2019-05-22 Nr. AB-11738-3-61-3-01414-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-504-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01414-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (buvusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija), trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“, dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro (toliau – ir ekonomikos ir inovacijų ministras) 2017 m. kovo 31 d. įsakymus Nr. 4-183, Nr. 4-184, Nr. 4-185 ir Nr. 4-186 (toliau – ir 2017 m. kovo 31 d. Įsakymai), kuriais nuspręsta susigrąžinti išmokėtas pareiškėjui lėšas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 17 d. ekonomikos ir inovacijų ministras priėmė įsakymą Nr. 4-1079 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą skyrimo“ (toliau – ir 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymas), kuriuo skyrė finansavimą Dzūkų krašto menų inkubatoriaus projekto „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“ kapitalo formavimo išlaidoms padengti.

3. Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – Agentūra), atlikusi pažeidimų tyrimus, pateikė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (toliau – ir Ministerija) tyrimo išvadas.

4. Ekonomikos ir inovacijų ministras 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-183 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 vykdytojui Dzūkų krašto menų inkubatoriui, susigrąžinimo“, remdamasis Agentūros 2017 m. vasario 24 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT02 nustatė, kad pareiškėjas iki 2017 m. gegužės 22 d. privalo grąžinti 18 812,77 Eur. Ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-184 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 vykdytojui Dzūkų krašto menų inkubatoriui, susigrąžinimo“, remiantis Agentūros 2016 m. gruodžio 29 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT03, nustatyta, kad pareiškėjas iki 2017 m. gegužės 22 d. privalo grąžinti 18 326,69 Eur. Ekonomikos ir inovacijų 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-185 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 vykdytojui Dzūkų krašto menų inkubatoriui, susigrąžinimo“, remdamasis 2016 m. gruodžio 29 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT05 nustatė, kad pareiškėjas iki 2017 m. gegužės 22 d. privalo grąžinti 5 863,33 Eur.

5. Ekonomikos ir inovacijų ministras 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-186 pakeitė 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymą ir nurodė skirti pareiškėjui finansavimą kapitalo formavimo išlaidoms padengti - iki 2 058 250,34 Eur.

6. Dėl tyrimo išvados Nr. VP2-2.-ŪM-02-V-01-014/IT03 pareiškėjas nurodė, kad kaip pažymėta 2016 m. spalio 3 d. pateiktuose paaiškinimuose, įrangos pirkimo metu rinkoje nebuvo tokių bepiločių orlaivių, kurie atitiktų keliamus reikalavimus, todėl bepiločių orlaivių savybės buvo pasiektos komplektuojant atskiras rinkoje esančias detales ir atitinkamai suprogramuojant patį bepilotį orlaivį. 2015 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjui vykdant bepiločių orlaivių pirkimą, rinka buvo mažiau išsivysčiusi, bepiločių orlaivių kaina galėjo būti aukštesnė, tačiau pagrįsta rinkos. 2016 m. spalio 21 d. Agentūra atliko neplaninį patikrinimą pareiškėjo patalpose su Agentūros išorės ekspertu, kuris 2016 m. lapkričio 2 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad bepiločių orlaivių maksimalių kainų suminė vertė – ženkliai mažesnė nei pirkimo sutartyse apibrėžta kaina, o bepiločio orlaivio kameros savybės dėl vaizdo kokybės neatitinka keltų reikalavimų. Agentūra pripažino 19 304 Eur netinkamomis išlaidomis finansuoti ir pateikė Ministerijai siūlymą susigrąžinti išmokėtas lėšas.

7. Agentūros 2017 m. sausio 2 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.-ŪM-02-V-01-014/IT05 nurodyta, kad pareiškėjas, įsigydamas baterijas su transportavimo talpa ir krovikliu, už jas sumokėjo du ar daugiau kartų rinkos kainą viršijančią sumą. Pareiškėjas paaiškino, kad perkamų baterijų komplektacijai buvo keliami aukšti reikalavimai, kad jos būtų universalios ir patogios naudoti įvairiose situacijose ir vietose, taip pat – paruoštos transportavimui. Transportavimui skirtas lagaminas / talpykla yra gaminami pagal specialų užsakymą, kad atitiktų individualius poreikius, baterijos buvo parinktos didesnės talpos, o įtaką kainai turėjo ir trumpas pristatymo terminas. Agentūra, su nepriklausomu ekspertu 2016 m. spalio 21 d. atlikusi neplanuotą patikrą pareiškėjo patalpose, 2016 m. lapkričio 2 d. pateikė išvadą, kurioje konstatuota, kad baterijų maksimali suminė vertė yra ženkliai mažesnė nei pirkimo sutartimi apibrėžta bendra kaina, o baterijų lagaminas / talpykla apskritai nebuvo rastas. Agentūra pripažino 6 176 Eur netinkamomis išlaidomis finansuoti ir pateikė siūlymą Ministerijai susigrąžinti išmokėtas lėšas.

8. Agentūros 2017 m. kovo 1 d. pranešime Nr. R4-1333(13.3.18-10), nurodyta, kad Agentūra užbaigė įtariamo pažeidimo tyrimą dėl foto įrangos su priedais pirkimo ir pateikė tyrimo išvados Nr. VP2-2.2.-ŪM-02-V-01- 014/IT04 kopiją. Išvadoje nurodyta, kad pažeidimo tyrimas pradėtas pagal pastebėjime Nr. EX 17 nurodytas ir audito metu nustatytas aplinkybes – projekto vykdytojas televizinę kamerą ir jos priedus nusipirko dviem mažos vertės pirkimais apklausos būdu, nors pateikiamų to paties tipo prekių vertė viršijo mažos vertės pirkimo vertę ir apie šių prekių pirkimus turėjo būti paskelbta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka. Profesionalios, pažangios raiškos televizinės kameros su priedais 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo sutarties Nr. 18 vertė yra 55 764 Eur. Didžiąją perkamo objekto vertę sudaro objektyvai (4 vnt.). Papildomi du objektyvai, pritaikyti televizinei kamerai buvo įsigyti pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo sutartį Nr.

11. Atsižvelgiant į tai, kad buvo atlikti du mažos vertės pirkimai apklausos būdu, Agentūra priėmė sprendimus pradėti du įtariamų pažeidimų tyrimus, o ši išvada buvo surašyta tik dėl foto įrangos pirkimo pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo sutartį Nr.

11. Agentūra 2016 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama pateikti įvertinimą:

1) ar pareiškėjas tinkamai pasirinko pirkimo būdus ir mažos vertės pirkimais apklausos būdu nupirko reikalingą televizinę kamerą su priedais ir foto studijos įrangą su priedais, nepažeidžiant Viešųjų pirkimo įstatymo;

2) ar pagrįstai ne visi foto objektyvai buvo pirkti ne kartu su televizine kamera. Viešųjų pirkimų tarnyba 2017 m. vasario 20 d. vertinimo išvadoje nurodė, kad pareiškėjas įgyvendino du pirkimus. Pirmasis – foto studijos įrangos pirkimas, kurią sudaro profesionalus veidrodinis skaitmeninis fotoaparatas (2 vnt.), profesionalių objektyvų komplektas foto studijai (1 vnt.) foto studijos įrangos mobilus komplektas (1 vnt.). Antrojo pirkimo objektas – profesionalios, pažangios raiškos televizinės kameros su priedais (1 vnt.) bei keturių objektyvų pirkimas.

Viešųjų pirkimų tarnyba, remdamasi ekspertų išvadomis konstatavo, kad pareiškėjas dirbtinai suskaidė antrojo pirkimo objektą ir du objektyvus, skirtus naudoti su televizine kamera, priskyrė prie kito pirkimo. Tokiu būdu pareiškėjas išvengė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintos pirkimų tvarkos. Jei pareiškėjas būtų du objektyvus įsigijęs kartu su televizine kamera, pirkimo vertė siektų 79 264 Eur be PVM, ir viršytų Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą mažos vertės pirkimo ribą.

Atsižvelgdama į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo normų pažeidimą tik dėl pareiškėjo vykdyto antrojo pirkimo, kurio metu buvo perkama televizinė kamera su priedais, Agentūra neįžvelgė pagrindo nustatyti pažeidimų, susijusių su pareiškėjo vykdytų pirmuoju foto įrangos pirkimu.

9. Agentūra pateikė 2017 m. kovo 1 d. pranešimą Nr. R4-1332(13.3.18-10), prie kurio pridėjo 2017 m. vasario 28 d. tyrimo išvados Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT02 kopiją.Tyrimo išvadoje nurodyta, kad Agentūrai su nepriklausomu ekspertu 2016 m. spalio 21 d. atlikto neplaninio patikrinimo pareiškėjo patalpose tikslas buvo įvertinti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo sutartį Nr. 18 dėl televizinės kameros ir jos priedų pirkimo. Pirkimu įsigyta įranga susideda iš televizinės kameros, kuriai priskiriamas BVPŽ kodas – 3224000-7, objektyvų – BVPŽ kodas 38651100-4, mikrofono su ilgu tvirtinimu – BVPŽ kodas 32240000-7. 2014 m. sausio 31 d.

Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktame paaiškinime dėl Numatomos viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos pakeitimų, nurodyta, jog siekiant nustatyti ar prekės yra laikomos tos pačios rūšies prekėmis, BVPŽ kodo pirmųjų trijų skaitmenų tikrinimas yra pagrindinė taisyklė, tačiau jei pagal BVPŽ kodą prekės bus tos pačios rūšies, bet nebus skirtos identiškam ar panašiam naudojimui, tokių prekių vertės gali būti skaičiuojamos atskirai. Agentūra pažymėjo, kad tiek foto įrangos, tiek ir televizinės kameros su įrangos pirkimo sutartys buvo sudarytos su tuo pačiu tiekėju – UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“.

Viešųjų pirkimų tarnybai pateiktoje 2016 m. spalio 14 d. eksperto išvadoje nurodyta, kad objektyvai ARRILDS ULTRA PRIME 16/T1.9M ir ARRILDS ULTRA PRIME 24/T1.9 yra skirti filmavimo kameroms, jų naudojimas su CANON EOS-1D X fotoaparatais gali būti pagrįstas tuo, kad norima gauti tam tikrą efektą. Patikros metu objektyvai ARRI LDS ULTRA PRIME 16/T1.9M ir ARRI LDS ULTRA PRIME 24/T1.9 nebuvo sukomplektuoti su Canon EOS-1D X, o perduoti naudoti su filmavimo kamera EOS c500. Tai patvirtino, kad minėti objektyvai įprastai naudojami su kameromis ir tik atskirais atvejais gali būti panaudojami su fotoaparatais, kaip ir nurodė ekspertas.

Todėl Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, jog pareiškėjas dirbtinai suskaidė atliktus pirkimus ir du objektyvus, skirtus naudoti su televizine kamera, priskyrė prie atskiro pirkimo. Tuo atveju, jei pareiškėjas visą aukščiau minėtą įrangą būtų įsigijęs vieno pirkimo metu, pirkimo vertė sudarytų 79 264 Eur be PVM ir viršytų Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą mažos vertės pirkimo ribą. Nors apie televizinės kameros su priedais mažos vertės pirkimo vykdymą nebuvo paskelbta nei Europos Sąjungos oficialiame leidinyje, nei nacionaliniu lygmeniu, tačiau Agentūros vertinimu, 100 proc. dydžio pataisos normos taikymas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcingas atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes.

Situaciją švelninančia aplinkybe laikė tai, kad apie planuojamą mažos vertės pirkimą buvo paviešinta informacija pareiškėjo svetainėje ir apklausos vykdymo metu kvietimai teikti pasiūlymus išsiųsti ne vieninteliam tiekėjui. Dėl to taikytina rekomenduojama pataisos norma – 25 proc. dydžio finansinė korekcija – 19 816 Eur, o faktinė apmokėta suma – 18 812,77 Eur.

10. Pareiškėjo vertinimu, Ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. kovo 31 d. Įsakymai yra nepagrįsti, priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo normas bei terminus, skirtus minėtų įsakymų priėmimui, todėl 2017 kovo 31 d. įsakymai turėtų būti panaikinti.

11. Pareiškėjas nurodė, kad visi 2017 m. kovo 31 d. Įsakymai buvo priimti, praleidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 198 punkte įtvirtintą terminą.

12. Pareiškėjas, remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 1S-7 redakcija) patvirtinta Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), Taisyklėmis ir Viešųjų pirkimų įstatymu, nurodė, kad mažos vertės pirkimus pareiškėjas galėjo vykdyti apklausos būdu. Agentūra savo pranešimuose buvo nurodžiusi, kad neprieštarauja multimedijos įrangos pirkimo atviro konkurso išskaidymui į atskirus mažos vertės pirkimus ir Agentūra pateiktiems pirkimo dokumentams pastabų neturėjo.

13. Metodikos 11 punktas yra pateikiamas tik kaip pavyzdinis, leidžiantis konkrečių pirkimų atveju vertinti, ar prekė yra „identiška ar panašaus naudojimo“, tačiau ji nesuponuoja perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės vertinti individualiai kiekvieno pirkimo atveju perkamų prekių identiškumo ar panašumo aspekto, nes prekių „identiškumo ir panašumo“ aspektas yra individualus konkrečiu atveju taikomas vertinamasis kriterijus, nustatomas ekspertinio vertinimo metodu. Tokį vertinimą pareiškėjas atliko, patvirtinęs pirkimo dokumentus ir suderinęs pirkimų būdus.

14. Dėl objektyvų naudojimo pareiškėjas nurodė, kad įsigyti objektyvai yra suderinami su foto studijos įranga ir tiesiogiai naudojami fotografijos reikmėms, nors nurodyti objektyvai gali būti tinkami ir kino bei televizijos kameroms, jie yra visų pirma tinkami naudoti su įsigytais foto aparatais. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodoma, kad objektyvo įsigijimas gali būti pagrįstas tuo, kad norima gauti tam tikrą efektą. Pareiškėjo teigimu, būtent šio meninio efekto tikslais ir buvo perkama reikiama foto įranga (objektyvas). Be to, Agentūra, priimdama sprendimą, neįvertino ir to, kad pareiškėjas jau vykdė multimedijos įrangos pirkimą 2015 m., tačiau buvo gautas tik vienas pasiūlymas, kuris nebuvo tinkamas. Ši aplinkybė parodo pareiškėjo vykdytų pirkimų skaidrumą.

15. Atsakovas, priimdamas 2017 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 4-183, išsamiai neištyrė, ar Agentūros siūlomas 25 proc. finansinis korekcinis dydis yra proporcingas.

16. Atsakovo 2017 m. kovo 31 d. įsakymai Nr. 4-184 ir Nr. 4-185 yra priimti, remiantis eksperto vertinimais. Pareiškėjo nuomone, parengtos ekspertinės išvados turi trūkumų: nėra aiški eksperto kvalifikacija, eksperto išvadose visiškai nenurodyta, kokiu metodu buvo lyginamos kainos.

17. Pareiškėjas nurodė, kad jis vykdė visas projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytas pareigas: pirkimus atliko įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras, po pirkimų sudarytų pirkimo sutarčių vertės neviršijo nei planuotų pirkimo verčių (planuotos pirkimo vertės - mažos vertės pirkimų ribos), nei 4.6 projekto biudžeto eilutei „Kita (inkubatoriaus įranga)“ skirtos lėšų sumos, nei bendro projekto biudžeto, dėl ko priimti individualūs administraciniai aktai neatitinka tokiems aktams keliamų imperatyvių reikalavimų ir yra naikintini.

18. Atsakovas Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

19. Agentūra, nustačiusi Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinės paramos naudojimo pažeidimą, 2017 m. sausio 4 d. raštu Nr. R4-160(13.3.18-10) „Dėl įtariamų pažeidimų tyrimų rezultatų (projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014)“ ir 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. R4-1332(13.3.18-10) „Dėl įtariamo pažeidimo tyrimo rezultatų (projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014)“ pateikė Ministerijai priimtus sprendimus – 2016 m. gruodžio 29 d. pažeidimo tyrimo išvadas Nr. VP2-2.2- ŪM-02-V-01 -014/IT03 ir Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT05, ir 2017 m. vasario 24 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT02 bei siūlymus susigrąžinti sumokėtų lėšų dalis.

20. Atsižvelgdama į Taisyklių 197 punktą, Agentūra priėmė galutinius sprendimus dėl netinkamų finansuoti išlaidų sumų bei pažeidimų apimties ir turinio, o šių Agentūros sprendimų pagrindu Ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 198 punktu, nekeisdama Agentūros sprendimais nustatytų netinkamų išlaidų sumų bei pažeidimų apimties ir turinio, priėmė skundžiamus 2017 m. kovo 31 d. Įsakymus. Agentūros sprendimų dalys dėl pažeidimų konstatavimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumų ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, vadovaujantis Taisyklių 198 punktu, negali būti keičiama, ir yra privaloma. Ministerija, negali keisti nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumos (Taisyklių 198 punktas), nes priešingu atveju ji pažeistų Taisykles. Ministerija yra saistoma Agentūros priimamų sprendimų dėl pažeidimų konstatavimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumų, kurie pripažįstami kaip galutiniai sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, Ministerija, gavusi Agentūros sprendimą dėl pažeidimo ir tam tikrą pasiūlymą (-us), priima vieną (ar kelis) iš Taisyklių 198 punkte numatytų sprendimų. Sprendimo priėmimo pagrindą sudaro Agentūros atliktas tyrimas dėl pažeidimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumos nustatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vieningą praktiką, laikosi nuostatos, kad Agentūros sprendimas dėl nustatyto pažeidimo ir Ministerijos sprendimas, turėtų būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas. Pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymas dėl paramos grąžinimo turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas. o motyvuojamąja dalimi pažeidimo tyrimo išvada.

21. Dėl pareiškėjo teiginio, kad atsakovas priėmė 2017 m. kovo 31 d. Įsakymus praleidęs nustatytus terminus, Ministerija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas Agentūros sprendimus dėl pažeidimų 2017 m. sausio 17 d. buvo apskundęs Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kuri 2017 m. kovo 9 d. raštu pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu, konstatuodama, kad Agentūra pažeidimus nustatė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir taikydama Projektų taisyklėse, Veiksmų taisyklėse bei Metodinėse rekomendacijose nurodytą įtariamų pažeidimų tyrimo ir nustatymo procedūrą. Ministerija, 2017 m. kovo 9 d. gavusi minėtą Finansų ministerijos raštą, nepraleisdama Taisyklėse nustatyto 20 darbo dienų termino, 2017 m. kovo 31 d. priėmė skundžiamus Įsakymus.

22. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Ministerija nevertino Agentūros siūlomo 25 proc. finansinės korekcijos dydžio, atsakovas pastebėjo, kad Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 „Dėl Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, 26 punkte nustatyta, kad institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) bei Finansinių korekcijų taikymo aprašu (Rekomendacijų 8 priedas).

23. Agentūra, nustačiusi ES finansinės paramos naudojimo pažeidimą, vadovavosi Gairėmis. Kaip nurodyta Agentūros 2017 m. vasario 24 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01- 014/IT02, nustatytam pažeidimui proporcingas finansinis poveikis apskaičiuotas, vadovaujantis Gairių 2 punktu, pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį. Agentūra, pritaikiusi 25 proc. finansinės korekcijos dydį, apskaičiavo netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumą ir priėmė sprendimą tą sumą pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis. Minėto sprendimo pagrindu, Ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 198 punktu, nekeisdama Agentūros 2017 m. vasario 24 d. pažeidimo tyrimo išvadoje nustatytos netinkamų išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, priėmė sprendimą dėl Agentūros pripažintų netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

25. Agentūra nurodė, kad pareiškėjui 2016 m. spalio 3 d. pateikus paaiškinimus, Agentūra 2016 m. spalio 21 d. atliko neplanuotą patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, kurios metu Agentūros išorės ekspertas susipažino su pareiškėjo pademonstruota įranga, įsigyta pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarytą profesionalios, pažangios raiškos televizinės kameros su priedais pirkimo sutartį Nr. 18 (toliau – TV kameros pirkimo sutartis Nr. 18) bei įsigyta pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarytą foto studijos įrangos pirkimo sutartį Nr. 18 (toliau – Foto įrangos pirkimo sutartis Nr. 11), ir po patikros atliko nagrinėjamos įrangos įvertinimą bei pateikė ekspertinį įrangos naudojimo vertinimą. Agentūra 2016 m. lapkričio 8 d. supažindino pareiškėją su ekspertinio vertinimo turiniu, tačiau pareiškėjas savo atsakyme komentarų dėl ekspertinio vertinimo nenurodė.

26. Agentūros organizuotos 2016 m. spalio 21 d. patikros metu Agentūros išorės ekspertas taip pat susipažino su Projekto vykdytojo turima įranga (bepiločiais orlaiviais), įsigyta pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. prekių pirkimo sutartį Nr. 19 ir po patikros atliko įrangos įvertinimą bei pateikė ekspertinį įrangos kainų vertinimą. Agentūrai supažindinus pareiškėją su ekspertiniu vertinimu, pareiškėjas dėl jo komentarų nepateikė.

27. Pareiškėjas, pasirašydamas su Ministerija ir Agentūra Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, jos bendrųjų sąlygų 2.1.6 ir 2.1.8 punktais bei specialiųjų sąlygų 2.5 punktu įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su projekto įgyvendinimu, laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo, juo vadovautis ir susitarė, kad projekto vykdytojas atsako už šio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų laikymąsi. Taip pat įsipareigojo užtikrinti netinkamų ar netinkamomis pripažintų projekto išlaidų apmokėjimą savomis lėšomis. Analogiškas reikalavimas projekto vykdytojui laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų bei būtent projekto vykdytojo atsakomybė už šio įstatymo nuostatų laikymąsi nustatyta ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės), 182 punkte.

28. Dėl pareiškėjo teiginio, jog Agentūra raštu patvirtino, kad pritaria pareiškėjo pateiktiems pirkimo dokumentams ir jiems pastabų neturi, Agentūra pažymi, jog pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 13 d. raštu kreipėsi į Agentūrą, informuodamas apie pirminio pirkimo vykdymo rezultatą bei Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą dėl neskelbiamų derybų vykdymo, tuo pačiu prašydamas pritarti multimedijų įrangos pirkimui, išskaidant perkamas prekes pagal susijusias grupes pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno. Atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktą detalizavimą, Agentūra 2015 m. rugsėjo 9 d. rašte nurodė: „<...> neprieštaraujame Jūsų planuoto multimedijos įrangos pirkimo atviro konkurso būdu išskaidymui į atskirus mažos vertės pirkimus ir įrangos keitimams pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. 2015/09/07-01 pateiktą įrangos detalizavimą“.

29. Viešųjų pirkimų tarnyba 2017 m. vasario 20 d. vertinimo išvadoje, nagrinėdama pareiškėjo vykdytus pirkimus, nustatė, kad buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 3 dalies, 4 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Atsižvelgus į tai, Agentūra pažymėjo, kad pareiškėjas dirbtinai suskaidė perkamų objektų sudėtines dalis (objektyvus) į atskirus pirkimus taip, kad tiekėjų pasiūlymuose nurodytos kainos neviršytų Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos ribos, iki kurios galima atlikti mažos vertės pirkimus, tokiu būdu išvengiant aukštesnės kategorijos pirkimo, apie kurį reikėtų viešai paskelbti.

30. Agentūra taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jam Viešųjų pirkimų įstatymas suteikia teisę savo nuožiūra pasitelkti tiekėjus, siekiant gauti pasiūlymus bepiločių orlaivių ir baterijų pirkime bei nesirūpinti ar pateiktos kainos atitinka rinkoje esančias kainas. Metodikos 30.3 punktas nustato, kad siekdama nustatyti pirkimo vertę perkančioji organizacija turi remtis skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomos (numatomų) sudaryti pirkimo sutarties (sutarčių) preliminarią vertę. Priešingu atveju negalėtų būti užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo laikymasis – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

31. Agentūra nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Agentūros ekspertinis vertinimas yra nepagrįstas. Agentūra palyginamaisiais tiriamų prekių rinkos kainų istoriniais duomenimis ekspertiškai nustatė tų prekių rinkos kainų kitimą ir viršutines ribas tuo metu, kai pareiškėjas vykdė pirkimą, todėl teisiškai nereikšmingi yra pareiškėjo argumentai, jog jis apklausė kitus tiekėjus. Agentūra nenurodė kitų tiekėjų, bet įrodymais pagrindė pirkimo metu egzistavusias prekių rinkos kainas. Kadangi pareiškėjas neturi teisės pirkti prekes, kurios neatitinka rinkos kainų, jis tokius tiekėjų pasiūlymus privalėjo atmesti dėl per didelės kainos, nes priešingu atveju yra nepasiekiamas pirkimo tikslas – įsigyti prekes racionaliai naudojant lėšas. Agentūra įrodymais pagrindė, jog bepiločių orlaivių maksimalių kainų suminė vertė pirkimo metu buvo ženkliai mažesnė nei pirkimo sutartimi apibrėžta bendra jų kaina (taip pat pažymėtos kitos, nei projekto vykdyto paaiškinimuose akcentuotos orlaivio kameros savybės dėl vaizdo kokybės), bei baterijų maksimalių kainų suminė vertė – ženkliai mažesnė nei pirkimo sutartimi apibrėžta bendra kaina. Agentūra pažymėjo, kad pasitelktas ekspertas yra specialiąsias žinias, profesinę patirtį ir išsilavinimą nagrinėjamoje srityje turintis asmuo, taip pat yra kompetentingas atlikti minėtą vertinimą ir teikti tokias išvadas.

32. Dėl finansinės korekcijos Agentūra nurodė, kad Gairėse 2 pažeidimo rūšiai yra nustatyta pagrindinė 100 procentų finansinė korekcija ir 25 procentų finansinė korekcija, kuri ir buvo pritaikyta šiam pažeidimui.

II. 33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

34. Teismas nustatė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu buvo skirtas finansavimas Dzūkų krašto menų inkubatoriaus projekto „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“ kapitalo formavimo išlaidoms padengti. 2017 m. sausio 4 d. Agentūra pateikė pareiškėjui pranešimą dėl įtariamų pažeidimų tyrimų rezultatų, kuriame nurodyta, kad užbaigusi įtariamų pažeidimų dėl bepiločių orlaivių ir baterijų su krovikliais įsigijimų tyrimus, Agentūra teikia priimtų sprendimų dėl projekte nustatytų ES finansinės paramos naudojimo pažeidimų (tyrimų išvadų Nr.VP2.2-ŪM-02-V-01-014/IT03 ir Nr,VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT05 kopijas.

Pažeidimo tyrimo išvadoje Nr.VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT05 nurodyta, kad pažeidimo tipas – netinkamos finansuoti išlaidos, priimtas sprendimas pripažinti 6 176 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir vadovaujantis Taisyklių 197.1 ir 197 (1) p. siūlyti Ministerijai susigrąžinti su nustatytu pažeidimu susijusias lėšas – 6 176 Eur. Pažeidimo tyrimo išvadoje Nr.VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT03 nurodyta, kad pažeidimo tipas – netinkamos finansuoti išlaidos, priimtas sprendimas pripažinti 19 304Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti, teikiamas siūlymas Ministerijai susigrąžinti su nustatytu pažeidimu susijusias lėšas – 19 304 Eur.

Šiose išvadose nurodyta, kad netinkamomis pripažintų išlaidų suma suskaičiuota kaip faktinis skirtumas tarp Projekto vykdytojo su mokėjimo prašymais deklaruotų pirkimo sutarties išlaidų ir eksperto išvadoje nurodytų prekių maksimaliai galimos kainos. 2017 m. kovo 1 d. Agentūra pateikė pranešimą Nr.R4-1333(13.3.18-10), kuriame nurodė, kad užbaigusi įtariamo pažeidimo tyrimą dėl foto įrangos su priedais pirkimo, teikia tyrimo išvados Nr.VP2-2.2.-ŪM-02-V-01-014/IT04 kopiją. Šioje išvadoje nurodyta, kad pažeidimas nenustatytas. 2017 m. kovo 1 d.

Agentūra pateikė pareiškėjui pranešimą Nr.R4-1332(13.3.18-10), prie kurio pridėjo 2017 m. vasario 28 d. tyrimo išvados Nr.VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT02 kopiją. Minėtoje tyrimo išvadoje nurodyta, kad nustatytas pažeidimas, pažeidimo tipas – 614- teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, nuostatų pažeidimas. Priimtas sprendimas pripažinti 19 816 Eur Projektų išlaidų netinkamomis finansuoti, teikiant pasiūlymą Ministerijai susigrąžinti su nustatytu pažeidimu susijusias lėšas. Pažeidimo rūšis – dirbtinis viešojo darbų, paslaugų ar prekių pirkimo sutarčių suskaidymas.

Pareiškėjui buvo taikyta pataisos norma – 25 proc. dydžio finansinė korekcija.

35. Dėl pareiškėjo argumento, jog skundžiami 2017 m. kovo 31 d. Įsakymai buvo priimti praleidus terminą, teismas nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas Agentūros sprendimus dėl pažeidimų 2017 m. sausio 17 d. skundu apskundė Finansų ministerijai, kuri 2017 m. kovo 9 d. raštu pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu. Atsakovas, gavęs šį Finansų ministerijos raštą ir nepažeisdamas Taisyklių 198(3) punkte nustatyto 20 darbo dienų termino, 2017 m. kovo 31 d. priėmė skundžiamus Įsakymus.

36. Teismas pažymėjo, kad Agentūros pažeidimo tyrimo išvadose remiamasi 2016 m. lapkričio 2 d. atitinkamomis (t. y. kiekvienai pažeidimo tyrimo išvadai individualizuotomis) eksperto išvadomis. Šiose išvadose nurodyta eksperto vardas, pavardė, darbovietė, užimamos pareigos, ekspertinės išvados užsakymo data, ekspertui pateikti dokumentai, Agentūros ekspertui užduoti klausimai, eksperto atsakymai, jo išvados data. Agentūra 2016 m. lapkričio 8 d. raštu pareiškėjui suteikė galimybę susipažinti su eksperto atsakymais į Agentūros klausimus, buvo prašoma pateikti komentarus dėl ekspertinių vertinimų, tačiau pareiškėjas komentarų nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Metodinių rekomendacijų 12 punktą pažeidimo tyrimo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, šios metodinės rekomendacijos nenustato baigtinio įrodinėjimo priemonių sąrašo, todėl viena iš galimų įrodinėjimo priemonių – Agentūros pasitelkto eksperto išvada. Apklaustas teisme liudytoju ekspertizę atlikęs P. C. nurodė, kad jis Agentūros užsakymu atsakė į pateiktus paklausimus, nurodė, kad dirba Baltijos pažangių technologijų instituto moksliniu bendradarbiu, turi atitinkamą kompetenciją, yra fizinių mokslų srities fizikos mokslo krypties daktaras. Jis patvirtino, kad savo, kaip eksperto išvadas, pateikė, atsižvelgdamas į jam pateiktus dokumentus bei taikydamas palyginamąjį metodą, vertindamas kainas, atsižvelgdamas į duomenis, esančius internete.

37. Teismas nurodė, kad pažeidimo tyrimas yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinomis netinkamomis, finansuoti. Projektų vykdytojai, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš ES fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti. Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. vasario 20 d. pirkimų vertinimo išvada patvirtina Agentūros 2017 m. vasario 24 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr.VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT02 nustatytas aplinkybes dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimų. Teismo vertinimu, Agentūra, nustačiusi ES finansinės paramos pažeidimą, pagrįstai vadovavosi Gairėmis. Agentūros 2017 m. vasario 24 d. nustatytam pažeidimui proporcingas finansinis poveikis apskaičiuotas pagal Gairių 2 punktą, pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį. Agentūra, pritaikiusi 25 proc. finansinės korekcijos dydį, apskaičiavo netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą šią sumą pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis. Šio Agentūros sprendimo pagrindu, atsakovas pagal Taisyklių 198 punktą priėmė sprendimą dėl Agentūros pripažintų netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo.

38. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašomi panaikinti ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. kovo 31 d. Įsakymai Nr.4-183, Nr.4-184, Nr.4-185, Nr.4-186 yra individualūs administraciniai aktai, kadangi tai vienkartiniai teisės taikymo aktai, skirti konkrečiam asmeniui, todėl turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Tiek iš prašomų panaikinti ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. kovo 31 d. Įsakymų turinio, tiek iš juos lydinčių Agentūros pažeidimo tyrimo išvadų matyti, kad faktiniai administracinių aktų priėmimo pagrindai bei teisės normos, kuriomis remiamasi, yra nurodyti aiškiai ir suprantamai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2017 m. liepos 3 d. atsakovo įsakymu Nr.4-387 buvo pakeistas 2017 m. kovo 31 d. įsakymas Nr.4-183, jį išdėstant nauja redakcija ir nustatant, kad 2017 m. kovo 31 d. įsakyme Nr.4-183 privaloma grąžinti suma 18 812,77 Eur ES fondo lėšų grąžintina į Ministerijos sąskaitą (t. y. patikslinta grąžintinų lėšų sąskaita). 2017 m. liepos 3 d. ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr.4-388 buvo pakeistas 2017 m. kovo 31 d. įsakymas Nr.4-184, jį išdėstant nauja redakcija, nustatant, kad 18 326,96 Eur ES fondo lėšų grąžintina į Ministerijos sąskaitą (t. y. patikslinta grąžintinų lėšų sąskaita). Minėtų įsakymų pareiškėjas neskundžia. Agentūra 2017 m. birželio 9 d. raštu informavo pareiškėją apie finansavimo šaltinių duomenų ištaisymą siūlomų susigrąžinti lėšų formose bei su tuo susijusių duomenų pakoregavimą Agentūros priimtuose sprendimuose.

39. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti atsakovo 2017 m. kovo 31 d. Įsakymus Nr.4-183, Nr.4-184, Nr.4-185, Nr.4-186, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

III. 40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti – panaikinti Ministerijos 2017 m. kovo 31 d. Įsakymus.

41. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad vykdant pirkimus, visus klausimus yra privaloma derinti su Agentūra. Pareiškėjas visus veiksmus derino su Agentūra. Teismas nevertino, jog visi pareiškėjo vykdyti pirkimai buvo įtraukti į su Agentūra suderintą pirkimų planą ir visiems pirkimams buvo gautas Agentūros sutikimas. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ta pati institucija iš pradžių patvirtina pirkimus, o po kelių mėnesių teigia, kad pirkimai atlikti pažeidžiant galiojančius norminius aktus. Pareiškėjo nuomone, kyla klausimas, kas buvo nustatyta, ar buvo išeikvotos lėšos dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų, ar tai, kad Agentūra, kontroliuodama pirkimus privalėjo tikrinti iš esmės pirkimų teisėtumą, to nedarė ir valstybė galimai patyrė žalą.

42. Pirmosios instancijos teismas nevertino to fakto, kad pareiškėjas jau buvo vykdęs pirkimą 2015 m., tačiau pirkimui nebuvo pateikta tinkamų pasiūlymų.

43. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo perkamų daiktų vertės nustatymo tvarkos. Kiekvieno pirkimo atveju bendra pirkimo vertė neviršijo mažos vertės pirkimams nustatytos ribos, todėl teisėtai buvo atliktas pirkimas apklausos būdu, apklausiant tris tiekėjus. Metodika neįpareigoja visų vienodus pirmus tris BVŽP kodų skaitmenis turinčius pirkimus vykdyti vienu pirkimu.

44. Tiekėjo pasiūlyti objektyvai buvo pirkti meninės fotografijos tikslais, nes jie yra didelės šviesos pralaidumo ir galima fotografuoti prie žymiai mažesnio apšvietimo. Tai, jog laimėjusio dalyvio pasiūlyti objektyvai, tenkinantys specifikacijos reikalavimus, gali būti tinkami ir filmavimo kameroms yra ne pareiškėjo kontrolės ribose, tačiau gautą pasiūlymą (atitinkantį specifikaciją) pareiškėjas privalėjo vertinti kaip priimtiną ir tinkamą.

45. Teismas taip pat nepasisakė dėl eksperto išvadų, ar jos yra tinkamos ir pagrįstos. Be to, teismas rėmėsi eksperto išvadomis, kurios negalėjo būti vertinamos objektyviai. Šiuo atveju ekspertas dirba Agentūroje, turi nuolatinę sutartį su Agentūra. Pareiškėjo nuomone, teismas palaikė vienos šalies pusę, sutikdamas su atsakovo eksperto išvada ir neleisdamas teismo nagrinėjimo metu skirti nepriklausomos ekspertizės. Taigi, teismas nepasinaudojo teise suteikti abiem šalims vienodą galimybę rungtis.

46. Atsakovas Ekonomikos ir investicijų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis tiek teisės aktų normomis, tiek teisine sąmone ir priėmė pagrįstą sprendimą.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Agentūros atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai iš esmės tapatūs atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai Agentūra nurodo, kad Agentūros vykdoma projekto pirkimų priežiūra nepanaikina pareiškėjo kaip perkančiosios organizacijos priimamų sprendimų ir atsakomybės tinkamai vykdyti pirkimus. Agentūros raštuose, adresuotuose pareiškėjui, buvo nurodyta, kad: „Pažymime, kad pirkimo dokumentų įvertinimas neprilygsta išlaidų tinkamumo įvertinimui. Vadovaujantis VPĮ bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, už tinkamą pirkimų vykdymą yra atsakingas projekto vykdytojas“. Be to, Agentūra nėra specializuota institucija atlikti viešųjų pirkimų priežiūrą ir vertinimą.

48. Agentūra nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad nebuvo jam sudaryta galimybė rungtis. Agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas galėjo visu ginčo nagrinėjimo metu teikti visus įrodymus apie vykdytus pirkimus.

49. Agentūros vertinimu, pareiškėjas apeliacinį procesą inicijuoja iš esmės nepateikdamas jokių savo teiginių, kuriais ginčija priimtus 2017 m. kovo 31 d. Įsakymus, teisinių argumentų ir įrodymų, o tik bendro pobūdžio nuostatas. Agentūra tokį pareiškėjo apeliacinio skundo teikimą vertina kaip galimą piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. kovo 31 d. Įsakymų Nr. 4-183, Nr. 4-184, Nr. 4-185 ir Nr. 4-186, kuriais, atsižvelgiant į Agentūros padarytas tyrimo išvadas, nuspręsta susigrąžinti išmokėtas pareiškėjui lėšas, pagrįstumo ir teisėtumo.

51. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

52. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Vertindamas įrodymus, teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.).

53. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (liet. be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad byloje nėra jokio faktinių aplinkybių, susijusių su Agentūros nustatytais pažeidimais, lėmusiais ginčijamų Įsakymų priėmimą, vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies, tik apsiriboja priimtų individualių administracinių aktų procedūriniu aspektu, iš esmės nepateikdamas jokio savo vertinimo nustatytų aplinkybių pagrindu, neatlikdamas teisės aktų analizės, o tik atkartodamas atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Faktinių bylos aplinkybių išdėstymas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų sisteminės ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui. Toks bylos išsprendimas nėra teisingumo vykdymas ir gali būti prilyginamas atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų.

56. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

57. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Pareiškėjo asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė