2019-02-13 Nr. AB-4073-3-62-3-02585-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2254-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02585-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimo bei nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti: 1) viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ ekspertės D. B. 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. PNU-K-16-00600 „Dėl ekologinės gamybos“; 2) VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. LSK-K-16-10732 „Dėl išduotų dokumentų“.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad, 2016 m. spalio 4 d. VšĮ „Ekoagros“ (toliau – ir atsakovas, Įstaiga) atliekant patikrinimą jo ekologiniame ūkyje, t. y. iš kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 1, kuriame 2015 metais augo grikiai) paimant dirvožemio mėginius (Nr. 16-301MA), buvo pažeista dirvožemio mėginių ėmimo tvarka, reglamentuota Įstaigos direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu V-27 patvirtintoje Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūroje (PR-08 (6)) (toliau – ir Procedūra), todėl mėginio tyrimo išvados negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis. Įstaigos atstovai mėginius ėmė nenaudodami vienkartinių pirštinių (plikomis rankomis), naudojo savo pačių atsivežtą kastuvą. Glifosato likučių paimtame dirvožemio mėginyje galėjo atsirasti būtent dėl to, kad tikrintojai nesilaikė mėginių paėmimo tvarkos ir mėginiai buvo užteršti, t. y. jo galėjo likti ant rankų ar kastuvo anksčiau imant mėginius iš kito sklypo. Be to, tikrintojai mėginį paėmė iš vienos lauko vietos, nors 2016 m. spalio 4 d. mėginio atrinkimo akte Nr. 16-301MA (toliau – ir Mėginio atrinkimo aktas) nurodė, jog mėginys paimtas iš kelių vietų, suformuojant bendrą mėginį. Pareiškėjo teigimu, glifosato likučiai mėginyje galėjo atsirasti ir dėl to, kad kiti ūkininkai, vykdantys veiklą gretimuose žemės sklypuose, šią medžiagą galbūt naudojo savo veikloje. Tačiau tai nepatvirtina fakto, jog pats pareiškėjas savo veikloje sąmoningai naudojo glifosatą.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog jis, susipažinęs su ginčijamu sprendimu, 2016 m. lapkričio 29 d. prašyme atsakovui nurodė nesutinkantis su paimtų mėginių tyrimo rezultatais bei prašė tyrimą atlikti iš naujo. Atsakovas atsisakė atlikti pakartotinius dirvožemio tyrimus. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, bendradarbiaudamas ir siekdamas kuo įmanoma labiau padėti, turėjo suteikti pareiškėjui galimybę pateikti visus reikiamus paaiškinimus, tačiau to nepadarė.

4. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad jo 2015 metų grikių pasėlis neatitiko ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad 2015 metų derliaus ekologiški grikiai buvo realizuoti, juos parduodant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Galinta ir partneriai“ filialui „Galintos grūdai“. Glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties likučiai rasti 2016 m. spalio 4 d. paimtame mėginyje, todėl argumentai, jog ir 2015 metais pareiškėjo grikiai (ir laukas Nr. 1) neatitiko ekologiniam ūkininkavimui keliamų reikalavimų, grindžiami tik prielaidomis. Ginčijamame 2016 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. LSK-K-16-10732 dėl to išvis nėra pasisakoma, tik konstatuojama tokia aplinkybė. Pareiškėjo nuomone, atsakovo pateikti dokumentai įrodo tik tai, kad UAB „Rimi Lietuva“ buvo rasta negarintų grikių kruopų, kuriose aptikta glifosato pėdsakų, ir tai, jog pareiškėjas pardavė grikių UAB „Galinta ir partneriai“ filialui „Galintos grūdai“, bet nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjo 2015 metų grikių derlius neatitiko ekologiniam ūkininkavimui keliamų reikalavimų.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad ginčijamuose administraciniuose aktuose Įstaiga taip pat nurodė, jog šiais metais lauke Nr. 1 išaugintą avižų produkciją galima realizuoti tik kaip įprastinę, nes dėl padarytų pažeidimų laukui iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis. Atsakovas šių savo teiginių visiškai nedetalizuoja bei nepagrindžia jokiomis konkrečiomis teisės normomis. Tokie teisės aktų reikalavimų neatitinkantys administraciniai aktai pareiškėjui užkerta kelią ginti savo pažeistas teises ir interesus bei suvokti, kokiu teisiniu pagrindu jam yra skiriama sankcija.

6. Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovo nuomone, Procedūros 5 dalyje tik rekomenduojama mėginių paėmimo metu dėvėti naujas vienkartines pirštines. Kadangi minėta nuostata yra dispozityvi, nelaikytina, jog mėginio ėmimas nedėvint vienkartinių pirštinių (plikomis rankomis) gali įtakoti imamo mėginio užterštumą. Įstaigos atstovai, imdami mėginį pareiškėjo lauke, kastuvo nenaudojo, dirvožemį mėginiui suformuoti ėmė rankomis iš kelių lauko vietų. Ši aplinkybė užfiksuota 2016 m. spalio 4 d. Mėginio atrinkimo akte, kurį pasirašė įgaliota pareiškėjo atstovė I. B..

8. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo 2016 m. lapkričio 29 d. prašymas atlikti pakartotinius tyrimus grindžiamas tik tuo, jog tikrinimo metu nustatyti glifosatų skilimo produkto likučiai yra maži, o glifosato pėdsakai mažesni už ribinę reikšmę. Atsakovas pabrėžė, kad glifosatas ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jo kiekis, yra draudžiamas be jokių išimčių. Neleistinų medžiagų buvimui nustatyti atliekant tyrimą pakanka vos 50 g mėginio. Įstaiga situaciją įvertino ne formaliai, o vadovaudamasi teisės aktais, gautais tyrimų rezultatais. Minėtame pareiškėjo prašyme nebuvo nė vieno iš argumentų, nurodytų skunde teismui. Atsakymas į šį prašymą buvo pateiktas jo gavimo dieną – 2016 m. lapkričio 30 d., jame nurodyta, kad papildoma patikra jau buvo atlikta, o norint atlikti papildomą tyrimą ekspertinėje įstaigoje, jį galima atlikti iš pareiškėjui palikto mėginio arba atsakovo saugomo mėginio. Atsakovas paaiškino, kad mėginys būtų siunčiamas pakartotiniam tyrimui, jei pareiškėjas būtų raštu informavęs, jog padengs išlaidas, susijusias su laboratoriniais tyrimais. Pareiškėjas daugiau jokios informacijos šiuo klausimu nepateikė.

II. 9. Kauno apygardos administracinis 2017 m. gegužės 31 d. sprendime pareiškėjo B. B. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 25 d. pareiškėjas ir atsakovas pasirašė sutartį Nr. SUT-K-14-01794, kurioje pareiškėjas užsakė, kad atsakovas atliktų jo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei pareiškėjo vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus. 2015 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas atliko kasmetinę pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio patikrą, kurios rezultatai užfiksuoti ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokole Nr. PAG-K-15-01950, o šių rezultatų pagrindu 2015 m. rugsėjo 11 d. atsakovas priėmė nutarimą dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-15-01714. Pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo išduoti nutarimo išrašas Nr. NUS-K-15-01707 ir patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-K-15-01675, kuriuose nurodyti sertifikuoti augalai (tarp jų – grikiai), kuriems suteiktas E statusas, užauginti pareiškėjo ekologinio ūkio lauke Nr. 1 (kontrolinis žemės sklypas (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini)).

11. 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakovas atliko UAB „Rimi Lietuva“ logistikos padalinio patikrinimą. 2016 m. rugsėjo 13 d. iš laboratorijos gauti tyrimų rezultatai patvirtino, kad E kategorijos grikių kruopų mėginyje buvo 0,82 mg/kg glifosato kiekis. Nustatyta, kad grikių kruopas UAB „Rimi Lietuva“ tiekė UAB „Galinta ir partneriai“, kuri kruopas gavo iš savo filialo „Galintos grūdai“. Kadangi mėginių rezultatai parodė neleistinos cheminės medžiagos – glifosato – buvimą ekologiškoje produkcijoje, atsakovas atliko ekologiškų grikių augintojų (ir tiekėjų) atsekamumo procedūrą. Šio proceso eigoje buvo nustatyta, jog užterštos partijos grikiai buvo supirkti bendrai iš 14 Lietuvos ekologinės gamybos ūkių, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. Pareiškėjas buvo vienas iš ekologiškų grikių pardavėjų UAB „Galinta ir partneriai“ filialui „Galintos grūdai“. 2015 m. spalio 9 d. sąskaitos faktūros bei ekologinių grikių pirkimo-pardavimo sutarties duomenys patvirtino, kad 2015 metų derliaus ekologiški grikiai (ekologiškumą patvirtino atsakovo išduotas patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-K-15-01675) buvo realizuoti UAB „Galinta ir partneriai“ filialui „Galintos grūdai“ (parduotų grikių fizinis svoris – 9 680 kg, įskaitinis svoris – 8 837 kg). Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas 2015 metais E kategorijos grikius augino tik viename lauke (laukas Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Ginčijamuose 2016 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. PNU-K-16-00600 ir 2016 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. LSK-K-16-10732 (taip pat 2016 m. rugpjūčio 4 d. ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-K-16-01362) nurodyta, kad pareiškėjo lauke Nr. 1 2015 metų grikių derliaus likučių nėra. Papildomo tikrinimo metu surašytame 2016 m. spalio 4 d. ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-K-16-00603 pažymėta, kad 2016 m. spalio 4 d. iš lauko Nr. 1 buvo paimtas dirvožemio mėginys (mėginys Nr. 16-301MA, plombos Nr. HB2059093). Mėginys nusiųstas tyrimui į akredituotą laboratoriją Vokietijoje – „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“. Iš šios laboratorijos 2016 m. spalio 19 d. gauta išvada patvirtino, jog ištirtame mėginyje rasti glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (toliau – ir AMPA) likučiai (0,011 mg/kg) ir glifosato pėdsakai, mažesni už ribinę reikšmę (<0,01 mg/kg). 2016 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. PNU-K-16-00600 ir 2016 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. LSK-K-16-10732 konstatuota, kad 2016 m. spalio 19 d. iš akredituotos laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ gautas atsakymas patvirtina, jog iš lauko Nr. 1 paimtame dirvožemio mėginyje Nr. 16-301MA (plombos Nr. HB2059093) rasti glifosatų skilimo produkto AMPA likučiai (0,011 mg/kg) ir glifosato pėdsakai, mažesni už ribinę reikšmę (<0,01 mg/kg). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, atsakovas nusprendė anuliuoti pareiškėjui 2016 m. rugpjūčio 12 d. išduotą patvirtinantį dokumentą Nr. SER-K-16-01071.

13. Teismo posėdžio metu apklausti Įstaigos atstovai Ž. B. ir L. M., ėmę mėginius lauke Nr. 1, nurodė, kad kartu su jais šiame lauke buvo pareiškėjo sūnus E. B.. Pareiškėjo įgaliota atstovė I. B. dokumentus pasirašė vėliau, kai jie grįžo iš lauko su jau paimtais mėginiais. Buvo paimti 3 dirvožemio mėginiai iš iki 20 kv. m ploto. Mėginiai buvo imami maždaug iš lauko vidurio – iš vietos, kurioje mažiausia piktžolių. Nei vienkartinės pirštinės, nei kastuvas nebuvo naudojami. Liudytojai kiekvienas paėmė po mėginį rankomis, o trečią mėginį suformavo (paėmė) bendrai. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2016 m. spalio 4 d. Mėginio atrinkimo akte, taip pat papildomo tikrinimo protokole, kuriuos pasirašė pareiškėjo įgaliota atstovė I. B. (jokių pastabų nepareikšta). E. B. teigė, kad mėginius atsakovo atstovai paėmė maždaug iš lauko vidurio; vienkartinės pirštinės nebuvo naudojamos, o kastuvėlis gal ir galėjo būti naudojamas, tačiau liudytojas tiksliai nepamena. Liudytojai E. B. ir I. B. paaiškino, kad ūkininkaujama ir kituose jiems priklausančiuose laukuose, kurių produkcija nesertifikuojama kaip ekologiška. Šiuose laukuose glifosatas yra naudojamas.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tą pačią dieną – 2016 m. spalio 4 d. – tie patys Įstaigos atstovai dirvožemio mėginius ėmė iš 7 atskiriems asmenims priklausančių laukų. Pareiškėjo laukas Nr. 1 buvo ketvirtas. Prieš tai dirvožemio mėginiai buvo paimti D. L. priklausančiame lauke, mėginyje rasta 0,010 mg/kg AMPA. Po to mėginiai buvo imami iš pareiškėjui priklausančio lauko – rasta 0,011 mg/kg AMPA. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui priklausančiame lauke buvo rasta didesnė AMPA koncentracija negu prieš tai tikrintame lauke, teismas darė išvadą, jog nėra realaus bei pakankamo pagrindo manyti, kad draudžiamų chemikalų likučiai nuo mėginius ėmusių asmenų rankų galėjo patekti į mėginius, kurie buvo paimti iš pareiškėjui priklausančio lauko. Jeigu pareiškėjo lauko dirvožemyje AMPA likučių būtų nebuvę, o mėginiai buvo užkrėsti dėl atsakovo atstovų veiksmų, geriausiu atveju pareiškėjo lauko mėginiuose AMPA likučiai būtų ne 0,011 mg/kg, o maksimaliai tik 0,010 mg/kg. Teismas pastebėjo, jog byloje nekilo ginčas dėl mėginių maišelių panaudojimo ar mėginių plombavimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atlikdamas mėginių paėmimo procedūrą, nustatytų procedūrinių reikalavimų esminių pažeidimų nepadarė. Vienkartinių pirštinių naudojimas yra tik rekomendacinio pobūdžio norma, o apie tai, jog mėginių ėmimui buvo naudojamas kastuvas, pakankamų įrodymų byloje nėra.

15. Teismas akcentavo, kad glifosatai (sintetiniai herbicidai), kurių skilimo produktai (AMPA) buvo nustatyti pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje (lauke Nr. 1), nėra įvardyti 2008 m. rugsėjo 5 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklių dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 889/2008), II priede kaip leistini naudoti ekologinėje gamyboje. Tai reiškia, jog glifosatai (taip pat ir jų skilimo produktai) ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jų kiekis, yra draudžiami be jokių išimčių. Pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje 2016 m. spalio 4 d. buvo rasti glifosatų skilimo produkto AMPA likučiai (0,011 mg/kg), taip pat glifosato pėdsakai, mažesni už ribinę reikšmę (<0,01 mg/kg). Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, pripažino, jog laboratorija „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ yra akredituota įstaiga minėtam testui atlikti (akreditavimo pažymėjimas D-PL-14198-01-00 pagal DIN EN ISO/IEC 17025:2005). Tyrimo analitinėje ataskaitoje prie tyrimui taikyto vidinio metodo yra simbolis „(#)“, kuris reiškia, jog laboratorija „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ yra akredituota šiam testui atlikti. Pareiškėjas ir jo atstovas išreiškė daug abejonių dėl šios laboratorijos kompetencijos, jos metodų tinkamumo, tačiau savo abejonėms pagrįsti pakankamų įrodymų nepateikė.

16. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo ir jo atstovo argumentus dėl laboratorijos sertifikavimo pažymėjimo galiojimo termino (teismui pateiktas papildytas pažymėjimo variantas), pasirinkto tyrimo metodo akreditacijos ir turinio, tyrimo rezultatų paklaidos (nei AMPA, nei glifosato pareiškėjo lauke Nr. 1 visiškai neturėjo būti, todėl paklaidos dydis nėra aktualus) ir t. t. Teismas taip pat pažymėjo, kad VšĮ „Ekoagros“ yra tinkama sertifikavimo įstaiga, tai ne kartą konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Įstaiga su minėta laboratorija yra sudariusi rangos sutartį. Be to, pareiškėjas laisva valia 2014 m. balandžio 25 d. su atsakovu sudarė sutartį dėl ekologinės gamybos sertifikavimo Nr. SUT-K-14-01794, kurioje geranoriškai sutiko, jog jo veiklą kontroliuotų ir sertifikuotų atsakovas.

17. Teismo vertinimu, posėdžio metu pareiškėjo atstovo pateiktos kitos laboratorijos išvados, kuriose nurodoma, kad pareiškėjo ekologinės gamybos lauko Nr. 1 dirvožemyje nerasta AMPA ir glifosato pėdsakų, nepaneigė akredituotos laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ tyrimo išvadų. Teismas pastebėjo, jog naujas dirvožemio mėginys buvo imamas nedalyvaujant atsakovo (turinčios teisę atlikti sertifikavimą institucijos) atstovams, todėl nėra galybės kategoriškai konstatuoti, kad nebuvo padaryti jokie procedūriniai pažeidimai. Be to, naujas dirvožemio mėginys buvo paimtas 2016 m. gruodžio 8 d., t. y. praėjus keliems mėnesiams po to, kai mėginius paėmė atsakovo atstovai. 2016 m. spalio 4 d. paimtame mėginyje buvo aptiktas tik labai mažas kiekis glifosato skilimo produkto (AMPA), o Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja G. K. savo raštuose nurodė, jog glifosato degradacijos laikas nėra labai ilgas, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas. Taigi, byloje nebuvo objektyvių ir neginčijamų duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo pasirinkta laboratorija, tyrimo metodo teisėtumu bei pagrįstumu, taip pat laboratorijos akreditacija.

18. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, jog atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėju pakartotinės ekspertizės skyrimo atveju. Pareiškėjo prašymas skirti naują tyrimą nebuvo pakankamai motyvuotas, taip pat nebuvo gautas pareiškėjo sutikimas apmokėti tyrimo išvadas, nors 2014 m. balandžio 25 d. sutartyje dėl ekologinės gamybos sertifikavimo jis įsipareigojo apmokėti visas tyrimo išlaidas.

19. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taip pat gero administravimo ir kitus principus. Teismo vertinimu, administraciniai aktai yra motyvuoti, pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, įrodymais bei teisės aktų normomis. Teismas akcentavo, kad, atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 25 d. sutartyje dėl ekologinės gamybos sertifikavimo pareiškėjo prisiimtus įsipareigojimus ir nustačius 2007 m. birželio 28 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklių dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 834/2007) reikalavimų nesilaikymą, tam, kad būtų įvykdyta šio reglamento 30 straipsnio 1 dalies nuostata, turi būti taikoma priemonių visuma, kuri užtikrintų, kad ūkio subjektas negalės prekiauti produktais, naudodamas su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo 2016 metais išduotas patvirtinamasis dokumentas pareiškėjui leido parduoti 2015 metų grikių derlių kaip ekologišką, o pažeidimai buvo nustatyti tik 2016 metų spalio mėnesį atlikto papildomo patikrinimo metu, tačiau atsakovas ginčijamuose aktuose pagrįstai konstatavo, kad 2015 metų grikių laukas sertifikuotinas kaip laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų. Net jei pareiškėjo teiginys, kad 2015 metų grikių derlius buvo nuimtas prieš draudžiamų medžiagų panaudojimą, dėl ko buvo konstatuotas Reglamento (EB) Nr. 834/2007 pažeidimas, būtų teisingas, pagrįstas bei įrodytas, toks derlius bet kokiu atveju negalėtų būti žymimas su ekologinės gamybos metodu susijusiomis nuorodomis, kadangi derlius turi atitikti ne tik gamybos, bet ir paruošimo bei platinimo etapams taikomus ekologinius reikalavimus. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad pareiškėjo lauke 2016 m. spalio 4 d. buvo aptikta daugiausia ne glifosato, o tik jo skilimo produktų (AMPA) pėdsakų labai mažas kiekis. Tai patvirtina aplinkybę, jog uždrausta medžiaga buvo vartojama anksčiau, nes cheminiam medžiagos skilimui reikalingas laiko tarpas (Žemdirbystės instituto pažymų duomenys). Teismas pažymėjo, jog šios aplinkybės neprieštarauja ir atsekamumo procedūros metu gautiems rezultatams.

20. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovas tinkamai vadovavosi teisės aktais, teisingai pritaikė (parinko) poveikio priemones ir korekcinius veiksmus, proporcingumo principo nepažeidė. Be to, atsakovas pareiškėjui pagrįstai nurodė lauke Nr. 1 užaugintą avižų derlių realizuoti kaip įprastinę produkciją. Teismas nenustatė pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas.

III. 21. Pareiškėjas B. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22. Pareiškėjo nuomone, teismas pažeidė įrodymų tyrimo taisykles (priėjo įrodymais nepagrįstą išvadą), tarp šalių netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai konstatavo prejudicinius faktus, nepaskyrus teismo ekspertizės byla buvo išnagrinėta neišsamiai. Jis laikosi pozicijos, jog dirvožemio mėginiai buvo paimti pažeidžiant nustatytą tvarką ir, priešingai nei konstatavo teismas, šie pažeidimai yra pakankami, kad atliktas tyrimas būtų pripažintas netinkamu: mėginiai buvo imami 20 kv. m plote, todėl, atsižvelgiant į tai, jog lauko Nr. 1 plotas yra 17,03 ha, laikytina, kad mėginiai buvo imami iš vienos lauko vietos, o bendri mėginiai buvo formuojami iš dirvožemio, kuris buvo ne keliose lauko vietose; atliekant mėginio paėmimą pareiškėjo įgaliotas asmuo (jo žmona) nedalyvavo; atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo atstovai, ėmę mėginius, buvo įgalioti akredituotos laboratorijos arba laboratorijos, turinčios leidimą atlikti tokius tyrimus. Pareiškėjas pastebi prieštaringumus teismo posėdžio metu Įstaigos atstovų pateiktuose paaiškinimuose (dėl tikrintinos lauko vietos pasirinkimo, susitikimo su pareiškėjo įgaliotu atstovu).

23. Pareiškėjas tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog dirvožemio mėginio tyrimas buvo atliktas akredituotoje laboratorijoje, taikant akredituotus metodus, dar daugiau, atsakovas atsisakė pareiškėjui pateikti prašomą informaciją. Kadangi tokio pobūdžio ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo anksčiau nebuvo nagrinėtas, teismas nepagrįstai aplinkybes dėl laboratorijos ir mėginio akreditacijos vertino vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytomis aplinkybėmis kituose ginčuose (prejudiciniais faktais). Pareiškėjas pastebi, kad atsakovas jam pateikė laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ akreditavimo pažymėjimą, galiojantį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 11 d., tačiau ginčo dirvožemio mėginio tyrimas buvo atliktas 2016 m. spalio 12–18 d. Pareiškėjas teismui buvo pateikęs įrodymus, kad nepakanka vadovautis vien ženklu „(#)“, priimant pareiškėjui neigiamą sprendimą, tačiau teismas nepaaiškino, kodėl minėtas ženklas jam buvo pakankamas pripažinti, jog tyrimo metodas yra akredituotas. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į paklaidą laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ atliktuose tyrimuose (+/– 50 proc.), ir atsakovo teiginius, jog nagrinėjamu atveju tyrimo ataskaitoje ši paklaida nėra įskaičiuota. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių savo argumentus apie laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ naudojamus analizės metodus lanksčios akreditacijos (angl. flexible accreditation) principu patvirtinančių dokumentų, o teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, ką reiškia laboratorijos naudotas „vidinis metodas“ bei šio metodo aprašyme nurodyti elementai „automatinė derivatizacija ir SPE“. Atsakovui nepateikus įrodymų dėl metodo akreditacijos ir tinkamumo, turėtų būti laikoma, kad naudotas metodas yra netinkamas, o gauti rezultatai – nepagrįsti.

24. Pareiškėjas paaiškina, kad jo iniciatyva atlikto pakartotino lauko Nr. 1 dirvožemio tyrimo metu dirvožemio mėginį paėmė ne pats pareiškėjas, o Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (su kuriuo Įstaiga teigė bendradarbiaujanti) specialistai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai patvirtino, kad mėginių paėmimo procedūra jokių specifiškumų neturi, t. y. mėginiai buvo imami rankomis ir dedami į tam skirtus plastikinius maišelius, todėl teismo išvada, kad mėginiai vėliau galėjo būti paimti netinkamai, yra nepagrįsta. Pareiškėjas pabrėžia, jog jis naują dirvožemio tyrimą atliko savo iniciatyva, nes atsakovas atsisakė tyrimą atlikti iš naujo. Iš atsakovo gavęs dirvožemio tyrimo rezultatus, pareiškėjas neturėjo jokios papildomos informacijos (ši informacija gauta tik ginčą nagrinėjant teisme), todėl negalėjo plačiau pagrįsti savo prašymo. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į G. K. rašte išdėstytą poziciją, kad nagrinėjamu atveju pakartotinis mėginio ištyrimas galėtų būti tikslingas. Todėl, pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo iniciatyva atlikto tyrimo rezultatais.

25. Pareiškėjas laiko įrodymais nepagrįsta teismo išvadą, jog aplinkybė, kad 2016 m. rudenį ginčo lauke neva buvo rasta glifosato skilimo produkto (AMPA) pėdsakų, patvirtina, jog pareiškėjas 2015 metais lauke glifosatu purškė grikių derlių, kurį vėliau pardavė kaip ekologišką. Pabrėžia, kad ginčijami administraciniai aktai jam sukelia neigiamas pasekmes, tarp jų – Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas grąžinti paramą už 2015 metus, skirtą ekologiniam ūkininkavimui. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju atlikta atsekamumo procedūra negali būti laikoma patikima bei patvirtinančia, jog UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ rasti grikiai buvo parduoti pareiškėjo, nes pareiškėjo 2015 metų derliaus grikiai nebuvo tirti ir šiuo metu nėra galimybės juos ištirti (jie yra sumaišyti su kitų pardavėjų grikiais), be to, atsakovas neturi patvirtintos atsekamumo procedūros atlikimo tvarkos, atsakovas atsekamumo procedūros atlikimo metu neturėjo pareiškėjo su UAB „Galinta ir partneriai“ filialu „Galintos grūdai“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties (ją gavo tik 2016 m. gruodžio 27 d.), atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, su kuria grikių partija yra siejamas glifosatų panaudojimas, atsakovas neatsižvelgė į minėtoje bendrovėje 2015 m. spalio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nustatytus apskaitos ir ženklinimo neatitikimus, ši bendrovė pareiškėjui jokių pretenzijų nėra pareiškusi, atsakovas taip pat nepaneigė, kad pareiškėjo dirva galėjo būti užteršta bet kuriuo metu nuo 2015 metų iki 2016 metų rudens.

26. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad ginčijami administraciniai aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus bei gero administravimo principą. Jis laikosi skunde išdėstytos pozicijos, kad šie aktai neatitinka motyvuotumo ir aiškumo reikalavimų. Pažymi, kad ginčijamuose administraciniuose aktuose buvo išimtinai vadovautasi tik laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ atlikto tyrimo rezultatais, jokios kitos aplinkybės nebuvo analizuotos, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ar kvestionuoti tyrimo rezultatus. Be to, pareiškėjas abejoja, ar Lietuvos valstybė tinkamai įgyvendina Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatas, kadangi, jo teigimu, kitose valstybėse yra numatyta minimali glifosato riba, leistina ekologiniame ūkyje. Bet kokiu atveju, vien neleistinų medžiagų aptikimas (nustatymas) savaime neturėtų būti laikomas pagrindu konstatuoti, jog asmuo savo veikloje naudojo neleistinas medžiagas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4-822/2017, pareiškėjas tvirtina, jog asmeniui, kuriam ketinama skirti poveikio priemonę, turi būti suteikta galimybė įrodyti, jog jo elgesys nebuvo kaltas (tyčinis). Pareiškėjui neigiamas pasekmes sukeliančios aplinkybės negali būti konstatuojamos vien prielaidų pagrindu, išvados turi būti daromos remiantis ne viešojo administravimo subjekto subjektyviu vertinimu, o objektyviomis ir įrodytomis aplinkybėmis.

27. Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

28. Atsakovas sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais, be kita ko, kad atsakovas, atlikdamas mėginių paėmimo procedūrą, procedūrinių pažeidimų nepadarė. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad mėginiai buvo paimti tik iš vienos lauko vietos. Atliekant patikrą ir imant mėginius, dalyvavo pareiškėjo sūnus E. B., šiam asmeniui dalyvauti mėginio paėmimo metu nurodė pats pareiškėjas arba jo įgaliotas asmuo – I. B.. Pareiškėjas, tvirtindamas, jog dirvožemio mėginius turėjo paimti akredituotos laboratorijos arba turinčios leidimą nurodytus tyrimus atlikti laboratorijos įgalioti asmenys, neteisingai suvokia ir interpretuoja teisės normas.

Atsakovas pabrėžia, jog jis yra kompetentingas subjektas nustatyti neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Atsakovas teigia, kad pareiškėjui buvo pateikta visa prašoma informacija ir dokumentai (esantys ir byloje), patvirtinantys, jog mėginį tyrusi laboratorija yra akredituota tokiems tyrimams atlikti, kartu akredituotas ir tyrimo metodas, o priešingi pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Kaip numatyta Procedūros 5 dalyje, įrodymai, kad mėginys ištirtas akredituotu / atestuotu metodu, pateikiami gautame mėginio tyrimo protokole, kuriame nurodomas specialus akreditacijos / atestacijos ženklas (šiuo atveju – tyrimo analitinėje ataskaitoje prie tyrimui taikyto vidinio metodo yra simbolis „(#)“).

Byloje yra akreditavimo pažymėjimas D-PL-14198-01-00 pagal DIN EN ISO/IEC 17025:2005. Atsakovo nuomone, pareiškėjo iniciatyva 2016 m. gruodžio 8 d. paimto dirvožemio mėginio tyrimo rezultatai nepaneigia laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ atlikto tyrimo rezultatų, juolab kad vėlesnis mėginys buvo paimtas praėjus keliems mėnesiams nuo atsakovo paimto mėginio tyrimo, todėl rezultatai ir negalėjo būti tapatūs. Pareiškėjas teismo išvadas dėl laboratorijos tinkamumo nepagrįstai laiko pagrįstomis prejudiciniais faktais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsekamumo procedūra, atsakovas paaiškina, kad grikių pirkimo-pardavimo faktą UAB „Galinta ir partneriai“ filialui „Galintos grūdai“ patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (sąskaita faktūra ir pirkimo-pardavimo sutartis). Vizualiai nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas purškė grikius glifosatu, nes neleistinomis cheminėmis medžiagomis grikiai buvo apdoroti jau po Įstaigos patikros, tačiau, kilus įtarimų ir vadovaujantis teisiniu reguliavimu, Įstaiga paėmė ir ištyrė bandinius, tai buvo atlikta pagal nustatytą Procedūrą, akredituotoje laboratorijoje.

Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas, turėdamas teisėtą ir pakankamą pagrindą, pagrįstai atlikęs ekologinių kruopų – grikių augintojų ir tiekėjų atsekamumo procedūrą, nustatė, jog ginčo grikiai buvo supirkti iš keliolikos pirkėjų, tarp kurių – ir pareiškėjas. Atsakovo išvados yra grindžiamos ne prielaidomis, o atestuotos laboratorijos tyrimais patvirtintomis aplinkybėmis. Atsakovo vertinimu, iš ginčijamų administracinių aktų turinio akivaizdu, jog jie visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. PNU-K-16-00600 ir 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. LSK-K-16-10732 teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, kyla du esminiai klausimai: 1) ar yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2016 m. spalio 4 d. paimtame dirvožemio mėginyje buvo glifosato ir / arba jo skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių; bei 2) ar yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog glifosatas buvo naudojamas pareiškėjo 2015 metų grikių derliuje.

32. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

33. Ginčijamame 2016 m. lapkričio 10 d. nutarime (I t., b. l. 70–71) apžvelgiamos papildomos patikros aplinkybės (patikrinus UAB „Rimi Lietuva“ logistikos padalinį ir pagal riziką atrinktą ekologiškų negarintų grikių partijos mėginį, buvo rasta glifosatų likučių; pareiškėjas yra vienas iš E statuso grikių pardavėjų į UAB „Galinta ir partneriai“, kuris šiai bendrovei (jos filialui) pardavė 2015 metų derliaus ekologiškus grikius) ir nurodoma, jog 2016 m. spalio 19 d. gautas atsakymas iš akredituotos laboratorijos Vokietijoje „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“, kad iš lauko Nr. 1 (17,03 ha, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) paimtame tyrimams dirvožemio mėginyje Nr. 16-301MA, kurio plombos Nr. HB2059093, rasti glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučiai (0,011mg/kg) ir glifosato pėdsakai, mažesni už ribinę reikšmę (<0,01 mg/kg). Glifosatai (sintetiniai herbicidai) nėra įvardyti Reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priede kaip leistini naudoti ekologinėje gamyboje. Konstatuota, kad pareiškėjo 2015 metų grikių pasėlyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Nuspręsta, kad laukas, kuriame augintas 2015 metų grikių derlius (laukas Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), sertifikuojamas kaip „laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“, apie tai pranešant Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, tačiau nebekeičiant patvirtinamųjų dokumentų ir nutarimo išrašo už 2015 metus. Taikytos poveikio priemonės: 1) kadangi auginama paralelinė produkcija įprastinės ir ekologinės gamybos ūkio bei skirtingų statusų laukuose, apsaugos juostose, nustatyta IV lygio neatitiktis, skitas produkcijos (avižų derliaus) nesertifikavimas; 2) kadangi įvyko sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje / visame ūkyje, nustatyta I lygio neatitiktis, skirtas įspėjimas.

34. Ginčijamame 2016 m. lapkričio 14 d. sprendime (I t., b. l. 74–75) Įstaiga, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių (2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-288 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, atsižvelgdama į laboratorinių tyrimų rezultatus, anuliavo (laikė negaliojančiomis) 2016 m. rugpjūčio 12 d. išduotus patvirtinamąjį dokumentą Nr. SER-K-16-01071 bei nutarimo išrašą Nr. NUS-K-16-01172 ir išdavė naują nutarimo išrašą Nr. NUS-K-16-02894 bei patvirtinamąjį dokumentą Nr. SER-K-16-02774. Taikytos poveikio priemonės: 1) kadangi auginama paralelinė produkcija įprastinės ir ekologinės gamybos ūkio bei skirtingų statusų laukuose, apsaugos juostose, nustatyta IV lygio neatitiktis, skitas produkcijos (avižų derliaus) nesertifikavimas; 2) kadangi įvyko sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje / visame ūkyje, nustatyta I lygio neatitiktis, skirtas įspėjimas. Šiame ginčijamame sprendime apžvelgiami atliktos papildomos patikros rezultatai, konstatuojama, kad 2015 metais sertifikuoto lauko Nr. 1 (17,03 ha, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) grikių pasėlyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, apie tai praneština Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.

35. Dėl 2016 metų rudenį atliktos papildomos patikros teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog dirvožemio mėginiai 2016 m. spalio 4 d. (mėginio atrinkimo aktas Nr. 16-301MA, I t., b. l. 73) buvo paimti būtent iš lauko Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame augintas pareiškėjo 2015 metų grikių derlius, parduotas UAB „Galinta ir partneriai“ filialui „Galintos grūdai“. Įstaigos atstovus patikrinimo metu į lauką Nr. 1 nuvežė ir jame lydėjo pareiškėjo sūnus E. B., mėginio patikrinimo akte pasirašė pareiškėjo įgaliota atstovė (sutuoktinė) I. B., pastabų nepareiškė. Aplinkybė, kad Įstaigos atstovų paaiškinimai dėl tam tikrų patikrinimo aplinkybių neesmingai skyrėsi (pvz., kada jie susitiko su I. B.), įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, nėra reikšmingi. 2017 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas) E. B. ir I. B. paaiškino, kad būtent E. B. rūpinasi pareiškėjo ūkiu, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, nepaisant to, kad įgaliojimai atstovauti pareiškėjui yra suteikti I. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad mėginio paėmimo metu Įstaigos atstovus lydėjo ne pareiškėjo įgaliota atstovė, minėtų aplinkybių kontekste nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, sudarančiu pagrindą pripažinti, jog pareiškėjo teisės ar teisėti interesai buvo atstovaujami netinkamai.

36. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Procedūros (I t., b. l. 80–84) 5 dalies nuostatas, priėjo išvadą, kad dirvožemio mėginys yra formuojamas imant dirvožemį iš armens sluoksnio, pasirenkant vietą, kur įtariama didžiausia tarša ir neleistinų medžiagų koncentracija; mėginys turi būti paimtas iš kelių vietų taip, kad atsispindėtų norimo ištirti objekto charakteristikos. 2017 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu Įstaigos atstovai Ž. B. ir L. M. paaiškino, kad mėginiui imti buvo pasirinkta rizikingiausia vieta, t. y. lauko vieta, kurioje buvo mažiausiai piktžolių; siekiant sąžiningai atlikti tyrimą, buvo įvažiuota link lauko vidurio; mėginiai buvo paimti iš kelių lauko vietų. Procedūroje nenurodyta, kokiu mažiausiu atstumu turi būti imami mėginiai. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog, paėmus mėginį tam tikrose kitose lauko Nr. 1 vietose, tyrimo rezultatai būtų buvę kitokie, o teorinio pobūdžio pareiškėjo pasvarstymai, kad herbicidai į šį lauką ar tam tikrą jo dalį galėjo patekti iš gretimų laukų, yra nepagrįsti (nepateikti tai patvirtinantys įrodymai). Todėl šiuo aspektu procedūrinis pažeidimas nepripažintinas.

37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad dirvožemio mėginį paėmę Įstaigos atstovai turėjo būti įgalioti akredituotos laboratorijos arba laboratorijos, turinčios leidimą atlikti tokius tyrimus. Įvertinus Taisyklių 401 punkto reikalavimą, kad dirvožemio ėminius gali imti akredituotose laboratorijose dirbantys asmenys arba leidimą nurodytus tyrimus atlikti turinčios laboratorijos nustatyta tvarka pripažinti tinkamais šį veiksmą atlikti asmenys, šios nuostatos vietą Taisyklėse (sisteminis teisės aiškinimo metodas), darytina išvada, kad šis reikalavimas yra aktualus ūkio subjektams vykdant Taisyklių 40 punkte įtvirtintas pareigas. Procedūroje tokio ar panašaus pobūdžio reikalavimai nėra įtvirtinti, o tik nurodyta, kad sertifikavimo įstaiga bandinius ima ir tiria kiekvienu atveju, kai įtariama, jog naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai arba būdai; mėginius imantis įstaigos tikrintojas atsako už mėginio paėmimą, paruošimą ir pristatymą į įstaigą / filialą. Byloje nėra ginčo dėl VšĮ „Ekoagros“, kaip sertifikavimo įstaigos, kompetencijos.

38. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ ir jos taikyto tyrimo metodo akreditacijas teisingumo. Pastebėtina, kad 2016 m. spalio 18 d. analitinėje ataskaitoje (I t., b. l. 66–67) prie pastarosios laboratorijos naudoto metodo yra ženklas „(#)“, kuris, kaip paaiškinama toje pačioje analitinėje ataskaitoje, reiškia, kad laboratorija yra akredituota šiam testui atlikti. Teismui yra pateiktas akreditacijos pažymėjimo D-PL-14198-01-00 pagal DIN EN ISO/IEC 17025:2005 priedas, galiojantis nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 11 d. (IV t., b. l. 69–92), iš kurio matyti, kad laboratorijos naudotas tyrimas buvo akredituotas dar 2016 m. birželio mėn. (taigi, tuo metu turėjo būti akredituota ir pati laboratorija), jis skirtas glifosato, gliufozinato ir AMPA nustatymui augalinėje ir pasirinktoje gyvūninėje medžiagoje, LC-MS/MS metodu atlikus automatinę derivatizaciją ir SPE. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėtas tyrimo metodas negali būti naudojamas tiriant dirvožemį (pareiškėjo pateiktuose 2017 m. balandžio 13 d. specialisto paaiškinimuose (IV t., b. l. 94–95) nurodoma, kad didžiąją dirvožemio sudėties dalį sudaro ne organinės (augalinės ir gyvūninės) kilmės medžiagos, tačiau laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ naudoto tyrimo analizė nėra atlikta), pareiškėjas į laboratoriją „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ ar ją akreditavusią įstaigą dėl paaiškinimų nesikreipė. Tai, kad Įstaigos atstovai pareiškėjui negalėjo paaiškinti automatinės derivatizacijos ir SPE procedūrų, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi ne pati Įstaiga atliko šiuos tyrimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ atliktų tyrimų rezultatų pripažinimo įrodymais, pagrįstai atsižvelgė į tai, kaip šios laboratorijos tyrimai yra vertinami teismų praktikoje, bet galutinį sprendimą priėmė remdamasis būtent nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis, todėl pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu yra atmestinos.

39. Pareiškėjas teismui pateikė laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ 2017 m. sausio 11 d. ir bendrovės „Peter Baxter Associates Ltd“ 2017 m. kovo 7 d. (arba nenustatytu laiku iki tol) atliktų tyrimų duomenis (III t., b. l. 153–156), tačiau šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ 2016 m. spalio 18 d. atlikto tyrimo duomenų. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad naujas dirvožemio mėginys buvo imamas nedalyvaujant atsakovo atstovams ir, pareiškėjo teigimu, paimtas 2016 m. gruodžio 8 d., t. y. praėjus porai mėnesių po to, kai mėginius paėmė atsakovo atstovai.

Atsižvelgiant į pastarąsias aplinkybes ir taip pat tai, kad 2016 m. spalio 4 d. paimtame mėginyje buvo aptiktas tik labai mažas kiekis AMPA, kad nėra žinoma, kokiomis sąlygomis 2016 m. gruodžio 8 d. paimtas dirvožemio mėginys buvo laikomas, ir remiantis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto direktoriaus G. B. 2017 m. gegužės 10 d. rašte (IV t., b. l. 121) teismui pateiktais paaiškinimais (vadovaujantis literatūroje nurodomais terminais, glifosato skilimo greitis priklauso nuo daugelio veiksnių, be kita ko, temperatūros ir drėgmės; terminai gali būti nuo kelių dienų iki daugiau nei metų; dirvožemio mėginius tuoj pat po paėmimo užšaldžius sausuoju būdu ir saugant –18 laipsnių temperatūroje, glifosato ir AMPA likučių kiekiai išliko nepakitę iki 7 mėnesių), nelaikytina, jog laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ 2016 m. spalio 18 d. atlikto tyrimo duomenys (AMPA – 0,011 mg/kg, glifosatas – mažiau už ribinę reikšmę (<0,01 mg/kg)) yra nesuderinami su laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ 2017 m. sausio 11 d. ir bendrovės „Peter Baxter Associates Ltd“ 2017 m. kovo 7 d. atliktų tyrimų duomenimis (abejais atvejais AMPA ir glifosato likučiai buvo mažesni už ribinę reikšmę).

Be to, teismui nėra pateikti jokie bendrovės „Peter Baxter Associates Ltd“ ir jos naudoto tyrimo akreditaciją patvirtinantys dokumentai, duomenys apie šios bendrovės atliktą tyrimą, esančią ribinę reikšmę, bei pati atlikto tyrimo ataskaita (tik elektroninis laiškas, kuriame apžvelgiami tyrimo rezultatai). Nuo 2016 m. spalio mėnesį Įstaigos atlikto papildomo tyrimo praėjęs laikotarpis taip pat paneigė galimybę atlikti Įstaigoje likusio 2016 m. spalio 4 d. paimto mėginio ekspertizę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Pastebėtina ir tai, kad, pareiškėjui pateikus 2016 m. lapkričio 29 d. prašymą atlikti pakartotinius tyrimus (I t., b. l. 77), atsakovas 2016 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. LSK-K-16-10972 (I t., b. l.

78) jam nurodė, kad mėginys pakartotiniams tyrimams bus siunčiamas, jeigu pareiškėjas raštu praneš, jog padengs išlaidas, susijusias su laboratoriniais tyrimais. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo atsakymą į šį pasiūlymą. Taigi, pareiškėjas turėjo galimybę savalaikiai atlikti kito iš 2016 m. spalio 4 d. paimtų mėginių tyrimą, bet šia galimybe nepasinaudojo.

40. Pareiškėjas tvirtina, jog papildomo tyrimo metu jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ar kvestionuoti tyrimo rezultatus. Pastebėtina, jog, sprendžiant ginčą teisme, pareiškėjui nepavyko nuginčyti laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ 2016 m. spalio 18 d. atlikto tyrimo rezultatų. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, į kurias, atlikdamas papildomą tyrimą, šiuo aspektu privalėjo atsižvelgti atsakovas, bet nepagrįstai neatsižvelgė, nepateikė naujų ir atsakovui ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu nežinomų faktų ir juos patvirtinančių įrodymų.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo atveju neatitikties teisės aktų reikalavimams sudėtis yra formali, t. y. žemės ūkio produkcija, kurios gamyboje (šiuo atveju – dirvožemyje) buvo aptikta neleistinų naudoti medžiagų, negali būti pripažinta ekologiška, nepriklausomai nuo šių neatitikčių priežasties, todėl pareiškėjo kaltė šiuo konkrečiu atveju teisinės reikšmės neturi ir neprivalo būti nustatinėjama. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-4-822/2017 (2017 m. kovo 21 d. sprendimas) buvo sprendžiamas su nagrinėjamu ginču nesusijęs klausimas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d.

įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintų Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos nuostatų atitiktis aukštesnės galios teisės aktams ir teisės principams, – todėl minėtame teismo sprendime pateikti išaiškinimai, susiję su galimybe asmeniui, kuriam ketinama skirti poveikio priemonę, įrodyti, jog jo elgesys nebuvo kaltas (tyčinis), nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra aktualūs. Pareiškėjo teiginiai, kad Lietuvos valstybė galbūt netinkamai įgyvendina Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatas, yra grindžiami tik subjektyvia jo nuomone, kurios nepagrindžia aplinkybė, jog kai kurios kitos neįvardytos Europos Sąjungos valstybės narės galbūt pasirinko kitokius Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatų įgyvendinimo būdus.

Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad papildomo tyrimo metu (kiek tai susiję su lauko Nr. 1 priskirtinumu laukams, neatitinkantiems ekologinės gamybos reikalavimų 2016 metais) pareiškėjui nesudaryta galimybė pateikti savo nuomonę, paaiškinimus apie šį tyrimą ir jo rezultatus jam sudarė reikšmingas kliūtis ginti savo teises ir teisėtus interesus.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą 2016 m. spalio mėnesį atliktos papildomos patikros ir jos rezultatų aspektu, pakankamai išanalizavo byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir priėjo išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka. Ginčijami administraciniai aktai tiek, kiek, remiantis laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ 2016 m. spalio 18 d. atlikto tyrimo duomenimis, konstatuojama, jog, kadangi lauke Nr. 1, kuris neatitinka ekologinės gamybos reikalavimų (P1), 2016 metais buvo auginamos avižos, o avižos buvo auginamos ir kituose laukuose, kurie atitinka ekologinės gamybos reikalavimus (E), t. y. paralelinė produkcija auginama skirtingų statusų laukuose (įprastinės ir ekologinės), šių metų derliaus avižos gali būti realizuojamos tik kaip įprastinė produkcija, pareiškėjui nurodant neauginti paralelinės produkcijos skirtingų statusų laukuose, bei pareiškėjui taikytos poveikio priemonės (produkcijos nesertifikavimas ir įspėjimas), atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo juos naikinti šioje dalyje.

42. Dėl atsakovo išvados, kad glifosatai buvo naudojami ir pareiškėjo 2015 metų grikių derliuje, teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus, jų priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys – atitikti teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą, viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014). Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai įvertinus įrodymus (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014).

43. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėju, kad nei 2016 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. PNU-K-16-00600, nei 2016 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. LSK-K-16-10732, kuriuose konstatuota, jog 2015 metais lauke Nr. 1 (17,03 ha, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, nėra jokių motyvų, kodėl AMPA likučiai (0,011 mg/kg), nustatyti 2016 m. spalio 4 d. iš lauko Nr. 1 paėmus ir ištyrus dirvožemio mėginį, patvirtina, kad 2015 metais šiame lauke nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Teismo posėdžio metu Įstaigos atstovas teigė, kad, remiantis jo patirtimi, tai, jog pareiškėjo lauke buvo rasti glifosatų skilimo produkto likučiai, o ne pats glifosatas, patvirtina, kad glifosatas buvo naudotas 2015 metais, tačiau jokios šiuos teiginius patvirtinančios kompetentingų subjektų išvados teismui nėra pateiktos. Byloje yra Įstaigos 2017 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. K-149 (IV t., b. l. 119), kurioje pateikti 7 laukų patikrinimo rezultatai (2 iš jų – to paties subjekto; 3 iš jų aptikta neleistinų medžiagų – 0,010 mg/kg, 0,011 mg/kg (pareiškėjo) ir 0,021 mg/kg), nors atsakovas buvo nurodęs, jog užterštos partijos grikiai buvo supirkti bendrai iš 14 Lietuvos ekologinės gamybos ūkių. Be to, atliekant patikrinimą UAB „Rimi Lietuva“, 2016 m. rugpjūčio 30 d. paimto grikių mėginio (mėginio atrinkimo aktas Nr. 16-223MA, I t., b. l. 44) 2016 m. rugsėjo 5–12 d. tyrimo laboratorijoje „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ metu nustatyta: AMPA – mažiau nei 0,01 mg/kg, glifosatas – 0,82 mg/kg. Byloje nėra duomenų apie glifosato irimo skirtumus dirvožemyje ir augalinėje medžiagoje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismui pateikti ginčijami atsakovo administraciniai aktai bei su jų priėmimu susijusi medžiaga nepatvirtina, jog 2015 metais lauke Nr. 1 nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, dėl ko šie administraciniai aktai minėtoje dalyje negali būti laikomi pagrįstais (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.) ir yra naikintini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).

44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi (2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833) 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo; arba 2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymas Teisės aktų registre buvo paskelbtas 2018 m. gruodžio 28 d., laikytina, kad jis įsigaliojo 2018 m. gruodžio 29 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.). Šioje byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2019 m. sausio 7 d. (IV t., b. l. 191), todėl vadovautinasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies redakcija, patvirtinta 2018 m. gruodžio 20 d. įstatyme Nr. XIII-1833.

45. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

46. Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017). Šiuo atveju pareiškėjas kėlė du reikalavimus: 1) panaikinti VšĮ „Ekoagros“ ekspertės D. B. 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. PNU-K-16-00600; ir 2) panaikinti VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. LSK-K-16-10732 „Dėl išduotų dokumentų“. Abu pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai yra naikintini iš dalies, t. y. toje dalyje, kurioje konstatuota, kad 2015 metais lauke Nr. 1 (17,03 ha, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo atstovo pabrėžtą pastarųjų atsakovo išvadų svarbą, šiuo atveju laikytina, kad buvo tenkinta pusė (50 proc.) skundo reikalavimų.

47. Bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1526-822/2015, 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1278-525/2019).

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kartu pateikia žyminio mokesčio (12 Eur) sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (IV t., b. l. 175). Pareiškėjas 2019 m. vasario 5 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovo atlyginimą už sumokėtą žyminį mokestį: pirmosios instancijos teisme – 23 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 12 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvo suformuluotas skunde ir apeliaciniame skunde, o žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti atitinkamai su skundu ir apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija sprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo pareiškėjui klausimą, o bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjui priteistino bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo dydis – 6 Eur (12 Eur x 50 proc.).

49. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau šio prašymo nekonkretizuoja ir nepateikia patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) nuostata, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, šis atsakovo prašymas nėra tenkinamas.

50. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra keistinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Be to, pareiškėjui priteisiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas – 6 Eur, prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas dalį dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti ir tenkinti pareiškėjo B. B. skundą iš dalies, t. y. panaikinti viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. PNU-K-16-00600 „Dėl ekologinės gamybos“ ir 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. LSK-K-16-10732 „Dėl išduotų dokumentų“ toje dalyje, kurioje konstatuota, kad 2015 metais lauke Nr. 1 (17,03 ha, kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų.

Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui B. B. iš atsakovo viešosios įstaigos „Ekoagros“ 6 Eur (šešis eurus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Pareiškėjo B. B. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Netenkinti atsakovo viešosios įstaigos „Ekoagros“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė