2022-04-07 Nr. AB-8317-4-16-3-00064-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1949-756/2022

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00064-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui A. D. D., jo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. D. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. D. prisistatančio asmens skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) piliečiu A. D. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., prisistatantis asmuo (toliau – ir Užsienietis), su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Migracijos departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64319 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybinėje sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skunde nurodoma:

3. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo tapatybė nustatyta, Užsienietis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, todėl jo veiksmai nesuteikia pagrindo vertinti, kad Užsienietis ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis nedaro pažeidimų, teikia pagalbą teismui, Tarnybai, Migracijos departamentui, todėl gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

4. Atsiliepime į skundą Migracijos departamentas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime nurodoma:

6. Pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio paprašė, kai buvo sulaikytas pareigūnų Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21S35600, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Migracijos departamentui, Komisija 2022 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-63, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino. Pareiškėjas laukia naujo sprendimo dėl prieglobsčio prašymo.

7. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybinę sieną neleistinoje vietoje, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prieglobsčio procedūros nagrinėjimo metu Užsienietis nepakankamai bendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, siekiant nustatyti jo tapatybę ir amžių, vengė tiesioginių klausimų.

8. Užsienietis vilkino prieglobsčio prašymo tyrimą ir klaidino pareigūnus, prisistatydamas nepilnamečiu, nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos kriminalistikos laboratorijoje atliktos amžiaus nustatymo ekspertizės metu nustatyta, kad asmuo yra pilnametis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

II. 9. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2022 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

10. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 5 dalimi, 1408 straipsnio 3, 5 dalimis.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodyta skunde, Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti tapatybę. Prašymų nagrinėjimo metu Užsienietis nepateikė nei originalių dokumentų, nei jų kopijų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė abstrakčią, netikslią, tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidino pateikdamas skirtingas ir melagingas asmens duomenų detales.

12. Be to, Užsienietis prisistatė nepilnamečiu asmeniu, nors Valstybės teismo medicinos tarnybos kriminalistikos laboratorijoje atliktos amžiaus nustatymo ekspertizės metu nustatyta, kad pareiškėjas yra pilnametis asmuo (duomenys neskelbtini).

13. Teismas nustatė, jog Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, sulaikytas pareigūnų 2021 m. rugpjūčio 17 d. pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21S35600, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2022 m. sausio 7 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-63, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino. Pareiškėjas laukia naujo Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio prašymo.

14. Pareiškėjas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 17 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog Užsienietis gali pasislėpti, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai 2022 m. vasario 4 d. priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. 22S64319 apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

16. Byloje nenustatyta, kad Migracijos departamento Sprendimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje neproporcingai varžytų asmens teises. Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog pritaikius švelnesnę priemonę, asmuo gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

17. Teismo vertinimu, taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio atstovo teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, jog asmens laikymo sąlygos yra prilyginamos kankinimui, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Užsienietis duomenų dėl gyvenimo sąlygų, kurios pažeistų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, nepateikė.

III. 18. Apeliaciniame skunde Užsienietis su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimu nesutinka, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Sprendimo dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo bei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma:

20. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

23. Lietuvos Respublikoje 2021 m. liepos 2 d. paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu taikytinas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

24. Pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2022 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą Nr. 22S14806 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Sprendimas gali būti skundžiamas. Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 17 d., sprendimas dėl prieglobsčio jam nesuteikimo dar nėra įsiteisėjęs, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

25. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai pėsčiomis, asmenų grupėje, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Prieglobsčio procedūros nagrinėjimo metu Užsienietis nepakankamai bendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tarnautojais ir įstaigų darbuotojais siekiant nustatyti jo tapatybę ir amžių. Užsienietis vilkino prieglobsčio prašymo tyrimą ir klaidino pareigūnus, prisistatydamas nepilnamečiu, nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos kriminalistikos laboratorijoje atliktos amžiaus nustatymo ekspertizės metu nustatyta, kad asmuo yra pilnametis. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra asmens tikslas.

26. Užsienietis apklausos metu vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, kalbėjo abstrakčiai, painiojosi. Užsieniečio papasakota istorija, Migracijos departamento vertinimu, nenuosekli ir pramanyta, sukurta tikslu gauti prieglobstį, paremta interpretacijomis apie patirtą ir galimą grėsmę jo asmeniui, todėl klaidinanti. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti – Migracijos departamentas priėmė sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių, tikrojo kelionės tikslo neatskleidimas), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

27. Migracijos departamentui atsisakius suteikti Užsieniečiui prieglobstį, Užsienietis gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į savo kilmės šalį, o jo paieška kaip asmens, kurio asmenybės duomenys nežinomi, bus apsunkinta arba neįmanoma.

28. Skundo teiginiai, kad Užsieniečiui turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), nepagrįsti. Jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalimi ir 113 straipsnio 4 dalies 5 punktu, būtų pagrindas sulaikyti pareiškėją. Ta aplinkybė, kad nėra sprendžiama dėl pareiškėjo sulaikymo, tik patvirtina, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino aplinkybę dėl grėsmės viešajai tvarkai nebuvimo. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, o buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

29. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas Centre laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba pernelyg suvaržomos jo teisės. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytų aplinkybių visumą, skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl tam tikrų išimtinių aplinkybių jam turėtų būti pritaikyta kita apgyvendinimo priemonė, jis turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje, taigi, byloje nepateikta jokių duomenų, kad jo teisės būtų pernelyg suvaržomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64319 dalies, kuria nuspręsta Užsienietį apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

31. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečio skundą atmetė ir neskyrė Užsieniečio prašytos alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės ribojimų, nurodydamas, jog asmuo nepateikė tapatybę patvirtinančių dokumentų, nurodė klaidingus duomenis apie savo amžių, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nenustatant judėjimo laisvės ribojimų neeliminuotų pagrįstos grėsmės, jog Užsienietis gali pasislėpti.

32. Apeliaciniame skunde Užsienietis teigia, jog įvertinus aplinkybes, nagrinėjamu atveju pagrįstai gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu.

34. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu per paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

35. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

36. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

37. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

38. Lietuvos Respublikoje 2021 m. liepos 2 d. paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių laikiną jų apgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.

39. Byloje nustatyta, jog Migracijos departamentas 2022 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą Nr. 22S14806, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Sprendimas gali būti skundžiamas. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 64 dalimi, galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas ir Užsienietis laikytinas prieglobsčio prašytoju Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

40. Teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybinę sieną neleistinoje vietoje, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas vertino, jog prieglobsčio procedūros nagrinėjimo metu Užsienietis nepakankamai bendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, siekiant nustatyti jo tapatybę ir amžių.

41. Byloje taip pat nustatyta, jog Užsienietis vilkino prieglobsčio prašymo tyrimą ir klaidino pareigūnus, prisistatydamas nepilnamečiu, nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos kriminalistikos laboratorijoje atliktos amžiaus nustatymo ekspertizės metu pripažinta, kad asmuo yra pilnametis, (duomenys neskelbtini), vengė tiesioginių atsakymų į klausimus. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog Užsienietis nepateikė originalių dokumentų ar jų kopijų, todėl priešingai nei nurodė Užsienietis, asmens tapatybė nėra nustatyta. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog asmuo nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

42. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių, kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taigi, egzistuoja pagrįsta tikimybė ir pagrindas daryti išvadą, jog netaikant judėjimo laisvės ribojimų, nagrinėjamu atveju nebūtų eliminuojama rizika, kad Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sutinka, jog nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog kol nėra priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje ir atskleisti tikrieji atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvai, įvertinus nustatytą Užsieniečio nebendradarbiavimo faktą ir išvykimo bei pasislėpimo riziką, judėjimo laisvės ribojimų taikymas yra tinkama ir proporcinga priemonė.

43. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas negarantuoja sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį (žr. 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021, 26 p.; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021, 18 p.).

44. Be to, byloje yra duomenų, jog Užsienietis 2022 m. kovo 1 d. dalyvavo riaušėse, išlaužė skiriamąsias pertvaras ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Įvertinus šią aplinkybę byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Atsižvelgus į Užsieniečio veiksmus bei tai, jog galutinis sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo nėra priimtas, todėl atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvai nėra galutinai nustatyti ir išaiškinti, Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas yra pagrįsta ir tinkama priemonė, deramai užtikrinanti balansą tarp asmens judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo.

45. Apibendrinant tai, kas nurodyta, nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) piliečiu A. D. D. prisistatančio asmens, apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė