A-552-2814-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-2814/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02797-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 33.4; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Vaidui Miliui,

atsakovo atstovams Dariui Vilimui ir Dariui Taminskui,

trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui Rokui Didžiapetriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ir atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (toliau – ir pareiškėjas, Institutas) skundu (I t., b. l. 1–13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 16 įsakymą Nr. V-979 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui, sumažinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) sumokėti pareiškėjui 2 499 650 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministras 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-979 sumažino projekto tinkamų finansuoti lėšų sumą 2 499 650 Lt. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-120 remdamasis analogiškais argumentais jau buvo pripažinęs netinkamomis projekto išlaidas, susijusias su pažeidimu, projekto partneriui Institutui įsigyjant linijinį greitintuvą, ir sumažino projekto finansavimą 2 499 650 Lt suma. Pareiškėjas su tokiu Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nesutiko ir ginčijo jį teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. A756-2197/11) minėtą atsakovo įsakymą panaikino. Pareiškėjas, susipažinęs su teismo sprendimu ir siekdamas užbaigti projektą bei gauti projekto užbaigimui reikiamas lėšas vėl kreipėsi į atsakovą ir pateikė pakartotinį prašymą dėl lėšų apmokėjimo, tačiau atsakovas jokių veiksmų dėl apmokėjimo nesiėmė ir iš esmės remdamasis analogiškais argumentais priėmė ginčijamą Įsakymą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime nurodė, jog iš administravimo ir priežiūros komisijos 2010 m. sausio 26 d. posėdžio protokolo Nr. 5/SF-4 matyti, kad jame buvo svarstomas viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, CPVA) 2010 m. sausio 8 d. raštas Nr. 2010/2-177 „Dėl projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“, kuriuo informuojama apie šios agentūros nustatytą pažeidimą įgyvendinant projektą „Linijinių greitintuvų įsigijimas“, , tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerijos VP3-2.1-SAM-04-V priemonės „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“ valstybės projektų sąrašas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d.

įsakymu Nr. V-1107 buvo papildytas 8 punktu, t. y. projektu Nr. 8 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“, tik 2009 m. kovo 13 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-187. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamo valstybės projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui Ministerija bei partnerio teisėmis Institutas pasirašė 2009 m. gegužės 13 d., o projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ finansavimo ir administravimo sutartis Nr. Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008/S-219 tarp CPVA (įgyvendinančioji institucija) ir Ministerijos (projekto vykdytojas), kurios 5.1.3 punkte nurodyta, kad projektas įgyvendinamas kartu su partneriu Institutu, pasirašyta 2009 m. rugsėjo 24 d.

Tuo tarpu, pareiškėjas su UAB „Tradintek“ linijinio greitintuvo Clinac 600C/D (3 499 650 Lt vertės su PVM) pirkimo-pardavimo sutartį buvo sudaręs jau 2008 m. liepos 21 d., ir apie šią faktinę aplinkybę atsakovas buvo informuotas, pateikiant jam atitinkamus dokumentus. Į visas šias aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, nagrinėtoje byloje yra esminės, atsakovas neatsižvelgė ir jų nevertino. Dėl šių aplinkybių nebuvo pasisakyta ir Ministerijos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo ir priežiūros komisijos 2010 m. sausio 26 d. posėdžio protokole, kuriuo, priimdamas ginčijamą Įsakymą, rėmėsi Sveikatos apsaugos ministras.

Atsakovas ginčijame Įsakyme papildomai remiasi Ministerijos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo ir priežiūros komisijos rekomendacija (2011 m. spalio 20 d. posėdžio protokolas Nr. 69/ŠF-70), tačiau pareiškėjo atstovai nebuvo kviesti į šios komisijos posėdžius, pareiškėjui apskritai nebuvo žinomas faktas, kad tokia komisija dirbo ir priėmė rekomendaciją, kuri sudaro pagrindą atsakovui iš esmės panaikinti įsigytos įrangos finansavimą. Be to, pareiškėjas nebuvo supažindintas su CPVA 2011 m. spalio 7 d. raštu Nr. 2011/2-10482 „Dėl informacijos pateikimo“. Tiek Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. V-120, kuris buvo panaikintas teismo sprendimu, tiek ginčijamas 2011 m. lapkričio 16 d. Įsakymas Nr. V-979 buvo priimti neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių ir nesuteikus galimybės pareiškėjui pateikti paaiškinimus. Atsakovas priimdamas pakartotinį Įsakymą visiškai neanalizavo teismo nurodytų argumentų, neatsižvelgė į ginčo faktines aplinkybes, iš esmės tik formaliai nurodė teisinius pagrindus, susijusius su sprendimo priėmimo procesiniais, o ne materialinės teisės pagrindus, rėmėsi tais pačiais įrodymais, kuriuos teismas jau pripažino netinkamais ankstesniu sprendimu.

Pabrėžė, kad pareiškėjas 2008 metais vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-301 skirtomis lėšomis iš investicinių valstybės biudžeto lėšų ir vykdydamas Valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programą ( Toliau – Programa) įsigijo linijinį greitintuvą Clinac 600C/D. Pareiškėjas įsigydamas linijinį greitintuvą įvykdė visas reikiamas pirkimo procedūras vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Atsakovas, priimdamas savo sprendimą dėl lėšų sumažinimo, iš esmės rėmėsi tik kitų organizacijų nuomone, kad pareiškėjas neva yra perkančioji organizacija ir, kad nevykdydamas pirkimo kaip perkančioji organizacija, neva pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. vasario 12 d. rašte Nr. 4S-527, tiek ir CPVA 2010 m. sausio 8 d. rašte Nr. 201/2-177 yra išdėstyta šių institucijų nuomonė, kad Institutas yra universiteto mokslo instituto statusą turinti biudžetinė valstybės mokslinių tyrimų įstaiga, todėl atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas ir todėl yra laikytina perkančiąja organizacija. Tačiau tokia minimų institucijų nuomonė yra hipotetinė, be išsamaus pagrįsto argumentavimo.

Sutinkamai su įrangos pirkimo metu aktualios Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjas nėra laikytinas perkančiąja organizacija, nes pagal Vyriausybės 2002 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1724 2 punktą, Institutas yra juridinis asmuo, savarankiškas organizaciniu, teisiniu, finansiniu ir ūkiniu požiūriu. Statute nenumatyta steigėjui (šiuo atveju Vyriausybei) teisė kontroliuoti (valdyti) pareiškėją. Be to, Statuto 11.1 p. pareiškėjas įsipareigoja kasmet pateikti savo veiklos ataskaitą Vilniaus universiteto senatui, kuris nėra joks viešojo administravimo subjektas.

Be to, ataskaitos teikimas tiek Vilniaus universiteto senatui, tiek Ministerijai nepadaro jų pareiškėjo kontroliuojančiomis (valdančiomis) įstaigomis, kaip tai numato Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Tai, kad pareiškėjas nėra laikytinas perkančiąja organizacija, patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. kovo 4 d. raštas Nr. 4S-21-391 bei 2004 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. 4S-21-1676, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas linijinio greitintuvo pirkimą vykdė pagal Instituto direktoriaus 2006 m. birželio 21 d.

įsakymu Nr. R8-620 „Dėl prekių, paslaugų ir darbų pirkimų taisyklių ir specialiosios prašymo formos patvirtinimo“ patvirtintas pirkimo taisykles, kurios parengtos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintais pirkimų vykdymo principais, todėl nėra pagrindo abejoti, kad vykdytas pirkimas buvo neskaidrus, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumą ar pan. Įvykdžius pirkimo procedūras, buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. MI 2008-24 su UAB „Tradintek“ dėl medicininės įrangos Linijinio greitintuvo Clinac 600C/D.

Aparatūra galutinai buvo perduota pareiškėjui 2009 m. priėmimo perdavimo aktu Nr. PPA290703-01. Su įsigyta aparatūra šiuo metu yra sėkmingai vykdoma onkologinių pacientų diagnostika ir teikiamos kitos gydymo paslaugos, taip pat savalaikiai vykdoma aparatūros techninė priežiūra. Sutarties Nr. MI 2008-24 sudarytos tarp pareiškėjo ir UAB „Tradintek“ 4.2. punkte buvo sutarta, kad už prekę bus apmokama tik iš Programos gaunamų lėšų, t. y. pagal 4.2.1. punktą pirma apmokėjimo dalis (1 000 000 Lt) bus įvykdyta pagal pateiktą sąskaitą- faktūrą bei gavus lėšas iš Ministerijos, o antra apmokėjimo dalis pagal 4.2.2. punktą bus įvykdyta gavus papildomą finansavimą iš Programos.

Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-301 „Dėl lėšų skyrimo“ ir sudaryta pirkimo pardavimo sutartimi 2008 m. lapkričio 14 d. atsakovui buvo pateikta paraiška ir linijinio greitintuvo įsigijimo patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai. Atsakovas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, trūkumų ar kitokių pažeidimu nenustatė ir pervedė įsakyme ir sutartyje numatytas pinigines lėšas, t. y. 1 000 000 Lt iš investicinių valstybės biudžeto lėšų.

Pagal Programą buvo numatyta ir leista įsigyti linijinį greitintuvą, kurio vertė 3 499 650 Lt, tačiau atsakovas skyrė tik vieną milijoną litų, o likusią sumą vienašališkai nusprendė padengti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Apie tai atsakovas pareiškėją informavo 2008 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 10-(13.7-282)-6700. 2009 m. kovo 30 d. buvo gauta atsakovo faksograma, kuria informuota, kad Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187 buvo pakeistas Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-l 107 patvirtintas Valstybės projektų finansuojamų pagal 2007-2013 sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas“ VP3-2.1-SAM -04-V priemonės „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“ sąrašas Nr. VP3-2.1-SAM -04-V-l, į kurį įtrauktas Ministerijos projektas Nr. 8 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“. Tuo pagrindu 2009 m. gegužės 13 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. S-66. Šia sutartimi buvo susitarta, kad atsakovas bus jau anksčiau minėto projekto pareiškėjas, o pareiškėjas taps vienu iš trijų partnerių. Minima sutartimi buvo numatytos projekto veiklų vykdymas tarp kurių pareiškėjas įsipareigojo įsigyti įrangą, t. y. linijinį greitintuvą. Sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties Nr. S-66 pagrindu 2009 m. rugsėjo 24 d. Ministerija bei CPVA, kaip projekto įgyvendinančioji institucija, sudarė projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ (projekto kodas Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008) finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008/S-219. Po sutarties pasirašymo 2009 m. spalio 1 d. pareiškėjui buvo pateiktas pasirašyti projekto pirkimų planas, kurio penktoje eilutėje pareiškėjas nurodė, kad linijini greitintuvą įsigijo konkurso būdu ir tokį pirkimo būdą pasirinko vadovaujantis VUOI direktoriaus 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. R8-620 „Dėl prekių, paslaugų ir darbų pirkimų taisyklių ir specialiosios prašymo formos patvirtinimo“ bei Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas tokiam pirkimų plano projektui pritarė ir jį pateikė derinti projektą įgyvendinančiai institucijai. Nuo 2009 m. gruodžio mėnesio pareiškėjas, nors yra vykdomo projekto partneris, nebebuvo informuojamas apie projekto vykdymo eigą.

Iš tarp šalių kilusio ginčo aiškiai matosi, kad atsakovas šiurkščiai pažeidinėja tarp šalių sudarytą Jungtinės veiklos sutartį ir piktnaudžiauja savo teise. Tuo tarpu pareiškėjas apie visus savo ketinimus, pirkimus ir jų rezultatus savalaikiai informuodavo atsakovą. Būtent atsakovas, o ne pareiškėjas pradžioje priėmė sprendimą dėl įrangos įsigijimo finansavimo iš Programos lėšų, o vėliau pats vienašališkai priėmė sprendimą dėl lėšų trūkumo įrangos įsigijimo finansavimą užbaigti iš ES paramos fondo lėšų. Pareiškėjas tik uoliai vykdė visus atsakovo priimamus įsakymus, įskaitant ir nurodymą pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį. Pabrėžė, kad tiek Jungtinės veiklos sutartis, tiek ir projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008/S-219, kurioje pareiškėjas nebuvo įvardytas kaip sutarties šalis, buvo pasirašytos po to, kai įranga pareiškėjo buvo įsigyta ir jau sumontuota pareiškėjo patalpose ir net pradėtos teikti diagnostinės paslaugos onkologiniams pacientams. Sutinkamai su Jungtinės veiklos 3 ir 4 punktais partnerių bendra veikla vykdant projektą grindžiama lygiateisiškumo, tarpusavio pasitikėjimo ir lygiateisiškos partnerystės principais, partneriai įsipareigoja laikytis geros partnerystės praktikos taisyklių, o atsakovas pagal pastarosios sutarties 9 punktą įsipareigojo užtikrinti pakankamus administracinius gebėjimus ir finansinius išteklius projektui įgyvendinti; teikti partneriams reikiamą informaciją ir dokumentus; užtikrinti finansinį projekto veiklų ir rezultatų tęstinumą. Šias pareigas atsakovas pažeidė, o galiausiai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų gali nukentėti viešasis interesas, t. y. onkologinių pacientų teisės į moderniausias onkologinių ligų diagnostikos paslaugas pažeidimas. jei tokia žala atsirado ne dėl Ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos ir (arba) įgyvendinančiosios institucijos kaltės.

Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 137–145) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

Atsakovas nurodė, kad Ministerija, vykdydama Vyriausybės 2003 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1593 patvirtintą Programą, su pareiškėju sudarė 2007 m. gruodžio 12 d. Programos įgyvendinimo sutartį Nr. S-403 (toliau – ir Sutartis Nr. S-403), kuria pareiškėjas įsipareigojo vykdyti Sutarties Nr. S-403 objektu esančių darbų, paslaugų ir prekių pirkimų procedūras, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nustatyta tvarka (Sutarties Nr. S-403 2.2.3 punktas). Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-301 „Dėl investicinių lėšų, skirtų valstybinei vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programai 2008 metais, panaudojimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-301), pareiškėjui buvo skirta 1 000 000 Lt suma iš Valstybės investicijų programos linijiniam greitintuvui įsigyti ir pavesta vykdyti linijinio greitintuvo pirkimo procedūras vadovaujantis VPĮ nuostatomis (Įsakymo Nr. V-301 2.2.1 punktas) ir sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, pateikti Ministerijai pirkimo dokumentus: pareiškėjo prašymą skirti lėšas, sutarties kopiją, įsigytos medicinos įrangos perdavimo ir priėmimo aktus, PVM sąskaitas faktūras. Pažymėjo, kad viešųjų pirkimų dokumentai kartu su anksčiau minėtais dokumentais ministerijai nebuvo teikiami, todėl nebuvo ir vertinami. Pareiškėjas 2008 m. liepos 21 d. sudarė linijinio greitintuvo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. MI 2008-24, pagal kurią įsigijo linijinį greitintuvą už 3 499 650 Lt (t. y. 2 499 650 Lt daugiau nei Įsakymu Nr. V-301 paskirtoji suma).

Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1042 patvirtinto Projektų finansavimo sąlygų aprašo pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę Nr. VP3-2.1-SAM-04-V „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“ ( toliau - Aprašo) , 36 punkte nustatyta, kad projekto veiklos (tarp jų ir viešieji pirkimai) gali būti pradėtos vykdyti prieš finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymą, pareiškėjams ir partneriams prisiimant visišką atsakomybę už veiklą ir joms įgyvendinti skirtų išlaidų tinkamumą, o taip pat pareiškėjai ir partneriai, vykdydami viešuosius pirkimus iki finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymo, prisiima atsakomybę už tai, kad pirkimai atitiktų VPĮ nuostatas. Aprašo 37 punktas atitinkamai nustato, kad ir projektui taikomas išlaidų patyrimo ir apmokėjimo laikotarpis nustatomas projekto finansavimo ir administravimo sutartyje, o išlaidos projektui įgyvendinti gali būti patirtos ir pripažintos tinkamomis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki projekto finansavimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Ministerija, atsižvelgdama į Finansų ministerijos pateiktą informaciją, jog pagal Valstybės investicijų programą artimiausiu metu nebus galimybės finansuoti likusios pareiškėjo nurodytos linijinio greitintuvo sumos ir siekdama padėti pareiškėjui padengti likusią įsigytos linijinio greitintuvo įrangos sumą, priėmė sprendimą pakeisti išlaidų, susijusių su linijinių greitintuvų įsigijimu, apmokėjimo šaltinį ir nusprendė likusią įrangos 2 499 650 Lt sumą padengti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Pažymėjo, kad pareiškėjas, įvertinęs Ministerijos siūlymą, jį priėmė, pretenzijų dėl apmokėjimo šaltinio nepareiškė ir Ministerijai pateikė preliminarią paraišką. Ministerija, vadovaudamasi pareiškėjo preliminarios paraiškos pagrindu, 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187 papildė Valstybės projektų, finansuojamų pagal 2007-2013 Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas“ sąrašą priemone „Ankstyva onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“, įtraukiant ministerijos vykdomą projektą Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ 2 499 650 Lt suma ir su pareiškėju pasirašė Jungtinės veiklos sutartį bei su įgyvendinančiąja institucija CPVA sudarė projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008/S-219 (toliau – ir Finansavimo ir administravimo sutartis). Pažymėjo, jog analogiškos partnerystės sutartys buvo sudarytos ir su kitais projekto partneriais: VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikomis ir VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine.

Vadovaujantis Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Taisyklių) 63.5, 64 punktų reglamentuojama tvarka, teisė tirti ir nustatyti pažeidimo faktą įgyvendinat ES lėšomis finansuojamus projektus (tarp jų ir VPĮ nuostatų pažeidimus) yra deleguota įgyvendinančioms institucijoms, šiuo atveju – CPVA. Pažymėjo, jog CPVA vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1139) 13.6 punktu, atlieka pažeidimų tyrimą, informuoja ministeriją apie nustatytus pažeidimus.

CPVA Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1443) nustatyta tvarka atlieka projektų įgyvendinimo priežiūrą, užtikrina Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 imperatyvių reikalavimų vykdymą (Nutarimo Nr. 1443 180 punktas), vadovaudamasi Nutarimo Nr. 1443 195 punkto nuostatomis tiria ir nustato įtariamus pažeidimus, teikia pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, informuoja vadovaujančiąją (Finansų ministerija) ir tvirtinančiąją instituciją (Ministerija) apie nustatytus pažeidimus (Nutarimo Nr. 1443 197 punktas).

Nagrinėjamu atveju CPVA vadovaudamasi aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis, atliko pareiškėjo, veikiančio kaip projekto partneris Nr. 3, pateikto mokėjimo prašymo kontrolę ir nustatė, jog linijinio greitintuvo pirkimus reglamentuojančios VPĮ normos buvo grubiai pažeistos. CPVA atlikusi tyrimą, vadovaudamasi Nutarimo Nr. 1443 197.2 punktu ir Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (toliau – ir COCOF gairės) pirmo neatitikimo rekomenduojama korekcija, 2010 m. sausio 8 d. raštu Nr. 2010/2-177 „Dėl projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-08 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ pateikė Ministerijai siūlymą sumažinti projekto finansavimą maksimalia 2 499 650 Lt suma.

Pabrėžė, kad Ministerijai aukščiau įvardinti teisės aktai nesuteikia teisės nustatyti ir tirti pažeidimus ar kitais veiksmais dubliuoti CPVA kompetencijai priskiriamas funkcijas. Teisės aktai ministeriją įpareigoja CPVA pateikto siūlymo pagrindu priimti sprendimą dėl finansinės sankcijos taikymo konkrečiam pažeidimo atvejui. Ministerijos sprendimas priimamas fakto, kurį pagal kompetenciją nustato CPVA, pagrindu. Ministerija neturi teisinio pagrindo iš esmės revizuoti CPVA nustatyto fakto ištyrimo eigos bei aplinkybių, todėl pareiškėjo teiginys, jog Ministerijos sprendimas buvo priimtas šiam nesuteikus galimybių pasiaiškinti, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas savo 2009 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. R3-1535 pateikė CPVA atsakymą, kuriame išdėstė savo poziciją, jog pareiškėjas nėra laikytinas perkančiąja organizacija, todėl pirkimus vykdo pagal direktoriaus įsakymu patvirtintas pirkimo taisykles, kurios parengtos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu.

Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į ministerijos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo ir priežiūros komisijos (toliau – ir Ministerijos Komisija) pateiktą rekomendaciją, kurioje buvo įvertintos projekto VPĮ pažeidimo aplinkybės ir pritarta taikyti finansines sankcijas, 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-120 priėmė sprendimą sumažinti projekto finansavimą 2 499 650 Lt suma.

Ministerija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio nuostatomis ir LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, pakartotinai 2011 m. spalio 4 d. raštu Nr. 10-(21.4-20)-7484 kreipėsi į CPVA dėl papildomos informacijos apie nustatytą pažeidimą pateikimo. CPVA 2011 m. spalio 7 d. raštu Nr. 2011/2-10482 „Dėl informacijos pateikimo“ Ministerijai pateikė informaciją, jog atlikusi pakartotiną tyrimą nenustatė jokių naujų lengvinančių aplinkybių dėl pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų, todėl savo institucijos sprendimo, dėl siūlymo sumažinti projekto finansavimą maksimalia 2 499 650 litų suma, nekeičia. Be to, CPVA Ministerijai pateikė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) 2010 m. vasario 12 d. raštą Nr. 4S-527 „Dėl Vilniaus universiteto Onkologijos instituto įsigyto linijinio greitintuvo“, kuriame VPT nurodė, jog pareiškėjas, atlikdamas linijinio greitintuvo įrangos pirkimą, veikė kaip perkančioji organizacija ir pažeidė VPĮ reikalavimus: skelbimas apie viešąjį linijinių greitintuvų pirkimą nebuvo paskelbtas VPĮ nustatyta tvarka, VPT apie pareiškėjo 2008 m. liepos 21 d. pasirašytą sutartį ir atliktą pirkimą nieko nežinojo, VPT nebuvo pateikta viešojo pirkimo procedūrų ataskaita. Pabrėžė, jog pareiškėjas, atsižvelgdamas į numatomos įsigyti įrangos didelę vertę, privalėjo vadovautis VPĮ nuostatomis, taip sudarant vienodas galimybes Europos Sąjungoje veikiantiems ūkio subjektams pateikti savo siūlymus. Europos Teisingumo Teismas 2000 m. gruodžio 7 d. sprendime byloje C-324/98, „Teleaustria Verlags GmbH“ ir „Telefonadress GmbH“ prieš „Telecom Austria AG“ konstatavo, jog skaidrumo principo reikalaujama siekiant užtikrinti kiekvieno galimo konkurso dalyvio naudą, todėl apie konkursą turi būti paskelbiama plačiai, kad rinką būtų galima atverti konkurencijai bei kontroliuoti viešųjų pirkimų tvarkos nešališkumą. Tuo tarpu apie numatomą tarptautinį linijinio greitintuvo viešąjį pirkimą pareiškėjas paskelbė tik 2008 m. birželio 11 d. nacionaliniame dienraštyje „Lietuvos aidas“, kas nesudarė sąlygų nevaržomai tarpusavio konkurencijai tarp Europos Sąjungos teritorijoje veikiančių tiekėjų užtikrinti.

Ministerijos Komisija vadovaudamasi COCOF gairių pirmo neatitikimo rekomenduojama korekcija, atsižvelgdama į CPVA siūlymus ir pakartotinai apsvarsčiusi pareiškėjo pažeidimą konstatavo, jog padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie sunkių nusižengimų, nes pirkimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant Bendrijos direktyvų viešojo pirkimo nuostatų dėl skelbimo ir tuo buvo akivaizdžiai pažeistos Bendrijos bendro finansavimo sąlygos, todėl pažeidėjui turi būti taikoma maksimali 100 proc. finansinė korekcija (Komisijos 2011 m. spalio 20 d. posėdžio protokolas Nr. 69/SF-70). Pareiškėjo teiginiai, kad Ministerija, priimdama pakartotinį įsakymą, visiškai neanalizavo teismo nurodytų argumentų, neatsižvelgė į ginčo faktines aplinkybes, yra nepagrįsti.

Pažymėjo, kad pareiškėjo dalyvavimas Paramos programoje nebuvo privalomas, o savanoriškas ir priimamas paramos skirstymo kriterijus atitinkančio ūkio subjekto laisva valia ir pasirinkimu. Jokių prieštaravimų dėl tolimesnio medicinos įrangos finansavimo ES struktūrinių fondų lėšomis iš pareiškėjo nebuvo gauta. Todėl Ministerija nėra ir negali būti atsakinga už pareiškėjo priimtą sprendimą dalyvauti Paramos programoje ir už finansines pasekmes, kurios pareiškėjui atsirado dėl teisės aktų, reglamentuojančių paramos suteikimą, nevykdymo. Pareiškėjas klaidinančiai nurodo, jog Ministerija neįvertino esminių aplinkybių, jog pareiškėjas 2008 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. R3-1170 Ministerijai pateikė informaciją apie įsigytą linijinį greitintuvą Clinac 600C/D. Ministerija Įsakymu Nr. V-301 išskirdama 1 000 000 Lt sumą iš Valstybės investicijų programos, įsakymo 2.2.1 punktu įpareigojo pareiškėją linijinio greitintuvo pirkimo procedūras vykdyti vadovaujantis VPĮ reikalavimais. Atkreipė dėmesį, jog Ministerijos Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo pažeidimą (Komisijos 2011 m. spalio 20 d. posėdžio protokolas Nr. 69/SF-70), atlikusi gautos informacijos ir faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, nustatė, jog pareiškėjas linijinio greitintuvo įrangos pirkimą atliko nesivadovaudamas VPĮ. Ministerija, administruodama CPVA nustatytą pažeidimą, nuosekliai vadovavosi Nutarimo Nr. 1139, Nutarimo Nr. 1443 ir kitų galiojančių teisės aktų nuostatomis. CPVA 2011 m. spalio 7 d. rašte Nr. 2011/2-10482 nurodė, jog disponuoja pakankamai išsamia informacija apie pareiškėjo projekte Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-08 padarytus viešąjį pirkimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, todėl papildomo susirašinėjimo su pareiškėju nevykdė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 20–25) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad CPVA, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, nešališkai ir objektyviai atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, pateikė atsakovui siūlymą sumažinti Projekto finansavimą. Vadovaudamasi Taisyklių 63.3 punktu CPVA atlikdama pažeidimo tyrimą turi vadovautis Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173, kurių 26 punkte nurodyta, jog nustačius pažeidimą, kuris susijęs su viešuoju pirkimu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje (toliau – ir COCOF gairės).

Pabrėžė, kad pareiškėjo minimame Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. kovo 4 d. rašte Nr. 4S-21-391 nurodyta, jog pareiškėjas nėra perkančioji organizacija, tačiau 2010 m. vasario 12 d. šios institucijos raštas Nr. 4S-527 aiškiai nurodo, jog pareiškėjo veikla yra skirta viešųjų interesų tenkinimui ir, kad pareiškėjas atlikdamas linijinio greitintuvo įrangos pirkimą, veikė kaip perkančioji organizacija ir nevykdydama privalomų viešojo pirkimo procedūrų pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus apie viešąjį pirkimą paskelbti įstatyme nustatyta tvarka, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo bei galimai neužtikrino viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo – racionalaus lėšų panaudojimo.

Mano, kad pareiškėjo, kaip biudžetinės įstaigos bei valstybės įsteigto mokslo instituto, statusas ir vykdoma veikla įrodo, jog pareiškėjo veikla yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio bei yra skirta viešiesiems interesams. Be to, Statuto 3 punkte nurodyta, jog pareiškėjo steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir LRV). LRV taip pat tvirtina Statutą ir jo pakeitimus (Statuto 64 punktas). Šios Statuto nuostatos įrodo, jog LRV kontroliuoja pareiškėją, kaip jo steigėja ir pagrindinio veiklos dokumento pakeitimus tvirtinantis subjektas.

Ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-72 47.1 punktas nurodo, jog mokslo ir studijų sistemos įstaigos (aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų institutai, mokslo ir technologijų parkai bei kitos įstaigos ir institucijos, kurių veikla susijusi su mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros (socialinės, kultūrinės) veikla, su studijų vykdymu ir su studijomis susijusia veikla) yra perkančiosios organizacijos. Pažymi, kad pareiškėjas įgyvendina ir kitus (ne šio teisminio ginčo) ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamus projektus, kurių įgyvendinimo priežiūrą atlieka CPVA, pavyzdžiui, 2009 m. birželio 25 d. projektą „Ankstyvosios onkologinių susirgimų diagnostikos gerinimas ir visaverčio gydymo užtikrinimas Vilniaus universiteto Onkologijos institute“, projekto kodas VP3-2.1-SAM-04-V-01-005.

Šių projektų įgyvendinimo metu, pareiškėjas taip pat teikia CPVA pirkimų, vykdomų vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, dokumentus, kurie pagrindžia jo patirtas ir su šiais projektais susijusias išlaidas. Todėl aukščiau nurodyti pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad jis dar prieš pasirašydamas Jungtinės veiklos sutartį ir sutikdamas dalyvauti Projekto įgyvendinime kaip Projekto partneris, vykdė (ir šiuo metu vykdo) viešuosius pirkimus, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų nuostatomis, todėl teiginys, kad jis nėra perkančioji organizacija yra nepagrįstas.

Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde teigia, kad Projekto pirkimų plano, kurį pasirašė pats pareiškėjas, 5 punkte yra nurodyta, jog linijinį greitintuvą jis nusipirko vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Tuo tarpu šis konkretus Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnis apibrėžia, kas yra vadinama perkančiąja organizacija, todėl CPVA nekilo abejonių dėl pareiškėjo nuomonės, jog jis nėra perkančioji organizacija. Be to, pareiškėjas pasirašė Projekto pirkimų planą, kuris patvirtintas CPVA direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2009/8-44 „Dėl projektų pirkimų, vykdomų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, priežiūros tvarkos aprašo pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašas yra taikomas pirkimams, vykdomiems pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.3 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jeigu Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais, Projekto vykdytojas (šiuo atveju atsakovas) privalo užtikrinti, kad visi partneriai būtų tinkamai informuoti apie jų pareigas, susijusias su Projekto finansavimo ir administravimo sutarties vykdymu ir Projekto įgyvendinimu, taip pat laikytųsi visų įsipareigojimų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nustatytų Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje ir Administravimo ir finansavimo taisyklėse. Todėl atsakovas, kaip Projekto vykdytoja, tinkamai atliko savo pareigą informuoti pareiškėją apie jo pareigas, susijusias su Projekto įgyvendinimu, nes Jungtinės veiklos sutarties (kurią pasirašė pareiškėjas) 8 punkte buvo numatyta pareiškėjo pareiga linijinio greitintuvo pirkimo procedūras atlikti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Nurodė, kad CPVA 2011 m. spalio 4 d. gavo atsakovo užklausimą (toliau – ir atsakovės užklausimas) dėl pakartotinio pažeidimo įvertinimo. CPVA, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad pareiškėjas, vykdydamas kitus ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamus projektus, vadovavosi ir vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir perka prekes, paslaugas ar darbus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, bei į tai, kad pažeidimo tyrimo metu ir gavus atsakovo užklausimą nebuvo nustatyta jokių teisinių prielaidų ar aplinkybių, kurios būtų galėjusios leisti suabejoti, jog pareiškėjos statusas neatitiko perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą statuso, padarė išvadą, kad nėra priežasčių, turinčių įtakos pažeidimo tyrimo atnaujinimui. Todėl CPVA informavo atsakovą, jog CPVA sprendimas dėl pažeidimo nėra keičiamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu (II t., b. l. 121-135) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. V-979 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui, sumažinimo“.

Teismas nustatė, kad CPVA 2009 m. gruodžio 14 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą nurodė, kad pareiškėjas padarė pažeidimą 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d. ir pažeidė šiuos teisės aktus – Viešųjų pirkimų įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintas Projektų administravimo ir finansavimo taisykles. Iš esmės tai atkartota ir CPVA 2010 m. sausio 8 d. rašte Nr. 2010/2-177. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011 konstatavo, jog pareiškėjas su UAB „Tradintek“ linijinio greitintuvo Clinac 600C/D (3 499 650 t vertės su PVM) pirkimo-pardavimo sutartį buvo sudaręs jau 2008 m. liepos 21 d. Šie veiksmai buvo žinomi atsakovui ir vykdomi pagal Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programos įgyvendinimo sutartį Nr. S-403, sudarytą 2007 m. gruodžio 12 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo, bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. V-301 „Dėl investicinių lėšų, skirtų valstybinei vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programai 2008 metais, panaudojimo“, kuriuo, vykdant būtent valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programą, pareiškėjui buvo skirta 1 000 000 Lt būtent linijiniam greitintuvui įsigyti. Atkreipė dėmesį, kad linijinio greitintuvo pirkimas, kaip projektas, buvo juridiškai įformintas tik Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187. Būtent nuo šio momento linijinio greitintuvo pirkimas turėjo būti vykdomas pagal valstybės projektų sąrašą, patvirtintą paminėtu įsakymu, o projektui tik tada galėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės. Pabrėžė, kad pagal šių taisyklių 5 punktą projekto finansavimo pradžia – projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsigaliojimo data: šiame kontekste pažymėjo, jog Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. S-66 sudaryta 2009 m. gegužės 13 d., o Projekto „Linijinių greitintuvų įsigijimas“, projekto kodas Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008, finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP3-2.1- SAM-04-V-01-008/S-219 sudaryta 2009 m. rugsėjo 24 d.

Atsižvelgiant į tai, kad linijinio greitintuvo pirkimas, kaip projektas, buvo juridiškai įformintas tik Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187, padarė išvadą, jog CPVA negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė pažeidimą 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d., bei pažeidė šiuos teisės aktus – Viešųjų pirkimų įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintas Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, kai šių taisyklių 193 punkte nustatyta, jog pažeidimus įtarti gali kiekvienas ES fondų paramą administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų administravimo ir finansavimo sutarčių priežiūros, kontrolės arba audito veiklas: juk 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d. nė nebuvo projekto pagal ES fondų paramą, o buvo vykdomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. V-301 „Dėl investicinių lėšų, skirtų valstybinei vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programai 2008 metais, panaudojimo“, kuriuo, vykdant būtent valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programą, pareiškėjui buvo skirta 1 000 000 Lt būtent linijiniam greitintuvui įsigyti. Todėl teismas konstatavo, kad CPVA nepagrįstai nustatė minėtą pažeidimą 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d., netinkamai taikė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.2 punktą, pasiūlydama mažinti projekto finansavimą. Teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2011 m. lapkričio 16 Įsakymą Nr. V-979 tenkino, nes jis nėra grįstas atitinkančiais tikrovę faktais: skundžiamame įsakyme nurodomi CPVA 2010 m. sausio 8 d. raštas Nr. 2010/2-177, kuriame netinkamai konstatuoti pažeidimai, bei CPVA 2011 m. spalio 7 d. raštas Nr. 2011/2-10482, kuriame apskritai nėra nieko naujo nustatyta.

Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su UAB „Tradintek“ linijinio greitintuvo Clinac 600C/D (3 499 650 t vertės su PVM) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MI 2008-24 sudarė 2008 m. liepos 21 d. pagal valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programą. Nuo Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-187 įsigaliojimo projektas turėjo būti vykdomas atsižvelgiant į ES fondų paramos administravimo taisykles. Todėl net jeigu iki Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-187 įsigaliojimo ir buvo padaryti kokie nors Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, tai sankcijos pareiškėjui už tokius pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintas Projektų administravimo ir finansavimo taisykles negali būti skiriamos, o ir todėl skundžiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V-979 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui, sumažinimo“ ir šiuo aspektu nėra pagrįstas ir teisėtas, nes juo sankcija pritaikyta būtent pagal minėtas taisykles.

Atskirai nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą sumokėti pareiškėjui 2 499 650 Lt negali būti tenkinamas, nes jis grindžiamas pareiškėjo ir UAB „Tradintek“ 2008 m. liepos 21 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl toks reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui linijinis greitintuvas perduotas 2009 m. liepos 3 d. priėmimo-perdavimo aktu, o minėtame akte nurodoma milijonu litų mažesnė suma negu pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. MI 2008-24.

III. Pareiškėjas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto apeliaciniu skundu (II t., b. l. 150-159) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovą sumokėti pareiškėjui 2 499 650 Lt pakeisti ir skundą šioje dalyje patenkinti. Iš esmės pakartojo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktą poziciją.

Pareiškėjas apeliacinį skundą papildomai grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimu patvirtino tą aplinkybę, kad atsakovas šiuo atveju veikė neteisėtai ir pažeisdamas teisės aktus priėmė nepagrįstą sprendimą. Tuo tarpu nepriimdamas sprendimo dėl atsakovo įpareigojimo teismas suteikia teisę atsakovui piktnaudžiauti savo teise, atsakovas ir toliau vengs tinkamai vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus tiek pagal Programą tiek pagal Projektą . Esant tokiam teismo sprendimui atsakovas turi visas galimybes priimti kitą pareiškėjui nepalankų sprendimą ir taip bandyti išvengti savo įsipareigojimų prisiimtų Jungtinės veiklos ir projekto finansavimo ir administravimo sutartimis. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas tokiu sprendimu neįgyvendino teisingumo, formalus neteisėto atsakovo priimto sprendimo panaikinimas ir neįpareigojus atsakovo sumokėti lėšas už įsigytą įrangą, ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Šiuo atveju neapginami pareiškėjo teisėti interesai, kad už įsigytą įrangą pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MI 2008-24 dėl linijinio greitintuvo Clinac 600C/D (3 499 650 Lt vertės su PVM) sudarytą 2008 m. liepos 21 d. su UAB „Tradintek“, būtų apmokama arba iš Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programos, arba iš ES struktūrinių fondų pagal projektą „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ arba iš LR Sveikatos apsaugos ministerijos biudžetinių asignavimų arba kitų pajamų. Tik vykdydamas atsakovo nurodymus (Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. V- 301 „Dėl lėšų skyrimo“) pareiškėjas įsigijo prekę - linijinį greitintuvą, tačiau iki šiol negauna finansavimo už jį, nes atsakovas atsisako tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 9-17) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog pareiškėjo elgesys atitiko rūpestingo ir sąžiningo asmens standartą, todėl uoliai vykdė visus atsakovo priimamus įsakymus, įskaitant ir nurodymą pasirašyti jungtinės veiklos sutartį ir kad atsakovas tyčia sudarė tokią situaciją, pagal kurią neva pačiam pareiškėjui tektų mokėti už įrangos įsigijimą. Pažymi, kad pareiškėjo sprendimas dalyvauti tiek Programoje, tiek Projekte buvo neprivalomas, priimtas savanoriškai, laisva valia ir pasirinkimu. Ministerija ir CPVA su Pareiškėju nuolat vykdė susirašinėjimą, derino visus veiksmus, teikė konsultacijas, o projekto finansavimo klausimai buvo nagrinėjami Ministerijos posėdžių metu. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas aiškiai žinojo ir suvokė, jog Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto parama teikiama vadovaujantis viešosios teisės normomis ir civiliniai santykiai šiuo atveju taikomi tiek, kiek jų nereglamentuoja viešoji teisė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo sprendimą dalyvauti Ministerijos vykdomoje Programoje, reglamentavo su pareiškėju sudaryta Sutartis Nr. S-403, kuria pareiškėjas įsipareigojo vykdyti sutarties Nr. S-403 objektu esančių darbų, paslaugų ir prekių pirkimų procedūras, vadovaudamasis VPĮ nustatyta tvarka (Sutarties Nr. S-403 2.2.3 punktas).

2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Ministerija išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, trūkumų ar kitokių pažeidimų nenustatė ir pervedė įsakyme ir sutartyje numatytas pinigines lėšas, t. y. 1 000 000 Lt iš investicinių valstybės biudžeto lėšų. Pažymi, kad Ministerijai nebuvo teikiami viešųjų pirkimų dokumentai kartu su medicininės įrangos pirkimo dokumentais: pareiškėjo prašymas skirti lėšas, sutarties kopija, įsigytos medicinos įrangos perdavimo ir priėmimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, todėl šiuo aspektu jie nebuvo vertinami.

3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde painioja faktines aplinkybes ir neatskiria sutartinių santykių, kuriais grindžiami pareiškėjo ir Ministerijos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja aukščiau nurodytos imperatyvios ES ir nacionalinės teisės aktų normos, nuo savo sutartinių santykių su UAB „Tradintek“, dėl medicininės įrangos linijinio greitintuvo Clinac 600C/D pirkimo, pagal 2008 m. liepos 21 d. linijinio greitintuvo pirkimo pardavimo sutartį Nr. MI 2008-24. Pažymi, jog pats pareiškėjas sutartiniuose santykiuose su UAB „Tradintek“, kaip pats nurodo apeliaciniame skunde, turėjo veikti pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154 straipsnio 1 dalies, 6.156 straipsnio 1 dalies, CK 6.189 straipsnio 1 dalies ir CK 6.200 straipsnio nuostatas, ir privalėjo „vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu: jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo“. Todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėjas gerai žinodamas apie pasikeitusį linijinio greitintuvo pirkimo finansavimo šaltinį bei apie savo sprendimą dalyvauti projekte „Linijinių greitintuvų įsigijimas“, pats neiniciavo Sutarties Nr. MI 2008-24 4.2.2. punkto nuostatos pakeitimo, jog „antra apmokėjimo dalis bus įvykdyta gavus papildomą finansavimą iš Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programos“. Tai patvirtina faktą, jog pareiškėjas nuo pat pradžių aplaidžiai organizavo linijinio greitintuvo pirkimo procedūras ir pats nesilaikė galiojančių teisės aktų bei sutartinių reikalavimų.

4. Pareiškėjo argumentus dėl Ministerijos pasirinkto linijinio greitintuvo finansavimo šaltinio kilmės (valstybės biudžeto ar ES struktūrinių fondų lėšos) laiko klaidinančiais ir mano, kad projekto finansavimo būdas negalėjo įtakoti pareiškėjo veiksmų nesilaikyti VPĮ 42 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi nustatytų pareigų.

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija apeliaciniu skundu (II t., b. l. 150-159) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant, kad pareiškėjas su UAB „Tradintek“ linijinio greitintuvo Clinac 600C/D pirkimo-pardavimo sutartį buvo sudaręs jau 2008 m. liepos 21 d., bei įsakymą Nr. V-301 kuriuo pareiškėjui buvo skirta 1 000 000 Lt linijiniam greitintuvui įsigyti, o linijinio greitintuvo pirkimas, kaip projektas, buvo juridiškai įformintas tik Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187, būtent nuo šio momento linijinio greitintuvo pirkimas turėjo būti vykdomas pagal valstybės projektų sąrašą, patvirtintą paminėtu įsakymu, o projektui tik tada galėjo būti taikomos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Aprašu patvirtintos teisinės nuostatos, suderintos su Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 56 straipsniu bei nacionaliniais teisės aktais, nustato, kad projekto veiklos (tarp jų ir viešieji pirkimai) gali būti pradėtos vykdyti prieš finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymą, pareiškėjams ir partneriams prisiimant visišką atsakomybę už veiklą ir joms įgyvendinti skirtų išlaidų tinkamumą, o taip pat pareiškėjai ir partneriai, vykdydami viešuosius pirkimus iki finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymo, prisiima atsakomybę už tai, kad pirkimai atitiktų VPĮ nuostatas (Aprašo 36 punktas). Be to, projektui taikomas išlaidų patyrimo ir apmokėjimo laikotarpis nustatomas projekto finansavimo ir administravimo sutartyje, o išlaidos projektui įgyvendinti gali būti patirtos ir pripažintos tinkamomis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki projekto finansavimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31d (Aprašo 37 punktas).

2. Ministerijos parengto Aprašo nuostatos pagal kompetenciją buvo suderintos su Finansų ministerija ir CPVA, o Aprašo 36 ir 37 punktai yra glaudžiai susijęs su esminiu Europos Komisijos reikalavimu užtikrinti išlaidų tinkamumą finansuoti. Vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 56 straipsnyje nustatytu Išlaidų tinkamumo finansuoti principu, Valstybė narė turi užtikrinti, kad išlaidos, įskaitant numatytas didelės apimties projektams, yra tinkamos finansuoti iš fondų, jeigu jos faktiškai buvo sumokėtos laikotarpiu nuo veiksmų programų pateikimo Komisijai arba nuo 2007 m. sausio 1 d., priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė, iki 2015 m. gruodžio 31 d. Veiksmai neturi būti užbaigti iki pirmosios išlaidų tinkamumo finansuoti dienos. Todėl darytina išvada, kad Ministerija ir CPVA administruodama Projektą, tirdama pareiškėjo padarytą pažeidimą ir sprendimu pažeidėjui skirdama sankcijas, veikė teisėtai ir pagrįstai.

3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CPVA nepagrįstai nustatė minėtą pažeidimą 2008 m. birželio 11 d. - 2008 m. liepos 21 d., netinkamai taikė ir Nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.2 punktą, pasiūlydama mažinti projekto finansavimą. CPVA atlikusi tyrimą, vadovaudamasi Nutarimo Nr. 1443 197.2 punktu ir COCOF gairių pirmo neatitikimo rekomenduojama korekcija, 2010 m. sausio 8 d. raštu Nr. 2010/2-177 „Dėl projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-08 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ pateikė Ministerijai siūlymą sumažinti projekto finansavimą nurodyta maksimalia suma. Atsižvelgiant į tai, jog Ministerijai pakartotinai 2011 m. spalio 4 d. raštu Nr. 10-(21.4-20)-7484 paprašė CPVA pateikti papildomą informaciją apie nustatytą 2008 m. birželio 11 d. - 2008 m. liepos 21 d. pažeidimą, CPVA teisėtai ir pagrįstai 2011 m. spalio 7 d. raštu Nr. 2011/2-10482 „Dėl informacijos pateikimo“ Ministerijai pateikė informaciją, jog atlikusi pakartotiną tyrimą nenustatė jokių naujų lengvinančių aplinkybių dėl Pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų. CPVA nagrinėdama pareiškėjo pažeidimą tinkamai ir pagrįstai taikė Nutarimo Nr. 1225, Nutarimo Nr. 1139, Nutarimo Nr. 1443, Aprašo bei kitų teisės aktų nuostatas, pagrįstai CPVA raštais: 2010 m. spalio 8 d. Nr. 2010/2-177 ir 2011 m. spalio 4 d. Nr. 10- (21.4-20)-7484 konstatavo ir teikė Ministerijai išvadas bei rekomendacijas apie nustatytą pažeidimą.

Pareiškėjas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 18-25) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atsakovą sumokėti pareiškėjui 2 499 650 Lt patenkinti. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą iš esmės pakartojo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo CPVA atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus (III t., b. l. 1-8) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – skundžiamą atsakovo Įsakymą Nr. V-979 palikti galioti, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus.

Papildomai atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Sutinka su atsakovo argumentais, kad teismas, nagrinėdamas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas faktines aplinkybes bei jas patvirtinantį teisinį reguliavimą. Atsakovas, vadovaudamasis Reglamento Nr. 1083/2006 ir Nutarimo Nr. 1179 nuostatomis, teisėtai Apraše nurodė tinkamų finansuoti išlaidų laikotarpį, taip pat teisėtai ir pagrįstai numatė pareiškėjo jau sudarytos sutarties su UAB „Tradintek“ dėl linijinio greitintuvo Clinac 600C/d įsigijimo išlaidas, kaip tinkamas finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis. Tiek teisės aktų, tiek Sutarties nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog Sutarties pasirašymo, ar Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-187 patvirtinimo momentas neturi įtakos Projekto išlaidų tinkamumo laikotarpiui. Todėl pareiškėjo 2008 m. liepos 21 d. sudarytos sutarties su UAB „Tradintek“ išlaidos yra teisėtai priskiriamos Projekto veikloms ir jau nuo šios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento (nes sutartis sudaryta ne anksčiau kaip 2007 m. birželio 29 d.) yra laikytinos Projekto išlaidomis.

2. Pritaria atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, jog atlikdamas linijinio greitintuvo įrangos pirkimą, pareiškėjas veikė kaip perkančioji organizacija ir nevykdydamas privalomų viešojo pirkimo procedūrų pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Mano, jog atsakovas, kaip Projekto vykdytojas, tinkamai atliko savo pareigą informuoti pareiškėją apie jo pareigas, susijusias su Projekto įgyvendinimu, nes Jungtinės veiklos sutarties (kurią pasirašė pareiškėjas) 8 punkte buvo numatyta pareiškėjo pareiga linijinio greitintuvo pirkimo procedūras atlikti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

3. Tiek Sutarties pasirašymo, tiek Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. V-187 patvirtinimo momentas neturi įtakos Projekto išlaidų tinkamumo laikotarpiui. Todėl pareiškėjo 2008 m. liepos 21 d. sudarytos sutarties su UAB „Tradintek“ išlaidos yra teisėtai priskiriamos Projekto veikloms ir jau nuo šios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento yra laikytinos Projekto išlaidomis. Todėl pareiškėjas, kaip Projekto partneris yra atsakingas už Sutarties tinkamą vykdymą (kaip ir atsakovas) ir privalėjo tinkamai įgyvendinti Projekto 1.1.3 veiklą, vadovaudamasis visais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.

4. Suma, susijusi su pažeidimu (2 499 650 Lt), negali būti patvirtinta tinkama finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis ir atitinkamai apmokėta atsakovo, kaip Projekto vykdytojui, kompensuoti pareiškėjo patirtas linijinio greitintuvo įsigijimo išlaidas, nes šios lėšos yra susijusios su neteisėtai sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, nevykdant tinkamo viešojo pirkimo ir neužtikrinant nacionalinių ir Europos Bendrijos teisės aktų nuostatų įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. V-979 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-2.1-SAM-04-V-01-008 „Linijinių greitintuvų įsigijimas“ įgyvendinimui, sumažinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Sveikatos apsaugos ministras skundžiamu įsakymu sumažino tinkamas finansuoti Projekto lėšas, Vilniaus universiteto Onkologijos institutui įsigyjant linijinį greitintuvą, 2 499 650,00 Lt suma (iš kurių 2 124 702,50 Lt – Europos Sąjungos fondo lėšos, 374 947,50 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos) (b. l. 16). Šio įsakymo teisiniu pagrindu nurodyti Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1143 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 10.9 punktas , Finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punktas bei specialiųjų sąlygų 5.8 punktas. Įsakymo faktiniu pagrindu tapo tai, kad, atsakovo teigimu, pareiškėjas padarė Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimą – veikdamas pagal Jungtinės veiklos sutartį ir vykdydamas linijinio greitintuvo Clinac 600C/D pirkimo procedūras pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą bei Jungtinės veiklos sutartį ir Finansavimo ir administravimo sutartį.

Pažymėtina, kad tas pats ginčas tarp šalių, susijęs su minėto projekto finansavimu, jau buvo spręstas administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011, kurioje LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu inter alia konstatavo, jog Sveikatos apsaugos ministerija (sveikatos apsaugos ministras), priimdama atitinkamus individualius teisės aktus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

LVAT minimoje byloje pabrėžė, kad pareiškėjas su UAB „Tradintek“ linijinio greitintuvo Clinac 600C/D pirkimo-pardavimo sutartį buvo sudaręs jau 2008 m. liepos 21 d. Šie veiksmai buvo žinomi atsakovui ir vykdomi pagal Programos įgyvendinimo sutartį Nr. S-403, sudarytą 2007 m. gruodžio 12 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo, bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. V-301 „Dėl investicinių lėšų, skirtų valstybinei vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programai 2008 metais, panaudojimo“, kuriuo, vykdant būtent Programą, pareiškėjui buvo skirta 1 000 000 Lt linijiniam greitintuvui įsigyti.

Atkreipė dėmesį, kad linijinio greitintuvo pirkimas, kaip Projektas, kuriam naudojamos Europos Sąjungos paramos lėšos, buvo juridiškai įformintas tik Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187. Būtent nuo šio momento linijinio greitintuvo pirkimas turėjo būti vykdomas pagal valstybės projektų sąrašą, patvirtintą paminėtu įsakymu, o projektui tik tada galėjo būti taikomos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, pagal kurių 5 punktą projekto finansavimo pradžia – projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsigaliojimo data:

šiame kontekste pažymėjo, jog Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis Nr. S-66 sudaryta 2009 m. gegužės 13 d., o Projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP3-2.1- SAM-04-V-01-008/S-219 sudaryta 2009 m. rugsėjo 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad linijinio greitintuvo pirkimas, kaip projektas, buvo juridiškai įformintas tik Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-187, LVAT padarė išvadą, jog CPVA negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė pažeidimą 2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. liepos 21 d., bei pažeidė šiuos teisės aktus – Viešųjų pirkimų įstatymą bei Projektų administravimo ir finansavimo taisykles: juk 2008 m. birželio 11 d.

– 2008 m. liepos 21 d. nė nebuvo projekto pagal ES fondų paramą, o buvo vykdomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. V-301 „Dėl investicinių lėšų, skirtų valstybinei vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programai 2008 metais, panaudojimo“.

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V-979 priimtas ištaisius tik formaliuosius ankstesnio akto turinio trūkumus, tačiau vis tiek nenurodžius tinkamo teisinio ir faktinio pagrindo. Visu pirma, jame vėlgi remiamasi tais pačiais teisės aktais, kurių taikymo šiam ginčui spręsti negalimumą konstatavo LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime, t.y. nurodytas netinkamas teisinis pagrindas. Antra, pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai ( akto faktinis pagrindas) turi būti išdėstomi taip, kad būtų aišku, kada, kokiais veiksmais ir kas padarė atitinkamą pažeidimą, už kurį taikoma vienokia ar kitokia poveikio priemonė. Skundžiamame įsakyme nei pažeidimo laikas, nei konkretūs veiksmai tinkamai nenurodyti, o paminėtuose kitų institucijų raštuose pateikiama informacija iš esmės nebuvo papildyta naujais faktais, tik pakartota ankstesniuose raštuose išdėstyta nuomonė apie pareiškėjo galimai padarytus pažeidimus. Trečia, poveikio priemonių taikymas turi būti motyvuotas, turi būti taikomos tik tokios poveikio priemonės, kurios egzistavo materialinių teisinių santykių atsiradimo metu ir kurių taikymo galimybę numatė tuo metu galioję ir konkretiems teisiniams santykiams taikytini teisės aktai.

Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Šis teisės principas taikytinas ir tiems atvejams, kai juridiniams faktams ar sandoriams siekiama taikyti teisinį reglamentavimą, kuris nebuvo numatytas taikyti tų juridinių faktų atsiradimo bei sandorių sudarymo metu. Teisinių santykių subjektams už pažeidimus turėtų būti taikomos tik tokios poveikio priemonės ar sankcijos, kurias numatė teisės aktai, reglamentavę sandorio sudarymo ir vykdymo sąlygas. Būtent šie teisės aktai turėtų būti nurodomi poveikio priemonės taikymo teisiniais pagrindais.

Paminėti ginčijamo Įsakymo trūkumai daro jį neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai jį panaikino, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su linijinio greitintuvo įsigijimui turėtų išlaidų laikotarpio skaičiavimu bei vėlesnių teisės aktų taikymu , laikytini nepagrįstais.

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo įpareigojimu pareiškėjui pervesti lėšas, pažymėtina, kad atsakovas, įvertinęs turimus rašytinius įrodymus, turėjo pagrindo įtarti, kad pareiškėjas pažeidė Programos įgyvendinimo sutarties Nr. S-403 sąlygas ir nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų , 2008 metų birželio – liepos mėnesiais atlikdamas linijinio greitintuvo pirkimo procedūras. Tai galėtų būti pagrindu taikyti Programos įgyvendinimo sutarties Nr. S-403 5.5 punkte numatytas pasekmes – sutarties ir programos finansavimo nutraukimą, jei būtų surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo poziciją. Atsakovas, norėdamas tinkamai reaguoti į padarytus pažeidimus, turi nurodyti tuos teisės aktus, kurie reglamentavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius linijinio greitintuvo įsigijimo procedūrų metu ir taikyti tuose teisės aktuose numatytas poveikio priemones. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad reikalavimas apmokėti 2499 000 sumą yra grindžiamas ne Programos įgyvendinimo sutartimi, pirkimo pardavimo sutartyje bei priėmimo perdavimo aktuose yra nurodytos skirtingos įrangos kainos, kas leidžia laikyti tokį pareiškėjo reikalavimą nepagrįstu.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto ir atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius