2022-03-16 Nr. AB-6384-3-61-3-04318-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1561-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04318-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2, 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. H. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33975 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 6K-1447 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Skunde pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėra gyvenimo ir ateities, jie negali rasti darbų. Ji negali rasti darbo, savarankiškai gyventi ir save išlaikyti. Plačiai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) patiria persekiojimą ir diskriminaciją. Net teorinės priemonės, kurias (duomenys neskelbtini) realiai nepagerina. (duomenys neskelbtini) toliau susilaukia diskriminacijos iš (duomenys neskelbtini), susiduria su sunkumais įgyti išsilavinimą, įsidarbinti, ypatingai moterys.

2.2. Pasak publikacijų, naujo įstatymo, padedančio išgyventi (duomenys neskelbtini), nepakanka. (duomenys neskelbtini) bendruomenė sako, kad tik laiko klausimas, kada jie vėl bus užpulti. (duomenys neskelbtini) gairėse apie (duomenys neskelbtini) teigiama, kad veiksmai, su kuriais gali susidurti (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 30 d. informacija iš publikacijų apie kilmės valstybę patvirtina, kad faktiškai (duomenys neskelbtini) nedaug pasikeitusi ir nėra pagerėjusi, kad užtikrintų žmoniškas gyvenimo sąlygas ir saugumą tiek fizinį, tiek psichologinį. Duomenys patvirtina, jog pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas ir diskriminacija.

2.3. Būtent (duomenys neskelbtini) praeityje susidūrė su persekiojimu, smurtu, diskriminacija, o ypač moterys. Todėl iškyla reali grėsmė pareiškėjos, kaip moters, saugumui, orumui ir sveikatai, savarankiam gyvenimui, galimybei naudotis žmogaus teisėmis kilmės valstybėje.

2.4. Nors (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, (duomenys neskelbtini) kontroliuoja pogrindinius tinklus. (duomenys neskelbtini) veikla (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo. (duomenys neskelbtini) atakos taip pat buvo nukreiptos į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) siekia įbauginti civilius, sukiršinti civilius ir valstybę. Tokia svarbi informacija turėjo būti įvertinta, kadangi pogrindinių tinklų kontroliavimas ir atakų rengimas tebeišlieka rimta ir realia grėsme, dėl kurios pareiškėja asmeniškai (duomenys neskelbtini) gali patirti didelę žalą smurtą. Atsakovas nepagrįstai nesuteikė jai papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

2.5. Atsakovo rėmimasis (duomenys neskelbtini) Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pareiškėjos nuomone, yra nepagrįstas, kadangi EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, neprivaloma. Naujesni duomenys (pareiškėjos cituotos publikacijos) patvirtina apie pareiškėjai gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos atmestinas kaip nepagrįstas.

2.6. Skunde pažymėta, kad pareiškėja savo elgesiu niekaip neparodė, jog ketina išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, teikė visokeriopą pagalbą, jos pasakojimas visiškai suderinamas su kilmės valstybės informacija, ji nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies.

2.7. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio persekiojimo. Atsakovas turėjo atsakingai, adekvačiai ir proporcingai įvertinti priimamų sprendimų pasekmes pareiškėjai.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

3.2. Pareiškėja nenurodė, kad grįžus jai grėstų reali grėsmė patirti persekiojimą, nenurodė nei tikslų, nei motyvų ją persekioti. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

3.3. (duomenys neskelbtini). Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Departamentas surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini). Ši informacija buvo įvertinta individualioje pareiškėjos situacijoje. Anot atsakovo, pareiškėja mini porą bendro pobūdžio straipsnių, kurie nepaneigia informacijos visumos ir individualaus vertinimo.

3.4. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Iš pareiškėjos skundo akivaizdu, jog ji kaip persekiotoją vertina kiekvieną ne savo bendruomenės atstovą, taigi tuo pačiu persekiojimo vykdytoją identifikuoja kaip bet kurį ne valstybinį subjektą savo kilmės šalyje. Departamento tyrimo metu buvo įvertinta surinkta kilmės valstybės informacija ir buvo nustatyta, kad tiek tarptautinė bendruomenė (Tarptautinė migracijos organizacija, Jungtinių Tautų vystymo programos atstovybė), tiek ir (duomenys neskelbtini) teikia pagalbą (duomenys neskelbtini): padeda (duomenys neskelbtini) grįžti ir įsikurti savo prieš tai gyventose vietovėse, teikia humanitarinę, psichologinę pagalbą, (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) imasi priemonių spręsti (duomenys neskelbtini) problemas ir nėra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjos kaip (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių kylančios diskriminacijos bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis.

3.5. Departamento vertinimu, argumentai dėl pareiškėjos profilio (kaip moters) buvo ištirti tinkamai ir išsamiai. Prieglobsčio prašytojos individuali situacija buvo įvertinta ir iš jos kaip moters, gyvenančios (duomenys neskelbtini), perspektyvos, (duomenys neskelbtini), tačiau kaip jau buvo minėta, tyrimo metu nebuvo nustatytos ir pareiškėja neįvardino tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjai dėl jos asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) smurto būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Pareiškėja (duomenys neskelbtini), kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau ji asmeniškai persekiojimo ar fizinės prievartos nėra patyrusi, jos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys (gyveno (duomenys neskelbtini)). Kadangi pareiškėja visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), tai ji gerai pažįsta vietinius papročius ir kultūrą, turi šeimą, gyvenamąją vietą, todėl yra pagrįsta tikėtis, kad ji galėtų (duomenys neskelbtini) saugiai gyventi. Atlikto tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.6. Tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Įvertinus visas šias aplinkybes buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo nustatytų prieglobsčio suteikimo taikymo nuostatų.

3.7. (duomenys neskelbtini) EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas (duomenys neskelbtini) smurto lygį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, nė (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus (duomenys neskelbtini), kurie sąlygotų poreikį koreguoti šį EPPB vertinimą, tyrimo metu nerasta, be to ir pati pareiškėja nenurodė tokių aplinkybių.

3.8. Remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti ar bandyti vykti pas savo giminaičius į Vokietiją, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Vienu sprendimu išsprendžiama užsieniečio teisinė padėtis, o prieštaravimo Įstatymo nuostatoms nėra.

3.9. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

4. Teismo posėdyje pareiškėja skundą prašė tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Pareiškėja paaiškino, kad į Lietuvą atvyko, nes (duomenys neskelbtini) kitos išeities neturi, jų (duomenys neskelbtini) skiriasi nuo kitų, su jais blogai elgiamasi. Ji taip pat nurodė, kad jai asmeniškai grėsmės nėra, bet (duomenys neskelbtini) neturi teisių. Jie nėra saugūs, žmonės grobiami. Anot jos, tai vykdo (duomenys neskelbtini) ir kitos grupuotės. Jos broliui buvo iškilusi grėsmė, bet jis pabėgo į (duomenys neskelbtini) ir paprašė prieglobsčio. Tai buvo prieš 2,5 ar 3 metus. Pareiškėja nurodė, kad prašymas dar nagrinėjamas. Kiti du broliai, kurie išvyko prieš 4 metus, gyvena (duomenys neskelbtini)ir jiems suteiktas prieglobstis.

5. Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, akcentavo, kad pareiškėja prašymą grindė bendra situacija šalyje, kuri buvo anksčiau. Asmeniškai pareiškėjai niekas negrasino, ji asmeniškai nenukentėjo kilmės šalyje. Iš surinktos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) imasi priemonių spręsti (duomenys neskelbtini) problemas. Anot atsakovo atstovės, nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia negalėtų apsaugoti (duomenys neskelbtini) nuo tariamo persekiojimo. Išvykusi iš kilmės šalies pareiškėja vyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai kirsti sieną.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjos S. H. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimą, uždraudžiant pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus, taip pat atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį.

7. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėja 2021 m. liepos 24 d. prašyme suteikti prieglobstį ir vykusios pirminės apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pavojinga, nuo (duomenys neskelbtini) žuvo daug (duomenys neskelbtini). Kilmės šalyje nėra darbo, labai blogai gyventi, buvo pagrobta daug žmonių. Ji asmeniškai nepatyrė persekiojimų ar grasinimų nuo (duomenys neskelbtini), tačiau visi bėga nuo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu daug žmonių išvyksta iš (duomenys neskelbtini) ir atvyksta į Lietuvą. Jie taip pat matė progą atvykti. Jų tikslas buvo išvykti iš (duomenys neskelbtini), nėra svarbu kur gyventi, svarbu, kad būtų saugu. (duomenys neskelbtini), kuris jai kaip brolis, padėjo išvykti ir viską suorganizuoti.

7.2. 2021 m. spalio 22 d. įvykusios apklausos metu pareiškėja nurodė, jog ji atvyko iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėra gyvenimo, jie ten nemato savo ateities. (duomenys neskelbtini) nėra darbo, dėl (duomenys neskelbtini) į juos kitaip yra žiūrima. (duomenys neskelbtini) gyveno su broliu, tėvu ir mama. Brolis dirbo paprastu darbininku, tėvas jau buvo pensijoje, o mama sirgo ir neturėjo pajamų. Ji pati nelankė mokyklos, nemoka nei skaityti, nei rašyti. Pareiškėja pasakojo, kad praeityje (duomenys neskelbtini) įžengė į jų gyvenamą sritį ir daug žmonių išžudė, grobė jų merginas. Jos šeimai nieko nenutiko, nes jie pabėgo prieš jiems ateinant į miestelį. Ji asmeniškai nežino, kur dabar yra (duomenys neskelbtini), bet kiek girdėjo iš brolio, kuris dirbo policijoje, tai (duomenys neskelbtini) yra kažkur srityje apie (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą ji atvyko su dviem seserimis ir pusbroliu bei pussesere.

7.3. Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos): 2) išsiųsti asmenį į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

7.4. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, privaloma ikiteismine tvarka pateikė skundą Komisijai. Komisija 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu netenkino pareiškėjos skundo. Tuomet, pareiškėja, nesutikdama su Departamento ir Komisijos sprendimais, kreipėsi į teismą.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjos Departamente apklausų ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, priėjo prie išvados, jog pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo, ieškojimas. Pareiškėja Departamente apklausos metu kaip esminę priežastį, kodėl išvyko iš (duomenys neskelbtini), nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sunkios gyvenimo sąlygos, „nėra gyvenimo, jie ten nemato savo ateities“, negali rasti darbo ir save išlaikyti. Apklausos ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog asmeniškai persekiojimo ji ar jos šeima nėra patyrusi, nežino, kur šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą atvyko su dviem seserimis ir giminaičiais, nes buvo tokia galimybė. Tiek anksčiau, tiek ir dabar daug žmonių taip išvyksta. Posėdžio metu pareiškėja pasakojo, jog anksčiau išvykę trys jos broliai gyvena (duomenys neskelbtini) (dviem suteiktas prieglobstis, o vieno prašymas dar svarstomas).

9. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog tinkamai nebuvo įvertinta pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl jos priklausymo (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, Departamentas, įvertinęs pareiškėjos individualias aplinkybes, nustatė, kad pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini), kuri remiantis EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau EPPB nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti (duomenys neskelbtini) smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini), gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Tačiau nustatyta, kad pareiškėja nepriklauso nei vienai iš šių grupių.

10. Atsižvelgdamas į nustatytus pareiškėjos motyvus, teismas sprendė, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojos baimę patirti persekiojimą. Apklausų ir posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog jai asmeniškai niekas nėra grasinęs, ji asmeniškai niekada nesusidūrė su veiksmais, kurie galėtų būti prilyginti persekiojimui (nebuvo pagrobta ar kitaip nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini), jie pasitraukė iš miestelio, kai artėjo (duomenys neskelbtini), pareiškėja gyveno su tėvais ir broliu, kuris dirba policijoje). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos baimė patirti (duomenys neskelbtini) ankstesne šios bendruomenės patirtimi apie (duomenys neskelbtini) elgesį su (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas apie minėtas situacijas nesudaro pagrindo vertinti tai kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Nors (duomenys neskelbtini) situacija buvo labai sudėtinga, tačiau pareiškėja niekaip nesusiejo šio laikmečio su asmeniniais išgyvenimais ir patirtimis. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės bendro pobūdžio žinios apie buvusią situaciją ir niekaip susiję su pareiškėjos asmeninėmis patirtimis.

11. Teismo vertinimu, kilmės šalies informacija leidžia spręsti, kad kilmės valstybė imasi priemonių spręsti (duomenys neskelbtini) problemas, todėl būtų pajėgi apsaugoti pareiškėją kaip (duomenys neskelbtini) nuo galimos grėsmės. Departamentas rėmėsi aktualia 2021 m. liepos 13 d. pažyma Nr. (15/6-6)0012, kurioje buvo surinkti duomenys, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) nesusiduria su tokio aukšto lygio smurtu, ir tai, jog (duomenys neskelbtini) pastebimi pozityvūs pokyčiai ir politikoje.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų apie netinkamai ir neišsamiai įvertiną situaciją kilmės valstybėje, taip pat ir pareiškėjos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat analizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę. Departamentas rėmėsi (duomenys neskelbtini) EPPB ataskaita, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Pareiškėja nenurodė jokios informacijos, kuri paneigtų Departamento surinktus duomenis. Pagal Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš EPPB tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, todėl Departamentas pagrįstai rėmėsi EPPB, kaip kompetentingos institucijos, (duomenys neskelbtini) parengtomis gairėmis.

13. Pareiškėjos skundo argumentai neleido teismui suabejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

14. Vertindamas Departamento nustatytą terminą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Migracijos departamentas sprendime nemotyvavo 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jos išsiuntimo dienos laikotarpio. Taigi, pirmosios instancijos teismas šį terminą sutrumpino iki 2 metų.

15. Kadangi Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

16. Atsižvelgdamas į Sprendimo dalis (žr. nutarties 14, 15 p.), kurias teismas nusprendė pakeisti, atitinkamai pakeistas ir Komisijos sprendimas.

III. 17. Pareiškėja S. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėja prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja norėtų būti išklausyta tiesiogiai.

18. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Dėl (duomenys neskelbtini) ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Remiantis EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita, (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, žmogžudystės, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Atsakovas šios grėsmės nepaneigė.

18.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad grėsmės nėra, nes yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini) aktyvumas ir strateginis pajėgumas. (duomenys neskelbtini).

18.3. EPPB pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) veikla (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo. (duomenys neskelbtini).

18.4. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei net pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini)), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia.

18.5. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, taip pat duomenimis, kurie yra (duomenys neskelbtini) senumo ir neatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, atsakovas turėjo ne formaliai ir fragmentiškai atkartoti EPPB informaciją, o vertinti informaciją sistemiškai kartu su kita naujausia ir aktualia informacija iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjos galimybes apsisaugoti, ypač, kai ji yra iš (duomenys neskelbtini), kuriame vyksta karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini).

18.6. Pareiškėjos išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., (duomenys neskelbtini)), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies.

18.7. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su šiuo skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas atsiliepime pakartoja argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas nurodo šiuos argumentus:

19.1. Nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą buvo įvertinta pareiškėjos individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) gairėse apie (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tam tikrais atvejais (duomenys neskelbtini) susiduria su veiksmais, kurie gali būti prilyginti persekiojimui, pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai pagrobimai arba jiems gali būti taikomos diskriminacinės priemonės, tačiau vertinant individualiai, turėtų būti atsižvelgiama į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, įvairių veiksmų kaupimąsi, kadangi vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojimas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų.

Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), kuris 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021 konstatavo, kad nepaisant to, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) smurto. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys ((duomenys neskelbtini) šios teritorijos nevaldo).

Vertinant pareiškėjos galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja iki šiol saugiai gyveno kilmės valstybėje, nepatiriant grasinimų ar persekiojimo, taip pat ji nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio informacija apie padėtį kilmės valstybėje. Įvertinus pareiškėjos individualias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) smurto.

Nors, remiantis ESPA pateikiamais duomenimis, pareiškėja kaip (duomenys neskelbtini) moteris priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau ESPA taip pat nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti (duomenys neskelbtini) smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija).

Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moteris. Be to, apklausos metu pareiškėja nenurodė kitų priežasčių, išskyrus priklausymo (duomenys neskelbtini), dėl kurių ji gali patirti persekiojimą. Visos apklausos metu nebuvo pastebėta jokių užuominų, kurios pagrįstų tikimybę, kad pareiškėja ateityje galėtų patirti netinkamą elgesį dėl savo lyties.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo nuomone, pagrįstai konstatuota, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę.

19.2. Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamo sprendimo išvada, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, skunde teigia, kad Departamentas vadovavosi (duomenys neskelbtini) senumo ESPA ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio ir nevertino naujausios ir aktualios informacijos. Atsakovas pažymi, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Departamento darbuotojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad EŽTT praktikoje taip pat pažymima, kad dalijimasis įrodinėjimo našta prieglobsčio bylose neturi būti aiškinamas tokiu būdu, kuris reikalautų iš valstybės institucijos įrodyti priešingai, ypač jei pareiškėjo prašymas atmestas dėl pasakojimo patikimumo.

19.3. Atsakovas pažymi, kad priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjai pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, įvertino, ar pareiškėja dėl savo asmeninių savybių ((duomenys neskelbtini) moteris) gali susidurti su padidinta rizika dėl (duomenys neskelbtini) smurto. Atsakovas pažymi tai, kad nei Įstatymas, nei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

19.4. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. ESPA 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje (tiek apie (duomenys neskelbtini) padėtį, tiek apie bendrą saugumo padėtį) yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, pareiškėja skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

19.5. Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją, konstatuota, kad pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio. Taip pat įvertinus surinktą informaciją apie kilmės valstybę, konstatuota, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjos S. H. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

22. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad ji yra moteris (duomenys neskelbtini), todėl jai kylanti grėsmė yra preziumuojama, be to, pareiškėjos gyvenamoje vietoje karinis konfliktas su Turkijos karinėmis pajėgomis, todėl jos kilmės valstybėje yra nesaugu, o atsakovas rėmėsi netinkamais įrodymais.

24. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

26. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

27. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

28. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

29. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

30. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

31. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moteris, o (duomenys neskelbtini) valstybėje yra bloga, juos persekioja.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo, ieškojimas. Apklausų metu pareiškėja nurodė, kad išvykimą iš kilmės šalies lėmė sunkios gyvenimo sąlygos, „nėra gyvenimo, jie ten nemato savo ateities“, negali rasti darbo ir save išlaikyti, nenurodė, jokių patirtų grėsmių, dėl to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) moteris. LVAT praktikoje nurodoma, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui (žr., pvz., 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017).

34. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja nenurodė individualių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog ji, būdama (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria ar susidurtų (deportacijos atveju) su realia persekiojimo rizika. Pareiškėja taip pat neįvardijo individualių priežasčių, didinančių jos persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas apklausų ir posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog jai asmeniškai niekas nėra grasinęs, ji asmeniškai niekada nesusidūrė su veiksmais, kurie galėtų būti prilyginti persekiojimui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš esmės bendro pobūdžio pareiškėjos teiginiai apie nesaugią (duomenys neskelbtini) nepaneigia atsakovo vertinimo, jog pareiškėja neatitinka sąlygų prieglobsčiui ar papildomai apsaugai skirti, numatytų Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose.

35. Pasisakydama apie pareiškėjos teiginius, jog jai kaip (duomenys neskelbtini) moteriai grėsmė yra preziumuojama, teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismui, tiek atsakovui, kurie nurodė, jog aplinkybė, jog pareiškėja patenka į EPPB ataskaitoje nurodytą padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, per se (savaime) nereiškia, kad jie yra persekiojami, kadangi ne visi minėto profilio asmenys susiduria su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Tokiais atvejais individualiai turi būti vertinama persekiojimo rizikos tikimybė, atsižvelgiant, be kita ko, į tokias riziką didinančias aplinkybes, kaip kilmės vietovė, turimi asmens dokumentai, lytis. Individualiai vertindamas pareiškėjos situaciją, atsakovas nustatė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kurios (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevaldo. Pareiškėja visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), todėl yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Be to, pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja gyveno su tėvu, motina ir broliu, taigi turi saugų artimųjų tinklą. Atsižvelgdama į pareiškėjos individualias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad įvertinus pareiškėjos pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, pareiškėja galėtų saugiai gyventi (duomenys neskelbtini).

36. Vertindama pareiškėjos argumentus dėl netinkamai surinktos kilmės šalies informacijos, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat analizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę. Departamentas rėmėsi (duomenys neskelbtini) EPPB ataskaita, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šių išvadų dėl (duomenys neskelbtini) smurto lygio.

37. Pareiškėja nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) EPPB ataskaita yra vienų metų senumo ir nebeatitinka esamos padėties, iš esmės nepateikia, tai paneigiančių duomenų. Todėl šie pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

38. Pareiškėja teigia, kad atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti minėtuose teisės aktuose (Direktyva 2011/95/ES, kuri įgyvendinta Įstatyme ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše): turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams (žr„ pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3979-624/2021).

Be to, Tvarkos aprašo 167 punkte nustatyta, kad, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma: Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų; kitų ES valstybių narių; Europos prieglobsčio paramos biuro; Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos;

Europos Tarybos; kitų tarptautinių organizacijų; nevyriausybinių organizacijų; kitų šaltinių. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu tyrimu, ypač įvertinus aplinkybę, kad pareiškėja nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių, kurios, be kita ko, buvo nurodytos EPPB ataskaitoje. Be to, kaip matyti iš Departamento Sprendimo, atsakovas atliko situacijos pareiškėjos kilmės valstybėje vertinimą (vertino situaciją dėl grėsmės būtent pareiškėjai). Taigi, šie hipotetinio pobūdžio ir neapibrėžti pareiškėjos argumentai atmetami.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

40. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipos, atitinkamai pakeistas ir Komisijos sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė