2022-11-09 Nr. AB-26784-4-52-3-00459-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4012-502/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00459-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui S. K. K. ir jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei-Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Pavel Kolosov,

vertėjai Jūratei Leonavičienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio S. K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietį S. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Užsienietis) URC 3 mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau iki kol Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime nurodoma, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 21S48280 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės valstybę. Užsienietis šį sprendimą skundė, tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo, kuriuo atmesta Užsieniečio skundo dalis Migracijos departamento sprendimo panaikinimo, Užsieniečio prieglobsčio byloje įsiteisėjo galutinis sprendimas. Taip pat, Migracijos departamentas 2022 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo apgyvendino Užsienietį URC netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

3. Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 16 d. išėjo iš URC teritorijos ir negrįžo, 2022 m. rugpjūčio 29 d. Užsienietis buvo sulaikytas kelyje Lazdijai – Seinai, sustabdžius maršrutinį autobusą, vykusį maršrutu Vilnius – Varšuva, pateikė pasienio pareigūnams Prancūzijos Respublikos asmens pasą, išduotą P. M. vardu, dėl to bandė pasinaudoti ne savo vardu išduotu dokumentu ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio (Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas) 1 dalį ir jam skirta 46 parų arešto bausmė. Atlikęs arešto bausmę, Užsienietis 2022 m. spalio 14 d. buvo paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir pristatytas į URC.

4. Teikime pažymėta, jog atsižvelgus į tai, kad Užsieniečio prieglobsčio byloje įsigaliojęs galutinis sprendimas ir jis turi būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, be to, Užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos pasinaudodamas kito asmens dokumentais, šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis bandys pakartotinai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos siekiant išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę, dėl to egzistuoja jo sulaikymo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau - ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. spalio 16 d. sprendimu teikimą tenkino iš dalies, skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėnesiams iki 2023 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau kol bus atliktos reikiamos procedūros, susijusios su Užsieniečio išsiuntimu į kilmės valstybę.

6. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 7 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

7. Teismas konstatavo, jog atsižvelgus į tai, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir, įsiteisėjus galutiniam sprendimui, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, be to, baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, dėl to vengdamas išsiuntimo į kilmės valstybę, Užsienietis gali bandyti pasislėpti. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad Užsienietis turėtų šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 7 punktuose.

8. Vis dėlto, įvertinęs, jog Užsienietis gailisi dėl savo neatsakingo elgesio, jo judėjimo laisvės apribojimai taikomi ilgą laiką, t. y. nuo 2021 m. spalio mėn., arešto bausmę Užsienietis atliko ir daugiau neigiamai Užsienietį charakterizuojančių duomenų teismui nepateikta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog griežčiausios judėjimo laisvės apribojimo, sulaikymo, taikymas šiuo atveju būtų per griežta priemonė ir proporcinga taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtiną alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant judėjimo laisvės apribojimus.

III. 9. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį URC netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant judėjimo laisvės apribojimus savo turiniu iš esmės yra tapati sulaikymui, nes Užsienietis gali judėti tik apgyvendinimo vietos pastate ir teritorijoje, kuri yra ne didesnė nei 15-20 kv. m., negali pasirinkti maisto, išeiti apsipirkti, neturi teisės į privatumą, yra izoliuotas ir t. t. Taikoma priemonė yra neadekvati ir per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui, nes Užsieniečio judėjimo laisvė apribota ilgą laiką, jis yra atlikęs jam paskirtą bausmę, dėl to šiuo atveju negali būti pažeidžiamas dvigubo baudimo draudimo principas.

11. Užsienietis dėl padaryto pažeidimo gailisi, nurodo pasielgęs impulsyviai ir išsigandęs, jog jį gali uždaryti. Užsienietis yra (duomenys neskelbtini) pagal specialybę, mokosi lietuvių kalbos ir siekė įsidarbinti, netaikant apribojimų jis tęs darbo paieškas. Be to, Užsienietis bendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais, teikė dokumentus, patvirtinančius jo tapatybę ir šiuo metu Užsieniečio tapatybė yra nustatyta. Teismo išvada, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai yra nepagrįsta ir nukrypsta nuo tarptautinių teismų praktikos, nes byloje nėra duomenų, jog dėl Užsieniečio elgesio kiltų realus ir didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui ar valstybės vidaus ar išorės saugumui.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog Įstatymo tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti švelnesnėmis, mažiau Užsieniečio teises varžančiomis priemonėmis ir pirmosios instancijos teismo skirta priemonė yra nepagrįsta, nežmoniška ir prieštaraujanti teisingumo principui.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą URC prašo atmesti apeliacinį skundą.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog byloje nėra pagrindo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nes Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, pasišalino iš apgyvendinimo vietos, neteisėtai siekė pasinaudoti kito asmens dokumentais. Užsienietis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika ir manytina, jog prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti Užsieniečio išsiuntimą į kilmės valstybę. URC taip pat nurodo, jog atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais. Be to, URC kreipėsi į kilmės valstybės ambasadą dėl grįžimo dokumentų išdavimo, tačiau ambasada nėra pateikusi atsakymo ir išsiuntimo data nėra žinoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas judėjimo laisvės apribojimus grindė aplinkybėmis, jog atsižvelgus į Užsieniečio padarytą nusikalstamą veiką, jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, be to, Užsienietis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog Užsienietis gailisi padarytos nusikalstamos veikos, jo judėjimo laisvės apribojimai taikomi nuo 2021 m. spalio mėn., arešto bausmę Užsienietis atliko ir daugiau neigiamai Užsienietį charakterizuojančių duomenų teismui nepateikta.

17. Apeliaciniame skunde Užsienietis nurodo, jog teismo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė ribojant jo laisvę savo turiniu prilygsta sulaikymui, yra nepagrįsta ir neproporcinga Įstatymo siekiamiems tikslams pasiekti.

18. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo, kuriuo atmesta Užsieniečio skundo dalis dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 21S48280, kuriuo, be kita ko, nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės valstybę, Užsieniečio prieglobsčio byloje įsigaliojo galutinis sprendimas ir Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde Užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo nustatytų Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų teisėtumą ir pagrįstumą.

20. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 7 punktuose, tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, Užsieniečiui skirtina Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė ribojant jo judėjimo laisvę.

21. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 p.); kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai (7 p.).

22. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės, be kita ko, apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.); apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.).

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

25. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

26. Visų pirma, pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (OL L 180, 2013 6 29, p. 96–116) nuostatas, kurios taip pat įgyvendinamos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, yra pažymėjęs, jog „sąvoka „viešoji tvarka“ bet kuriuo atveju reiškia, kad, neskaitant dėl įstatymo pažeidimo atsirandančio socialinės tvarkos sutrikdymo, pagrindiniam visuomenės interesui kyla reali, faktinė ir pakankamai rimta grėsmė <...>. Dėl sąvokos „visuomenės saugumas“ pažymėtina, jog iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad ši sąvoka apima valstybės narės vidaus ir jos išorės saugumą, todėl grėsmė institucijų ir pagrindinių viešųjų tarnybų veikimui ir gyventojų išlikimui, taip pat rimto išorinių santykių arba taikaus tautų sugyvenimo sutrikdymo pavojus ir grėsmė kariuomenės interesams gali paveikti visuomenės saugumą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Tsakouridis, C‑145/09, EU:C:2010:708, 43 ir 44 punktus). Taigi remiantis būtinybės reikalavimu pagal Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punktą grėsmė nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai gali pateisinti prieglobsčio prašytojo sulaikymą arba jo pratęsimą su sąlyga, kad dėl jo asmeninio elgesio kyla realus ir pakankamai didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui arba atitinkamos valstybės narės vidiniam arba išoriniam saugumui (šiuo klausimu žr. Sprendimo T., C‑373/13, EU:C:2015:413, 78 ir 79 punktus).“ (žr. 2016 m. vasario 15 d. sprendimo J. N. prieš Staatssecretaris voor Veiligheid en Justitie byloje C-601/15 PPU, ECLI:EU:C:2016:84 65–67 punktus).

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietis Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio (Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas) 1 dalį ir jam skirta 46 parų arešto bausmė. Šios aplinkybės pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Vis dėlto, atsižvelgusi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sąvokų „nacionalinis saugumas“ ir „viešoji tvarka“ aiškinimą užsieniečių judėjimo laisvės apribojimo kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, jog dėl Užsieniečio padaryto nusikaltimo, už kurį Užsienietis, beje, yra atlikęs jam paskirtą bausmę, kiltų reali, faktinė ir pakankamai rimta grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui arba Lietuvos Respublikos vidiniam arba išoriniam saugumui, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Užsieniečio buvimas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

28. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Užsienietis yra atlikęs jam paskirtą bausmę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir šiuo atveju vien nurodyta aplinkybė neturėtų sudaryti pagrindo pripažinti Užsienietį keliančiu grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir dėl to riboti Užsieniečio judėjimo laisvę. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę nurodytu pagrindu.

29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ir patvirtino URC, Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje iš esmės yra ribojama nuo 2021 m. liepos 4 d., išskyrus laikotarpį nuo 2022 m. liepos 8 d. Migracijos departamentui priėmus sprendimą neriboti Užsieniečio judėjimo laisvės iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. Užsienietį sulaikius vykstant maršrutiniu autobusu Vilnius – Varšuva. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

30. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti, ar atsižvelgus į tai, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama ilgiau kaip 15 mėnesių, nagrinėjamoje byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, pagrindžiančios tolimesnį apribojimų taikymą.

31. Pažymėtina, jog pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką ir šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika neturėjimu negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjo judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas (žr. 2022 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje, Nr. A-3177-881/2022, 21 p.). Be to, pažymėtina, jog byloje pateikta Užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (asmens paso) kopija.

32. Pirmosios instancijos teismas poreikį apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę taip pat grindė siekiu užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą ir išsiųsti Užsienietį į kilmės valstybę. Vis dėlto, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo URC bei patvirtina byloje pateiktas URC raštas, kuriame prašoma Lietuvos Respublikos ambasados Belgijos Karalystėje bendradarbiauti siekiant išsiųsti Užsienietį į kilmės valstybę, URC kreipėsi dėl grįžimo dokumentų išdavimo, tačiau konkreti išsiuntimo data nėra nustatyta ir šiuo metu duomenų apie galimybę Užsienietį išsiųsti nėra. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus galutinio sprendimo įvykdymo ir Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tikimybę bei sutikus su URC ir pirmosios instancijos teismo argumentais, Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas galėtų tapti neterminuotu, tačiau tokia situacija pagal Įstatymą nėra leidžiama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3360-556/2022, 22 p.).

33. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgusi į Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų judėjimo laisvės apribojimų būtinumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju galutinio sprendimo įvykdymas ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti neribojant vienos pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvės, garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.) ir šiuo atveju proporcinga ir pagrįsta taikyti Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau kol bus atliktos reikiamos procedūros, susijusios su Užsieniečio išsiuntimu į kilmės valstybę.

34. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsieniečio S. K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti.

Skirti užsieniečiui S. K. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 16 d., bet ne ilgiau kol bus atliktos reikiamos procedūros, susijusios su užsieniečio išsiuntimu į kilmės valstybę.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė