382f6fb6-bfcb-48dd-a33f-65bc0a5baa56 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. N1-161-800/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31092-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.2.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 10 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Artūrui Juknevičiui, (vaizdo nuotolinės konferencijos būdu), dalyvaujant kaltinamajam E. Š. (vaizdo nuotolinės konferencijos būdu), jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui, įstatyminei atstovei V.

Å ., nukentėjusiajam J. K., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistei G. J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pradinio iÅ¡silavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Teismas nustatė: E. Å . 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini), tyčia pro neužrakintas gyvenamojo namo duris įsibrovęs į J. K. gyvenamojo namo vidų, pagrobė ant muzikinio centro po rankÅ¡luosčiu padėtas dvi pinigines kupiÅ«ras po 50 eurų ir 5 pinigines kupiÅ«ras po 20 eurų, viso 200 eurų, tokiu bÅ«du nukentėjusiajam J. K. padarydamas 200 eurų turtinę žalÄ . Kaltinamasis E. Å ., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino iÅ¡ dalies.

PaaiÅ¡kino, kad prisimena įvykį, jis buvo rugpjūčio 2 dienÄ . PrieÅ¡ nueinant pas nukentėjusįjį, buvo susitikęs su broliu ir draugeliu. Neatsimena, ar jie ėjo kartu su juo. Nukentėjusįjį susitiko prie knygyno ir jis pasakė, kur gyvena, nes norėjo iÅ¡ jo nusipirkti dviratį, nors neturėjo pinigų. Nuėjo į nukentėjusio namus kartu su nukentėjusiuoju, ketindamas apžiÅ«rėti dviratį ir nemokamai parÅ«kyti. Matė, kad ant muzikinio centro stovėjo pinigai, kuriuos paėmė ir įsidėjo į kiÅ¡enę, bet jokios piniginės neėmė.

Nieko nesakė nukentėjusiajam apie pinigų iÅ¡keitimÄ . Sakė nukentėjusiajam, kad gali nulėkti iki draugelio ir pas jį iÅ¡keisti pinigus. Nukentėjusysis parodė savo pinigus, kad gali iÅ¡keisti pinigus jeigu reikia, tuomet paaiÅ¡kino jam, kad jam reikia iki „SEB“ bankomato, kad galėtų iÅ¡sigryninti pinigus iÅ¡ kortelės. Įėjo į namÄ kartu su nukentėjusiuoju. Savo pinigų neturėjo. Po pinigų paėmimo nerodė draugams, kad turi paimtus pinigus. Jam reikėjo pinigų tiesiog, nenori sakyti kam.

Dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio 200 Eur turtinės žalos atlyginimo sutinka, bet dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes jam jos nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu neigė Å¡itÄ faktÄ , nes neatsiminė. Nukentėjusysis J. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad rugpjūčio 2 dienÄ jis buvo prie gėlių salono, ėjo pirkti gėlių laidotuvėms ir tuomet prie jo priėjo E. ir dar du jo draugai, klausė, ar turi parduoti dviratį. Paprašė jo telefono numerio, sakė, kad kai bus namuose, jam paskambins, kad ateitų apžiÅ«rėti dviratį.

Grįžus namo, jam paskambino. Kaltinamasis pasakė, kad bus už 10 minučių. Atėjo trise. Kaltinamojo draugai atsisėdo lauke ant kaladžių, o jis su E. nuėjo į sandėliukÄ parodyti Å¡iam dviratį. Po to atėjo vienas draugas, taip pat apžiÅ«rėjo dviratį. E. paklausė, kur yra tualetas, jam pasakė, kad lauke. Kai prasidėjo kalba apie pinigus, jie užėjo į namo vidų. Paėmė pinigus nuo muzikinio centro, nes reikėjo E. pakeisti pinigų. E. draugai toliau sėdėjo ant kaladžių, kartu į namÄ nėjo.

Vėliau išėjo atgal iÅ¡ kambario į sandėliukÄ . E. nuėjo į tualetÄ , o jis liko sandėliuke prie dviračio. Atėjęs E. į sandėliukÄ pasakė, kad ims dviratį, kai išėjo iÅ¡ sandėliuko, jo draugų kieme jau nebebuvo. E. paprašė duoti dviratį, kad jis nuvyktų iÅ¡sikeisti pinigų. Jam davė senÄ dviratį ir Å¡is iÅ¡važiavo. Tuomet nuėjo į kambarį ir atėjęs neberado pinigų ant muzikinio centro. IÅ¡kart paskambino policijai ir atvyko pareigÅ«nai.

KitÄ dienÄ nuvykęs į F. V. gatvę, pamatė savo senÄ dviratį numestÄ Ä¯ krÅ«mus. Pravažiavo pro jį, apžiÅ«rėjo, siekdamas įsitikint, ar ten tikrai jo dviratis. Sustojęs prie muziejaus paskambino policijai ir pranešė, kad rado savo duotÄ dviratį. Byloje reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį. Jis yra invalidas, jam blogai su sveikata. Po įvykio paliko spaudimas, paguldė į ligoninę. Å is įvykis pagreitino procesÄ dėl operacijos, patyrė Å¡okÄ ir susinervino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), gauna socialinę paÅ¡alpÄ 125 eurus.

Buvo susitaupęs 200 eurų, kuriuos laikė kambaryje, ant muzikinio centro, po mėlynos spalvos medžiaginiu rankšluosčiu. 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 12.30 val., Prienų mieste, prie šviesoforo, sutiko tris nepažįstamus vaikus apie 13-14 metų amžiaus, kurie paklausė, ar jis neparduoda dviračio ir vienas iš jų davė telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems atsakė, kad turi namuose dviratį, kurį gali parduoti už 50 eurų. Grįžęs namo, paskambino minėtu numeriu ir už kelių minučių pas jį atėjo minėti trys vaikai.

Kai vaikai atėjo, jis buvo lauke, sėdėjo ant suoliuko. Jis atrakino sandėliukÄ ir parodė dviratį. Tada vaikas, kuris jam buvo matytas, pasakė, kad reik iÅ¡ Å¡imto eurų grÄ Å¾os. Jis nuėjo į kambarį ir iÅ¡ minėtos vietos paėmęs du po 50 eurų, parodė tam vaikui, kad gali pakeisti. Tada pasakė, kad neturės pakeisti 500 eurų. Vaikinas pasakė, kad su dviračiu nuvažiuos iki namų ir pas tėvus pasikeis 500 eurų. Å is vaikas buvo įėjęs su juo į kambarį ir matė, iÅ¡ kur jis paėmė pinigus.

Po to, jis su juo išėjo į laukÄ , jam nedavė parduodamo dviračio, o pasiÅ«lė lauke stovėjusį senÄ dviratį. Kai jo paklausė, kur kiti vaikai, Å¡itas atsakė, kad jų jau nėra. Jis su minėtu dviračiu iÅ¡važiavo. Pats jam leido važiuoti Å¡iuo dviračiu ir dėl to pretenzijų neturi. Minėtas vaikas jam pinigų nerodė, jis nežino, ar vaikas su savimi turėjo pinigus. Kai tas vaikas iÅ¡važiavo, jis nuėjo į kambarį ir pamatė, kad nėra minėtoje vietoje pinigų, todėl paskambino 112.

Minėtų vaikų nepažįsta, tik tÄ vienÄ , kur daugiausiai su juo bendravo, kelis kartus matęs Prienuose, galėtų jį atpažinti. Jis Å¡viesiais plaukais, turi nedidelę kaselę, apie 165 cm. Å«gio, apie 13-14 m amžiaus. Kitų dviejų tiksliai apibÅ«dinti negali (t.1, b. l. 7-10). Papildomų apklausų metu nukentėjusysis J. K. parodė, kad iÅ¡ savo gaunamų pinigų buvo susitaupęs ir savo namuose laikė viso 200 eurų, iÅ¡ kurių dvi kupiÅ«ros buvo po 50 eurų ir penkios kupiÅ«ros po 20 eurų.

Pinigus laikė vienoje vietoje, t.y. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ant stalo padėto muzikinio centro, po mėlynos spalvos rankÅ¡luosčiu, kuriuo buvo uždengęs pinigus. Gyvena vienas. 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 12.30 val., Vytauto gatvėje, Prienuose, netoli Å¡viesoforo sutiko tris vaikus. Jų nepažįsta, yra matęs keletÄ kartų Prienuose. Vienas iÅ¡ jų buvo aukÅ¡tas, ant galvos dėvėjo gobtuvÄ , kokiais drabužiais dėvėjo, neįsidėmėjo, taip pat kitų veido bruožų visai neįsidėmėjo, jis su juo nebendravo.

Kitas vaikas buvo mažiausias, o dar kitas buvo vidurinio Å«gio ir buvo Å¡viesių plaukų su tokiais Å¡viesiais ilgais sumestais į galÄ plaukais, kaip ilgesne plaukų sruoga, panaÅ¡iai kaip plaukų kasa. Tas mažiausio Å«gio vaikas su juo visai nekalbėjo. Jį užkalbino vidurinio Å«gio vaikas, kurį žino iÅ¡ matymo, ne kartÄ matęs Prienų mieste. Žino šį vaikinÄ , yra jį įsidėmėjęs, jis apie 165 m. Å«gio, Å¡viesių ilgesnių plaukų, vidutinio kÅ«no sudėjimo.

Jis įsidėmėjo šio vaikino bendrus veido bruožus, todėl jį galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų. Mažiausio ūgio vaiko neįsidėmėjo, su juo visai nebendravo, jis su juo nekalbėjo, todėl jo atpažinti negalėtų. Vidurinio ūgio vaikas galėtų būti apie 14 metų amžiaus. Jie visi buvo be dviračių ir riedlenčių. Tas vidurinio ūgio vaikas, kurį jis dažnai matydavo mieste, važinėjantį mažo dydžio dviračiu, jį užkalbino paklausdamas, ar jis turi parduoti dviratį.

Atsakė, kad turi pardavimui dviratį už 50 eurų. Bendravo tik vidurinio ūgio vaikas, kuris pasakė, kad nori apžiūrėti dviratį, kurį ir nupirktų iš jo. Šiam vaikui atsakė, kad eina į laidotuves, grįš namo vėliau. Užėjo į gėlių parduotuvę, o tie trys vaikai liko lauke. Kai išėjo iš gėlių parduotuvės, jam tas vidurinio ūgio vaikas, jeigu gerai pamena, buvo užrašęs ant lapelio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), liepė jam šiuo numeriu paskambinti, kai grįš iš laidotuvių namo.

Maždaug už gero pusvalandžio parėjo namo, atsirakino duris ir iÅ¡kart paskambino to vaiko duotu telefono numeriu jam praneÅ¡damas, kad grįžo namo ir gali jis ateiti apžiÅ«rėti dviračio. Neklausė, ar jis turi pinigų dviračio pirkimui. Maždaug po 10 min. į kiemÄ atėjo tie patys trys vaikai. Su juo bendravo tas vidurinio Å«gio vaikas, kiti tik buvo Å¡alia, jis su jais nebendravo. Tie du vaikai, t. y. žemiausio ir aukščiausio Å«gio atsisėdo kieme ant medinių kaladžių ir sėdėjo.

Su juo bendravo tik vidurinio ūgio vaikas. Jam jis savo vardo nesakė. Jis vidurinio ūgio vaikui parodė ūkiniame pastate dviratį. Dviratį apžiūrėjo vidurinio ūgio vaikas, buvo atėjęs pažiūrėti ir aukščiausio ūgio vaikas, kuris atsisėdo ant dviračio ir pasakė, kad geras dviratis ir išėjo iš ūkinio. Vidurinio ūgio vaikas jo paklausė, ar jis turi jam pakeisti 100 eurų. Jis atsakė, kad turi. Su vidurinio ūgio vaiku, t. y. dviese įėjo į jo gyvenamojo namo kambarį.

Kiti du vaikai sėdėjo kieme, jie visai nieko nedarė. Namo kambaryje, jis, įėjęs į kambarį, pakėlė nuo muzikinio centro mėlynos spalvos rankÅ¡luostį, po kuriuo laikė 200 eurų. Å is vaikas matė visus jo turimus pinigus ir kur jis juos laiko. Jis parodė jam savo pinigus, bet tas vaikas jam atsakė, kad jis neturės jam grÄ Å¾os ir važiuoja pasikeisti 500 eurų kažkur pas tėvus. Pinigų jis jam nedavė, visi jo 200 eurų liko stovėti toje pačioje vietoje ant muzikinio centro po rankÅ¡luosčiu.

Su vidurinio Å«gio vaiku išėjo iÅ¡ namo į Å«kinį pastatÄ prie dviračio. Tie du kiti sėdėjo kieme. Tas vidurinio Å«gio vaikas jam su juo bendraujant Å«kiniame pastate jo paklausė, kur yra WC. Išėjęs iÅ¡ Å«kinio pastato, jam parodė, kad kieme prie Å¡uns yra lauko WC. Vaikas nuėjo link WC, o jis sugrįžo į Å«kinį pastatÄ , kažkÄ darė. Tas vidurinio Å«gio vaikas užtruko gal apie 5-10 min. Kol jis buvo Å«kiniame pastate, nematė, kÄ jo kieme darė minėti vaikai.

Namo lauko durys buvo neužrakintos. Kai tas vidurinio Å«gio vaikas sugrįžo į Å«kinį ir jie kartu su juo dviese išėjo į kiemÄ , tų kitų dvejų vaikų nebuvo. Paklausė vidurinio Å«gio vaiko, kur jo draugai. Jis atsakė, kad išėjo. Tas vidurinio Å«gio vaikas jo paprašė jam paskolinti dviratį, kad jis galėtų nuvažiuoti atvežti pinigų už dviratį. Jis jam pasakė, kad to dviračio, kur pardavinėjo, neduos, nebent gali duoti moteriÅ¡kÄ , kuris stovėjo kieme.

Vaikas paėmė tÄ jo duodamÄ jam dviratį ir iÅ¡važiavo. Jis gal po 15 min. vaikščiodamas sugalvojo pažiÅ«rėti, ar yra jo pinigai. Tas vaikas jau buvo iÅ¡važiavęs jo dviračiu. Nuėjo į kambarį ir pamatė, kad pavogti jo 200 eurų, kuriuos jis laikė ant muzikinio centro po rankÅ¡luosčiu, vėliau apsižiÅ«rėjo, kad pavogta ir jo dvi bevertės labai senos piniginės, kurių viena buvo rudos spalvos tuščia, kita juodos spalvos vyriÅ¡ka, nedidelė, kurioje buvo jo asmens tapatybės kortelė ir SWEDBANK banko mokėjimo kortelė, ant kurios banko sÄ skaitoje buvo tik 2 eurai.

Suprato, kad jo pinigus pavogė tas vidurinio Å«gio vaikas, kuris ten viskam vadovavo. Vidurinio Å«gio vaikÄ jis gali atpažinti iÅ¡ bendrų veido bruožų, tokio lyg apvalaus ir truputį pailgo veido, kÅ«no sudėjimo. Dėl pinigų vagystės jam padaryta 200 eurų žala, dėl piniginių ir asmens tapatybės kortelės žala nepadaryta. Asmens tapatybės kortelę pasidarė naujÄ pagal jam suteiktas lengvatas nemokamai. Dėl banko mokėjimo kortelės padaryta 2 eurų žala. Dviratį jis rado numestÄ Prienuose, F.

MartiÅ¡iaus gatvėje. Dėl padarytos žalos atlyginimo reikÅ¡ civilinį ieÅ¡kinį (t.1, b. l. 19-24). Liudytojas E. Å . apklaustas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo nepažįsta. Neatsimena aplinkybių, žino, kad viskas dėl kažkokio dviračio. Ä®vykis mano buvo vasarÄ , tikslesnio laiko neprisimena. Ėjo mieste, pamatė diedukÄ su dviračiu. Ėjo trise: jis, brolis, draugas P. Kažkuris iÅ¡ jų priėjo prie dieduko. Jam pasakė, kad diedukas paskambins ir nueisi pas jį į namus, jie kalbėjosi apie dviratį, tikriausiai jie norėjo pirkti.

Nesigilino, ėjo kartu tiesiog, kad eiti. Vėliau nuėjo iki namų, tuomet paskambino senjoras į jo telefonÄ ir pranešė, kad jis namuose ir galima ateiti apžiÅ«rėti dviračio. Atėję į kiemÄ prisėdo, prisidegė cigarečių, kurias davė nukentėjusysis, o brolis kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Pakvietė ir jį apžiÅ«rėti dviračio, jis pasakė, kad jam nereikia to dviračio ir jis su draugu išėjo iÅ¡ kiemo. Nežino, kada vėliau susitiko, tikslaus laiko nežino, bet susitiko po 20 minučių, brolis nepirko dviračio.

Brolis jam nepasakojo, kas įvyko, tik pasakė, kad turi pinigų. Grįžus namo brolis pasakė, kad turi pinigų, kokiÄ sumÄ turėjo, nežino, nematė. Mano, kad brolis galėjo turėti pinigų iki įvykio, iÅ¡ kur, nežino. Jam brolis sakė, kad pasiėmė pora cigarečių iÅ¡ nukentėjusiojo, kad su juo kalbėjosi apie dviratį, pasiėmė jo kitÄ dviratį ir iÅ¡važiavo namo. Gerai įvykio aplinkybių neatsimena, pasakojo policijai tai, kÄ jie norėjo girdėti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Å . paaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., pietų metu, gal apie 12 val., Prienuose, Vytauto gatvėje buvo kartu su broliu E. Å . ir P. R..

Eidami sutiko garbaus amžiaus vyriÅ¡kį, kuris važiavo dviračiu. Važiuojantį dviračiu vyriÅ¡kį užkalbino E. Å .. KÄ E. Å . kalbėjo su vyriÅ¡kiu, nežino, tuo metu buvo kiek toliau su riedlente. Su vyriÅ¡kiu kalbėjo E., P. buvo su jais. Tada E. paÅ¡aukė jį, kad jis duotų tam vyriÅ¡kiui savo telefono numerį, nes jis savo neturėjo. Priėjo ir davė savo telefono numerį vyriÅ¡kiui, kurį vyriÅ¡kis įsivedė į savo mobilaus telefonÄ . E. su vyriÅ¡kiu kalbėjo apie dviračio pirkimÄ , kažkÄ tokio.

VyriÅ¡kis nuvažiavo, jie nuėjo namo. Kai parėjo namo, gal už 30 min. paskambino į jo telefonÄ tas vyriÅ¡kis, kurį atpažino iÅ¡ balso, ir kvietė juos ateiti pažiÅ«rėti dviračio. Jis, E. ir P. nuėjo iki minėto vyriÅ¡kio. Kur vyriÅ¡kis gyvena, žinojo E., iÅ¡ kur, nežino, neklausė. Nuėjus pas vyriÅ¡kį, jis ir P. Å«kiniame pastate apžiÅ«rėjo vyriÅ¡kio parodytÄ dviratį, kurį E. norėjo ar pirkti, ar kaip, jis nežino. E. su vyriÅ¡kiu sutarė kainÄ dėl dviračio 50 eurų.

E. liko vienas su tuo vyriÅ¡kiu, o jis su Pijumi išėjo. Kol buvo pas vyriÅ¡kį, jis su Pijumi visÄ laikÄ buvo kieme, buvo nuėję tik pažiÅ«rėti dviračio. Ä® namÄ jis ir P. nėjo, nematė, kad bÅ«tų ėjęs ir E.. Nepatiko dviratis, todėl jis ir P. išėjo. E. liko kalbėti su vyriÅ¡kiu. Išėjo dviese su Pijumi. Nežino, ar E. tuo metu turėjo pinigų dviračio pirkimui. Nuėjus iki kalno apačios, juos pasivijo atvažiuodamas dviračiu E. Å ., kuris rėkė, kad turi pinigų.

Jis jiems parodė gal apie 200 eurų, po 50 ir po 20 eurų kupiÅ«romis. E. pasakė, kad jis iÅ¡ vyriÅ¡kio pavogė pinigų, iÅ¡ kurios vietos pavogė pinigus ir kokiomis aplinkybėmis, nesakė. E. detalių, kaip vogė, nesakė. E. jam ir P. davė pinigų, po 60 eurų, gal mažiau. Pirko visko, visus pinigus iÅ¡leido. BÅ«damas pas tÄ vyriÅ¡kį, jis jo namuose visai nebuvo, ar buvo E. nuėjęs pas jį į kambarį, nežino, nes, tik apžiÅ«rėjus dviratį, jis ir P. išėjo, reikalus liko derinti E. (t. 1, b. l. 125-127).

Liudytojas P. R. apklaustas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nukentėjusįjį mato pirmÄ kartÄ . KaltinamÄ jį pažįsta – E. Å .. Neprisimena įvykio aplinkybių. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pusę parodymų parašė už jį, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas nieko neskaitė. Jis kalbėjo, o pareigÅ«nė pridėjo savo žodžių ir prirašė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. R. paaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d., dienos metu, kiek valandų buvo nepamena, susitiko Prienuose su pažįstamais E. Å . ir E. Å ..

Visi trise vaikščiojo po miestÄ ir prie gėlyno, esančio netoli „Topo centro“, sutiko diedukÄ , kurį jis matė pirmÄ kartÄ . Diedukas pasistatė dviratį prie parduotuvės ir E. Å . pasakė, kad jis pažįsta Å¡itÄ diedukÄ , iÅ¡ kur, neminėjo. E. pradėjo pokalbį su dieduku, klausė jo, kaip sekasi ir ar jis turi parduoti kokį dviratį. Diedukas atsakė, kad turi nenaudojamÄ dviratį. E. diedukui pasakė E. Å . telefono numerį ir liepė paskambinti, kai bus laisvesnis dėl dviračio apžiÅ«rėjimo.

E. sakė, kad žino, kur gyvena diedukas, jį pažįsta ir jam reikia dviračio. Maždaug po geros valandos E. paskambino tas diedukas, kuris pasakė, kad jau yra namuose ir gali ateiti apžiÅ«rėti jo turimo dviračio. IÅ¡kart po dieduko skambučio visi trise ėjo iki dieduko apžiÅ«rėti dviračio. E. rodė keliÄ , jis sakė, kad jeigu bus geras dviratis, jis pirks iÅ¡ dieduko, pinigų papraÅ¡ys savo mamos. E. rodė keliÄ . Atėjus iki dieduko namų, diedukas stovėjo lauke ir rÅ«kė, parodė eiti į garaÅ¾Ä , kuriame parodė dviratį tamsiai juodos ar pilkos spalvos.

Visi trise apžiÅ«rėjo dviratį, tada jis su E. Å . išėjo iÅ¡ garažo. Garaže toliau tartis dėl dviračio su dieduku liko tik E., nes jam reikėjo dviračio. Girdėjo, kaip E. Å . klausė dieduko, kur yra tualetas. Su E. Å . išėjo, E. nelaukė. E. liko garaže kalbėti su dieduku. Nematė, kad E. su dieduku bÅ«tų ėjęs į namÄ . Su E. Å . ėjo link namų, nes E. labai ilgai kalbėjo su dieduku. Suprato, kad E. dviračio nepirks. Jie kalbėjo apie dviratį, po to apie gyvenimÄ , nesuprasi ten apie kÄ .

Maždaug po 15-20 min., juos einančius, važiuodamas dviračiu pasivijo E. Å ., kuris pradėjo Å¡aukti, kad rado ir turi pinigų, jiems parodė, kad turi gal apie 200 eurų. E. Å . sakė, kad pinigus paėmė iÅ¡ dieduko, iÅ¡ kurios vietos, nesakė. Suprato, kad E. iÅ¡ dieduko tuos pinigus pavogė. E. pasiÅ«lė važiuoti autobusu į BirÅ¡tonÄ ir iÅ¡leisti pinigus, kuriuos pavogė. E. jiems visko pirko, pinigų nedavė. E. pinigus iÅ¡leido maistui, iÅ¡leido daug, visko pirko sau ir jam su E. Kiek pinigų iÅ¡leido E., nežino, bet daug.

Pas diedukÄ kambaryje nebuvo, pinigus iÅ¡ dieduko pavogė vienas E.. E., prieÅ¡ einant pas diedukÄ , jiems nesakė, kad planuoja kÄ nors vogti. Už pavogtus pinigus juos vaiÅ¡ino E., jis pinigus iÅ¡leido „į kairę ir į deÅ¡inę“(t. 1, b. l. 111-113). 2020-11-04 asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis J. K. iÅ¡ parodytų atpažinti asmenų, iÅ¡ kurių Nr. 2 buvo E. Å ., J. K. neatpažino nei vieno (t.1, b. l. 42). 2020-11-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu nukentėjusysis J.

K. iÅ¡ parodytų atpažinti asmenų nuotraukų atpažino Nr. 4 esančiÄ nuotraukÄ , kuri yra E. Å .. J. K. E. Å . atpažino iÅ¡ jo veido bruožų, veido formos, paaiÅ¡kino, kad tai yra tas vaikinas, apie kurį jis davė parodymus byloje, nurodydamas kaip vidurinio Å«gio vaikinÄ (t.1, b. l. 55-57). Dėl veikos kvalifikavimo Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Kaltinamasis nepripažino faktinės aplinkybės, jog įsibrovė į nukentėjusiojo namus, aiÅ¡kino, kad į namÄ pateko su nukentėjusiojo leidimu ir žinia, jam matant, ir nieko nesakant paėmė ant muzikinio centro padėtus 200,00 Eur.

Neigė vogęs 2 pinigines su jose buvusia banko kortele bei asmens dokumentu. SÄ voka „įsibrovimas“ nusako nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ . Paties įsibrovimo bÅ«dai gali bÅ«ti labai įvairÅ«s. Å ie bÅ«dai reiÅ¡kia ne turto neteisėto paėmimo bÅ«dus, o nusako tik įsibrovimo, t. y. priėjimo prie turto, patekimo į nusikaltimo vietÄ , bÅ«dus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ .

Ä®sibrovimas gali bÅ«ti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliÅ«tis (iÅ¡laužiant duris, iÅ¡jungiant signalizacijÄ , sugadinant užraktus ir pan.), tiek be kliūčių (kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti), todėl įsibrovimas inkriminuotinas ir tais atvejais, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Neteisėtas patekimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrÄ objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktas, kasacinės nutartys 2K-617/2005, 2K-639/2010).

Ar patekimÄ Ä¯ tam tikrÄ objektÄ laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Å iuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektÄ patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieÅ¡ jo valiÄ , t. y. be jo sutikimo. Taip pat tai, kad kaltininkas neturėjo teisės į patalpÄ laisvai (dėl giminystės ryÅ¡ių, pagal sutartį ar kt.) įeiti. IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad kaltinamasis iÅ¡ anksto susitaręs su nukentėjusiuoju atvyko apžiÅ«rėti ketinamo pirkti dviračio.

Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad su kaltinamuoju buvo įėjęs į namus tuo metu, kai jis siÅ«lėsi iÅ¡keisti pinigus. BÅ«tent tuo metu nukentėjusysis parodė, ant muzikinio centro padėtus pinigus, tačiau kaltinamasis pinigų keisti nesutiko ir jie abu nuėjo į Å«kinį. Å is kaltinamojo patekimas nėra ir negali bÅ«ti vertinamas kaip įsibrovimas. Tačiau vėlesni kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad į namÄ jis pateko be nukentėjusiojo leidimo ir sutikimo. Kaip nurodė nukentėjusysis, kaltinamasis jo paklausė, kur yra tualetas, ir buvo išėjęs kokioms penkioms minutėms, o grįžęs paėmė kitÄ nukentėjusiojo jam duotÄ dviratį ir iÅ¡važiavo atvežti pinigų.

Nukentėjusysis nurodė, kad tualetas yra tik lauke ir eiti į namÄ kaltinamajam nebuvo reikalo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kaltinamojo brolis E. Å ., o taip pat P. R., nurodė, kad gerai įvykio aplinkybių nepamena, tačiau nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, nors teismo posėdžio metu aiÅ¡kino, kad tyrėja rašė tai kÄ norėjo, tačiau nepaneigė davę parodymus. BÅ«tent liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iÅ¡ dalies sutampa su kaltinamojo parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, o taip pat su nukentėjusiojo parodymais tiek duotais ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ karto po įvykio, tiek teismo posėdžio metu.

Nors kaltinamasis neigia įsibrovimo į namÄ faktÄ , Å¡iÄ jo gynybinę pozicijÄ paneigia nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis patvirtino, kad rodė, kur stovi pinigai, ketindamas pakeisti kaltinamojo turėtus pinigus ir pats pinigų nukentėjusiajam nedavė. Tuo metu abu su kaltinamuoju išėjo iÅ¡ patalpos. Tai, kad kaltinamasis pavogė nukentėjusiojo pinigus, patvirtina tai, kad nukentėjusysis kaltinamajam iÅ¡važiavus su jo duotu dviračiu ir pamatęs, kad nėra ant muzikinio centro pinigų, iÅ¡ karto kreipėsi į policijÄ ir rašė pareiÅ¡kimÄ .

Taigi, Å¡ios teismo metu iÅ¡tirtos aplinkybės teismui leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, nukentėjusiajam nežinant ir jam neleidus, pateko pro neužrakintas namo duris, t. y. įsibrovė į nukentėjusiojo namus ir pavogė ten buvusius 200,00 Eurų. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡analizuotas faktines aplinkybes, kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir pilnai įrodyti. Kaltinamasis, duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, neigė ėmęs 2 pinigines, kuriose buvo banko kortelė ir asmens dokumentas.

Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl to pretenzijų nereiÅ¡kia. IÅ¡analizavus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jokie faktiniai duomenys nepatvirtina piniginių ir jose buvusios banko kortelės ir asmens dokumento vagystės, todėl Å¡i dalis iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinama. Faktinių aplinkybių paÅ¡alinimas nesunkina kaltinamojo padėties ir veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai). Nukentėjusysis pareiškė ieškinį dėl 200,00 Eurų turtinės ir 1 000,00 Eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2 b. l. 127-129). Kaltinamasis ir jo įstatyminė atstovė su pareikštu civiliniu ieškiniu turtinei žalai atlyginti sutiko pilnai, nesutiko su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad savo veiksmais jokios neturtinės žalos jam nepadarė. Nukentėjusysis ir jo atstovė neturtinę žalÄ grindė tuo, kad, pamatęs pavogtus pinigus, susinervino, nurodė, kad yra iÅ¡ dalies darbingas. Turėjo sveikatos problemų, todėl negalėjo jaudintis, įvykis pagreitino operacijos atlikimÄ . Nurodė, kad kadangi nėra teisininkas, nemokėjo paruoÅ¡ti civilinio ieÅ¡kinio, reikėjo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , buvo sudėtinga gauti reikiamus dokumentus, patyrė daug nepatogumų.

Baudžiamojo proceso įstatymas, įtvirtindamas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , pačios neturtinės žalos sampratos nepateikia. Neturtinė žala apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK), kurio 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas bylos faktines aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės priteistinos neturtinės žalos dydžiui.

CK normos nenustato maksimalaus ir minimalaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tai palikta teismo diskrecijai. Nagrinėjamoje byloje pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų E. Å . veiksmų patyrė ir neturtinę žalÄ , nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pavogė nukentėjusiojo turtÄ . Neabejotinai nukentėjusysis dėl to patyrė ir stresÄ , atsižvelgiant į tai, jog turi sveikatos problemų, įvairių nepatogumų, susijusių su atliekamais ikiteisminio tyrimo veiksmais bei teisminiu nagrinėjimu.

Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė dvasinius nepatogumus, dėl kurių buvo sutrikdytas įprastinis gyvenimo ritmas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad po įvykio jo sveikata bÅ«tų dar labiau pablogėjusi, kad bÅ«tų pradėti naudoti nauji medikamentai ar bÅ«tų taikomas koks nors gydymas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad turtinė nusikaltimu padaryta žala nėra didelė. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamÄ jį apibÅ«dinančius duomenis bei jo turtinę padėtį.

E. Å . yra nepilnametis, nedirbantis, jokio turto savo vardu neturi, o už jo nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ turės atlyginti įstatyminė nepilnamečio mama V. Å .. Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumÄ , jo kaltės laipsnį, paties nukentėjusiojo neatsargumÄ ir neatsakingumÄ , parodant kaltinamajam name atvirai padėtus pinigus, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimÄ , sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 200,00 Eur.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam J.

K. Valstybės garantuojamos tesinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. ((duomenys neskelbtini) buvo suteikta garantuojama teisinė pagalba, byloje yra pateikta pažyma 295,04 Eur. sumai. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimÄ padarė nepilnametis, nedirbantis, neturintis, nei savo pajamų, nei turto, o už jo nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ turės atlyginti įstatyminė nepilnamečio mama V. Å ., todėl valstybės patirtos iÅ¡laidos nukentėjusiojo teisinei pagalbai padengti iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos.

Bausmės skyrimas Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Skirdami bausmę nepilnamečiui, teismai, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje iÅ¡dėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis:

1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų Å¡ių asmenų amžių ir socialinę brandÄ ;

2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes;

3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu;

4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų. Taigi, kaltinamojo E. Å . padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo E. Å . atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors kaltinamasis iÅ¡ dalies pripažino kaltę ir teismo posėdžio metu nurodė, jog gailisi savo veiksmų, teismas neturi pagrindo tai vertinti kaip nuoÅ¡irdaus prisipažinimo ir gailėjimosi, nes kaltinamojo elgesys teismo posėdžio metu rodo nepagarbÄ , tiek nukentėjusiajam tiek aplinkiniams.

Bylos duomenimis matyti, kad E. Š. yra nepilnametis (2 t., b. l. 1), administracine tvarka baustas (2 t., b,. l. 15-16), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro įskaitoje įrašytas (2 t., b. l. 11), praeityje neteistas, jo atžvilgiu teisme nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos. (duomenys neskelbtini) charakteristikoje (2 t., b. l.

14) nurodyta, kad E. Å . yra skirta vidutinės priežiÅ«ros priemonė. Nurodyta, kad jis mokosi 8 klasėje pagal BendrÄ sias ugdymo programas. Jo mokymosi motyvacija patenkinama, yra impulsyvus, stokoja kritiÅ¡kumo savo elgesiui, negatyviÄ ar nusikalstamÄ patirtį pateikia kaip nuotykį, ja didžiuojasi. Nurodo, kad nuo atvykimo į centrÄ E. daro pažangÄ , nežymiai keičiasi elgesys. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam E. Å . prokuroro praÅ¡omÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , jos dydį nustatant bausmės individualizavimo kontekste.

Kaltinamajam E. Š. kardomoji priemonė nebuvo skirta, nes Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini), jis apgyvendintas (duomenys neskelbtini) centre, jam paskirta vidutinė priežiūros priemonė vieneriems metams nuo 2020-08-03 d. ( t.

2. b. l 9). Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Iš byloje esačių duomenų, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra DVD-R diskas, kuriame įrašyta nepilnamečių liudytojų E. Š. ir P. R. apklausų metu daryti garso ir vaizdo įrašai – saugomas prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pažymų apie proceso dalyvius (t.2, b. l. 11), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : E. Å . pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti, ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, paskirti įpareigojimÄ nevartoti psichikÄ veikiančių priemonių (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 461 straipsniu, E. Å . iÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu.

Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nukentėjusiojo J. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ E. Å . nukentėjusiajam J. K. 200,00 Eur ( du Å¡imtus eurų) turtinei žalai ir 200,00 Eur (du Å¡imtus) neturtinei žalai atlyginti. E. Å . neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, žalos atlyginimÄ subsidiariai priteisti iÅ¡ civilinės atsakovės V. Å .. Nustatyti, kad Å¡i pareiga pasibaigia E. Å . sulaukus pilnametystės, taip pat kai jie prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Garso ir vaizdo įraÅ¡us apie proceso dalyvius, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja Živilė Janavičienė