Legislator Case Law & Legislation
383eff1a-48a1-4e27-9f4d-73d34e7ceb17 AI generated

383eff1a-48a1-4e27-9f4d-73d34e7ceb17 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 383eff1a-48a1-4e27-9f4d-73d34e7ceb17
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

B.,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės T. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas:- pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 17 metų;- pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;- pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;- pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;- pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Legislator headnote

AI generated

383eff1a-48a1-4e27-9f4d-73d34e7ceb17 · Lietuvos apeliacinis teismas: Spręsdamas šį klausimÄ teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Å ioje byloje ji buvo pareiÅ¡kusi 500 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, o jame iÅ¡dėsčiusi motyvus, kodėl bÅ«tent tokia pinigų suma ji įvertino neturtinę žalÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-251/2012                                                                   Proceso Nr. 1-33-1-00853-2010-7Procesinių sprendimų kategorijos:                                             1.2.3.2.9; 1.2.14.3.1; 1.2.14.5.1;                                                     1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3;                                                    2.4.6.3.4 (S)                                                    LIETUVOS Apeliacinis teismas               N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų Albino Bielskio, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjai Jolantai Bagdonienei,nuteistajam A.

B.,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės T. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas:- pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 17 metų;- pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;- pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;- pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;- pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., iš A. B. nuspręsta konfiskuoti 3 000 Lt valstybei.Iš nuteistojo A. B. priteista: 24 372,12 Lt turtinės žalos, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2500 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam A. L., 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajai T. L.. Taip pat iš nuteistojo A. B. priteista 11 037,92 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. ir pagal BK 302 str. 1 d. A. B. iÅ¡teisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Å ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija             n u s t a t ė: A. B. nuteistas už tai, kad padarė plėšimÄ ir jo metu dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė žmogų, taip pat už tai, kad neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudodamas svetimÄ elektroninio mokėjimo priemonę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis neteisėtai atliko finansines operacijas ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ .

Å ias nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis. A. B. 2010 m. birželio 19 d., apie 2 val., Klaipėdos m., prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) namÄ tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė V. L. į veidÄ , nuo suduoto smÅ«gio, įgavus pagreitį, V. L. nukrito pakauÅ¡iu ant laiptinės grindinio, dėl to įvyko pakauÅ¡kaulio lūžis ir kaukolės pamato lūžis, buvo sumuÅ¡tos galvos smegenys, tai sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimÄ , suspaudimÄ ir smegenų komÄ bei komplikavosi galvos smegenų kairės pakauÅ¡inės skilties iÅ¡emija.

Nuo stipraus galvos smegenų sumuÅ¡imo 2010 m. liepos 20 d. V. L. ligoninėje mirė. Sunkiai sužalojęs V. L., A. B. pagrobė iÅ¡ jo pinigus ir nukentėjusiojo turtÄ už 482 Lt bei pasikėsino pagrobti 12 000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).Be to, A. B. 2010 m. birželio 19 d., apie 2 val., Klaipėdos m., prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) namÄ , turėdamas tikslÄ apiplėšti V. L., tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė V. L. į veidÄ , nuo smÅ«gio įgavus pagreitį nukentėjusysis nukrito pakauÅ¡iu ant laiptinės grindinio.

Taip panaudodamas fizinį smurtÄ ir atėmęs galimybę V. L. prieÅ¡intis, A. B. pagrobė iÅ¡ jo 100 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 6230“, 200 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, 100 Lt vertės lagaminėlį su įvairiais dokumentais ir raktų ryÅ¡uliu, neturinčiais materialinės vertės, 30 litų, 50 Lt vertės odinę piniginę, kurioje buvo V. L. „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), pensininko pažymėjimas Nr. 20728, vairuotojo pažymėjimas JA 019587, UAB „K.“ darbo pažymėjimas Nr. 91, IKI Premija, NORFA, Maxima AČIŪ, SENUKAI, NESTE Lietuva įmonės, EURO vaistinės MEDUS, „Ermitažas“, Baltijos vaistinių grupės nuolaidų kortelės, „Maxima“ didmenininko kortelė, įvairÅ«s mokėjimo kvitai, neturintys materialinės vertės, Teleloto bilietas Nr. 0518543 2 Lt vertės. Taip pat pasikėsino pagrobti prie (duomenys neskelbtini)namo stovėjusį V.

L. priklausantį 12000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. B. valios, nes nežinojo, jog automobilyje įrengtas slaptas elektroninis užraktas, todėl nesugebėjo užvesti automobilio variklio. Iš viso pagrobė V. L. priklausančio turto už 482 litų bei pasikėsino pagrobti turto už 12 000 Lt.Be to, A. B. tuo pačiu laiku ir tomis pačiomis aplinkybėmis pagrobė iš V.

L. „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktÄ PIN kodÄ finansinei operacijai inicijuoti ir tokiu bÅ«du neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.Be to, A. B., neteisėtai panaudodamas svetimÄ elektroninio mokėjimo priemonę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai atliko finansines operacijas ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , bÅ«tent: panaudodamas 2010 m. birželio 19 d., apie 2 val., plėšimo metu pagrobtÄ svetimÄ , V.

L. iÅ¡duotÄ mokėjimo instrumentÄ â€“ AB „Swedbank“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktÄ PIN kodÄ finansinei operacijai inicijuoti, nuo V. L. sÄ skaitos AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2010-06-18 pinigų likutis buvo 34 385,12 Lt, iÅ¡ bankomato HO58/HB, adresu Debreceno g. 61, Klaipėdoje, 2010-06-19, 02.00.37 val., paėmė 200 litų, 02.01.7 val. paėmė 500 litų, 02.02.14 val. paėmė 1 000 litų, 02.03.19 val. A.

B. paėmė 500 litų, 02.04.05 val. paėmė 600 litų, 02.04.52 val. paėmė 100 litų, 02.05.57 val. paėmė 100 litų. IÅ¡ viso A. B. apgaule įgijo V. L. priklausantį turtÄ â€“ 3 000 litų.Nukentėjusioji T. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamai iÅ¡spręsto jos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais dėl asmens gyvybės atėmimo. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ . Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).

Spręsdamas šį klausimÄ teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Å ioje byloje ji buvo pareiÅ¡kusi 500 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, o jame iÅ¡dėsčiusi motyvus, kodėl bÅ«tent tokia pinigų suma ji įvertino neturtinę žalÄ .

Tai yra jos subjektyvi nuomonė, o teismas šį klausimÄ turėjo iÅ¡nagrinėti remdamasis bylos medžiaga bei vadovaudamasis CK 6.250 str. nurodytais reikalavimais. Teismas neįvertino to, kad ji buvo vyro visiÅ¡kai iÅ¡laikoma, todėl vyro netektis jai buvo baisus įvykis, iÅ¡ esmės pakeitęs jos gyvenimÄ . Be Å¡oko bÅ«senos, dvasinių iÅ¡gyvenimų, gyvenimo sÄ lygų pasikeitimo, sveikatos pablogėjimo, bÅ«dama brandaus amžiaus moteris ji liko be vyro, kuris buvo vienintelė atrama jos gyvenime.

Teismas nusprendė, kad ir jai, ir jos sÅ«nui padaryta vienodai vertinama neturtinė žala - po 50 000 Lt. Su tokia teismo nuomone ji nesutinka. SÅ«nus yra jaunas vyras, turi Å¡eimÄ ir savo verslÄ , jam tėvo netektis taip pat labai didelis smÅ«gis, tačiau jo gyvenimas iÅ¡ esmės nepasikeitė, jis kartu su juo negyveno, tėvo praradimo jis nejaus taip, kaip ji. Tuo tarpu jos gyvenimas pasikeitė iÅ¡ esmės, nes ji su tuo žmogumi vienas kitÄ paremdami turėjo gyventi dar ilgus metus, bet staiga liko viena.

Ji vyro praradimÄ jaus kasdien iki jos gyvenimo pabaigos, nes jai nebus nei į kÄ atsiremti, nei kam pasiguosti, jos laukia senatvė, o sveikata negerėja ir ji turi dėl to didelių ir neiÅ¡sprendžiamų problemų. Todėl mano, kad teismas Å¡iuo atveju turėjo jai priteisti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumÄ . PraÅ¡o nuosprendžio dalį dėl jai priteisto neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir priteisti jai didesnę neturtinės žalos sumÄ .Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra per griežtas.

Jo parodymai byloje nebuvo iÅ¡tirti ir tinkamai įvertinti. Ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nai naudojo neteisėtus veiksmus, netenkino jo praÅ¡ymų ir pageidavimų. Å ioje byloje nenustatyta tiesa, jis nuteistas vadovaujantis ne įrodymais, o tik prielaidomis. PraÅ¡o iÅ¡nagrinėti jo skundÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Teismo posėdyje nuteistasis A. B. praÅ¡o patenkinti jo apeliacinį skundÄ ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, o nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti. Gynėja praÅ¡o nuteistojo A.

B. apeliacinį skundÄ patenkinti, suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, o nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras praÅ¡o ir nuteistojo A. B., ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.Nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkinamas, o nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuosprendis keičiamas dėl dalies teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 2 p., 3 p., 4 p.).Nuteistojo A.

B. apeliacinis skundas yra trumpas ir dviprasmiškas, jame nelabai aiškiai išdėstyti nesutikimo su nuosprendžiu argumentai, o suformuluotas prašymas nekonkretus. Skundo pradžioje apeliantas nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes jis yra per griežtas. Tačiau iš viso skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis kaltės nepripažįsta, kadangi nurodo, jog jo parodymai nebuvo įvertinti, nuosprendis grindžiamas prielaidomis, byloje nenustatyta tiesa. Nuteistojo A. B. skundo argumentai apie tai, kad nuosprendyje jo kaltė grindžiama prielaidomis, yra nepagrįsti ir atmetami.

IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtus įrodymus bei jų visumÄ ir pagrįstai pripažino A. B. kaltu. Kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamas veikas baudžiamieji įstatymai irgi pritaikyti tinkamai. Kad A. B. padarė nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytas nusikalstamas veikas, patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialistų iÅ¡vados, kiti teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti bylos duomenys, taip pat ir paties nuteistojo parodymai.

IÅ¡ bylos matosi, kad nuteistasis A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodymus keitė. Ikiteisminio tyrimo metu, kitÄ dienÄ po jo sulaikymo, pirmosios 2010 m. birželio 29 d. vykusios įtariamojo apklausos metu A. B. kaltę neigė. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku eidamas pro Taikos pr. 97 namÄ matė prie namo laiptinės žemės gulintį žmogų kruvinu veidu, nuo kurio nubėgo kažkoks vyras su kapiÅ¡onu. To vyriÅ¡kio kelnių kiÅ¡enės buvo iÅ¡verstos, aplink mėtėsi daiktų, bet jis nieko neėmė.

Taip pat jis apžiÅ«rėjo aikÅ¡telėje pravertomis durimis stovėjusį automobilį, jame buvo iÅ¡mėtyti daiktai, bet jis ir iÅ¡ ten nieko neėmė. Jau kitÄ dienÄ sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimÄ teisme A. B. prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir parodė, kad 2010 m. birželio 19 d. naktį eidamas pro „MedinavÄ â€œ sutiko žmogų, kuris rankoje turėjo rankinę. Jis buvo iÅ¡gėręs, neturėjo pinigų parvažiuoti namo, pavalgyti, todėl nutarė iÅ¡ to žmogaus atimti rankinę.

Pribėgęs prie vyro vienÄ kartÄ jam sudavė. Pripažįsta, kad sumušė žmogų ir atėmė jo turtÄ . IÅ¡ bylos matosi, kad A. B. 2010 m. birželio 30 d. buvo parašęs ir prisipažinimÄ (2 t. 12 b. l.). Jame nurodyta, jog 2010 m. birželio 19 d. naktį prie „Medinavos“ baro pamatęs einantį iÅ¡gėrusį vyriÅ¡kį nutarė apiplėšti, nes Å¡is rankose turėjo rankinukÄ . Prie daugiaaukščio namo durų sudavė tam vyriÅ¡kiui vienÄ smÅ«gį ranka, nuo kurio Å¡is nukrito ir trenkėsi galva į betoninius laiptus.

Jam iÅ¡krito daiktai, telefonas ir raktai nuo automobilio. Paėmęs raktus nusprendė pasidomėti, kas yra toje maÅ¡inoje, ten ant sėdynės rado piniginę ir jÄ paėmė. Bandė užvesti automobilį, kad nuvežtų nukentėjusįjį į ligoninę. Jis paėmė telefonus ir piniginę, kurioje buvo banko kortelė ir PIN kodas, išėmė iÅ¡ bankomato 2900 Lt, daugiau pinigų jam nedavė. VienÄ telefonÄ jis atidavė Vaidai, kur kitas, nepamena. Dar kitÄ dienÄ vykusios papildomos įtariamojo apklausos metu nuteistasis A.

B. jau pakankamai iÅ¡samiai ir detaliai parodė, kaip jis pamatė nukentėjusįjį, kaip prie jo priėjęs sudavė smÅ«gį, apieÅ¡kojo jo kiÅ¡enes, paėmė diplomatÄ , taip pat iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡kritusius automobilio raktus. IÅ¡ automobilio paėmė piniginę, o norėdamas nukentėjusįjį nuvežti į ligoninę, bandė automobilį užvesti, bet nepasisekė. Piniginėje rasta banko kortele pasinaudojęs iÅ¡ bankomatų išėmė pinigus. Å iuos savo parodymus nuteistasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 17-19 b. l.) Nuteistasis A.

B. ir pradėjus bylÄ nagrinėti teisme 2010 m. lapkričio 22 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino pilnai. Jis parodė, kad tÄ vakarÄ eidamas iÅ¡ kavinės pernakvoti pas pažįstamÄ , gyvenantį Baltijos pr. 13, atsitiktinai pamatė nukentėjusįjį V. L.. Nukentėjusysis rankoje turėjo lagaminėlį, buvo neblaivus, svirduliavo, todėl ir sugalvojo atimti iÅ¡ jo daiktus, ėjo jam iÅ¡ paskos. Nukentėjusįjį užpuolė ir lagaminėlį atimti norėjo Å¡iam priėjus prie namo ir jau palipus laiptais.

Atimti nepavyko, nes V. L. pasiprieÅ¡ino, patraukė lagaminėlį į save. Tuomet jis sudavė nukentėjusiajam ranka vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis parkrito aikÅ¡telėje, jam iÅ¡ kiÅ¡enių iÅ¡krito telefonas ir dar kažkokie daiktai, kuriuos jis paėmė kaip ir lagaminėlį. Nukentėjusysis nukritęs neprarado sÄ monės, kažkÄ lyg Å¡aukė, paskui pradėjo keistai kvėpuoti, gargaliuoti, bet jis nepagalvojo nukentėjusiajam iÅ¡kviesti greitosios pagalbos, nes buvo Å¡oke.

Dar prieÅ¡ tai jis matė, kad nukentėjusysis kažkÄ darė prie maÅ¡inos, gal rakino dureles, bet iÅ¡lipant iÅ¡ maÅ¡inos nukentėjusiojo nematė. MaÅ¡inoje jis persirengė virÅ¡utinius drabužius. Su lagaminėliu iÅ¡kart nepabėgo, nes susidomėjo, kas yra automobilyje. MaÅ¡ina buvo atrakinta, joje ant sėdynės rado piniginę ir raktelius, kuriuos įkiÅ¡o į užvedimo spynelę, bet automobilio pavogti neketino. Lagaminėlį, kuriame buvo mobiliojo ryÅ¡io telefonas, kažkokie dokumentai, apžiÅ«rėjo paėjęs 30-40 m nuo tos vietos.

IÅ¡ nukentėjusiojo piniginės paėmė banko kortelę bei ten pat buvusį PIN kodÄ . Pasinaudojęs ta banko kortele, išėmė pinigų, bet kiek tiksliai, neatsimena, ėmė tiek, kiek davė bankomatas. Sutinka, kad paėmė kaltinime nurodytas sumas. Po to banko kortelę iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių dėžę. Po apiplėšimo persigalvojo ir nėjo pas draugÄ , o nuėjo pas draugę VaidÄ , kuriai tÄ patį vakarÄ padovanojo pagrobtÄ telefonÄ . Tačiau jau kitame, 2011 m. vasario 22 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, nuteistasis A.

B. parodymus pakeitė, nurodydamas, kad prisipažinti padarius nusikaltimus jis buvo priverstas policijos pareigÅ«nų, kurie jį sulaikė ir iÅ¡ namų vežė į areÅ¡tinę. Jie jį mušė, sakė, kad jis nužudė jų mokytojÄ . PareigÅ«nai jį mušė birželio 28, 30 dienomis. Smurtavo ir jų virÅ¡ininkas, kuris liepė pareigÅ«nams jį pakankinti, kad raÅ¡tiÅ¡kai duotų prisipažinimus. Dėl pavartoto fizinio smurto jis ir prisipažino. Po sumuÅ¡imo jam buvo mėlynės, skaudėjo, bet tai niekam nerÅ«pėjo.

Tai, kad jis tikrai buvo sumuÅ¡tas, gali patvirtinti vienoje kameroje su juo buvęs Ž. G.. IÅ¡ tikrųjų V. L. jis nemušė, o jį prie (duomenys neskelbtini)namo laiptinės durų rado gulintį jau sumuÅ¡tÄ . Toje vietoje jis buvo kartu su Ž. S.. Matė, kaip nuo nukentėjusiojo nubėgo žmogus, o dar prieÅ¡ tai eidami matė link parkelio bėgančius 2-3 žmonės. Priėjęs prie gulinčio žmogaus paėmė iÅ¡mėtytus daiktus bei lagaminėlį, o Ž. S. nuėjo namo. Rado telefonÄ , piniginę, kurioje buvo banko kortelė ir PIN kodas, prie maÅ¡inos visai nelindo.

Pinigus išėmė iÅ¡ bankomato prie „Vaikų pasaulio“, aplankė kelis bankomatus, bandė iÅ¡ jų iÅ¡imti pinigus, o kai bankomatas pinigų neiÅ¡davė, kortelę iÅ¡metė. Atėjęs į (duomenys neskelbtini)namÄ , V. V. padovanojo telefonÄ . Nuteistojo A. B. parodymai apie tai, kad jo prisipažinimas ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra iÅ¡gauti Klaipėdos AVPK policijos pareigÅ«nų, panaudojant fizinį smurtÄ , buvo paneigti teisme iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai, dalyvavę sulaikant A.

B., V. M., D. B. ir J. D. bei buvęs smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus virÅ¡ininkas A. S. fizinio smurto vartojimÄ prieÅ¡ A. B. kategoriÅ¡kai paneigė. Liudytojai D. B. ir J. D. parodė, kad jie dalyvavo tik A. B. sulaikyme, jokiuose kituose proceso veiksmuose Å¡ioje byloje nedalyvavo. Sulaikymo metu uždėjo A. B. antrankius, įsodino jį į maÅ¡inÄ , nuteistasis nesiprieÅ¡ino, jo niekas nemušė. Policijos komisariate A. B. buvo pasodintas ant minkÅ¡to kampo ir iÅ¡kviesta tyrėja D. S.. Å ie liudytojai parodė, kad V.

L. nebuvo jų mokytojas, nes jie mokėsi policijos akademijoje, o ne Klaipėdos policijos mokykloje. Liudytojas V. M. parodė, kad jis taip pat dalyvavo sulaikant A. B., su juo kalbėjosi, iš pradžių nuteistasis neprisipažino, pasakojo visokias versijas, sakė, kad rado, bet konkrečiai nieko nesakė. Bendraujant su nuteistuoju galėjo pasakyti, jog jis įtariamas policijos pareigūno nužudymu, bet kad mokytojo, tikrai nesakė, nes tas žmogus net nebuvo jo mokytojas. Klaipėdos VPK smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriui vadovavęs liudytojas A.

S. teisme parodė, jog su A. B. nebendravo, jį matė tik įvykio vietoje, kai buvo atliekamas parodymų patikrinimas. Nuteistasis parodė vietÄ , kur viskas vyko, kÄ rado ir kÄ paėmė, jog apžiÅ«rėjo diplomatÄ su daiktais, bankomato korteles, kitus dokumentus, iÅ¡ kokių bankomatų su ta kortele išėmė pinigus. Taip pat parodė, kaip nukentėjusiajam trenkė kumščiu, kaip tas nugriuvo ant cemento prie laiptų, kaip apieÅ¡kojo nukentėjusiojo kiÅ¡enes, kad bandė užvesti maÅ¡inÄ , bet buvo saugiklis ir neužvedė.

Tokių dalykų negali bÅ«ti, kad jis duotų savo pavaldiniams nurodymÄ kankinti kaltinamÄ jį, kad jis prisipažintų. A. B. jokių skundų neturėjo, kalbų apie sumuÅ¡imÄ nebuvo, kadangi dalyvavo ir advokatas. Liudytoja apklausta tyrėja D. S. teisme parodė, kad šį ikiteisminį tyrimÄ atliko nuo pradžios iki galo. Kai jai į kabinetÄ pristatė A. B., Å¡is nebuvo sumuÅ¡tas ir niekuo nesiskundė. Pirma apklausa buvo jos kabinete, jis tada kaltu neprisipažino, o antrÄ kartÄ apklausa vyko areÅ¡tinėje, abu kartus dalyvaujant advokatui.

Teisme sprendžiant jo suėmimo klausimÄ , jis kaltu prisipažino. Po to tÄ pačiÄ dienÄ A. B. pareiÅ¡kė, kad nori savanoriÅ¡kai duoti parodymus ir buvo apklaustas, dalyvaujant advokatui, paÅ¡alinių asmenų nebuvo. Nei birželio 29 d., nei 30 d. ir vėliau A. B. jai nesiskundė, kad jį kas nors bÅ«tų sumušęs. Teisme liudytoju apklaustas 2010 m. birželio 28 – liepos 1 d. vienoje areÅ¡tinės kameroje kartu su A. B. laikytas Ž. G. parodė, kad vienÄ dienÄ iÅ¡ tardymo atvestas A. B. grįžo patinusiu žandu, bet sužalojimas nebuvo ryÅ¡kus.

Jis sakė, kad „prasileido nuo policijos“. Atsimena, kad kažkas jam buvo su žandu, nes jį trynė ir dar kažkas buvo su ranka, dėl rankos A. B. kvietė ir seselę. Dėl veido skausmo jam, atrodo, nieko nedavė, o ant sužalotos rankos uždėjo pleistrÄ . Neprisimena, kad A. B. bÅ«tų skundęsis, jog dėl sumuÅ¡imų negali sėdėti ar gulėti. Tai buvo tikrai ne prieÅ¡ A. B. prisipažinimÄ . Prisipažinimo A. B. prie jo kameroje nerašė. Buvo visokiausių diskusijų kameroje.

A. B. tada labai norėjo iÅ¡eiti į laisvę, o iÅ¡ savo praktikos jis A. B. pasakė, „kad jei esi kažkÄ padaręs ir neprisipažįsti, tai niekada neiÅ¡leis į laisvę. Jei prisipažinsi, tai gal“. Atsimena, kad A. B. nuėjo pas policininkus, o parėjęs sakė, kad prisipažino padaręs tai, kuo jį kaltina, bet detalių neaiÅ¡kino.IÅ¡dėstyti liudytojų parodymai paneigia nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ kad pareigÅ«nai prieÅ¡ jį vartojo fizinį smurtÄ ir liepė prisipažinti.

Nuteistojo A. B. parodymus apie jo tariamÄ sumuÅ¡imÄ paneigia ir kiti įrodymai. IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados (2 t., 10-11 b. l.) matosi, kad jokių sužalojimų, iÅ¡skyrus senus randus ant rankų bei taip pat senesnę pÅ«liuojančiÄ Å¾aizdÄ , A. B. nebuvo nustatyta. Apie tai, kad jokių Å¡viežių sužalojimų A. B. kÅ«ne nebuvo, patvirtino ir teisme apklaustas ekspertas D. Vitkus. Jis parodė, kad A. B. apžiÅ«rėjo iÅ¡samiai, nuteistasis buvo nusirengęs. ApžiÅ«rimas nuteistasis dėl sužalojimų nesiskundė, nors jo primygtinai buvo klausinėjama, ar kas negerai ir kuo skundžiasi.

Be to, ir teisiamajame posėdyje peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas 2010 m. liepos 1 d. atliktas parodymų patikrinimas vietoje, jokių sužalojimų ar mėlynių nuteistojo veide taip pat nesimatė. Teisiamajame posėdyje nuteistajam pateikus jau iÅ¡dėstytÄ kitÄ Ä¯vykių versijÄ , jog įvykio naktį jis buvo su Ž. S. ir eidami pro Å¡alį jie rado gulintį sumuÅ¡tÄ vyriÅ¡kį bei matė nuo sumuÅ¡tojo nubėgančius 3-4 vaikinus, teisme buvo apklausta liudytoja Ž.

S.. Ji parodė, jog yra A. B. sugyventinė, iki sulaikymo apie mėnesį laiko jie gyveno kartu pas jÄ Klaipėdoje. Ä®vykio naktį jiedu buvo bare „Plius minus“, ji gėrė Å¡ampanÄ , o A. B. sultis ir kavÄ . Pakeliui A. B. sugalvojo eiti pas savo dėdę, gyvenantį Baltijos pr. 13 name. Jie priėjo prie baro „Medinava“ ir ten prie 9 aukÅ¡tų namo pamatė 3-4 stovinčius jaunuolius bei gulintį kažkokį vyrÄ . Ji kaip ėjo, taip ir nuėjo, o A. B. pasiliko, sakė jÄ pasivys.

Ji nuėjo į bendrabutį (duomenys neskelbtini), kur po 5-10 min. sugrįžo ir A. B.. Abu nuėjo pas kaimynę, kuri dar nemiegojo, pas tÄ kaimynę buvo atėjusi draugė Daiva ar Vaida, kuriai A. B. padovanojo telefonÄ . Å ie liudytojos ir paties nuteistojo A. B. pakeisti parodymai nuosprendyje buvo aptarti ir įvertinti juos tarpusavyje sugretinant. Teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, kad A. B. parodymus pakeisti sumanė po to, kai jam buvo leista paskambinti telefonu savo artimiesiems. BÅ«tent tada A.

B. parodė, kad kartu tÄ naktį ėjo su Ž. S.. Vertinant liudytojos Ž. S. parodymus buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja buvo parodžiusi, jog A. B. 2010 m. iÅ¡ birželio 18 į 19 naktį buvo Priekulėje ir miegojo su ja namuose (1 t. 1, 148–149 b. l.). Teisme perskaičius Å¡iuos liudytojos parodymus, Ž. S. neigė tyrėjai sakiusi, kad Priekulėje su A. B. buvo 18 d., tyrėja jos klausė visai apie kitÄ dienÄ , t. y. birželio 16 dienÄ . Tokia liudytojos parodymų pakeitimo priežastis neįtikinanti.

Be to, jos ir A. B. parodymuose esantys nesutapimai liudija apie tai, jog detalių aplinkybių nurodyti jiedu nesusitarė. Siekiant patikrinti liudytojos Ž. S. teisme duotus parodymus teismas pavedė prokurorui atlikti Å¡ios liudytojos parodymų patikrinimÄ vietoje. Teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėjus liudytojos Ž. S. bei nuteistojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu darytus vaizdo įraÅ¡us, ir palyginus juose Å¡ių asmenų nurodomas aplinkybes, buvo nustatyta neatitikimų. Be to, kad Ž. S. ir A.

B. nurodė skirtingas vietas, kur matė gulintį nukentėjusįjį, Ž. S. nurodė tokias aplinkybes, apie kurias A. B. iÅ¡ viso nieko neparodė, o bÅ«tent, kad vienas prie nukentėjusiojo buvęs vaikinas A. B. prašė prisidegti cigaretę. Teismas kritiÅ¡kai įvertino Ž. S. parodymus ir apie tai, kad A. B. į Minijos g. 129 atėjo už 10 minučių. Per tiek laiko nuteistasis į nurodytÄ bendrabutį nueiti negalėjo, nes vien tik prie bankomatų bandant paimti pinigus jis užtruko apie 10 min.

Tai patvirtina objektyvūs įrodymai: banko pateikti duomenys apie atliktas ir bandytas atlikti operacijas. Liudytoja negalėjo paaiškinti ir to, kaip A. B. sužinojo, jog ji nuėjo ne pas Baltijos prospekte gyvenantį dėdę, kaip buvo nutarę, o į bendrabutį Minijos gatvėje. Be to, nuteistasis buvo parodęs, kad Baltijos pr. Nr. 13 gyvena jo pažįstamas ar draugas, o ne dėdė. Liudytojos Ž. S. teisme duotus parodymus teismas pagrįstai įvertino kritiškai kaip prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams bei siekį padėti A.

B. iÅ¡vengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Tokiu bÅ«du ir nuteistojo versija apie surastÄ jau sumuÅ¡tÄ ir apiplėštÄ V. L. nepasitvirtino. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, papildomai apklausus nuteistÄ jį A. B., jis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs padaręs šį nusikaltimÄ , o teisme savo kaltę neigė. Dabar jis visiÅ¡kai prisipažįsta kaltu padaręs nusikalstamas veikas, tik mano, kad jam paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Jis parodė, kad iÅ¡ tikrųjų su Ž. S. įvykio vakarÄ buvo kavinėje, ėjo Taikos prospektu, paskui iÅ¡siskyrė. Jis atsitiktinai sutiko nukentėjusįjį, kuris buvo iÅ¡gėręs ir nešėsi kažkokį lagaminÄ . Jis norėjo tik atimti tÄ lagaminÄ , pats nesitikėjo, kad taip pasielgs. Nukentėjusiajam kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , kai Å¡is prieÅ¡inosi atimant iÅ¡ jo lagaminÄ . Matė, kaip V. L. krito ir trenkėsi galva į aikÅ¡telės betonÄ . Pripažino, kad paėmė nukentėjusiojo lagaminÄ ir kitus daiktus.

Žudyti nenorėjo, tik atimti lagaminÄ . Palikęs tÄ Å¾mogų gulėti jis apžiÅ«rėjo lagaminÄ , kuriame buvo kažkokie popieriai, dokumentai, juos paliko. IÅ¡ automobilio paėmė piniginę, rado joje banko kortelę, ja pasinaudojęs išėmė iÅ¡ bankomato pinigus. Taip pat nuteistasis pripažino, kad bandė užvesti automobilį, norėjo pasivažinėti, bet automobilis neužsivedė. Z. G. matė jį sutinusį ir jis buvo sumuÅ¡tas pirmÄ dienÄ , bet dabar tai nieko nekeičia.

Jis kaltu prisipažįsta ne dėl to, kad buvo sumuÅ¡tas, o todėl, kad iÅ¡ tikrųjų padarė nusikaltimus. Dėl to labai gailisi ir praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Tokius nuteistojo A. B. parodymus, o taip pat ir jo kaltę padarius nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. Nukentėjusysis A. L. teisme parodė, kad įvykio dienÄ kartu su tėvu buvo kavinėje „K.“, pasikalbėjo, iÅ¡gėrė brendžio, alaus, o apie 1.15 val. nakties pavežė tėvÄ namo ir paleido jį namo kieme, tėvas sakė pats pareis namo.

Grįžęs namo 2.55 val. sulaukė motinos skambučio, pranešė, kad kieme buvo sumuÅ¡tas tėvas, jį veža į ligoninę, o kieme tėvo automobilis neužrakintas. Atvykęs į tėvų namo kiemÄ , automobilio vairuotojo dureles rado atidarytas, automobilio salone viskas iÅ¡versta, daiktinė atidaryta, rakteliai spynelėje. Pabandė užvesti, bet akumuliatorius buvo „nusodintas“, variklio nebeužvedė. Tėvo automobilyje buvo slapukas, apie kurį jis žinojo. Tėvo bÅ«klė buvo prasta, jis buvo iÅ¡vežtas į reanimacijÄ .

Mėnesį laiko kasdien po du kartus važinėjo iÅ¡ Gargždų į ligoninę pas tėvÄ . Padaryta 24 372,12 Lt turtinė žala ir 100 000 Lt neturtinė žala. Nukentėjusioji T. L. parodė, kad tÄ naktį laukė grįžtančio vyro. Kaip sÅ«nus vyrÄ parvežė, nematė, sÅ«nus jai nepaskambino. Kieme ji girdėjo kažkokį triukÅ¡mÄ , bet nesuprato, kas vyksta. Nuo laiptų pusės sklido lyg muÅ¡tynių garsai. IÅ¡eiti bijojo, o apie savo vyrÄ nepagalvojo. Kai pritilo barniai, iÅ¡girdo kaip jos vyras sudejavo, suÅ¡aukė, pradėjo loti jos Å¡uniukas.

Tada iÅ¡bėgusi laukan rado vyrÄ gulintį kruvinÄ , pakauÅ¡yje buvo iÅ¡plėšti plaukai, kiÅ¡enės buvo iÅ¡verstos. Atrodė, kad jam per pakaušį beisbolo lazda smogė arba numetė jį nuo laiptų. Vyras jokiu bÅ«du negalėjo kieme persirenginėti ir raktelių automobilyje negalėjo palikti. ReiÅ¡kia 500 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Po vyro mirties teko parduoti butÄ , ji liko be iÅ¡laikymo, V. L. jÄ iÅ¡laikė, nes jo pensija buvo 3 000 L, o jos - tik 500 Lt.

Dėl turtinės žalos ieÅ¡kinį reiÅ¡kia tik sÅ«nus. Liudytoja L. T. teisme parodė, kad ryte 6 val. vaikščiodama su Å¡uniuku ant suoliuko prie laiptų rado atidarytÄ â€žÄemodaniukÄ â€œ, mate jame dokumentus, raktus. TÄ lagaminÄ parsinešė namo, o vėliau nunešė į policijÄ . Liudytojas A. V. teisme parodė, kad taip pat ryte, apie 6.30 val., išėjęs su Å¡unimi pasivaikščioti prie „Balticum“ televizijos rado piniginę. Pamatęs joje kaimyno nuotraukÄ , tÄ piniginę atidavė kaimynei.

Liudytoja A. M. parodė, jog anksčiau gyveno Minijos g. 129 name. VienÄ vėlų vakarÄ pas jÄ Ä¯ bendrabutį buvo atėjęs buvęs jos kaimynės sugyventinis A. B.. Tuomet pas jÄ buvo atvažiavusi draugė Vaida, kuriai A. B. atidavė savo telefonÄ . Šį telefonÄ ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. pateikė policijos pareigÅ«nui (1 t., 143–145 b. l.) , jis buvo apžiÅ«rėtas kaip daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti. 2010 m. birželio 29 d. apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad Å¡io telefono IMEI numeris sutampa su iÅ¡ V.

L. pavogto telefono IMEI numeriu. Telefono aparatas tyrimo metu grÄ Å¾intas nukentėjusiajam A. L.. 2010 m. birželio 19 d. apžiÅ«ros protokolo (1 t., 6–7 b. l.) duomenys patvirtina, kad Klaipėdos m., prie (duomenys neskelbtini)-o namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje apžiÅ«rėjus V. L. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo salone matosi iÅ¡mėtyti įvairÅ«s dokumentai, vizitinės kortelės. „Swedbank“ praneÅ¡ime (1 t. 194-197) nurodyta apie tai, kad V.

L. banko iÅ¡duota mokėjimo kortele „Visa Electron“, Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 19 d., laikotarpiu nuo 02:00:37 val. iki 02:10:19 val., buvo naudojamasi iÅ¡ Klaipėdos m. Debreceno g. 61 bei Nidos g. 5 esančių bankomatų iÅ¡imant arba bandant iÅ¡imti įvairias pinigų sumas. Per 7 kartus iÅ¡ nurodytos V. L. banko sÄ skaitos buvo iÅ¡imta 3000 Lt, 5 kartus inicijavus pinigų nuėmimÄ , grynieji pinigai nebuvo iÅ¡duoti dėl virÅ¡yto dienos grynųjų pinigų išėmimo limito.

Iš Banko pateiktų bankomato H058 nuotraukų matosi, kad jose yra užfiksuotas neteisėtas finansinės operacijas su V. L. banko kortele atliekantis nuteistasis A. B.. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys (1 t., 19 b. l.) patvirtina, kad V. L. buvo apžiūrėtas 2010 m. birželio 19 d., apie 3.13 val., GMP atvykus prie Taikos pr. 97-o namo, jam nustatyti nosies, viršutinės lūpos ir pakaušio sumušimai, sunkus apsinuodijimo alkoholiu laipsnis. Specialisto išvadoje Nr. M 375/10(03) (1 t. 1, 31–34 b.l.) nurodyta, kad V.

L. mirė 2010 m. liepos 20 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo stipraus galvos sumuÅ¡imo tiesiogiai kontaktuojant pakauÅ¡iu su kietu buku daiktu įvykus kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiui bei kontrasmÅ«gio metu įvykus galvos smegenų sumuÅ¡imui abiejų kaktinių ir abiejų smilkininių skilčių poliuose bei kairėje kaktinėje skiltyje kairio Å¡oninio skilvelio priekinio rago apatinės sienos srityje, tai sukėlė trauminį galvos smegenų pabrinkimÄ ir suspaudimÄ , smegenų komÄ , komplikavosi galvos smegenų kairės pakauÅ¡inės skilties iÅ¡emija.

Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai virÅ¡utinėje lÅ«poje atsirado nuo tiesioginio ne mažiau kaip vieno trauminio kontakto su kietu buku daiktu, galbÅ«t ir sudavus, o visi kiti galvos sužalojimai pakauÅ¡iu tiesiogiai kontaktuojant įgavus pagreitį su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu galbÅ«t ir dėl griuvimo. IÅ¡dėstyti ir aptarti įrodymai, taip pat ir paties nuteistojo A. B. parodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku A. B., turėdamas tikslÄ apiplėšti V.

L., Klaipėdos m., prie Taikos pr. 97 namo laiptinės užpuolė V. L., o Å¡iam pasiprieÅ¡inus, kumščiu į veidÄ sudavė vienÄ smÅ«gį, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ir galva atsitrenkė į kietÄ laiptinės grindinį, dėl ko patyrė stiprų galvos sumuÅ¡imÄ , lūžo kaukolės skliauto ir pamato kaulai bei įvyko galvos smegenų sumuÅ¡imas. Dėl Å¡ių sužalojimų iÅ¡sivysčius komplikacijoms, nukentėjusysis mirė. Pavartojęs prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , A.

B. pagrobė kaltinime iÅ¡vardintÄ V. L. turtÄ už 482 Lt bei pasikėsino pagrobti 12 000 Lt vertės jo automobilį. IÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina ir tai, kad to paties apiplėšimo metu nuteistasis A. B. iÅ¡ nukentėjusiojo piniginės pagrobė banko kortelę ir jos PIN kodÄ , t. y. neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Å ie jo veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 str. 1 d.

Nustačius, kad nuteistasis A. B. neteisėtai panaudodamas svetimÄ elektroninio mokėjimo priemonę, t. y. jau nurodytÄ V. L. priklausančiÄ banko kortelę ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai atliko finansines operacijas ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ 3000 Lt. Todėl Å¡ie jo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Jau aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad A. B. V. L. nužudė. To neneigia ir pats nuteistasis A.

B., kuris apeliacinės instancijos teismo posėdyje prisipažino kaltu ir praÅ¡o tik suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad pagrįstai pripažinęs A. B. kaltu dėl V. L. nužudymo, pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, neteisingai nustatė nuteistojo tyčios rūšį. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nustatė, jog A. B. V. L. nužudė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas motyvavo tuo, kad suduodamas ranka stiprų smÅ«gį (nuo suduoto smÅ«gio nukentėjusysis parvirto ir galva atsitrenkė į betoninius laiptus) nukentėjusiajam V. L. į gyvybei pavojingÄ vietÄ veidÄ , turėjo suprasti ir privalėjo numatyti, kad tokiais savo veiksmais gali sutrikdyti žmogaus sveikatÄ ar atimti gyvybę kitam žmogui. Kad A. B. suprato, jog sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, įrodo ir tai, jog prisipažinime jis nurodė tokiÄ aplinkybę, kad norėjo užvesti automobilį ir nuvežti vyriÅ¡kį į ligoninę.Su tokia teismo iÅ¡vada kolegija nesutinka ir Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių.

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Nužudymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.Nuteistasis A. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad nenorėjo nužudyti V.

L., jo tikslas buvo jį apiplėšti ir pirmiausia užvaldyti nukentėjusiojo rankose turėtÄ lagaminÄ . BÅ«tent Å¡iuo tikslu jis ir sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į veidÄ , nuo kurio nukentėjusysis krito ant grindinio ir patyrė mirtį sukėlusį galvos sužalojimÄ . Byloje tikrai nėra duomenų, kurie leistų padaryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis siekė nukentėjusiojo mirties. Taip pat nėra ir duomenų apie tai, kad suduodamas vienintelį smÅ«gį į veidÄ nuteistasis numatė konkrečius savo veikos padarinius, t. y. nukentėjusiojo gyvybės atėmimÄ arba sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir vienodai norėjo bet kurių iÅ¡ Å¡ių padarinių atsiradimo.

Tačiau suduodamas V. L. smÅ«gį į galvÄ nuteistasis suprato, kad tokiu bÅ«du kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Å iuo atveju A. B. buvo visiÅ¡kai abejingas, kokie padariniai kils V. L. po jo suduoto smÅ«gio nukritus ant grindinio. Tokiu bÅ«du nuteistasis A. B. V. L. nužudė veikdamas ne tiesiogine neapibrėžta, o netiesiogine tyčia. TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro įvertinusi tai, kad A.

B. nukentėjusiajam sudavė tik vienintelį smÅ«gį, tÄ smÅ«gį jis sudavė ne kažkokiu specialiai žmogui žaloti pritaikytu įrankiu, o kumščiu. Taip pat atsižvelgiama ir į specialisto iÅ¡vadoje nurodytÄ mirties priežastį. Nors tarp A. B. padarytos veikos (jo suduoto smÅ«gio) ir atsiradusių padarinių (V. L. mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys, tačiau V. L. mirtinas sužalojimas galvoje buvo padarytas atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ , o atsitrenkimo metu buvo sumuÅ¡tas ir lūžo pakauÅ¡kaulis bei kaukolės pamatas, o kontrasmÅ«gio metu buvo sumuÅ¡tos smegenys.

Dėl paminėtų aplinkybių nuosprendis keičiamas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių. Keičiant nuosprendį nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatoma, kad nužudymÄ A. B. padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Tačiau paminėta aplinkybė nekeičia A. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Byloje nustatyta, kad smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam A. B. sudavė siekdamas užvaldyti svetimÄ turtÄ , nukentėjusysis V. L. buvo nužudytas plėšimo metu, todėl teismas jo nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir pagal BK 180 str. 1 d.BK 54 str. 2 d. be kitų aplinkybių, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę, yra nurodyta kaltės forma bei rūšis.

Jau vien ta aplinkybė, kad nuosprendis Å¡ioje dalyje yra keičiamas, nustatant kitÄ tyčios rūšį, t. y. netiesioginę tyčiÄ , yra pagrindas A. B. bausmę Å¡velninti. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę A. B. teismas įvertino tai, jog jis padarė vienÄ labai sunkų, tris apysunkius ir vienÄ nesunkų nusikaltimus. Nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Buvo įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, kad nužudymu buvo sukelti neatstatomi padariniai.

Kolegija sutinka su tuo, kad nužudydamas V. L., A. B. padarė baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį neatstatomus padarinius, padarė didelę žalÄ nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Vis dėlto vertinant Å¡io nusikaltimo pavojingumo laipsnį kolegija atkreipia dėmesį ir į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jau buvo paminėta, kad V. L. buvo nužudytas sudavus jam į veidÄ vienintelį smÅ«gį, teismas nustatė tik vienÄ nužudymÄ kvalifikuojantį požymį, be to, kolegija nustatė ir kitÄ nuteistojo tyčios, padarant šį nusikaltimÄ , rūšį, irgi rodančiÄ mažesnį Å¡io nusikaltimo pavojingumo laipsnį negu buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

Nuosprendyje buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė, kad A. B. anksčiau yra teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, apie baudų sumokėjimÄ daugeliu atveju nėra duomenų. Visos Å¡ios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad A. B. yra dar jauno amžiaus, kolegijai taip pat duoda pagrindÄ nuteistajam pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. paskirtÄ bausmę Å¡velninti iki artimesnės sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmės. Už kitas Å¡iuo nuosprendžiu pripažintas įrodytomis A. B. nusikalstamas veikas paskirtos artimos įstatymo sankcijos vidurkiui bausmės yra teisingos.

Tenkinant nukentėjusiosios T. L. apeliacinį skundÄ , nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamo Å¡ios nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio klausimo iÅ¡sprendimo. IÅ¡ bylos matosi, kad nužudytojo V. L. žmona nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė T. L. buvo pareiÅ¡kusi 500 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nužudytojo sÅ«nus nukentėjusysis A. L. buvo pareiÅ¡kęs 100 000 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 24 372,12 Lt civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. L. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas pilnai, tuo tarpu neturtinei žalai atlyginti abiems nukentėjusiesiems teismas priteisė vienodas pinigų sumas po 50000 Lt. Kodėl bÅ«tent tokio paties dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ priteisė abiems nuketėjusiesiems, teismas nuosprendyje motyvų neiÅ¡dėstė. CK 6.250 straipsnis neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ , o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, bei konstatavo, kad abu nukentėjusieji, vienas dėl tėvo netekties, o kita dėl vyro tragiÅ¡kos mirties patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ .

Tačiau, kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nužudytojo sÅ«naus bei jo žmonos patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino vienodai. IÅ¡ bylos matosi, kad nukentėjusioji T. L. yra pensinio amžiaus moteris, po vyro žūties jos gyvenimas staiga iÅ¡ esmės pasikeitė, ji ne tik patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , bet ir liko senatvėje viena, be artimo žmogaus, su kuriuo gyveno ir dar galėjo gyventi, paramos. Akivaizdu, kad vyro praradimÄ nukentėjusioji jaus ilgai. Be to, netekusi vyro ji prarado ir didelę finansinę paramÄ , nes vyras gaudavo pakankamai didelę pensijÄ , dabar jai teks iÅ¡gyventi iÅ¡ savo gaunamos 500 Lt pensijos.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes nukentėjusiajai T. L. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis didinamas. Didesnis priteistinas neturtinės žalos dydis atitinka ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. žalÄ padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , kolegija įvertina ne tik padariusio asmens turtinę padėtį, esamÄ bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje.

Nors A. B. Å¡iuo metu ir neturi jokio turto, tačiau yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, todėl ateityje gali turėti pajamų ir atlyginti priteistÄ Å¾alÄ . Pati nukentėjusioji apeliaciniame skunde konkrečios pinigų sumos nenurodo, o tik praÅ¡o jai priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimÄ . Ä®vertinusi jau aptartas bylos aplinkybes bei atsižvelgdama į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į tai, kad iÅ¡ nuteistojo jau priteistas 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimas A.

L., kolegija iÅ¡ nuteistojo priteisiamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai T. L. didina iki 70000 Lt. Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 3 p., 4 p., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo A. B. tyčios rūšies padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 9 p., dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės ir dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės T. L. civilinio ieÅ¡kinio klausimo iÅ¡sprendimo pakeisti.Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatyti, kad V.

L. A. B. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.Pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. A. B. paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 15 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., Å¡iÄ bausmę ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę nuteistajam A. B. paskirti laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų, Å¡iÄ bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo A.

B. priteisti 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai T. L..Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                    Linas Šiukšta Teisėjai                                                                 Albinas Bielskis                                                                  Viktoras Kažys