384cbaa2-ec12-4f73-bd0c-7d2e4f6a67da · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-155-926/2021 Teisminio proceso Nr. NENUSTATYTAS Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; (S) 2.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir AuÅ¡ros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo P. V. (toliau – P. V.) skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 14 d. nutarimÄ Nr. 81/04-63 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. P. V. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus ir nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu P. V. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu P. V. 2002 m. spalio 17 d. inkriminuota nusikalstama veika buvo perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus, skiriant P. V. 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

4. Å i bausmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, buvo subendrinta su KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu P. V. skirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintÄ 20 (dvideÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2002 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 13 d. 5. 2021 m. sausio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-63, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistojo P. V. atžvilgiu. Komisija sprendė, kad už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau jo elgesį koreguoti neizoliavus jo nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ .

6. Nesutikdamas su Komisijos iÅ¡vadomis, Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2021 m. sausio 14 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 81/04-63. Savo sprendimÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje surinktų duomenų visuma vis dar neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį bei nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu ir tai padarė tokiu mastu, kad toliau jį bÅ«tų galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės.

7. Skunde apygardos teismui nuteistasis P. V. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 7.1. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi buvusiais jo teistumais, kadangi tokiu atveju yra pažeidžiamas dvigubo nebaudžiamumo principas. Å i aplinkybė jau bÅ«na įvertinta apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, todėl pakartotinis jos vertinimas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , negalimas.

AnalogiÅ¡kai vertinami ir apylinkės teismo motyvai dėl P. V. padaryto nusikaltimo, už kurį Å¡iuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumo ir pobÅ«džio. 7.2. Skunde pabrėžiama, kad P. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai padidėjo 8 punktais tik dėl to, kad į pataisos įstaigÄ jis nespėjo pristatyti pažymos apie jo galimÄ Ä¯darbinimÄ laisvėje. Tokia pažyma pataisos įstaigoje buvo gauta vėliau, dėl ko, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nespėjo sumažėti.

Nepagrįstas, pasak nuteistojo, ir skundžiamos nutarties teiginys, jog atvykęs į Marijampolės pataisos namus jis nepanoro dalyvauti elgesio keitimo programose, kadangi jos jam siūlytos nebuvo, visas jas jis jau buvo įvykdęs kol kalėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. 7.3. Pabrėžiama, kad nors pataisos įstaigoje P. V. nedirba, tačiau darbo jis niekada neatsisakė, tiesiog dėl darbo vietų trūkumo jis neturi galimybės dirbti, todėl vien tik šis faktas vėlgi negali lemti išvados dėl netinkamos jo elgesio korekcijos.

Juo labiau, jog būdamas laisvėje nuteistasis nuo 16 metų dirbo. Be to, šiuo metu jam likusi neatliktos bausmės dalis tesiekia 10 mėnesių, todėl teismo motyvas, jog jis dar nepasirengęs išeiti į laisvę, kai atliko daugiau nei 19 metų laisvės atėmimo bausmės pataisos įstaigoje, atrodo nelogiškas. Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai iÅ¡analizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir iÅ¡samiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistojo P. V. atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti taikius lygtinį paleidimÄ .

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. V. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali bÅ«ti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo. Tačiau, prieÅ¡ingai nei tai suvokia nuteistasis, vien tik maža likusi neatliktos bausmės dalis, nėra pakankamas pagrindas jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ pagal OASys metodikÄ , nuteistajam P. V. nustatyta net 56 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei.

Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau, vertinant Å¡iÄ aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju bÅ«tina nustatyti akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Ji turi bÅ«ti įtikinanti, kad bausmės tikslai Å¡iuo metu jau yra pasiekti ir bÅ«damas nestruktÅ«rizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Å i iÅ¡vada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytÄ rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiÅ¡kai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtakÄ kriminogeniniams jo pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksniams.

9. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, P. V. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, turės ir nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teigiamai P. V. elgesį apibÅ«dina ir tai, kad Å¡iuo metu jis palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, kurie yra sumokėję iÅ¡ nuteistojo priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir patvirtina, kad savo elgesį P. V. stengiasi koreguoti teigiama linkme. Ä® Å¡ias aplinkybes buvo atsižvelgta ir pirmosios instancijos teisme. Ir vis tik, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Å¡ie duomenys, įvertinus juos nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.

10. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro vis dar didelis dinaminių balų skaičius – 36 balų, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Svarbu ir tai, kad P. V. elgesio korekcija pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli. 2019 m. spalio 16 d. atlikto vertinimo metu buvo nustatyta 48 balus siekianti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kai tuo tarpu 2020 m. birželio 22 d. vertinimo metu ji jau siekė 56 balus.

Nors skunde apeliantas nurodo, kad jo rizikos balų didėjimÄ lėmė tik tai, kad jis pataisos įstaigai nesugebėjo laiku pateikti pažymos apie galimÄ jo įdarbinimÄ laisvėje, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotų duomenų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didina ne tik abejonės dėl galimo jo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju, bet ir tai, kad P. V. nusikaltimams bÅ«dingas narkotinių medžiagų vartojimas, darbinės patirties stoka, smurtinio elgesio istorija apsvaigus nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, todėl sutikti su nuteistojo teiginiais, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į nustatytÄ nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų pokytį, nėra pagrindo.

11. Å ios iÅ¡vados kontekste įvertintina ir tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo pavyzdingas. Per visÄ jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikÄ drausmine tvarka jis buvo baustas net 11 kartų, tame tarpe ir už tai, kad atsisakė dirbti nemokamus darbus. Nors P. V. skirtos drausminės nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau vien tik jų egzistavimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo koreguojamas nuosekliai. IÅ¡ aptarto seka, kad ilgÄ nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikÄ P. V. nebuvo linkęs prisitaikyti prie restruktÅ«rizuotos aplinkos ir paklusti pataisos įstaigoje nustatytai tvarkai, todėl sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, jog išėjęs į laisvę savo tikslų jis sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, nėra pagrindo.

Juo labiau, jog skatintas pataisos įstaigoje nuteistasis buvo vos 3 kartus, nors bausmę atlieka nuo 2002 m. sausio 16 d. Paskutinis paskatinimas jam buvo skirtas kiek mažiau nei prieš trejus metus, t. y. 2018 m. liepos 19 d. Atsižvelgiant į nuteistajam skirtų drausminių nuobaudų ir paskatinimų santykį, akivaizdu, kad jo elgesys pataisos įstaigoje labiau pasižymėjo neigiamais, nei teigiamais aspektais.

12. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgiant į P. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos finansinį pobÅ«dį (itin žiauriai nužudė du asmenis, siekdamas užvaldyti jų turtÄ ), įvertintina ir jo darbinė motyvacija, kurios pakankamumu teisėjų kolegija abejoja. Bylos duomenimis, nuteistasis yra įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ bei staliaus, auto Å¡altkalvio, Å¡ilumvežio maÅ¡inisto padėjėjo specialybes, tačiau, laisvėje jis turėjo labai nestabiliÄ darbo istorijÄ su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pragyvenimui asmuo dažniau užsidirbdavo iÅ¡ nusikalstamų veikų darymo nei iÅ¡ oficialaus darbo.

Atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje nuteistasis taip pat nedirbo. Nors skunde apygardos teismui teigiama, kad P. V. turi noro dirbti, tačiau negali to padaryti dėl darbo vietų, bet ne dėl darbinės motyvacijos trÅ«kumo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pataisos įstaigoje jam buvo skirtos net Å¡eÅ¡ios drausminės nuobaudos už atsisakymÄ dirbti nemokamus darbus, paminėti nuteistojo skundo teiginiai teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių. Juo labiau, jog ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyta, kad bausmės atlikimo metu P. V. reiÅ¡kia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar prieinamų darbo sÄ lygų.

Å ių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo darbinė motyvacija yra menka, o tai jį charakterizuoja neabejotinai neigiamai. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo pateikta pažyma dėl galimo jo įdarbinimo laisvėje. Atsižvelgiant į menkÄ jo darbinę motyvacijÄ bei darbinės patirties stokÄ , jo galimybės įsidarbinti ir nuosekliai dirbti laisvėje, yra abejotinos. Svarbu ir tai, kad dirbti nuteistasis nepanoro net ir žinodamas, jog iÅ¡ jo yra priteistas civilinis ieÅ¡kinys.

Jį vertinamu atveju padengė ne pats nuteistasis, o jo artimieji.

13. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu įvertintina ir tai, kad Å¡is teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Praeityje jis jau buvo teistas, tačiau įvertinus tai, kad jis ir vėl nusikalto, padarydamas labai sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , sukėlusiÄ net dviejų žmonių mirtį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog trumpalaikės terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo forma P. V. nebuvo veiksminga. Å ie duomenys patvirtina, kad visuotinai priimtų elgesio taisyklių iÅ¡laikyti ilgesnį laiko tarpÄ nuteistajam nepavyksta, jis kartoja tas pačias klaidas ir iÅ¡ ankstesnio patyrimo nesimoko, o jo nusikaltimai savo pobÅ«džiu sunkėja.

Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai, kaip tai teisingai pažymima nuteistojo skunde, negali bÅ«ti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ jo atžvilgiu, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia P. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su Å¡iuo metu iÅ¡skiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

6. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ P. V. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad P. V. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti P. V. skundÄ ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. vasario 9 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė