2016-11-23 Nr. AB-22735-3-61-3-02787-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P-76-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02787-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.11; 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-273-552/2016 pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–21), prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 3R-187(AG-132/04-2014), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2014 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. SKP-8 „Dėl V. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ ir jo pagrindu priimtą 2014 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. BRK-(3.144.)-985 „Dėl skolos susidarymo ir jos dalies išskaičiavimo“.

Pareiškėja paaiškino, kad Agentūros Mokėjimo prašymų skyrius 2014 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. SKP-8 nusprendė susigrąžinti permokėtą 159 001,70 Lt paramos sumą, 2014 m. sausio 31 d. raštu Nr. BRK-(3.144)-985 pareiškėją informavo apie 2014 m. sausio 17 d. priimtą sprendimą Nr. SKP-8 ir apie tai, kad dalis skolos (37 042,78 Lt) 2014 m. sausio 29 d. buvo išskaičiuota paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ mokėjimo metu (860,53 Lt); paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ mokėjimo metu (36 182,25 Lt); likusią skolos dalį (121 958,92 Lt) pareiškėja paprašyta pervesti į Agentūros sąskaitą.

Nesutikdama su šiais sprendimais, pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. sausio 13 d. tarp jos ir Agentūros buvo sudaryta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartis, taikoma 2011 metų paraiškoms, Nr. 3KT-KV-11-1-007113-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), Paramos sutarties galiojimo metu tarp pareiškėjos ir Agentūros buvo pasirašyti keturi susitarimai dėl tam tikrų Paramos sutarties sąlygų pakeitimo.

Paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) kaime“ Nr. 3KT-KV-11-1-007113-PR001 (toliau – ir Projektas), t. y. jai nuosavybės teise priklausančiame sklype turėjo pastatyti, įrengti bei kaimo turizmo reikmėms pritaikyti gyvenamuosius pastatus. Pagal pirmąjį ir antrąjį mokėjimo prašymus Agentūra jai išmokėjo 318 003,4 Lt. Projekto įgyvendinimui pareiškėja turėjo pasitelkti rangovą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (toliau – ir Pirkimo taisyklės), vykdė konkursą, skirtą Projekto rangovui paskirti (toliau – ir Konkursas).

Vykdant Konkursą kvietimai teikti pasiūlymus dėl Projekto darbų įgyvendinimo buvo išsiųsti ne trims, bet penkioms įmonėms. Pareiškėja, įvertinusi susidariusią situaciją, nustatė, kad, atsižvelgiant į Konkurse keltus reikalavimus bei mažiausios kainos kriterijų, apklausos būdu skelbto Konkurso laimėtoju turi būti paskelbtas UAB „Martin Idea“, ir 2012 m. kovo 15 d. su šiuo juridiniu asmeniu sudarė rangos sutartį Nr. 2012-03-15/1 dėl Projekto įgyvendinimo darbų atlikimo. Tam tikrai daliai darbų pareiškėja organizavo naujas atskiras pirkimo procedūras, kurias vėlgi laimėjo UAB „Martin Idea“, o vietoje anksčiau minėtos Konkurse sudarytos sutarties buvo sudaryta nauja 2013 m. gruodžio 9 d. rangos sutartis Nr. 2013-12-09/01.

Pareiškėja paaiškino, kad visi Projekto įgyvendinimo darbai jau yra baigti, o jai priklausanti kaimo turizmo sodyba yra pastatyta bei pripažinta tinkama naudoti. Pareiškėjos manymu, ši aplinkybė pati savaime paneigia sprendime dėstomas prielaidas apie UAB „Martin Idea“, kaip potencialaus tiekėjo, netinkamumą. Pastatas, kurio pastatymo darbams buvo samdytas Konkurso laimėtojas UAB „Martin Idea“, yra 100 proc. baigtumo. Priešingai nei teigiama Komisijos sprendime, Agentūros sprendime remiamasi neobjektyviomis ir nepatikrintomis aplinkybėmis, daromos prielaidos dėl skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo, nors Agentūra nenustatė nė vieno tikro fakto, kuris patvirtintų realų šių principų ar konkrečių teisės normų pažeidimą.

Pareiškėjos teigimu, Agentūra ir Komisija nepagrįstai sutapatino pirkimus, vykdomus pagal Pirkimo taisykles, su viešaisiais pirkimais, vykdomais pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) normas. Pareiškėjos manymu, tiek Komisija, tiek Agentūra nepagrįstai remiasi teismų praktika bei išaiškinimais dėl Įstatymo normų, o ne Pirkimo taisyklių, aiškinimo. Sutapatinus pirkimus, vykdomus pagal Pirkimo taisykles, su viešaisiais pirkimais, vykdomais pagal Įstatymą, pareiškėjos atžvilgiu buvo iškelti nepagrįstai aukšti reikalavimai, siejami su skaidrumu ir lygiateisiškumu.

Pareiškėja pažymėjo, kad nežinojo ir neturėjo žinoti Įstatymo atžvilgiu teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, susijusių su Įstatyme įtvirtintais skaidrumo ir lygiateisiškumo principais. Konkursas buvo organizuotas apklausos būdu, t. y. pačios Pirkimo taisyklių nuostatos pareiškėjai leido pasirinkti tuos tiekėjus, kurie, jos manymu, gali geriausiai įgyvendinti Projekto rangos darbus arba būti Projekto generaliniais rangovais, kurie įgyvendintų Projektą savo nuožiūra pasirinkę subrangovus. Nors Agentūra nustatė sąsajas tarp pareiškėjos įgalioto asmens A.

E. ir dviejų iš penkių apklaustų įmonių, tačiau, anot pareiškėjos, atitinkamos sąsajos nereiškia ir neįrodo jokio konkretaus neteisėto veiksmo. Pareiškėja pažymėjo, kad Pirkimo taisyklės nenustato, kokiais kriterijais vadovaujantis paramos gavėjas turi pasirinkti apklausiamus asmenis. Agentūra nepateikė jokių įrodymų dėl tokių nesąžiningų susitarimų egzistavimo. Be to, atsižvelgiant į tai, jog Konkursą laimėjo tiekėjas, pasiūlęs mažiausią kainą, o pats Projektas buvo įgyvendintas laiku ir tinkamai, negali būti prielaidų dėl nesąžiningų susitarimų egzistavimo, skaidrumo principo pažeidimo.

Agentūros sprendime nurodyti teiginiai, kad Paramos gavėja Konkursui sąmoningai rinkosi nekompetentingus asmenis, pareiškėjos manymu, yra logiškai ydingi, nes Paramos gavėja dalį Projekto finansuoja savo lėšomis. Išvada apie tariamai netinkamą Konkurse pakviestų dalyvauti tiekėjų kompetenciją / kvalifikaciją prieštarauja faktinei situacijai, nes visos įmonės, kurioms buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Konkurse, Konkurso vykdymo metu užsiėmė statybine veikla. Be to, Komisija nepagrįstai savo veiksmų teisėtumo įrodinėjimo naštą perkėlė išimtinai pareiškėjai, tokiu būdu įtvirtindama jos kaltumo prezumpciją administraciniame procese.

Faktas, kad visos pagal Rangos sutartį patirtos išlaidos atitinka rinkos kainų vidurkį ar net yra žemesnis už vidutines rinkos kainas, pareiškėjos teigimu, rodo, kad jokių neigiamų pasekmių Europos Sąjungos lėšų tinkamo panaudojimo aspektu nekilo, visi Projekto darbai buvo atlikti už rinkos kainą. Pareiškėjos manymu, Agentūros taikoma sankcija už tariamą pažeidimą yra neadekvati ir neproporcinga pažeidimo pobūdžiui. Agentūra nevertino pareiškėjos tariamai padaryto pažeidimo dydžio bei nediferencijavo jai taikytinos sankcijos dydžio pagal tariamai padaryto pažeidimo mąstą bei pasekmes.

Pareiškėjai buvo skirtas ne „maksimalus“, o vienintelis galimas sankcijos dydis – 50 procentų. Pati Agentūra 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 pasitvirtino Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodiką (toliau – ir Metodika), kuri savo esme yra ydinga, nes nesudaro galimybių apskaičiuojant sankcijos dydį individualizuoti padarytą pažeidimą bei atsižvelgiant į sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes parinkti padarytam pažeidimui proporcingą sankciją. Visuose Metodikos punktuose, kuriuose detalizuojami sankcijų dydžiai, vietoje galimo sankcijos dydžio procentinio intervalo, yra imperatyviai nurodoma tik vienokia ar kitokia procentinė išraiška.

Tokia situacija yra nesuderinama su konstituciniu proporcingumo principu, diskriminuoja pareiškėją ir negali būti laikoma teisėta. Pareiškėjos manymu, prieš skirdama sankciją, Agentūra Paramos gavėjai pirmiausia privalėjo suteikti galimybę raštu pateikti savo paaiškinimus dėl aplinkybių, tačiau Agentūra tokios galimybės pareiškėjai nesudarė, tokiu būdu buvo pažeistas gero administravimo principas.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 164–169) atsakovas paaiškino, kad Agentūra, vertindama, ar atliekant Pirkimą nebuvo pažeistos Pirkimo taisyklių nuostatos, atsižvelgė į tai, ar apklausti pasirinkti tinkami tiekėjai, vertinant tiek skaidrumo, tiek potencialios galimybės teikti Pirkimo objektą atitinkančias paslaugas ar atlikti darbus aspektu. Pareiškėjos įgaliotas asmuo A. E. pakvietė pateikti pasiūlymą dėl kaimo turizmo sodybos statybos darbų ir gerbūvio sutvarkymo UAB „VZV kasyba“, kuri nevykdo Pirkimo objekte nurodytos veiklos, UAB „Landscaping service“, kuri neturėjo Pirkimo objekte nurodytai veiklai vykdyti reikalingų pajėgumų (darbuotojų) bei viešai prieinamose paieškos svetainėse nenurodė informacijos apie vykdomą veiklą, ir UAB „Martin Idea“, kuri yra ką tik įsteigta ir neturėjo Pirkimo objekte nurodytai veiklai vykdyti reikalingų pajėgumų (darbuotojų) bei nenurodė informacijos apie vykdomą veiklą, tiekėjų atrankos metu neįgyvendino savo pareigos atlikti objektyvią, dalykišką, be išankstinio nusistatymo tiekėjų, kurie turi būti apklausiami, atranką.

Pasirinkdamas tiekėjus, Pirkimo organizatorius A. E. privalėjo susipažinti su tiekėjų vykdomos veiklos pobūdžiu, jų pajėgumu, įvertinti, ar jie turės galimybę pateikti pasiūlymus, ar galės vykdyti iš sutarties kylančius įsipareigojimus ir pasirinkti tokius tiekėjus, kad būtų užtikrinta reali, o ne formali tiekėjų konkurencija. Nesilaikydamas šios tvarkos ir į apklausą pakvietęs tiekėjus, kurie neatitinka potencialaus (tinkamo) tiekėjo kategorijos, Pirkimo organizatorius A. E. nesudarė sąlygų realiai tiekėjų konkurencijai ir taip pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Pirkimo taisyklės įpareigoja projekto vykdytoją pateikti visą su pirkimu susijusią informaciją, o ne jos dalį. Atsakovo manymu, skunde nurodyti pareiškėjos teiginiai dėl apklaustų tiekėjų ir pateiktų pasiūlymų skaičiaus kelia pagrįstų abejonių, nes informacija apie apklaustus dar du tiekėjus UAB „Žeista“ bei UAB „Litnafta“ ir ją patvirtinančius dokumentus Agentūrai nebuvo pateikta, jie atsirado tik pareiškėjai gavus Agentūros Sprendimą bei teikiant dėl jo skundą Komisijai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pažeidimui konstatuoti neturi reikšmės aplinkybė, jog vėliau darbai buvo atlikti, nes parama gali būti skiriama tik tais atvejais, kai paramos sutartyje numatyti tikslai yra pasiekiami nepažeidžiant paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei sutarties sąlygų.

Nepaisant to, kad pareiškėja yra fizinis asmuo, o Pirkimas buvo atliekamas vadovaujantis Pirkimo taisyklėmis, o ne Įstatymu, atsakovo manymu, Pirkimo taisyklių ir Įstatymo reglamentuojami santykiai iš esmės tapatūs pagal savo tikslą bei reguliavimo paskirtį, taigi, Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti principai savo turiniu yra tapatūs Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytiems principams, atitinkamai šiuo atveju, aiškinant Pirkimo taisyklių 3 punkte nurodytus principus, pagal teisės analogiją turėtų būti atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktus šių principų išaiškinimus.

Taip pat, nepaisant to, kad Pirkimo taisyklės numato paprastesnę pirkimų atlikimo tvarką, jose yra įtvirtinti analogiški kaip ir Įstatymo 3 straipsnyje numatyti principai, kurių laikytis privalo pirkimus vykdantys asmenys, o patys principai turi būti suprantami ir aiškinami vienodai. Atsakovo teigimu, pareiškėjos atlikti veiksmai sukėlė realias pasekmes, nes Pirkime kviečiant dalyvauti su pareiškėjos įgaliotu atstovu susijusius tiekėjus, buvo neužtikrinta reali tiekėjų konkurencija, nesudarytos sąlygos Pirkime dalyvauti potencialiems tiekėjams ir taip buvo užkirsta racionalaus lėšų panaudojimo galimybė.

Kvietimai dalyvauti pirkimo apklausoje buvo pateikti asmenims, kurie laikytini nekvalifikuotais ir pasiūlymų apskritai nepateikė, todėl buvo sudarytos išimtinės ir privilegijuotos sąlygos vienam tiekėjui laimėti pirkimą ir pasiūlyti savo kainą. Taip pat buvo užkirsta sąžiningos potencialių tiekėjų konkurencijos galimybė bei galimybė pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūros sprendimas yra pagrįstas dokumentais, gautais iš pačios pareiškėjos, iš oficialių duomenų registrų, kuriuose yra pateikta aiški ir nepaneigta informacija, kuri patvirtina pareiškėjos įgalioto asmens A.

E. sąsajas su visais trimis Pirkimo apklausos būdu procedūroje dalyvauti pakviestais tiekėjais. Vienas iš skaidrumo ir lygiateisiškumo principų įgyvendinimo garantų yra sąlyga, kad iki pirkimų procedūros tiekėjams informacija apie pirkimus neturi būti žinoma. Šiuo atveju tiekėjai, kurie susiję su Pirkimą vykdžiusiu asmeniu, atsakovo manymu, neabejotinai turėjo informacijos apie būsimą Pirkimą iki jo pradžios. Pareiškėjos pateiktoje 2012 m. vasario 29 d. tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymoje Nr. 1 nurodyta, kad iš trijų apklaustų tiekėjų pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – UAB „Martin Idea“, todėl atsakovas priėjo išvadą, kad tiekėjai nesivaržė tarpusavyje.

Taip pat pareiškėja nenurodė, kokiu būdu nustatė, kad naujai įkurta UAB „Martin Idea“ atitiko visus Projekto įgyvendinimui reikalingus reikalavimus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad būtent tas faktas, jog UAB „Daily group“ pareiškėjai suteikė beprocentę paskolą, yra pakankamas pagrindas teigti, kad UAB „Daily group“ ir pareiškėja buvo tarpusavyje susiję. Taip pat Agentūra nustatė nepaneigiamas pareiškėjos įgalioto asmens A. E. sąsajas su Pirkime dalyvauti kviestais tiekėjais UAB „VZV kasyba“ ir UAB „Landscaping service“.

UAB „Lanscaping service“ ir UAB „Martin Idea“ viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nebuvo nurodžiusios savo veiklos pobūdžio, todėl neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis būtent šios įmonės buvo atrinktos dalyvauti Pirkimo procedūroje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 68–70) Ministerija paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 19 d. Ministerijoje įvyko Komisijos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti, sudarytos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643, posėdis, kurio metu, išnagrinėjus Agentūros nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad atliktas pareiškėjos 2012 m. vasario 11 d.

– 2012 m. kovo 15 d. apklausos būdu vykdytas kaimo turizmo sodybos statybos ir sklypo sutvarkymo (gerbūvio) darbų pirkimas pagal Projektą negali būti laikomas atliktu tinkamai, ir į tai, kad pareiškėja, teikdama tris mokėjimo prašymus, deklaravo dar neatliktus darbus kaip baigtus, darė Projekto keitimus, bet Agentūrai teikė nepakeistus pagal faktą brėžinius, nutarta pritarti Agentūros sprendimui pareiškėjai taikyti sankciją, t. y. paramos gavėjai taikyti padaryto pažeidimo sunkumui proporcingą 50 proc. dydžio sankciją, sankcijos dydį skaičiuojant nuo priskaičiuotos (-ų) paramos sumos (-ų) investicijoms pagal atliktą pirkimą.

Ministerija nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad ji neturėjo pareigos žinoti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinio. Šie principai kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir yra laikomi bendraisiais teisės principais, o vadovaujantis Pirkimo taisyklių 3 punktu, jie yra privalomi ir įgyvendinant Pirkimo taisyklių nuostatas. Ministerija pritarė Komisijos argumentams, kad pirkimo vykdymo metu neturėtų kilti jokių abejonių dėl galimo protekcionizmo tam tikrų tiekėjų atžvilgiu, ir kad nustatytos sąsajos su dviem iš trijų apklausos būdu kviestų teikti pasiūlymus tiekėjų neatitinka skaidrumo principo keliamų reikalavimų.

Agentūra aiškiai įvardijo nustatytas faktines aplinkybes, leidusias kilti abejonėms dėl vykdyto pirkimo skaidrumo, todėl pažeidimus konstatavo tinkamai. Nepaisant to, kad pareiškėja nurodė, esą Projektas buvo įgyvendintas laiku, tinkamai bei rinkos kaina, padaryti pažeidimai neleido daryti išvados, jog, pirkimus vykdant skaidriai, tas pats rezultatas nebūtų pasiektas efektyviau ir už mažesnę kainą. Ministerija pažymėjo ir tai, kad sankcijų, taikytinų už Pirkimo taisyklių pažeidimus, tikslūs dydžiai yra įtvirtinti Agentūros patvirtintoje ir viešai skelbiamoje Metodikoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu (II t., b. l. 92–105) pareiškėjos V. S. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 153.2, 182, 197, 197.3.1, 197.4, 252, 253.3, 255, 256 punktais, žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų taisyklės) 3, 4, 10, 17, 18 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondo priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 punktu, nustatė, kad pareiškėja 2011 m. birželio 28 d.

įgaliojimu iki 2014 m. sausio 1 d. įgaliojo A. E. būti jos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Švenčionių rajone, bei jame esančių pastatų ir / ar statinių savininkės atstovu visose valstybinėse valdžios ir valdymo bei privačiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Kvietimai pateikti pasiūlymus 2012 m. vasario 11 d. įteikti bendrovei „Martin Idea“ (bendrovė įregistruota tik 2012 m. vasario 9 d.), dokumentus priėmė E. B., kuri įmonės direktore tapo tik 2012 m. vasario 13 d., taip pat kvietimai teikti pasiūlymus 2012 m. vasario 11 d.

įteikti bendrovei „VZV kasyba“, „Landscaping Service“. Bendrovė „Daily group“ 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu informavo Agentūrą, kad numato suteikti pareiškėjai 700 000 Lt paskolą pirkimui finansuoti, o 2012 m. balandžio 4 d. Paskolos sutartimi Nr. 201204/01 pareiškėjai suteikė 300 000 Lt beprocentinę paskolą. Šios bendrovės direktoriumi nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 25 d. buvo Ž. T., o nuo 2012 m. liepos 25 d. – pareiškėjos įgaliotas asmuo A. E., bendrovės akcininkais 2010 m. lapkričio 30 d. akcininkų sąrašo duomenimis buvo A.

E. (50 proc. akcijų), A. Č. (25 proc.), pareiškėjos duktė V. S. (25 proc.). Bendrovės „VZV kasyba“, kuriam A. E. 2012 m. vasario 11 d. pateikė kvietimą dalyvauti pirkime, vadovas ir vienintelis akcininkas kvietimo pateikimo momentu buvo Ž. T.. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrovė „VZV kasyba“ nevykdė 2012 m. vasario 11 d. kvietime nurodytos veiklos – kaimo turizmo statybos darbų, sklypo sutvarkymo darbų, rekreacinės paskirties infrastruktūros įrengimo darbų, jos interneto svetainėje pateikiama informacija, kad bendrovės pagrindinė veiklos sritis yra tvenkinių, pamatų duobių kasyba bei tvenkinių valymas ir gilinimas, pelkių valymas, reljefų formavimas, technikos nuoma, aplinkotvarkos darbai.

A. Č. priklauso 25 proc. bendrovės „Landscaping service“ akcijų, kvietimo metu joje dirbo ne daugiau negu vienas darbuotojas, o informacija apie bendrovės veiklą nepateikiama. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo, pakviesdamas pateikti pasiūlymą bendrovėms „VZV kasyba“, „Landscaping service“ ir „Martin Idea“, atrankos metu neįgyvendino savo pareigos atlikti objektyvią, dalykišką, be išankstinio nusistatymo tiekėjų, kurie turi būti apklausiami, atranką. Pareiškėjos atstovas, pakvietęs į apklausą tiekėjus, kurie neatitinka potencialaus tiekėjo kategorijos, nesudarė sąlygų realiai tiekėjų konkurencijai, tokiu būdu pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte ir Įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus.

Teismas šiuos veiksmus vertino kaip sąmoningus, netinkamus, kuriais buvo siekiama ne užtikrinti realią tiekėjų konkurenciją, bet fiktyviai atliekant pirkimo procedūras, todėl tokio pirkimo (apklausos būdu) negalėjo laikyti atliktu tinkamai. Teismas sutiko su Agentūros ir Komisijos padaryta išvada, kad pareiškėja nesilaikė skaidrumo principo, vykdydama pirkimą apklausos būdu, nors pasirašydama Paramos sutartį, įsipareigojo laikytis Pirkimo taisyklių ir kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, taip pat lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principų, iš kurių pirkimo organizatoriui kyla pareiga atlikti objektyvią, dalykišką, be išankstinio nusistatymo tiekėjų, kurie bus apklausiami, atranką.

Teismas pažymėjo, kad skaidrumo principo užtikrinimui būtina sąlyga yra pirkimą vykdančio asmens nešališkumas, asmuo neturi būti susijęs su pirkimuose dalyvauti kviečiamais tiekėjais. Todėl asmenims, organizuojantiems pirkimus ir atliekantiems tiekėjų atranką, kyla pareiga eliminuoti tuos atvejus, kai kviečiami į atranką tiekėjai yra susiję su jais ryšiais, dėl kurių gali būti pažeistas Pirkimo taisyklėse įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo, pakviesdamas pateikti pasiūlymą bendrovei „VZV kasyba“, su kurios vadovu ir vieninteliu akcininku buvo akivaizdžiai susijęs, nevykdė pareigos įvertinti į atranką kviečiamus tiekėjus objektyvumo (t. y. nešališkumo ir skaidrumo) aspektu, tokiu būdu pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte ir Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, kad būtų užtikrinta reali (o ne formali) tiekėjų konkurencija.

Teismas konstatavo, kad Agentūra išsamiai ir tinkamai atliko pareiškėjos įtariamo Pirkimo taisyklių 3 punkto, Paramos sutarties 5.4 punkto nuostatų pažeidimo tyrimą, dėl nustatytų pažeidimų 2013 m. lapkričio 21 d. surašė išvadą, Žemės ūkio ministerija 2013 m. gruodžio 23 d. protokoline nutartimi pritarė Agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijos taikymo, Agentūra 2014 m. sausio 17 d. sprendimu nusprendė susigrąžinti permokėtą 159 001,70 Lt paramos sumą už nustatytus Pirkimo taisyklių 3 punkte nurodytų principų pažeidimus.

Teismas vadovavosi žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 31, 32.4, 35.6, 71 punktais, 2012 m. sausio 13 d. V. S. ir Agentūros pasirašytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutarties 5.4, 17.4, 26.3 punktais, Pirkimo taisyklių 2, 3, 41, 44, 45, 46 punktais, pažymėjo, kad Pirkimo taisyklių ir Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojami santykiai iš esmės tapatūs pagal savo tikslą bei reguliavimo paskirtį, Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti principai savo turiniu yra tapatūs Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems principams, todėl aiškinant Pirkimo taisyklių 3 punkte nurodytus principus, pagal teisės analogiją turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktus šių principų išaiškinimus.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą ir darė išvadą, kad Agentūros nustatyti pažeidimai yra esminiai, o pareiškėjos teiginius, kad 2012 m. gegužės 15 d. rangos (pirkimo) sutartis yra įvykdyta, Projektas yra tinkamai įgyvendintas, šiuo metu jau yra vykdoma kaimo turizmo veikla, atmetė. Teismas nurodė, kad ginčo sprendimai yra pagrįsti dokumentais, gautais iš pačios pareiškėjos, iš oficialių duomenų registrų, kuriuose yra pateikta aiški ir nepaneigta informacija, kuri patvirtina pareiškėjos įgalioto asmens A.

E. sąsajas su visais trimis pirkimo apklausos būdu procedūroje dalyvauti pakviestais tiekėjais, kurie tarpusavyje susiję, neabejotinai turėjo informacijos apie būsimą pirkimą iki jo pradžios. Pareiškėjos pateiktoje 2012 m. vasario 29 d. tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymoje Nr. 1 nurodyta, kad iš trijų apklaustų tiekėjų pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – bendrovė „Martin Idea“, todėl teismas darė išvadą kad tiekėjai nesivaržė tarpusavyje, pareiškėja skunde nenurodė, kokiu būdu nustatė, kad naujai įkurta bendrovė „Martin Idea“ atitiko visus Projekto įgyvendinimui reikalingus reikalavimus.

Teismo vertinimu, faktas, kad bendrovė „Daily group“ pareiškėjai suteikė beprocentę paskolą, yra pakankamas pagrindas teigti, jog pastaroji bendrovė ir pareiškėja buvo tarpusavyje susiję, taip pat Agentūra objektyviai nustatė nepaneigiamas pareiškėjos įgalioto asmens A. E. sąsajas su pirkime dalyvauti kviestais tiekėjais bendrovėmis „VZV kasyba“ ir „Landscaping service“. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A492-2408/2013, pažymėjo, kad realiai nebuvo įvertintos aplinkybės, ar įmonės gali teikti prašomas paslaugas ar atlikti darbus, t. y. kvietime nurodytus kaimo turizmo sodybos statybos ir aplinkos tvarkymo darbus.

Teismas sutiko su Agentūros padaryta išvada, kad bendrovė „VZV kasyba“ nevykdo pirkimo objekte nurodytos veiklos, pagrindinė bendrovės veiklos sritis – tvenkinių, pamatų duobių kasyba, pakrančių bei tvenkinių valymas ir gilinimas, pelkių valymas, reljefų formavimas, technikos nuoma, aplinkotvarkos darbai; bendrovės „Landscaping service“ veikla nepateikiama, o kvietimo dalyvauti pirkime metu bendrovėje dirbo ne daugiau negu 1 darbuotojas; bendrovės „Martin Idea“ veikla taip pat nėra pateikiama, kvietimo pateikti pasiūlymus metu ji buvo ką tik įsteigta kaip juridinis asmuo.

Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Agentūra, prieš išmokėdama paramą, įvertinusi jos pateiktus pirkimo dokumentus, pažeidimo nenustatė, todėl neturėjo teisės konstatuoti pažeidimų, kadangi pagal Administravimo taisyklių 253 punkto, Pažeidimų taisyklių 4 punkto nuostatas, įtarimai dėl pažeidimo gali būti pareiškiami ir jų tyrimas inicijuojamas ne vieną kartą, o institucijų, atliekančių šią priežiūrą, kompetencija nėra ribojama tuo, kad ankstesniame projekto administravimo etape pažeidimas nebuvo nustatytas.

Teismas nenustatė pagrindo teigti, kad pareiškėja, pati neišpildydama jos vykdomam pirkimui keliamų imperatyvių Pirkimo taisyklių reikalavimų, turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, jog projektas pagal teiktą paraišką bus bet kuriuo atveju finansuojamas pilna apimtimi ir jokios sankcijos nebus taikomos. Teismas rėmėsi Administravimo taisyklių 197.4 punktu, Metodikos 1, 4, 7.2, 11 punktais ir priėjo išvadą, kad, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėja pirkimą apklausos būdu atliko fiktyviai, realiai neužtikrino tiekėjų konkurencijos, todėl Agentūra pagrįstai taikė Metodikos 2 priedo lentelės 1 punkte įtvirtintą maksimalų rekomenduojamos sankcijos dydį (50 proc.), nes pareiškėja pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, pažeidimo pobūdis ir pasekmės yra esminiai.

Šiam sprendimui pritarė Žemės ūkio ministerijos Komisija 2013 m. gruodžio 23 d. protokoline nutartimi. Teismas pabrėžė, kad Pirkimo taisyklėse įtvirtintų principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai negali būti laikomi mažareikšmiais. Pareiškėja įvykdė ginčo pirkimą pažeisdama Pirkimo taisykles ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, išlaidos pagal 2012 m. kovo 15 d. pasirašytą rangos sutartį ar jų dalis gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti.

Todėl kompensavus išlaidas, kurios neatitinka tinkamumo finansuoti reikalavimų, būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas pabrėžė, kad būtent dėl neteisėtų pareiškėjos veiksmų įsigyjant paslaugas, nesilaikant Pirkimo taisyklių reikalavimų, nebuvo užtikrinta konkurencija tarp potencialių tiekėjų, dėl to nebuvo pasiektas pirkimų tikslas įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Taip pat teismas sprendė, kad šiuo atveju padaryti pažeidimai turėjo neigiamų padarinių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetams, todėl atmetė pareiškėjos argumentus dėl sankcijos neproporcingumo.

III. Pareiškėja V. S. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 109–134) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kviesti į teismo posėdį liudyti A. R., V. A. (V. A.), Ž. T., J. P., E. B., V. B. ir A. E. bei skirti byloje pagal projektą „Kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) kaime“ Nr. 3KT-KV-11-1-007113-PR001 atliktų statybos darbų vertės nustatymo ekspertizę.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutiko su teismo išvadomis dėl Pirkimo taisyklėse ir Viešųjų pirkimų įstatyme reguliuojamų santykių ir principų tapatumo. Jos manymu, sutapatinus pirkimus, vykdomus pagal Pirkimo taisykles, su viešaisiais pirkimais, vykdomais pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, pareiškėjos atžvilgiu buvo iškelti nepagrįstai aukšti reikalavimai, siejami su skaidrumu ir lygiateisiškumu. Apklausa niekada negali būti visiškai skaidriu pirkimo būdu, todėl apklausos, kaip pirkimo būdo, prigimtis leidžia daryti prielaidas apie potencialų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimą.

Pareiškėja pabrėžė, kad ji neturi perkančiosioms organizacijoms priskirtų teisių ir pareigų, įprastai perkančiųjų organizacijų turimų resursų ir specifinių žinių, todėl jos atžvilgiu taikyti Įstatymo normas ir su tuo susijusią teismų praktiką nėra sąžininga ir teisinga. Pareiškėja tvirtino, kad nepažeidė Pirkimo taisyklių nuostatų ir jose įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, taip pat nepažeidė Įstatymo nuostatų ir jame įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų.

Pareiškėja niekada nepripažino pažeidimų padarymo fakto, bet laikėsi pozicijos, kad net jei tokie pažeidimai būtų konstatuoti, jie turėtų būti laikomi mažareikšmiais, nes nėra pagrindo teigti, kad jie sukėlė kokias nors realias rimtas neigiamas pasekmes, o taikyta sankcija laikytina neadekvačia ir neproporcinga tariamo pažeidimo pobūdžiui. Pareiškėja pažymėjo, kad vykdant konkursą kvietimai teikti pasiūlymus dėl projekto darbų įgyvendinimo buvo išsiųsti ne trims, bet penkioms įmonėms, kurios tuo metu vertėsi statybine veikla ir / ar galėjo būti tinkamais subjektais, galinčiais atlikti generalinio rangovo funkcijas.

Pagal Pirkimo taisykles privaloma apklausti bent tris įmones, todėl pareiškėja Agentūrai pateikė duomenis dėl kreipimosi į tris tiekėjus. Pareiškėja 2012 m. gegužės 25 d. iš Agentūros gavo pranešimą Nr. KV-(12.193-Va) „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“, kuriame buvo nurodyta, kad Agentūra, įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją ir dokumentus, nustatė, jog konkurso dokumentai neprieštarauja Pirkimo taisyklėse įtvirtintiems reikalavimams. Pareiškėja teigė, jog Pirkimo taisyklių nuostatos jai leido pasirinkti tuos tiekėjus, kurie, jos manymu, gali geriausiai įgyvendinti Projekto rangos darbus arba būti projekto generaliniais rangovais, kurie įgyvendintų projektą savo nuožiūra pasirinkę subrangovus.

Agentūra privalo įrodyti, kad laimėjęs tiekėjas buvo pasirinktas nesilaikant Pirkimo taisyklių nuostatų. Tokių faktų Agentūra nenustatė, neįrodė ir nepagrindė, tik nustatė netiesiogines sąsajas tarp pareiškėjos įgalioto asmens ir dviejų iš penkių apklaustų įmonių. Pareiškėjos manymu, atitinkamos sąsajos nereiškia ir neįrodo jokio konkretaus neteisėto veiksmo. Aplinkybė, kad dalis apklaustų įmonių galėjo būti netiesiogiai susijusios su pareiškėja, pati savaime nereiškia nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principų pažeidimų, kadangi Pirkimo taisyklės leidžia atlikti apklausą ir nenustato, kokiais kriterijais vadovaujantis paramos gavėjas turi pasirinkti apklausiamus asmenis.

Viešojo administravimo institucijos abejonės bei įtarimai, nesant nustatytų jokių konkrečiai neteisėtų veiksmų, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teisės akto pažeidimą. Pareiškėja paaiškino, kad A. Č. priklauso tik 25 proc. UAB „Landscape service“ akcijų ir 25 proc. UAB „Daily group“, kurios akcininku taip pat yra ir A. E. (50 proc. akcijų), akcijų, t. y. A. Č. neturi jokios lemiamos įtakos UAB „Landscape service“ ar UAB „Daily Group“ priimant sprendimus, atitinkamai, jokios sąsajos tarp A. E. ir A.

Č. objektyviai negalėjo nulemti jokių įmonių sprendimų, susijusių su konkurso procedūromis ir / ar su jomis susijusiems A. E. ir UAB „Landscape service“ sprendimams, ir dėl to būtų buvę pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ar skaidrumo principai, nes tai objektyviai neįmanoma. A. E. nėra ir nebuvo nei UAB „VZV kasyba“ akcininkas, nei direktorius, nei darbuotojas. Tai, kad UAB „VZV kasyba“ direktorius Ž. T. nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 25 d. buvo ir UAB „Daily Group“ direktoriumi, kurios 50 proc. akcijų priklauso A.

E., pareiškėjos teigimu, nepatvirtina jokių konkurso procedūrų ir Pirkimo taisyklių nuostatų pažeidimų, A. E. šališkumo UAB „VZV kasyba“ atžvilgiu ar lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų pažeidimo. UAB „Daily group“ neturėjo jokio tiesioginio finansinio suinteresuotumo projekto įgyvendinimu, nes UAB „Daily group“ iš vykdyto konkurso nebūtų gavusi jokio pelno. Konkurso nugalėtoju objektyviai ir nešališkai buvo išrinkta įmonė UAB „Martin idea“, kuri neturi jokių pagrįstų sąsajų nei su pareiškėja, nei su jos įgaliotu asmeniu.

Net jei konkursą būtų laimėjęs konkurso dalyvis, netiesioginiais ryšiais susijęs su paramos gavėjos įgaliotu asmeniu, tai savaime neįrodytų skaidrumo principo pažeidimo organizuojant konkurso procedūras. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos atstovo prašymą kviesti liudytojus. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad organizuojant konkursą jos įgaliotas asmuo kreipėsi į penkis tiekėjus, iš kurių trys jokiame kontekste ir jokiomis aplinkybėmis nėra susiję su pareiškėja. Visos įmonės, kurioms buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti konkurse, konkurso vykdymo metu užsiėmė statybine veikla.

Agentūra turėjo pateikti įrodymus, jog konkurso metu apklaustos įmonės nebūtų galėjusios įvykdyti projekto. Pareiškėjos manymu, faktas, kad įmonėje jos apklausos metu dirbo vienas ar du žmonės, neįrodo, jog tokia įmonė negalėtų įvykdyti projekto ar kad ji nėra suinteresuota projekto vykdymu. Konkurso laimėtojas sugebėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti projektą. Administravimo taisyklių 197.4 punkto blanketinė nuostata Konkurso procedūrų vykdymo metu neegzistavo, todėl, pareiškėjos manymu, jai negalėjo būti taikoma Administravimo taisyklėse nustatyta sankcija.

Parenkant sankciją nebuvo vadovautasi Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neatsižvelgta į pažeidimo pobūdį, pasekmes, paramos tikslų pasiekimą, kitas sankcijos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas ir svarbias aplinkybes. Agentūra nevertino tariamai padaryto pažeidimo dydžio, nediferencijavo taikytinos sankcijos dydžio pagal tariamai padaryto pažeidimo mastą ir pasekmes. Pareiškėja pabrėžė, kad Projektas buvo įgyvendintas laiku, tinkamai, už rinkos kainą, todėl pirkimų tikslas (įsigyti reikalingų darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas) buvo pasiektas.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra kilę klausimų, reikalaujančių specialių mokslo ir technikos srities žinių, siekiant išsamaus, visapusiško ir tinkamo reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su paskirtos sankcijos dydžiu, įvertinimo būtina skirti pagal Projektą atliktų statybos darbų vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Metodika buvo patvirtinta 2013 m. sausio 23 d., t. y. jau po pirkimo pabaigos, todėl negali būti taikoma atgaline tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 140–143) prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ministerija nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog Pirkimo taisyklėse įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų turinys neturėtų būti atskleidžiamas vadovaujantis teismų praktika viešųjų pirkimų bylose, ir kad pareiškėja neturėjo pareigos žinoti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinio. Ministerija pažymėjo, kad šie principai kyla iš Konstitucijos ir yra laikomi bendraisiais teisės principais. Pirkimo vykdymo metu neturėtų kilti jokių abejonių dėl galimo protekcionizmo tam tikrų tiekėjų atžvilgiu. Šiuo atveju nustatytos sąsajos su dviem iš trijų apklausos būdu kviestų teikti pasiūlymus tiekėjų neatitinka skaidrumo principo keliamų reikalavimų. Agentūra aiškiai įvardijo nustatytas faktines aplinkybes, kurių visuma leidžia kilti abejonėms dėl vykdyto pirkimo skaidrumo ir rodo, kad pirkimas nebuvo atliktas skaidriai. Taip pat Ministerija nesutiko su pareiškėjos teiginiais dėl sankcijos neproporcingumo ir pažymėjo, kad padaryto pažeidimo pasekmės ir pobūdis yra esminiai. Padaryti pažeidimai neleidžia daryti išvados, kad pirkimus vykdant skaidriai, tas pats rezultatas nebūtų pasiektas efektyviau ir už mažesnę kainą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 145–157) prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas rėmėsi Pirkimo taisyklių 50.2 punktu. Pareiškėja nurodė, jog visus su pirkimu susijusius dokumentus pateikė vertinti Agentūrai. Su 2012 m. gegužės 9 d. raštu teikdama Agentūrai vertinti pirkimo dokumentus, pareiškėja nurodė, jog buvo apklausti trys tiekėjai. Pareiškėjos teiginiai dėl apklaustų tiekėjų ir pateiktų pasiūlymų skaičiaus kelia pagrįstų abejonių, nes informacija apie apklaustus dar du tiekėjus ir ją patvirtinantys dokumentai Agentūrai nebuvo pateikti, bet atsirado tik pareiškėjai gavus Agentūros sprendimą bei teikiant dėl jo skundą Komisijai.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Pirkimo taisyklių pažeidimai, susiję su pirkimų atlikimu, gali paaiškėti ne tik tada, kai yra vertinami pareiškėjų pateikti dokumentai, bet ir vėliau. Pažeidimui konstatuoti neturi reikšmės aplinkybė, kad vėliau darbai buvo atlikti, nes parama gali būti skiriama tik tais atvejais, kai paramos sutartyje numatyti tikslai yra pasiekiami nepažeidžiant paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei sutarties sąlygų. Neskelbiamų pirkimų atveju aktyvaus dalyvio vaidmuo tenka pirkimo vykdytojui, t. y. būtent nuo jo pasirinkto tiekėjo tiesiogiai priklauso pirkimo rezultatas, realios tiekėjų konkurencijos bei racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimas.

Atsakovas pabrėžė, kad viešųjų pirkimų principai – tos imperatyvios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiajai organizacijai kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti. Pareiškėjos atlikti veiksmai sukėlė realias pasekmes, nes jai pirkime kviečiant dalyvauti su jos įgaliotu atstovu susijusius tiekėjus, buvo neužtikrinta reali tiekėjų konkurencija, nesudarytos sąlygos pirkime dalyvauti potencialiems tiekėjams, nesudaryta racionalaus lėšų panaudojimo galimybė. Atsakovas pažymėjo, kad asmenims, organizuojantiems pirkimus ir atliekantiems tiekėjų atranką, kyla pareiga eliminuoti tuos atvejus, kai kviečiami į apklausą tiekėjai yra susiję su jais ryšiais, dėl kurių gali būti pažeistas Pirkimo taisyklėse įtvirtintas lygiateisiškumo principas.

Kvietimai dalyvauti pirkimo apklausoje buvo pateikti asmenims, kurie laikytini nekvalifikuotais ir pasiūlymų nepateikė, todėl buvo sudarytos išimtinės ir privilegijuotos sąlygos vienam tiekėjui laimėti pirkimą ir pasiūlyti savo kainą. Taip pat buvo užkirsta sąžiningos potencialių tiekėjų konkurencijos galimybė bei galimybė pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą, užkirstas kelias kitiems rinkos dalyviams dalyvauti apklausos būdu atliekamo pirkimo procedūroje ir pažeistas tikslinių paramos lėšų naudojimo skaidrumas. Iki pirkimų procedūros tiekėjams informacija apie pirkimus neturi būti žinoma, tačiau šiuo atveju tiekėjai, susiję su pirkimą vykdžiusiu asmeniu, neabejotinai turėjo informacijos apie būsimą pirkimą iki jo pradžios.

Faktas, kad UAB „Daily group“ pareiškėjai suteikė beprocentę paskolą, yra pakankamas pagrindas teigti, jog UAB „Daily group“ ir pareiškėja buvo tarpusavyje susiję. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad sutartyje nurodytas UAB „Martin idea“ adresas sutampa su UAB „Daily group“ paskolos sutartyje nurodytu bendrovės adresu, be to, sutartyje vietoj UAB „Martin idea“ kodo nurodytas A. E. asmens kodas, UAB „Daily group“ vyr. buhalterės kontaktai nurodyti prie UAB „Martin idea“ kontaktinės informacijos. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad apie UAB „Martin idea“ veiklą nebuvo jokios viešai pasiekiamos informacijos, ką tik įsteigta įmonė nebuvo spėjusi įvykdyti jokių projektų.

Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu ne tai, ar pareiškėjos pasirinkti tiekėjai yra kompetentingi atlikti numatytus darbus, tačiau tai, kad UAB „Landscaping service“ ir UAB „Martin idea“ viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nebuvo nurodžiusios savo veiklos pobūdžio, todėl neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis šios įmonės buvo atrinktos dalyvauti pareiškėjos atliekamoje pirkimo procedūroje. Apie tai, kad darbus pagal sutartį atliko ne pats rangovas, o tam tikri subrangovai, Agentūra nebuvo informuota.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-273-552/2016, (II t., b. l. 167–182) pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad proceso šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Be to, pareiškėja iš esmės nenurodė, kokias konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurių nėra galimybės nustatyti iš byloje esančių duomenų, ji galėtų papildomai nurodyti ir (ar) paaiškinti dalyvaudama bylos nagrinėjime teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, kartu teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir pareiškėjos atstovas advokatas dalyvavo bylos nagrinėjime. Be to, pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas dalyvavo ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos posėdyje. Pareiškėja taip pat iš esmės nenurodė, kokias dar bylai reikšmingas aplinkybes papildomai galėtų paaiškinti jos prašomi liudytojais kviesti asmenys. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui neturi reikšmės atliktų statybos darbų vertės nustatymas, todėl nagrinėjamu atveju nėra ir nebuvo jokio būtinumo skirti pareiškėjos nurodomą ekspertizę. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, liudytojų iškvietimo ir ekspertizės skyrimo atmetė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo nustatymui ir kvalifikavimui. Todėl, remdamasi ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), teisėjų kolegija nekartojo pirmosios instancijos teismo motyvų, o tik, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildė bei patikslino.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Agentūros veiksmų dėl pareiškėjai taikytos 50 proc. dydžio sankcijos už Pirkimo taisyklių 3 punkto, įtvirtinančio, kad šiose taisyklėse nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, pažeidimus, nustatant 159 001,79 Lt dydžio grąžintinų lėšų sumą bei išskaičiuojant jos dalį (37 042,78 Lt) iš pareiškėjai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones mokėtinų paramos sumų. Likusią skolos dalį (121 958,92 Lt) pareiškėjai nurodyta pervesti į Agentūros sąskaitą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą panaikinti atsakovo sprendimus atmetė. Iš pareiškėjos ginčijamų Agentūros sprendimų matyti, kad atsakovas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatavo pareiškėjos, kaip paramos gavėjos, įgalioto asmens A. E., kaip pirkimo organizatoriaus, vykdant pirkimo procedūras (tiekėjų atranką) padarytus Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo kilo iš esmės dėl šių principų laikymosi.

Atsakovas nustatė faktines aplinkybes, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo A. E. pakvietė pateikti pasiūlymą dėl kaimo turizmo sodybos statybos darbų ir gerbūvio sutvarkymo bendrovę „VZV kasyba“, kuri nevykdo pirkimo objekte nurodytos veiklos, bendrovę „Landscaping service“, kuri neturėjo pirkimo objekte nurodytai veiklai vykdyti reikalingų pajėgumų (darbuotojų) bei viešai prieinamose paieškos svetainėse nenurodė informacijos apie vykdomą veiklą, ir bendrovę „Martin Idea“, kuri yra ką tik įsteigta, neturėjo pirkimo objekte nurodytai veiklai vykdyti reikalingų pajėgumų (darbuotojų) bei nenurodė informacijos apie vykdomą veiklą, tiekėjų atrankos metu neįgyvendino savo pareigos atlikti objektyvią, dalykišką, be išankstinio nusistatymo tiekėjų, kurie turi būti apklausiami, atranką. Atsakovas nustatė, kad pasirinkdamas tiekėjus, pirkimo organizatorius A. E. privalėjo susipažinti su tiekėjų vykdomos veiklos pobūdžiu, jų pajėgumu, įvertinti, ar jie turės galimybę pateikti pasiūlymus, ar galės vykdyti iš sutarties kylančius įsipareigojimus, ir pasirinkti tokius tiekėjus, kad būtų užtikrinta reali, o ne formali tiekėjų konkurencija, nesilaikydamas šios tvarkos ir į apklausą pakvietęs tiekėjus, kurie neatitinka tinkamo tiekėjo kategorijos, A. E. nesudarė sąlygų realiai tiekėjų konkurencijai ir taip pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Atsakovas, konstatuodamas Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, taip pat nustatė, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo A. E. nevykdė pareigos įvertinti į atranką kviečiamus tiekėjus objektyvumo aspektu, kitas faktines aplinkybes, keliančias abejonių dėl skaidrumo principo laikymosi.

Apeliantės teigimu, sutapatinus pirkimus, vykdomus pagal Pirkimo taisykles, su viešaisiais pirkimais, vykdomais pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, jos atžvilgiu buvo iškelti nepagrįstai aukšti reikalavimai, siejami su skaidrumu ir lygiateisiškumu, dėl to nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai. Dėl šių apeliantės argumentų teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek Pirkimo taisyklių 3 punkte, tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti tapatūs principai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojami teisiniai santykiai yra iš esmės tapatūs pagal savo tikslą ir reguliavimo paskirtį Pirkimo taisyklių reguliuojamų teisinių santykių pobūdžiui.

Nors Pirkimo taisyklės nustato paprastesnę pirkimų vykdymo tvarką nei įtvirtinta Viešųjų pirkimų įstatyme, tačiau tokia aplinkybė, teismo vertinimu, neleidžia skirtingai vertinti abiejuose teisės aktuose įtvirtintų bendrųjų teisės principų sampratą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pirkimo taisyklėse įtvirtinta pati pirkimų vykdymo tvarka, t. y. privalomi atlikti procedūriniai veiksmai, lyginant su Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, yra paprastesni, tačiau Pirkimo taisyklių reikalavimas laikytis skaidrumo ir lygiateisiškumo principų užkerta kelią Pirkimo taisyklėmis besivadovaujančiam subjektui įvykdyti pirkimą taip, kad jo atliekami veiksmai pakviečiant į apklausą tiekėjus, kurie neatitinka potencialaus tiekėjo kategorijos (kviečiant pateikti pasiūlymus bendrovėms, su kuriomis toks subjektas yra susijęs, tokia bendrovė neturėjo pateikusi informacijos apie savo veiklą, neturėjo pakankamai pajėgumų vykdyti pirkimo objekte nurodytai veiklai), kliudytų realiai tiekėjų konkurencijai.

Sutikus su pareiškėjos pozicija laikyti tokius pažeidimus mažareikšmiais, būtų laikomas teisėtu bei tinkamu tik formalus procedūrų atlikimas ir taip paneigta pati Pirkimo taisyklėse nustatytų procedūrų vykdymo esmė, jomis siekiamų įgyvendinti pirkimų turiningieji tikslai. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti skaidrumo, lygiateisiškumo principai yra analogiški Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintiems tapatiems principams. Todėl teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, susiję su minėtų principų, įtvirtintų Viešųjų pirkimų įstatyme, turiniu ir reikšme, yra aktualūs ir analizuojant nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytus pareiškėjos Pirkimo taisyklėse įtvirtintų tapačių principų pažeidimus.

Kita vertus, net ir nesivadovaujant minėta teismų praktika, kurioje akcentuojamas tokių principų pažeidimo esmingumas, nemažareikšmiškumas, atsakovo nustatyti pareiškėjos pažeidimai apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nesukėlė abejonių dėl savo esmingumo.

Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra ne kartą nurodęs, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas (pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Komisija prieš Belgiją, C-87/94, Rink. p. I-2043). Lygiateisiškumo principo svarba viešuosiuose pirkimuose akcentuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) sprendimuose (pvz., LVAT 2013 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-205/2013; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovo nustatytos faktinės aplinkybės pareiškėjai atliekant apklausos būdu ginčo pirkimą neužtikrino realios tiekėjų konkurencijos ir tai iš esmės paneigė Pirkimo taisyklėse nustatytomis procedūromis siekiamus tikslus. Teismų praktikos išaiškinimai dėl minėtų principų turinio tik patvirtina pareiškėjai taikytos sankcijos už konstatuotų pažeidimų padarymą teisingumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija priėjo prie išvadų, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su Pirkimo taisyklėse įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų siauresniu aiškinimu, nepaneigia ginčijamų atsakovo veiksmų teisėtumo. Pareiškėja, tvirtindama, kad Pirkimo taisyklėmis besivadovaujantiems asmenims neturėtų būti keliami tokie patys standartai ir reikalavimai, kokie keliami Viešųjų pirkimų įstatymu besivadovaujantiems asmenims, konkrečiai nenurodė, kokie turėtų būti taikomi, jos manymu, mažesni standartai, laikantis reikalaujamų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, įtvirtintų Pirkimo taisyklėse. Apeliantė nepagrindė, kaip skirtumai turėtų įtakoti abiejuose teisės aktuose įtvirtintų vienodų principų turinio skirtingą aiškinimą. Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad Pirkimo taisyklėse įtvirtintas pirkimo būdas – apklausa niekada negali būti laikomas visiškai skaidriu, pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos individualios faktinės aplinkybės, lėmusios pareiškėjai konstatuotus pažeidimus. Nustatyti pažeidimai akivaizdžiai paneigia pačią Pirkimo taisyklėse nustatytų procedūrų esmę, o vadovaujantis minėta apeliantės pozicija Pirkimo taisyklių galiojimas netektų prasmės. Teismo vertinimu, pareiškėja, suvokdama, kad vykdant konkursą apklausos būdu yra sudėtingiau užtikrinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi, turėjo atitinkamai dėti pastangas, kad į apklausą nebūtų kviečiami tik tiekėjai, susiję ryšiais su asmenimis, organizuojančiais pirkimus ir atliekančiais tiekėjų atranką. Teisėjų kolegija nesutiko ir su apeliantės teiginiais dėl Pirkimo taisyklių neaiškumo, pažymėjo, kad sprendimai susigrąžinti permokėtą paramos sumą priimti ne dėl to, kad pareiškėja nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymu, todėl nėra reikšmingi apeliantės argumentai, kad įstatymų leidėjas nenustatė pareigos jos atveju vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu ir vykdyti pirkimus pagal minėto įstatymo normas.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismo, Komisijos, atsakovo sprendimuose klaidingai nurodytas kvietimų teikti pasiūlymus dėl projekto darbų įgyvendinimo skaičius, t. y. kvietimai teikti pasiūlymus ir dalyvauti konkurse buvo išsiųsti UAB „Martin Idea“, UAB „VZV kasyba“, UAB „Landscape service“, UAB „Žeista“ ir UAB „Litnafta“. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareiškėjos ginčijamus sprendimus priėmė pareiškėjai nurodžius, kad buvo kreiptasi į tris, o ne penkis tiekėjus. To neneigia ir pati pareiškėja nurodžiusi, kad pagal Pirkimo taisyklių reikalavimus privaloma apklausti bent tris įmones, todėl Agentūrai buvo pateikti duomenys dėl kreipimosi tik į tris tiekėjus. Teismas pažymėjo, kad pagal Pirkimo taisyklių 50.2 punktą, projekto vykdytojas, atlikęs pirkimą, privalo Agentūrai, be kita ko, pateikti, jei vyko apklausa, kvietimo pateikti pasiūlymus kopijas, pasiūlymų, gautų iš tiekėjų, kopijas, užpildytą tiekėjų apklausos pažymą. Taigi pareiškėja, pasirinkusi nepaisyti Pirkimo taisyklėse įtvirtintos pareigos pateikti visą reikalaujamą su pirkimu susijusią informaciją ir pateikusi Agentūrai tik dalį tokios informacijos, neturėtų tikėtis, kad Agentūra vertins pareiškėjos šiai institucijai neatskleistus duomenis. Esant Pirkimo taisyklių reikalavimui pateikti visą, o ne dalį nurodomos informacijos, pagrįstai buvo nustatyti pareiškėjos pažeidimai ir skirta sankcija. Atsakovas neturėjo pareigos papildomai aiškintis, ar pareiškėja nenuslėpė svarbių jos pažeidimų konstatavimui ir sankcijos skyrimui duomenų. Tai, kad buvo apklausti ne trys, o penki tiekėjai, pareiškėja nurodė jau atsakovui priėmus ginčijamus aktus ir pareiškėjai kreipiantis į Komisiją. Todėl atsižvelgdama į pareiškėjos pasirinktą elgesio modelį, teisėjų kolegija tokios aplinkybės įrodomąją vertę nustatytų faktinių aplinkybių kontekste laikė nesvaria bei vertino kaip pareiškėjos siekį išvengti paskirtos sankcijos.

Teisėjų kolegija nesutiko ir su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad 2012 m. gegužės 25 d. pareiškėjai iš Agentūros gavus pranešimą Nr. KV-(12.193-Va), kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog Agentūra, įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją ir dokumentus, nustatė, kad konkurso dokumentai neprieštarauja Pirkimo taisyklėse įtvirtintiems reikalavimams, reiškia, jog Agentūra patvirtino, kad pirkimo procedūros atitiko visus Pirkimo taisyklių reikalavimus ar kad UAB „Martin idea“ pasirinkimas neprieštaravo teisės aktų reikalavimams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Administravimo taisyklių 167 punkte įtvirtinta, jog Agentūra turi atlikti visų jai pateiktų mokėjimų prašymų administracinius patikrinimus. Administraciniai patikrinimai turi apimti visus aspektus, kuriuos įmanoma ir tinkama patikrinti administracinėmis priemonėmis. Kolegija pažymėjo, kad pareiškėjos vykdyto pirkimo pažeidimai paaiškėjo vėliau, t. y. jai 2013 m. liepos 1 d. pateikus Agentūrai trečiąjį mokėjimo prašymą, ir tai, kad pareiškėjai buvo siųstas atsakovo 2012 m. gegužės 25 d. pranešimas Nr. KV-(12.193-Va), kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog konkurso dokumentai neprieštarauja Pirkimo taisyklėse įtvirtintiems reikalavimams, neužkerta kelio atsakovui vėliau paaiškėjus naujoms aplinkybėms nustatyti pareiškėjos padarytus pažeidimus ir skirti sankciją.

Teisėjų kolegija sutiko su apeliantės teiginiais, kad Pirkimo taisyklių nuostatos leido pareiškėjai pasirinkti tuos tiekėjus, kurie, jos manymu, gali geriausiai įgyvendinti projekto rangos darbus arba būti projekto generaliniais rangovais, kurie įgyvendintų projektą savo nuožiūra pasirinkę subrangovus. Kita vertus, tokia pareiškėjos teisė ir nebuvo kvestionuojama ginčijamuose atsakovo sprendimuose. Be to, tokia pareiškėjos teisė nėra absoliuti, leidžianti nesilaikyti Pirkimo taisyklėse įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai sankcija paskirta ne už tai, kad ji pasirinko tiekėją, kuris, jos manymu, gali geriausiai įgyvendinti projekto rangos darbus, bet už tai, kad pareiškėja, pažeisdama skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, neužtikrino realios tiekėjų konkurencijos, nesudarė sąlygų pirkime dalyvauti potencialiems tiekėjams.

Teisėjų kolegija rėmėsi ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnio nustatyta tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ABTĮ 57 straipsnio reikalavimų iš esmės nepažeidė.

Teisėjų kolegija nesutiko su apeliantės teiginiais, kad skundžiamuose sprendimuose nėra nustatytos ir pagrįstos jokios aplinkybės, patvirtinančios teisės aktų nuostatų pažeidimą. Kolegija pažymėjo, kad pareiškėjai sankcija paskirta konstatavus skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus tinkamai įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Agentūra aiškiai įvardijo nustatytas faktines aplinkybes, kurių visuma pagrįstai leido konstatuoti skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus. Skundžiami Agentūros sprendimai priimti įvertinus iš pačios pareiškėjos gautus dokumentus, oficialius duomenų registrus, aiškiai patvirtinančius pareiškėjos įgalioto asmens A.

E. sąsajas su pirkimo apklausos būdu procedūroje pakviestais dalyvauti tiekėjais. Atsakovas sankciją pareiškėjai skyrė išsamiai išnagrinėjęs faktines aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai konstatavęs, t. y. įrodęs Pirkimo taisyklėse įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog projektas buvo įvykdytas, neturi teisinės reikšmės vertinant tiekėjų atrankos atlikimo skaidrumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų sprendimų turinį, sprendė, kad iš jų turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jie grindžiami, juose pateikti pakankami ir aiškūs sprendimų motyvai, aiškios dėl jų kylančios pasekmės. Iš skundžiamų aktų yra aiškus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuotų pažeidimų, administraciniai aktai išsamiai ir aiškiai motyvuoti, sprendimas susigrąžinti permokėtą paramos sumą pagrįstas pakankamais įrodymais.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Ministerijoje 2013 m. gruodžio 23 d. svarstant dėl pareiškėjos pažeidimo, sprendimui pritarti Agentūros sprendimui paramos gavėjai V. S. taikyti padaryto pažeidimo sunkumui proporcingą 50 proc. dydžio sankciją, sankcijos dydį skaičiuojant nuo priskaičiuotos paramos sumos investicijoms pagal atliktą pirkimą, pritarta komisijos nariams balsuojant „už“ vienbalsiai (I t., b. l. 180–188).

Apeliantė nurodė, kad Agentūra turėjo suteikti jai galimybę raštu pateikti savo paaiškinimus, kad Agentūros posėdyje buvo menkai domimasi situacija, susijusia su konkurso organizavimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutiko su apeliante, kad nagrinėjamu atveju Agentūra pažeidė gero administravimo principą, ir pažymėjo, jog pati apeliantė nurodė, kad jos įgaliotas asmuo buvo pakviestas į Agentūros posėdį, kuriame buvo svarstomi projekte nustatyti pažeidimai. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su ginčijamus sprendimus priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas laikyti tokius sprendimus neatitinkančiais gero administravimo principo. Administravimo taisyklių 197.1 punkte buvo nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Administravimo taisyklių 197.3 punkte nurodyta taikytina sankcija – paramos ar jos dalies susigrąžinimas, tačiau nedetalizuota, už kokius pažeidimus turi būti grąžinama visa parama, o už kokius – tik jos dalis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos pažeidimų atlikimo metu jai skirta sankcija Administravimo taisyklėse buvo nustatyta, įvertinusi tai, kad Metodika įtvirtina ne pačias sankcijas, bet tik jų taikymo metodus, siekiant, jog sankcijos būtų proporcingos nustatytiems pažeidimams, atmetė pareiškėjos argumentus dėl sankcijos taikymo negalimumo. Taip pat teisėjų kolegija laikė nepagrįstais apeliantės argumentus dėl jai paskirtos sankcijos nepagrįstumo, neteisėtumo, neadekvatumo ir neproporcingumo. Tai, kad projektas buvo įgyvendintas laiku, tinkamai bei už rinkos kainą, nepaneigia atsakovo nustatytų pareiškėjos pažeidimų ir nesudaro pagrindo mažinti pareiškėjai paskirtą sankciją.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė visas bylos faktines aplinkybes ir įvertino byloje esančių įrodymų visetą, iš esmės tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

V. Pareiškėja V. S. 2016 m. gegužės 30 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą (III t., b. l. 1–34), kuriame prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-273-552/2016, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjos nuomone, teismai, priimdami procesinius sprendimus šioje administracinėje byloje, padarė esminius materialinės teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, 3 straipsnio 9 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje, Pažeidimų taisyklių 10 punkte, 17 punkte, Administravimo taisyklių 197.3.1 punkte, Metodikos 1 punkte, pažeidimus, kurie akivaizdžiai turėjo įtakos neteisėtų ir nepagrįstų teismų procesinių sprendimų priėmimui (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neįvertino, kad Pirkimo taisyklių ir Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojami santykiai skiriasi pagal Paramos gavėjai keliamus reikalavimus ir jų griežtumą, todėl jie nėra tapatūs. Pareiškėja nepagrįstai prilyginta perkančiajai organizacijai, jai iškelti nepagrįstai aukšti reikalavimai dėl pirkimo organizavimo. Siekiant tinkamai išnagrinėti šį ginčą, bylą nagrinėję teismai turėjo Agentūros ir pareiškėjos nurodomas aplinkybes vertinti tinkamame teisiniame kontekste, ginčo santykiams taikyti tinkamus teisės aktus ir tinkamą teismų praktiką.

Taip pat pareiškėja mano, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus šioje administracinėje byloje, nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos, pateikdami išaiškinimus formavo administracinių teismų praktiką klaidinga linkme, prieštaraujančia jau suformuotoms administracinių teismų praktikos taisyklėms ir išaiškinimams, neužtikrino vieningos, teisingos ir nuoseklios administracinių teismų praktikos (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.), o būtent: dėl lygiateisiškumo principo (LVAT 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1120-858/2015), sąžiningumo principo (LAT 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006), gero viešojo administravimo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, LVAT 2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-185-13, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-686/2010), šalių teisės byloje teikti įrodymus (LVAT 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3051- 624/2016, 2016 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-214-261/2016, 2016 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2264-575/2016), reikalavimų individualiam administraciniam aktui (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-3076-11, 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-2134/2012, 2013 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229-13, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124-13), lex retro non agit principo (LVAT 2015 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-530-602/2015, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012, 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012;

Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai), proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas), sankcijų dydžio pagrindimo (LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2408-13).

Pareiškėja, be kita ko, pažymi, jog vykdant Konkursą kvietimai teikti pasiūlymus dėl Projekto darbų įgyvendinimo buvo išsiųsti ne trims (kaip nurodoma šioje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose), bet penkioms įmonėms, kurios tuo metu vertėsi statybine veikla ir / arba galėjo būti tinkamais subjektais, galinčiais atlikti generalinio rangovo funkcijas. Tai rodo, jog Konkurse buvo siekiama užtikrinti kuo didesnę tiekėjų tarpusavio konkurenciją. Taisyklių nuostatos leido pareiškėjai pasirinkti tuos tiekėjus, kurie, jos manymu, gali geriausiai įgyvendinti Projekto rangos darbus arba būti Projekto generaliniais rangovais.

Agentūra savo 2012 m. gegužės 25 d. pranešimu pareiškėjai Nr. KV-(12.193-Va) „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“ patvirtino, kad Konkurso procedūros atitiko visus Taisyklių reikalavimus, tai reiškia, jog Konkurso organizavimas ir Konkurso laimėtojo UAB „Martin Idea“ parinkimas buvo tinkamas ir atitiko teisės aktų reikalavimus. Agentūra neįrodė jokio konkretaus neteisėto veiksmo – konkretaus tiekėjo protegavimo, neteisėto sąlygų laimėti Konkursą konkrečiam tiekėjui sudarymo ar pan., tuo tarpu aplinkybė, kad dalis apklaustų įmonių galėjo būti netiesiogiai susijusios su pareiškėja, pati savaime nereiškia nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principų pažeidimų Taisyklių prasme.

Šiuo metu visi Projekto įgyvendinimo darbai yra baigti, o pareiškėjai priklausanti kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) kaime yra pastatyta bei pripažinta tinkama naudoti. Pareiškėjos nuomone, ši aplinkybė pati savaime paneigia Agentūros, Komisijos ir teismų sprendimuose dėstomas niekuo nepagristas prielaidas apie UAB „Martin Idea“, kaip potencialaus tiekėjo, netinkamumą. Agentūros sprendime nėra nurodyta nieko, kas patvirtintų, jog pareiškėjos atstovo A. E. ir UAB „Landscape Service“ sąsajos turėjo įtakos Konkurso procedūroms ir / ar su jomis susijusiems A.

E. ir UAB „Landscape Service“ sprendimams, ir dėl to būtų buvę pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ar skaidrumo principai. Taip pat atmestinos ir Agentūros prielaidos dėl sąsajų, neva galėjusių lemti skaidrumo principo pažeidimą tarp A. E. ir UAB „VZV kasyba“. Anot pareiškėjos, UAB „Daily Group“, per kurią jos įgaliotas asmuo A. E. yra siejamas su Konkurse dalyvavusiomis įmonėmis UAB „VZV kasyba“ ir UAB „Landscape Service“, neturėjo jokio tiesioginio finansinio suinteresuotumo Projekto įgyvendinimu.

Konkurso nugalėtoju objektyviai ir nešališkai buvo išrinkta įmonė UAB „Martin Idea“, kuri neturi jokių pagrįstų sąsajų nei su pačia pareiškėja, nei su jos įgaliotu asmeniu A. E.. Dėl nurodytų argumentų visumos pareiškėja mano, kad šią bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje esančius objektyvius duomenis, kurie patvirtina, jog pareiškėja jokių teisės aktų pažeidimų nepadarė.

Pareiškėja taip pat tvirtina, kad nesudarydami jai galimybės pateikti byloje įrodymus, apklausti liudytojus, t. y. pažeisdami pareiškėjos teisę būti išklausytai, šią bylą išnagrinėję teismai pažeidė gero viešojo administravimo principą ir nukrypo nuo susijusios administracinių teismų praktikos.

Be to, pasak pareiškėjos, byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo atsakyta į esminius skundo argumentus dėl pritaikytų sankcijų teisėtumo ir proporcingumo, tokiu būdu teismai padarė esminius Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies, Metodikos 1 punkto, Pažeidimų taisyklių 17 punkto pažeidimus bei nukrypo nuo administracinių teismų praktikos dėl sankcijų dydžio pagrindimo, lex retro non agit ir proporcingumo principų turinio. Pareiškėja teigia, jog Administravimo taisyklių 197.4 punkto blanketinė nuostata („Paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, šiame punkte nurodytos sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką“) Konkurso procedūrų vykdymo metu apskritai neegzistavo (ji atsirado tik 2013 m. sausio 16 d. įsigaliojusioje Administravimo taisyklių redakcijoje, o aptariama Metodika buvo patvirtinta 2013 m. sausio 23 d., t. y. jau po ginčo Pirkimo pabaigos), todėl pareiškėjai negalėjo būti žinoma, t. y. jai negalėjo būti atgaline tvarka taikoma Administravimo taisyklėse nustatyta sankcija.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo pareiškėjos prašymą atmesti.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo, kokia teisės norma pritaikyta netinkamai ir klaidingai, dėsto tik savo nesutikimo motyvus, tačiau jie nėra nauji ir buvo žinomi tiek nagrinėjant byla pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl neturėtų būti vertinami kaip pagrindas įsiteisėjusio galutinio sprendimo peržiūrėjimui. Agentūros nuomone, pareiškėja, nesutikdama su jai nepalankiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės, tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Dėl pareiškėjos argumentų, kad jos atžvilgiu buvo iškelti nepagrįstai aukšti ir perkančiosioms organizacijoms, o ne fiziniams paramos gavėjams, taikytini reikalavimai, atsakovas pažymi, kad, nepaisant to, jog pareiškėja yra fizinis asmuo, o Pirkimas buvo atliekamas vadovaujantis Pirkimo taisyklėmis, o ne Viešųjų pirkimų įstatymu, Pirkimo taisyklių ir Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojami santykiai iš esmės tapatūs pagal savo tikslą bei reguliavimo paskirtį, taigi, Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti principai savo turiniu yra tapatūs Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytiems principams. Sankcijų, taikytinų už Pirkimo taisyklių pažeidimus, tikslūs dydžiai yra įtvirtinti Agentūros patvirtintoje ir viešai skelbiamoje Metodikoje, sankcijos nustatytos proporcingai padarytiems pažeidimams, atsižvelgiant į visumą principų, kriterijų ir požymių skalę, nenumatant galimybės perskaičiuoti skiriamos sankcijos dydį atsižvelgiant į pažeidimą sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes, todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog Agentūra skyrė pareiškėjai neproporcingą sankciją, neatsižvelgusi į pažeidimo pobūdį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Tačiau nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija sprendė proceso atnaujinimo klausimą, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Pažymėtina, kad iš Administracinių bylų teisenos įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo kyla ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, jog bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra ir jis negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kurį reglamentuoja ABTĮ III skyriaus normos.

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Administracinė byla Nr. A-273-552/2016, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka ir užbaigta 2016 m. vasario 29 d. paskelbiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (II t., b. l. 167–182). Minėta nutartis, laikantis įstatyme nustatytų terminų (ABTĮ 93 str.), 2016 m. kovo 1 d. teismo lydraščiu išsiųsta proceso dalyviams, tarp jų pareiškėjai ir jos atstovui (II t., b. l. 183). Pareiškėjos prašymas grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl laikytina, kad pareiškėja apie aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą, sužinojo ar turėjo sužinoti ne vėliau nei susipažinusi su 2016 m. vasario 29 d. paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-273-552/2016 gautas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. gegužės 30 d. (III t., b. l. 1–34). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino ir gali būti nagrinėjamas iš esmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (žr. 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011), kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo pateikia pakankamai argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos V. S. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-273-552/2016 grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad siekiant šiuo pagrindu atnaujinti procesą, turi būti nustatyta trijų sąlygų visuma: pirma, turi būti nustatytas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; trečia, toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Nenustačius bent vienos iš paminėtųjų sąlygų, atsižvelgus į tai, kad užbaigtų bylų procesas, kaip minėta anksčiau, gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, konkrečios administracinės bylos procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu negalėtų būti atnaujintas (žr. LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-82-438/2015 ir kt.).

Pareiškėja prašyme atnaujinti administracinės bylos procesą tvirtina, kad pirmos ir apeliacinės instancijų teismai, priimdami procesinius sprendimus šioje administracinėje byloje, padarė esminius materialinės teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, 3 straipsnio 9 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 197.3.1 punkte, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių 10 punkte, 17 punkte, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos 1 punkte, pažeidimus, kurie, anot pareiškėjos, akivaizdžiai turėjo įtakos neteisėtų ir nepagrįstų teismų procesinių sprendimų priėmimui.

Pareiškėja konkrečiai neįvardijo kokias būtent teisės aiškinimo bei taikymo klaidas šiuo atveju padarė teismai, dėl kurių byla, pareiškėjos manymu, buvo išspręsta neteisingai. Pažymėtina, kad tuos pačius argumentus dėl minėtų teisės aktų normų vertinimo pareiškėja buvo išdėsčiusi tiek savo skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde. Todėl pakartotinis tų pačių pareiškėjos nesutikimo motyvų dėl tariamai netinkamo teisės normų taikymo pateikimas prašyme atnaujinti administracinės bylos procesą vertintinas kaip pareiškėjos siekis, kad būtų peržiūrėtas jau užbaigtos bylos įsiteisėjęs teismo sprendimas ir kad ginčas būtų iš naujo išspręstas pareiškėjos naudai. Tačiau, kaip minėta anksčiau, proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra ir negali būti naudojamas tais pačiais pagrindais ir sąlygomis, kaip ir bylos patikrinimas apeliacinio proceso tvarka. Pareiškėja nepateikė svarių argumentų ir įrodymų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, jog šią bylą nagrinėjusių teismų atliktas aktualių teisės normų aiškinimas bei taikymas buvo netinkamas ar klaidingas ir kad šioje byloje buvo padarytas akivaizdus materialinės teisės normų taikymo pažeidimas. Pareiškėjos pateiktas bylai aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas grindžiamas išimtinai jos subjektyviais samprotavimais ir siekiu išspręsti teisminį ginčą pareiškėjai palankiu būdu, bet ne objektyviai egzistuojančia minėtų teisės aktų normų taikymo praktika.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte yra numatyta, kad procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis aukštesnės instancijos administracinis teismas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.). Suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. P662-19/2010, P822-81/2010, P143-154/2011, P492-268/2011, P63-205/2011, P-86-822/2015, P-97-502/2015, P-106-525/2015 ir kt.).

Pareiškėja, teigdama, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus šioje administracinėje byloje, nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos, neatsižvelgė į tai, kad jos nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų administracinių bylų faktinės situacijos skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėja nedetalizavo ir tai, kaip konkrečiai šioje byloje teismas nukrypo nuo vieningos teismų praktikos, kuri susijusi su tokiomis bendromis teisės kategorijomis kaip teisės principai (lygiateisiškumo, sąžiningumo, gero viešojo administravimo, proporcingumo, lex retro non agit principai) ir šalių procesinė teisė dėl įrodymų pateikimo. Kaip minėta, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas suponuoja išvadą, kad teismui turi būti pateikti įrodymai dėl konkrečių pavyzdžių, kai teismas, taikydamas tas pačias teisės normas iš esmės analogiškoms faktinėms situacijoms, nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos. Šiuo atveju pareiškėja tokių konkrečių teismų precedentų nenurodė. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktui pagrįsti nurodo ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kitose administracinėse bylose priimtus procesinius sprendimus, bet, be kita ko, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucinės justicijos bylose priimtais aktais, nors, kaip minėta anksčiau, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas yra nukreiptas būtent į vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė įrodymų dėl ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.

Įvertinus prašymo atnaujinti administracinės bylos Nr. A-273-552/2016 procesą turinį, matyti, kad didžioji dalis pareiškėjos argumentų yra susiję su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja iš naujo pakartoja iš esmės tuos pačius argumentus, t. y. kaip, jos manymu, turi būti vertinamos ginčo faktinės aplinkybės, kuriuos ji jau buvo išdėsčiusi nagrinėjant šią bylą abiejų instancijų teismuose. Nurodytu aspektu jau buvo pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga administracinės bylos proceso stadija, kuriai būdingas savitas veikimo mechanizmas, skirtingas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio apskundimo mechanizmo. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei leistų nepagrįstai sumenkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo galią. Be to, kaip minėta, administracinės bylos procesas gali būti atnaujintas tik griežtai laikantis įstatymo nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, tuo tarpu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad bylos šalis neturi teisės siekti galutinio ir privalomo sprendimo peržiūrėjimo vien tuo tikslu, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta ir išspręsta (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Varnienė prieš Lietuvą).

Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą tvirtina, kad šioje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo atsakyta į jos skundo argumentus dėl pritaikytų sankcijų teisėtumo ir proporcingumo, tokiu būdu teismai padarė esminius Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies, Metodikos 1 punkto, Pažeidimų taisyklių 17 punkto pažeidimus bei nukrypo nuo administracinių teismų praktikos dėl sankcijų dydžio pagrindimo, lex retro non agit ir proporcingumo principų turinio.

Tokie pareiškėjos argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo (II t., b. l. 92–105), bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstytų motyvų pagrindu konstatavo, kad Agentūra pagrįstai taikė Metodikos 2 priedo lentelės 1 punkte įtvirtintą maksimalų rekomenduojamos sankcijos dydį (50 proc.), nes pareiškėja pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, pažeidimo pobūdis ir pasekmės yra esminiai, padaryti pažeidimai turėjo neigiamų padarinių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetams. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (LVAT administracinė byla Nr. A552-3164-12), todėl pareiškėjos argumentus dėl sankcijos neproporcingumo atmetė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, priimdama 2016 m. vasario 29 d. nutartį (II t., b. l. 167–182), iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, pažymėjo, kad atsakovas sankciją pareiškėjai skyrė išsamiai išnagrinėjęs faktines aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai konstatavęs, t. y. įrodęs Pirkimo taisyklėse įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjos pažeidimų atlikimo metu jai skirta sankcija buvo nustatyta Administravimo taisyklėse (197.1 punktas, 197.3 punktas), pabrėždama, jog Metodika įtvirtina ne pačias sankcijas, o tik jų taikymo metodus, siekiant, kad sankcijos būtų proporcingos nustatytiems pažeidimams, atmetė pareiškėjos argumentus dėl sankcijos taikymo negalimumo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat laikė nepagrįstais apeliantės argumentus dėl jai paskirtos sankcijos nepagrįstumo, neteisėtumo, neadekvatumo ir neproporcingumo.

Atsižvelgus į tai, kad šią bylą nagrinėję teismai yra aiškiai pasisakę dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su pareiškėjai pritaikytos sankcijos teisėtumu ir proporcingumu, analogiški pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą argumentai laikytini nepagrįstais bei neįrodo byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumo.

Pareiškėja prašyme taip pat tvirtina, kad teismai nagrinėdami šią bylą padarė procesinių pažeidimų, nesudarydami pareiškėjai galimybės pateikti byloje įrodymus bei atsisakydami apklausti liudytojus.

Dėl nurodytų pareiškėjos argumentų, visų pirma, pažymėtina, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis numato baigtinį proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą ir toks pagrindas atnaujinti bylos procesą kaip proceso šalies atskirų procesinių teisių pažeidimas ar jų nepakankamas užtikrinimas minėtoje įstatymo normoje nėra numatytas. Antra, iš administracinės bylos matyti, jog pareiškėja, kreipdamasi su skundu į pirmosios instancijos teismą, pateikė visą eilę rašytinių įrodymų, kuriais ji grindžia savo poziciją dėl kilusio ginčo. Pareiškėjos atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame pateikė teismui prašymus kviesti liudytojus bei skirti ekspertizę, tačiau teismas posėdžio metu priimtomis protokolinėmis nutartimis nutarė šių pareiškėjo atstovo rašymų netenkinti (II t., b. l. 82–89). Pareiškėja apeliaciniame skunde ir 2016 m. vasario 8 d. teismui pateiktame prašyme pakartotinai prašė teismo kviesti liudytojus ir skirti byloje pagal Projektą atliktų statybos darbų vertės nustatymo ekspertizę. Dėl šių pareiškėjos prašymų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija motyvuotai pasisakė 2016 m. vasario 29 d. nutartyje, juos atmesdama, be kita ko, pažymėdama, kad pareiškėja iš esmės nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes papildomai galėtų paaiškinti jos prašomi liudytojais kviesti asmenys, ir kad šioje byloje atsakovo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui neturi reikšmės atliktų statybos darbų vertės nustatymas, todėl nagrinėjamu atveju nėra ir nebuvo jokio būtinumo skirti pareiškėjos prašomą ekspertizę.

Dėl įvardytų priežasčių atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą argumentai, kad teismai nagrinėdami šią bylą pažeidė pareiškėjos procesinę teisę būti išklausytai ir kad tai esą sudaro pagrindą atnaujinti išnagrinėtos bylos procesą.

Remdamasi išdėstytų motyvų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-273-552/2016 yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl, vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, prašymas netenkinamas ir atnaujinti administracinės bylos Nr. A-273-552/2016 procesą atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. S. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-273-552/2016 pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Virginija Volskienė