A-492-279-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-279/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00245-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. V. su skundu ir jo patikslinimu (t. 1, b. l. 7–9; 15–17) kreipėsi į teismą, prašydama:

1. Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos (vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 1R-134 nuo 2012 m. liepos 1 d. įstaigos pavadinimas pakeistas į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą):

1.1. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 6-9 „Dėl Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos inspektorės D. V. nubaudimo“, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas;

1.2. 2012 m gegužės 16 d. įsakymą Nr. 6-10 „Dėl Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos inspektorės D. V. nubaudimo“, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas;

1.3. 2012 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 6-11 „Dėl Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos inspektorės D. V. nubaudimo“, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba;

1.4. 2012 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 6-12 „Dėl Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos inspektorės D. V. nubaudimo“, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

1.5. 2012 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 6-13 „Dėl atleidimo iš tarnybos“;

2. Grąžinti ją į Kalėjimų departamento Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos (Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos) inspektorės pareigas;

3. Įpareigoti atsakovą jai išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, t. y. už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 11 d. iki grąžinimo į pareigas dienos.

Pareiškėja nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 5 d. buvo nušalinta nuo Kalėjimų departamento Klaipėdos regiono Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniosios specialistės pareigų dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. 2011 m. spalio 27 d. Klaipėdos apygardos teismas jos atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl pareiškėja 2011 m. spalio 28 d. grįžo į tarnybą. Tvirtino, kad nuo to laiko atsakovo vadovas – Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos (toliau – ir Pataisos inspekcija) direktorius J. K. – pradėjo ją šmeižti. Direktorius J. K. 2011 m. spalio 28 d. inicijavo tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, kurį pabaigus pateikta 2011 m. lapkričio 25 d. pareiškėjai nesuprantama išvada Nr. 018-226. Be to, 2011 m. lapkričio 5 d. direktorius J. K. kitiems įstaigos darbuotojams išsiuntė raštą Nr. 1-456, kuriame buvo reikalaujama pareiškėją šmeižti. Nurodė, jog dėl direktoriaus J. K. veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sutriko sveikata. Pareiškėja teigė, kad 2011 m. lapkričio 15 d. J. K. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijai (toliau – ir CMEK) išsiuntė šmeižiantį laišką, kuriame buvo pateikta informacija dėl jos svorio, išvaizdos, vartojamų medikamentų. Vėliau surašė jos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d. ir nuo 2011 m. spalio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d., nors didžiąją nurodyto laikotarpio dalį ji buvo nedarbinga, ir jos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Teigė, kad teikė prašymus suteikti kasmetines atostogas, tačiau direktorius J. K. jų netenkino, o pradėjo tarnybinės veiklos patikrinimus.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovas jai skyrė nuobaudas už tarnybinius nusižengimus, o būtent:

1. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 6-9 dėl neatliktų užduočių už tarnybinį nusižengimą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Skirdamas nuobaudą atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimą, jog ji užduočių neatliko, nes buvo pasibaigęs rašalas spausdintuve. Pareiškėjos nuomone, jai už tą patį nusižengimą tarnybinė atsakomybė pritaikyta antrą kartą, nes dėl to paties nusižengimo 2008 metais jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pažeminimas pareigose.

2. 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 6-10 atsakovas už neatvykimą į CMEK paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Skirdamas nuobaudą atsakovas neatsižvelgė į paaiškinimą, jog ji buvo nuvykusi į CMEK, bet sveikatos negalėjo pasitikrinti dėl objektyvių priežasčių.

3. 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 6-11 už neatvykimą į darbą 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. gegužės 22 d. jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Skirdamas nuobaudą atsakovas neatsižvelgė į paaiškinimą, kad 2012 m. gegužės 18 d. pareiškėja buvo nuvykusi į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, o 2012 m. gegužės 22 d. – į Kalėjimų departamentą ir apie tai raštu buvo informavusi direktorių J. K..

4. 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 6-12 atsakovas skyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, nepareikalavęs pareiškėjos paaiškinimų ir pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

A. K. apygardos probacijos tarnyba atsiliepimu (t. 1, b. l. 35–41) prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui 2011 m. spalio 27 d. pareiškėjos atžvilgiu baudžiamojoje byloje priėmus išteisinamąjį nuosprendį, atsakovas turėjo teisę taikyti tarnybinę atsakomybę, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teismo nuosprendyje nurodytų faktų pagrindu. Akcentavo, kad 2011 m. lapkričio 25 d. buvo surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, konstatuoti pareiškėjos padaryti pažeidimai, tačiau pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, ji nebuvo paskirta.

Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo atsakovas nurodė, kad:

1. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 6-9 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktais ir atsižvelgiant į 2012 m. balandžio 27 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą. Pareiškėja neatliko tarnybinių pareigų – neišsiuntė nuosprendžių kopijų į viešųjų darbų atlikimo vietas, neparengė dokumentų dėl poveikio priemonių nuteistiesiems taikymo, nepateikė teismui teikimų už pažeidimus, nekontroliavo įpareigojimų vykdymo, todėl pagrįstai jos veiksmai kvalifikuoti kaip tarnybinis nusižengimas. Nurodė, jog pareiškėjos teiginys, jog ji nubausta antrą kartą už tą patį pažeidimą kaip ir 2008 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. P-193, nepagrįstas.

2. 2012 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 6-10 yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėja laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. nepasitikrino sveikatos CMEK, nors jai buvo įteikti 3 siuntimai, galiojantys po 30 kalendorinių dienų ir 7 kartus priimti direktoriaus įsakymai, kuriuose nurodytos komandiruočių datos. Pareiškėjos nedarbingumas buvo pripažinta objektyvia aplinkybe, tačiau 2012 metų kovo ir balandžio mėnesiais pareiškėja turėjo galimybę pasitikrinti sveikatą CMEK, tačiau to nepadarė be pateisinamų priežasčių. Pažymi, kad pareiškėjos sveikatos būklė kėlė pagrįstų abejonių dėl jos tinkamumo tarnybai, pareiškėja pati nuolat skundėsi dėl savo sveikatos būklės. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 10 straipsnio 1 dalis ir Kalėjimų departamento Klaipėdos regiono Kretingos rajono pataisos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Pataisos inspekcijos direktoriaus 2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 4-77, (toliau – Pareigybės aprašymas) 5.6 punktas nustato, jog pareigas vykdantys asmenys turi atitikti specialiuosius sveikatos būklei keliamus reikalavimus, todėl pareiškėja privalėjo pasitikrinti sveikatą, bet to nepadarė.

3. 2012 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 6-11 yra pagrįstas. Pareiškėja dvi darbo dienas, t. y. 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. gegužės 22 d., neatvyko į tarnybą, apie tai neinformavo tiesioginio vadovo ir pažeidė Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos darbo reglamento (toliau – Darbo reglamentas) 154.1 punktą, 2006 m. kovo 6 d. Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus įsakymu Nr. 4-15 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių 6, 7, 8 punktus. Mano, jog pažeidimas padarytas sąmoningais tyčiniais veiksmais, akivaizdžiai ignoruojant teisėtus vadovybės nurodymus, nesant objektyvių pareiškėjos veiksmus pateisinančių aplinkybių.

4. 2012 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. 6-12, kuriuo pareiškėjai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas jį priėmė vadovaudamasis teisės aktais bei atsižvelgdamas į atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, nepažeisdamas Statuto 24 straipsnio 4 dalies nuostatų, atsižvelgdamas į pareiškėjos 2012 m. gegužės 28 d. pateiktą paaiškinimą. Akcentavo, jog vadovaujantis Statuto 31 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nustatančiu, jog pareigūnas gali būti atleistas, jei nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybos drausmę, jei prieš tai jam per paskutinius 12 mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos, pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Pareiškėjai per paskutinius 12 mėnesių buvo paskirtos 3 nuobaudos ir už ketvirtą tarnybinį nusižengimą paskirta griežčiausia nuobauda, taigi, sprendžiant klausimą dėl nuobaudos paskyrimo buvo atsižvelgta į pareiškėjos drausmės pažeidimų sistemingumą, į jos požiūrį į darbą. Faktas, kad per trumpą laiką pareiškėjai buvo skirtos 4 tarnybinės nuobaudos, nesudaro pagrindo konstatuoti susidorojimo. Nurodė, jog pareiškėjos argumentai dėl šmeižimo nepagrįsti objektyviais duomenimis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu (b. l. 186–203) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė:

1. 2012 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 6-9, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, priimtas vadovaujantis Statuto 24 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116, (toliau – ir Taisyklės) 77 punktu bei atsižvelgiant į 2012 m. balandžio 27 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 018-85. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 018-85 nurodyta, jog pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda už: kreipimųsi į teismą dėl nuteistųjų nevykdytų įpareigojimų medžiagos ir teikimų neparengimą, teismo skirtų įpareigojimų nuteistiesiems vykdymo nekontroliavimą, dokumentų neužregistravimą, netinkamą asmenų, įrašytų į Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos įskaitą, asmens bylų tvarkymą, netinkamą teismo nuosprendžių priskirtoje veiklos teritorijoje vykdymą.

Konstatuota, kad pareiškėja minėtais veiksmais (neveikimu) pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, (toliau – ir Etikos taisyklės) 3.1.4, 3.1.6, 3.4.1, 3.6.3, 3.8.1, 3.8.4, 3.8.6 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio, 39 straipsnio 4 dalies ir 45 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d.

įsakymu Nr. 107, (toliau – ir Darbo tvarka) 12.5, 12.11, 12.13, 21, 30.2, 39, 58, 75 punktų nuostatas, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvo direktoriaus 2011 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-118, (toliau – ir Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės) 10 punktą, Pataisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimų, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei jų skyrimo tvarkos, patvirtintų 2003 m. balandžio 17 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 107, (toliau – ir Paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo tvarka) 12 punktą, Teismo įpareigojimo atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą vykdymo kontrolės ir plano sudarymo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 4-33, (toliau – ir Žalos metodinės rekomendacijos) 1, 2, 5 punktus, Pareigybės aprašymo 6, 7, 8 ir 14 punktų nuostatas. Pareiškėja laiku neišsiuntė nuosprendžių nuorašų į kitas įstaigas, kuriuose nuteistieji turėjo atlikti viešuosius darbus, kaip reikalaujama Darbo tvarkos 39 punkte, motyvuodama tuo, jog jai nebuvo pakeista rašalo kasetė spausdintuve.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai buvo įdiegtas spausdintuvas, esantis tame pačiame kabinete, be to, ji galėjo spausdinti dokumentą bet kuriuo įstaigoje veikiančiu spausdintuvu.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos kabinete buvo rasta nuteistojo D. Z. byla, nors ji turėjo būti laiku išsiųsta į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja netinkamai pateikė, užregistravo ir išsiuntė teikimą dėl įspėjimo D. Z., taip pažeisdama Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 punktą. Pareiškėja teisinosi, kad ji negalėjo laiku užregistruoti teikimo, nes pati neturėjo galimybės surašytus dokumentus registruoti registrų žurnaluose, tačiau tai paneigė kiti įstaigos darbuotoja, kurie nurodė, jog pareiškėja turėjo galimybę dokumentus registruoti registruose pati arba paprašydama tai atlikti kitų darbuotojų.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad nuteistasis D. Z. į Pataisos inspekciją buvo atvykęs 2012 m. kovo 8 d. Nurodytą dieną jau buvo pakankamai duomenų apie tai, jog nuteistasis buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę, pažeisdamas teismo skirtą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja laiku parengė teikimą teismui dėl minėto asmens įspėjimo, pakartotinai jį tikrino gyvenamojoje vietoje, todėl teismas padarė išvadą, kad ji savavališkai leido D. Z. nevykdyti teismo skirto įpareigojimo, nekontroliavo teismo skirto įpareigojimo vykdymo ir neužkardė nuteistojo neteisėto išvykimo ilgesniam nei nustatyta terminui už Lietuvos Respublikos ribų. Iš byloje pateikto turtinės žalos atlyginimo (pašalinimo) plano, pasirašyto tarp pareiškėjos ir nuteistojo D. Z., matyti, jog jis užpildytas netinkamai. Taip pat netinkamai toks planas užpildytas ir nuteistajam T. B., nors nebuvo jokio pagrindo pildyti planą apskritai. Pažymėtina, jog tokiais veiksmais akivaizdžiai buvo pažeistos Bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 4 dalies nuostatos, Darbo tvarkos 12.5, 12.13, 58 punktai, Žalos metodinių rekomendacijų 1, 2, 5 punktai.

Teismas konstatavo, kad iš atlikto patikrinimo, kurio metu buvo tikrinamos pareiškėjos žinioje esančios nuteistųjų asmens bylos, pažymos matyti, jog buvo nustatyta, kad pareiškėja tinkamai neatliko nuteistosios A. J. priežiūros.

Teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėja, nepradėdama nuobaudos skyrimo procedūros nuteistiesiems Ž. S. ir J. G., pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažino šį pažeidimą įrodytu. Teismo vertinimu, pareiškėja akivaizdžiai nesiėmė veiksmų dėl nuobaudos paskyrimo nuteistajam Ž. S., pažeisdama Paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo tvarkos 12 punktą, taip pat, nekontroliavo viešųjų darbų vykdymo, todėl nebuvo pasiekti bausmės tikslai, numatyti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjos nurodomą priežastį, jog minėtų veiksmų ji negalėjo atlikti, nes nebuvo darbe, be to nuteistasis nenurodė, kokioje gydymo įstaigoje gydosi, teismas pripažino nepagrįsta. Teismas nustatė, kad pareiškėja netinkamai užpildė pažymą dėl individualaus pokalbio su nuteistuoju Nr. 018K-2712.

Teismas nustatė, kad dėl pareiškėjos neveikimo nuteistajam J. G. buvo sudarytos sąlygos be pateisinamų priežasčių nevykdyti paskirtos viešųjų darbų bausmės. Nustatyta, jog minėto nuteistojo byla pareiškėjai buvo perduota 2012 m. kovo 5 d. Nuteistajam buvo paskirta 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui. Sprendimas dėl nuobaudos J. G. skyrimo turėjo būti priimtas iki 2012 m. kovo 10 d., tačiau tik 2012 m. balandžio 18 d. pareiškėją pavadavusi pareigūnė parengė teikimą dėl viešųjų darbų bausmės pakeitimo kita bausme. Taip pat, teismas pažymėjo, jog analogiškai kaip ir Ž. S. atveju, pareiškėja netinkamai užpildė pažymą apie individualų pokalbį su nuteistuoju J. G..

Teismas pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuoti pareiškėjos pažeidimai yra įrodyti bylos medžiaga. Su padarytu pažeidimu sutinka ir ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija – Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2012 m. gegužės 29 d. skundą ir pateikdamas jai atsakymą. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjos argumentus, jog ji skundžiamu įsakymu buvo baudžiama už tą patį pažeidimą, už kurį buvo bausta 2008 m. birželio 20 d., kuomet jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pareigų pažeminimas. Pažymėjo, kad ankstesnė nuobauda pareiškėjai paskirta už kitą veiklos laikotarpį, t. y. 2007–2008 metų laikotarpį, o 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 6-9 pažeidimai konstatuoti 2012 metais. Taip pat teismas pripažino, jog nėra pagrindo teigti, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje remtasi ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kadangi pats ikiteisminis tyrimas atliktas ir baudžiamoji byla buvo nagrinėjama 2011 metais. Teismo nuomone, pareiškėjos skundo argumentai, jog šmeižtu buvo siekiama ją atleisti iš darbo, yra subjektyvi pareiškėjos nuomonė, nes byloje nenustatyti tokie faktai. Teismas nevertino pareiškėjos argumentų, jog Pataisos inspekcijos direktorius, nesuteikdamas kasmetinių atostogų aiškiai parodė siekį susidoroti su ja, nes konstatavo, jog kasmetinių atostogų suteikimas / nesuteikimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas nurodė, jog 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 6-9 skirti tarnybinę nuobaudą priėmimo pagrindas yra 2012 m. balandžio 27 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 018-85, kurioje yra išsamiai aprašyti pažeidimai, kuriuos padarė pareiškėja ir išvardinti teisės aktai, kuriuos ji pažeidė. Teismas padarė išvadą, kad tarnybinė nuobauda paskirta pagal Statuto 26 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į Taisyklių 81 punkte nustatytus nuobaudos skyrimo kriterijus, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra adekvati tarnybinė nuobauda padarytam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad skiriant nuobaudą buvo padaryta procedūrinių pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad 2012 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 6-9 „Dėl Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos inspektorės D. V. nubaudimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

2. 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 6-10 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2012 m. gegužės 16 d. tarnybinio patikrinimo tyrimo išvadą Nr. 018-100. Išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas – pareiškėja nepasitikrino sveikatos būklės, neatliko specializuotosios medicininės ekspertizės laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. gegužės 4 d., tokiais veiksmais pažeisdama Statuto 19 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 4 dalies nuostatas, nevykdė Darbo reglamento 154.5, 154.6 punktų reikalavimų, nesilaikė Etikos taisyklių 3.1.4, 3.1.6, 3.6.2, 3.8.1, 3.8.7 punktų nuostatų.

Teismas pažymėjo, jog nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. balandžio 5 d. pareiškėjai buvo įteikti keturi siuntimai atlikti specializuotą medicininę ekspertizę CMEK ir priimti 7 įsakymai dėl pareiškėjos komandiruočių sveikatos pasitikrinimui. Nepaisant to, pareiškėja nurodytu laiku sveikatos tikrintis nenuvykdavo, o 2012 m. kovo 29 d. buvo atvykusi į CMEK, tačiau dėl ekspertizei pradėti reikiamų dokumentų nepateikimo sveikatos tyrimas nebuvo pradėtas. 2012 m. balandžio 24 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1K-1999 pareiškėja informavo atsakovą, jog ji pati užsiregistravo sveikatos patikrinimui 2012 m. gegužės 17 d.

Dėl vengimo atlikti specializuotą medicinos ekspertizę pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 018-87 pareiškėjai buvo įteiktas 2012 m. gegužės 7 d. Pareiškėja 2012 m. gegužės 10 d. pateikė paaiškinimą nurodydama, jog sveikatos negalėjo pasitikrinti dėl ligos (buvo nedarbinga) ir dėl to, kad CMEK darbuotojai jai neleisdavo užsiregistruoti telefonu, liepdavo registruotis tik internetu, o laisva diena buvo tik 2012 m. gegužės 17 d.

Teismas, įvertinęs proceso šalių paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, nusprendė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjai išdavė siuntimus atlikti specializuotą medicininę ekspertizę. Visais atvejais pareiškėjai buvo nurodyta informacija apie būtinus pateikti privalomus dokumentus minėtai ekspertizei, taip pat pareiškėja nurodytomis dienomis buvo komandiruojama sveikatos patikrinimui, tačiau medicininė ekspertizė nebuvo atlikta. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai buvo pateikta informacija apie sveikatos patikrinimo atlikimui būtinus dokumentus, todėl ji pati privalėjo pasirūpinti asmens istorijos sunumeruota ir patvirtinta kopija. Objektyvių priežasčių, kodėl 2012 m. kovo 29 d. nuvykusi į CMEK pareiškėja neturėjo visų reikiamų dokumentų, teismas nenustatė. Teismo nuomone, atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai kaip objektyvią aplinkybę, lėmusią sveikatos nepasitikrinimą darbdavio nustatytu metu, įvertino pareiškėjos nedarbingumą nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. kovo 1 d., tačiau išanalizavęs tolimesnius pareiškėjos veiksmus, teismas padarė išvadą, jog laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. pareiškėja tyčia vengė pasitikrinti sveikatą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja turėjo visas sąlygas ir galimybes laiku pasitikrinti sveikatos būklę, tačiau tyčia to nepadarė ir kad tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas. Teismas pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo laikytasi Taisyklėse įtvirtintų procedūros reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti procedūrinių pažeidimų. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė Statuto 19 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas, nevykdė Darbo reglamento 154.5, 154.6 punktų reikalavimų, nesilaikė Etikos taisyklių 3.1.4, 3.1.6, 3.6.2, 3.8.1, 3.8.7 punktų nuostatų ir paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog 2012 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 6-10 „Dėl Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos inspektorės D. V. nubaudimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

3. Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 6-11 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, jog 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. gegužės 22 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2012 m. birželio 6 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 018-113, kurioje konstatuota, jog minėtais veiksmais pareiškėja pažeidė Darbo reglamento 154.1 punkto nuostatas, nesilaikė 2006 m. kovo 6 d. Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus įsakymu Nr. 4-15 patvirtintų Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių, (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklių) 6, 7, 8 punktų reikalavimų.

Teismas pažymėjo, jog pagal tarnybinio nusižengimo tyrimo, kurios tikslas buvo ištirti pareiškėjos neatvykimo į darbą 2012 m. gegužės 18 d. ir 22 d. aplinkybes, medžiagą matyti, jog pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2012 m. gegužės 18 d. ji buvo Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, o 2012 m. gegužės 22 d. – Kalėjimų departamente ir apie tai buvo informavusi tiesioginę viršininkę bei Pataisos inspekcijos direktorių. 2012 m. birželio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 018-113 konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą – be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbą dvi dienas: 2012 m. gegužės 18 d. ir 22 d.

Teismas nustatė, jog pareiškėja 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 5K-42 buvo komandiruota vienai dienai – 2012 m. gegužės 17 d. – pasitikrinti sveikatą CMEK. Įvertinęs Pataisos inspekcijos viršininkės A. Z. tarnybiniame pranešime pateiktus duomenis, teismas konstatavo, kad 2012 m. gegužės 18 d. buvo skambinta pareiškėjai prašant nurodyti neatvykimo į darbą priežastis. Pareiškėja tuo metu tvirtino, jog 2012 m. gegužės 18 d. toliau atliekanti medicininius tyrimus, vėliau nurodžiusi, jog gulinti psichiatrinėje ligoninėje. 2012 m. gegužės 21 d. pareiškėja buvo darbo vietoje, tačiau negalėjo pateikti neatvykimą į darbą pateisinančių dokumentų.

Paaiškinime pareiškėja nurodė, jog telefonu informavo viršininkę A. Z. bei tai, kad apie jos neatvykimą buvo pranešta CMEK pirmininko raštu, todėl maniusi, jog tinkamai informavo darbdavį apie neatvykimą į darbą 2012 m. gegužės 18 d. Teismas nepripažino pakankamu pareiškėjos neatvykimo į darbą pateisinimu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro CMEK pirmininko 2012 m. gegužės 23 d. rašto Nr. 45R-1316, kadangi tai buvo atsakymas į atsakovo 2012 m. gegužės 21 d. paklausimą. Teismas pažymėjo, jog CMEK pirmininko rašte nurodyta, jog pareiškėja 2012 m. gegužės 17 d. buvo atvykusi į CMEK, jai paskirtas stacionarinis ištyrimas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

Pagal CMEK gautą informaciją, pareiškėja į minėtą ligoninę buvo nuvykusi 2012 m. gegužės 18 d. ir susitarė, kad 2012 m. gegužės 21 d. atvyks į stacionarą ištyrimui, tačiau sutartą dieną į ligoninę neatvyko. Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė atsakovui informacijos apie pareiškėją nepateikė, motyvuodama, jog tai yra konfidenciali informacija ir gali būti pateikiama tik paciento sutikimu. Pareiškėja tokį sutikimą atsakovui duoti atsisakė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja dokumentų, patvirtinančių jos buvimą 2012 m. gegužės 18 d.

Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje faktą, nepateikė, o pagal byloje surinktus duomenis nėra galimybės nustatyti, kiek truko pareiškėjos lankymasis ligoninėje, ar ji turėjo galimybę atvykti į tarnybą 2012 m. gegužės 18 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas pareiškėja, negalėdama atvykti į darbą, privalėjo nedelsiant informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti neatvykimo į darbą priežastis, arba, jei pati dėl tam tikrų priežasčių negalėjo pranešti, turėjo kreiptis į kitą asmenį.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, siekdama pranešti atsakovui apie jos negalėjimą atvykti į darbą. Toks pareiškėjos neveikimas prieštarauja Vidaus tvarkos taisyklių 6, 8 punktams, darbo reglamento 154.1 punkto nuostatoms.

Pareiškėjos veiksmus 2012 m. gegužės 22 d. neatvykstant į darbą teismas taip pat įvertino kaip tarnybinį nusižengimą. Teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1K-2455 pareiškėja informavo atsakovą apie neatvykimą į darbą 2012 m. gegužės 22 d., nes nurodytą dieną turėjo vykti į Kalėjimų departamentą. Be to, 2011 m. gegužės 21 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl atostogų Nr. 1K-2454, kuriuo prašoma išleisti „priverstinių“ atostogų. Pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2012 m. gegužės 22 d. vyko pas Kalėjimų departamento vadovybę informuoti apie direktoriaus J. K. vykdomą psichologinę prievartą. Teismas nustatė, kad Pataisos inspekcijos direktorius J. K. prieštaravo dėl pareiškėjos nebuvimo darbe 2012 m. gegužės 22 d., nes nebuvo gauta jokios informacijos iš Kalėjimų departamento apie būtinybę inspektorei vykti pas vadovybę. 2012 m. gegužės 22 d. pareiškėja į darbą neatvyko visą dieną. Teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad 2012 m. gegužės 22 d. pareiškėja turėjusi vykti į Kalėjimų departamentą vykdyti darbines funkcijas, o leidimo išvykti ne darbo tikslais pareiškėja negavo. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai pareiškėjos veiksmus įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, kadangi neturėdama tiesioginio vadovo leidimo išvykti iš darbo ne darbo tikslais 2012 m. gegužės 22 d. ji nebuvo darbo vietoje. Be to, pareiškėja žinojo, kad prašymą suteikti atostogas direktoriui pagal Darbo reglamento nuostatas privaloma pateikti likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomų atostogų pradžios ir jis turi būti suderintas su tiesioginiu vadovu. Teismas konstatavo, jog pareiškėja akivaizdžiai suvokdama savo elgesio galimas pasekmes dvi dienas neatvyko į darbą, todėl atsakovas pagrįstai tokį elgesį įvertino kaip tarnybinį nusižengimą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog 2012 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 6-11 „Dėl Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos inspektorės D. V. nubaudimo“ yra pagrįstas ir teisėtas.

4. Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 6-12 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Įsakyme nurodytas padarytas tarnybinis nusižengimas – Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 5K-42 duoto nurodymo pasitikrinti sveikatą nevykdymas, tokiais veiksmais pažeidžiant Darbo reglamento 154.5 punkto nuostatas bei Etikos taisyklių 3.1.6 punkto nuostatas.

Aiškinantis pareiškėjos padarytą ankstesnį pažeidimą dėl neatvykimo į darbą 2012 m. gegužės 18 d. ir 22 d., atsakovas buvo informuota apie tai, kad CMEK pareiškėjos sveikatos ekspertizę dėl tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymo nutraukė. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pati pareiškėja ekspertizės atlikimui buvo užsiregistravusi nuvykti 2012 m. gegužės 17 d. ir tuo pagrindu 2012 m. gegužės 7 d. išduotas siuntimas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę Nr. I-235, o 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 5K-42 pareiškėja buvo komandiruota sveikatos pasitikrinimui į CMEK vienai dienai – 2012 m. gegužės 17 d. Atsižvelgdamas į CMEK pirmininko informaciją, kad pareiškėjai iki 2012 m. gegužės 22 d. nenuvykus į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, buvo nutraukta ekspertizė dėl jos tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymo, atsakovas nusprendė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. 2012 m. gegužės 28 d. pareiškėja savo pasiaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nurodė, jog nesutinka gydytis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. 2012 m. birželio 8 d. surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 018-114, kuria konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymas ir pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Teismas pakartojo savo išvadą, jog pareiškėja vengė sveikatos patikrinimų ir tik 2012 m. gegužės 17 d. nuvyko sveikatos patikrinimui į CMEK. Atsižvelgdamas į Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu, (toliau – ir Aprašas) 32.3 punkto nuostatas, teismas konstatavo, jog sprendimą siųsti tiriamąjį papildomiems tyrimams atlikti ar diagnozei gauti išduoda CMEK, o ne atsakovas. Nagrinėjamu atveju specializuotosios medicininės ekspertizės metu pareiškėjai buvo paskirtas stacionarinis ištyrimas Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje. CMEK žiniomis, pareiškėja į minėtą ligoninę buvo nuvykusi 2012 m. gegužės 18 d. ir susitarė, kad 2012 m. gegužės 21 d. atvyks į stacionarą ištyrimui, tačiau minėtą dieną neatvyko, todėl vadovaujantis Aprašo 32.3 punktu, ekspertizė buvo nutraukta. Byloje nenustatyta, kad dėl atsakovo siųstos informacijos, apibūdinančios pareiškėjos sveikatos būklę ir elgesį, CMEK priėmė sprendimą siųsti pareiškėją tikslesnei diagnozei. Pažymėtina, jog pagal Aprašo nuostatas tokį sprendimas CMEK priima savarankiškai, be jokios šalutinės informacijos įtakos, todėl kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjos argumentai, jog dėl atsakovo raštų buvo suklaidinti CMEK ir Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės darbuotojai.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja neneigė nebaigusi atlikti medicininės ekspertizės CMEK ir objektyvių, jos elgesį pateisinančių priežasčių, nenurodė. Teismas nurodė, jog byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėja nevykdė Pataisos inspekcijos direktoriaus nurodymo 2012 m. gegužės 17 d. pasitikrinti sveikatą CMEK, pasišalino iš asmens sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos ir per nustatytą 2 dienų terminą joje nepasirodė, dėl ko ekspertizė buvo nebaigta. Vertindamas pareiškėjos elgesį dėl sveikatos pasitikrinimo teismas konstatavo tyčinį sistemingą, tęstinį vadovybės duotų nurodymų nevykdymą. Teismo nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje pagrįstai konstatuotas minėtas pažeidimas, nurodytas pareiškėjos elgesio teisinis kvalifikavimas, įvertintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ankstesnės tarnybinės nuobaudos – papeikimas, griežtas papeikimas ir pastaba), atsižvelgta į sukeltus padarinius – savo elgesiu ji sumenkino pareigūnams taikomų specialiųjų sveikatos būklės reikalavimų svarbą.

Teismas nurodė, kad nors tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nenurodytas teisinis pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos pagal Statuto 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tačiau iš formuluotės „per paskutinius 12 mėnesių skirta daugiau kaip dvi nuobaudos“ galima suprasti, kad tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos skiriama būtent minėtu Statuto pagrindu. Teismas konstatavo, kad Statuto straipsnio nenurodymas nedaro įsakymo neteisėtu, kadangi iš tarnybinio patikrinimo išvados aišku, kokiu pagrindu siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, todėl teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjos argumentą, jog skiriant šią tarnybinę nuobaudą buvo pažeista Statuto 24 straipsnio 4 dalis. Taip pat teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjos argumentą, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepaprašius jos pateikti paaiškinimo, nes byloje pateiktas pareiškėjos 2012 m. gegužės 28 d. pasiaiškinimas Nr. 1K-2633 dėl duoto nurodymo pasitikrinti sveikatą nevykdymo.

Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 018-114 nurodytus motyvus, dėl kurių buvo siūloma skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, padarė išvadą, kad ją skiriant buvo atsižvelgta į anksčiau paskirtas tarnybines nuobaudas, į ankstesnę darbinę veiklą, susijusią su pareiškėjos darbu Pataisos inspekcijoje, taip pat į tai, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas Pataisos inspekcijai, kaip valstybės institucijai, sukėlė neigiamas pasekmes. Teismas įvertino, kad byloje pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl bandymo susidoroti su ja, šmeižimo, atsakovo tikslo ją atleisti iš tarnybos, taip pat pateikti įrodymai, susiję su pareiškėjai paskirtos nuobaudos paskyrimu, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – nėra adekvati pareiškėjos padarytam tarnybiniam pažeidimui.

Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo panaikinti 2012 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 6-12 „Dėl Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos inspektorės D. V. nubaudimo“

5. Teismas nurodė, kad 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 6-13 pareiškėja nuo 2012 m. birželio 11 d. atleista iš tarnybos. Įsakymu nustatytas tarnybos stažas ir pavesta išmokėti pareiškėjai kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu ir skundo motyvų teismas padarė išvadą, jog pareiškėja ginčija tik įsakymo 1 punktą. Ginčas dėl nustatyto tarnybos stažo ir pavedimo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas nekilo.

Teismas konstatavo, kad 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 6-13 priimtas vadovaujantis Statuto 24 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 31 straipsnio 2 dalies 14 punktu, 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsniu ir atsižvelgiant į atsakovo 2012 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 6-12. Teismas nurodė, kad pagal Statuto 31 straipsnio 2 dalies 14 punktą pareigūnas turi būti atleidžiamas iš tarnybos, kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Atsižvelgdamas į tai, teismas, nustatęs, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos pareiškėjai paskirta pagrįstai (2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 6-12), konstatavo, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė 2012 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 6-13 ir atleido pareiškėją iš tarnybos. Teismas nurodė, jog skundžiamame įsakyme tinkamai nurodytas atleidimo iš tarnybos teisinis pagrindas, jis priimtas esant Statuto 31 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t. y. paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja pagrįstai atleista iš tarnybos, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo ją grąžinti į tarnybą ir laikotarpį nuo atleidimo iš tarnybos laikyti priverstine pravaikšta.

III. Pareiškėja D. V. padavė apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 2–5), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą.

Savo reikalavimus apeliaciniame skunde pareiškėja grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėja nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą dėl 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 6-9 pagrįstumo ir teisėtumo, nevertino, ar tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl jos aktyvios veiklos, taip pat, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas akivaizdžiai tendencingai, neobjektyviai, šališkai. Pareiškėja nurodė, jog ji teismui paaiškino, dėl kokių priežasčių negalėjo įvykdyti jai priskirtų darbo funkcijų, tačiau teismas neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes ir pripažino jas nesvarbiomis. Pareiškėja teigia, kad teisme pripažino, jog laiku neatliko tam tikrų veiksmų, tačiau tie veiksmai nebuvo atlikti dėl objektyvių aplinkybių – rašalo nebuvimo spausdintuve. Pareiškėja nurodo, kad apie šią problemą buvo informavusi Pataisos inspekcijos direktorių, tačiau jai tyčia nesuteiktos tinkamos sąlygos darbui. Teigia, kad savo argumentus galėtų pagrįsti liudytojų parodymais, tačiau teismas netenkino jos prašymo ir liudytojų į teismo posėdį nekvietė. Taip pat, pareiškėja nurodo, jog ji teismui pateikė paaiškinimą, kad neturėjo galimybės pačios parengtus dokumentus registruoti registrų žurnaluose, juos registruodavo kiti pataisos inspekcijos pareigūnai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji savavališkai leido D. Z. nevykdyti teismo skirto įpareigojimo, nekontroliavo teismo skirto įpareigojimo vykdymo ir neužkardė nuteistojo D. Z. išvykimo ilgesniam nei nustatyta terminui už Lietuvos Respublikos ribų. Pareiškėjos teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ji tik 2012 m. kovo 2 d. po ilgo laikotarpio, kurio metu sirgo, grįžo į darbą, dėl ko neturėjo galimybės tinkamai kontroliuoti D. Z.. Mano, kad D. Z. paskirtų įpareigojimų vykdymą jai nesant turėjo kontroliuoti atsakovas.

2. Pareiškėja teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, jog 2012 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 6-10 priimtas teisėtai ir pagrįstai, neatsižvelgė į jos nurodytą aplinkybę, kad ji laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. kovo 2 d. buvo nedarbinga, vėliau keletą kartų vyko į CMEK, ir sveikatos nepasitikrino dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Nurodo, jog tai, kad siuntimai dėl specializuoto medicininės ekspertizės atlikimo jai buvo įteikti per dvi dienas iš eilės – 2011 m. lapkričio 2 d. ir 2011 m. lapkričio 3 d. – ir vos tik jai grįžus į darbą po ilgo nedarbingumo laikotarpio 2012 m. kovo 2 d. rodo, jog jos teiginiai, kad Pataisos inspekcijos direktorius J. K. nori su ja susidoroti yra pagrįsti. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į jos paaiškinimą, jog sveikatos ji negalėjo pasitikrinti, nes buvo nedarbinga ir kad CMEK darbuotojai neleisdavo jai užsiregistruoti telefonu, liepdavo registruotis tik internetu, o vienintelė laisva diena buvusi 2012 m. gegužės 17 d. Dėl šios priežasties tarnybinis pažeidimas negali būti vertinamas kaip trunkamojo pobūdžio. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji tyčia vengė tikrintis sveikatą.

3. Pareiškėja nurodo, jog teismas konstatuodamas, kad 2012 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 6-11 yra pagrįstas ir teisėtas klaidingai įvertino jos nurodytas aplinkybes. Pareiškėja teigia, jog ji apie neatvykimą į darbą 2012 m. gegužės 18 d. telefonu informavo tiesioginę vadovę bei Pataisos inspekcijos direktorių, o dokumentus, patvirtinančius neatvykimą į darbą pateisinančias priežastis, pateikė vos tik grįžusi į darbą. Pareiškėja teigia, kad nesupranta teismo argumento, jog pateisinančius dokumentus turėjo pateikti tą pačią dieną kai jos nebuvo darbe. Nurodo, jog apie neatvykimą į darbą 2012 m. gegužės 22 d. ji tiesioginę vadovę informavo pranešimu 2012 m. gegužės 21 d. Pažymėjo, jog ji buvo susitarusi dėl susitikimo 2012 m. gegužės 22 d. su Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoju K. Š.. Teigia, jog Pataisos inspekcijos direktorius J. K. prieštaravo jos susitikimui su Kalėjimų departamento vadovybe, nes žinojo, jog ji vyko pranešti apie netinkamą jo elgesį.

4. Pareiškėja skundžia teismo sprendimą, kad 2012 birželio 8 d. įsakymu Nr. 6-12 tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad anksčiau taikytos drausminės nuobaudos jos atžvilgiu yra nepagrįstos ir neteisėtos, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos tuo pagrindu, jog jai prieš tai per paskutinius 12 mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos (Statuto 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas) negalėjo būti taikoma. Be to, nurodo, jog 2012 birželio 8 d. įsakymas Nr. 6-12 priimtas dėl to, kad ji nevykdė Pataisos inspekcijos direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 5K-42 pasitikrinti sveikatą. Teigia, kad ji už tą patį jau buvo bausta 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 6-10.

Tai pat, pareiškėja teigia, jog Pataisos inspekcijos direktoriaus ketinimai su ja susidoroti nebuvo išreikšti tiesiogiai, kas apsunkina galimybes juos įrodyti. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė, kad už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą bei sąžiningą darbą ji buvo skatinta 5 kartus.

Atsakovas, Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. 5. b. l. 10–13) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos tyrimai buvo atliekami nešališkai ir objektyviai, tam tikslui dažniausiai būdavo sudaromos laikinosios komisijos, į kurių sudėtį buvo įtraukti ne tik Pataisos inspekcijos administracijos atstovai, bet ir žemesnės grandies pareigūnai. Visi jaunesnieji pareigūnai yra ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius kontroliuojami kaip vykdo nuosprendžius, todėl pareiškėjos veiklos kontrolė nebuvo jokia išimtis. Nesutinka, kad pareiškėjos prašymai dėl rašalo užpildymo buvo ignoruojami, nes buvo sudarytos sąlygos spausdinti dokumentus kitais spausdintuvais, o rašalo užpildymas užtruko, nes buvo nustatytas spausdintuvo gedimas. Kiti pareigūnai taip pat susidūrė su šia problema, tačiau dėl to jų vykdomos funkcijos nenukentėjo. Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs 2012 m. gegužės 29 d. pareiškėjos skundą, 2012 m. birželio 15 d. rašte Nr. 7S-341 pripažino tarnybinio nusižengimo faktą ir patvirtino visų pažeidimų teisingą konstatavimą.

Dėl nuteistajam D. Z. teismo skirto įpareigojimo vykdymo atsakovas nurodo, jog 2012 m. kovo 8 d. nuteistasis pirmą kartą atvyko į Pataisos inspekciją, kur bendravo su pareiškėja, buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, parašė pasiaiškinimą dėl įpareigojimo nevykdymo. D. Z. 2012 m. balandžio 23 d. Pataisos inspekcijai parašė elektroninį laišką, kad pagal „susitarimą“ negali grįžti iki balandžio vidurio, todėl prašo pratęsti išvykimo laiką iki 2012 m. gegužės 12 d. Pasitikslinus išleidimo aplinkybes, nustatyta, kad su „prižiūrėtoja (moterimi šviesiais garbanotais plaukais) sutarė, kad grįš iki mėnesio vidurio“. Atsakovas atmeta pareiškėjos argumentą, kad atsakovas atsakingas už tinkamą institucijos darbą, nes minėto nuteistojo kontrolė ir nuosprendžio vykdymas buvo priskirtas pareiškėjai nuo 2012 m. kovo 5 d.

2. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. lapkričio 2 d. pareiškėjai buvo įteiktas siuntimas tikrintis sveikatą, o 2011 m. lapkričio 3 d. raštu buvo informuota, kuriai dienai užregistruota sveikatos patikrinimui, todėl tai nebuvo du siuntimai per dvi dienas iš eilės. Nedarbingumas nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. kovo 1 d. dėl ligos suteikė papildomą pagrindą siųsti pareiškėją pasitikrinti sveikatą o jokie teisės aktai nenumato darbdaviui pareigos laukti nustatytą terminą po nedarbingumo pabaigos, tam, kad galėtų išduoti siuntimą į CMEK. Tai, kad atsakovo vadovas turėdamas teisinį pagrindą nedelsiant ėmėsi veiksmų tam, kad būtų nustatytas pareiškėjos tinkamumas tolesnei tarnybai, negali būti vertinama, kaip bandymas susidoroti. Atsakovas teigia, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. tikrai turėjo galimybių užsiregistruoti sveikatos patikrinimui ir anksčiau, kad būtų tinkamai įvykdytas atsakovo vadovo nurodymas, tačiau to nepadarė tyčia.

3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad buvo klaidingai įvertintos jos pateiktos aplinkybės dėl 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. gegužės 22 d., kuomet neatvyko į savo darbovietę. Nurodo, jog Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėja pažeisdama teisės aktus neatvyko į darbą visą darbo dieną 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. gegužės 22 d. Tai nebuvo vertinama kaip pravaikšta. Tačiau 2012 m. rugpjūčio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad 2012 m. gegužės 17 d. ji, gavusi siuntimą į Respublikinę Vilniaus psichiatrinę ligoninę, grįžo į namus Kretingoje ir pasitarusi su artimaisiais 2012 m. gegužės 18 d. anksti ryte nuvyko į minėtą ligoninę informuoti, „kad tikrai nesiguls į ligoninę“. Ten buvo prieš 9 val. ryto ir užtruko apie valandą. Tokiu būdu atsakovas daro išvadą, kad pareiškėja turėjo visas galimybes iki 17 val. grįžti į darbą Klaipėdoje. Panašiai tiek laiko, anot pareiškėjos paaiškinimo, ji užtruko ir 2012 m. gegužės 22 d. Kalėjimų departamente, todėl turėjo visas sąlygas grįžti į darbą. Pažymi, jog pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių neatvykimą į darbą 2012 m. gegužės 18 d.

Atsakovas papildo, kad Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje neribojama pareigūnų teisė skųsti vadovybės veiksmus ar sprendimus. Pareiškėjai taip pat nebuvo draudžiama kreiptis į Kalėjimų departamento vadovybę, tačiau tai turėjo būti daroma nekenkiant tiesioginių funkcijų vykdymui ir atlikus numatytus formalumus.

4. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 6-10 buvo užbaigta nuobaudos skyrimo procedūra, pradėta už nurodymo nevykdymą laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 6-12 skirta nuobauda už tai, kad nepasitikrino sveikatos pagal 2012 m. gegužės 7 d. išduotą siuntimą. Taigi, už skirtingus laikotarpius skirtos atskiros nuobaudos. Pareiškėjai nepasitikrinus sveikatos nebuvo pašalintos abejonės dėl jos tinkamumo tarnybai.

Be to, atsakovas mano, kad ištyrus pareiškėjos veiksmus paneigiama, jog jos tarnyba buvo nepriekaištinga. Nustačius faktus, kurie nebuvo žinomi skiriant paskatinimo priemones, kelia abejonių šių paskatinimo priemonių skyrimo pagrįstumas, tačiau jas naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareigūno atleidimo iš tarnybos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžioje įstaigoje, kai jis nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybos drausmę, jei prieš tai jam per paskutinius 12 mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja ginčija Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos (vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 1R-134 nuo 2012 m. liepos 1 d. pasikeitė pavadinimas į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą): 2012 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 6-13, kuriuo ji buvo atleista iš Klaipėdos miesto pataisos darbų inspekcijos inspektorės pareigų, bei įsakymus, kuriais jai buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – 2012 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 6-9, kuriuo buvo paskirtas papeikimas, 2012 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 6-10, kuriuo jai buvo paskirtas griežtas papeikimas, 2012 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 6-11, kuriuo jai buvo paskirta pastaba, bei 2012 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 6-12, kuriuo jai buvo paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjai tarnybinės nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai, jos skundo netenkino. Pareiškėja, kvestionuodama pirmosios instancijos padarytas išvadas, apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kuriais iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu byloje, teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog 2012 m. balandžio 13 d. įsakymus Nr. 4-37 pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas akivaizdžiai tendencingai, neobjektyviai, šališkai, 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 6-9, 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 6-10 bei 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 6-11 tarnybinės nuobaudos buvo paskirtos nesant jos kaltės; nustačius, kad šios tarnybinės nuobaudos paskirtos neteisėtai, 2012 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. 6-12 dėl atleidimo iš tarnybos buvo priimtas nesant įstatyme numatyto pagrindo, be to, šiuo įsakymu ji buvo baudžiama už tą patį, už ką jau buvo bausta įsakymu Nr. 6-10.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, patikrina bylą visa apimtimi tiek faktų nustatymo, tiek teisės taikymo aspektais, nes visų reikšmingų aplinkybių byloje nustatymas, tinkamas įrodymų vertinimas, yra tiesiogiai susijęs su teisės normų taikymu ir pagrįsto bei teisėto sprendimo priėmimu.

Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos, kai nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybos drausmę, jei prieš tai jam per paskutinius 12 mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos. Statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Statuto 24 straipsnio 2 dalis numato, kad pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama pastaba, arba papeikimas, arba griežtas papeikimas, arba atleidimas iš tarnybos. Statute nėra apibrėžta tarnybinio nusižengimo sąvoka, todėl remiamasi Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu apibrėžimu – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį.

Sprendžiant dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo, turi būti įvertintas ne tik pats pažeidimo faktas, pažeidimo sudėties elementai, bet ir nuobaudos paskyrimo terminų bei procedūros reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, laikymasis.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė tarnybinių nuobaudų pareiškėjai paskyrimo procedūros, numatytos tarnybinių nusižengimo tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkoje, kuri reglamentuota Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116, teisėtumą; vertino nusižengimo kvalifikavimą pagal konkretų Statuto straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo aplinkybes ir laiką, pareigūno, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, taip pat ar nėra suėję Statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyti nuobaudos skyrimo terminai (Statuto 24, 26 str., Taisyklių 66–82 p.).

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai procedūros teisėtumas, todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, argumentų dėl šių aplinkybių nedėsto, ir plačiau pasisako dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų nuobaudų skyrimo faktinio pagrįstumo aspektų.

2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 6-9 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 24 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Taisyklių 77 punktu bei atsižvelgiant į 2012 m. balandžio 27 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 018-85. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados Nr. 018-85 (t. 3, b. l. 98–106) matyti, jog pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda už: kreipimųsi į teismą dėl nuteistųjų nevykdytų įpareigojimų medžiagos ir teikimų neparengimą, teismo skirtų įpareigojimų nuteistiesiems vykdymo nekontroliavimą, dokumentų neužregistravimą, netinkamą asmenų, įrašytų į Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos įskaitą, asmens bylų tvarkymą, netinkamą teismo nuosprendžių priskirtoje veiklos teritorijoje vykdymą.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja kaltinama neatlikusi darbo funkcijų, dirbdama su Klaipėdos miesto pataisos inspekcijoje esančiais suaugusiais asmenimis – nuteistaisiais D. Z., A. J., Ž. S., J. G., T. B. ir kt. Nustatyta, jog pareiškėja laiku neišsiuntė nuosprendžių nuorašų į kitas įstaigas, kuriuose nuteistieji atliks viešuosius darbus. Tiek apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismui, pareiškėja teigė, kad jai nebuvo pakeista rašalo kasetė spausdintuve. Apeliantės argumentas, kad ginčijamą aplinkybę ji galėjo pagrįsti liudytojų parodymais, tačiau teismas atsisakė juos iškvieti ir paklausti, neturi įtakos padarytoms išvadoms dėl pareiškėjos atsakomybės, kadangi tarnybinio patikrinimo medžiaga patvirtina, jog pareiškėja galėjo spausdinti dokumentus bet kuriuo įstaigoje veikiančiu spausdintuvu, nes veikia bendras kompiuterių tinklas, ir dokumentus išsiųsti. Daugiau apeliantė nepateikė argumentų nei duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, todėl nėra faktinio pagrindo teigti, kad nėra pareiškėjos kaltės dėl nustatytų Darbo tvarkos 39 punkto pažeidimų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstu pripažino pareiškėjos teiginį, kad ji negalėjo laiku užregistruoti teikimo dėl įspėjimo D. Z., nes pati neturi galimybės surašytus dokumentus registruoti registrų žurnaluose. Šie skundo teiginiai niekuo nepagrįsti, neįrodyti, be to, ką pagrįstai įvertino teismas, pareiškėja galėjo kreiptis į kitus darbuotojus dėl dokumentų užregistravimo ir išsiuntimo. Taigi akivaizdu, jog pareiškėja turėjo galimybę laiku pateikti teikimą teismui, tai patvirtina liudytojai N. Š., V. S.. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos kabinete buvo rasta nuteistojo D. Z. byla, nors ji turėjo būti laiku išsiųsta į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, teikimo dėl šio asmens įspėjimo projektas, tinkamai neparengtas ir vadovo nepasirašytas 2012 m. kovo 14 d. buvo užregistruotas Pataisos inspekcijos teikimų registre Nr. 011K-65, informacinių siunčiamų dokumentų registre yra įrašas, kad 2012 m. kovo 14 d. Nr. 1K-1227 D. Z. asmens byla ir teikimas išsiųsti į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (t. 3, b. l. 126, 134, 136), nors patikrinimo metu byla rasta pas pareiškėją kabinete. Apeliantės nurodomos aplinkybės negali paneigti jos atsakomybės dėl nustatyto netinkamo pareiginių funkcijų vykdymo – Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 punkto pažeidimo.

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad ji nepagrįstai buvo kaltinama netinkamai kontroliavusi nuteistajam D. Z. paskirtų įpareigojimų vykdymą, nes ji tik 2012 m. kovo 2 d. po ilgo ligos laikotarpio grįžo į darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai atsakomybė šiuo atveju taikyta už netinkamą pareigų vykdymą po to, kai ji grįžo į darbą – nuteistasis D. Z. į Pataisos inspekciją buvo atvykęs 2012 m. kovo 8 d. (t. 3, b. l. 112) ir jau tą dieną buvo aišku, jog jis buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją, pažeisdamas teismo skirtą įpareigojimą neišvykti ilgiau kaip 7 dienas iš šalies. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja laiku parengė teikimą teismui dėl minėto asmens, pakartotinai jį tikrino gyvenamojoje vietoje, ar kontroliavo teismo skirto įpareigojimo vykdymą. Turtinės žalos atlyginimo (pašalinimo) planas, pasirašytas nuteistojo D. Z., užpildytas netinkamai, nenurodyti nei laikotarpiai, nei priemonės pavadinimas, iš jo negalima nustatyti, ar yra vykdomas teismo skirtas įpareigojimas. Tokios aplinkybės įrodo pareiškėjos netinkamą pareigų atlikimą, tuo pačiu paneigia skundo teiginius dėl atsakomybės taikymo nesant jos kaltės. Pažymėtina, kad be aptartų pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad netinkamai toks planas užpildytas ir nuteistajam T. B. (t. 3, b. l. 11), tokiais veiksmais akivaizdžiai buvo pažeistos Bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 4 dalies nuostatos, Darbo tvarkos 12.5, 12.13, 58 punktai, Žalos metodinių rekomendacijos 1, 2, 5 punktai. Be to, pareiškėja netinkamai atliko nuteistųjų A. J., J. G. ir Ž. S. priežiūrą, pareiškėja, pažeisdama Bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 4 dalies nuostatas, nedirbo individualaus darbo, nesidomėjo nuteistaisiais.

2012 m. balandžio 27 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 018-85 yra išsamiai aprašyti pažeidimai, kuriuos padarė pareiškėja ir išvardinti teisės aktai, kuriuos ji pažeidė. Teismo išvada, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra paskirta pagal Statuto 26 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į Taisyklių 81 punkte nustatytus nuobaudos skyrimo kriterijus, yra adekvati padarytam pažeidimui, laikytina pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi sprendžiant dėl jos teisėtumui. Pareiškėjos teiginiai, kad tarnybinis patikrinimas buvo tendencingas, neobjektyvus ir šališkas vertintini tik kaip jos pačios subjektyvi nuostata, nes tarnybinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus patvirtina objektyvūs duomenys byloje, juos patikrino ir įvertino pirmosios instancijos teismas, naikinti 2012 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 6-9 „Dėl Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos inspektorės D. V. nubaudimo“ nėra pagrindo.

Kitu skundžiamu 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 6-10 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2012 m. gegužės 16 d. tarnybinio patikrinimo tyrimo išvadą Nr. 018-100 (t. 3, b. l. 172–177). Išvadoje konstatuotas šis pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas – pareiškėja nepasitikrino sveikatos būklės, neatliko specializuotosios medicininės ekspertizės laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. gegužės 4 d., pažeidė Statuto 19 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas, nevykdė Darbo reglamento 154.5, 154.5 punktų nuostatų, nesilaikė Etikos taisyklių 3.1.4, 3.1.6, 3.6.2, 3.8.1, 3.8.7 punktų nuostatų.

Asmenų, priimamų į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, pareigūnų tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimus, taip pat privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 (toliau – ir Aprašas). Pareiškėja buvo nedarbinga nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. kovo 1 d. (t. 4, b. l. 91–110) – viso 116 kalendorinių dienų.

Esant ekspertizės pagrindui, numatytam Aprašo 10.2 punkte, darbdavys pareiškėjai dar kartą (3 kartą) 2012 m. kovo 2 d. išdavė siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę Nr. 1-116 (t. 4, b.l. 11), pareiškėja ekspertizei buvo užregistruota 2012 m. kovo 9 d., 2012 m. kovo 16 d., 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5K-17 pareiškėja komandiruota į CMEK 2012 m. kovo 16 d. (t. 4, b.l. 13). Atsižvelgiant į pareiškėjos 2012 m. kovo 14 d. ir kovo 15 d. tarnybinius pranešimus (t. 4, b. l. 14, 16), buvo pakeista komandiruotės į CMEK data į 2012 m. kovo 29 d.

Pareiškėja 2012 m. kovo 29 d. buvo atvykusi į CMEK, tačiau tyrimas nepradėtas dėl ekspertizei trūkstamų dokumentų (t. 4, b. l. 22–23). Nustatyta, kad pareiškėjai ketvirtas siuntimas į CMEK buvo išduotas 2012 m. balandžio 4 d. Nr. 1-182 (t. 4, b. l. 28), analogiškai informuojant, jog ji siunčiama į CMEK 2012 m. balandžio 12 d. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad pareiškėja negalėjo pasitikrinti savo sveikatos, nes buvo nedarbinga ar kad inspekcijos direktorius, nurodydamas teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinti sveiktą, elgėsi tendencingai.

Pasibaigus nedarbingumui nuo kovo 1 d. iki gegužės 4 d. pareiškėja turėjo objektyvias galimybes nuvykti į CMEK specializuotai medicininei ekspertizei. Statuto 19 straipsnio 4 dalis įtvirtina kiekvieno pareigūno asmenišką atsakomybę už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes, o 19 straipsnio 2 dalis nustato, jog pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Darbo reglamento (t. 1, b. l. 67–78). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino sveikatos nepasitikrinimą kaip neveikimą, darbdavio duotų nurodymų sąmoningą ir valingą nevykdymą.

Nustačius, kad pareiškėja turėjo visas sąlygas ir galimybes laiku pasitikrinti sveikatos būklę, tačiau tyčia to nepadarė, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, ypač pažymint pareiškėjos kaltės formą, taip pat atsižvelgiant į teisines pasekmes, pasireiškiančias pareiškėjos elgesio nesuderinamumu su tarnybos inspektorės pareigose reikalavimais, bei į ankstesnę tarnybinę nuobaudą.

Ginčijamu 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 6-11 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, jog 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. gegužės 22 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Įsakymas priimtas remiantis 2012 m. birželio 6 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 018-113 (t. 4, b. l. 36–39), kurioje konstatuota, jog minėtais veiksmais pareiškėja pažeidė Darbo reglamento 154.1 punkto nuostatą, nesilaikė 2006 m. kovo 6 d. Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus įsakymu Nr. 4-15 patvirtintų Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių 6, 7, 8 punktų nuostatų.

Pareiškėja aplinkybės, kad minėtas dienas nebuvo tarnyboje, pripažįsta, tačiau teigia, kad atsakovas neatsižvelgė į svarbias priežastis, dėl kurių ji neatvyko į tarnybą, bei į aplinkybę, kad apie neatvykimą gegužės 18 d. informavo tiesioginę vadovę telefonu, o gegužės 22 d. – tarnybiniu pranešimu. Pirmosios instancijos teismas vertino visus faktus, kurie reikšmingi nustatant objektyvias pažeidimo aplinkybes. Pareiškėja pagal darbo grafiką (t. 4, b. l. 51–52) 2012 m. gegužės 18 d. turėjo dirbti nuo 13.00 val. iki 20.45 val., net ir esant įrodytai aplinkybei, kad ji gegužės 18 d. buvo nuvykusi į gydymo įstaigą Vilniuje, nėra byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių, kiek ji užtruko, ar ji tikrai neturėjo galimybės grįžti į darbą. Pareiškėjai atsakomybė kyla ne tik dėl neatvykimo į darbą visą dieną, bet ir dėl nebuvimo darbe be svarbių priežasčių dalį darbo laiko, ir pastaroji aplinkybė yra neginčytinai nustatyta byloje.

Nors pareiškėja teigia, kad apie nebuvimą darbe gegužės 22 d. ji informavo tiesioginę vadovę tarnybiniu pranešimu, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas neatvykimą į darbą pripažinti svarbia priežastimi, nes tiesioginio vadovo leidimo išvykti iš darbo, nustatyto Vidaus tvarkos taisyklių (t. 4, b. l. 67–70) 7 punkte, ji nebuvo gavusi. Pareiškėjos neatlikti darbai 2012 m. gegužės 18 d. ir 22 d. turėjo būti atliekami kitų įstaigos darbuotojų ar valstybės tarnautojų, tai vertintina kaip neigiamos pasekmės įstaigos veiklai. Reikalavimai laikytis vidaus darbo tvarkos negali būti vertinamas kaip pareigūno teisės kreiptis į Kalėjimų departamentą, skųsti vadovų veiksmus ar sprendimus ribojimas, šios teisės įgyvendinimas neturėtų trukdyti tiesioginių pareigybės funkcijų vykdymui; asmuo gali pateikti skundą raštu, elektroninėmis priemonėmis. Paskirta tarnybinė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą atsižvelgiant į kaltės formą (tyčia) bei sukeltas teisines pasekmes – teko skubiai priimti sprendimus dėl jos pavadavimo; įvertinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – ankstesnės tarnybinės nuobaudos. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą įsakymą nepagrįstu ar neteisėtu.

Skundžiamu 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 6-12 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Įsakyme nurodytas padarytas tarnybinis nusižengimas – Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 5K-42 duoto nurodymo pasitikrinti sveikatą nevykdymas, tokiais veiksmais pažeidžiant Darbo reglamento 154.5 punkto nuostatas bei Etikos taisyklių 3.1.6 punkto nuostatas.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad šiuo įsakymu jai buvo pritaikyta atsakomybė už tą patį pažeidimą, už kurį ji buvo bausta anksčiau – 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 6-10. Nors tarnybinė atsakomybė pareiškėjai buvo pritaikyta už tokį patį pažeidimą – pareigos nuvykti į CMEK specializuotai medicininei ekspertizei nevykdymą, skiriasi laikotarpiai, t. y. viena iš objektyviosios pažeidimo pusės sąlygų, už kuriuos pareiškėja buvo baudžiama. 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 6-10 pareiškėja buvo baudžiama už minėtos pareigos nevykdymą iki gegužės 4 dienos, o 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 6-12 pareiškėjai taikoma atsakomybė už minėtos pareigos nevykdymą vėlesniu laikotarpiu, po 2012 m. gegužės 15 d. įsakymo 5K-42 nevykdymo. Byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėja nevykdė Pataisos inspekcijos direktoriaus nurodymo 2012 m. gegužės 17 d. pasitikrinti sveikatą CMEK, pasišalino iš asmens sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos ir per nustatytą 2 dienų terminą nepasirodė, dėl ko ekspertizė buvo nebaigta. Vertinant pareiškėjos elgesį dėl sveikatos pasitikrinimo, akivaizdus tyčinis sistemingas vadovybės duotų nurodymų nevykdymas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo 2012 m. birželio 8 d. išvadoje Nr. 018-114 (t. 4, b. l. 72–75) pagrįstai konstatuotas minėtas pažeidimas, tinkamai nurodytas pareiškėjos elgesio teisinis kvalifikavimas, įvertintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ankstesnės tarnybinės nuobaudos – papeikimas, griežtas papeikimas ir pastaba), atsižvelgta į pasekmes. Nors tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nenurodytas teisinis pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos pagal Statuto 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tačiau iš formuluotės „per paskutinius 12 mėnesių skirta daugiau kaip dvi nuobaudos“ darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos skiriama būtent minėtu Statuto pagrindu.

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama tik šio statuto 31 straipsnio 1 dalyje, išskyrus šios dalies 3, 4 ir 7 punktus, nurodytais pagrindais (Statuto 24 str. 4 d.). Statuto 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato savarankišką atleidimo iš tarnybos pagrindą, t. y. pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos, kai nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybos drausmę, jei prieš tai jam per paskutinius 12 mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos. Įstatymo leidėjo formuluotė „gali būti atleistas iš tarnybos“ suponuoja įstaigos vadovo diskreciją nuspręsti, ar yra pagrindas atleisti pareigūną iš tarnybos, tačiau to paties straipsnio 2 dalis nustato įstaigos vadovo privalomą elgesio modelį – atleisti pareigūną iš tarnybos, esant nustatytiems pagrindams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skiriant šią tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į anksčiau paskirtas tarnybines nuobaudas, į ankstesnę darbinę veiklą, susijusią su pareiškėjos darbu Pataisos inspekcijoje, taip pat į tai, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas Pataisos inspekcijai, kaip valstybės institucijai, sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. padarė žalą Pataisos inspekcijos, kaip valstybės institucijos, ir tarnybos Pataisos inspekcijoje prestižui bei geram vardui. Statutiniam pareigūnui keliami aukšti kvalifikacijos, asmeninių savybių ir specialūs sveikatos reikalavimai, todėl toks akivaizdus vengimas pasitikrinti sveikatą, duotų nurodymų nevykdymas, pagrįstai įvertintas kaip tarnybinis nusižengimas. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007). Nustačius, kad nėra pagrindų naikinti ankščiau aptartas tarnybines nuobaudas, pareiškėjai pritaikyta griežčiausia atsakomybė – atleidimas iš tarnybos – laikytina proporcinga nustatytiems pažeidimams priemone.

2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 6-13 pareiškėja nuo 2012 m. birželio 11 d. atleista iš tarnybos. Statuto 31 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Imperatyviai nurodoma, kad pareigūnas turi būti atleidžiamas iš tarnybos, kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Nustačius, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos pareiškėjai paskirta pagrįstai (2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 6-12), konstatuojama, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė 2012 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 6-13 ir atleido pareiškėją iš tarnybos.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl bandymo susidoroti su ja, šmeižimo, atsakovo tikslo ją atleisti iš tarnybos, nėra įrodyti byloje. Reikalavimas tinkamai vykdyti pareigūnui numatytas funkcijas, laikytis įstaigoje nustatytos darbo tvarkos – tiek darbo laiko režimo, tiek atostogų suteikimo, atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus, nagrinėjamu atveju būtinus sveikatos patikrinimus, negali būti vertinama kaip susidorojimas su pareigūnu. Priešingai, pateikti įrodymai, susiję su pareiškėjai paskirta nuobauda, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – nėra adekvati pareiškėjos padarytiems tarnybiniams pažeidimams.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvienos ginčijamos tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo, itin detaliai išnagrinėjo visas faktinę ir teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje dirbančių pareigūnų tarnybinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, išsamiai motyvavo sprendimą, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys Arūno Sutkevičiaus Virginija Volskienė