2017-07-28 Nr. AB-14545-3-65-3-00334-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-647-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00334-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. S. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. N30-1435 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (11.1)I-3634, ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjai motinystės pašalpą pagal 133,69 Eur dydžio dienos kompensuojamąjį uždarbį bei išmokėti neišmokėtą pašalpos skirtumą – 5 731,56 Eur.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjos J. S. atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė. Teismas priteisė pareiškėjai iš VSDFV Panevėžio skyriaus 22,50 Eur žyminio mokesčio.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs J. S. prašymą dėl 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2017 m. birželio 15 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą – priteisė jai iš VSDFV Panevėžio skyriaus 475,00 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. eI-201-739-2017 nagrinėjimu, atlyginimą.

Teismas nurodė, kad pareiškėja atsisakė skundo šioje byloje, nes atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimus, todėl turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašo jos naudai priteisti 550 Eur sumą, kurią sudaro: skundo viešojo administravimo institucijai dėl paskirtos motinystės pašalpos parengimas – 150 Eur; skundo administraciniam teismui surašymas – 250 Eur; prašymo dėl atsisakymo nuo skundo reikalavimų ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 150 Eur. Šioms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti yra pateikta 2016 m. gegužės 9 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 52, 2017 m. kovo 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2014/24, 2016 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymai, suteiktų teisinių paslaugų ataskaita.

Teismas, vertindamas pareiškėjos pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad minėti įrodymai yra tinkami. Bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas yra detalus ir aiškus. Pareiškėja už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 550 Eur ir tai patvirtina 2016 m. gegužės 9 d. bei 2017 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 9 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis Nr. 64 A, kuria pareiškėja pavedė advokatui A. N. atstovauti jos interesus rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant pareiškėją administracinėje byloje pirmosios instancijos teisme.

Spręsdamas dėl prašomos priteisti 150 Eur išlaidų sumos už pareiškėjos atstovo parengtą 2016 m. gegužės 27 d. skundą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo Nr. N30-1435“ teismas taikė Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1 punktą. Teismas nurodė, kad šio skundo parengimo paslauga suteikta 2016 m. II ketvirtyje, todėl yra aktualus 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis sudarė 756,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą, už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 0,3. Kadangi prašoma priteisti 150 Eur suma už šią teisinę paslaugą neviršijo Rekomendacijų 8.1 punkte nustatytų maksimalių dydžių, teismas ją priteisė pareiškėjai.

Teismas nurodė, kad nustatant priteistiną užmokesčio dydį už skundo teismui surašymą turi būti vadovaujamasi Rekomendacijų 8.2. punktu. Skundas teismui buvo pateiktas 2016 m. III ketvirtį. Užpraėjęs ketvirtis yra 2016 m. I ketvirtis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 748 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Įvertinęs jam paduoto skundo turinį bei apimtį, atliktą teisės normų ir teismų praktikos analizę, teisingumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad prašoma priteisti 250 Eur suma už skundo surašymą ir jo pateikimą teismui yra reali, atitinka Rekomendacijas, todėl atlygintina pareiškėjai.

Pareiškėja taip pat siekė gauti 150 Eur už prašymo dėl atsisakymo nuo skundo reikalavimų ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Teismas nustatė, kad minėtos paslaugos suteiktos 2017 m. II ketvirtį; vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2016 m. IV ketvirtį sudarė 822,80 Eur. Nors prašomos priteisti 150 Eur išlaidos už nurodytų dokumentų surašymą neviršija Rekomendacijų 8.16 ir 8.17 punktuose nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgęs į tai, kad šiais prašymais nebuvo sprendžiami sudėtingi teisinio pobūdžio klausimai, įvertinęs minėtų prašymų turinį bei apimtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas atlygintiną sumą sumažino iki 75 Eur.

III. Pareiškėja J. S. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį ir priteisti jai 150 Eur už pareiškimo dėl atsisakymo nuo skundo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą. Taip pat pareiškėja prašo atlyginti jai atstovavimo išlaidas, susijusias su atskirojo skundo surašymu.

Pareiškėja paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi turi pagrįstą teisinį lūkestį, kad visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos bus atlygintos. Pareiškėjos teigimu, 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. gegužės 3 d. buvo pateikti du savarankiški prašymai, todėl abiem atvejais teismas turėjo vadovautis Rekomendacijų 8.16 punktu. Kita vertus, net ir sutinkant su nutartyje išdėstyta teismo pozicija dėl Rekomendacijų 8.16 ir 8.17 punktų taikymo, maksimali atlygintina suma būtų 411,40 Eur, t. y. beveik 3 kartus didesnė nei patyrė pareiškėja. Be to, minėtų prašymų rengimas (iš viso 7 lapai) pareikalavo ženkliai daugiau laiko ir pastangų, nei kad teismas įvertino, todėl 150 Eur dydžio išlaidas nepagrįstai teismas sumažino iki 75 Eur.

Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimuose prieštarauja pareiškėjos atskirojo skundo tenkinimui.

Paaiškina, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti mažinamos atsižvelgiant į nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus. Šiuo atveju pareiškėja neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas. Be to, atskirajame skunde pareiškėja prašo teismo atlyginti atskirojo skundo parengimo išlaidas, tačiau konkretaus jų dydžio neįvardija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje keliamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pareiškėja nesutinka su šia nutartimi priteista teismo išlaidų suma ir prašo ją padidinti.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat privalu atsižvelgti į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, t. y. ar proceso šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 40 str. 4 d.) (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013, 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, aiškindama nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pabrėžė, jog ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos pinigų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017).

Analizuojamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos 150 Eur išlaidos už pareiškimo dėl atsisakymo nuo skundo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo surašymą buvo realiai patirtos. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir apskaičiuodamas minėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis taisyklėmis priėjo išvados, kad advokato suteiktų teisinių paslaugų turinys bei apimtis nėra visiškai adekvatūs gautam atlygiui, todėl pareiškėjai priteisė tik ½ šios sumos. Teisėjų kolegija, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo požiūriu patikrinusi J. S. sąnaudas, susijusias su 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. gegužės 3 d. procesinių dokumentų parengimu, pritaria Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties motyvams, kad jos yra aiškiai per didelės, todėl negali būti kompensuotos 100 procentų. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl Rekomendacijų 8.16 punkto taikymo lemiamos reikšmės neturi, nes kaip pažymi pati pareiškėja, maksimalios Rekomendacijose nustatytos atlygintinų išlaidų ribos konkrečiu atveju nebuvo peržengtos ir minėtas aspektas nelėmė dalies reikalavimo atmetimo. Be to, pažymėtina, jog kiekviena situacija dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra individuali.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas tinkamai nustatė teismo išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei jas įvertino, teisingai pritaikė proceso teisės normas, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti nėra pagrindo.

Atskirajame skunde pareiškėja suformulavo prašymą priteisti ir šio atskirojo skundo surašymo išlaidas, tačiau vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi savo išlaidų tiksliai neapskaičiavo ir nepagrindė, kas sudaro kliūtis išnagrinėti jos prašymą iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė