2016-10-25 Nr. AB-20449-3-62-3-00371-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-582-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00371-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daigista“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daigista“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. A1-775 dalį, dėl UAB „Daigista“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune) įtraukimo į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, išbraukiant šį UAB „Daigista“ nuosavybės teise valdomą žemės sklypą iš šio sąrašo.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnija 2015 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 51-2-129 pareiškėjui nustatė terminą iki 2015 m. gegužės 20 d. sutvarkyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Žemės sklypas), teritoriją. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-775 (toliau – Įsakymas) įtraukė Žemės sklypą į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius 2015 m. liepos 17 d. parengė raštą Nr. 09-2-536, kuriuo pareiškėjas turėjo būti informuotas apie Žemės sklypo įtraukimą į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Pareiškėjas 2015 m. spalio 21 d. gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinį pranešimą apie apskaičiuotą žemės mokesčio sumą už 2015 m. bei Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos priede nurodė, jog Žemės sklypui taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas. Atsakovo siųstų 2015 m. balandžio 29 d. rašto Nr. 51-2-129 ir 2015 m. liepos 17 d. rašto Nr. 09-2-536 pareiškėjas negavo, o su jų turiniu susipažino tik 2015 m. lapkričio 3 d.

Kauno miesto savivaldybės darbuotojui persiuntus minėtų raštų kopijas el. paštu, pareiškėjo atstovui, todėl vieno mėnesio terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 m. lapkričio 3 d. Pareiškėjas, siekdamas išnaudoti visas administracinio ginčo ikiteisminio nagrinėjimo teisines galimybes bei manydamas, jog tokia procedūra yra privaloma prieš kreipiantis į teismą, pasinaudojo Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (toliau – Aprašas) 13 punkte bei 2013 m. liepos 17 d. rašte Nr. 09-2-536 numatyta galimybe klausimą dėl Žemės sklypo išbraukimo iš sąrašo spręsti ikiteismine tvarka bei du kartus kreipėsi į atsakovą (su 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. raštais), tačiau jokių atsakymų į minėtus raštus negavo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. rašte Nr. 09-2-536 nenurodyta, kokiu pagrindu Žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Rašte nurodyta, kad Įsakymas pridedamas, tačiau pareiškėjo atstovui Įsakymas el. paštu nebuvo atsiųstas. Taigi iš pareiškėjo atstovui el. laišku pateiktų dokumentų nėra aišku, kokiu Aprašo punktu remiantis Žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų sklypų sąrašą. Tokiu būdu buvo apribota ir apsunkinta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Iš gautų dokumentų negalima spręsti apie Įsakymo apskundimo tvarką, nes ji nebuvo nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. rašte, priešingai, šiame rašte nurodyta ikiteisminio ginčo sprendimo procedūra, kuri suklaidino pareiškėją bei sukliudė laiku kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Teismas šioje byloje turėtų atsižvelgti į aplaidų Kauno miesto savivaldybės administracijos darbą tiek rengiant bei siunčiant 2015 m. balandžio 29 d. ir 2015 m. liepos 17 d. raštus pareiškėjui, tiek nepateikiant atsakymų į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. prašymus.

II. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus nustatytą apskundimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas atsižvelgęs į pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad apie skundžiamą Įsakymą jis sužinojo 2015 m. lapkričio 3 d., el. paštu gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos 2015 m. balandžio 29 d. rašto Nr. 51-2-129 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. rašto Nr. 09-2-536 kopijas, skundo padavimo terminą skaičiavo nuo 2015 m. lapkričio 3 d.

Nustatyta, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016 m. kovo 8 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.

Teismas išnagrinėjęs Nenaudojamos žemės nustatymo tvarką reglamentuojančias Aprašo nuostatas, vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją galėjo suklaidinti Aprašo 13 punkte numatyta galimybė išbraukti Žemės sklypą iš Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo. Tačiau kaip matyti iš pareiškėjo 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. prašymų, jie buvo adresuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, o ne Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijai, kaip numato Aprašo 13 punktas, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas tinkamai naudojosi Apraše numatyta galimybe išbraukti Žemės sklypą iš Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo. Be to šiuo atveju vertintinas ir pareiškėjo elgesys, siekiant apginti savo teises, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 9 d. (prašymo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikimo diena) iki 2015 m. kovo 8 d. (skundo pateikimo teismui diena).

Pareiškėjas nurodo, jog į savo 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. prašymus negavo jokių atsakymų. Tačiau Aprašas numato konkrečius terminus, per kuriuos turėtų būti išnagrinėti asmenų prašymai, pateikti vadovaujantis Aprašo 13 punktu. Pareiškėjas, pasibaigus Apraše numatytiems prašymo išnagrinėjimo terminams, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl Atsakovo veiksmų (ar neveikimo).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. rašte Nr. 09-2-536 nenurodyta kokiu pagrindu Žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, tokiu būdu buvo apribota ir apsunkinta jo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Įvertinęs šio rašto turinį, teismas pažymėjo, kad iš jo yra aišku, kas ir kada priėmė skundžiamą Įsakymą, koks yra Įsakymo turinys, todėl šio rašto gavimas laikytinas skundžiamo Įsakymo paskelbimu pareiškėjui. Be to, pareiškėjas siekdamas aktyviai ginti savo teises, turėjo galimybę kreiptis į atsakovą dėl skundžiamo Įsakymo pateikimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl minėto dokumento gavimo būtų kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, o pastaroji būtų atsisakiusi Įsakymą pateikti. Taigi pareiškėjas, žinodamas apie priimtą Įsakymą ir, jo teigimu, negaudamas atsakymo į pateiktą prašymą dėl žemės mokesčio tarifo sumažinimo, nepagrįstai delsė kreiptis į teismą, teikė pakartotinį prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir skundą teismui pateikė tik 2016 m. kovo 8 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad pateikta atstovavimo sutartis Nr. 119/2015 patvirtina, jog pareiškėjui nuo 2015 m. gruodžio 7 d. buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba.

III. Pareiškėjas UAB „Daigista“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pažymi, kad šios bylos atveju, nei skundžiamame Įsakyme nei kituose pareiškėjui adresuotuose dokumentuose nėra tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 13 d. įsakyme Nr. A1-775 nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje adm. b. Nr. AS858-449/2013 pripažino, jog nurodymas, kad aktas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ar CPK nustatyta tvarka, nėra tinkamas apskundimo tvarkos nurodymas. Taip pat, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika bei teisės aktų reikalavimais, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-775 apskundimo tvarka nebuvo tinkamai nurodyta ir išaiškinta. Ši aplinkybė turėtų būti laikoma viena iš priežasčių, dėl kurios skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujinamas.

Kita reikšminga aplinkybė yra pareiškėjo siekis įgyvendinti teisę į gynybą. Pirmosios instancijos teismas mano, jog negalima teigti, kad pareiškėjas tinkamai naudojosi Apraše numatyta galimybe išbraukti Žemės sklypą iš Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo, dėl to, jog prašymai buvo teikiami netinkamam subjektui. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnija yra pavaldi Kauno miesto savivaldybės administracijai, yra jos filialas. Todėl manytina, jog atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymus bei matydamas, jog jie turėjo būti adresuoti atsakovo filialui, turėjo pareigą arba perduoti prašymą atsakovo filialui – Gričiupio seniūnijai, arba apie netinkamo subjekto nurodymą informuoti pareiškėją. Šis reikalavimas numatytas VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų vykdęs šią pareigą. Atitinkamai, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas netinkamai naudojosi Apraše numatyta galimybe išbraukti Sklypą iš Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo.

Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos apraše, konkrečiai, minėto aprašo 4.1–4.7 punktuose nustatytas baigtinis sąrašas kriterijų, kuriems egzistuojant, žemės sklypas gali būti įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Iš pareiškėjui pateiktų dokumentų, nėra aišku, kuriuo iš numatytų septynių pagrindų UAB „Daigista“ nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Taigi iš esmės pareiškėjas iki šios dienos nėra informuotas, kokiu pagrindu jam nuosavybės teise priklausantis sklypas įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą bei negali tinkamai gintis.

Tokiu būdu buvo apribota ir apsunkinta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos bei apsunkinta galimybė pateikti duomenis, paneigiančius įtraukimo į Nenaudojamų sklypų sąrašą pagrindus. Iš pateiktų dokumentų galima tik spėti, jog pareiškėjo žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą Aprašo 4.7 papunktyje numatytu pagrindu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Gričiupio seniūnijos 2015 m. balandžio 29 d. raštą Nr. 51-2-129.

Kaip minėta, šio rašto pareiškėjas dėl aplaidaus atsakovo darbo laiku negavo, o su jo turiniu susipažino tik 2015 m. lapkričio 3 d., todėl iki rašte nustatyto termino pabaigos (2015 m. gegužės 20 d.) neturėjo jokios galimybės sureaguoti į įspėjimą. Be to, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, šiuo metu ir minėtu laikotarpiu (2015 m. balandžio 29 d.–2015 m. gegužės 20 d.) buvo sutvarkytas bei atitiko minėtas Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Sklypo teritorija sutvarkyta, žolė šienaujama, krūmai genami, atsižvelgiant į minėtų taisyklių reikalavimus.

Taip pat svarbu pastebėti, jog atsakovas nėra pateikęs jokių įrodomąją galią turinčių duomenų, kurie patvirtintų, jog iš tiesų egzistavo 2015 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 51-2-129 nurodytos aplinkybės ir Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai. Šiuo atveju, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. A1-775, dalis, kuria į Nenaudojamų sklypų sąrašą įtrauktas pareiškėjo Sklypas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos.

Be to, jame nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka.

Dėl išdėstytų priežasčių, manytina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. rašto Nr. 09-2-536 gavimas gali būti laikomas tinkamu skundžiamo Įsakymo paskelbimu pareiškėjui, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad 2015 m. gruodžio 7 d. sudarytoje atstovavimo sutartyje Nr. 119/2015 yra numatyta teisė atstovauti pareiškėją civilinėse bylose, tačiau nenumatyta teisė atstovauti administracinėse bylose. Apie neteisėtai padidintą žemės mokesčio tarifą, UAB „Daigista“ atstovė A. Ž. sužinojo tik 2016 m. kovo 3 d., UAB „Daigista“ direktoriui S. B. kreipusis dėl teisinės konsultacijos administracinės teisės srityje dėl būtent šio klausimo. Nedelsiant buvo parengtas ir 2016 m. kovo 8 d. teismui pateiktas pareiškėjo skundas. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, jog šioje byloje nuo 2015 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju jo nurodytos termino praleidimo priežastys buvo pakankamai svarbios, todėl teismas nepagrįstai atsisakė praleistą terminą atnaujinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (pvz., 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. A1-775 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr., pvz., LVAT 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS7-100/2005).

Tais atvejais, kai byloje nėra ir negalima gauti duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis pašto siunta buvo pristatyta pareiškėjui, taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas skundžiamą aktą gavo kurią nors kitą nei nurodoma dieną, teisėjų kolegija paprastai laiko, kad pareiškėjas dokumentą gavo jo nurodomą dieną (LVAT 2012 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-26/2012). Kita vertus, teismas, be kita ko, įvertina, ar pareiškėjo nurodoma gavimo data gali būti laikoma pagrįsta.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad apie skundžiamą 2015 m. liepos 13 d. Įsakymą sužinojo 2015 m. lapkričio 3 d., el. paštu gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos 2015 m. balandžio 29 d. rašto Nr. 51-2-129 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. rašto Nr. 09-2-536 kopijas. Byloje nesant šias aplinkybes paneigiančių duomenų, pirmosios instancijos teismas skundo padavimo terminą skaičiavo nuo 2015 m. lapkričio 3 d. Atsižvelgiant į tai, skundas teismui turėjo būti paduotas iki 2015 m. gruodžio 3 d., tačiau pateiktas tik 2016 m. kovo 8 d.

ABTĮ 34 straipsnis numatyta praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo galimybė, siejama su svarbiomis jo praleidimo priežastimis. Teismo diskrecijai yra paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atstatomas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-3559/2011). Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo yra atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistus terminus, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Be to, spręsdamas, ar įstatymų nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Vertindama pareiškėjo šioje byloje nurodytas termino praleidimo priežastis, teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, kad pareiškėjas kreipiasi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gina savo teises, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (žr. 2006 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-339/2007, 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008). Kita vertus, LVAT yra pažymėjęs, kad norint konstatuoti tokias aplinkybes kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama, ar iš tikrųjų asmuo kreipėsi į netinkamas institucijas atsižvelgus į jam pateiktą informaciją, įvertinus byloje taikytiną teisinį reguliavimą (žr., pvz., 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-449/2013).

Kaip minėta, pareiškėjas teigia, kad nesant tiesiogiai išaiškintos Įsakymo apskundimo tvarkos, bandė pasinaudoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintame Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos apraše (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T-138 redakcija) numatyta galimybe klausimą dėl Žemės sklypo išbraukimo iš sąrašo išspręsti ikiteismine tvarka. Šio Aprašo 13 punktas nustato, kad asmuo, kurio nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas įrašytas į Sąrašą, gali per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4.1–4.7 punktuose nurodytų kriterijų arba atitiktis šiems kriterijams yra sąlygotas Apraše nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymus, kuriais prašė sumažinti padidintą Žemės sklypui mokesčio tarifą. Negavęs atsakymų į šiuos prašymus pareiškėjas 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą.

Pažymėtina, kad pagal Aprašo 14 punktą seniūnas, išnagrinėjęs pareiškėjo (žemės savininko, nuomininko, naudotojo) prašyme išdėstytus motyvus, išsiaiškinęs, kokių imtasi veiksmų žemės sklypo būklei pagerinti, ir įvertinęs Skyrių pateiktą Aprašo 6.1–6.4 punktuose nurodytą informaciją, per 10 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos pateikia Finansų skyriui informaciją, kad, atsižvelgiant į Aprašo 4.2–4.7 punktuose nurodytus kriterijus, žemės sklypas turi būti išbrauktas iš Sąrašo. Finansų skyrius per 15 darbo dienų nuo Aprašo 14 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos nustatyta tvarka parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo pakeitimo ir teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui (Aprašo 15 p.). Finansų skyrius per 10 darbo dienų nuo Aprašo 15 punkte nurodyto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos praneša apie Sąrašo pakeitimą žemės sklypų valdytojams (žemės nuomos mokesčio mokėtojams) (Aprašo 16.1. p.). Taigi Aprašas numato konkrečius terminus, per kuriuos turėtų būti išnagrinėti asmenų prašymai, pateikti vadovaujantis Aprašo 13 punktu.

Nors LVAT praktikoje pripažįstama, kad apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju tai nebuvo vienintelė ir pagrindinė termino praleidimo priežastis. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, o kreipęsis į savivaldybę 2015 m. lapkričio 9 d. ir negaudamas atsakymo, nepagrįstai ilgai nesiėmė kitų teisinės gynybos priemonių. Pažymėtina, kad pareiškėjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, turėtų domėtis administracinio proceso eiga, kreiptis dėl informacijos jam suteikimo, dokumentų gavimo, kad galėtų parengti bei paduoti skundą teismui laikydamasis įstatyme nustatytų terminų, ar kuo greičiau nuo aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą, išnykimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Apraše numatytą teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors Apraše numatyta tvarka galėjo suklaidinti pareiškėją, negalima vienareikšmiškai pripažinti, kad jis ja naudojosi tinkamai ir dėl teisinės konsultacijos ginčo klausimu kreipdamasis tik 2016 m. kovo 3 d., o į teismą 2016 m. kovo 8 d., elgėsi kaip atidus ir rūpestingas asmuo, suinteresuotas savo teisių gynyba. Šiuo atveju toks pareiškėjo delsimas negali būti pripažintas pagrįstu, atitinkamai terminą skundui paduoti teismas atsisakė atnaujinti pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria terminas neatnaujintas ir pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėjų kolegijos vertinama kaip teisėta ir pagrįsta. Pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daigista“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė