Legislator Case Law & Legislation
382c3a19-0eca-41ee-a03f-d4e0585d182b AI generated

382c3a19-0eca-41ee-a03f-d4e0585d182b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 382c3a19-0eca-41ee-a03f-d4e0585d182b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 19 d., apie 16.10 val., Ukmergės g. 297A, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ , kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Legislator headnote

AI generated

382c3a19-0eca-41ee-a03f-d4e0585d182b · Vilniaus apygardos teismas: B., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 22 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-241-365/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44000-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Virginijo Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. (J. B.) ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk (Aleksandr Palamarčuk),

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. B., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį J. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

J. B., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 22 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, J. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas jam priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 19 d., apie 16.10 val., Ukmergės g. 297A, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ , kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad J. B. kaltė dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta, nusprendė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio taikymo sÄ lygos, o laiduotoju siekiantis tapti asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Teismas sprendė, jog kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), kadangi veikÄ padarė naudodamasis Å¡ia teise. Ä®vertinęs tai, jog kaltinamasis pirmÄ kartÄ neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobÅ«džio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, sprendė, jog specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas mažesnis nei Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis ir jam skirtinas 2 (dvejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo Å¡ios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. lapkričio 22 d. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog J. B. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė vairuodamas automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kaltinamajam, jis Å¡io automobilio savininkas ir, kad automobilis atitinka visus konfiskuotino turto požymius, BK 72 straipsnio prasme, nusprendė taikyti ir kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimÄ .

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J. B. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, t.y. praÅ¡o: 1) uždrausti apeliantui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, iÅ¡ kurių 1 (vienerius) metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, o kitus 1 (vienerius) metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; ir 2) netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn konfiskavimo, o vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ J. B., į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡koti dalį konfiskuotino turto (automobilio VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1000 Eur.

3.1. Apeliantas skundo argumentus dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis) grindžia Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo sampratos, asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ , vertindamas, jog baudžiamojo poveikio priemonė jo atžvilgiu pritaikyta neproporcingai.

3.1.1. Nurodo, jog nuosekliai vertinant administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atskyrimÄ tarpusavyje, BK 40 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas yra laikytinas kaip tarpinė atsakomybės sunkumo rūšis tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, kuri yra paskutinė valstybės prievartos priemonė (ultima ratio), todėl, teigiama, jog esminę įtakÄ nusikaltimÄ padariusiam asmeniui daugiau nebedaryti grubių teisės pažeidimų gali turėti laiduotojas, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo.

3.1.2. Apeliantas pažymi, jog nuo 2019 metų pradžios, Lietuvos Respublikoje pradėjo galioti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 6 dalies pakeitimai, ir mano, jog apelianto bylai gali bÅ«ti aktuali ANK 422 straipsnio 5 dalis, kuomet asmenims, įvykdžiusiems administracinį nusižengimÄ ir vairuojant transporto priemonę bÅ«nant lengvai apsvaigus nuo alkoholio, be skiriamos baudos, privalomai taikomas teisės vairuoti atėmimas, tačiau atsiranda galimybė diferencijuoti teisės vairuoti atėmimo laikotarpį į visiÅ¡kÄ draudimÄ vairuoti transporto priemones 6 mėnesių laikotarpiui, bei vėlesnį draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

3.1.3. Apeliantas pabrėžia, jog BK 2 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, jog „Bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės skiriamos tik pagal įstatymÄ .“. Todėl, J. B. vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnio, BK 2 straipsnio 5 dalies, 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bei 2005 m. lapkričio 3 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, atleisdamas apeliantÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sutuoktinės laidavimÄ , skirdamas papildomÄ nuobaudÄ uždraudimÄ vairuoti transporto priemones teismo paskirtam terminui (pritaikė 2 metų terminÄ ) uždraudimÄ vairuoti transporto priemones, turėjo diskrecijos teisę paskirtÄ jį teisės vairuoti terminÄ padalinti į – uždraudimÄ vairuoti transporto priemones vieneriems metams, suėjus vienerių metų terminui uždrausti vairuoti transporto priemones teisės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams, tuo bÅ«du bendrasis uždraudimo naudotis specialia teise terminas bÅ«tų 2 metai, kas, anot apelianto, atitinka BK įtvirtintus bausmės tikslus.

3.2. Pasisakydamas dėl transporto priemonės konfiskavimo, apeliantas pažymi, kad vadovaujantis Kasacinio teismo praktika bei iÅ¡ BK 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų matyti, jog įstatymas nesaisto teismo su pareiga privalomai taikyti vienÄ ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Nurodo, jog pirmos instancijos teismui apeliantas su sutuoktine pateikė įrodymus, jog jų kartu auginami vaikai turi specialiųjų poreikių, kurių tenkinimas yra susijęs su padidintomis iÅ¡laidomis. Sutuoktinė J. B. teismui tvirtino, jog tuo atveju, jeigu teismas netaikytų transporto priemonės konfiskavimo, automobilis bÅ«tu parduotas, o gautieji pinigai bÅ«tų panaudoti iÅ¡imtinai nepilnamečių vaikų specialiesiems poreikiams tenkinti. Todėl praÅ¡o nekonfiskuoti apeliantui priklausančio automobilio ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ J. B. į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡koti dalį konfiskuotino turto (automobilio VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1000 Eur.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. ir jo gynėjas advokatas A. Palamarčuk prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir skundžiamÄ nuosprendį dėl baudžiamojo priemonių pakeisti. Prokurorė prašė palikti skundžiamÄ nuosprendį nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Å ioje byloje apeliacinį skundÄ pateikė asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, kuris apeliaciniame skunde nei veikos kvalifikavimo, nei sprendimo J. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ neginčija. Apeliantas neginčija ir jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir jos termino, tačiau praÅ¡o, taikant analogijÄ ANK, uždrausti apeliantui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, iÅ¡ kurių 1 (vienerius) metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, o kitus 1 (vienerius) metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taip pat praÅ¡oma netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės automobilio konfiskavimo, o vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ J. B., į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡koti dalį konfiskuotino turto (automobilio VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1000 Eur.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje

6. Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi bÅ«ti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

7. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Jis pirmÄ kartÄ neblaivus vairavo transporto priemonę, nėra padaręs ir kitokio pobÅ«džio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu (administracine tvarka baustas už važiavimÄ visuomeniniu transporto be bilieto, greičio virÅ¡ijimÄ , netinkamÄ automobilio parkavimÄ ). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 2 metų laikotarpiui – pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ bei jo asmenybę. Individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad J. B. padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Tačiau dar kartÄ paminėtina, kad D. J. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių neblaivumas – jo iÅ¡kvėptame ore rasta 1,96 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai virÅ¡ija minimaliÄ leistinÄ etilo alkoholio koncentracijÄ , taip pat virÅ¡ija ribÄ , nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Akivaizdu, jog apylinkės teismas tokį terminÄ nustatė siekdamas sulaikyti apeliantÄ nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį, kad Å¡is laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

8. Apeliantas nesutikimÄ su jam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė iÅ¡ esmės grindžia vieninteliu argumentu ir tvirtinimu, jog nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas laidavimo institutÄ ir skirdamas uždraudimÄ vairuoti transporto priemones teismo paskirtam terminui (2 metams), taikant analogijÄ ANK, turėjo diskrecijos teisę paskirtÄ jį teisės vairuoti terminÄ padalinti į – uždraudimÄ vairuoti transporto priemones vieneriems metams, suėjus vienerių metų terminui uždrausti vairuoti transporto priemones teisės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams, tuo bÅ«du bendrasis uždraudimo naudotis specialia teise terminas bÅ«tų 2 metai, kas atitinka BK įtvirtintus bausmės tikslus.

9. Atmetant tokius teiginius, pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , už kelių transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumÄ , užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

10. Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kuriÄ kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 311 straipsnio 1 dalis). Tokios priemonės BK nenumato. BK 42 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme, remiantis Å¡io kodekso 67, 68, 681, 682, 71, 72, 721, 722, 723 ir 724 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau Å¡ių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, <...>. Taigi, tokia priemonė, kokiÄ apeliantas praÅ¡o paskirti, BK nėra numatyta. Å iuo atveju J. B. padarė nusikaltimÄ , t. y. pavojingesnę nei administracinis nusižengimas veikÄ , tad Å¡velnesnio pobÅ«džio poveikio priemonės jam negali bÅ«ti taikomos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje

11. Apelianatas pateiktu skundu praÅ¡o netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės automobilio konfiskavimo, o vadovaujantis BK 72 straipsniu, iÅ¡ J. B., į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡koti dalį konfiskuotino turto (automobilio VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertės atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1000 Eur.

12. Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Sutiktina su apelianto pozicija, jog kasacinės instancijos teismas taip pat savo nutartyse yra suformulavęs ir pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 2811straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas.

Tačiau pažymėta, kad net ir pripažinus, jog asmeniui iÅ¡ esmės gali bÅ«ti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, Å¡io straipsnio netinkamÄ taikymÄ gali lemti ir tai, jog, kaltininkÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartÄ yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Ä®statymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumÄ , proporcingumo principÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

13. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju tikslinga J. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės, kuria naudodamasis jis įvykdė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , konfiskavimÄ , įvertino tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė vairuodamas automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagrįstai pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso J. B., jis yra Å¡io automobilio savininkas. Todėl BK 72 straipsnio prasme automobilis atitinka visus konfiskuotino turto požymius. Taip pat baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija pirmuoju bandymu buvo 1,98 promilės, antruoju bandymu po kiek laiko siekė 1,96 promilės. Vertintina ir tai, kad automobilis buvo vairuotas dienos metu, miesto ribose, policijos pareigÅ«nų, kaip galimai neblaivus vairuojantis transporto priemonę, J. B. buvo sustabdytas ilgai stovintis sankryžoje degant žaliam Å¡viesoforo signalui, kuomet patikrinus J. B. ir buvo nustatytas neblaivumas, kuris gerokai virÅ¡ija ir ribÄ , nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Apelianto pasiteisinimas jį tikrinusiems policijos pareigÅ«nams, jog susipyko su žmona, neabejotinai rodo J. B. didelį neatsakingumÄ , lengvabÅ«diÅ¡kumÄ ir sÄ moningÄ savo veiksmų pavojingumo ignoravimÄ , kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimÄ .Â

14. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kad kartu su žmona auginami vaikai turi specialiųjų poreikių, kurių tenkinimas yra susijęs su padidintomis išlaidomis, kad tuo atveju, jeigu teismas netaikytų transporto priemonės konfiskavimo, automobilis būtų parduotas, o gautieji pinigai būtų panaudoti išimtinai nepilnamečių vaikų specialiesiems poreikiams tenkinti, yra pagrindas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo arba konfiskuoti dalį jos vertės. Tai yra, manoma, jog pačios transporto priemonės konfiskavimas neatitinka J. B. asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebÅ«tų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtÄ konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimÄ dėl konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi bÅ«ti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačiÄ priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

16. Taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės, kai gali bÅ«ti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad transporto priemonės (automobilio) vertės (jos dalies), o ne paties automobilio konfiskavimas yra tikslingesnis. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas – Å¡iuo atveju automobilis, kurį vairavo neblaivus J. B. – bÅ«tų paslėptas ar suvartotas, nustatyta, kad jis nuosavybės teise priklauso pačiam J. B., jis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone – J. B. vairavo šį automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Todėl remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais bei siekiant užkirsti keliÄ analogiÅ¡kų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iÅ¡keliant aukščiau už kaltininko interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018, 2K-201-303/2022). Tai, jog J. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutÄ , nesudaro pagrindo pastarajam priklausančio automobilio konfiskavimÄ laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuriÄ paskyrus bÅ«tų aiÅ¡kiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėjÄ ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti. Be to, ir gynyba apeliacinės instancijos teisme neginčijo, kad dėl automobilio konfiskavimo bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingai pažeistos J. B. nuosavybės teisės.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad transporto priemonės konfiskavimas Å¡iuo atveju yra bÅ«tina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Šiuo aspektu bÅ«tina pasisakyti, kad kitos J. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (dveji metai) nesiekia nė pusės didžiausio įstatyme nustatyto tokios priemonės taikymo termino. Todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad J. B. taikytas nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas bÅ«tų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, netaikius transporto priemonės konfiskavimo ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, Å¡iuo atveju J. B. patirtų iÅ¡ esmės net Å¡velnesnes sankcijas nei numatyta už administracinio nusižengimo padarymÄ , nors jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumas yra neabejotinai kur kas didesnis.

18. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

19. Prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. B. (J. B.) nepateiktas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. (J. B.) apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras Dzedulionis

Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

Paulius Veršekys