384e7e75-9529-4e2c-8e44-39307349a9d9 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-83-407/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00401-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.4; 2.2.2.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Asmara“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo ir 2020 m. gegužės 13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Asmara“ ieÅ¡kinį atsakovams „Navigators Underwriting Limited“ (Å vedijos bendrovės „NUAL AB“ teisių perėmėja), V.

K. (V. K.) dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Mai Baltics“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Asmara“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Å vedijos bendrovės „NUAL AB“ (jos teisių perėmėjas „Navigators Underwriting Limited“, toliau – ir Draudikas, „Navigators Underwriting Limited“) ir V.

K. 69 904,94 Eur nuostolių atlyginimÄ , iÅ¡ atsakovės Å vedijos bendrovės „NUAL AB“ 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, iÅ¡ atsakovo V. K. 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad iš atsakovų priteistinus ieškovės nuostolius sudaro ieškovės kompensuota 67 978 Eur dydžio dingusio krovinio vertė, sumokėtas 1 500 Eur dydžio avansas, 300 Eur dydžio negautos pajamos bei su tuo susijusios 126,94 Eur dydžio ieškovės išlaidos, iš viso 69 904,94 Eur dydžio ieškovės nuostoliai.

3. PaaiÅ¡kino, kad 2016 m. kovo 22 d. ieÅ¡kovė UAB „Asmara“ už atlyginimÄ Ä¯sipareigojo užsakovui TOO „Interlink global services“ (toliau – ir pirminis vežėjas) pervežti buitinės įrangos krovinį iÅ¡ krovinio savininko SP.ZOO „Indesit company Polska“ krovinio pirkėjui OOO „Technodom operator“ marÅ¡rutu Lodzė, Lenkijos Respublika – Almata, Kazachstano Respublika. IeÅ¡kovė turėjo teisę perduoti krovinį kitam vežėjui. IeÅ¡kovė su UAB „SEDNA Logistics“ (toliau – ir vežėja), atstovaujama jos direktoriaus ir vienintelio akcininko V.

K., 2016 m. kovo 21 d. pasirašė krovinio pervežimo sutartį (toliau – Pervežimo sutartis), kuria vežėja įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovei pervežimo paslaugas pervežant ankščiau minėtÄ buitinės technikos krovinį iÅ¡ pasikrovimo vietos Lodzėje, Lenkijos Respublikoje, į pristatymo vietÄ Almatoje, Kazachstano Respublikoje. Pagal Pervežimo sutarties sÄ lygas vežėjai buvo draudžiama šį užsakymÄ perduoti trečiajai Å¡aliai, o vežėja galėjo pervežti Å¡ioje sutartyje nurodytus krovinius tik turėdama galiojantį CMR draudimo polisÄ .

4. Pervežamas krovinys, kurio vertė buvo 67 978 Eur, 2016 m. kovo 25 d. buvo prarastas. IeÅ¡kovė sužinojo, kad vežėja, pažeisdama Pervežimo sutarties esminę sÄ lygÄ (neturėjo draudimo), perdavė 67 978 Eur vertės krovinį vežti kitam vežėjui „FERITRANS, S.R.O.“ (toliau – ir faktinis vežėjas), kuris vežė jam priklausančia transporto priemone.

5. IeÅ¡kovė 2016 m. kovo 31 d. pateikė vežėjai pretenzijÄ kompensuoti patirtus nuostolius. UAB „SEDNA Logistics“ 2016 m. rugpjūčio 16 d. pranešė, kad pagal Pervežimo sutartį gabentas krovinys buvo apdraustas, pridėjo galiojantį „MARINE INSURANCE“ liudijimÄ Nr. UAPO160632 (toliau – Draudimo liudijimas) ir draudiko atstovo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės (toliau – UADBB) „MAI Baltics“ (toliau – Draudiko atstovas) patvirtinimÄ 2016 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡te „Dėl krovinių draudimo polisų“ bei nurodė ieÅ¡kovei kreiptis į jį dėl iÅ¡mokos už krovinio praradimÄ .

IeÅ¡kovė nedelsdama, 2016 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Draudiko atstovÄ , pranešė jam apie 2016 m. kovo 25 d. draudiminį įvykį ir nuostolius dėl dingusio krovinio, kuris buvo apdraustas pagal Draudimo liudijimÄ . IeÅ¡kovė 2016 m. lapkričio 29 d. pateikė Draudiko atstovui dokumentus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovė atsiskaitė su visais pagal pretenzijÄ ir yra bÅ«simos iÅ¡mokos gavėja.

6. Draudiko atstovas 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė atsakymÄ Ä¯ siųstÄ užklausÄ dėl Draudimo liudijimo, kuriame nurodė, kad atsakovo pateiktas Draudimo liudijimas yra niekinis. RaÅ¡te buvo pažymėta, kad draudimo sutartis buvo sudaryta apgaule, nuslepiant svarbiÄ informacijÄ apie rizikÄ nuo draudimo tarpininkės UADBB „MAI Baltics“, taigi turi bÅ«ti laikoma visa apimtimi niekine ir iÅ¡ jos negali bÅ«ti kildinamos jokios teisės ir pareigos Draudikui.

7. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad, nors vežėjai buvo pateikta pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas V. K. inicijavo ir iki Draudiko atstovo atsakymo užbaigė vežėjos neteisminę bankroto procedÅ«rÄ nedalyvaujant ieÅ¡kovei ir be ieÅ¡kovės žinios, atsakovas tai darė žinodamas apie galiojančiÄ prievolę ieÅ¡kovei pagal Pervežimo sutartį. Å iuo metu vežėja yra likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, o ieÅ¡kovės nuostoliai dėl vežėjai patikėto pervežti dingusio krovinio liko nekompensuoti.

8. IeÅ¡kovės teigimu, Draudikas privalo atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei. Jokios teisės normos nesuteikia teisės Draudikui vienaÅ¡aliÅ¡kai paskelbti apie draudimo sutarties (liudijimo) negaliojimÄ , bet suteikia teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo įmokos (premija) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1010 straipsnis), tačiau tokio reikalavimo Draudikas nepareiÅ¡kė. Nors CK 6.993 straipsnyje reglamentuojama draudėjo pareiga atskleisti informacijÄ prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, tačiau Draudikas Å¡ia CK nuostata nesivadovavo, bet rėmėsi CK 6.1010 straipsnio 1 dalimi.

9. Žalos atlyginimas iÅ¡ Draudiko priteistinas ir bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, kadangi ieÅ¡kovė laiku ir tinkamai 2016 m. rugpjūčio 19 d. Draudikui pranešė apie draudiminį įvykį, pateikė visÄ Draudiko praÅ¡omÄ informacijÄ , bendradarbiavo su Draudiku, tačiau Draudikas vilkino atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovės pretenzijÄ ir pateikė jį beveik po metų nuo pretenzijos gavimo, t. y. tik 2017 m. rugpjūčio 14 d. Draudiko atstovas patvirtino ieÅ¡kovei, kad vežėjos draudimo liudijimas galioja. O Draudikui nagrinėjant ieÅ¡kovės pretenzijÄ , vežėja bankrutavo. Draudikui uždelsus atsakymÄ dėl pretenzijos, ieÅ¡kovė neteko galimybės reikalauti iÅ¡ vežėjos atlyginti žalÄ dėl prarasto krovinio.

10. Atsakovas, kaip vienintelis vežėjos akcininkas ir vadovas, atsako ieÅ¡kovei. Nepriklausomai nuo to, ar pateiktas Draudimo liudijimas yra galiojantis, atsakovas pasirašė Pervežimo sutartį melagingai patvirtindamas ir neužtikrindamas, kad Å¡io užsakymo neperduos trečiajai Å¡aliai ir perveÅ¡ Å¡ioje sutartyje nurodytus krovinius pats, turėdamas galiojantį CMR draudimo liudijimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės atgauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ vežėjos, ieÅ¡kovė savarankiÅ¡ku pagrindu pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies, 2.87 straipsnio, 6.263 straipsnio 1 dalies normas prašė žalÄ priteisti ir iÅ¡ buvusio vežėjos įmonės akcininko bei vadovo, kuris prisiėmė vežėjos pareigas pagal Pervežimo sutartį.

11. Atsakovas, vežėjos akcininkas, de jure (teisiÅ¡kai) ir de facto (faktiÅ¡kai) vykdė vežėjos valdymo funkcijÄ , buvo vienintelis vadovas, direktorius. Atsakovo atsakomybė ieÅ¡kovei kyla už sprendimus dėl vežėjos vardu pagal Pervežimo sutartį prisiimtų prievolių nevykdymo ir netinkamo vykdymo. Be to, atsakovas, kaip vienintelis faktinis vežėjos vadovas (direktorius), turėjo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojaliu vežėjai, nenaudoti jos turto trečiojo asmens naudai gauti.

12. Atsakovo sprendimas sudaryti Pervežimo sutartį ir prisiimti iÅ¡ Å¡ios sutarties vežėjai kylančias pareigas, patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, nes, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, atsakovas žinojo, kad vežėja neturėjo reikalingų darbuotojų, priemonių, taigi ir galimybių Å¡iÄ sutartį įvykdyti neperduodama ieÅ¡kovės pervežimo užsakymo trečiajai Å¡aliai. Atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, nes sudarydamas Pervežimo sutartį jau žinojo, kad vežėja pažeis minėtÄ draudimÄ ir, atitinkamai, Pervežimo sutartį.

Atsakovas leido vežėjai pažeisti Å¡iuos sutartinius įsipareigojimus pats suorganizuodamas ieÅ¡kovės patikėto jam vežti krovinio perdavimÄ kitam vežėjui, neparÅ«pindamas galiojančio CMR draudimo liudijimo (kaip teigia Draudikas). Atsakovas arba tyčia siekė pažeisti Pervežimo sutartį ir kartu ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, arba tai darė dėl didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kusio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas.

13. Egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų atsakovo veiksmų ir vežėjos negalėjimo vykdyti prievolės ieÅ¡kovei, nes atsakovas neužtikrino tinkamo Pervežimo sutarties vykdymo. PrieÅ¡ingai, vykdė jÄ pažeisdamas Å¡alių sutartus draudimus ir jos vykdymo sÄ lygas, nesirÅ«pino, kad vežėja tinkamai įvykdytų savo sutartines pareigas ieÅ¡kovei, o tai sukėlė ieÅ¡kovei nuostolių, kurie iki Å¡iol yra neatlyginti. Draudikui uždelsus iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės pretenzijÄ , ieÅ¡kovė neteko galimybės reikalauti vežėjos atlyginti žalÄ dėl prarasto krovinio. Todėl, jei nebus priteista draudimo iÅ¡moka, Draudikas turi bendrais civilinės atsakomybės pagrindais atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ .

14. Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas atsakovas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo. Be to, abu atsakovus sieja bendra kaltė, nes jie abu turėjo tÄ pačiÄ pareigÄ elgtis taip, kad ieÅ¡kovei nepadarytų žalos. Taigi ieÅ¡kovė reikalauja atsakovų veiksmais padarytos bendros žalos atlyginimo, todėl su tuo susijusi solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) ir Å¡i įstatyminė prezumpcija galioja, kol nebus paneigta kitais leistinais įrodymais.

15. Atsakovas V. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovei buvo neabejotinai žinoma, jog UAB „SEDNA Logistics“ veikė kaip tarpininkė, nes ji pati savo transporto priemonių neturėjo, ir, nežiÅ«rint į tai, ieÅ¡kovė ir toliau bendradarbiaudavo su UAB „SEDNA Logistics“ ir teikdavo jai užsakymus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Pervežimo sutarties punktas, kuris, pasak ieÅ¡kovės, neva draudžia UAB „SEDNA Logistics“ surasti kitÄ vežėjÄ , reiÅ¡kia tai, jog negalima atskleisti konkrečios sutarties (kuri įvardijama kaip užsakymas) sÄ lygų trečiajam asmeniui.

Nei ieÅ¡kovė, nei UAB „SEDNA Logistics“ neturėjo savo transporto priemonių ir uždirbdavo iÅ¡imtinai tik iÅ¡ vežėjo suradimo, kuris nuveždavo krovinį už mažesnę kainÄ , negu viena iÅ¡ nurodytų įmonių gaudavo iÅ¡ siuntėjo arba kito tarpininko. UAB „SEDNA Logistics“, ieÅ¡kodama vežėjo, turėjo užtikrinti, kad jis turėtų draudimÄ . Tačiau, kadangi dažnai buvo vežama į Kazachstano RespublikÄ , o vietiniai vežėjai dažnai jokio draudimo neturėdavo, tokiu atveju draudimÄ pirkdavo pati UAB „SEDNA Logistics“.

Taigi nurodytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad ieÅ¡kovė netinkamai ir nesÄ Å¾iningai bando aiÅ¡kinti Pervežimo sutarties sÄ lygas.

16. IeÅ¡kovei neabejotinai buvo ir yra žinoma, kad krovinys dingo jį gabenant vežėjui „FERITRANS, S.R.O“. Be to, kÄ taip pat neabejotinai patvirtina ieÅ¡kinyje dėstoma ieÅ¡kovės pozicija, tiek UAB „SEDNA Logistics“, tiek ir vežėjas „FERITRANS, S.R.O.“, turėjo draudimÄ , taigi Å¡iuo atveju žalÄ privalo atlyginti arba „FERITRANS, S.R.O.“, arba UAB „SEDNA Logistics“ draudikai.

17. Atsakovas „Navigators Underwriting Limited“ ieÅ¡kinį prašė atmesti. Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju buvo sudaryta ne vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, o krovinio (t. y. turto) draudimo sutartis, pagal kuriÄ naudos gavėjas yra OOO „Technodom Operator“. Reikalavimas atsakovui reiÅ¡kiamas remiantis 2016 m. balandžio 5 d. iÅ¡duotu Draudimo liudijimu, pagal kurį buvo apdraustas 67 978 Eur vertės krovinys ir pagal sudarytos draudimo sutarties sÄ lygas kiekvienam įvykiui yra taikoma franÅ¡izė. Akivaizdu, kad Draudiko (atsakovo) atsakomybė yra ribota ir jis jokiu bÅ«du pagal krovinio draudimo sutartį negali bÅ«ti laikomas atsakingu už ieÅ¡kovės sumokėtÄ avansÄ , negautas pajamas ir kitas iÅ¡laidas. Dėl Å¡ių priežasčių reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimÄ solidariai iÅ¡ abiejų bendraatsakovių yra nepagrįstas ir atmestinas.

18. Akcentavo, kad UAB „SEDNA Logistics“ 2016 m kovo 29 d. kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu sudaryti krovinio draudimo sutartį nuo apgadinimo, sunaikinimo ar vagystės rizikų, kai pats krovinys, t. y. draudimo objektas, jau buvo pavogtas 2016 m. kovo 25 d., ir prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį atsakovas V. K. Draudiko apie vagystės faktÄ neinformavo. Draudimo sutartį akivaizdžiai buvo siekta sudaryti jau nesant draudimo intereso ir tik tikintis iÅ¡vengti nuostolių atlyginimo naÅ¡tos. Kaip buvo minėta, draudimo sutartis yra rizikos sutartis, ji skirta apsaugoti draudėjo (naudos gavėjo) interesus, prisiimant draudimo sutartyje numatyto draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, tačiau Å¡iuo atveju jokios rizikos atsiradimo tikimybės nebuvo – draudimo objektas jau buvo pagrobtas prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį.

19. Be to, šiuo atveju atsakovo atsakomybei pagal ginčo draudimo sutartį neturi teisinės reikšmės atsakovo V. K. veiksmai ieškovės ar bankrutavusios UAB „SEDNA Logistics“ atžvilgiu, kadangi buvo sudaryta konkretaus krovinio draudimo sutartis, o ne apdrausta UAB „SEDNA Logistics“ civilinė atsakomybė ar krovinių vežėjo (CMR) atsakomybė, ar paties V. K. civilinė atsakomybė.

20. Trečiasis asmuo UADDB „MAI Baltics“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Papildomai pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d., vykdant iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų vidinį auditÄ , buvo pastebėta, jog sÄ skaita už Draudimo liudijimÄ nebuvo apmokėta, taigi 2016 m. rugpjūčio 11 d. UAB „SEDNA Logistics“ buvo persiųsta informacija apie įsiskolinimÄ . TÄ pačiÄ dienÄ UAB „SEDNA Logistics“ atsiuntė užklausÄ dėl Draudimo liudijimo galiojimo ir nedelsiant apmokėjo 2016 m. gegužės 4 d. siųstÄ sÄ skaitÄ už Draudimo liudijimÄ . Darbuotoja, nežinodama nuslėptų aplinkybių, klaidingai patvirtino, kad Draudimo liudijimas yra galiojantis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė 21. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

22. Pirmosios instancijos teismas atsakovo ir trečiojo asmens argumentus pripažino pagrįstais ir atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovo Draudiko „Navigators Underwriting Limited“ atžvilgiu. Teismas iÅ¡ Draudimo liudijimo nustatė, kad jis sudarytas Vilniuje, 2016 m. balandžio 5 d., draudimo laikotarpis nuo 2016 m. kovo 25 d. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog krovinys prarastas kovo 25 d. – kovo 29 d. Å ias aplinkybes nurodė tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai, jos užfiksuotos ir kituose įrodymuose – Å¡alių susiraÅ¡inėjimo medžiagoje, oficialiuose Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos ikiteisminių institucijų atliktuose tyrimuose.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sudarant draudimo sutartį krovinio dingimo faktas jau buvo žinomas tiek UAB „SEDNA Logistics“, tiek atsakovui V. K., tiek ieÅ¡kovei, tačiau Å¡i informacija Draudikui nebuvo atskleista, taigi buvo pažeisti draudimo sutarties reikalavimai, draudimo sÄ lygos ir draudimo taisyklės, CK 6.993 straipsnis. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad draudimo apsauga nagrinėjamam įvykiui negaliojo, draudimo rizikos atsiradimo galimybė jau neegzistavo, nes krovinys buvo pagrobtas, todėl sprendė, nėra teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 69 904,94 Eur patirtų nuostolių.

23. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti žalÄ iÅ¡ Draudiko bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Teismas iÅ¡ bylos duomenų nustatė, kad Draudikui informacija apie žalÄ buvo pateikta 2016 m. rugpjūčio 19 d. UAB „SEDNA Logistics“ 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo Protokolu Nr. 1 nutarta vykdyti bankroto procedÅ«ras ne teismo tvarka, administratoriumi paskirta UAB „Abadona“, įmonė iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro 2017 m. sausio 6 d. Teismas, įvertinęs tai, kad bankroto procedÅ«ros pradėtos ankstyvame etape, bankroto procesas vyko nepriklausomai nuo draudiminio tyrimo, Å¡alių nesieja jokie bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, sprendė, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog yra nustatyti atsakovo kalti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys ir tai sudarytų pagrindÄ taikyti jam atsakomybę ieÅ¡kovės nurodytais pagrindais.

24. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad atsakovas V. K., kaip įmonės vadovas ir akcininkas, pažeidė Pervežimo sutarties esmines sÄ lygas dėl draudimo užsakymÄ perduoti trečiajai Å¡aliai ir tai, jog vežėja pervežimÄ gali vykdyti tik turėdama galiojantį CMR draudimo liudijimÄ . Tačiau, iÅ¡tyręs įrodymų visumÄ , teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Å¡iuos neteisėtus veiksmus atsakovas V. K. atliko tyčia ar dėl didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas.

25. Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir UAB „SEDNA Logistics“ buvo susiklostę ne vienkartiniai pervežimo santykiai, ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad UAB „SEDNA Logistics“ veikia kaip tarpininkė, nes ji neturėjo savo transporto priemonių, įmonė neturėjo Kelių transporto veiklos licencijos. Pagal 2016 m. kovo 21 d. Krovinio vežimo – užsakymo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „SEDNA Logistics“ ir vežėjo „FERITRANS, S.R.O“, faktinis vežėjas įsipareigojo turėti galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimÄ , CMR krovinio draudimÄ .

Taigi, įvertinęs šios sutarties nuostatas, teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog V. K. veiksmai dėl krovinio perdavimo, krovinio draudimo sutarčių sudarymo yra tyčiniai ar nepateisinamai aplaidūs. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo krovinys dingo dėl neteisėtų vežėjo „FERITRANS, S.R.O“ veiksmų – krovinio pagrobimo. Teismo vertinimu, byloje nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, priežastinis ryšys yra per daug nutolęs (CK 6.247 straipsnis).

Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti, kad atsakovas V. K. ar UAB „SEDNA Logistics“ bÅ«tų susijusi su krovinio dingimu.

26. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 13 straipsnio 5 dalimi, 10 straipsnio 7 dalies 8 punktu, informacija apie įmonei iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ yra vieÅ¡a. Atsakovas nepripažįsta fakto, kad įmonė skolinga ieÅ¡kovei, byloje taip pat nėra duomenų, jog bankroto administratorius bÅ«tų nustatęs teisinį pagrindÄ pripažinti ieÅ¡kovę bankrutuojančios kreditore. Todėl nėra teisinio pagrindo atsakovÄ laikyti atsakingu už ieÅ¡kovės neįtraukimÄ bankrutavusios įmonės kreditore.

27. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui V. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Asmara“ 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pažymėjo, kad teismas Å¡ioje byloje priimdamas sprendimÄ iÅ¡sprendė tik dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ . Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovo V. K. bendra patirtų iÅ¡laidų suma sudaro 3 117,80 Eur, į bylÄ pateikti Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai, tačiau teismo sprendime pasisakyta tik dėl atsakovo patirtų 2 217,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 28. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Asmara“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimÄ bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. papildomÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 28.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Draudimo liudijime nurodytas draudėjas „Sedna“, vežėja UAB „Sedna“.

Be to, teismas konstatavo, kad bÅ«tent draudėjui teko pareiga atskleisti su draudimu susijusias aplinkybes. Taigi, teismui nustačius, kad draudėja UAB „Sedna“ nevykdė pareigos draudikui atskleisti informacijos ir dėl to nagrinėjamam įvykiui netekus draudiminės apsaugos, Å¡iai bendrovei gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, gali kilti draudėjos UAB „Sedna“ atsakomybės klausimas. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktos į bylÄ UAB „Sedna“ teisių ir pareigų, o tai sudaro pagrindÄ panaikinti priimtÄ teismo sprendimÄ dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. 28.2.

Iki bylos nagrinėjimo pradžios ir teisminio nagrinėjimo metu Draudiko atstovai nuolat kaitaliojo prieÅ¡taringas pozicijas dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindimo ir Draudimo liudijimui taikytinos teisės. IeÅ¡kovės teigimu, byloje liko nenustatyta, kokia teisė taikytina Draudimo liudijimui – Å¡alių sutarta ar draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė (CK 1.37 straipsnio 1, 6 dalys). IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, kad Krovinių draudimo taisyklių MIE-001 (toliau – ir Krovinių draudimo taisyklės) 1.1 papunktyje nurodyta, kad Draudikas – AB „Lietuvos draudimas“, taigi laiko, kad iÅ¡ tiesų galiojančių taisyklių nėra, o į bylÄ pateiktos fiktyvios, nes Draudiko atstovas dar 2015 m. gruodžio 7 d. elektroniniu paÅ¡tu siųstame pristatyme vežėjai nurodė, kad kroviniai draudžiami naujausiomis draudimo taisyklėmis Institute Cargo Caluse (A) (Instituto krovinių sÄ lygos, toliau – ir ICC (A) 2009 m.), kurios buvo atsiųstos su elektroniniu laiÅ¡ku. 28.3.

IÅ¡ atsakovo V. K. paaiÅ¡kinimų teismui galima pagrįstai spręsti, kad draudėjas nebuvo supažindintas su naujų Draudiko atstovų pateiktomis nesÄ sajomis su Å¡ia byla AB „Lietuvos draudimas“ taisyklėmis. Nors draudimo sutarties Å¡alys savo susitarimu bet kada gali pakeisti anksčiau pasirinktÄ sutartinei prievolei taikytinÄ teisę kita teise, tačiau taikytinos teisės pakeitimas atgaline data negali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis, įskaitant ieÅ¡kovę, ir nepadaro sutarties negaliojančios.

Todėl turėjo bÅ«ti taikytos Draudiko atstovo trečiojo asmens UADBB „MAI Baltics“ pateiktos krovinių draudimo sÄ lygos ICC (A) 2009 m. Tačiau suklaidintas teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė AB „Lietuvos draudimas“ taisykles, todėl pažeidė imperatyvias CK 1.37 straipsnio 1, 2 dalių normas. 28.4. Sprendimas naikintinas dėl prielaidomis ir netaikytina teise netinkamai nustatytos draudimo apsaugos galiojimo pradžios. Teismas pasirėmė prielaida, kad, tikėtina, jog vežėjo „FERITRANS, S.R.O.“ vežamas krovinys jo ir buvo pagrobtas (ginčijamo sprendimo 108 punktas), tačiau tokios prielaidos nepatvirtina jokie teismo aptarti įrodymai.

Be to, teismas neatsižvelgė į minėtÄ prielaidÄ paneigiančius atsakovo V. K. ir jo atstovo paaiÅ¡kinimus bei pateiktus įrodymus, kad iki Å¡ios bylos nagrinėjimo pabaigos nebuvo gauta jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog apdraustas krovinys buvo pavogtas ir kada jis dingo. Teismas neįvertino, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. Čekijos Respublikos policijos nutarimu byla dėl nusikalstamos „FERITRANS, S.R.O.“ veiklos atidėta remiantis Baudžiamojo kodekso 159a straipsnio 5 d., nenustačius ir neidentifikavus asmenų, kurie atliko sukčiavimo veiklÄ ir pasisavino krovinį. 28.5.

Teismo motyvuose gausu tarpusavio prieÅ¡taravimų, kurios neleidžiamos teismo sprendimuose. Pavyzdžiui, nustatęs, kad kovo 29 d. 9.19 val. negali susisiekti su vežėju, kuriam atiduotas draustas krovinys, teismas čia pat nemotyvuotai konstatuoja prieÅ¡ingÄ aplinkybę, kad draudimo sutartis sudaryta 2016 m. balandžio 5 d. (ginčijamo sprendimo 114 punktas). Taigi, pripažinęs, kad kovo 29 d. perduotas apdraustas krovinys (o tai visiÅ¡kai atitinka taikytinų draudimo sÄ lygų 8.1 papunktį), negali to neigti konstatuodamas, kad draudimo sutartis sudaryta 2016 m. balandžio 5 d.

Be to, Draudiko atstovas, bÅ«damas rÅ«pestingas, turėjo Å¡iÄ informacijÄ pasitikrinti, rinkti papildomÄ informacijÄ , nes informavimo pareiga pagal įstatymÄ nustatyta abiem sutarties Å¡alims – ir draudikui, ir draudėjui. 28.6. Å ioje byloje buvo surinkti įrodymai, kad Draudiko atstovas savo pareigas vykdė itin aplaidžiai. Konkrečiai, iÅ¡siuntė Draudimo liudijimÄ ir sÄ skaitÄ apmokėjimui ne vežėjui ar jo atstovui atsakovui V. K., tačiau faktiniam vežėjui, dėl to vežėja negavo Draudimo liudijimo, sÄ skaitos ir negalėjo jos apmokėti.

Akivaizdu, kad tai turėjo įtakos ir tolimesniam vežėjos pareigos informuoti DraudikÄ apie įvykį vykdymui. 28.7. Kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra Å¡alies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, todėl, ieÅ¡kovės įsitikinimu, Draudiko nustatyta tvarka nepareiÅ¡kus reikalavimo pripažinti Draudimo liudijimÄ niekiniu, teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad draudimo apsauga nagrinėjamam įvykiui negaliojo.

Todėl sprendimas Å¡ioje dalyje savarankiÅ¡ku pagrindu naikintinas, teismui išėjus už byloje spręstų reikalavimo ribų, nesuteikus ieÅ¡kovei teisės apsiginti nuo byloje nepareikÅ¡to reikalavimo. 28.8. Teismas nepagrįstai nustatė, kad informacija nebuvo atskleista Draudikui, tuo pažeidžiant draudimo sutarties reikalavimus, draudimo sÄ lygas ir draudimo taisykles, CK 6.993 straipsnį. Teismas nenurodė, kokia kaltės forma pasireiÅ¡kė CK 6.993 straipsnio pareigos pažeidimas (tyčia ar neatsargumu) ir kokias pasekmes jis taiko.

Tačiau Å¡ioje byloje Draudikas ir jo atstovai neįrodinėjo, kad draudėjas suteikė Draudikui melagingÄ informacijÄ , be to, Draudikas nereikalavo pripažinti Draudimo liudijimo negaliojančiu. CK 6.993 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, jog draudėjas galimai dėl neatsargumo nepateikė Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, tai draudikas privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Å¡ių aplinkybių sužinojimo pasiÅ«lyti draudėjui pakeisti draudimo sutartį.

Tačiau tokio pasiÅ«lymo Draudikas ir jo atstovas nepateikė. PrieÅ¡ingai, 2016 m. rugpjūčio 29 d. užregistravo šį atvejį ir nurodė, kad sprendžia klausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo. 28.9. Atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , Draudikas nesivadovavo CK 6.993 straipsnio nuostata, bet rėmėsi CK 6.1010 straipsnio 1 dalimi, numatančia draudėjo pareigÄ praneÅ¡ti apie draudimo sutarties galiojimo metu iÅ¡ esmės pasikeitusias draudimo sutartyje numatytas aplinkybes ar rizikos padidėjimÄ .

Draudiko atstovas nuosekliai laikėsi šios pozicijos visame susirašinėjime dėl įvykio pripažinimo draudiminiu. Ši Draudiko pozicija patvirtina, kad Draudikas pripažino, jog draudimo sutartis buvo sudaryta ir ginčo draudimo sutartis galiojo, o tai paneigia teismo padarytas priešingas išvadas. Teismas be motyvų ignoravo įstatymo preziumuojamas aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo šalys yra atleistos. 28.10. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, kad UAB „SEDNA Logistics“ bankroto procedūros pradėtos ankstyvame etape, kadangi nepateiktas tokio vertinimo teisinis pagrindas.

Nei sutartis, nei įstatymai nenumato draudiminio tyrimo etapų. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DÄ®) 98 straipsnio 2 dalis numato, kad draudimo iÅ¡moka privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes, pasekmes ir draudimo iÅ¡mokos dydį. Tarpusavio sutartyse Draudikas ir jo atstovai nustatė itin trumpus praneÅ¡imo apie pretenzijas ir jų perdavimo terminus: Draudiko atstovas įsipareigojo informuoti DraudikÄ apie pretenzijas dėl bet kokių veiksmų per 2 darbo dienas, o dėl iÅ¡mokų privaloma kreiptis į iÅ¡mokų vertinimo ekspertÄ per 24 valandas.

Tačiau gavęs 2016 m. rugpjūčio 19 d. ieÅ¡kovės pretenzijÄ apie draudimo įvykį, 2016 m. rugpjūčio 29 d. užregistravęs šį atvejį ir nurodęs, kad sprendžia klausimÄ dėl iÅ¡mokos mokėjimo, Draudiko atstovas nebaigė spręsti Å¡io klausimo nei tarpusavio sutartyse, nei DÄ® numatytais terminais, vangiai atsakydamas ieÅ¡kovei, kokių papildomų dokumentų reikia sprendimui dėl iÅ¡mokos priimti, taip pat sugalvodamas vis naujų praÅ¡ymų ir priežasčių sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos atidėliojimui, tuo pačiu vis patvirtindamas, kad iÅ¡mokos klausimas vis dar sprendžiamas.

Draudiko atstovas tik 2017 m. liepos 18 d. informavo ieÅ¡kovę, kad neužbaigtas žalos administravimas ir preliminariai buvo sprendžiamas klausimas dėl įvykio pripažinimo draudiminiu. Draudiko neatsakingÄ ir aplaidų pareigų kuo greičiau iÅ¡tirti draudiminį įvykį vykdymÄ patvirtina vien tik ta aplinkybė, kad Draudiko atstovas po 2017 m. sausio 9 d. vežėjos iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro, paskyrė ekspertams atlikti ginčo situacijos tyrimÄ , su kuriuo supažindino ieÅ¡kovę tik 2017 m. rugpjūčio 14 d.

Draudikas vilkino nagrinėjimo procedÅ«ras, savo pareigas operatyviai iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės pretenzijÄ vykdė aplaidžiai ir nesÄ Å¾iningai. Todėl, nors ir Å¡alių nesieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, tačiau Draudikas žinojo apie vežėjos ketinimus bankrutuoti, tačiau vilkino ieÅ¡kovės pretenzijos iÅ¡sprendimÄ . Kadangi neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas atsakovas prisidėjo prie žalos ieÅ¡kovei atsiradimo, tai to nereikia tiksliai nustatyti. Tačiau teismas pats ex officio (savo iniciatyva) galėjo taikyti dalinę atsakomybę. 28.11.

Nesutiktina su teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovas V. K. neatliko teismo konstatuotų neteisėtų veiksmų tyčia ar dėl didelio neatsargumo, o priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡io atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei kilusios žalos per daug nutolęs. Teismas atsižvelgė tik į atsakovo V. K. su atsiliepimu pateiktus įrodymus, tačiau nepaneigė ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, kad vežėja turėjo savo vardu registruotų transporto priemonių, bet po krovinio dingimo 2016 m. balandžio mėnesį nedelsiant jas pardavė, o vėliau dar ir bankrutavo ne teismo tvarka, nepraneÅ¡usi apie tai ieÅ¡kovei, nors gavo pretenzijÄ ir jos neginčijo. 28.12.

Atsakovo V. K. neteisėtų veiksmų negali paneigti aplinkybė, kad jis pareigÄ turėti galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimÄ perkėlė pagal tarpusavio sutartį faktiniam vežėjui „FERITRANS S.R.O.“ Å iuo atveju teismas neaptarė visų priežastinio ryÅ¡io aspektų. Atsakovas V. K. jau atsiliepime pripažino, kad dažnai vietiniai vežėjai jokio draudimo neturėdavo ir kad tokiu atveju draudimÄ pirkdavo pats. Taigi atsakovas aiÅ¡kiai patvirtino, kad jis suprato, jog pačiai vežėjai pagal Pervežimo sutartį kilo pareiga apdrausti pervežamus ieÅ¡kovės krovinius.

Å ios pareigos vykdymÄ patvirtina ne tik atsakovo V. K. pateiktas bendradarbiavimo su Draudiko atstovu susiraÅ¡inėjimas, bet ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai, pavyzdžiui, Draudiko pateiktas susiraÅ¡inėjimas dėl net 6 skirtingų polisų persiuntimo vežėjai apmokėjimui. Be to, savo elgesiu po Pervežimo sutarties sudarymo vežėja ir jos savininkas bei vienintelis atstovas atsakovas V. K. visiÅ¡kai pripažino savo prievolę apdrausti pervežamÄ krovinį: draudė pagal Pervežimo sutartį vežtÄ krovinį pas DraudikÄ , susiraÅ¡inėjo su Draudiko atstovu, gavo Draudimo liudijimÄ , priminimus apie draudimo įmokos nesumokėjimÄ , sumokėjo draudimo įmokÄ už Draudimo liudijimÄ , dalyvavo draudiminio įvykio tyrime, teikė medžiagÄ Draudiko atstovui.

Todėl tokia vežėjo praktika patvirtina sutartinę vežėjo prievolę apdrausti pagal Pervežimo sutartį pervežamus ieÅ¡kovės krovinius ir nepaÅ¡alina atsakovo kaltės nei dėl krovinio perdavimo kitam vežėjui, nei dėl neapsidraudimo. Å ie teismo neįvertinti įrodymai patvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų (krovinio neapdraudimÄ vežėjo vardu) priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis ir tyčinę atsakovo kaltę. 28.13. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareigos turėti galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimÄ pagal sutartį perkėlimas pagal tarpusavio sutartį faktiniam vežėjui yra neįmanomas pagal Pervežimo sutarties sÄ lygas, nes su tuo ieÅ¡kovė turėjo sutikti aiÅ¡kiai ir neabejotinai pareikÅ¡dama.

Tokio privalomo ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimo įrodymų byloje nėra pateikta. Vežėja neturėjo civilinės atsakomybės draudimo, nors tai buvo įsipareigojusi Pervežimo sutartimi. Atsakovas V. K., kaip vežėjos atstovas, pas DraudikÄ apdraudė ne vežėjos civilinę atsakomybę (CMR), bet krovinį (Cargo). 28.14. Å ioje byloje priežastiniam ryÅ¡iui nustatyti reikÅ¡minga ne tik tai, dėl kieno neteisėtų veiksmų dingo ginčo krovinys, bet ir tai, kad dėl kitų asmenų faktinių veiksmų kilusi žala ieÅ¡kovei nėra atlyginta.

BÅ«tent priežastiniam ryÅ¡iui svarbus ne tiek pats krovinio dingimo faktas, kiek aplinkybės, ar sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai atsakovas V. K. pasirÅ«pino, kad dėl galimo krovinio dingimo kilę nuostoliai ieÅ¡kovei bÅ«tų atlyginti visiÅ¡kai, taip pat, ar atsakovas rÅ«pestingai ir apdairiai atliko viskÄ , kas nuo jo priklausė, jog ieÅ¡kovė galėtų pasinaudoti teise į nuostolių atlyginimÄ . 28.15. Panaikinus spendimÄ , naikintinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas bei papildomas sprendimas.

Be to, papildomas sprendimas naikintinas, nes atsakovas V. K. tik 2020 m. balandžio 28 d. pareiÅ¡kime dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodė Å¡ių iÅ¡laidų apskaičiavimÄ ir pagrindimÄ . Taigi CPK reikalaujamas praÅ¡ymas su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu buvo pateiktas tik po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

29. Atsakovas „Navigators Underwriting Limited“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 29.1. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje neformulavo reikalavimo dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, t. y. reikalavimo dėl prievolės įvykdymo natÅ«ra. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje suformulavo reikalavimÄ , kad jai bÅ«tų solidariai iÅ¡ atsakovo „Navigators Underwriting Limited“ ir kito atsakovo V. K. priteistas 69 904,94 Eur nuostolių atlyginimas.

Kitaip sakant, ieÅ¡kovė prašė taikyti civilinės atsakomybės institutÄ abiejų atsakovų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Taigi ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde negali reikÅ¡ti naujo reikalavimo, t. y. reikalavimo priteisti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo, nes toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. 29.2.

Nustatytu terminu nesumokėjus draudimo įmokos, Draudimo liudijimas, kaip draudiko pasiÅ«lymas sudaryti draudimo sutartį jame numatytomis sÄ lygomis, nebuvo akceptuotas, todėl ginčo draudimo sutartis negali bÅ«ti vertinama kaip sudaryta ir galiojanti. Tik 2016 m. rugpjūčio 11 d., po to, kai trečiasis asmuo persiuntė UAB „SEDNA Logistics“ informacijÄ apie įsiskolinimÄ dėl Draudimo liudijimo V. K., tikėtina, vien tik siekdamas gauti trečiojo asmens patvirtinimÄ dėl Draudimo liudijimo galiojimo, 2016 m. gegužės 4 d. siųsta sÄ skaita už Draudimo liudijimo iÅ¡davimÄ buvo apmokėta. 29.3.

Draudimo liudijime yra aiškiai nurodoma, kad draudimo išmoka yra mokama krovinio pirkėjui (gavėjui), t. y. OOO „Technodom operator“. Net jeigu ir būtų daroma prielaida, kad ginčo draudimo sutartis buvo sudaryta ir galioja, tai būtų krovinio draudimo sutartis, t. y. turto draudimo sutartis, o ne vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Draudimo sutarties šalys (draudėjas ir draudikas) nesiekė susitarti, kad draudimo sutartimi be krovinio pirkėjo (gavėjo), t. y. OOO „Technodom operator“, draudimo intereso būtų draudžiamas kitų asmenų draudimo interesas.

Todėl, vadovaujantis Draudimo liudijimu ir DÄ® 103 straipsniu, ginčo Draudimo sutartimi sukurta apsauga galėjo apimti tik krovinio pirkėjo (gavėjo), t. y. OOO „Technodom operator“ nuostolius, kuriuos jis galėjo patirti dėl jam priklausančio krovinio vagystės. IeÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ji faktiÅ¡kai bÅ«tų mokėjusi kokias nors sumas už prarastÄ krovinį. IeÅ¡kovės pateiktoje Žalos kompensavimo sutartyje yra kalbama apie reikalavimo į sÄ skaitÄ Nr. 9646000648 perleidimÄ .

Vis dėlto, reikalavimo į sÄ skaitÄ perleidimas nėra reikalavimo į draudimo iÅ¡mokÄ perleidimas, tuo labiau, kad žalos kompensavimo sutartis sudaryta ne tarp OOO „Technodom operator“ ir ieÅ¡kovės, o tarp ieÅ¡kovės ir TOO „Interlink global services“. 29.4. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių galima teigti, kad dėl Draudimo sutarties sudarymo į atsakovÄ , veikiantį per trečiÄ jį asmenį, kreipėsi bÅ«tent UAB „SEDNA Logistic“, atstovaujama vadovo V. K.. Taigi asmuo, kuris kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo sutarties sudarymo, t. y. draudėju buvo UAB „SEDNA Logistic“.

Dar daugiau, Draudimo liudijime yra nurodyta, kad UAB „SEDNA“ yra apdraustasis, o ne draudėjas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė jokių UAB „SEDNA“ materialių teisių ar pareigų, t. y. nenustatė, nepripažino, nepakeitė ar nepanaikino jokių iš Draudimo sutarties kylančių teisių ar pareigų. Kita vertus, jeigu ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad draudėju turėtų būti UAB „SEDNA“, tokiu atveju ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindas dėl draudimo teisinių santykių yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovė jokių sutartinių pervežimo teisinių santykių su UAB „SEDNA“ neturėjo, todėl negalėjo turėti ir jokio suinteresuotumo dėl Draudimo sutarties sudarymo. 29.5.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu niekada nesirėmė, kad santykiams, kylantiems iÅ¡ Draudimo sutarties, turėtų bÅ«ti taikoma Anglijos teisė. Pati ieÅ¡kovė taip pat neįrodinėjo, kad ginčo draudimo santykiams turėtų bÅ«ti taikoma Anglijos teisė. Taigi, byloje dalyvaujantiems asmenims nesiremiant Anglijos teise ir neteikiant įrodymų dėl jos taikymo, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisėtai draudimo teisiniams santykiams taikė Lietuvos Respublikos teisę. 29.6. Lietuvos Respublikoje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ne dėl to, kad nebuvo nustatytas nusikaltimo faktas (krovinio vagystė / pagrobimas), o dėl to, kad Å¡is nusikaltimas buvo įvykdytas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Čekijos Respublikos policijos nutarimu byla dėl nusikalstamos „FERITRANS S.R.O“ veiklos buvo atidėta nenustačius ir neidentifikavus asmenų, kurie atliko sukčiavimo veiksmus ir pasisavino krovinį. Pažymėtina, kad byla nėra nutraukta, o tik sustabdyta, o tai reiÅ¡kia, jog pats krovinio vagystės faktas yra nustatytas, bet kol kas nėra nustatyti asmenys, įvykdę nusikalstamÄ veikÄ . 29.7. ICC (A) 2009 m. 8.1 papunktyje yra nurodyta, kad draudimas įsigalioja atsižvelgiant į 11 punktÄ .

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Å¡ių sÄ lygų 11.1 papunktį, kad žala bÅ«tų atlyginta pagal draudimÄ , apdraustasis privalo žalos atsiradimo metu turėti draudžiamÄ jį interesÄ apdraustojo objekto atžvilgiu. Pagal 11.2 papunktį apdraustasis turi teisę į apdraustos žalos, kuri atsirado per šį draudimo laikÄ , atlyginimÄ , nepaisant to, kad nuostoliai įvyko iki draudimo sutarties sudarymo, nebent apdraustasis žinojo apie žalÄ , o Draudikai – ne. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai konstatavo, kad iÅ¡ bylos duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas V.

K., veikęs UAB „SEDNA Logistics“ vardu, iki Draudimo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo jau žinojo apie įvykio egzistavimÄ , tačiau Å¡ios esminės informacijos neatskleidė Draudikui prieÅ¡ sudarydamas Draudimo sutartį 2016 m. balandžio 5 d. Å i data Draudimo liudijime nurodoma kaip jo iÅ¡davimo data. 29.8. InformacijÄ apie krovinio vagystę prieÅ¡ ginčo Draudimo sutarties sudarymÄ Å¾inojo UAB „SEDNA Logistics“, veikdama per savo vadovÄ V. K.. Å ios aplinkybės draudžiantis nuo vagystės rizikos savaime reiÅ¡kia aplinkybes, kurios yra atskleistinos draudikui, nes, prieÅ¡ingu atveju, draudimo sutartis negali bÅ«ti laikoma teisėtai sudaryta ir galiojanti.

Jeigu draudikas prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį klaustų draudėjo ir rinktų informacijÄ apie tai, ar nėra įvykęs draudžiamasis įvykis, tai neatitiktų protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų. Tuo tarpu informacija, bÅ«tina Draudimo sutarties sudarymui apie draudėjÄ , t. y UAB „SEDNA Logistics“, buvo surinkta, jo, kaip draudėjo, rizika įvertinta ir draudimo įmoka buvo apskaičiuota. 29.9. Bylos aplinkybės patvirtina, kad, siekiant sudaryti ginčo draudimo sutartį, UAB „SEDNA Logistics“ tyčia, žinodama, kad krovinio vagystė jau yra įvykusi, nuslėpė Å¡iÄ informacijÄ ir jos neatskleidė atsakovui.

Žinodamas informacijÄ apie tai, kad krovinys buvo pavogtas, joks draudikas nesudarytų draudimo sutarties, nes tokiu atveju draudimo sutarties sudarymas prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.996 straipsnio 3 daliai), vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Tokios situacijos teisinės pasekmės yra aiÅ¡kios – draudikas turi teisę atisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.993 straipsnio 7 dalis). 29.10. Atsakovas apie krovinio vagystę buvo informuotas tik 2016 m. rugpjūčio 19 d., praėjus beveik 5 mėnesiams nuo krovinio vagystės. Toks ilgas ir visiÅ¡kai nepateisinamas nepraneÅ¡imas apie vagystę leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ne tik dėl to, kad krovinys jau buvo pavogtas prieÅ¡ sudarant ginčo Draudimo sutartį, bet ir vadovaudamasis CK 6.1012 straipsnio 2 dalies nuostatomis. 29.11.

Informacija apie krovinio vagystę atsakovui buvo pateikta tik 2016 m. rugpjūčio 19 d. Ä®vykio administravimo procedÅ«ros buvo pradėtos 2016 m. rugpjūčio 29 d. O UAB „SEDNA Logistics“ bankroto procedÅ«ros buvo inicijuotos 2016 m. rugsėjo 26 d., praėjus mažiau nei mėnesiui nuo įvykio administravimo procedÅ«rų pradžios. 2016 m. spalio 6 d. UAB „SEDNA Logistics“ jau įregistruoja teisinio statuso pasikeitimÄ , o nutartis / sprendimas dėl veiklos pabaigos ir įmonės likvidavimo priimamas 2016 m. gruodžio 8 d., įmonė iÅ¡registruojama 2017 m. sausio 9 d.

Taigi UAB „SEDNA Logistics“ bankroto procedÅ«ros pradėtos dar tuo metu, kai objektyviai nebuvo galimybės priimti sprendimo dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes nebuvo aiÅ¡kios įvykio aplinkybės. Pažymėtina, kad DÄ® 98 straipsnio 3 dalis numato, jog draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo, arba atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. 29.12.

Pati ieÅ¡kovė žinojo, kad neturi teisės į draudimo iÅ¡mokÄ pagal Draudimo liudijimÄ , nes Draudimo liudijimu bÅ«tų apdraustas krovinys kaip turtas, bet ne vežėjo civilinė atsakomybė. IeÅ¡kovė delsė ir nesiėmė jokių priemonių reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme UAB „SEDNA Logistics“, todėl akivaizdu, kad bÅ«tent dėl pačios ieÅ¡kovės aplaidumo susidarė tokia situacija, kad ji negalėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio teisme UAB „SEDNA Logistics“ atžvilgiu.

30. Atsakovas V. K. atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 30.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepaveikė ir nepaveiks UAB „Sedna“ materialiųjų teisių ir / ar pareigų. Net jeigu ir bÅ«tų daroma prielaida, kad UAB „Sedna“ prieÅ¡ sudarydama draudimo sutartį, Draudikui bÅ«tų nurodžiusi, jog krovinys jau yra dingęs, tai niekaip nedarytų įtakos UAB „Sedna“ civilinei atsakomybei, nes draudimo liudijimas, tikėtina, nebÅ«tų iÅ¡duotas.

IeÅ¡kovė pati įrodinėjo, kad pagal tarp ieÅ¡kovės ir UAB „SEDNA Logistics“ pasiraÅ¡ytÄ Pervežimo sutartį, pareiga turėti draudimÄ teko bÅ«tent UAB „SEDNA Logistics“, o ne UAB „Sedna“ ar bet kokiam kitam fiziniam, ir / ar juridiniam asmeniui. 30.2. UAB „SEDNA Logistics“ niekada nebuvo ir negalėjo bÅ«ti vežėja. Ä®monė galėjo turėti bet kiek transporto priemonių, tačiau, neturint licencijos tokiai veikla, tai savaime nieko nereiÅ¡kia. O tai ieÅ¡kovei, savo srities profesionalei, neabejotinai buvo žinoma. 30.3.

Ieškovės klientas, kurio nuostolius prašo kompensuoti ieškovė, yra jos klientas, bet ne krovinio siuntėjas, o pirminis vežėjas – TOO „Interlink global services“. Pretenzija atsakovui buvo pateikta 2016 m. kovo 31 d., t. y. net nesulaukus krovinio pristatymo termino – 2016 m. balandžio 11 d. Tačiau jau pretenzijoje ieškovė nurodė, kad krovinys yra dingęs. Tokie ieškovės veiksmai neatitinka ir 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 20 straipsnio 1 dalies nuostatų. 30.4.

Ä®BÄ® 12 straipsnis numato, kad viena iÅ¡ sÄ lygų vykdyti neteisminę bankroto procedÅ«rÄ yra visų kreditorių informavimas. Kadangi ieÅ¡kovė niekada nebuvo pripažinta UAB „SEDNA Logistics“ kreditore, ji apie tokį procesÄ informuota nebuvo. 30.5. Å alių bendradarbiavimo praktika buvo pakankamai nuosekli ir aiÅ¡ki. Tarp Å¡alių vyko įprastas bendradarbiavimas ir buvo tariamasi dėl konkretaus draudimo ir jo rÅ«Å¡ies vykdant konkretų užsakymÄ . Jeigu faktinis vežėjas turėdavo draudimÄ , jo papildomai nepirkdavo UAB „SEDNA Logistics“, nebent Å¡alys sutardavo kitaip.

Tačiau, bet kokiu atveju, Å¡alių bendrai vienodai suprantama sutarties sÄ lyga, kad bet kokiu atveju vežėjas turi bÅ«ti apsidraudęs (nežiÅ«rint į tai, kas konkretų draudimÄ perka, pats vežėjas ar UAB „SEDNA Logistics“), visada Å¡alių bÅ«davo aptariama ir įvykdoma. Ginčijamu atveju draudimÄ turėjo tiek faktinis vežėjas „FERITRANS, S.R.O.“, tiek ir UAB „SEDNA Logistics“. 30.6. Dauguma ieÅ¡kovės pateiktų byloje esančių dokumentų yra sudaryti užsienio subjektų (pavyzdžiui, TOO „Interlink global services“ 2016 m. lapkričio 28 d. raÅ¡tas „Dėl 2016 m. kovo 31 d. pretenzijos Nr. 03-16/0085“, AO „Technodom Operator“ 2016 m. balandžio 8 d. raÅ¡tas ir kt.).

Vadovaujantis 1961 m. Hagos Konvencija dėl užsienio valstybėse iÅ¡duotų dokumentų legalizavimo panaikinimo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille)“ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, prieÅ¡ naudojant tokius dokumentus Lietuvos Respublikoje, jie turi bÅ«ti legalizuoti. PrieÅ¡ingu atveju jie yra visiÅ¡kai niekiniai ir negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais. 30.7. Vertinant ieÅ¡kovės pateiktus CMR važtaraščius bei jos užsakovui TOO „Interlink global services“ tariamai pateiktas sÄ skaitas už ieÅ¡kovės tariamai atliktas pervežimo paslaugas, nei viename CMR važtaraÅ¡tyje ieÅ¡kovė nėra nurodoma kaip pervežimo Å¡alis.

Taip pat nėra nei vieno dokumento, kad tariamai TOO „Interlink global services“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos bÅ«tų nurodytai įmonei realiai pateiktos (nėra nei siuntimo paÅ¡tu, nei elektroniniu paÅ¡tu siuntimo dokumentų). Pagal ieÅ¡kovės 2016 m. gegužės 11 d. susitarimo PapildomÄ susitarimo Nr. 1 2 punktÄ , UAB „Asmara“ įsipareigojo grÄ Å¾inti skolÄ , dengdama jÄ klientui iÅ¡ paskesnių atliekamų pervežimų sumos, iÅ¡ kurios už kiekvienÄ kliento vežimÄ minusuojama 3 000 Eur, kol bus padengta visa skola.

Taigi iÅ¡ ieÅ¡kovės klientui TOO „Interlink global services“ pateiktų sÄ skaitų turėjo bÅ«ti minusuojama 3 000 Eur suma, o likusi TOO „Interlink global services“ mokėtina suma privalėjo bÅ«ti mokama ieÅ¡kovei. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto TOO „Interlink global services“ ir UAB „Asmara“ tarpusavio atsiskaitymų nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pagal 2015 m. spalio 26 d. sutartį žalos „dengimui“ yra skiriamos daug didesnės sumos nei 3 000 Eur (pavyzdžiui, 5 600 Eur, 7 500 Eur, ir pan., nėra nei vienos sumos, kurios dydis bÅ«tų 3 000 Eur).

Atsakovo teigimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad faktiÅ¡kai jokios žalos ieÅ¡kovė niekam neatlygino, taigi ji neturi ir jokios reikalavimo teisės Å¡ioje byloje (CMR konvencijos 37 straipsnis). 30.8. Krovinys buvo prarastas jį gabenant faktiniam vežėjui „FERITRANS, S.R.O.“ Tokiu atveju žala, atsiradusi ir dėl UAB „SEDNA Logistics“ veiksmų, preziumuojant, kad ieÅ¡kovė jÄ visÄ faktiÅ¡kai atlygino (tačiau to nepagrindžia byloje esantys įrodymai), vadovaujantis CMR konvencijos 37 straipsnio b punktu, UAB „SEDNA Logistics“ turėtų mokėti ne visÄ , o tik dalį žalos, apskaičiuotos CMR konvencijos 37 straipsnio nustatyta tvarka. 30.9.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad ieÅ¡kinys buvo reiÅ¡kiamas praleidus CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtintÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

31. Trečiasis asmuo UABDD „MAI Baltics“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus: 31.1. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, kai 2019 m. balandžio 2 d. į bylÄ buvo pateiktos ICC (A) 2009 m., kuriose buvo numatyta, kad Å¡iam draudimui taikomi Anglijos įstatymai ir praktika, ieÅ¡kovė nekėlė taikytinos teisės klausimo, o teikdama apeliacinį skundÄ nesirėmė Anglijos teise ir nepateikė įrodymų, susijusių su taikomos užsienio teisės normų turiniu, kaip to reikalauja CPK 808 straipsnio 2 dalis. 31.2.

Ieškovei nekilo klausimų dėl Krovinių draudimo taisyklių fiktyvumo visos bylos nagrinėjimo metu, taip pat klaidingas draudiko pavadinimas nepaneigia taisyklių galiojimo, nes iš esmės yra svarbiausias pačių taisyklių turinys. Šiose taisyklėse aiškiai nurodyta, kad draudimo sutarčiai taikytina Lietuvos Respublikos teisė (12.4 papunktis). 31.3. Draudikas veikė tinkamai, ėmėsi visų reikalingų veiksmų draudiminio įvykio ištyrimui. Draudiko veiksmai nelėmė UAB „SEDNA Logistics“ bankroto.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir kilusio ginčo esmės 33. Krovinio siuntėjas įmonė SP.ZOO „Indesit Company Polska“ pagal sutartį pasitelkė vežėjÄ TOO „Interlink global service“ kroviniui iÅ¡ Lenkijos Respublikos į Kazachstano RespublikÄ pervežti; krovinio gavėjas OOO „Technodom operator“.

Vežėjas TOO „Interlink global service“ krovinio pristatymui pasitelkė sutartinį vežėjÄ ieÅ¡kovę UAB „Asmara“, kuri krovinį perdavė UAB „SEDNA Logistics“. UAB „SEDNA Logistics“ surado faktinį vežėjÄ â€žFERITRANS S.R.O.“, kuris 2016 m. kovo 24 d. atvyko į pasikrovimo vietÄ Lodzėje, Lenkijos Respublikoje, paėmė krovinį, iÅ¡ pasikrovimo vietos iÅ¡važiavo 2016 m. kovo 25 d. (1 t., b. l. 28), tačiau krovinio gavėjui nepristatė, krovinys buvo prarastas.

34. Ä® bylÄ pateiktas 2016 m. balandžio 5 d. iÅ¡duotas Draudimo liudijimas (1 t., b. l. 37), kurį iÅ¡davė draudimo brokeris UADBB „MAI Baltics“, nurodytas draudėjas „Sedna“, vežėjas UAB „Sedna“, prekių ir draudimo naudos gavėjas OOO „Technodom operator“, draudimo suma 67 978 Eur, draudimo laikotarpis nuo 2016 m. kovo 25 d.; apdraustos prekės pagal pristatymo sÄ skaitÄ Nr. 26811470. Draudimo sÄ lygos: „Institute Cargo Clauses“ (A) 01/01/2009 CL382 (Å¡ioje byloje taip pat vadinamos ICC (A) 2009 m.), MIE General and Special Terms („MIE“ Bendrosios ir specialiosios sÄ lygos) MIE 01/01/13 (Å¡ioje byloje taip pat vadinamos Krovinių draudimo taisyklėmis).

35. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis, 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo protokolu buvo nutarta pradėti UAB „SEDNA Logistics“ bankroto procedūras ne teismo tvarka, 2016 m. spalio 3 d. įregistruotas bendrovės teisinis statusas „bankrutuojantis“, o 2016 m. gruodžio 8 d. priimtas kreditorių sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos, 2017 m. sausio 3 d. pateiktas prašymas išregistruoti UAB „SEDNA Logistics“ iš Juridinių asmenų registro.

36. IeÅ¡kovė UAB „Asmara“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovui V. K., vieninteliam UAB „SEDNA Logistics“ akcininkui bei vadovui, ir reikalavo atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro prarasto krovinio vertė ir kuriÄ , ieÅ¡kovės teigimu, ji atlygino krovinio gavėjui OOO „Technodom operator“. IeÅ¡kovė nurodė, kad UAB „SEDNA Logistics“ perdavė krovinį vežti trečiajam asmeniui, faktiniam vežėjui „FERITRANS S.R.O“, nors tokios teisės pagal sutartį neturėjo, t. y. pažeidė sutartines prievoles.

Kadangi UAB „SEDNA Logistics“ vadovas atsakovas V. K. pažeidė protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, jo veiksmai sukėlė žalÄ tretiesiems asmenims, todėl jis privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovės teigimu, Draudikas draudimo sutarties nenutraukė, ji yra galiojanti ir vykdytina, todėl jis privalo sumokėti naudos gavėjui priklausančiÄ draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ perėmė ieÅ¡kovė. Be to, ieÅ¡kovės teigimu, Draudikas atsako ir bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, kadangi per tÄ laikÄ , kol Draudikas nagrinėjo ieÅ¡kovės pretenzijÄ , UAB „SEDNA Logistics“ bankrutavo, taigi ieÅ¡kovė neteko galimybės reikalauti iÅ¡ vežėjo UAB „SEDNA Logistics“ atlyginti žalos dėl prarasto krovinio.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti žalÄ ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų.

37. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendė, kad draudimo apsauga nagrinėjamam įvykiui negaliojo, nes draudimo rizikos atsiradimo galimybė jau neegzistavo, kadangi krovinys buvo pagrobtas. Teismas taip pat nenustatė atsakovo Draudiko kaltų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io, kurie sudarytų pagrindÄ taikyti jam atsakomybę ieÅ¡kovės nurodytais pagrindais dėl UAB „SEDNA Logistics“ neteisminio bankroto. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors buvo pažeistos tarp ieÅ¡kovės ir UAB „SEDNA Logistics“ Pervežimo sutarties esminės sÄ lygos dėl draudimo užsakymÄ perduoti trečiajai Å¡aliai ir dėl galiojančio CMR draudimo poliso turėjimo, tačiau teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Å¡iuos neteisėtus veiksmus atsakovas V.

K. atliko tyčia ar dėl didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pateikė apeliacinį skundÄ . Dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo atsakovui „Navigators Underwriting Limited“ ir jo teisinio vertinimo 38. IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti žalos, kuriÄ sudaro 67 978 Eur dydžio dingusio krovinio vertė, sumokėtas 1 500 Eur dydžio avansas UAB „Sedna Logistics“, 300 Eur dydžio negautos pajamos bei su tuo susijusios 126,94 Eur dydžio ieÅ¡kovės iÅ¡laidos, iÅ¡ viso 69 904,94 Eur, atlyginimÄ iÅ¡ abiejų atsakovų – Draudiko „Navigators Underwriting Limited“ ir V.

K. – solidariai. IeÅ¡kovės teigimu, nors atsakovų ir nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo. Be to, ieÅ¡kovės teigimu, abu atsakovus sieja bendra kaltė, nes jie abu turėjo tÄ pačiÄ pareigÄ elgtis taip, kad ieÅ¡kovei nepadarytų žalos, tačiau elgėsi prieÅ¡ingai.

39. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės kėlė solidarios civilinės atsakomybės klausimÄ abiejų atsakovų atžvilgiu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio (pagrindo, faktinių aplinkybių), ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo „Navigators Underwriting Limited“ siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ , ieÅ¡kovės teigimu, perėmė atlyginusi žalÄ naudos gavėjui OOO „Technodom operator“ (ieÅ¡kinio 9, 13–16, 29 ir kiti punktai). Kadangi ieÅ¡kovas privalo nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, teisėjų kolegija sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama atsakovo „Navigators Underwriting Limited“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė, apeliaciniame skunde nurodydama, jog ieÅ¡kinys dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo turi bÅ«ti tenkinamas visa apimtimi, iÅ¡ esmės nesuformulavo naujo ieÅ¡kinio reikalavimo, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, toks reikalavimas iÅ¡plaukė iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių bylos aplinkybių.

40. Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Taigi draudimo sutartis visų pirma yra atlygintinė dviÅ¡alė sutartis, kuriai, kaip ir kitoms sutartims, bÅ«dingas sutarties uždarumo principas, reiÅ¡kiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas jÄ sudariusiems asmenims ir, iÅ¡skyrus įstatyme įtvirtintas iÅ¡imtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims.

41. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas iš jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje, tai – sutartis trečiojo asmens naudai, jos esmė, kad šalis gali nustatyti, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip sutarties uždarumo principo išimtis vertinamas teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnio 1 dalis) ir kiti įstatyme nustatyti atvejai.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galiÄ tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ taikyti atitinkamÄ sutarties uždarumo principo iÅ¡imtį (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011, 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014 ir kt.).

Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).

42. Draudimo teisiniai santykiai reglamentuojami DÄ® ir CK LII skyriaus „Draudimas“ nuostatomis, kuriose inter alia (taip pat) aptartas ir Å¡alių pasikeitimas prievolėje, pavyzdžiui, CK 6.1005 straipsnis numato, kad draudėjas turi teisę pakeisti apdraustÄ asmenį kitu asmeniu tik gavęs raÅ¡ytinį draudiko sutikimÄ , jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, 6.1006 straipsnyje reglamentuojamas naudos gavėjo pakeitimas ir numatyta, kad draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytÄ naudos gavėjÄ kitu asmeniu, iÅ¡skyrus įstatymuose ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis, apie tai raÅ¡tu praneÅ¡damas draudikui, 6.1008 straipsnyje aptariama draudiko pakeitimo tvarka ir kt. Taigi draudimo sutarties Å¡alių pasikeitimas prievolėje iÅ¡ esmės nevyksta be pačių Å¡alių valios ir tai patvirtina sutarties uždarumo principÄ draudimo teisiniuose santykiuose.

43. Draudimo šalių pasikeitimas taip pat gali išplauti CK bendrųjų nuostatų, pavyzdžiui, perleidžiant reikalavimo teisę. Draudėjo pasikeitimui taikomos bendros nuostatos dėl skolos perkėlimo ir reikalavimo perleidimo, kuris yra reglamentuojamas CK 6.101–6.122 straipsniuose, taigi, sudarant skolos perkėlimo ir (ar) reikalavimo perleidimo sutartį, be kita ko būtinas aiškus naujojo bei pradinio draudėjo susitarimas (aiški šalių valia) dėl teisių bei pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015). Be to, šalių pasikeitimas prievolėje taip pat gali būti aptartas ir pačioje draudimo sutartyje.

44. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad buvo sudaryta nuostolių draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas konkretus turtas. Teikiant turto draudimo paslaugas naudos gavėju gali bÅ«ti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti (DÄ® 103 straipsnis). Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ (DÄ® 2 straipsnio 56 dalis). Vadovaujantis Krovinių draudimo taisyklių 2.5.4 ir 2.10 papunkčiais, teisę reikalauti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ draudimo sutarties galiojimo metu turi draudėjas ir naudos gavėjas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju nebuvo draudžiama UAB „SEDNA Logistics“ ar kokio nors kito asmens civilinė atsakomybė, Å¡alys nesiekė susitarti, kad draudimo sutartimi be krovinio pirkėjo (gavėjo) draudimo intereso bÅ«tų draudžiamas kitų asmenų draudimo interesas. Todėl, vadovaujantis Draudimo liudijimu ir DÄ® 103 straipsniu, ginčo draudimo sutartimi sukurta apsauga galėjo apimti tik OOO „Technodom operator“ draudimo rizikÄ , t. y. nuostolius, kuriuos jis galėjo patirti dėl jam priklausančio krovinio praradimo.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė nėra nei draudėja, nei naudos gavėja pagal ginčo Draudimo liudijimÄ , todėl, jai reikalaujant priteisti draudimo iÅ¡mokÄ , visų pirma reikalinga nustatyti, ar ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į atsakovÄ draudikÄ â€žNavigators Underwriting Limited“, kadangi įstatymas garantuoja teisminę pažeistos ar ginčijamos teisės gynybÄ tik tuo atveju, jei pažeista ar ginčijama besikreipiančio į teismÄ , o ne trečiojo asmens teisė (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

46. IeÅ¡kovė, siekdama įrodyti, kad perėmė reikalavimÄ pagal Draudimo liudijimÄ , į bylÄ pateikė pirminio vežėjo TOO „Interlink global service“ 2016 m. lapkričio 28 d. raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Asmara“ padengė visÄ 67 978 Eur skolÄ pagal 2016 m. kovo 31 d. pretenzijos 2016 m. gegužės 11 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 ir pirminis vežėjas dėl minėtos sumos pretenzijų neturi (1 t., b. l. 44–45). Tačiau tiek minėtas raÅ¡tas, tiek ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas Nepriklausomo auditoriaus atsakymas į paklausimÄ (5 t., b. l. 157), tiek kiti byloje esantys duomenys galėtų tik patvirtinti aplinkybę, kad pirminis vežėjas TOO „Interlink global service“ dėl dingusio krovinio pateikė pretenzijÄ ieÅ¡kovei UAB „Asmara“, o pastaroji pagal Å¡iÄ pretenzijÄ su pirminiu vežėju atsiskaitė, tačiau tai neįrodo, kad ieÅ¡kovė atlygino žalÄ krovinio savininkui ir naudos gavėjui OOO „Technodom operator“.

PrieÅ¡ingai, naudos gavėjas OOO „Technodom operator“ 2016 m. balandžio 8 d. raÅ¡tu patvirtino, kad visÄ padarytÄ 67 978 Eur žalÄ dėl krovinio dingimo atlygino vežimo ekspeditorius TOO „Interlink global service“, tai matyti ir iÅ¡ kitų byloje esančių duomenų, pavyzdžiui 2016 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymo Nr. 317 (5 t., b. l. 151).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad naudos gavėjas OOO „Technodom operator“ bÅ«tų perleidęs reikalavimo teises ieÅ¡kovei pagal Draudimo liudijimÄ reikalavimo perleidimo sutartimi arba iÅ¡ tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių (veiksmų) bÅ«tų galima aiÅ¡kiai daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad naudos gavėjas atsisako draudimo iÅ¡mokos (jÄ perleidžia) ieÅ¡kovės naudai. Anksčiau aptarti įrodymai taip pat nepatvirtina, kad įvyko draudimo Å¡alių pasikeitimas pagal nurodytas CK teisės normas. Žalos atlyginimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp pirminio vežėjo TOO „Interlink global service“ ir naudos gavėjo OOO „Technodom operator“ bei žalos atlyginimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp pirminio vežėjo TOO „Interlink global service“ ir ieÅ¡kovės UAB „Asmara“, negali bÅ«ti vertinami kaip teisių ir (ar) pareigų perleidimas pagal ginčo draudimo sutartį.

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai, inter alia 2016 m. gegužės 11 d. žalos kompensavimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „Asmara“ perėmė iÅ¡ TOO „Interlink global services“ teises į 67 978 Eur dydžio reikalavimÄ pagal 2016 m. kovo 25 d. sÄ skaitÄ Nr. 9646000648, kuri buvo iÅ¡raÅ¡yta OOO „Technodom operator“, neįrodo, jog ieÅ¡kovė įgijo teisę į subrogacijÄ .

49. Subrogacija yra specialus draudimo teisės institutas, kurį reglamentuoja CK 6.1015 straipsnis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, iÅ¡rinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai nukentėjusio kreditoriaus vietÄ užima draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo atlyginimÄ . Taigi subrogacijÄ galima apibÅ«dinti kaip įstatymo pagrindu pereinančiÄ draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu.

Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Taigi subrogacijos pagrindu draudikui – specialiam subjektui, vienai iÅ¡ draudimo sutarties Å¡alių, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. įvykdžiusiam sutartinius įsipareigojimus, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Å iuo atveju trečiasis asmuo, nebÅ«damas draudimo teisinių santykių Å¡alimi ir jokiu anksčiau nuodytu pagrindu Å¡ių teisių neperėmęs, net jeigu ir bÅ«tų atlyginęs žalÄ nukentėjusiam asmeniui, teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį neįgyja.

50. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal draudimo sutartį draudikas, mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , vykdo sutartinę prievolę, kylančiÄ iÅ¡ draudimo sutarties, o ne atlygina žalÄ , taigi tarp draudiko ir draudėjo nesusiklosto civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Kaip jau buvo minėta anksčiau, sutarties uždarumas lemia, kad prievolės Å¡alys draudimo teisiniuose santykiuose gali pasikeisti tik sutartyje arba įstatyme nustatytu pagrindu. Ä®statyme nenumatyta, kad tuo atveju, kai trečiasis asmuo atlygina nuostolius žalÄ patyrusiam asmeniui, jis perima draudėjo ir (ar) naudos gavėjo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį. Be to, nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo perėmė reikalavimo teises kitais pagrindais. Trečiajam asmeniui, atlyginusiam žalÄ , subrogacija įstatymo pagrindu neatsiranda.

51. Konstatavus, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į atsakovÄ draudikÄ â€žNavigators Underwriting Limited“, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo analizuoti pačios Draudimo sutarties (ne)galiojimo ir pasisakyti dėl draudimo rizikos (ne)buvimo. Atitinkamai, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl teisinių santykių, kurių Å¡alis nėra ieÅ¡kovė, inter alia motyvai, susiję su Draudimo sutarties (ne)galiojimu, draudimo apsaugos galiojimo pradžios momento nustatymu ir teismingumu, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.

52. Draudimo sutartis buvo sudaryta OOO „Technodom operator“ naudai, o kaip draudėjas yra nurodyta UAB „Sedna“. Å ie subjektai, vadovaujantis CK, DÄ® normomis ir Krovinių draudimo taisyklių 2.5.4 ir 2.10 papunkčiais, turi teisę reikalauti sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , taigi pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad draudimo apsauga nagrinėjamam įvykiui negaliojo, iÅ¡ esmės nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinę reikÅ¡mę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręsto klausimo) galiÄ , nustatymas, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriuose pasisakoma dėl ginčo Draudimo sutarties (ne)galiojimo, draudimo apsaugos galiojimo pradžios momento ir teismingumo, Å¡alinami iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo.

53. Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje kėlė ir atsakovo „Navigators Underwriting Limited“ civilinės atsakomybės klausimÄ motyvuodama tuo, kad draudikui uždelsus iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės pretenzijÄ , ieÅ¡kovė neteko galimybės reikalauti atlyginti žalos dėl prarasto krovinio iÅ¡ vežėjos UAB „SEDNA Logistics“, kadangi vykstant tyrimui dėl draudiminio įvykio ji bankrutavo ne teismo tvarka. Tačiau teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bankroto procedÅ«ros pradėtos ankstyvame draudiminio įvykio tyrimo etape, o bankroto procesas vyko nepriklausomai nuo draudiminio tyrimo, Å¡alių nesieja jokie bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad egzistuoja atsakovo kalti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys ir tai sudarytų pagrindÄ taikyti jam atsakomybę remiantis ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė tik 2016 m. lapkričio 29 d. pateikė draudiko praÅ¡omus dokumentus, reikalingus draudiminio įvykio tyrimui, o susiraÅ¡inėjimas dėl papildomų dokumentų pateikimo, inter alia dėl negaunamo atsakymo iÅ¡ Čekijos Respublikos prokuratÅ«ros apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl apdrausto krovinio dingimo, vyko ir 2017 m. liepos mėnesį (1 t., b. l. 87–90). Taigi ieÅ¡kovė nepagrįstai laiko, kad draudikas vilkino draudiminio įvykio tyrimÄ , t. y. atliko kaltus veiksmus, kadangi dar ir po UAB „SEDNA Logistics“ iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro (2017 m. sausio 9 d.) nei draudikui, nei suinteresuotiems asmenims nepavyko surinkti visos reikalingos informacijos draudiminiam įvykiui iÅ¡tirti.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad UAB „SEDNA Logistics“ bankroto procedÅ«ros pradėtos dar tuo metu, kai objektyviai nebuvo galimybės priimti sprendimo dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes nebuvo aiÅ¡kios įvykio aplinkybės, taigi nėra pagrindo konstatuoti atsakovo „Navigators Underwriting Limited“ neteisėtų veiksmų – nepagrįsto delsimo atliekant tyrimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sÄ lygos, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

55. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi ji nėra nei draudėja, nei naudos gavėja pagal Draudimo liudijimÄ , taip pat ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kad įgijo reikalavimo teisę sutarties ar įstatymo pagrindu. Nors pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl ieÅ¡kovės turimos reikalavimo teisės į atsakovÄ draudikÄ â€žNavigators Underwriting Limited“, tačiau pagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡io atsakovo atžvilgiu atmetė.

Dėl ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo atsakovui V. K. ir jo teisinio vertinimo 56. IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo V. K. CK 2.50 straipsnio 3 dalies ir 2.87 straipsnio pagrindais. Taigi ieÅ¡kovė atsakovo civilinę atsakomybę kildina tiek dėl jo, kaip įmonės vadovo, tiek dėl atsakovo, kaip įmonės savininko, neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, kaip UAB „SEDNA Logistics“ vadovas ir akcininkas, pažeidė ieÅ¡kovės nurodytas Pervežimo sutarties esmines sÄ lygas, tačiau nenustatė, kad Å¡iuos neteisėtus veiksmus atsakovas V.

K. atliko tyčia ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė kildina ieÅ¡kinio reikalavimus, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl Å¡ioje dalyje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

58. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esant civilinės atsakomybės pagrindų konkurencijai, kai ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kiamas bendrovės vadovui, kuris kartu ir bendrovės akcininkas, taikomi atsakomybės individualizavimo ir funkcijų atskyrimo principai. BÅ«tinybė sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės atskirti Å¡ių dviejų subjektų kompetencijÄ ir atsakomybės pagrindus kyla dėl to, kada skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiÅ¡kai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, CK 2.87 straipsnio 7 dalį ar CK 6.263 straipsnį.

Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimÄ ir, prieÅ¡ingai, bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

59. Kiekvienu konkrečiu atveju, esant bendrovės valdymo organo nario ir (ar) dalyvio civilinės atsakomybės pagrindų konkurencijai, dėl jų atliktų veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, sprendžiama nustačius, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko valdymo organo nariui ar dalyviui priskirtas funkcijas. Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrÄ jÄ sÄ Å¾iningumo pareigÄ , piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir Å¡ie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkams taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020, 29 punktas).

60. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas, bÅ«damas UAB „SEDNA Logistics“ vientelis akcininkas ir vadovas, sudarė su ieÅ¡kove Pervežimo sutartį, kuria ieÅ¡kovei melagingai patvirtino, kad užsakymo pagal sutartį neperduos trečiajai Å¡aliai ir perveÅ¡ sutartyje nurodytus krovinius pats, turės galiojantį CMR draudimo polisÄ . Kadangi atsakovas, sudarydamas sutartį, kurios netinkamu vykdymu ieÅ¡kovė grindžia ieÅ¡kinio reikalavimus, veikė kaip vadovas, jo civilinės atsakomybės klausimas spręstinas vadovaujantis CK 2.87 straipsnio nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ių faktinių aplinkybių kontekste nepagrįstai atsakovo veiksmus vertino ir pagal CK 2.50 straipsnį.

61. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Å i norma aiÅ¡kiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei, o ne tretiesiems asmenims. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiÅ¡kam teisės subjektui, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABÄ®), nes ABÄ® 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-219/2018). Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovo fiduciarinės pareigos negali būti aiškinamos kaip pareigos erga omnes (visiems asmenims), priešingu atveju būtų paneigti juridinio asmens savarankiškumo (CK 2.33 straipsnis) ir juridinio asmens ribotos atsakomybės principai (CK 2.50 straipsnis).

62. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir UAB „SEDNA Logistics“, netinkamo vykdymo. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nėra ginčo sutarties Å¡alimi, todėl, atsižvelgiant inter alia ir į sutarties uždarumo principÄ , Å¡iuo susitarimu ieÅ¡kovės ir UAB „SEDNA Logistics“ prisiimti abipusiai įsipareigojimai ar jų pažeidimas negali bÅ«ti vertinami kaip atsakovo neteisėti veiksmai ir bÅ«ti pagrindas taikyti jam civilinę atsakomybę.

Pažymėtina, kad juridinis asmuo yra savarankiÅ¡kas civilinių teisinių santykių subjektas, galintis savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), todėl tinkamas sutarties vykdymas yra sandorio Å¡alių – ieÅ¡kovės ir UAB „SEDNA Logistics“ – pareiga. BÅ«tent sutarties Å¡alys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties Å¡alies pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties Å¡alies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.

63. Kasacinis teismas nurodė, kad sutarties tinkamas vykdymas yra siejamas su lÅ«kesčio intereso įgyvendinimu, kuris negali bÅ«ti kildinamas iÅ¡ bendrosios rÅ«pestingumo pareigos pažeidimo, kaip deliktinės atsakomybės taikymo pagrindo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 99 punktÄ ). Å iuo atveju ieÅ¡kovės įrodinėjama žala yra susijusi su sutartiniais santykiais, t. y. kyla iÅ¡ netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl atsakovo veiksmai civilinės teisės prasme negali bÅ«ti laikomi pažeidžiančiais bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir jam negali bÅ«ti nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tuo pagrindu taikoma deliktinė atsakomybė.

64. Tačiau, įvertinusi ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog nėra jokio pagrindo atsakovo V. K. civilinei atsakomybei kilti, Å¡ias iÅ¡vadas padarė neiÅ¡samiai įvertinęs visas ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes.

65. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ir UAB „SEDNA Logistics“ 2016 m. kovo 21 d. buvo sudaryta Pervežimo sutartis, dėl kurios netinkamo vykdymo ieškovė kildina savo patirtus nuostolius (1 t., b. l. 17). Ieškovė 2016 m. kovo 31 d. kreipėsi su pretenzija į UAB „SEDNA Logistics“ dėl krovinio praradimo, prašydama kuo skubiau kompensuoti kliento patirtus 67 978 Eur dydžio nuostolius (1 t., b. l. 29). UAB „SEDNA Logistics“ 2016 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu informavo ieškovę apie tai, kad krovinys buvo apdraustas (1 t., b. l. 31).

UAB „SEDNA Logistics“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniu laiÅ¡ku buvo informuota apie tai, kad reikalinga pateikti dokumentus, susijusius su draudimo iÅ¡mokos mokėjimu (1 t., b. l. 41). Tačiau, nepaisant to, kad nei pretenzijos (ne)patenkinimo, nei draudimo iÅ¡mokos klausimas nebuvo iÅ¡spręstas, nors buvo akivaizdu, kad žala dėl sutartimi gabento krovinio buvo atsiradusi, t. y. krovinys buvo prarastas ir nebuvo nustatyti konkretÅ«s už žalÄ atsakingi subjektai, 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo inicijuotos UAB „SEDNA Logistics“ bankroto ne teismo tvarka procedÅ«ros (1 t., b. l. 142–144).

66. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo V. K. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, kad neteisminio bankroto procedÅ«ros metu ieÅ¡kovės nebuvo pagrindo traktuoti kaip kreditorės, o jos pateiktos pretenzijos – kaip pagrįstos. Tol, kol ginčas dėl pretenzijos nebuvo iÅ¡spręstas tarpusavio sutarimu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nei atsakovas, nei UAB „SEDNA Logistics“ neturėjo pagrindo traktuoti pretenzijos kaip nepagrįstos. Be to, ieÅ¡kovė buvo UAB „SEDNA Logistics“ kreditorė Ä®BÄ® 12 straipsnio 2 dalies prasme, tačiau jos reikalavimo pagrįstumÄ turėjo spręsti kreditorių susirinkimas tvirtindamas jos finansinį reikalavimÄ arba ne (Ä®BÄ® 13 straipsnio 1 dalis).

67. Tuo metu galiojusi ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustatė, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Tai reiškia, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka galėjo būti pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilę turtinių ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2016).

Be to, Ä®BÄ® 12 straipsnio 2 dalis bendrovės savininkui ar vadovui imperatyviai numatė pareigÄ praneÅ¡ti kiekvienam kreditoriui raÅ¡tu apie siÅ«lymÄ vykdyti bendrovės bankroto procesÄ ne teismo tvarka, informuojant juos apie kreditorių susirinkimo datÄ ir vietÄ . Taigi pareigÄ informuoti kreditorius apie ketinimÄ inicijuoti įmonės bankroto ne teismo tvarkÄ turėjo įmonės vadovas ar jos savininkas. Kadangi atsakovas V. K. buvo tiek jos vadovas, tiek savininkas, klausimas dėl minėtos pareigos pažeidimo pirmiausia turėjo bÅ«ti sprendžiamas vertinant jo, kaip vadovo, civilinės atsakomybės klausimÄ ir nenustačius sÄ lygų atsakovo, kaip vadovo, atsakomybei kilti, turėjo bÅ«ti sprendžiama dėl V.

K., kaip dalyvio (savininko), atsakomybės. Nustačius atsakovo, kaip įmonės vadovo, minėtos pareigos pažeidimÄ , jo, kaip dalyvio, atsakomybės klausimas nebÅ«tų vertinamas, kadangi tai reikÅ¡tų dvigubos teisinės atsakomybės taikymÄ tam pačiam asmeniui už tų pačių veiksmų atlikimÄ .

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo įrodinėjimo naÅ¡ta priklauso nuo atsakovo atsakomybės pagrindo. IeÅ¡kovo įrodinėjimo naÅ¡tos apimtis įrodyti valdymo organo neteisėtus veiksmus skiriasi priklausomai nuo to, ar valdymo organo narys pažeidė imperatyvias pareigas, fiduciarines pareigas ar priėmė netinkamÄ verslo sprendimÄ . IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės buvo grindžiamas CK 2.87 ir CK 2.50 straipsnių pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas, netinkamai kvalifikavęs teisinius santykius, neteisingai paskirstė ir įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių.

69. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai kvalifikavęs teisinius santykius ir atmetęs ieÅ¡kinį atsakovui, neanalizavo atsakovo atsakomybės jam pažeidus imperatyvias teisės normas inicijuojant ir vykdant neteisminę UAB „SEDNA Logistics“ bankroto procedÅ«rÄ , nenustatinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų Å¡iuo aspektu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Ä®BÄ® 12 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , turi nustatyti, ar atsakovas V. K. atsako pagal įmonės vadovo (CK 2.87 straipsnis), ar įmonės dalyvio (CK 2.50 straipsnis) civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų Å¡ių aplinkybių vertinimas reikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimo nagrinėjimÄ beveik visa apimtimi nauju aspektu, o tai neatitiktų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslo ir paskirties. Dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio 70. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė kelia atsakovo V. K. civilinės atsakomybės klausimÄ ir žalos dydį įrodinėja remdamasi Pervežimo sutartimi, kuria UAB „SEDNA Logistics“ prisiėmė prievoles dėl prarasto krovinio gabenimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant žalos dalies dydį, kurį sudaro prarasto krovinio gabenimas, reikÅ¡minga yra tai, jog atsakovui V. K. negalėtų kilti didesnė atsakomybė nei bÅ«tų kilusi vežėjai UAB „SEDNA Logistics“ gabenant prarastÄ krovinį. Taigi, jeigu bÅ«tų nustatytos visos atsakovo V. K. civilinės atsakomybės sÄ lygos, sprendžiant dėl neteisėtais bendrovės akcininko (vadovo) veiksmais padarytos žalos dydžio, visų pirma reikalinga įvertinti tarp ieÅ¡kovės ir UAB „SEDNA Logistics“ Pervežimo sutartimi susiklosčiusius teisinius santykius.

71. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių nėra: krovinio siuntėjas įmonė SP.ZOO „Indesit company Polska“ pagal sutartį pasitelkė vežėjÄ TOO „Interlink global service“ kroviniui iÅ¡ Lenkijos Respublikos į Kazachstano RespublikÄ pervežti (krovinio gavėjas OOO „Technodom operator“). Pirminis vežėjas TOO „Interlink global service“ to paties krovinio pristatymui tuo pačiu marÅ¡rutu pasitelkė sutartinį vežėjÄ ieÅ¡kovę UAB „Asmara“, kuri krovinio vežimÄ tuo pačiu marÅ¡rutu perdavė UAB „SEDNA Logistics“.

UAB „SEDNA Logistics“ surado faktinį vežėjÄ â€žFERITRANS S.R.O.“, kuris 2016 m. kovo 24 d. atvyko į pasikrovimo vietÄ Lodzėje, Lenkijos Respublikoje, paėmė krovinį, iÅ¡ pasikrovimo vietos iÅ¡važiavo 2016 m. kovo 25 d. (1 t., b. l. 28), tačiau jo krovinio gavėjui į Kazachstano RespublikÄ nepristatė, krovinys buvo prarastas. Taigi nagrinėjamu atveju buvo sudaryta vieno vežimo sutartis, lemianti solidariosios atsakomybės taikymÄ visų vežėjų atžvilgiu pagal CMR konvencijos VI skyrių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-151/2020 25–41 punktuose pateiktus išaiškinimus).

72. Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palÅ«kanų ir kitų iÅ¡laidų, susijusių su vežimu, laikantis CMR nustatytų taisyklių (CMR konvencijos 37 straipsnis). Jeigu vienas iÅ¡ vežėjų yra nemokus, tai jam tenkanti, bet nesumokėta nuostolių atlyginimo dalis paskirstoma visiems kitiems vežėjams proporcingai nuo jiems priklausančių atlygių už vežimÄ (CMR konvencijos 38 straipsnis). Vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius pateikiamas ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieÅ¡kinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieÅ¡kinys, buvo reikiamai informuotas apie procesÄ ir galėjo jame dalyvauti (CMR konvencijos 39 straipsnis).

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius, turintis reikalavimo teisę keliems solidariems skolininkams, turi teisę reikalauti, kad likusiÄ prievolės dalį įvykdytų bet kuris iÅ¡ kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis), taigi ieÅ¡kovė neprivalo reikÅ¡ti reikalavimo visiems vežėjams (solidariems skolininkams), tačiau gali pasirinkti tik vienÄ iÅ¡ jų. Visgi sprendžiant dėl konkretaus solidaraus skolininko atsakomybės, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti identifikuota konkretaus skolininko atsakomybės dalis pagal CMR nuostatas, o tuo atveju, jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma, kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimÄ (CMR konvencijos 37 straipsnio 1 dalies b, c papunkčiai).

74. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė, vadovaujantis anksčiau minėtomis CMR konvencijos nuostatomis, kaip ir kiti vežėjai, yra solidariai atsakinga už prarastÄ krovinį. Net jeigu ir bÅ«tų laikoma, kad ieÅ¡kovė atlygino nuostolius už prarastÄ krovinį ir įgijo regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu, visgi solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, tačiau tik atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį.

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl žalos atlyginimo dydžio, pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų iÅ¡analizuoti ir pasisakyti dėl Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kad UAB „SEDNA Logistics“ 2016 metų rugsėjo mėnesį turėjo turto 4 125,81 Eur sumai, o įsipareigojimai siekė 83 454 Eur, taip pat teismas turėtų įvertinti ir vežėjos finansinės padėties santykį su atsakovo V. K. turima atlyginti žala, jeigu bÅ«tų nustatyta, jog jam kyla pareiga atlyginti žalÄ .

76. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai kvalifikavęs teisinius santykius ir atmetęs ieÅ¡kinį atsakovui, neanalizavo UAB „SEDNA Logistics“ atsakomybės pagal vieno vežimo sutartį vadovaujantis CMR nuostatomis, nepasisakė dėl Å¡alių argumentų, ar ieÅ¡kovė įgijo regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų Å¡ių aplinkybių vertinimas reikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimo nagrinėjimÄ beveik visa apimtimi nauju aspektu, o tai neatitiktų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslo ir paskirties.

Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, vadovaujantis CMR nuostatomis, visus vežėjus sieja solidari atsakomybė, todėl, sprendžiant dėl vieno iÅ¡ vežėjų atsakomybės apimties, tikslinga į civilinės bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti ir kitus vežėjus. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. papildomo sprendimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų ir procesinės bylos baigties 77. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp Å¡alių, neteisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, tačiau ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovo draudiko „Navigators Underwriting Limited“ atžvilgiu atmetė pagrįstai, todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, paÅ¡alinant iÅ¡ motyvuojamosios sprendimo dalies argumentus, susijusius su draudimo sutarties (ne)galiojimu, draudimo apsaugos galiojimo pradžios momento nustatymu ir teismingumu pagal draudimo sutartį.

78. Teisėjų kolegijai nusprendus palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys atsakovo „Navigators Underwriting Limited“ atžvilgiu, paliekama nepakeista ir sprendimo dalis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos 3 900 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, atsakovo „Navigators Underwriting Limited“ naudai.

79. Atmetus apeliacinį skundÄ atsakovo „Navigators Underwriting Limited“ atžvilgiu, atsakovui „Navigators Underwriting Limited“ priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

80. Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 2 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti didesnės nei 1 766,18 Eur (1,3 × 1 358,60 Eur), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nevirÅ¡ijančios Rekomendacijose nustatytos sumos.

81. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrovės valdymo organų fiduciarines pareigas ir bendrovės dalyvio (akcininko) atsakomybę pagal juridinio asmens prievoles, netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, neištyrė civilinės bylos medžiagos, todėl, spręsdamas dėl atsakovo V. K. civilinės atsakomybės, neatskleidė bylos esmės.

82. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės dėl V. K. civilinės atsakomybės bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais, ir, be kita ko, pažymėjusi, kad toks teisinių santykių kvalifikavimas lemia kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymÄ , negali iÅ¡analizuoti visų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų. Visų Å¡ių aplinkybių vertinimas reikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimo nagrinėjimÄ beveik visa apimtimi nauju aspektu, o tai neatitiktų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslo ir paskirties.

Be to, sprendžiant dėl atsakovo V. K. atsakomybės, yra reikÅ¡minga nustatyti ir pasisakyti dėl visų solidarių skolininkų – iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡registruotos UAB „SEDNA Logistics“ ir kitų vežėjų – civilinės atsakomybės, todėl Å¡io ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos į civilinę bylÄ neįtrauktų asmenų teisių ir pareigoms. Taigi Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

83. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 13 d. papildomu sprendimu iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ (CPK 277 straipsnis). GrÄ Å¾indama dalį bylos iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų priteisimo pagrįstumu, taip pat nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo.

Kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. papildomas sprendimas naikintinas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys atsakovo „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ atžvilgiu ir jam priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, palikti nepakeistÄ .

PaÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su draudimo sutarties vertinimu. KitÄ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį panaikinti ir grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. papildomÄ sprendimÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Asmara“, juridinio asmens kodas 302632368, atsakovo „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“, juridinio asmens kodas 03821007, naudai 1 766,18 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 18 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius Bajoras Romualda Janovičienė Vigintas Višinskis