38457a7a-0e2f-49bf-bf2a-fdfbbf6dc251 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-91/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.,1.2.22.1.                          1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.;                          2.3.6.4.5.                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),teisėjų RÅ«tos Mickevičienės ir Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui, gynėjui advokatui Vytautui ValaÅ¡inui,iÅ¡teisintajam N. G. ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus ir 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

N. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. sausio 2 d., apie 03.00 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie naktinio klubo „Topas“, Vilniaus 90A, Ukmergėje, masinio jaunimo susibÅ«rimo vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, tyčia, iÅ¡ nenustatyto kalibro Å¡aunamojo ginklo, du kartus Å¡ovė L. M. į kojas, tokiu bÅ«du padarė jam daugines Å¡autines žaizdas kairės Å¡launies ir kelio srityje, tris Å¡autines žaizdas deÅ¡iniojo kelio srityje, kairiojo Å¡launikaulio atvirÄ lūžimÄ , kairiojo Å¡leivinio nervo trauminį uždegimÄ , t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du – Å¡audant, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.N. G. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė, su savimi neÅ¡iojosi nenustatytos markės, modelio, kalibro nupjautavamzdį lygiavamzdį Å¡aunamÄ jį ginklÄ (medžioklinį Å¡autuvÄ ), kurį 2006 m. sausio 2 d., apie 03.00 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie naktinio klubo „Topas“, Vilniaus 90A, Ukmergėje, matant paÅ¡aliniams asmenims, panaudojo tyčia iÅ¡Å¡audamas L.

M. į kojas ir taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog N. G. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose bei 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas grindžiama tik įslaptintų liudytojų Nr. 125 bei Nr. 321 ir liudytojo I.

N. parodymais. Pasak apelianto, be šių teismo nurodytų liudytojų parodymų, N. G. kaltė grindžiama ir liudytojų R. K. , E. P. , K. J. , A. N. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, byloje esančia specialisto išvada bei kitais bylos duomenimis. Apelianto teigimu, apygardos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad negali būti laikomi įrodymu neoficialūs teisėsaugos pareigūnų pokalbiai su nukentėjusiuoju. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog nei kaltinamajame akte, nei baigiamosiose kalbose prokuroras, įrodinėdamas N. G. kaltę, nesirėmė neoficialiais teisėsaugos pareigūnų pokalbiais su nukentėjusiuoju L.

M. . Tuo tarpu liudytojas policijos pareigūnas R. K. davė parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme. Iš šio liudytojo parodymų matyti, jog jis, vadovaudamasis L. R. Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis, bendravo su nukentėjusiuoju L. M. . Pastarasis liudytojui paaiškino, jog į jį šovė ir sunkiai sužalojo N. G. , tačiau oficialiai tokių parodymų jis neduos. Liudytojas R. K. taip pat paaiškino, jog tiek išteisintasis N. G. , tiek nukentėjusysis priklauso skirtingoms grupuotėms, kurios nepilnai atitinka organizuoto nusikalstamumo kriterijus.

Taigi, apelianto nuomone, tokie liudytojo R. K. parodymai atitinka BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamus reikalavimus ir yra reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl N. G. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su apygardos teismo nustatyta aplinkybe, kad įslaptintų liudytojų Nr. 125 bei Nr. 321 ir liudytojo I. N. parodymuose yra esminių prieÅ¡taravimų. Pasak apelianto, įslaptinti liudytojai Nr. 125 ir Nr. 321 tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius ir vienodus parodymus, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo.

Tuo tarpu nors liudytojo I. N. parodymai nevisiÅ¡kai sutampa su kitų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymais, tačiau Å¡io liudytojo parodymais reikia vadovautis tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Skunde teigiama, kad iÅ¡teisintojo N. G. parodymai apie tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo namuose ir tÄ naktį savo automobilį paskolino atvykusiam I. N. , vertintini kritiÅ¡kai. Tokius N. G. parodymus paneigia liudytojo I. N. parodymai, pagal kuriuos, jis 2006 m. sausio 2 d. naktį iÅ¡ N. G. automobilio nesiskolino ir pas jį atvykęs nebuvo.

Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ir paties N. G. parodymai apie Å¡ias aplinkybes nebuvo visÄ laikÄ vienodi ir nuoseklÅ«s. Pasak prokuroro, nors ikiteisminio tyrimo metu ir nepavyko surasti ginklo, iÅ¡ kurio į nukentėjusįjį buvo Å¡auta, tačiau atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam L. M. , taip pat įvertinus liudytojų, betarpiÅ¡kai stebėjusių įvykį, parodymus bei daiktų apžiÅ«ros protokolus, darytina iÅ¡vada, kad N. G. neteisėtai disponavo nupjautavamzdžiu medžiokliniu Å¡autuvu, priskiriamu Å¡aunamųjų ginklų kategorijai.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 21 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose bei BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus – laisvės atėmimu 8 metams;pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 7 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ sias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę N. G. paskirti laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.Priteisti iÅ¡ N. G. 2997 (du tÅ«kstančiais devyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt septyni) litus Valstybinės ligonių kasos naudai turėtoms gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas. Å ioje byloje neabejotinai nustatyta ir apeliaciniame skunde neginčijama tai, kad 2006 m. sausio 2 d., apie 3. 00 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie naktinio klubo „Topas“, Vilniaus g. 90A, Ukmergėje, du kartus nenustatytu ginklu iÅ¡Å¡aunant į kojas, buvo sunkiai sužalotas L.

M. . Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus ir 253 straipsnio 1 dalį įtarimai buvo pareikÅ¡ti N. G. . Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas N. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, konstatavo, jog byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys neduoda pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad N. G. dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, jog iÅ¡teisintojo kaltė sunkiai sutrikdžius L.

M. sveikatÄ iÅ¡ esmės buvo grindžiama įslaptintų liudytojų Nr. 125 ir 321 bei liudytojo I. N. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Nuosprendį priėmęs teismas taip pat konstatavo, kad teisiamajame posėdyje apklausto policijos pareigÅ«no R. K. parodymai nelaikytini įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, kadangi jie neatitinka Å¡iame straipsnyje numatytų įrodymams keliamų reikalavimų. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su Å¡iomis nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡vadomis, nurodo, kad apygardos teismas byloje surinktus duomenis vertino netinkamai, nevisapusiÅ¡kai, nepagrįstai atmesdamas įslaptintų liudytojų Nr. 125 ir 321 parodymus, kurie viso proceso metu buvo vienodi ir nuoseklÅ«s bei sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis.

Apeliantas skunde nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«no R. K. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, nelaikytini įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Prokuroras tvirtina, kad R. K. neoficialios nukentėjusiojo L. M. apklausos metu veikė vadovaudamasis L. R. Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis ir Å¡i aplinkybė R. K. parodymus leidžia pripažinti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu N. G. kaltę sunkiai sutrikdžius L. M. sveikatÄ . Be to, N. G. kaltę sunkiai sutrikdžius L. M. sveikatÄ patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – liudytojų E. P. , K.

J. , A. N. , parodymai, liudytojo I. N. parodymai (tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis), įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys ir k.t. Teismo nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo nuosprendis pagrįstu laikomas tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ar kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teismo nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas bei suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas Å¡ių reikalavimų laikėsi ir pagrįstai nustatė, kad bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinančių, jog N. G. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo L. M. atžvilgiu. Nukentėjusysis L. M. apklausose viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2006 m. sausio 2 d. linksminosi naktiniame klube „Topas“.

Apie 2 – 3 val. nakties paprašė I. Š. , kad ši parvežtų jį namo. I. Š. sutiko. Kartu su juo I. Š. automobiliu ruošėsi važiuoti E. P. ir K. T. , kurios atėjo prie I. Š. automobilio ir įlipo į jį. Vos tik įsėdus į I. Š. automobilį, pasigirdo dūžtančių langų garsas. Iš karto po to L. M. iš automobilio išlipo. Prie pat automobilio pamatė stovintį vyriškį su ginklu rankoje, kuris netrukus iššovė į nukentėjusįjį. Be minėto vyriškio prie automobilio stovėjo dar trys – keturi asmenys, kurių, L.

M. teigimu, jis anksčiau nepažinojo. Vienas iÅ¡ vaikinų pagaliu ar lazda daužė I. Å . automobilio langÄ . Savo parodymuose L. M. nuosekliai tvirtino, kad į jį Å¡ovusio vaikino nepažįsta ir kategoriÅ¡kai paneigė, kad tai galėjo bÅ«ti N. G. (t.1 b.l. 96-98, 100, 101-102, 103, t. 3 b.l. 47-48). Tokius nukentėjusiojo L. M. parodymus apie įvykių eigÄ nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtino ir tiesiogiai įvykį stebėjusi liudytoja E. P. . Pastaroji apklausta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose teigė, kad kartu su nukentėjusiuoju 2006 m. sausio 2 d. lankėsi naktiniame klube „Topas“.

Apie 2 – 3 val. susiruošė važiuoti namo I. Š. automobiliu. Tuo metu, kai L. M. jau buvo įsėdęs į automobilį, o liudytoja stovėjo šalia automobilio, pasigirdo duslus garsas. Netrukus L. M. iš automobilio išlipo, o liudytojai atsisukus pažiūrėti, kas įvyko, pamatė jį gulintį ant žemės šalia automobilio. Šalia gulinčio L. M. stovėjo šeši – aštuoni vaikinai, kurių liudytoja nepažinojo. Keli vaikinai rankose turėjo ar tai metalinius strypus, ar tai pagalius.

Apklausta apeliacinės instancijos teisme E. P. patvirtino, kad tarp įvykio vietoje buvusių vaikinų N. G. nebuvo (t. 3 b.l. 158-160, t. 4 b.l. 172-174). Tokius nukentėjusiojo L. M. ir liudytojos E. P. parodymus patvirtino ir ikiteisminiame tyrime apklaustos liudytojos I. Š. (t. 1 b.l. 105-107) bei K. T. (t. 1 b.l. 117-118), kurių parodymai BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu I.

N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. sausio 2 d., apie 3.00 val., Ukmergėje, prie naktinio klubo „Topas“, tyčia, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tris kartu spyrė į I. Å . priklausančio automobilio „Toyota Yaris Solo“ galinį kairės pusės durelių langÄ , jį iÅ¡daužė bei sulankstė durelių atramÄ (baudžiamosios bylos Nr. 88-1-00149-07 t. 1 b.l. 104-106). Taigi, pirmiau aptartais bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad: 2006 m. sausio 2 d., apie 2 – 3 val., nukentėjusiajam L.

M. sėdint I. Å . automobilyje, I. N. iÅ¡daužė Å¡io automobilio galinio lango stiklÄ bei sulankstė durelių atramÄ ; L. M. iÅ¡girdus I. N. smÅ«giais sukeltÄ garsÄ ir iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, vienas iÅ¡ Å¡alia stovėjusių nepažįstamų vaikinų tuoj pat Å¡ovė nukentėjusiajam į kojas ir jį sužalojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kaltinimas N. G. pirmiau nustatytomis aplinkybėmis Å¡ovus į L. M. ir tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdžius jo sveikatÄ buvo grindžiamas įslaptintų liudytojų Nr. 125 ir 321 bei liudytojo I.

N. parodymais. Nuosprendį priėmęs teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino Å¡ių liudytojų parodymus viso proceso metu, sugretino juos su kitais byloje esančiais duomenimis ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jie yra nenuoseklÅ«s bei prieÅ¡taringi, todėl jie negali bÅ«ti pripažįstami patikimu įrodymų Å¡altiniu ir jų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka ir konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo kitaip įvertinti Å¡ių liudytojų parodymus ir jais remiantis padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas dėl N. G. kaltės padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinus liudytojo I. N. parodymus viso proceso metu, konstatuoja, kad jie nebuvo nuoseklÅ«s ir vienodi, keitėsi priklausomai nuo jo procesinio statuso byloje. Antai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2006 m. balandžio 24 d. I. N. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl sunkaus L. M. sveikatos sutrikdymo. TÄ pačia dienÄ Ä¯vykusios įtariamojo apklausos metu I. N. parodė, kad 2006 m. sausio 2 d. Å¡ventė Naujuosius metu klube „Topas“, į kurį buvo atvykęs su draugais iÅ¡ Vilniaus.

IÅ¡ klubo išėjo apie 2. 30 val. ir atsisėdo į raudonos spalvos automobilį „Mazda‘. Po dvideÅ¡imties minučių nuėjęs prie įėjimo į klubÄ pamatė prie laiptų gulintį L. M. ir nuo jo nubėgantį N. G. . Pastarasis, I. N. teigimu, rankoje turėjo nupjautavamzdį, medžioklinį Å¡autuvÄ . N. G. įsėdo į baltos spalvos automobilį, kuriame be jo buvo dar trys vaikinai. Å ios apklausos metu I. N. tvirtino nei pagaliu, nei kojomis I. Å . automobilio lango nedaužęs (t. 1 b.l. 159).

Apklaustas įtariamuoju antrÄ kartÄ I. N. iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus ir ėmė teigti, kad naktiniame klube „Topas“ tarp besilinksminusių D. Å . ir A. P. kilo konfliktas. Po kurio laiko D. Å . ėmė konfliktuoti ir su I. N. , priekaiÅ¡taudamas pastarajam dėl to, kad Å¡is Å¡oko su D. Å . draugėmis. Siekdamas iÅ¡vengti konflikto, I. N. iÅ¡ klubo išėjo ir bėgdamas koja spyrė į lauke stovėjusio sidabrinės spalvos automobilio langÄ , bÅ«damas įsitikinęs, kad Å¡is automobilis priklauso D.

Å . . Po to I. N. atisėdo į kartu su juo atvažiavusių draugų automobilį. Po dvideÅ¡imties minučių jam į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ merginos, su kuriomis prieÅ¡ tai bendravo klube, atsiuntė trumpÄ jÄ SMS žinutę ir paprašė ateiti į klubÄ . I. N. einant link naktinio klubo, prie įėjimo pamatė gulintį, sužalotÄ L. M. ir nuo jo link baltos spalvos automobilio bėgantį N. G. . I. N. tvirtino matęs, kad N. G. rankoje laikė nupjautavamzdį medžioklinį Å¡autuvÄ .

Bėgantį N. G. vijosi Å¡eÅ¡i – aÅ¡tuoni vaikinai, kurie pribėgę iÅ¡daužė balto automobilio langus (t. 1 b.l.161-163). Ukmergės rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2007 m. vasario 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas I. N. atžvilgiu dėl L. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo nutrauktas (t. 1 b.l. 154). TÄ pačiÄ dienÄ liudytoju apklaustas I. N. patvirtino savo antrosios apklausos metu duotus parodymus ir papildomai nurodė, kad maždaug prieÅ¡ tris mėnesius iki įvykio prie naktinio klubo „Topas“, eidamas pro garažus, esančius Vilniaus gatvėje, matė, kaip N. G. iÅ¡ savo baltos spalvos automobilio „Peugeot“ išėmė medžioklinį, nupjautavamzdį Å¡autuvÄ .

I. N. Å¡ios apklausos metu tvirtino, kad bÅ«tent tokį Å¡autuvÄ Ä¯vykio metu turėjo N. G. (t. 1 b.l. 149-150). Apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose liudytojas I. N. iÅ¡ dalies patvirtino savo paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau teisiamojo posėdžio metu paklaustas, ar nuo gulinčio L. M. bėgantis N. G. turėjo kÄ nors rankose, I. N. teigė į šį klausimÄ atsakyti negalintis. Be to, I. N. pirmosios instancijos teisme paneigė savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus apie tai, kad prieÅ¡ tris mėnesius iki L.

M. sužalojimo, jis matė pas N. G. ginklÄ (t. 4 b.l. 82-85). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme I. N. ėmė teigti, kad iÅ¡ tiesų nubėgančio N. G. rankoje matė tokį patį ginklÄ , kokį matė ir prieÅ¡ įvykį (t. 4 b.l. 167-170). Taigi, liudytojas I. N. , nors ir skirtingai aiÅ¡kindamas kai kurias įvykio aplinkybes, viso proceso metu tvirtino, kad: 2006 m. sausio 2 d. buvo naktiniame klube „Topas“, kur tarp jo ir D. Å . kilo žodinis konfliktas; siekdamas iÅ¡vengti tolimesnio konflikto jis iÅ¡ klubo iÅ¡bėgo ir sudaužė kieme stovėjusio automobilio „Toyota Yaris Solo“ kairės pusės keleivio durelių langÄ manydamas, kad Å¡is automobilis priklauso D.

Å . ; po dvideÅ¡imties minučių jis vėl grįžo prie įėjimo į klubÄ , kur pamatė ant žemės gulintį L. M. ir nuo jo baltos spalvos automobilio link bėgantį N. G. su nupjautavamzdžiu Å¡autuvu rankose. Tokie liudytojo I. N. parodymai apie įvykio eigÄ nesutampa su kitais byloje surinktais duomenimis. Antai, nukentėjusysis L. M. bei liudytoja E. P. visuose savo parodymuose nuosekliai tvirtino, kad tarp I. Å . priklausančio automobilio durelių sudaužymo iki L. M. sužalojimo praėjo labai trumpas laiko tarpas, Å¡ie įvykiai sekė iÅ¡ karto vienas po kito.

Tuo tarpu I. N. savo parodymuose tvirtino, kad tarp Å¡ių įvykių – I. Å . priklausančio automobilio apgadinimo ir L. M. sužalojimo – praėjo maždaug penkiolikos – dvideÅ¡imties minučių laikotarpis. Be to, I. N. parodymai nesutampa ir su tiesiogiai įvykį stebėjusio įslaptinto liudytojo Nr. 321 parodymais. Jis ikiteisminiame tyrime teigė, kad 2006 m. sausio 2 d., apie 3. 30 val., naktiniam klubui „Topas“ baigus darbÄ , prie klubo atvažiavo baltos spalvos automobilis „Peugeot“.

IÅ¡ jo iÅ¡lipo du vaikinai – I. N. ir N. G. . Pastarasis rankoje turėjo medžioklinį nupjautvamzdį Å¡autuvÄ , o I. N. – beisbolo lazdÄ . I. N. priėjo prie kieme stovėjusio automobilio „Toyota Yaris Solo“ ir lazda kelis kartus sudavė į automobilio langÄ . Tuo metu L. M. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o N. G. priėjo prie L. M. ir nusitaikęs į kojas kelis kartus iÅ¡Å¡ovė. Netrukus po to, I. N. ir N. G. atsisėdo į tÄ patį baltos spalvos automobilį ir iÅ¡važiavo (t. 1 b.l. 134).

Apklaustas teisiamajame posėdyje įslaptintas liudytojas Nr. 321 patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus apie tai, jog įvykio metu matė, kaip N. G. iÅ¡ turėto nupjautavamzdžio medžioklinio Å¡autuvo keletÄ kartų iÅ¡Å¡ovė nukentėjusiajam L. M. į kojas. Tačiau teisiamajame posėdyje įslaptintas liudytojas Nr. 321 ėmė teigti, kad asmens, kuris atvažiavo kartu su N. G. ir beisbolo lazda daužė automobilio „Toyota Yaris Solo“ langus ir kurį ankstesniuose parodymuose liudytojas įvardino kaip I.

N. , jis nepažįsta (t. 4 b.l. 56-57). Taigi, pirmiau aptartais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad tiek liudytojo I. N. , tiek įslaptinto liudytojo Nr. 321 parodymai viso proceso metu nebuvo nei nuoseklūs, nei vienodi, kaip tai teigiama prokuroro apeliaciniame skunde. Todėl apygardos teismas pagrįstai suabejojo šių asmenų duotų parodymų patikimumu ir jais nesivadovavo pagrįsdamas išvadas baigiamajame teisminio proceso dokumente. Taigi, liudytojo I. N. parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims – nukentėjusiojo L.

M. , liudytojų E. P. , I. Š. , K. T. parodymams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 301 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Juolab, kad įslaptinto liudytojo Nr. 321 parodymai akivaizdžiai prieštarauja nukentėjusiojo L. M. ir liudytojos E. P. parodymams, kuriuose jie kategoriškai tvirtino, kad nukentėjusįjį sužalojo ne N. G. . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. G. kaltės sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo L.

M. sveikatÄ nepatvirtina ir įslaptinto liudytojo Nr. 125 parodymai. Jis ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje teigė, kad iÅ¡ N. G. jam žinoma, jog 2006 m. sausio 2 d., prie naktinio klubo „Topas“ įvyko konfliktas tarp dviejų Ukmergėje veikiančių grupuočių, kurio metu N. G. iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ medžioklinio nupjautavamzdžio Å¡autuvo L. M. į kojas. Taigi, įslaptinto liudytojo Nr. 125 parodymai apie L. M. sužalojimo aplinkybes yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ iÅ¡teisintojo N. G. parodymų, o Å¡is viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu prie naktinio klubo „Topas“ nebuvo ir į L.

M. neÅ¡ovė. Taip pat iÅ¡vestiniai yra ir policijos pareigÅ«no R. K. byloje duoti parodymai, kuriais prokuroras savo apeliaciniame skunde praÅ¡o remtis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį N. G. atžvilgiu. Apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose policijos pareigÅ«nas R. K. tvirtino, kad operatyvinio pokalbio su nukentėjusiuoju L. M. metu Å¡is nurodė, kad į jį Å¡ovė N. G. , tačiau jį kaltinančių parodymų nei ikiteisminiame tyrime, nei teisiamajame posėdyje neduos. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokie liudytojo R.

K. parodymai esmingai prieÅ¡tarauja paties nukentėjusiojo L. M. parodymams viso proceso metu. Be to, pagal L. R. Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 14 punktÄ , operatyvinė apklausa yra operatyvinės veiklos metodas, kai informacija gaunama tiesiogiai bendraujant su informacijÄ turinčiu asmeniu. Slapta operatyvinė apklausa – operatyvinės apklausos rÅ«Å¡is, kai jos vykdytojo priklausomybė operatyvinės veiklos subjektui yra užšifruojama. Å iuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad R.

K. , neoficialiai bendraudamas su nukentėjusiuoju L. M. , veikė kaip operatyvinės veiklos subjektas, vadovaudamasis L. R. Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis. Vadinasi, R. K. nurodytos aplinkybės apie neoficialaus pokalbio su L. M. turinį, yra išvestiniai liudytojo parodymai, kuriais galima būtų remtis tik tuo atveju, jeigu jie sutaptų su paties L. M. parodymais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo teiginį, kad liudytojo R. K. parodymai yra patikimas N. G. kaltės sunkiai sužalojus L.

M. įrodymas. Prokuroras savo apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad byloje esančiais duomenimis – paties nukentėjusiojo L. M. , liudytojo K. J. , L. S. parodymais byloje nustatyta, kad po L. M. sužalojimo buvo iÅ¡dužę N. G. priklausančio automobilio langai. Tačiau Å¡i aplinkybė neįrodo jokių svarbių nusikalstamo įvykio aplinkybių ir nepatvirtina N. G. dalyvavimo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose. Juolab, kad apie tai, jog N. G. priklausančio automobilio langai buvo iÅ¡daužyti prie naktinio klubo „Topas“, savo parodymuose teigė tik liudytojas I.

N. . Tuo tarpu Å¡io liudytojo parodymai, kaip jau buvo minėta, dėl juose esančių prieÅ¡taravimų negali bÅ«ti pripažįstami patikimu įrodymu. Kiti betarpiÅ¡kai įvykį stebėję liudytojai (L. M. , E. P. , galiausiai ir įslaptintas liudytojas Nr. 321) Å¡ios aplinkybės savo parodymuose nenurodė. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadinasi, teismas nuosprendyje remiasi tais duomenimis, kurie teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡tirti tiesiogiai. Kiekvienas nuosprendis turi bÅ«ti motyvuotas, t. y. apraÅ¡omojoje jo dalyje turi bÅ«ti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie iÅ¡sprendžiami nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai bei besÄ lygiÅ¡kai įrodytas ir teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti teismo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų duomenų, įrodančių N. G. kaltę dėl L. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo, o esamas abejones, nepavykus jų paÅ¡alinti iÅ¡naudojus visas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas priemones, aiÅ¡­ki­no kal­ti­na­mojo naudai ir priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai pripažinus pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog N. G. dalyvavo padarant BK 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra pagrindo tenkinti ir kitÄ prokuroro apeliacinio skundo reikalavimÄ â€“ pripažinti N. G. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamuoju ginklu.

Kaip jau buvo minėta, liudytojo I. N. parodymai apie tai, kad jis prieÅ¡ kelis mėnesius iki L. M. sužalojimo matė, jog iÅ¡teisintasis turi medžioklinį, nupjautavamzdį Å¡autuvÄ , viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, todėl jais tikėti nėra pagrindo. Tuo tarpu byloje nesurinkta jokių kitų objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad N. G. neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo N. G. pripažinti kaltu ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Albinas Bielskis Teisėjai                                                     RÅ«ta Mickevičienė                                                                  Kęstutis Jucys