384b9cef-1897-43cc-9a56-e496ccf37662 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-337/2019 Teisminio proceso Nr. 1-41-844-201 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų E. V. (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Danutės Švitinienės, Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant : prokurorui Ramūnui Pačebutui, nuteistajai L. K., nuteistosios gynėjui advokatui R.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. K. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. (2 veikos) ir už jų padarymÄ jai paskirtos bausmės: - pagal BK 260 str. 1 d. (narkotinių medžiagų pardavimas J. F. 2018 m. birželio 11 d. 18 val. 48 min.) – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir vienam mėnesiui. - pagal BK 260 str. 1 d. (narkotinių medžiagų pardavimas J.

F. 2018 m. birželio 11 d. 14 val. 39 min.) – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., Å¡iuo nuosprendžiu L. K. skirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnę, ir L. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 2 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® Å¡iuo nuosprendžiu skirtÄ laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas L.

K. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tas laikas. IÅ¡ L. K. nuspręsta konfiskuoti 60,00 eurų, gautų iÅ¡ nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : L. K. nuteista už tai, kad ji 2018 m. birželio 11 d., apie 14 val. 39 min., bute, esančiame Statybininkų g. 4-74, Visagine, už 20,00 Eur pardavė J. F. (J. F. ) narkotines medžiagas - heroinÄ , kurio masė yra 0,0005 g., metadonÄ , kurio masė yra 0,0016 g., ir karfentanilį, kurio masė yra 0,000098 g.

Taip pat L. K., nuteista už tai, kad ji 2018 m. birželio 11 d. apie 18 val. 48 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) už 40,00 Eur pardavė J. F. narkotines medžiagas - heroinÄ , kurio masė yra 0,002 g., metadonÄ , kurio masė yra 0,005 g., ir karfentanilį, kurio masė yra 0,000301 g. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas L. K. apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma pakeisti skundžiamÄ Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019-03-27 nuosprendį ir jos nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d., kvalifikuoti kaip vienÄ .

Taip pat skundu praÅ¡oma pritaikyti L. K. atžvilgiu BK 54 str. 3 d. bei 62 str. nuostatas ir jai paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Skunde teigiama, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes. Teigiama, kad L. K. padarė ne dvi, o vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 str. 1 d. Jos padarytas nusikaltimas yra tęstinio pobÅ«džio. Pažymima, kad tiek J. F., tiek ir L. K. parodymai patvirtina aplinkybę, kad pastaroji J. F. praÅ¡omÄ narkotinių medžiagų kiekį padalino į dvi dalis ir jas pardavė per du kartus, nes taip prašė J.

F.. Toliau skunde nurodoma, kad byloje yra pakankamai duomenų, kuriems esant L. K. atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Nurodoma, kad L. K. nori pradėti dirbti ir užsidirbti, o laisvės atėmimo bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje jai sukels fizines kančias. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė juos bei bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ nuosprendį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. K. tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2018-06-11, tik skirtingu laiku J. F. pardavė narkotines medžiagas. Pirmos instancijos teismas Å¡iuos nuteistosios veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 str. 1 d. kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas. Apeliantė su nusikalstamų veikų teisiniu vertinimu nesutinka teigdama, kad buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, nes veikos padarytos per trumpÄ laiko tarpÄ , narkotinės medžiagos parduotos tam pačiam asmeniui. Nurodoma, kad J. F. iÅ¡ karto buvo parduotos visos kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos, tačiau buvo sutarta, kad jas iÅ¡ apeliantės minimas asmuo pasiims per kelis kartus.

Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veikų, iÅ¡ kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 priimtoje nutartyje pasisakė, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatÅ«s laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogiÅ¡ku bÅ«du, analogiÅ¡komis aplinkybėmis, įgyvendinant vienÄ sumanymÄ dėl to paties dalyko.

Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, bÅ«dinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisÄ nusikalstamÄ veikÄ ir darydamas pirmÄ veiksmÄ jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymÄ ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitÄ nusikalstamÄ veikÄ kyla jau po pirmosios veikos, Å¡ios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamosiose bylose iÅ¡aiÅ¡kinta, kad veikos, nurodytos BK 259 ar 260 straipsniuose, vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, įgijimas, pardavimas ir kt. – buvo padaryti ne vienÄ kartÄ , bet atlikti pagal vienÄ sumanymÄ , turint konkretų tikslÄ , siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Pavyzdžiui, kai pagal susitarimÄ su pardavėju asmuo vienÄ kartÄ nupirktas narkotines ar psichotropines medžiagas iÅ¡ jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumanęs pasigaminti tam tikrÄ medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus; kai kartÄ Ä¯gijęs medžiagų, turėdamas tikslÄ platinti, jas pardavinėja ne vienÄ kartÄ , parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan.

Jei tyčia padaryti kitÄ neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veikÄ susiformuoja po pirmos veikos padarymo, Å¡ios veikos paprastai laikomos savarankiÅ¡komis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013). Taigi, pagrindinis kriterijus, leidžiantis konstatuoti tęstinį nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pobÅ«dį, yra bendra tyčia ir jos susiformavimo momentas.

Sprendžiant apie bendros tyčios buvimÄ Å¡ios kategorijos bylose, be objektyvių duomenų, tokių, kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis epizodų; ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui; ar platinama ta pati medžiagų rÅ«Å¡is, svarbu yra subjektyvÅ«s požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar jo tyčia kiekvienÄ kart platinant narkotines ar psichotropines medžiagas formuojasi savarankiÅ¡kai, ar ne. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes L.

K. padarytos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 str. 1 d., pagrįstai vertintos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos (realioji nusikalstamų veikų sutaptis), nes tęstinės veikos požymių nenustatyta. L. K. tyčios turinys, reikÅ¡mingas tęstinę nusikalstamÄ veikÄ atribojant nuo nusikaltimų daugeto, pirmos instancijos teisme tinkamai analizuotas ir įvertintas. IÅ¡ pirmos instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad L. K. tÄ pačiÄ dienÄ , keturių valandų laikotarpyje J. F. narkotines medžiagas pardavė du kartus.

Tačiau Å¡i nustatyta faktinė aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistoji turėjo bendrÄ tikslÄ vienu metu įgytas narkotines medžiagas per kelis kartus parduoti vienam ir tam pačiam pirkėjui – J. F.. Vertinant L. K. ir J. F. parodymus ikiteisminio tyrimo bei pirmos instancijos teismo posėdžio metu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jie paneigia L. K. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad jos padarytas veikas sieja viena bendra tyčia. Pažymėtina, kad L. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, neigė savo kaltę ir tvirtino, kad ji niekada nepardavė narkotinių medžiagų J.

F.. Tikino, kad J. F. jai atnešė pinigus, kuriuos ji jam buvo paskolinusi, t. y. grÄ Å¾ino jai dalį skolos, o apie narkotines medžiagas nebuvo net kalbėta (3 t. 157-158, 164 b. l.). Tuo tarpu J. F., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino faktinę aplinkybę, jog jis įsigijo narkotinių medžiagų iÅ¡ L. K.. J. F., prieÅ¡ingai nei teigia L. K., pirminiuose savo parodymuose tvirtino, kad narkotines medžiagas jis įsigijo per du kartus. PirmÄ kartÄ Ä¯sigijo vienokį kiekį, o tos pačios dienos vakare sugalvojo pakartotinai įsigyti didesnį kiekį narkotinių medžiagų (94 t. 85 – 87 b. l.).

Pirmos instancijos teismo posėdžio metu L. K. jau pilnai prisipažino dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo, tačiau nurodė, kad J. F. narkotinių medžiagų nepardavė, jam tiesiog jas davė kai jis atėjo pas jÄ ir atnešė dalį skolos. J. F. pirmos instancijos teismo posėdžio metu pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir analogiÅ¡kai kaip ir L. K. tikino, kad pastaroji nepardavė, o jis nepirko iÅ¡ jos narkotinių medžiagų, atidavė jai tik skolÄ ir pasiėmė narkotines medžiagas.

J. F. tvirtino, kad antrÄ kartÄ pas L. K. nuėjo taip pat atiduoti dalį skolos ir pasiimti likusias jam duotas narkotines medžiagas. Vertinant tiek L. K., tiek ir J. F. nenuoseklius, tarpusavyje vienas kitam bei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms prieÅ¡taraujančius parodymus darytina iÅ¡vada, kad L. K. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, nes nuteistosios tyčia dėl kiekvienos iÅ¡ jų formavosi atskirai. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog L.

K. nusikalstami veiksmai nebuvo jungiami vieno sumanymo ir tikslo (bendros tyčios), todėl vertintini kaip du pavieniai nusikaltimai ir kvalifikuotini kiekvienas atskirai pagal BK 260 str. 1 dalį. Skunde nurodoma, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog L. K. atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir 62 str. nuostatas. AukÅ¡tesnės instancijos teismas atmeta ir šį apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

BK 54 str. 1 d. nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikosi Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Å velnesnė, negu straipsnio sankcijoje įtvirtinta, bausmė skiriama tik esant BK 62 str. 1 ar 2 d. arba 54 str. 3 d. nurodytiems pagrindams. BK 54 str. 3 d. nustatytas teisingumo garantijos saugiklis, kurį teismai taiko, kai iÅ¡skirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismui galimybę nusikaltimÄ padariusiam asmeniui paskirti teisingÄ bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas teismas privalo nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios lemia, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010).

Pažymėtina, kad teisingumo principas reiÅ¡kia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog L. K. susirado darbÄ , nori vesti kitokį gyvenimo bÅ«dÄ , bÅ«ti su savo Å¡eima, taip pat tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas apeliantei bÅ«tų fizinė kančia, nelaikytinos iÅ¡imtinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms esant bÅ«tų galima L.

K. atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Todėl pirmos instancijos teismo išdėstyti motyvai dėl bausmės skyrimo ir išvada, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, yra pagrįsti. L. K. paskirta BK 260 str. 1 d. sankcijoje nustatyta bausmė, kuri yra artima numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Nuteistosios L. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Evaldas Vanagas Danutė Å vitinienė Algirdas Gaputis