3850ccf077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-593/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01872-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 44

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarimo O. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu O. P. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 100 straipsnyje („Privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį“) numatytą veiką skiriant už tai 250 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda O. P. skirta už tai, kad 2010 m. lapkričio 26 d. vykdant valstybinį žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, kad privatus 1,72 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Zarasų rajone, nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės ūkio paskirtį, t. y. žemės sklypo dalis apsodinta mišku, o likusi apie 0,85 ha žemės dalis apleista, blogos agrarinės būklės, apaugusi krūmais, žolė nenušienauta ir neganyta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs O. P. skundą, 2011 m. kovo 4 d. nutarimu jį tenkino, t. y. Tarnybos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nurodė, jog Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintų Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių (toliau - Taisyklės) 2 punkte (2009 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 3D-155/D1-93 redakcija) nustatyta, kad miškas įveisiamas jį želdinant (sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis) arba jam želiant (be žmogaus pagalbos arba taikant žėlimą skatinančias priemones).

Taisyklių 6 punkte (2010 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 3D-916/D1-862 redakcija) nustatyta, kad žemės savininkas, norintis ne miško žemės sklype įveisti mišką, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pateikia prašymą, kuriame nurodo žemės sklypo, kuriame pageidauja įveisti mišką, kadastro numerį. Prie prašymo pridėdamas žemės sklypo plano M1:10 000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis pageidauja įveisti mišką, kopiją. Taisyklių 13 punkte (2009 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 3D-155/D1-93 redakcija) nustatyta, kad tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas iš žemėtvarkos skyriaus gauna leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, jis turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. D1-199, reikalavimus. Vadovaujantis šiuo projektu, miškas veisiamas, saugomas ir prižiūrimas. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žemės savininkas, apželdinęs ne miško žemę, ne anksčiau kaip po pusės metų po miško įveisimo, jeigu miškas įveistas pavasarį, ir ne anksčiau kaip po vienerių metų po miško įveisimo, jeigu miškas įveistas rudenį, o žemėje, kurioje miškas želia savaime, ne anksčiau kaip po vienerių metų po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo, rugpjūčio 1–lapkričio 1 d., apie tai praneša Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai, kuri parengia pažymą apie miško želdinių/žėlinių apskaitą (2 priedas) arba išduoda pažymos apie miško želdinių/žėlinių apskaitą kopiją, jeigu tokia pažyma buvo anksčiau išduota ir jos galiojimo terminas nepasibaigęs. Žemės savininkas pažymą apie miško želdinių/žėlinių apskaitą pateikia Žemėtvarkos skyriui.

Miško atkūrimo ir veisimo nuostatų 23 punkte nustatyta, kad privačioje žemėje miškas įveisiamas ir medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi vadovaujantis nuostatų 6 priede nurodytu Miško želdinimo ir žėlimo projektu, kurį tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas. Teismas konstatavo, jog O. P. turi leidimą įveisti mišką privačioje žemėje, o Taisyklių 2 punkte leidžiama įveisti mišką leidžiant miškui želti (be žmogaus pagalbos arba taikant žėlimą skatinančias priemones), todėl O.

P. neprivalo naudoti žemės pagal žemės ūkio paskirtį, kadangi naudojimas pagal tokią paskirtį trukdo želti miškui, o miško želdinimas nesilaikant Miško želdinimo projekto ar kitokių želdinimo reikalavimų nesudaro ATPK 100 straipsnio pažeidimo sudėties. Atsižvelgęs į Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas pabrėžė, jog miškų sodinimas yra vienas iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo būdas.

Dėl pareiškėjos nurodytų neva Tarnybos pareigūnų padarytų pažeidimų teismas nurodė, jog nagrinėjant bylą Tarnyboje procesinių pažeidimų, kurie skundžiamą nutarimą darytų neteisėtu, nenustatyta. Pareiškėja buvo supažindinta su jos teisėmis, numatytomis ATPK 272 straipsnyje, ji galėjo pasinaudoti viena iš jų – pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą tikslu susipažinti su bylos įrodymais bei kviesti advokatą, tačiau byloje nėra duomenų, kad toks prašymas buvo pateiktas, nutarime esantis įrašas „E. U. atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 100 straipsnį" laikytinas rašymo apsirikimu, nes tuo pačiu metu buvo surašyti nutarimai ir E. U. bei P. U..

III. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimo dalį, kuria panaikintas Tarnybos nutarimas, panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal parengtą želdinimo projektą tik 0,85 ha žemės plotas buvo įtrauktas į 1,72 ha žemės sklypo miškų želdinimo žemės plotus, likęs žemės sklypo plotas nėra įtrauktas ar pažymėtas želdinimo projekte kaip „želdinamas be žmogaus pagalbos arba taikant žėlimą skatinančias priemones“. Pabrėžia, jog pagal Miško atkūrimo ir veisimo nuostatų reikalavimus tik nustatyta tvarka parengtas projektas, o ne leidimas įveisti mišką, gali pateisinti žemės sklypo nenaudojimą pagal nustatytą paskirtį. Be to, O. P. nepateikė miškotvarkos specialistų išvadų, kurie galėtų patvirtinti faktą, kad likęs žemės sklypo plotas yra apaugęs miškų želdiniais ir 1,72 ha žemės sklypas sudaro vientisą miškų ūkio paskirties masyvą. Pabrėžia, jog O. P. elgesys daugybę metų nešienauti ir netvarkyti šios žemės sklypo ploto dalies turi būti vertinamas kaip žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, be to, apleista ir nenaudojama žemės sklypo dalis kelia pavojų aplinkos būklės saugumui (gaisro atveju), žemės ūkio naudmenų ir dirvožemio sluoksnio išsaugojimui, o piktžolių platinimas – nepateisinamai apsunkina žemės sklypo savininkui ar naudotojui vykdyti žemės ūkio veiklą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą O. P. prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

O. P. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 100 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad privataus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Zarasų rajone, dalis nenaudojama pagal nustatytą pagrindinę žemės ūkio paskirtį, t. y. žemės sklypo dalis (apie 0,85 ha žemės) apleista, blogos agrarinės būklės, apaugusi krūmais, žolė nenušienauta ir neganyta. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, iš esmės motyvuodamas tuo, jog paminėtoje sklypo dalyje, už kurios nepriežiūrą atsakomybėn patraukta O. P., miškas veisiamas žėlimo būdu, t. y. be žmogaus pagalbos, o ta aplinkybė, kad tai daroma nesilaikant Miško želdinimo projekto ar dėl kitokių želdinimo reikalavimų nesilaikymo nesudaro ATPK 100 straipsnio pažeidimo sudėties. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokia išvada nėra tinkamai pagrįsta.

Leidimo įveisti mišką privačioje žemėje P. U., O. P. ir E. U. išdavimo metu galiojusių Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkte buvo numatyta, jog tais atvejais, kai Žemėtvarkos skyrius žemės sklypo savininkui išduoda leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, turi būti parengtas ir valstybinio miškų pareigūno patvirtintas Miško želdinimo projektas. Jame nurodoma želdinamo sklypo ribos ir plotas, želdinių rūšinė sudėtis ir tankumas, atstumai tarp sodinamų medelių, jų išdėstymas ir kiekis pagal medžių ir krūmų rūšis, miško želdinimo ir dirvos ruošimo būdai ir želdinių apsaugos priemonės (2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 3D-495/D1-452 redakcija, galiojusi nuo 2004 m. rugsėjo 24 d.). Šiuo metu galiojančių Taisyklių 13 punkte įtvirtinta panaši nuostata, numatanti, jog tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas iš žemėtvarkos skyriaus gauna leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, jis turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199, reikalavimus. Nuostatų 23 punkte įtvirtinta, jog miškas įveisiamas ar pertvarkomi medynai ir krūmynai pagal šių Nuostatų 6 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kurį tvirtina miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei. Įvertinus tiek leidimo išdavimo metu, tiek šiuo metu galiojančias nuostatas, darytina išvada, kad įveisiant mišką ne miško žemėje, turi būti vadovaujamasi parengtu projektu.

Iš byloje esančio Leidimo įveisti mišką privačioje žemėje matyti, jog Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius, leidęs įveisti mišką, žemės savininkus įpareigojo jį įveisti tik tose žemės sklypų vietose, kurios nurodytos pridedamuose žemės sklypų planuose (b. l. 30). Be to, leidime nurodyta, jog bendras sklypų, kuriuose leidžiama įveisti mišką, plotas yra 5,22 ha, o mišką įveisti leista tik 3,42 ha plote pagal planus. Iš Miško želdinimo projekto matyti, jog ginčo sklype numatyta apželdinti 1 ha plotą, iš kurio 0,85 ha projektuojami miško želdiniai, 0,06 ha – priešgaisrinė juosta, 0,06 ha – neželdinama elektros trasos apsaugos juosta ir 0,03 ha – kelias į sodybą (b. l. 33 - 34), tuo tarpu remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, bendras šio sklypo plotas – 1,72 ha (b. l. 39). Darytina išvada, jog tiek išduotas Leidimas, tiek parengtas projektas suteikė teisę įveisti mišką ne visame 1,72 ha sklype, o jo atitinkamoje dalyje. Todėl spręstina, jog likusi sklypo dalis turėjo būti naudojama pagal jo tikslinę paskirtį. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog paminėtoje sklypo dalyje buvo veisiamas miškas žėlimo būdu, kas atitinka žemės naudojimą pagal jos paskirtį, tokios aplinkybės iš esmės netyrė, o pati O. P. tai patvirtinančių įrodymų bei kad ginčo sklypo dalyje yra želvietė neteikė. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius