3830fc44-e4da-49c0-9399-093f35fdb067 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-94-653/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00915-2016-9Procesinio dokumento kategorija: 3.2.3.1.;2.6.8.9.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieÅ¡kovui T. P., jo atstovei adv. Inesai Arbočienei, atsakovo atstovui adv. Daliui Baranauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T.

P. ieÅ¡kinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl laidavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, ir nustatė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė pakeisti Laidavimo sutarties Nr. 07-148269-LA2, sudarytos                   2009-09-29 T. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ir „Swedbank“ AB, 3.2 punktÄ iÅ¡dėstant jį taip: „3.2. Laiduotojas atsako Bankui ta pačia apimtimi, kaip ir Kredito gavėjas – už visų Mokėjimų sumokėjimÄ Bankui, bet ne didesne suma, kaip 27 623,10 eurų.“IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje ir dublike nurodė, kad 2007 m gruodžio 19 d.

                         UAB „Veiverita“ ir AB bankas „Hansabankas“ (atsakovo tuometinis pavadinimas) sudarė kredito sutartį Nr. 07-148269-IN, kurios pagrindu bankas įsipareigojo suteikti įmonei 359 000 litų (103 973,59 eurų) sumos kreditÄ . Sutarties 2 str. „Pagrindinės kredito sÄ lygos“ 2.4. p. numatė Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymo užtikrinimÄ , konkrečiai:visų apyvartoje esančių Kredito gavėjo prekių atsargų, kurių balansinė vertė Sutarties galiojimo laikotarpiu negali bÅ«ti mažesnė, kaip 75 000 litų (21 721,50 eurų), įkeitimu;visų esamų ir bÅ«simų lėšų Kredito gavėjo sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje Hansabanke, banko kodas 73000, įkeitimu;UAB „Invega" garantija ne mažiau kaip 50 proc. nuo suteikiamo kredito sumos;T.

P. a. k. (duomenys neskelbtini) laidavimu;R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) laidavimu.Fiziniai asmenys T. P. ir R. K. buvo UAB „Veiverita“ akcininkai, todėl atsakovas reikalavo jų asmeninio laidavimo. Laidavimo sutartys buvo sudarytos kaip numatė pagrindinė Kredito sutartis (2007-12-19 Nr. 07-148269-IN-LA2). Kredito sutartis 2009 m. rugsėjo              29 susitarimu Nr. 07-148269-IN-1 buvo pakeista ir papildyta dalyje dėl kredito grÄ Å¾inimo aplinkybių. Dėl Å¡ios priežasties 2009 m. rugsėjo 29 d. ieÅ¡kovas turėjo pasiraÅ¡yti atsakovo naujai parengtÄ laidavimo sutartį Nr. 07-148269-LA2, kuria laidavo už skolininkÄ UAB „Veiverita“, kredito suma            286 852,50 litų (83 078,23 eurų).Susitarimas Nr. 07-148269-IN-1 dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo ir papildymo patvirtino, kad kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės yra pateiktos.

BÅ«tent žinodamas Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovas pasirašė laidavimo sutartį su atsakovu. PasiraÅ¡ydamas laidavimo įsipareigojimÄ ieÅ¡kovas buvo visiÅ¡kai tikras, kad skolininkas yra užtikrinęs kredito grÄ Å¾inimÄ prekių ir atsargų hipoteka 75 000 Lt (21 721,50 eurų), o UAB „Invega“ suteikusi garantijÄ 179 500 Lt (51 986,80 eurai). Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovas sutiko pasiraÅ¡yti banko pateiktÄ laidavimo sutartį, kurios 3.2 punktas numato, kad Laiduotojas atsako Bankui ta pačia apimtimi, kaip ir Kredito gavėjas - už visų Mokėjimų sumokėjimÄ Bankui.2011-04-27 įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo                      UAB „Veiverita“.

Skolininkui savo pareigos atsiskaityti pagal kredito sutartį pilnai neįvykdžius, Kauno apygardos teismas 2012-05-30 sprendimu civ. byloje Nr. 2-956-510/2012 iÅ¡ ieÅ¡kovo ir                        R. K. laidavimo sutarčių pagrindu solidariai priteisė banko naudai 364 877,04 Lt                            (105 675.70 eurų). Laidavimo sutarties pakeitimo klausimas nurodytoje byloje nagrinėtas nebuvo. Kauno apygardos teismo 2012-05-30 sprendimo civ. byloje Nr. 2-956­-510/2012 iÅ¡vados apie                  UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ suteiktÄ garantijÄ ir Å¡ios garantijos teisinį vertinimÄ paaiÅ¡kėjo tik įsiteisėjus minėtam teismo sprendimuiUAB „Invega“ formaliu pagrindu atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus pagal suteiktÄ garantijÄ banko naudai dėl 179 500 Lt (51 986,80 eurų).

Faktinės aplinkybės dėl UAB „Invega“ atsisakymo pagrindo mokėti sutartimi prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ dengti pusę kredito sumos bei neteisingo buhalterinės apskaitos dokumentų įforminimo UAB „Veiverita“, paaiÅ¡kėjo gerokai vėliau po ginčo laidavimo sutarties sudarymo. Å ios aplinkybės visiÅ¡kai nepriklausė nuo ieÅ¡kovo, jis jų negalėjo numatyti bei kontroliuoti. IeÅ¡kovas buvo pagrįstai visiÅ¡kai įsitikinęs, kad skolininko atsargos įkeistos, o UAB „Invega“ skolininkui negrÄ Å¾inus paskolos pusę kredito sumos bus padengta UAB „Invega“ lėšomis.

Žinodamas Å¡ias aplinkybes laidavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas tokios didelės rizikos (laidavimo visai kredito sumai) nebÅ«tų prisiėmęs. Tokiu bÅ«du po laidavimo sutarties sudarymo paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, kurių ieÅ¡kovas negalėjo numatyti bei kontroliuoti, laidavimo įsipareigojimo įvykdymas ieÅ¡kovui ženkliai pasunkėjo. Atsižvelgdamas į tai bei į siekį iÅ¡saugoti sutartinius santykius, atitinkančius tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ bei remiantis LR CPK 6.204 str. ieÅ¡kovas                2015-12-21 pasiÅ«lė keisti Laidavimo sutarties Nr. 07-148269-LA2 3.2 punktÄ iÅ¡dėstant jį taip:

                „3.2. Laiduotojas atsako Bankui ta pačia apimtimi, kaip ir Kredito gavėjas - už visų Mokėjimų sumokėjimÄ Bankui, bet ne didesne suma, kaip 27 623,10 eurų.“ Tačiau atsakovas keisti sutartį atsisakė, nurodydamas, kad dės pastangas ir reikalaus iÅ¡ UAB „Invega“ įsipareigojimų vykdymo. Tokiu bÅ«du sudarydamas įspÅ«dį, kad pirma bus bandoma atgauti bent dalį kredito sumos iÅ¡ Å¡ios įmonės, atsakovas sudarė sÄ lygas, jog gavęs tokį atsakymÄ ieÅ¡kovas nesikreipė į teismÄ dėl sutarties pakeitimo.

Tačiau atsakovas ėmėsi ne savo nurodytų veiksmų prieÅ¡ UAB „Invega“, o į antstolį dėl visos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo. IÅ¡ieÅ¡kojimo procese atsakovas kreipėsi į teismÄ , kad bÅ«tų nustatyta skolininko turto dalis, kas akivaizdžiai paneigia atsakovo deklaruotus kitus kredito gavėjo prievolių pagal sutartį tinkamo įvykdymo bÅ«dus. Todėl ieÅ¡kovas priverstas kreiptis į teismÄ dėl laidavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo.PraÅ¡omos nustatyti laidavimo sumos dydis yra paskaičiuotas remiantis Kauno apygardos teismo 2012-05-30 sprendimu civ. byloje Nr. 2-956-510/2012 priteista reikalavimo suma (105 675.70 eurų) banko naudai, atskaičius UAB „Invega" garantijos sumÄ 51 986,80 eurų ir banko naudai įkeistų atsargų, kurios buvo parduotos už 26 065,80 eurų, sumas (105 675,70 - 51 986,80­26 065,80=27 623,10).Laidavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo silpnoji Å¡alis, kuri neturėjo jokios realios galimybės nei įtakoti sutarties turinį nei savo įsipareigojimų apimtį, o tik arba sudaryti sutartį arba ne, nes laidavimo sutarties sudarymas buvo bÅ«tina kredito sutarties sÄ lyga.

Laidavimo sutartyje pirma nurodytos užtikrinimo priemonės – atsargų, lėšų sÄ skaitoje įkeitimas bei Invegos garantija – ieÅ¡kovui atrodė pakankamos, kad likusiÄ rizikÄ jis galėtų prisiimti asmeniÅ¡kai.Atsakovas „Swedbank“, AB, su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį bei triplike nurodė, jog įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-956-510/2013 buvo pradėtas priverstinis priteistos skolos iÅ¡ IeÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas.

Minėtu įsiteisėjusiu sprendimu iÅ¡ IeÅ¡kovo priteista skola pagal tÄ pačiÄ laidavimo sutartį, kuriÄ IeÅ¡kovas pageidauja pakeisti. Taigi, savo ieÅ¡kiniu IeÅ¡kovas siekia pakeisti teismo jau nustatytÄ IeÅ¡kovo ir Atsakovo teisinį santykį, o tÄ padaryti ieÅ¡kinio teisenos tvarka pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį nėra teisinės galimybės.Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka peržiÅ«rėdamas apskųstÄ Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-956-510/2013 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal               UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pateiktÄ smulkaus ir vidutinio verslo garantijÄ Nr. 01497               UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsakomybė subsidiari.

Teismas konstatavo, kad Atsakovas turi teisę kreiptis į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ tik tuo atveju, jeigu nepavyks skolos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kitų skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių, t.y. UAB „Veiverita“ įkeisto turto vertės ir R. K. bei IeÅ¡kovo. Taigi ieÅ¡kovas visada žinojo, kad Atsakovas galės pasinaudoti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ tik tuo atveju, jeigu priverstine tvarka realizavus visÄ IeÅ¡kovo turtÄ , pirmoji               UAB „Veiverita“ suteiktos paskolos dalis nebus grÄ Å¾inta.

Dėl minėtos priežasties atmestini IeÅ¡kovo teiginiai, kad po ginčo laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo taip pasikeitė aplinkybės, kurių IeÅ¡kovas negalėjo kontroliuoti, kad jų pasikeitimas suteikia teismui pakeisti laidavimo sutartį, pagal kuriÄ IeÅ¡kovo ir Atsakovo nebesieja jokie teisiniai santykiai.IeÅ¡kovas 2009 m. rugsėjo 29 d. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 07-148269-LA2, kuria buvo įformintas 2007 m. gruodžio 19 d. Laidavimo sutarties Nr. 07-148269-IN-LA2 pakeitimas. 2009 m. rugsėjo 29 d.

Laidavimo sutarties Nr. 07-148269-LA2 pasiraÅ¡ymo metu jau buvo įvykusios visos aplinkybės, dėl kurių UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ vėliau atsisakė mokėti garantinę iÅ¡mokÄ (kuri, kaip minėta, visiÅ¡kai nebÅ«tų turėjusi įtakos IeÅ¡kovo teisėms ir pareigoms Atsakovo atžvilgiu, nes bÅ«tų iÅ¡mokėta tik po viso IeÅ¡kovo turto realizavimo).UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iÅ¡duota garantija užtikrino tik pirmosios                            UAB „Veiverita“ suteikto kredito dalies grÄ Å¾inimÄ , t.y.

UAB „Veiverita“ kredito sumai sumažėjus iki 51 986,79 eurų (103 973,58 eurų suteikto kredito suma / 2) UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ įsipareigojimai bÅ«tų pasibaigę ir UAB „Veiverita“ suteikto kredito grÄ Å¾inimas bÅ«tų užtikrintas tik   UAB „Veiverita“ turto įkeitimu ir R. K. bei IeÅ¡kovo laidavimais.Ginčo laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu (2007 m. gruodžio 19 d.) nei viena                              UAB „Veiverita“ suteikto kredito užtikrinimo priemonė, su kurios ydingumu IeÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , dar nebuvo pateikta - UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantija Nr. 01497 buvo iÅ¡duota tik 2007 m. gruodžio 20 d., o UAB „Veiverita“ turto įkeitimo lakÅ¡tas, identifikacinis kodas 02220080000843, buvo pasiraÅ¡ytas tik 2008 m. sausio 11 d.

Kredito sutarties 2.5 punkte taip pat buvo nurodyta, kad Kredito sutarties 2.4 punkte nurodytų                   UAB „Veiverita“ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių pateikimo terminas yra 2008 m. sausio        17 d. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčo laidavimo sutarties pasirašymo metu Ieškovas galėjo įvertinti kitų UAB „Veiverita“ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir jų vertę.Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčo laidavimo sutartis turi būti pakeista ir dėl to, jog                 UAB „Veiverita“ netinkamai apskaitė Atsakovui įkeistas prekių atsargas, ir dėl to dalis lėšų, gautų pardavus netinkamai apskaitytas UAB „Veiverita“ prekių atsargas nebuvo pervesta įkaito turėtojui,              t.y. atsakovui.

IeÅ¡kovas dalyvavo UAB „Veiverita“ bankroto byloje ir galėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl UAB „Veiverita“ valdymo organų ir/ar kitų asmenų veiksmų, dėl kurių įkaito turėtojas, pasak IeÅ¡kovo, iÅ¡ įkeisto turto vertės gavo mažiau lėšų, nei turėjo gauti, tačiau to nedarė. IeÅ¡kovas buvo                             UAB „Veiverita“ akcininkas ir tapęs solidariai atsakingu už UAB „Veiverita“ prievoles pagal Kredito sutartį, privalėjo imtis priemonių kad UAB „Veiverita“ tinkamai vykdytų prisiimtus įsipareigojimus bei iÅ¡saugotų visÄ Ä¯keistÄ turtÄ .

IeÅ¡kovas, bÅ«damas UAB „Veiverita“ akcininku, turėjo galimybę gauti visÄ detaliÄ informacijÄ apie UAB „Veiverita“ veiklÄ , gauti ir iÅ¡analizuoti finansinę atskaitomybę, ir esant neatitikimams imtis atitinkamų priemonių padėčiai iÅ¡taisyti.IeÅ¡kovas, skaičiuodamas laidavimo sumÄ , kuria norėtų apriboti savo atsakomybę                            (27 623,10 eurų), netinkamai aiÅ¡kina UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsakomybės atsiradimo momentÄ ir atsakomybės ribas.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ įsipareigojimas iÅ¡mokėti garantinę iÅ¡mokÄ atsiranda tik po to, kai realizuojamos kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės ir Å¡iuo konkrečiu galiojo iki to momento, kol UAB „Veiverita“ įsipareigojimai nebÅ«tų sumažinti iki 51 986,79 eurų sumos. Todėl, UAB „Veiverita“ negrÄ Å¾into kredito suma pirmiausia bÅ«tų sumažinta 26 065,80 eurų suma, gauta realizavus įkeistÄ turtÄ , ir tik vėliau UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ bÅ«tų svarsčiusios dėl garantinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, kuriÄ iÅ¡mokėjus UAB „Veiverita“ bet kokiu atveju nebÅ«tu sumažėję daugiau nei iki 51 986,79 (paprasčiausiai bÅ«tų iÅ¡mokėta mažesnė garantinė iÅ¡moka).

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad jis nebÅ«tų sudaręs sutarties, jeigu bÅ«tų žinojęs visas aplinkybes. IeÅ¡kovas buvo vienas iÅ¡ akcininkų ir nebuvo direktoriumi, todėl negalėjo daryti įtakos finansinei atskaitomybei. Aplinkybės, kad sutartis sudaryta su įmonės garantija bei yra įkeistas likvidus turtas nulėmė sutarties sudarymÄ . Bankas nieko nepaaiÅ¡kino, ieÅ¡kovas įkeitimo lakÅ¡to neskaitė. 27623 Eur ieÅ¡kovas bÅ«tų pajėgus apmokėti.

Teismo posėdyje atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad UAB „Invega“ turtas buvo netinkamai apskaitytas, dėl ko nukentėjo banko interesai. Visas neaiÅ¡kias aplinkybes ieÅ¡kovas galėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti sutarties pakeitimo metu. Teismas negali priverstinai atsakovÄ Ä¯pareigoti keisti sutartį. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje nėra ginčo dėl Å¡ių faktinių aplinkybių: 2007 m gruodžio 19 d. UAB „Veiverita“ ir AB bankas „Hansabankas“ (atsakovo tuometinis pavadinimas) sudarė kredito sutartį Nr. 07-148269-IN, kurios pagrindu bankas įsipareigojo suteikti įmonei 359 000 litų (103 973,59 eurų) sumos kreditÄ .

Sutarties 2 str. „Pagrindinės kredito sÄ lygos“ 2.4. p. numatė Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymo užtikrinimÄ , konkrečiai:visų apyvartoje esančių Kredito gavėjo prekių atsargų, kurių balansinė vertė Sutarties galiojimo laikotarpiu negali bÅ«ti mažesnė, kaip 75 000 litų (21 721,50 eurų), įkeitimu;visų esamų ir bÅ«simų lėšų Kredito gavėjo sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje Hansabanke, banko kodas 73000, įkeitimu;UAB „Invega" garantija ne mažiau kaip 50 proc. nuo suteikiamo kredito sumos;T.

P. a. k. (duomenys neskelbtini) laidavimu;R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) laidavimu.Pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija Nr. 01497; UAB „Veiverita“ nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu, R. K. laidavimu bei ieÅ¡kovo T. P. laidavimu pagal 2007-12-19 Laidavimo sutartį su pakeitimais ir papildymai (2009-09-29).2011-04-27 įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo                      UAB „Veiverita“. 2012-05-30 Kauno apygardos teismo sprendimu c.b.

Nr. 2-956-510/2013 iÅ¡ R. K. ir ieÅ¡kovo ginčo laidavimo sutarties pagrindu solidariai buvo priteista 105 675,69 Eur suma, procesinės palÅ«kanos bei bylinėjimosi iÅ¡laidos. Byloje esantis ieÅ¡kovo atsiliepimas į ieÅ¡kinį minėtoje byloje patvirtina, kad ieÅ¡kovas grindė savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu ir tomis aplinkybėmis, jog pirmiausiai kreditorius turi pasinaudoti kitomis užtikrinimo priemonėmis pagal sutarties sÄ lygas. Minėtoje byloje buvo konstatuota, kad pagal UAB „Investicijos ir verslo garantija“ pateiktÄ garantijÄ jos atsakomybė yra subsidiari.

Taip pat minėtoje byloje buvo nustatyta, kad garantija buvo iÅ¡duota tam, kad                    UAB „Veiverita“ galėtų gauti paskolÄ . IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje sutarties pakeitimo pagrįstumÄ grindžia CK 6.204 str. 3 d., t.y. kai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis dėl minėto straipsnio 2 d. numatytų aplinkybių, kurios iÅ¡ esmės pakeičia Å¡alių pusiausvyrÄ . IeÅ¡kovas tokioms aplinkybėms priskiria tai, kad UAB „Invega" nevykdo garantinių įsipareigojimų, taip pat, kad BUAB „Veiverita“ netinkamai įformino buhalterinėje apskaitoje atsargas, dėl ko įmonės turtas buvo parduotas ir paskirstytas tarp pirmosios esmės kreditorių, o ne hipotekos kreditoriaus naudai.

IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ios aplinkybės atsirado vėliau - atsakovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį Kauno apygardos teisme dėl skolos priteisimo bei ieÅ¡kovo atstovei susipažinus su bankroto byloje esančia medžiaga. IeÅ¡kovas nurodė, jog savo galimybes dengti skolininko kreditÄ pagal laidavimo sutartį siejo visų pirmÄ su UAB „Invega“ garantija ir su paties skolininko įkeistomis atsargomis. Atsižvelgus į tai, kad Å¡ioje byloje ir Kauno apygardos teismo c.b. Nr. 2-956­-510/2012 byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių dalykai nėra tapatÅ«s (nurodytoje byloje buvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl skolos priteisimo, Å¡ioje byloje – dėl sutarties pakeitimo), taip pat skiriasi iÅ¡ reikalavimų pagrindai (nurodytoje byloje buvo paskaičiuota skola pagal kredito ir laidavimo sutartį, o Å¡ioje byloje praÅ¡oma pakeisti laidavimo sutartį), nėra pagrindo spręsti, jog tokiu atveju Å¡i byla turi bÅ«ti nutraukta pagal CPK 293 str.

 Atmestini ieÅ¡kovo argumentai, jog UAB „Invega“ atsisakymas vykdyti garantinius įsipareigojimus pažeidė Å¡alių pusiausvyrÄ . IÅ¡ LR Ūkio ministerijos 2001-10-29 įsakymu Nr. 322 patvirtintų „Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatų“ 15 punkto aiÅ¡kiai matyti, kad pagal suteikiamÄ garantijÄ bendrovės atsakomybė yra subsidiari. Taigi, UAB „Invega“ atsisakymas vykdyti garantinius įsipareigojimus neturėjo jokios įtakos ieÅ¡kovo teisėms, o aplinkybė apie Å¡ios bendrovės atsakomybės rūšį buvo aiÅ¡kiai nurodyta garantijos sÄ lygose, su kuriomis ieÅ¡kovas, esant pageidavimui, turėjo galimybę susipažinti.

Vien tai, kad ieÅ¡kovas buvo kitos nuomonės apie garanto atsakomybės rūšį, neįrodo, jog Å¡ios aplinkybės neturėjo bÅ«ti žinomos ieÅ¡kovui jau sudarant laidavimo sutartį. Kita vertus, ginčo laidavimo sutarties sudarymo momentu nei viena prievolių užtikrinimo priemonė atsakovui dar nebuvo pateikta, todėl aplinkybių apie kitas prievolių užtikrinimo priemones, jų vykdymÄ , laidavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas negalėjo vertinti. Pažymėtina, kad, jei ieÅ¡kovui nebuvo pakankamai aiÅ¡ki sÄ lyga dėl prievolių užtikrinimo priemonių pobÅ«džio ar apimties, ieÅ¡kovas galėjo visus neaiÅ¡kumus iÅ¡siaiÅ¡kinti iÅ¡ karto po sutarties sudarymo arba 2009-09-29 sudarydamas Laidavimo sutarties pakeitimÄ , kuomet jau buvo įvykdytos sÄ lygos dėl prievolių įvykdymo suteikimo.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, laiduodamas už UAB „Veiverita“, buvo Å¡ios įmonės akcininku, sutartį sudarė verslo tikslais, todėl, neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų svarbių aplinkybių, jis nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, kuo pasiekoje dėl savo netinkamų veiksmų prisiėmė neigiamų padarinių rizikÄ . Be to, minėtoje Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje teismas konstatavo, kad garantija buvo iÅ¡duota tam, kad UAB „Veiverita“ galėtų gauti paskolÄ , o ne tam, kad UAB „Veiberita“ ir ieÅ¡kovui verslo nesėkmės atveju sumažėtų skolos naÅ¡ta.

Taigi, Å¡i garantija jokios įtakos ieÅ¡kovo valiai sudaryti laidavimo sutartį neturėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, jog kredito sutartyje yra tiesiog iÅ¡vardintos visos kredito užtikrinimo priemonės, tačiau sÄ lygų, kurioms esant ieÅ¡kovas turėtų pagrįstai manyti, jog bÅ«tent tokiu eiliÅ¡kumu ateityje bus vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, sutartyje nėra aptarta. Taigi, garantijos prievolių vykdymo aplinkybės neturėjo įtakos ieÅ¡kovo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį vykdymui ir nepažeidžia sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros.

Taip pat atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, jog nežinojimas apie UAB „Veiverita“ buhalterinės apskaitos vedimo aplinkybes gali bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas pakeisti sutartį. Kadangi ieÅ¡kovas buvo UAB „Veiverita“ akcininku, taip pat dalyvavo ir įmonės bankroto byloje, todėl turėjo galimybę kontroliuoti ir gauti visÄ informacijÄ apie įmonės finansinę atskaitomybę, apie prekių atsargų, kurios buvo įkeistos bankui, buhalterinį įforminimÄ . Vien tai, kad ir atsakovas dalyvavo bankroto byloje ir turėjo galimybę susipažinti su įmonės finansine padėtimi, nesudaro pagrindo spręsti, jog tokiu atveju buvo pažeista laidavimo sutarties Å¡alių interesų pusiausvyra.

Kita vertus, sudarydamas verslo tikslais laidavimo sutartį su atsakovu, ieÅ¡kovas, prisiimdamas solidariÄ atsakomybę ir rizikÄ atsakyti visos kredito sumos dydžiu, taip pat prisiėmė ir rizikÄ , kad UAB „Veiverita“ nevykdys savo sutartinių įsipareigojimų. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės apie atsakovo 2011-06-16 kreipimÄ si į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl garantijos iÅ¡mokos neįrodo jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nes tol, kol neiÅ¡naudotos visos kitos užtikrinimo priemonės, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijos iÅ¡mokėti neprivalėjo, tačiau turėjo teisę (tÄ pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-16 nutartyje, nagrinėdamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo sprendimÄ c.b.

Nr. 2-956­-510/2012). Taigi, toks kreipimasis neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje.    Esant nustatytoms aplinkybėms, darytinais iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas neįrodė CK 6.204 str. numatytų aplinkybių, todėl atmestinas. 2016-11-10 teismo nutartimi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovui buvo atidėtas 1556 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo. Kadangi Å¡iuo sprendimu ieÅ¡kinys atmestinas, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteistina 1556 Eur žyminio mokesčio dalis.

 Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. P. valstybės naudai 1556 Eur žyminio mokesčio. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ parduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                         Jelena Å iÅ¡kina