384ad01e-1865-4220-ade2-e7bff9da5540 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-12623-925/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07662-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja JorÅ«nė Pukinskienė, sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui G. S., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Juliui RaÅ¡kauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du per Zoom platformÄ iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo VÄ® Turto bankas ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Liuks NT“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl teisės gauti statybos leidimÄ be bendrasavininkio sutikimo.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas VÄ® Turto bankas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pripažinti ieÅ¡kovui VÄ® Turto bankas teisę be bendrasavininkio UAB „Liuks NT“ sutikimo gauti Techniniame projekte Nr. TP-2020-K12-101 nurodytiems darbams statybÄ leidžiančius dokumentus. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir VTPSI) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) surašė 2019-07-10 SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ , kuriame buvo nurodyta, kad statytojas (VSDFV) savavaliÅ¡kai, neturint statybÄ leidžiančio dokumento, atliko paprastÄ jį remontÄ , keičiant pastato iÅ¡vaizdÄ , patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos).

Akte užfiksuota, kad patalpose buvo sumontuota skaidri iÅ¡orinė atitvara, tinkuota blokelių mÅ«ro atitvara su apÅ¡iltinimu ir mÅ«ro cokolis po vitrina. Remiantis minėtu savavaliÅ¡kos statybos aktu, buvo suraÅ¡ytas 2019-07-12 Privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (toliau – Nurodymas), kuriuo VSDFV buvo įpareigota iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas ar perstatytas statinio dalis. NurodymÄ Ä¯vykdyti buvo nustatyta iki 2020-01-09. 2019 m. lapkričio 29 d. ieÅ¡kovas patikėjimo teise perėmė patalpas.

Å iuo metu patalpos pagal valstybės turto panaudos sutartį yra perduotos naudotis VSDFV. Perėmęs patalpas ieÅ¡kovas siekia paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius parengiant tinkamÄ projektinę dokumentacijÄ ir gaunant statybÄ leidžiantį dokumentÄ , todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su praÅ¡ymu pratęsti Nurodymo įvykdymo terminÄ iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-05-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3219-473/2020 patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir Nurodymo įvykdymo terminÄ pratęsė praÅ¡omam laikotarpiui.

Siekdamas parengti visÄ dokumentacijÄ reikalingÄ Nurodymo įvykdymui, ieÅ¡kovas parengė projektinę dokumentacijÄ , gavo 17 iÅ¡ 18 pastato bendrasavininkų sutikimus ir siekė gauti paskutiniojo bendrasavininkio (UAB „Liuks NT“, atsakovo Å¡ioje byloje) sutikimÄ , tačiau jis 2020-12-07 raÅ¡tu „Dėl sutikimo neiÅ¡davimo“ atsisakė iÅ¡duoti sutikimÄ . IeÅ¡kovo manymu, atsakovas UAB „Liuks NT“ nepagrįstai nesutinka iÅ¡duoti sutikimo, todėl kreipėsi į teismÄ dėl teisės gauti statybos leidimÄ be bendrasavininkio sutikimo davimo.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Nurodyme užfiksuoti statybos darbai minimaliai padidino sklypo užstatymo intensyvumÄ , o net ir nesant atliktų statybos darbų, sklypo nebÅ«tų galima pritaikyti plėtrai dėl pastatų iÅ¡sidėstymo sklype ir laisvo ploto trÅ«kumo. Techniniame projekte yra numatyta, kad esamos pirmo aukÅ¡to patalpos, iÅ¡einančios į vidinį kiemÄ , praplečiamos iki esamos konsolės kraÅ¡to, perkeliant esamÄ stiklo vitrinÄ ties konsolės kraÅ¡tu, greta jau praplėstų kitų pastato savininkų bei naudotojų patalpų.

Pagrindinio fasado sprendiniai keičiasi minimaliai, langų angos išlieka tokios pačios. Vitrinų perkėlimas neturės jokio neigiamo poveikio esamai aplinkai, kadangi bus vadovaujamasi kontekstualumo principu. Ieškovas laiko, kad atsakovės UAB „Liuks NT“ nurodytas argumentas dėl padidėsiančio sklypo užstatymo intensyvumo yra formalus ir sklypo užstatymo intensyvumo padidėjimas niekaip nepažeidžia UAB „Liuks NT“ interesų. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Atsakovė UAB „Liuks NT“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinkanti ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Liuks NT“, 2020-12-07 raÅ¡tu atsisakydama iÅ¡duoti sutikimÄ dėl planuojamais statybos darbais pažeidžiamų jos, kaip sklypo ir pastato bendraturtės teisių, nurodė Å¡iuos motyvus: dėl padidėjusio pastato patalpų ploto padidės faktinis sklypo užstatymo intensyvumas - Å¡i aplinkybė tiesiogiai neigiamai įtakoja atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi mažins atsakovės plėtros galimybes sklype;

Projektiniuose pasiÅ«lymuose nėra privalomų sprendinių, skirtų automobilių stovėjimo vietoms įrengti dėl perstatytos patalpos, t. y. neaiÅ¡ku, kur jos bus įrengtos – sklype ar už jo ribų, ar bus užtikrintos atsakovės teisės; Projektiniuose pasiÅ«lymuose yra nurodyta neteisinga statybos darbų rÅ«Å¡is – paprastasis remontas, nors projektuojami rekonstrukcijos darbai, o tokių darbų projektavimui keliami aukÅ¡tesni reikalavimai. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovo ketinamais įteisinti statybos darbais bÅ«tų pakeisti faktiniai sklypo užstatymo parametrai – padidinus pastato bendrÄ jį plotÄ , padidinamas faktinis sklypo užstatymo intensyvumas.

Atsakovės teigimu, įteisinus savavališkos statybos darbus, būtų sumažinamos plėtros galimybės kitiems sklypo savininkams ir valdytojams, įskaitant UAB „Liuks NT“. Tuo yra daroma tiesioginė neigiama įtaka atsakovės nuosavybės teisėms, ribojamos jos plėtros sklype galimybės. Atsakovė laiko nepagrįstais ir atmestinais ieškovo teiginius, neva sklypo nėra galimybės pritaikyti plėtrai dėl pastatų išdėstymo Sklype ir laisvo ploto trūkumo. Pažymėtina, kad gali būti didinamas ne tik pastatu užstatytas plotas, bet jis gali būti ženkliai aukštinamas (šiuo metu pastatas yra 3 aukštų).

Atsakovės įsitikimu, ieÅ¡kovas, ketindamas atlikti/įteisinti statybos darbus, kuriais bus keičiami sklypo užstatymo parametrai, siekdamas suderinti ieÅ¡kovo interesÄ Ä¯gyvendinti statytojo teisę su atsakovės teisėtais interesais, užtikrinant proporcingumo principÄ , turėtų siÅ«lyti atsakovei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos nustatyti sklypo naudojimosi tvarkÄ , kuria bÅ«tų sureguliuoti sklypo savininkų ir valdytojų santykiai, nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sÄ lygos, nustatyta, kokios apimties sklypo užstatymo teises turi kiekvienas iÅ¡ suinteresuotų asmenų.

Atsakovė laiko, kad ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas, kadangi jo patenkinimas pažeistų atsakovės, kaip sklypo bendraturtės, teises. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Techninio projekto, kaip ir su 2020-11-30 prašymu pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai, neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – Statybos techninis reglamentas) reikalavimų dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo.

Techninis projektas taip pat neatitinka ir Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ reikalavimų dėl neįgaliųjų automobilių stovėjimo įrengimo. Be to, Techniniame projekte nurodyta statybos darbų rÅ«Å¡is – paprastasis remontas, yra neteisinga, t. y. atsakovė laiko, jog Techniniame projekte numatyti rekonstrukcijos, o ne paprastojo remonto statybos darbai. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ , atsakovė laiko, jog teismas negali tenkinti reikalavimo leisti ieÅ¡kovui gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ Techniniam projektui, kuris parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir kurio sprendiniai prieÅ¡tarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime į ieÅ¡kinį, ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad trečiasis asmuo sutinka su ieÅ¡kovo nuomone, kad atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimÄ statybos darbams atlikti.

Prašė nagrinėti bylÄ teismo posėdyje trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Byla teismo posėdyje iÅ¡nagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. IeÅ¡kinys tenkintinas Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Liuks NT“ yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas), kuriame yra pastatas, (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas) bendraturtis (priklauso 481/7457 dalys) kartu su Lietuvos Respublika. Atsakovei taip pat priklauso patalpos, esančios pastate, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir VTPSI) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) surašė 2019-07-10 SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ , kuriame buvo nurodyta, kad statytojas (VSDFV) savavaliÅ¡kai, neturint statybÄ leidžiančio dokumento, atliko paprastÄ jį remontÄ , keičiant pastato iÅ¡vaizdÄ , patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos). Akte užfiksuota, kad patalpose buvo sumontuota skaidri iÅ¡orinė atitvara, tinkuota blokelių mÅ«ro atitvara su apÅ¡iltinimu ir mÅ«ro cokolis po vitrina.

Remiantis minėtu savavaliÅ¡kos statybos aktu, buvo suraÅ¡ytas 2019-07-12 Privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (toliau – Nurodymas), kuriuo VSDFV buvo įpareigota iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas ar perstatytas statinio dalis. Atsižvelgdamas į tai, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė savavaliÅ¡kÄ statybÄ Ä¯teisinti ir į tai, kad patalpose, kuriose buvo atlikta savavaliÅ¡ka statyba, tokie paprastojo remonto darbai yra galimi, VSDFV nusprendė parengti reikiamÄ projektinę dokumentacijÄ tam, kad bÅ«tų paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai. 2019 m. lapkričio 29 d. ieÅ¡kovas patikėjimo teise perėmė patalpas.

Å iuo metu patalpos pagal valstybės turto panaudos sutartį yra perduotos naudotis VSDFV. Perėmęs patalpas ieÅ¡kovas siekia paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius parengiant tinkamÄ projektinę dokumentacijÄ ir gaunant statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Siekdamas parengti visÄ dokumentacijÄ , reikalingÄ Nurodymo įvykdymui, ieÅ¡kovas parengė projektinę dokumentacijÄ , gavo 17 iÅ¡ 18 pastato bendrasavininkų sutikimus ir siekė gauti paskutiniojo bendrasavininkio (UAB „Liuks NT“) sutikimÄ , tačiau jis 2020-12-07 raÅ¡tu „Dėl sutikimo neiÅ¡davimo“ atsisakė iÅ¡duoti sutikimÄ .

IeÅ¡kovo manymu, atsakovė UAB „Liuks NT“ nepagrįstai nesutinka iÅ¡duoti sutikimo, todėl kreipėsi į teismÄ dėl teisės gauti statybos leidimÄ be bendrasavininkio sutikimo davimo. Tuo tarpu atsakovė laiko, kad jos atsisakymas duoti sutikimÄ buvo pagrįstas ir motyvuotas. Daikto savininko turima nuosavybės teisė, reiÅ¡kia savininko teisę savo nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktÄ priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita.

Atsakovė UAB „Liuks NT“, 2020-12-07 raÅ¡tu atsisakydama iÅ¡duoti sutikimÄ dėl planuojamais statybos darbais pažeidžiamų jos, kaip sklypo ir pastato bendraturtės teisių, nurodė Å¡iuos motyvus: dėl padidėjusio pastato patalpų ploto padidės faktinis sklypo užstatymo intensyvumas - Å¡i aplinkybė tiesiogiai neigiamai įtakoja atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi mažins atsakovės plėtros galimybes sklype; Projektiniuose pasiÅ«lymuose nėra privalomų sprendinių, skirtų automobilių stovėjimo vietoms įrengti dėl perstatytos patalpos, t. y. neaiÅ¡ku, kur jos bus įrengtos – sklype ar už jo ribų, ar bus užtikrintos atsakovės teisės;

Projektiniuose pasiÅ«lymuose yra nurodyta neteisinga statybos darbų rÅ«Å¡is – paprastasis remontas, nors projektuojami rekonstrukcijos darbai, o tokių darbų projektavimui keliami aukÅ¡tesni reikalavimai. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovo reikalavimo patenkinimas pažeistų atsakovės, kaip sklypo bendraturtės, teisę įgyvendinti statytojo teisę. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad Nurodyme užfiksuoti statybos darbai tik minimaliai padidino sklypo užstatymo intensyvumÄ , t. y.

Techniniame projekte yra numatyta, kad esamos pirmo aukÅ¡to patalpos, iÅ¡einančios į vidinį kiemÄ , praplečiamos iki esamos konsolės kraÅ¡to, perkeliant esamÄ stiklo vitrinÄ ties konsolės kraÅ¡tu, greta jau praplėstų kitų pastato savininkų bei naudotojų patalpų; pagrindinio fasado sprendiniai keičiasi minimaliai, langų angos iÅ¡lieka tokios pačios; vitrinų perkėlimas neturės jokio neigiamo poveikio esamai aplinkai, kadangi bus vadovaujamasi kontekstualumo principu. Nors atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas visų pirma turėtų siÅ«lyti atsakovei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos nustatyti Sklypo naudojimosi tvarkÄ , kuria bÅ«tų sureguliuoti sklypo savininkų ir valdytojų santykiai, nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sÄ lygos, nustatyta, kokios apimties sklypo užstatymo teises turi kiekvienas iÅ¡ suinteresuotų asmenų, tačiau tokio privalomo reikalavimo, t. y. kad statytojo teisė negali bÅ«ti įgyvendinta nenustačius naudojimosi sklypo tvarkos tarp bendraturčių, teisės aktai nenumato.

Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė teigia, jog dėl padidėjusio pastato ploto padidės faktinis sklypo užstatymo intensyvumas ir dėl to sumažės atsakovės plėtros galimybės sklype, tačiau atsakovė į bylÄ nėra pateikusi jokių duomenų apie jos konkrečius ketinimus vykdyti plėtrÄ sklype ir kad jos norimai vykdyti plėtrai realios įtakos turėtų ieÅ¡kovo patalpose faktiÅ¡kai atliktas remontas, todėl teismas tokius atsakovės teiginius dėl neigiamos įtakos jos interesams plėtros žemės sklype vykdymo galimybių sumažėjimo aspektu vertina kaip deklaratyvius ir neįrodytus (CPK 185 straipsnis).

Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, susiję su Techninio projekto neatitikimu statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, nėra motyvuoti specialistų ar ekspertų iÅ¡vadomis, kaip matyti iÅ¡ IS „Infostatyba“ duomenų, atsakovės UAB „Liuks NT“ atsiliepime nurodyti neatitikimai nebuvo užfiksuoti tikrinant projektinę dokumentacijÄ , be to, statybos darbų, kuriems atlikti yra parengtas Techninis projektas, atitikimas imperatyviems teisės aktų reikalavimams bus vertinamas kompetentingų institucijų iÅ¡duodant statybÄ leidžiančius dokumentus; jeigu iÅ¡duotas statybos leidimas neatitiks teisės aktų reikalavimų atsakovės nurodomu aspektu – dėl techninio projekto prieÅ¡taravimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams - bus pagrindas ginčyti iÅ¡duotų statybÄ leidžiančių dokumentų teisėtumÄ .

Teismas vertina, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovo pateiktas Techninis projektas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir jo sprendiniai prieÅ¡tarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendrame žymės sklype vykdant statybas neiÅ¡vengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimÄ statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kada yra reali teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iÅ¡ numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti statybos darbus, tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ numatomų statybos darbų. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimÄ rekonstrukcijai atlikti, teismas gali tokį jo atsisakymÄ pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teisę į statybÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs atsakovės atsisakymo iÅ¡duoti sutikimÄ dėl ieÅ¡kovo pateiktame Techniniame projekte numatytų statybos darbų, laiko, kad atsakovė UAB „Liuks NT“ pateikė tik formalias nesutikimo priežastis, ir daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „Liuks NT“ tokiu atsisakymu pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas, pripažįstant ieÅ¡kovui teisę be bendrasavininkio UAB „Liuks NT“ sutikimo gauti Techniniame projekte Nr. TP-2020-K12-101 nurodytiems darbams statybÄ leidžiančius dokumentus.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas, o ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 96 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str. teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieÅ¡kovui VÄ® Turto bankas teisę be bendrasavininkio UAB „Liuks NT“, j. a. k. 303488935, sutikimo gauti Techniniame projekte Nr. TP-2020-K12-101 nurodytiems darbams statybÄ leidžiančius dokumentus. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Liuks NT“, j. a. k. 303488935, valstybės naudai 75 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, teismui bÅ«tina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja JorÅ«nė Pukinskienė