2013-04-30 Nr. AB-1483-3-61-3-01707-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-942/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01707-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo pareiškėjo D. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti:

1) Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2012 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 28-2-35 paskirtą nuobaudą – papeikimą;

2) Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2012 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 2S-2395.

Paaiškino, kad buvo nubaustas už tai, jog 2012 m. balandžio 28 d. apie 15.28 val. be leidimo buvo nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio trečiojo aukšto koridoriuje, kur nedirba ir negyvena. Buvo nuspręsta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.11 punktą. Iš trečiojo aukšto koridoriaus, kuris yra vientisa be pertvarų, durų ar užkardų patalpa, patenkama į gyvenamuosius kambarius Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 13, į koplyčią bei tualetą. Pagal ant koplyčios durų kabantį grafiką, nuteistieji joje gali lankytis kasdien nuo 10.30 val. iki 12.00 val. ir nuo 14.00 val. iki 18.00 val. Tikėjimo laisvė ir teisė tenkinti religinius poreikius yra įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnyje, tiek Bausmių vykdymo kodekso 106 straipsnyje. Paaiškinime Vilniaus pataisos namų direktoriui bei skunde Kalėjimų departamentui pareiškėjas nurodė, kad į gyvenamojo korpuso trečiojo aukšto koridorių ėjo pasitikslinti koplyčios, kurioje norėjo atlikti religines apeigas, lankymo grafiką ir tik po to koridoriuje bendravo su kitu nuteistuoju. Todėl Vilniaus pataisos namų direktorius bei Kalėjimų departamentas netinkamai įvertino situaciją ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimus. Paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad prašomas panaikinti nutarimas buvo priimtas remiantis 2012 m. balandžio 28 d. Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo M. V. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-2-55, kuriuo pareigūnas informavo, jog 2012 m. balandžio 28 d. apie 15.28 val. vykdant nuteistųjų priežiūrą bendrabučio trečiojo aukšto koridoriuje, prie gyvenamojo kambario Nr. 11 durų, buvo pastebėtas 11 būrio nuteistasis D. Z.. Jis matavosi nuteistojo D. N. atneštus drabužius. Pareiškėjo kambarys Nr. 11-9-5 yra bendrabučio antrajame aukšte. D. Z. argumentas, kad nepažeidė teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes į trečiojo aukšto koridorių ėjo tik pasitikslinti koplyčios lankymo laiko, neatitinka tikrovės. Rašytiniuose paaiškinimuose D. Z. neneigė, kad, būdamas šioje patalpoje, bendravo su kitu nuteistuoju. Skiriant nuobaudą, pareiškėjas turėjo 4 galiojančias nuobaudas, jo elgesys charakterizuotas neigiamai. Pareiškėjui buvo paskirta lengviausia iš galimų nuobaudų – papeikimas. Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad D. Z. su 2012 m. gegužės 8 d. skundu dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 28-2-35 paskirtos nuobaudos panaikinimo kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas, atsižvelgęs į skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2012 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 28-2-35 nuobaudą – papeikimą – pareiškėjui skyrė pagrįstai ir nėra pagrindo jos naikinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. l. 63–66) pareiškėjo D. Z. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojas M. V. 2012 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-2-55 nurodė, jog 2012 m. balandžio 28 d. apie 15.28 val. vykdydamas nuteistųjų priežiūrą gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio trečiajame aukšte, prie 11 kambario durų pastebėjo nuteistąjį D. Z., kuris matavosi nuteistojo D. N. atneštus drabužius. Pareiškėjas trečiajame bendrabučio aukšte negyvena, todėl pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punktą (b. l. 30). Pareiškėjas 2012 m. gegužės 7 d. paaiškinime nurodė, kad 2012 m. balandžio 28 d. buvo gyvenamojo korpuso trečiojo aukšto koridoriuje, nes norėjo pasitikslinti koplyčios lankymo laiką, o vėliau bendravo su nuteistuoju D. N. Todėl nepažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto, nes nesilankė kito aukšto gyvenamosiose patalpose, o buvo bendrojo naudojimo patalpoje – koridoriuje, kuriuo patenkama į koplyčią (b. l. 31). Vilniaus pataisos namų direktorius 2012 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 28-2-35 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ konstatavo, kad D. Z. 2012 m. balandžio 28 d. apie 15.28 val., neturėdamas leidimo, buvo nuteistųjų bendrabučio trečiajame aukšte, kur nedirba ir negyvena, ir taip pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimus. Pareiškėjui paskyrė nuobaudą – papeikimą (b. l. 29). Pareiškėjas su 2012 m. gegužės 8 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 28-2-35, kuriuo jam paskirta nuobauda (b. l. 40). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs D. Z. skundą, 2012 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-2395, kad pareiškėjas akivaizdžiai pažeidė režimo reikalavimus (neturėdamas leidimo, lankėsi nuteistųjų bendrabučio trečiajame aukšte, kur nedirba ir negyvena) (b. l. 42).

Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų turėjęs pataisos įstaigos direktoriaus išduotą leidimą lankytis patalpose, kuriose buvo, o tai yra tvarkos reikalavimo pažeidimas. Nuteistieji izoliuojami vieni nuo kitų ne tik fiziškai, bet ir nustatant draudimą nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Pareiškėjas turi teisę lankytis koplyčioje, tačiau jis buvo pastebėtas ne einantis į koplyčią ar grįžtantis iš jos, o besimatuojantis kito kalinio rūbus. Šio pareiškėjo susitikimo su kitu kaliniu negalima laikyti įvykusiu pareiškėjui pakeliui, nes drabužių matavimuisi turėjo būti pasiruošta, D. N. turėjo atnešti drabužius, pasiūlyti pasimatuoti ir pan. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė reikalavimą be pataisos įstaigos direktoriaus leidimo nesilankyti patalpose, kuriose negyvena ir nedirba, bei reikalavimus vykdyti įstatymus ir laikytis nustatytų elgesio taisyklių.

Nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Nuobauda pareiškėjui skirta pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, t. y. nuobauda skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (švelniausia nuobauda), ji paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Atsižvelgiant į pareiškėjo neigiamą charakteristiką bei elgesį įstaigoje (b. l. 25–26), buvo nuspręsta, kad paskirta nuobauda proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 28-2-35 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2012 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 2S-2395 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ yra teisėti ir pagrįsti. Juridinio pagrindo juos naikinti remiantis pareiškėjo skunde ir jo teismo posėdyje išsakytais argumentais nebuvo.

III. Pareiškėjas D. Z. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 73-75), kuriame prašo priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo atleisti nuo žyminio mokesčio, kadangi pajamų neturi.

Nurodo, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutinka bei teigia, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26, 27, 28, 29 straipsnių, Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Europos kalinimo įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos užtikrina tikėjimo, religinę laisvę, todėl net ir nuteistieji turi teisę tenkinti religinius poreikius. Paaiškina, kad norėdamas pažiūrėti koplyčios grafiką, nuėjo į trečią aukštą. Susipažinęs su minėtu grafiku koridoriuje, sutiko nuteistąjį D. N., kuris nešėsi rūbus į kambarį. Paprašė pasimatuoti, tačiau teismas akcentavo, kad rūbų matavimui buvo pasiruošta, nors tai ir neatitinka tikrovės. Teigia, kad tokios drausminės nuobaudos vėliau turės įtakos lygtinio paleidimo taikymui.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. Z. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pareiškėjas savo pasiaiškinime ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu nepripažino, jog matavosi D. N. atneštus drabužius, tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad vis dėlto juos matavosi. Tokie nenuoseklūs ir prieštaringi pareiškėjo parodymai, leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjas taip elgiasi tyčia, norėdamas suklaidinti teismą. Koplyčios lankymo grafikas yra gerai žinomas pareiškėjui, kadangi jis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. Koplyčios lankymo grafikas pataisos įstaigoje nesikeitė. Vilniaus pataisos namų direktorius nėra išdavęs pareiškėjui D. Z. specialaus leidimo lankytis patalpose, kuriose jis negyvena. Pareiškėjas turi teisę lankytis koplyčioje, tačiau jis buvo pastebėtas ne einantis į koplyčią ar grįžtantis iš jos, o besimatuojantis kito nuteistojo drabužius. Pareiškėjas D. Z. nei skunde teismui nei teisminio nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu argumentuotai nepaaiškino ir nenurodė aplinkybių, kurios duotų pagrindą abejoti surinktų byloje įrodymų objektyvumu. Nuteistajam paskirta pati švelniausia iš Bausmių vykdymo kodekse numatytų galimų nuobaudų, t. y. papeikimas. Ji yra adekvati padaryto nusižengimo sunkumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui D. Z. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 28-2-35 paskirtos nuobaudos – papeikimo, kurios teisėtumą patvirtinto Kalėjimų departamentas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 2S-2395.

Iš skundžiamo Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 7 d. nutarimo bei Kalėjimų departamento 2012 m. birželio 7 d. sprendimo matyti, kad drausminė nuobauda (papeikimas) pareiškėjui paskirta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto pažeidimą. Atsakovo nutarime nurodyta, kad pareiškėjo pažeidimas pasireiškė tuo, kad 2012 m. balandžio 28 d. apie 15.28 val. D. Z. be leidimo buvo Vilniaus pataisos namų bendrabučio trečiajame aukšte, kuriame jis negyvena ir nedirba. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas anksčiau nurodytu laiku buvo pastebėtas Vilniaus pataisos namų bendrabučio trečiojo aukšto koridoriuje, prie gyvenamojo kambario Nr. 11 durų, kur matavosi nuteistojo D. N. atneštus drabužius. Pareiškėjo kambarys yra bendrabučio antrajame aukšte.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nusprendęs, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pažeidimas įrodytas, o procesinių pažeidimų, nulemiančių sprendimo neteisėtumą, nepadaryta, 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų ir pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką nustato Bausmių vykdymo kodeksas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-589/2010).

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalis 1 punktas yra blanketinė bendro pobūdžio norma, kuri (dėl šio savo pobūdžio) turi būti taikoma kartu su paminėtą tvarką reglamentuojančio ir detalizuojančio teisės akto atitinkama norma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2211/2012). Šiuo atveju – su teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punktu, nustatančiu, kad nuteistieji privalo nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog Vilniaus pataisos namų direktorius tokį leidimą pareiškėjui būtų išdavęs.

Paskirtos nuobaudos nepagrįstumą bei neteisėtumą pareiškėjas grindžia aplinkybe, jog gyvenamojo korpuso trečiojo aukšto koridoriuje lankėsi, norėdamas pasitikslinti koplyčios lankymo grafiką, o į koplyčią patekti galima tik per trečiojo aukšto koridorių. Nagrinėjamoje situacijoje neginčijama, kad pareiškėjas turi tikėjimo bei religijos laisvę, tačiau kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo M. V. 2012 m. balandžio 28 d. tarnybinio pranešimo Nr. 43-2-55, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 7 d. nutarimas, D. Z. buvo pastebėtas ne einantis į koplyčią ar grįžtantis iš jos, o besimatuojantis kito nuteistojo rūbus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šio pareiškėjo susitikimo su kitu kaliniu negalima laikyti įvykusiu pareiškėjui einant į koplyčią pasitikslinti lankymo grafiko arba grįžtant iš jos.

D. Z. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d., todėl koplyčios lankymo grafikas pareiškėjui turėjo būti žinomas. Pareiškėjas, 2013 m. kovo 28 d. pateikdamas prašymą prie skundo prijungti tam tikrus dokumentus, kartu nurodė, kad koplyčios lankymo grafikas nuolat keičiamas, ką, jo nuomone, įrodo prie skundo prašoma prijungti koplyčios lankymo grafiko kopija. Paskutinį kartą grafikas, jo teigimu, buvo suderintas ir pakeistas 2012 m. birželio 27 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog veiksmai, už kuriuos pareiškėjui paskirta ginčijama nuobauda (papeikimas), atlikti dar iki minėtos datos, t. y., 2012 m. balandžio 28 d., taigi pareiškėjo pateiktas dokumentas jokios reikšmės bylai neturi. Iš byloje esančios koplyčios lankymo grafiko (b. l. 45), suderinto bei pasirašyto atsakingo asmens 2012 m. kovo 6 d., kopijos, matyti, jog nuteistiesiems lankytis koplyčioje leidžiama darbo, švenčių ir poilsio dienomis nuo 10.30 iki 12.00 val., ir nuo 14.00 val. iki 18 val. Iš byloje esančios Vilniaus pataisos namų II – III aukštų plano (kuriame aiškiai matyti gyvenamųjų patalpų bei koplyčios išdėstymas) kopijos akivaizdu, kad pareiškėjui, jo teigimu, tik einančiam iki koplyčios ar grįžtančiam iš jos, nebuvo jokio reikalo vaikščioti po trečiojo aukšto, kuriame jis negyvena, koridorių (b. l. 32-33). Kambarys Nr. 11 (plane pažymėtas indeksu 4-3), prie kurio durų, besimatuojantis kito nuteistojo rūbus, buvo pastebėtas D. Z., yra visiškai kitoje koridoriaus dalyje (pusėje), negu koplyčia (plane pažymėta indeksu 4-7), ir patekimui į koplyčią praeiti koridoriumi pro minėtą kambarį visiškai nereikia. Pareiškėjo papildomai į bylą pateikta Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo atsakymo kitam nuteistajam (R. B.), atliekančiam bausmę kitame būryje nei pareiškėjas, kopija nagrinėjamai bylai nereikšminga, todėl kaip įrodymas nevertintina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Bausmių vykdymo kodekso normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad tiek Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų paskirtis (Bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalis), tiek laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareigų įtvirtinimas įstatymo (kodekso) lygmeniu, tiek pagrindinių pataisos įstaigų režimo reikalavimų (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnis) ir šio režimo užtikrinimo priemonių nustatymas (Bausmių vykdymo kodekso 113 straipsnis) suponuoja tai, jog pataisos įstaigų režimo reikalavimus pažeidusiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam turi būti paskirta nuobauda, adekvati padaryto pažeidimo sunkumui ir pobūdžiui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių, o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios, Bausmių vykdymo kodekse atskirai aptartos ir nustatytos nuteistųjų pareigos (Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 112 straipsnio 2 dalis). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-539/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010).

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 2S-2395, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turinys leidžia konstatuoti, kad Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis Bausmių vykdymo kodekso normomis, yra aiškus ir motyvuotas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko šį sprendimą galioti.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl skundžiamo Vilniaus pataisos namų 2012 m. gegužės 7 d. nutarimo bei Kalėjimų departamento 2012 m. birželio 7 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė