38346c25-ddd2-4178-924f-a7bd4dbaef80 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedTeisÄjas Äeslovas Kulikauskas                              Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00023-2009-9 posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ dÄl Biržų rajono apylinkÄs teismo
Legislator headnote
AI generated38346c25-ddd2-4178-924f-a7bd4dbaef80 · PanevÄžio apygardos teismas: Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 100 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti.
Full text
PraneÅ¡Äjas Evaldas Vanagas
PraneÅ¡Äjas
Evaldas Vanagas                                  Baudžiamoji
byla Nr. 1A-518-337/2010
TeisÄjas Äeslovas Kulikauskas                              Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00023-2009-9
                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
 (S)
                                                                                         Â
PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugpjÅ«Äio 19 d.
PanevÄžys
PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo GapuÄio ir Sigito BagdonaviÄiaus, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynÄjui Alfonsui MaÅ¡alui,
nukentÄjusiajai D. G.,
nuteistajam R. M.,
teismo
posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ dÄl Biržų rajono apylinkÄs teismo
2010-05-19 nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, jÄ sumokant per du mÄnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ . Å iuo nuosprendžiu iÅ¡ R. M. priteista: nukentÄjusiajai D. G. 1440,57
Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 100 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,
n u s t a t Ä :
R. M. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. liepos 19 d. apie
2.35 val. Lenkijos Respublikoje, Suvalkų rajone, Å ypliÅ¡kių kaime, kelyje A-8, 785,1 kilometre, tiesiame kelio ruože, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 14 p. reikalavimus, nes vairavo automobilį pavargÄs bei pažeisdamas KET 113 p. reikalavimus, nes vairuodamas automobilį Mercedes Benz Sprinter, v.n. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greiÄio, neatsižvelgÄ Ä¯ kelio sÄ lygas, nesuvaldÄ automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dÄl ko sužalojo kartu važiavusiÄ keleivÄ nukentÄjusiÄ jÄ D. G., kuriai dÄl raktikaulio lūžio nesunkiai sutrikdÄ sveikatÄ .
Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Biržų rajono apylinkÄs teismo 2010-05-19 nuosprendį ir priimti naujÄ sprendimÄ â BK 39 ir 40 str. numatytais pagrindais atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 281 str. 1 d. bei baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, G. M. ir R. N. pripažinti teismo pasitikÄjimo vertais ir perduoti jį jų atsakomybÄn pagal laidavimÄ . Taip pat praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalis: dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ir sumažinti turtinÄ Å¾alÄ , priteisti tik raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstÄ Å¾alÄ ; dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ir sumažinti neturtinÄ Å¾alÄ ; dÄl 100 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti priteisimo. Apeliantas skunde teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neobjektyvios teismų veiklos pavyzdys, jis nÄra pagrįstas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄtas, todÄl tiek savo forma, tiek turiniu neatitinka BPK 302-307 str. reikalavimų. Jo manymu, teismas netinkamai taikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarÄ esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apelianto teigimu, teismas pažeidÄ BPK 1 str. 1 d., 20 str.
5 d., nes nuosprendį grindÄ vien nukentÄjusiosios D. G. iÅ¡vadomis, taip pat prielaidomis, kurių nepatvirtino kiti bylos faktiniai duomenys. Be to, teismas neteisÄtai netaikÄ jam BK 39 ir 40 str. Apeliantas skunde nurodo, kad kaltÄ dÄl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pilnai pripažino, nusikalstamÄ veikÄ padarÄ pirmÄ kartÄ , teismas nenustatÄ jo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių. Mano, kad teismas KET 113 p. pažeidimÄ konstatavo remdamasis prielaidomis. Be to, teigia, kad nebuvo nustatytos visos BK 59 str. numatytos jo atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, nes jis ne tik prisipažino, bet ir nuoÅ¡irdžiai gailÄjosi, suteikÄ pagalbÄ nukentÄjusiajai (paguldÄ ant žemÄs ir apklojo), papraÅ¡Ä nukentÄjusiajai iÅ¡kviesti medikus, savanoriÅ¡kai norÄjo paÅ¡alinti padarytÄ Å¾alÄ . Teismas taip pat neįvertino tai, kad jis buvo apsidraudÄs civilinÄ atsakomybÄ. Apelianto manymu, teismas turÄjo taikyti jam BK 39 str. nuostatas. Taip pat mano, kad byloje yra visos sÄ lygos taikyti jam ir BK 40 str. Apeliantas nurodo, kad Å¡iuo metu darbinasi apsaugos darbuotoju, todÄl yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins nukentÄjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , jei dÄl kažkokių tai priežasÄių to nepadarytų draudimo bendrovÄ. Apeliantas pažymi, kad jo padaryta neatsargi nusikalstama veika yra visiÅ¡kai atsitiktinÄ, nepasižymÄjo ypatingu Å¡iurkÅ¡tumu, jis pats pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ yra puikiai charakterizuojamas, nustatyta daug jo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, už jį laiduoja du žmonÄs, kurie turi galimybÄ daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , todÄl yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.
Apeliantas mano, kad civilinio ieÅ¡kinio klausimai teismo nuosprendyje buvo iÅ¡sprÄsti nepilnai. Jis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ jo nukentÄjusiajai priteistomis sumomis turtinei žalai ir advokato iÅ¡laidoms atlyginti. Teismas nuosprendyje nurodÄ, kad nukentÄjusioji pateikÄ tik dalį iÅ¡laidas pagrindžianÄių dokumentų. Apelianto manymu, teismas turÄjo taikyti LR Susisiekimo ministerijos galiojantį 1995-10-12 įsakymÄ Nr. 405 (Žin., 1995, Nr. 85-1933), kuris patvirtina automobilių kuro normų nustatymo metodikÄ ir orientacines kontrolines (bazines) kuro sÄ naudas, bei juo vadovaujantis sumažinti turtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ neva D. G. patyrÄ važiuodama pas gydytojus, į policijÄ ar teismÄ . Taip pat teismas turÄjo pareikalauti visų civilinį ieÅ¡kinį pagrindžianÄių raÅ¡ytinių įrodymų. Byloje nÄra kvitų, sÄ skaitų ir pan., taÄiau teismas neanalizavo bei nevertino turÄtų iÅ¡laidų patvirtinanÄių įrodymų. Toliau apeliantas skunde nurodo, kad dÄl advokato iÅ¡laidų atlyginimo nukentÄjusioji turÄjo praÅ¡yti teismo Å¡ias iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis, taÄiau tokio praÅ¡ymo ji teismui nepateikÄ, teismas Å¡io klausimo nesprendÄ, todÄl, jo manymu, advokato iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ jo priteistas nepagrįstai. Apeliantas pažymi, kad teismui pripažinus civilinį ieÅ¡kinį, kuris buvo neįrodytas, turÄjo nukentÄjusiajai pripažinti teisÄ sprÄsti turtinÄs žalos atlyginimÄ civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad jo, kaip transporto priemonÄs valdytojo civilinÄ atsakomybÄ buvo apdrausta draudimo bendrovÄje âDâ, todÄl nukentÄjusiosios turÄtos atstovavimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ Å¡io draudiko, nes jos atsirado dÄl eismo įvykio ir yra jų padarinys. Tai taikytina ir dÄl kitų iÅ¡laidų.
Skunde teigiama, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakÄ dÄl nukentÄjusiosios kaltÄs, jos paÄios neatsargumo, padÄjusio atsirasti žalai. Apeliantas mano, kad nukentÄjusiosios kaltÄ pasireiÅ¡kÄ kaip didesnio laipsnio atidumo ir rÅ«pestingumo neužtikrinimas â didelis neatsargumas, o ne tik kaip normalus ar paprastas neatsargumas. NukentÄjusioji teigÄ nesant jos neatsargumo, taÄiau ji pati parodÄ maÄiusi nesant saugos diržų, bet net nesiteiravusi ar kelionÄje ji bus apdrausta, be to, net nemokÄjo už kelionÄ.
Apeliantas pažymi, kad teismas nenurodÄ jokios teisÄs normos, kuria vadovaujantis priteisÄ iÅ¡ jo neturtinÄ Å¾alÄ , tinkamai nemotyvavo jos dydžio, nepakankamai atsižvelgÄ Ä¯ neturtinÄs žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus CK 6.250 str. 2 d. nurodytus kriterijus (veikos pavojingumÄ , padarinius, jo kaltÄ, nukentÄjusiosios iÅ¡gyvenimus, liekamuosius reiÅ¡kinius ir kt.), taip pat teismų praktikÄ , iÅ¡samiai neanalizavo padaryto KET pažeidimų pobÅ«džio ir kaltÄs turinio bei paÄios nukentÄjusiosios
kaltÄs. Svarstant neturtinÄs žalos dydžio klausimÄ apsiribota tuo, kad D. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai, kad dÄl įvykio ji patyrÄ
dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , iki Å¡iol baiminasi važinÄti automobiliu, nors nukentÄjusioji pati vairuodama automobilį atvyko į teismÄ , iÅ¡ ko aiÅ¡ku, kad jai pavyks visiÅ¡kai pasveikti ir neliks jokių liekamųjų reiÅ¡kinių. Apelianto nuomone, neturtinÄs žalos atlyginimui reikÅ¡mingi kriterijai nuosprendyje paminÄti nevisai iÅ¡samiai ir gana deklaratyviai, tik pažymint, jog jis nedirba, taÄiau turi nekilnojamojo turto, ir tuo tarpu visiÅ¡kai nepasisakant, kad jis iÅ¡laiko du mažameÄius vaikus. Tai rodo, kad teismas nepilnai įsigilino į neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ nei fakto, nei teisÄs aspektais. Apelianto manymu, teismo sprendimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nukentÄjusiajai negali bÅ«ti laikomas teisÄtu ir pagrįstu, todÄl turi bÅ«ti mažinamas. D. G. neatsargumas yra pagrindas sumÄ sumažinti proporcingai jos kaltÄs laipsniui, kuri sudarytų 50 proc.
Teismo posÄdyje nuteistasis bei jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras ir nukentÄjusioji - atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
IÅ¡nagrinÄjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas. TeisÄjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto R. M. kaltÄs klausimÄ pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarÄ, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ , teisingai paskyrÄ jam bausmÄ bei iÅ¡sprendÄ civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .
Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susijÄ su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai jo kaltÄ grindÄ tik nukentÄjusiosios parodymais bei nevertino jos paÄios kaltÄs dÄl įvykio metu kilusių padarinių. TaÄiau apylinkÄs teismas, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidÄ, kitų
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarÄ. BylÄ nagrinÄjÄs apylinkÄs teismas patikrino
kiekvieno įrodymo lieÄiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esanÄius įrodymus kaip visumÄ . TeisÄjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dÄstytu įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka ir pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymus ir jų vertinimÄ yra subjektyvÅ«s ir nepaneigia teismo iÅ¡vadų Å¡iuo klausimu. Apelianto manymu, pati nukentÄjusioji dÄl savo neatsargumo patyrÄ jam inkriminuotus padarinius. TaÄiau teisÄjų kolegija nesutinka su Å¡iuo nuteistojo subjektyviu sau palankiu situacijos vertinimu ir visiÅ¡kai pritaria prieÅ¡ingai pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai dÄl R. M. veikos ir kilusių padarinių priežastinio ryÅ¡io. Apeliantas skunde teigia, kad nukentÄjusiosios kaltÄ pasireiÅ¡kÄ kaip didesnio laipsnio atidumo ir rÅ«pestingumo neužtikrinimas â didelis neatsargumas, nes ji maÄiusi nesant saugos diržų, nesiteiravusi ar kelionÄje ji bus apdrausta, be to, net nemokÄjo už kelionÄ. TaÄiau Å¡ios aplinkybÄs nekeiÄia iÅ¡vados dÄl apelianto kaltÄs. Vairuotojas vairuodamas automobilį privalo bÅ«ti labai atidus, nevairuoti bÅ«damas pavargÄs, pasirinkti saugų greitį. Net ir sutinkant su apelianto teiginiu, kad nukentÄjusioji neįsitikinusi savo saugumu važiavo jo vairuojamu automobiliu â tai nebuvo kilusių padarinių priežastis. Akivaizdu, kad, jeigu R. M. vairuojamas automobilis nebÅ«tų nuvažiavÄs nuo kelio ir apvirtÄs, nebÅ«tų nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. TodÄl vairuotojo R. M. sprendimas â vairuoti esant pavargus ir nepasirinkus saugaus greiÄio â susidariusioje
eismo situacijoje buvo aiÅ¡kiai netinkamas. Pažeisdamas KET reikalavimus R. M. turÄjo ir galÄjo numatyti, kad dÄl tokios jo veikos
gali kilti eismo įvykis, kurio metu, dalyvaujant judanÄiai transporto priemonei, gali žūti ar bÅ«ti sužeisti žmonÄs, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonÄ, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvÄs turtas (KET 12 punktas), o ne konkreÄius padarinius, numatytus BK 281 straipsnyje (žmonių mirtį, sužalojimus ir pan.). TeisÄjų kolegija, remdamasi iÅ¡dÄstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog tarp R. M. padarytų KET 14 ir 113 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir jo veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas neteisÄtai netaikÄ jam BK 39 ir 40 str. Å is teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Visų pirma pažymÄtina, kad pastarųjų teisÄs normų taikymas yra teismo teisÄ, o ne pareiga. Antra, jų taikymui bÅ«tina atitinkamai BK 39 ir 40 straipsniuose nurodytų sÄ lygų visuma. TeisÄjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dÄl BK 39 str. įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs esant lengvinanÄioms aplinkybÄms ir dÄl BK 40 str. įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ taikymo konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. M. atžvilgiu netaikÄ BK 39 ir 40 straipsnių nuostatų. Pagal BK 39 straipsnio nuostatas asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ arba neatsargų nusikaltimÄ , teismo motyvuotu sprendimu gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu: jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, nÄra atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, kai yra lengvinanÄių aplinkybių, yra besÄ lyginÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs rūšis, taikoma tik esant visoms jame iÅ¡vardytoms bÅ«tinoms sÄ lygoms. Kaip matyti, apeliantui inkriminuotas BK 281 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra neatsargus. Byloje esanti pažyma apie teistumÄ patvirtina, kad R.
M. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ pirmÄ kartÄ . Skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažinta, kad apelianto veikoje yra jo atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ â jis prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dÄl to gailisi. Taip pat apylinkÄs teismas teisingai konstatavo nesant R. M. veiksmuose jo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių. Nors apeliantas skunde teigia po įvykio ÄmÄsis aktyvių veiksmų padedant nukentÄjusiajai, taÄiau to nepatvirtina ir prieÅ¡ingai â paneigia byloje esantys duomenys. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad apie padÄjimÄ apeliantas užsiminÄ tik apeliaciniame skunde. Tuo tarpu nukentÄjusioji yra parodžiusi, kad jai pagalbÄ po įvykio suteikÄ tik pro Å¡alį važiuojantys vienuoliai. NetikÄti tokiais nukentÄjusiosios parodymais teisÄjų kolegija neturi jokio pagrindo. Kitokių lengvinanÄių aplinkybių nuteistojo veiksmuose nenustatyta. TodÄl esant tik vienai lengvinanÄiai aplinkybei
negalimas net BK 39 str. taikymo svarstymas. Taip pat nÄra jokio pagrindo R. M. taikyti ir BK 40 str., nes byloje nÄra jokių duomenų
apie tai, kad apeliantas iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino žalÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, o nesant Å¡iai aplinkybei, pastaroji teisÄs norma netaikytina. Ä®vertinusi visas aplinkybes, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nÄra visų bÅ«tinų sÄ lygų apeliantÄ R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs BK
39 ar 40 str. nustatyta tvarka ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti.
Apeliantas nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡sprÄstu civilinio ieÅ¡kinio dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo klausimu, taÄiau teisÄjų kolegija neranda jokio pagrindo tenkinti apelianto skundÄ ir Å¡ioje dalyje.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinÄ Å¾alÄ , atsižvelgÄ Ä¯ bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojanÄiomis neturtinÄs žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , rÄmÄsi
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panaÅ¡iose bylose. Nustatydamas 10 000 Lt neturtinÄs
žalos dydį teismas racionaliai vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgÄ, be kita ko, ir į eismo įvykio priežastį, nusikalstamos veikos padarinius, apelianto asmenybÄ. Teismas rÄmÄsi įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio: specialisto iÅ¡vada, kurioje numatyta, kad nukentÄjusiajai nusikalstama veika padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentÄjusiosios parodymais apie dvasinį sukrÄtimÄ , iÅ¡gyvenimus ir kitas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama vertinant patirtos neturtinÄs žalos dydį, fizinÄs ir dvasinÄs sveikatos pablogÄjimÄ pagal duomenis, esanÄius byloje, taip pat į nuteistojo turtinÄ padÄtį, padarytos nusikalstamos veikos kaltÄs formÄ . Remiantis iÅ¡dÄstytu teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nustatytas D. G. padarytos neturtinÄs žalos dydis aiÅ¡kiai sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieÅ¡tarauja. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinÄių esminÄ reikÅ¡mÄ nustatant neturtinÄs žalos dydį, byloje nÄra. Tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde. TodÄl mažinti neturtinÄs žalos dydį nÄra jokio pagrindo.
Apeliantas skundu ginÄija teismo nuosprendžiu iÅ¡ jo priteistÄ nukentÄjusiosios turtinÄs žalos bei atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taÄiau teisÄjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu minÄtieji klausimai iÅ¡sprÄsti teisingai â Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstai priteistos iÅ¡ nuteistojo. Sutinkamai su BPK 105 str. 1 d. ir
106 str. 2 d., teismas turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokÄti vertÄjui, bei nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti, kÄ pirmosios instancijos teismas ir padarÄ. Nors nukentÄjusioji nepateikÄ visų turtinÄs žalos sumÄ pagrindžianÄių dokumentų, taÄiau teisÄjų kolegijos manymu, nukentÄjusiosios nurodytos bei taip pat paÄios bylos aplinkybÄs nekelia abejonių dÄl jos patirtų iÅ¡laidų realumo, kurios yra protingo dydžio, todÄl teisingai priteistos iÅ¡ nuteistojo. Taip pat pagrįstai priteistas atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas, nes dar civiliniame ieÅ¡kinyje (123-129 b.l.) nukentÄjusioji suformulavo teismui praÅ¡ymÄ dÄl bylinÄjimosi, kitaip â proceso iÅ¡laidų, tame tarpe ir atstovavimo, priteisimo iÅ¡ R. M.. Pastarasis praÅ¡ymas pagrįstas dokumentais â tai atstovavimo sutartis ir pinigų priÄmimo kvitas (127-128 b.l.).
Skunde iÅ¡ esmÄs deklaratyviai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ teisÄ Ä¯ nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Å ie teiginiai nepagrįsti, todÄl atmestini. Å aliÅ¡kumas yra susijÄs su iÅ¡ankstinÄs nuomonÄs turÄjimu. Å aliÅ¡ku visada turÄtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinÄjo nors vienas teisÄjas, negalÄjÄs dalyvauti procese dÄl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasÄių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas Å¡iÄ bylÄ turÄjo iÅ¡ankstinÄ nuomonÄ dÄl R.
M. kaltÄs, byloje nÄra. Duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismo teisÄjas negalÄjo dalyvauti procese dÄl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasÄių, byloje taip pat nÄra. IÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo matyti, jog teismas apelianto teisių nesuvaržÄ, vienodomis teisÄmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. TeisÄjų kolegija pabrÄžia, kad apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priÄmimas nereiÅ¡kia, kad buvo pažeista teisÄ Ä¯ nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .
Remiantis iÅ¡dÄstytu, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkÄs teismo 2010-05-19 nuosprendis yra teisÄtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK
20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisÄs normų, todÄl naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra pagrindo.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d.
1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ atmesti.
TeisÄjai                                                                                                  Evaldas
Vanagas
                                                                                                              Algirdas
Gaputis
                                                                                                              Sigitas
BagdonaviÄius  Â