socialinė tėvystė - tėvo ir vaiko santykiai, kai tarp jų nėra kraujo ryÅ¡io, tačiau egzistuoja glaudus emocinis ir psichologinis ryÅ¡ys. Tarnybos Skyriaus specialistei pokalbio metu N. pasakojo, kad dabar gyvena bute su mama ir sese G. Anksčiau gyvendavo kartu ir tėtis, vardu Nerijus. Jis dabar yra atsiskyręs ir gyvena name. Neseniai tėtis buvo atvažiavęs jį pasiimti, svečiavosi pas jį. Jis pasiilgsta tėčio, nes kai bÅ«davo kartu, žaisdavo gaudynių, slėpynių, važiuodavo į gyvÅ«nų parkÄ .

Dabar tėtis jam paskambina ir paklausia kaip sekasi darželyje. Jis nori bendrauti ir matytis su tėčiu. Siekiant nuginčyti asmens tėvystę bÅ«tina ne tik įrodyti, kad asmuo nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau taip pat įrodyti, kad nėra ir socialinis psichologinis vaiko tėvas. IÅ¡ aukščiau pateiktos informacijos darytina iÅ¡vada, kad socialinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo ir jo sÅ«naus yra susiformavęs ir toliau ieÅ¡kovas palaiko ryšį su sÅ«numi. Egzistuojant ieÅ¡kovo ir vaiko socialiniam ryÅ¡iui, nesant aiÅ¡kios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvÄ , biologinė tėvystė praranda aktualumÄ , nes svarbesni tampa paties vaiko interesai.

Nuginčijus ieÅ¡kovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, o tai galimai traumuotų vaikÄ psichologiÅ¡kai. Taigi nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra iÅ¡saugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo Å¡eimos santykių stabilumÄ ir tęstinumÄ , teisinio statuso aiÅ¡kumÄ . Todėl Skyrius laikosi pozicijos ir mano, kad tėvystės nuginčijimas N. L. neatitiktų jo interesų. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė N. L., gimimo įraÅ¡e vaiko tėvu nurodytas N. L., motina D.

L.. D. L. ir N. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2020 m. liepos 17 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. 0175/20, matyti, kad N. L., gimęs (duomenys neskelbtini) nėra biologinis N. L. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę. Å is aiÅ¡kinimas nereiÅ¡kia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog bÅ«tina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę.

Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų bÅ«ti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalimi, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims Å¡imtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvas. Atsižvelgiant į bÅ«tinumÄ apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumÄ , yra nustatyta trumpa ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, teikiančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali bÅ«ti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas N. L. nėra atsakovės D.

L. sÅ«naus N. L. biologinis tėvas. Apie tai, kad N. L. nėra ieÅ¡kovo sÅ«nus, jis sužinojo tik 2020 m. liepos mėnesį, ginčo su atsakove metu, pastarajai nurodžius, kad jis nėra N. tėvas, todėl nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovui 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikus teismui ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo, ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties nepraleido. Pažymėtina, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.

Å iuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiÅ«rį į jį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. L. yra (duomenys neskelbtini) metai. IeÅ¡kovas teigia, kad su atsakove negyvena jau 5 mėnesius, per šį laikotarpį, jo ir N. L. ryÅ¡ys susilpnėjo, tÄ posėdžio metu pripažino ir atsakovė D. L., kuri nurodė, kad Å¡iuo metu ji turi draugÄ , su kuriuo N. L. praleidžia daug laiko, tarp jų atsirado socialinis ryÅ¡ys, kuris leidžiant laikÄ visiems kartu tik stiprėja, tačiau vaiko santykiai su ieÅ¡kovu, jam išėjus gyventi atskirai, yra atÅ¡alę, jų tarpusavio ryÅ¡ys silpsta.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo N. L. ir vaiko N. L. nors ir buvo susiformavęs socialinis vaiko ir tėvo ryÅ¡ys, tačiau Å¡iuo metu jis yra susilpnėjęs, jų santykiai atÅ¡alę, todėl patenkinus ieÅ¡kinį ir nuginčijus N. L. tėvystę N. L. vaiko interesai nebus pažeisti. Pažymėtina ir tai, kad vaikas turi teisę žinoti savo kilmę. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi bÅ«ti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, Å¡eimos bei visuomenės interesų; bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, jog ieÅ¡kovas N. L. nėra N. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pažymima, kad teismo sprendimo pagrindu iÅ¡registruojant ir įregistruojant tėvystę atitinkamai gimimo įraÅ¡e pakeičiami duomenys apie tėvÄ . Tuo pagrindu panaikintini duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, N. L., gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad N. L. yra vaiko tėvas (CPK 178, 185 straipsniai).

Nuginčijus N. L. tėvystę vaikui N. L., N. L. paliktina L. pavardė. Nuginčijus tėvystę, atsakovei D. L. išlieka teisė ir pareiga kreiptis dėl vaiko tėvystės nustatymo arba pripažinimo. Atsakovei išaiškintina, jog nuginčijus tėvystę, tėvystė gali būti pripažinta asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimu (CK 3.141 straipsnis). Civilinės metrikacijos skyriui išsiunčiamas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl atitinkamų civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo ar papildymo atlikimo (CPK 399 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir priėmęs sprendimÄ dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos ieÅ¡kovo realiai patirtos ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 300,00 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos.

Be kita ko, ieÅ¡kovas N. L. pateikė įrodymus apie 456,00 Eur patirtas iÅ¡laidas už UAB „Diagnostikos laboratorija“ atliktÄ tėvystės nustatymo testÄ ir eksperto iÅ¡vadÄ , kurias praÅ¡o pripažinti bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ atsakovės D. L. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos yra tokios iÅ¡laidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, bÅ«tinos, pagrįstos ir įrodytos.

Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, pripažįstamos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009; 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos.

IÅ¡laidų pagrįstumo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad turėtas iÅ¡laidas bÅ«tina įrodyti. IeÅ¡kovas praÅ¡ydamas 456,00 Eur iÅ¡laidas, patirtas už atliktÄ tėvystės nustatymo testÄ ir eksperto iÅ¡vadÄ , pripažinti bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ atsakovės, nenurodė, kodėl minėtÄ tyrimÄ atliko abiems vaikams. Bylos duomenimis nustatyta, kad klausimas dėl biologinės tėvystės iÅ¡kilo tik dėl sÅ«naus N. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas patvirtino ir ieÅ¡kinyje nurodydamas, kad ginčo su atsakove metu, pastaroji pasakė, kad N. nėra jo sÅ«nus.

Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovui priteistina tik pusė, t.y. 228,00 Eur, iÅ¡laidų patirtų už atliktÄ tėvystės nustatymo testÄ ir eksperto iÅ¡vadÄ . Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 8,50 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Pripažinti, kad N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra biologinis N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L. nėra biologinis N. L. sÅ«nus. Panaikinti įraÅ¡Ä apie tėvÄ N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gimusio sÅ«naus N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), gimimo dokumentuose, sudarytuose (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuginčijus N. L. tėvystę N. L., N. L. paliktina L. pavardė. Priteisti iÅ¡ atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 75,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio, 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų 0 ct) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 228,00 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 0 ct) už UAB „Diagnostikos laboratorija“ atliktÄ tėvystės nustatymo testÄ ir eksperto iÅ¡vadÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės D.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,50 Eur (aÅ¡tuonis eurus 50 ct) teismo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi iÅ¡laidos. Sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti vaiko gimimÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl atitinkamų įrašų civilinės metrikacijos aktų įraÅ¡uose papildymo ar pakeitimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Teisėja Irena Narbutienė