Legislator Case Law & Legislation
38346c25-ddd2-4178-924f-a7bd4dbaef80 AI generated

38346c25-ddd2-4178-924f-a7bd4dbaef80 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 38346c25-ddd2-4178-924f-a7bd4dbaef80
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjas Česlovas Kulikauskas                              Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00023-2009-9 posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo

Legislator headnote

AI generated

38346c25-ddd2-4178-924f-a7bd4dbaef80 · Panevėžio apygardos teismas: Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 100 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Evaldas Vanagas

Pranešėjas

Evaldas Vanagas                                  Baudžiamoji

byla Nr. 1A-518-337/2010

Teisėjas Česlovas Kulikauskas                              Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00023-2009-9

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugpjūčio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Sigito Bagdonavičiaus, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui Alfonsui Mašalui,

nukentėjusiajai D. G.,

nuteistajam R. M.,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo

2010-05-19 nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, jÄ sumokant per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ . Å iuo nuosprendžiu iÅ¡ R. M. priteista: nukentėjusiajai D. G. 1440,57

Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 100 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

R. M. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. liepos 19 d. apie

2.35 val. Lenkijos Respublikoje, Suvalkų rajone, Å ypliÅ¡kių kaime, kelyje A-8, 785,1 kilometre, tiesiame kelio ruože, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus, nes vairavo automobilį pavargęs bei pažeisdamas KET 113 p. reikalavimus, nes vairuodamas automobilį Mercedes Benz Sprinter, v.n. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio sÄ lygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko sužalojo kartu važiavusiÄ keleivę nukentėjusiÄ jÄ D. G., kuriai dėl raktikaulio lūžio nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .

Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010-05-19 nuosprendį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ BK 39 ir 40 str. numatytais pagrindais atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. bei baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, G. M. ir R. N. pripažinti teismo pasitikėjimo vertais ir perduoti jį jų atsakomybėn pagal laidavimÄ . Taip pat praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalis: dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sumažinti turtinę žalÄ , priteisti tik raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstÄ Å¾alÄ ; dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sumažinti neturtinę žalÄ ; dėl 100 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo. Apeliantas skunde teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neobjektyvios teismų veiklos pavyzdys, jis nėra pagrįstas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėtas, todėl tiek savo forma, tiek turiniu neatitinka BPK 302-307 str. reikalavimų. Jo manymu, teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apelianto teigimu, teismas pažeidė BPK 1 str. 1 d., 20 str.

5 d., nes nuosprendį grindė vien nukentėjusiosios D. G. iÅ¡vadomis, taip pat prielaidomis, kurių nepatvirtino kiti bylos faktiniai duomenys. Be to, teismas neteisėtai netaikė jam BK 39 ir 40 str. Apeliantas skunde nurodo, kad kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pilnai pripažino, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Mano, kad teismas KET 113 p. pažeidimÄ konstatavo remdamasis prielaidomis. Be to, teigia, kad nebuvo nustatytos visos BK 59 str. numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes jis ne tik prisipažino, bet ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, suteikė pagalbÄ nukentėjusiajai (paguldė ant žemės ir apklojo), paprašė nukentėjusiajai iÅ¡kviesti medikus, savanoriÅ¡kai norėjo paÅ¡alinti padarytÄ Å¾alÄ . Teismas taip pat neįvertino tai, kad jis buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę. Apelianto manymu, teismas turėjo taikyti jam BK 39 str. nuostatas. Taip pat mano, kad byloje yra visos sÄ lygos taikyti jam ir BK 40 str. Apeliantas nurodo, kad Å¡iuo metu darbinasi apsaugos darbuotoju, todėl yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , jei dėl kažkokių tai priežasčių to nepadarytų draudimo bendrovė. Apeliantas pažymi, kad jo padaryta neatsargi nusikalstama veika yra visiÅ¡kai atsitiktinė, nepasižymėjo ypatingu Å¡iurkÅ¡tumu, jis pats pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ yra puikiai charakterizuojamas, nustatyta daug jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už jį laiduoja du žmonės, kurie turi galimybę daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , todėl yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Apeliantas mano, kad civilinio ieÅ¡kinio klausimai teismo nuosprendyje buvo iÅ¡spręsti nepilnai. Jis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ jo nukentėjusiajai priteistomis sumomis turtinei žalai ir advokato iÅ¡laidoms atlyginti. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusioji pateikė tik dalį iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų. Apelianto manymu, teismas turėjo taikyti LR Susisiekimo ministerijos galiojantį 1995-10-12 įsakymÄ Nr. 405 (Žin., 1995, Nr. 85-1933), kuris patvirtina automobilių kuro normų nustatymo metodikÄ ir orientacines kontrolines (bazines) kuro sÄ naudas, bei juo vadovaujantis sumažinti turtinę žalÄ , kuriÄ neva D. G. patyrė važiuodama pas gydytojus, į policijÄ ar teismÄ . Taip pat teismas turėjo pareikalauti visų civilinį ieÅ¡kinį pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų. Byloje nėra kvitų, sÄ skaitų ir pan., tačiau teismas neanalizavo bei nevertino turėtų iÅ¡laidų patvirtinančių įrodymų. Toliau apeliantas skunde nurodo, kad dėl advokato iÅ¡laidų atlyginimo nukentėjusioji turėjo praÅ¡yti teismo Å¡ias iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis, tačiau tokio praÅ¡ymo ji teismui nepateikė, teismas Å¡io klausimo nesprendė, todėl, jo manymu, advokato iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ jo priteistas nepagrįstai. Apeliantas pažymi, kad teismui pripažinus civilinį ieÅ¡kinį, kuris buvo neįrodytas, turėjo nukentėjusiajai pripažinti teisę spręsti turtinės žalos atlyginimÄ civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad jo, kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje „D“, todėl nukentėjusiosios turėtos atstovavimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ Å¡io draudiko, nes jos atsirado dėl eismo įvykio ir yra jų padarinys. Tai taikytina ir dėl kitų iÅ¡laidų.

Skunde teigiama, kad teismas visiškai nepasisakė dėl nukentėjusiosios kaltės, jos pačios neatsargumo, padėjusio atsirasti žalai. Apeliantas mano, kad nukentėjusiosios kaltė pasireiškė kaip didesnio laipsnio atidumo ir rūpestingumo neužtikrinimas – didelis neatsargumas, o ne tik kaip normalus ar paprastas neatsargumas. Nukentėjusioji teigė nesant jos neatsargumo, tačiau ji pati parodė mačiusi nesant saugos diržų, bet net nesiteiravusi ar kelionėje ji bus apdrausta, be to, net nemokėjo už kelionę.

Apeliantas pažymi, kad teismas nenurodė jokios teisės normos, kuria vadovaujantis priteisė iÅ¡ jo neturtinę žalÄ , tinkamai nemotyvavo jos dydžio, nepakankamai atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus CK 6.250 str. 2 d. nurodytus kriterijus (veikos pavojingumÄ , padarinius, jo kaltę, nukentėjusiosios iÅ¡gyvenimus, liekamuosius reiÅ¡kinius ir kt.), taip pat teismų praktikÄ , iÅ¡samiai neanalizavo padaryto KET pažeidimų pobÅ«džio ir kaltės turinio bei pačios nukentėjusiosios

kaltės. Svarstant neturtinės žalos dydžio klausimÄ apsiribota tuo, kad D. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai, kad dėl įvykio ji patyrė

dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , iki Å¡iol baiminasi važinėti automobiliu, nors nukentėjusioji pati vairuodama automobilį atvyko į teismÄ , iÅ¡ ko aiÅ¡ku, kad jai pavyks visiÅ¡kai pasveikti ir neliks jokių liekamųjų reiÅ¡kinių. Apelianto nuomone, neturtinės žalos atlyginimui reikÅ¡mingi kriterijai nuosprendyje paminėti nevisai iÅ¡samiai ir gana deklaratyviai, tik pažymint, jog jis nedirba, tačiau turi nekilnojamojo turto, ir tuo tarpu visiÅ¡kai nepasisakant, kad jis iÅ¡laiko du mažamečius vaikus. Tai rodo, kad teismas nepilnai įsigilino į neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ nei fakto, nei teisės aspektais. Apelianto manymu, teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajai negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi bÅ«ti mažinamas. D. G. neatsargumas yra pagrindas sumÄ sumažinti proporcingai jos kaltės laipsniui, kuri sudarytų 50 proc.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusioji - atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto R. M. kaltės klausimÄ pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ , teisingai paskyrė jam bausmę bei iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai jo kaltę grindė tik nukentėjusiosios parodymais bei nevertino jos pačios kaltės dėl įvykio metu kilusių padarinių. Tačiau apylinkės teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų

baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino

kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka ir pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymus ir jų vertinimÄ yra subjektyvÅ«s ir nepaneigia teismo iÅ¡vadų Å¡iuo klausimu. Apelianto manymu, pati nukentėjusioji dėl savo neatsargumo patyrė jam inkriminuotus padarinius. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo nuteistojo subjektyviu sau palankiu situacijos vertinimu ir visiÅ¡kai pritaria prieÅ¡ingai pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai dėl R. M. veikos ir kilusių padarinių priežastinio ryÅ¡io. Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiosios kaltė pasireiÅ¡kė kaip didesnio laipsnio atidumo ir rÅ«pestingumo neužtikrinimas – didelis neatsargumas, nes ji mačiusi nesant saugos diržų, nesiteiravusi ar kelionėje ji bus apdrausta, be to, net nemokėjo už kelionę. Tačiau Å¡ios aplinkybės nekeičia iÅ¡vados dėl apelianto kaltės. Vairuotojas vairuodamas automobilį privalo bÅ«ti labai atidus, nevairuoti bÅ«damas pavargęs, pasirinkti saugų greitį. Net ir sutinkant su apelianto teiginiu, kad nukentėjusioji neįsitikinusi savo saugumu važiavo jo vairuojamu automobiliu – tai nebuvo kilusių padarinių priežastis. Akivaizdu, kad, jeigu R. M. vairuojamas automobilis nebÅ«tų nuvažiavęs nuo kelio ir apvirtęs, nebÅ«tų nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Todėl vairuotojo R. M. sprendimas – vairuoti esant pavargus ir nepasirinkus saugaus greičio – susidariusioje

eismo situacijoje buvo aiškiai netinkamas. Pažeisdamas KET reikalavimus R. M. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos

gali kilti eismo įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, gali žūti ar bÅ«ti sužeisti žmonės, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (KET 12 punktas), o ne konkrečius padarinius, numatytus BK 281 straipsnyje (žmonių mirtį, sužalojimus ir pan.). Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog tarp R. M. padarytų KET 14 ir 113 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir jo veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas neteisėtai netaikė jam BK 39 ir 40 str. Å is teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Visų pirma pažymėtina, kad pastarųjų teisės normų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Antra, jų taikymui bÅ«tina atitinkamai BK 39 ir 40 straipsniuose nurodytų sÄ lygų visuma. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl BK 39 str. įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės esant lengvinančioms aplinkybėms ir dėl BK 40 str. įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taikymo konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. M. atžvilgiu netaikė BK 39 ir 40 straipsnių nuostatų. Pagal BK 39 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ arba neatsargų nusikaltimÄ , teismo motyvuotu sprendimu gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, yra besÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma tik esant visoms jame iÅ¡vardytoms bÅ«tinoms sÄ lygoms. Kaip matyti, apeliantui inkriminuotas BK 281 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra neatsargus. Byloje esanti pažyma apie teistumÄ patvirtina, kad R.

M. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ . Skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažinta, kad apelianto veikoje yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi. Taip pat apylinkės teismas teisingai konstatavo nesant R. M. veiksmuose jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors apeliantas skunde teigia po įvykio ėmęsis aktyvių veiksmų padedant nukentėjusiajai, tačiau to nepatvirtina ir prieÅ¡ingai – paneigia byloje esantys duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie padėjimÄ apeliantas užsiminė tik apeliaciniame skunde. Tuo tarpu nukentėjusioji yra parodžiusi, kad jai pagalbÄ po įvykio suteikę tik pro Å¡alį važiuojantys vienuoliai. Netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Kitokių lengvinančių aplinkybių nuteistojo veiksmuose nenustatyta. Todėl esant tik vienai lengvinančiai aplinkybei

negalimas net BK 39 str. taikymo svarstymas. Taip pat nėra jokio pagrindo R. M. taikyti ir BK 40 str., nes byloje nėra jokių duomenų

apie tai, kad apeliantas iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino žalÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, o nesant Å¡iai aplinkybei, pastaroji teisės norma netaikytina. Ä®vertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų apeliantÄ R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK

39 ar 40 str. nustatyta tvarka ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti.

Apeliantas nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡spręstu civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimu, tačiau teisėjų kolegija neranda jokio pagrindo tenkinti apelianto skundÄ ir Å¡ioje dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ , atsižvelgė į bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , rėmėsi

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panašiose bylose. Nustatydamas 10 000 Lt neturtinės

žalos dydį teismas racionaliai vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė, be kita ko, ir į eismo įvykio priežastį, nusikalstamos veikos padarinius, apelianto asmenybę. Teismas rėmėsi įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio: specialisto iÅ¡vada, kurioje numatyta, kad nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiosios parodymais apie dvasinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus ir kitas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, fizinės ir dvasinės sveikatos pablogėjimÄ pagal duomenis, esančius byloje, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, padarytos nusikalstamos veikos kaltės formÄ . Remiantis iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nustatytas D. G. padarytos neturtinės žalos dydis aiÅ¡kiai sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieÅ¡tarauja. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikÅ¡mę nustatant neturtinės žalos dydį, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Todėl mažinti neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo.

Apeliantas skundu ginčija teismo nuosprendžiu iÅ¡ jo priteistÄ nukentėjusiosios turtinės žalos bei atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu minėtieji klausimai iÅ¡spręsti teisingai – Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstai priteistos iÅ¡ nuteistojo. Sutinkamai su BPK 105 str. 1 d. ir

106 str. 2 d., teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, bei nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, kÄ pirmosios instancijos teismas ir padarė. Nors nukentėjusioji nepateikė visų turtinės žalos sumÄ pagrindžiančių dokumentų, tačiau teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusiosios nurodytos bei taip pat pačios bylos aplinkybės nekelia abejonių dėl jos patirtų iÅ¡laidų realumo, kurios yra protingo dydžio, todėl teisingai priteistos iÅ¡ nuteistojo. Taip pat pagrįstai priteistas atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas, nes dar civiliniame ieÅ¡kinyje (123-129 b.l.) nukentėjusioji suformulavo teismui praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi, kitaip – proceso iÅ¡laidų, tame tarpe ir atstovavimo, priteisimo iÅ¡ R. M.. Pastarasis praÅ¡ymas pagrįstas dokumentais – tai atstovavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitas (127-128 b.l.).

Skunde iÅ¡ esmės deklaratyviai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Å ie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Å aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl R.

M. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apelianto teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiÅ¡kia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2010-05-19 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK

20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d.

1 p.,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai                                                                                                  Evaldas

Vanagas

                                                                                                              Algirdas

Gaputis

                                                                                                              Sigitas

Bagdonavičius  Â