2022-09-07 Nr. AB-22187-3-62-3-01156-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-680-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01156-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK) 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. gruodžio 7 d. jam nepagrįstai nebuvo taikomas lygtinis paleidimas, šią aplinkybę patvirtino ir Kalėjimų departamentas, kuris pareiškėjo skundus pripažino pagrįstais. Pareiškėjo teigimu, jis nuo 2020 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. kovo 3 d. neteisėtai buvo kalinamas. Pareiškėjas prarado darbą, patyrė psichologinius ir moralinius išgyvenimus, buvo pažeista jo teisė į laisvę, pablogėjo sveikata, suprastėjo santykiai su šeima. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 7 000 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad 2021 m. vasario 9 d. buvo pakartotinai svarstomos pareiškėjo lygtinio paleidimo taikymo galimybės, ir buvo nuspręsta neteikti siūlymo paleisti pareiškėją lygtinai, kylant jo nusikalstamo elgesio rizikai bausmės atlikimo metu. Pažymėjo, jog 2021 m. kovo 3 d. įsiteisėjo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas nusikaltamos veikos laisvės atėmimo vietoje padarymu, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 158 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas negalėjo būti paleistas lygtinai.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjo M. J. skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK jam netinkamai išspręstos lygtinio paleidimo taikymo galimybės.

7. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. pareiškėjui buvo įteiktas Pravieniškių PN-AK pranešimas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie tai, jog jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas, kadangi jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Šį pranešimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris pareiškėjo 2021 m. sausio 28 d. skundą pripažino pagrįstu ir įpareigojo Pravieniškių PN-AK iš naujo persvarstyti pareiškėjo situaciją dėl lygtinio paleidimo galimybės. Pravieniškių PN-AK lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, įvertinusi pateiktus dokumentus, 2021 m. vasario 9 d. sprendimu nutarė, jog pareiškėjas neatitinka BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytų kriterijų, nes nedaro pažangos sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Pareiškėjui 2020 m. kovo 24 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 78 balai, o 2020 m. gruodžio 1 d. pakartotinio vertinimo metu nustatyti 85 balai. Teismas taip pat nustatė, kad 2021 m. kovo 3 d. įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas bausmės atlikimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, todėl 2021 m. balandžio 29 d. pareiškėjui pranešta, jog jam lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundus, 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu nustatė, jog pareiškėjui nebuvo pranešta apie 2021 m. vasario 9 d. komisijos sprendimą, todėl Pravieniškių PN-AK administracija buvo įpareigota tinkamai pateikti atsakymus į prašymus dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo.

8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, išaiškino, kad nuteistieji, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą, tačiau yra numatytos ir tam tikros išimtys, kai ši teisės norma netaikoma BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose. Nurodė, jog pagal BVK 157 straipsnio 5 dalį, nuteistiesiems, iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio straipsnio 1–4 dalis neatlikusiems nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol bus atlikta nuobauda, ir tris mėnesius po nuobaudos atlikimo.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo baustas drausmine tvarka, trijų mėnesių terminas po nuobaudų atlikimo baigėsi 2020 m. gruodžio 15 d., todėl iki to laiko pareiškėjui lygtinis paleidimas negalėjo būti taikomas. Teismas pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, įvertinusi pateiktus dokumentus, nutarė, jog pareiškėjas neatitinka BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytų kriterijų, nes nedaro pažangos sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, šio komisijos sprendimo pareiškėjas neskundė. Nusikalstamo elgesio rizika pareiškėjui buvo nustatyta 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d., t. y., iki pareiškėjo nurodomos 2020 m. gruodžio 7 d. datos, kai, jo nuomone, jam nepagrįstai nebuvo taikomas lygtinis paleidimas.

10. Pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs lygtinio paleidimo institutą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėjo, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija privalo įsitikinti, ar asmuo dėl jo asmeninių savybių gali būti lygtinai paleidžiamas, tame tarpe įvertinti jo nusikalstamo elgesio riziką ir jo daromą pažangą. Pareiškėjui 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nustatyta nusikalstamo elgesio rizika didėjo, duomenų apie pažangą, sumažinančią tokią riziką, nebuvo. Aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veiklos, padarytos laisvės atėmimo vietoje, taip pat leidžia konstatuoti, jog nėra pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjas ir po 2020 m. gruodžio 15 d. neatitiko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, todėl jam pagrįstai nebuvo taikomas lygtinis paleidimas.

11. Teismas, išaiškinęs civilinės atsakomybės kilimo sąlygas neturtinei žalai atlyginti, akcentavo, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Teismas sutiko, jog 2020 m. gruodžio 22 d. pranešimas neatitinka reikalavimų ir yra netinkamai motyvuotas, jog pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta apie 2020 m. vasario 9 d. įvykusį komisijos posėdį ir jame priimtus sprendimus, tačiau šiomis aplinkybėmis pareiškėjas neturtinės ir turtinės žalos neargumentuoja, nurodydamas, jog žala buvo padaryta išimtinai nepritaikius lygtinio paleidimo instituto.

III. 12. Pareiškėjas M. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo skundą, neįvertino visų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas turėjo būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, šią aplinkybę patvirtino ir Kalėjimų departamentas, kuris pareiškėjo skundus pripažino pagrįstais. Pareiškėjas teigia, kad dėl tokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė psichologinius bei moralinius išgyvenimus, pablogėjo pareiškėjo sveikata.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad įvertinus bylos faktines aplinkybes, bei tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikintinas, nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą. Byloje nėra dumenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turėjo nurodyti, kaip pasireiškė neturtinė žala ir pateikti jos atsiradimą patvirtinančius įrodymus, kurie įgalintų teismą visiškai arba iš dalies patenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir, kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

16. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė svarių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad būtų nepasisakęs dėl kurių nors pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos pareiškėjas buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas. Todėl atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. kovo 3 d. jis (pareiškėjas) nebuvo paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nepagrįstai nebuvo taikomas lygtinis paleidimas.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo patyrė dvasinius išgyvenimus, pajautė emocinę depresiją, pažeminimai apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, ir tai nėra vienkartinio pobūdžio ar momentinis patyrimas.

22. Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, prašydamas jį informuoti, kodėl iki šiol pareiškėjas nėra paleidžiamas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos. Pravieniškių PN-AK 2020 m. gruodžio 22 d. pranešimu informavo pareiškėją, jog jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas tuo pagrindu, jog pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Išaiškino, jog pagal BVK 158 straipsnio 4 dalį, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose.

Pareiškėjas gali būti paleistas tik pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį tuomet, jeigu bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje, panaikinantis lygtinio paleidimo netaikymo pagrindą. Šį pranešimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu ir įpareigojo Pravieniškių PN-AK iš naujo persvarstyti lygtinio paleidimo taikymo pareiškėjui galimybę. Pravieniškių PN-AK lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, įvertinusi pateiktus dokumentus (Resocializacijos skyriaus pažymą, Saugumo valdymo skyriaus duomenis apie nuteistąjį, pažymą dėl paskatinimų ir nuobaudų, administracinių nusižengimų registro išrašus ir kitus dokumentus) nutarė, jog pareiškėjas neatitinka BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytų kriterijų, nes nedaro pažangos sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.

Resocializacijos skyriaus pažymoje nurodoma, kad pareiškėjui 2020 m. kovo 24 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinta 78 balais, o 2020 m. gruodžio 1 d. pakartotinio vertinimo metu nustatyti 85 balai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 3 d. įsiteisėjo Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-216-365/2021 dėl pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos bausmės atlikimo metu. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundus, 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu nustatė, jog pareiškėjui nebuvo pranešta apie 2021 m. vasario 9 d. komisijos sprendimą, todėl Pravieniškių PN-AK administracija buvo įpareigota tinkamai pateikti atsakymus į prašymus dėl lygtinio paleidimo.

Komisijos sprendimas panaikintas nebuvo.

24. Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą, tačiau ši teisės norma netaikoma nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose. Minėto straipsnio 7 dalyje numatyta, jog 157 straipsnio 3 dalyje numatytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, pagal BVK 157 straipsnio 5 dalį, nuteistiesiems, iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio straipsnio 1–4 dalis neatlikusiems nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol bus atlikta nuobauda, ir tris mėnesius po nuobaudos atlikimo.

25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas drausmine tvarka buvo baustas, trijų mėnesių terminas po nuobaudų atlikimo baigėsi 2020 m. gruodžio 15 d., todėl iki to laiko pareiškėjui lygtinis paleidimas pagrįstai nebuvo taikomas. Kaip buvo paminėta prieš tai, Pravieniškių PN-AK lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, įvertinusi pateiktus dokumentus, konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytų kriterijų, nes nedaro pažangos sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, šio sprendimo pareiškėjas neginčijo, todėl jis yra galiojantis. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo komisija, taikydama lygtinį paleidimą turi įsitikinti, ar asmuo dėl jo asmeninių savybių gali būti lygtinai paleidžiamas, taip pat, įvertinti jo nusikalstamo elgesio riziką ir jo daromą pažangą. Nagrinėjamu atveju nusikalstamo elgesio rizika pareiškėjui buvo nustatyta 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d., t. y., iki pareiškėjo nurodomos 2020 m. gruodžio 7 d. datos, kai, jo teigimu, jis nepagrįstai nebuvo paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos. Nustatyta, kad pareiškėjo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika didėjo (nuo 78 iki 85 balų), o duomenų, patvirtinančių sumažėjusią pareiškėjo nusikalstamumo riziką, byloje nėra. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, jog sprendžiant pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos laisvės atėmimo vietoje, padarymo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šios nutarties priėmimo dieną yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-216-365/2021, kuriuo konstatuotas faktas dėl pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos laisvės atėmimo vietoje padarymo. Todėl ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog šiuo atveju nėra pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

26. Dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė bei nepagrindė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ne kartą pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą, teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo tariamai neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos. Taigi, nenustačius nei vienos iš paminėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. gruodžio 22 d. pranešimas galimai neatitinka reikalavimų ir yra netinkamai motyvuotas, bei su tuo, jog pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta apie 2020 m. vasario 9 d. įvykusį komisijos posėdį ir jame priimtus sprendimus, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalyku, be to, pareiškėjas negrindė neturtinės žalos atlyginimo priimtų sprendimų neteisėtumu arba jų nepagrįstumu, jų neskundė įstatymų nustatyta tvarka, o išimtinai žalą grindė tuo, jog nebuvo paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo situaciją, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė