2015-09-30 Nr. AB-19200-3-61-3-03995-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1200-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03995-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 5 d. gautas pareiškėjo T. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 1-3), kuriame prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (b. l. 5) atsisakė priimti pareiškėjo T. N. skundą ir išaiškino, kad skundas gali būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Pagal ABTĮ 35 straipsnį skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Teismas pažymėjo, jog iš skundo turinio ir kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų. Marijampolės pataisos namų buveinė yra Marijampolėje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį Kauno apygardos teismo veiklos teritorija apima Marijampolės apylinkės teismo veiklos teritoriją, todėl skundas nagrinėtinas Kauno, o ne Vilniaus, apygardos administraciniame teisme.

III. Pareiškėjas T. N. atskiruoju skundu (b. l. 8) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį. Pareiškėjas taip pat prašo priimti nagrinėti viename teisme jo pateiktus skundus ir tenkinti jo pateiktą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjo pateiktame skunde yra nurodomi keli atsakovai: Lukiškių tardymo izoliatorius, Kauno tardymo izoliatorius, Šiaulių tardymo izoliatorius, Panevėžio AVPK areštinė, Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Marijampolės pataisos namai. Pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikė vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo T. N. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir išaiškino, kad pareiškėjo skundas gali būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu su tokia pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi nesutinka, pabrėždamas, kad jis skundą teikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ne Kauno apygardos administraciniam teismui ir atitinkamai priimta teismo nutartis yra neteisėta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, aktualų teisinį reguliavimą, tokiai pareiškėjo pozicijai nepritaria ir pastebi, jog šiuo atveju klausimas iš esmės kyla dėl pareiškėjo inicijuojamo ginčo teritorinio teismingumo.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog ABTĮ 37 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo) priėmimo taisykles, 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Pažymėtina, jog ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis atsakovą apibrėžia kaip instituciją, įstaigą, tarnybą, tarnautoją, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas siejo išimtinai su Marijampolės pataisos namų neteisėtais veiksmais, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 1-3).

Nurodytu klausimu pažymėtina, jog valstybės, kaip ypatingo juridinio asmens, specifika lemia tai, kad valstybė pati negali vesti bylos administraciniame teisme, o privalo būti atstovaujama atitinkamų institucijų. Tačiau būdama šalimi administraciniame procese, valstybė išsaugo dispozityvumo principo suteikiamą galimybę pasirinkti, kas bus jos atstovas byloje. Apsisprendus, kad bylose dėl žalos atlyginimo jai turi atstovauti valstybės institucija, dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų neteisėtų aktų atsirado žala, teismas neturi pagrindo ignoruoti šios atstovaujamojo valios ir parinkti bylos šaliai (valstybei) kitą atstovą. Tai gali padaryti tik pats atstovaujamasis, šiuo atveju – pati Lietuvos valstybė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109–124 p.). Pabrėžtina, jog pagal administracinių teismų suformuotą praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsakovu yra laikoma Lietuvos valstybė, kurią atstovauja įstaiga, dėl kurios netinkamų kalinimo sąlygų yra padaryta žala pareiškėjui. Atitinkamai, tai lemia, kad administracinės bylos dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra priskirtos nagrinėti teismui pagal šios įkalinimo įstaigos buvimo vietą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-756-357/2013).

Įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose, neteisėtų jos administracijos veiksmų, atsižvelgusi į byloje kilusio ginčo pobūdį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, nurodytus teismų praktikoje pateiktus vertinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje atsakovą Lietuvos valstybę atstovauja Marijampolės pataisos namai (ABTĮ 23 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, jog pateiktame atskirajame skunde pareiškėjas šios pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės nekvestionuoja, pats pateiktame skunde atsakovu nurodo tik Lietuvos valstybę, atstovaujamą Marijampolės pataisos namų (b. l. 1-3). Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde kitų atsakovų, kitų institucijų neteisėtų veiksmų, su kuriais būtų siejama prašoma priteisti neturtinė žala, taip pat nenurodo (b. l. 1-3).

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalį Lietuvos valstybę atstovauja Marijampolės pataisos namai, kurios buveinė yra Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje (ABTĮ 35 str., Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str. 2 d., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ (2013 m. sausio 1 d. redakcija) 6 str. 5 d. 2 p., Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 str. 2 d.), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konstatavęs, kad inicijuojamo ginčo nagrinėjimas priskirtinas ne Vilniaus, o Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Priešingai vertinti nurodytos situacijos neleidžia ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jo pateiktame skunde yra nurodomi keli atsakovai: Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, Kauno tardymo izoliatorius, Šiaulių tardymo izoliatorius, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė, Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Marijampolės pataisos namai, ir pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikė vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsniu (b. l. 8). Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 17 straipsnio 4 dalis numato, kad, kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas. Iš nurodytos normos matyti, kad ji kalba apie tuos atvejus, kai vienoje byloje inicijuotame ginče dalyvauja keli atsakovai ir prašoma priteisti žala yra siejama su kelių atsakovų galimais neteisėtais veiksmais. Šiuo atveju pažymėtina, jog pareiškėjas pateiktame skunde neteisėtus veiksmus siejo išimtinai su Marijampolės pataisos namų neteisėtais veiksmais, kitų atsakovų ar jų galimų neteisėtų jų veiksmų nebuvo nurodyta (b. l. 1-3). Be to, pažymėtina, jog tai, kad pareiškėjas siekia, jog visos jo pradėtos atskiros bylos būtų nagrinėjamos tame pačiame teisme, nepaneigia nurodytų teritorinio teismingumo taisyklių, ABTĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo ir nesudaro pagrindo vadovautis ir ABTĮ 17 straipsniu, kadangi, kaip jau buvo minėta, šiame inicijuojame konkrečiame ginče vieninteliu atsakovu yra nurodoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, ir yra nurodomi išimtinai galimi Marijampolės pataisos namų neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, su kuriais yra siejama prašoma priteisti neturtinė žala (CK 6.271 str.) (b. l. 1-3).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo pateiktas skundas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė pareiškėjui teisę su skundu kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo T. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė