3822de5a-c3df-4ea8-b373-059e2fecf72e · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                Civilinė byla Nr. 2A-1278-826/2014Teisėjas Egidijus Mickevičius                                    (Proceso Nr. 2-06-3-1119-2013-0)                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:                          30.9.1; 44.2.4.1; 44.5.2; 44.5.2.8; 73; 99.5; 121.10; 121.14; 121.18; 121.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. spalio 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Jolantos Gailevičienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

K. (G. K.), tretieji asmenys AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „JÅ«ros bÅ«stas“, dėl turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ 2013-09-04 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodė, kad 2010-09-23 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vonioje trÅ«kus karÅ¡to vandens vamzdžiui užpiltos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpos.

Ä®vykio metu turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, galiojo draudimo apsauga, turto draudimo liudijimas Nr. TIA166411734. IeÅ¡kovės atstovas 2010-09-28 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turto sugadinimo aktÄ , kuriame užfiksuota, kad sulietos patalpų lubos ir sienos. IeÅ¡kovė sÄ matas sudarančia programa „Sistela“ apskaičiavo, kad užpylimo metu sugadintų patalpų atkÅ«rimui iki bÅ«klės, buvusios iki draudžiamojo įvykio, patirtinos 885,00 Lt iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovė, vadovaudamasi minėtais dokumentais ir BÅ«sto draudimo sutartimi, apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo draudėjai 885,00 Lt. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , draudžiamojo įvykio metu atsakovas buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas.

Atsakovas yra atsakingas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, karÅ¡to vandens sistemos trÅ«kimo ieÅ¡kovės draudėjui padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė pateikė atsakovui 2010-11-25 pretenzijÄ reikalaudama atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas, argumentuodamas tuo, kad karÅ¡to vandens vamzdis trÅ«ko dėl nenugalimos jėgos (natÅ«ralaus nusidėvėjimo), nuostolių neatlygino. Prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 885,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas G.

K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad 2010-09-23 trÅ«ko jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vonioje esantis karÅ¡to vandens vamzdis, pratrÅ«kimo vieta yra apie 15 cm atstumu iki vonios Å¡ildytuvo tvirtinimo vietos. Atvykusi avarinė tarnyba konstatavo, kad avarija įvyko dėl prarÅ«dijusio vamzdžio. Už vamzdžių, esančių iki vonios Å¡ildytuvo, priežiÅ«rÄ ir remontÄ yra atsakinga AB „Klaipėdos energija“, kuri 2010 m. vykdė Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ .

Manė, kad vien tas faktas, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), nesukelia atsakomybės dėl trūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio sukeltos žalos atlyginimo ieškovei, nes atsakovo atsakomybei atsirasti būtina nustatyti, kad pratrūko ne bendrojo naudojimo, o individualaus naudojimo vamzdis. Be to, vamzdžio prarūdijamas yra prilyginamas nenugalimos jėgos aplinkybėms pagal CK 6.253 straipsnio 2 dalį, tokiu atveju nuo civilinės atsakomybės yra atleidžiama, remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi.

Prašė ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ atmesti.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-25 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir R. A. sudaryta Busto draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2010-06-18 iki 2011-06-17 buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sutartyje nurodyti draudžiamieji įvykiai, tarp jų ir užpylimas vandeniu (b. l. 6–7). 2010-09-23 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vonioje trÅ«ko karÅ¡to vandens vamzdis ir buvo užlietas žemiau esantis butas – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sulietos patalpų lubos ir sienos (b. l. 8, 10, 12).

Dėl Å¡io įvykio ieÅ¡kovė R. A. iÅ¡mokėjo 885,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 15–17). 2010-11-25 ieÅ¡kovė pateikė atsakovui pretenzijÄ , praÅ¡ydama per 18 dienų sumokėti 885,00 Lt žalos atlyginimo (b. l. 20). Atsakovas 2010-12-01 atsiliepimu į pretenzijÄ atsisakė mokėti 885,00 Lt žalos atlyginimo, motyvuodamas, kad avarija įvyko ne dėl atsakovo kaltės, atkreipė dėmesį į tai, kad trÅ«ko ne vonios Å¡ildytuvo (gyvatuko) vamzdis, o vamzdis iki vonios Å¡ildytuvo (gyvatuko), už kurio priežiÅ«rÄ ir remontÄ atsako AB „Klaipėdos energija“ (b. l. 21).

Nurodė, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, kurioje nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus).

Pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 6.9 punktÄ vartotojo inžinerinė sistema yra statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.

Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Reglamento 6.19 punkte nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo, Å¡ildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryÅ¡io (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, praneÅ¡imo apie jį ir gesinimo, dÅ«mų, Å¡iukÅ¡lių Å¡alinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimÄ ir tenkinančios jo naudotojų poreikius.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad karÅ¡to vandens vamzdis, kuris trÅ«ko ir iÅ¡ kurio įvyko vandens prasiskverbimas, laikytinas namo gyventojų bendrÄ ja daline nuosavybe. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, todėl visi namo bendraturčiai privalo dalyvauti iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint bendrÄ jį turtÄ , Å¡iuo atveju karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus.

Trečiasis asmuo UAB „JÅ«ros bÅ«stas“ (ankstesnis pavadinimas „Marių valdos“) yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus privalo organizuoti bendro naudojimo nuolatinės techninės priežiÅ«ros darbus, avarijų lokalizavimÄ ir likvidavimÄ , atlikti visus veiksmus, bÅ«tinus bendrosios nuosavybės objektams iÅ¡saugoti, prižiÅ«rėti ar kitaip tvarkyti ir užtikrinti jų naudojimÄ pagal paskirtį.

Įvykio metu galiojo 2008-09-30 įsakymu Nr. AD1-1865 patvirtinti Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai). Nuostatų 5 punkte nustatyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu.

Nuostatų 6.5 punktas nustato, kad vadovaudamasis gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomaisiais reikalavimais ir jų įgyvendinimo tvarka ir Å¡ios priežiÅ«ros paslaugų kainos ir kokybės kriterijais, administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiÅ«rÄ (technines apžiÅ«ras, nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ), privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirtos žemės sklypo tvarkymÄ . Pirkdamas namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiÅ«ros ir kitas paslaugas, su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro sutartis ir kontroliuoja jų vykdymÄ (Nuostatų 6.8 p.).

PasiraÅ¡o sutartį su savininkų pasirinktu namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtoju ir kontroliuoja Å¡ios sutarties vykdymÄ (Nuostatų 6.10 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad AB „Klaipėdos energija“, bÅ«dama daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos prižiÅ«rėtoja, turėjo užtikrinti tinkamÄ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ , laiku nustatyti karÅ¡to vandens vamzdžių bÅ«klę (susidėvėjimÄ ) bei apie bÅ«tinybę juos pakeisti ar remontuoti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus arba namo administratorių.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu ne pagal jo tiesioginę paskirtį, pažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus (CK 4.83 straipsnio 1 dalis), nenustatyta aplinkybių, jog atsakovas savo veiksmais karÅ¡o vandens vamzdžiui padarė fizinį poveikį, dėl kurio vamzdis trÅ«ko, todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl konstatavo, kad atsakovo civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima, ir ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                 2014-04-25 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ teismas pažeidė LR statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372) 6.9. papunktyje nustatytÄ teisės normÄ , kurioje nustatyta, kad buto savininko nuosavybei priklauso vartotojo inžinerinė sistema, kuri yra buto savininko nuosavybei priklausančiose patalpose ir atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.

Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos dėl asmens, atsakingo už bute esančių Å¡ildymo sistemos vamzdžių tvarkingumÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005, iÅ¡aiÅ¡kino, kad dėl bute esančių centrinio Å¡ildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumo yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie sutrÅ«kus vamzdžiams patys turi prisiimti kylančias pasekmes, atsakovas laiku nesikreipė į Å¡ildymo sistemos priežiÅ«ros paslaugas teikusiÄ bendrovę dėl stipriai surÅ«dijusio Å¡ildymo sistemos vamzdžio remonto (keitimo), t. y. nesprendė problemos, toks atsakovo elgesys rodo jo nerÅ«pestingumÄ , atsakovas nesiėmė jokių veiksmų žalai iÅ¡vengti, tokiu bÅ«du prisiimdamas rizikÄ dėl žalos atsiradimo.

Atsakovas, valdydamas savo nuosavybę (butÄ ) ir joje esančiÄ Å¡ildymo sistemos įrangÄ , privalėjo elgtis taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žalÄ turi atlyginti visi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyventojai, tačiau, apelianto nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada nepagrįsta, neteisėta ir prieÅ¡tarauja nurodytai kasacinio teismo suformuotai teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikai, nes pagal teismo argumentacijÄ atsakovo bute esančiu Å¡ildymo sistemos vamzdžiu privalėjo rÅ«pintis ir jį prižiÅ«rėti visi pastato gyventojai.

Pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu manęs, kad žalÄ turi atlyginti visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, ir rÅ«pindamasis teisingu bylos iÅ¡sprendimu, turėjo nurodyti ieÅ¡kovei, kad bÅ«tina nustatyti visus daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčius, ir pasiÅ«lyti jai pateikti papildomus įrodymus. NepasiÅ«lydamas pateikti papildomų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 159 straipsnio 1 dalyje, 160 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas teises ir pareigas.

Dėl padarytų teisės pažeidimų teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 6.9 papunktį, nes jo bute trÅ«kęs vamzdis nėra atskirtas nuo bendrosios inžinerinės sistemos, tai yra bendro naudojimo vamzdis, per kurį paduodamas karÅ¡tas vanduo į gyvatukus.

AB „Klaipėdos energija“ kiekvienÄ mėnesį mokėjo už karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ . Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad jis laiku nesikreipė į Å¡ildymo sistemos priežiÅ«ros paslaugas teikiančias įmones dėl stipriai surÅ«dijusio vamzdžio remonto, nes iÅ¡oriÅ¡kai jokie vamzdžio pažeidimai nebuvo matomi, jokių prietaisų, kuriais galėtų nustatyti vamzdžio defektÄ , neturi. Å iuo atveju natÅ«ralus vamzdžio prarÅ«dijimas yra neiÅ¡vengiama nekontroliuojama aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad užliejimo priežastis – prarÅ«dijęs karÅ¡to vandens vamzdis, esantis atsakovo bute iki atsakovo bute esančio gyvatuko, tačiau kyla ginčas dėl to, kas turėjo pareigÄ rÅ«pintis trÅ«kusiu Å¡ildymo sistemos vamzdžiu ir yra atsakingas už įvykusiÄ karÅ¡to vandens tiekimo sistemos avarijÄ . Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovas yra atsakingas už jo bute esančios Å¡ildymo sistemos tvarkingumÄ , todėl jam kyla pareiga atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ atsakovo bute trÅ«kus Å¡ildymo sistemos vamzdžiui apie 15 cm. iki vonios Å¡ildytuvo.

Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.Dėl CK 6.266 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo ginčo santykiams.IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įvykio metu trÅ«kęs karÅ¡to vandens vamzdis laikytinas daugiabučio namo gyventojų bendrÄ ja daline nuosavybe, pareigÄ organizuoti bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ turėjo daugiabučio gyvenamojo namo administratorė AB „JÅ«ros bÅ«stas“, įvykio metu už daugiabučio gyvenamojo namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ atsakinga buvo AB „Klaipėdos energija“, kuri turėjo užtikrinti tinkamÄ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ , laiku nustatyti karÅ¡to vandens sistemos bÅ«klę (susidėvėjimÄ ) bei apie bÅ«tinybę vamzdžius pakeisti ar remontuoti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus ir administratorių.

Apeliantas taip pat nesutinka pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nenustačius, jog atsakovas naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu ne pagal jo tiesioginę paskirtį, pažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus, todėl nesant atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, atsakovo civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima.

IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, teisėjų kolegija su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų. Kitais atvejais, t. y. už žalÄ , padarytÄ ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryÅ¡iui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; kt.).Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis).

Kiekviena Å¡alis turi naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.Å ioje byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo UAB „JÅ«ros bÅ«stas“ (buvęs pavadinimas UAB „Marių valdos“) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, o daugiabučio gyvenamojo namo Å¡ildymo sistemos priežiÅ«rÄ Ä¯vykio metu atliko AB „Klaipėdos energija“.

Pagal 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3 punktÄ , viena iÅ¡ administratoriaus funkcijų yra atlikti namo inžinerinių sistemų techninę priežiÅ«rÄ . Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. 351, 5.1.4 p. numatyta techninio prižiÅ«rėtojo prievolė iÅ¡laikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus, 5.5 punkte numatyta pareiga organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, namo techninės priežiÅ«ros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimÄ ; 5.6 punkte numatytas Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros sutarties vykdymas ir kontrolė. Taigi, pagrindinė namo administratoriaus pareiga ir uždavinys yra tinkamai prižiÅ«rėti pastato bendro naudojimo objektus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo vonioje trÅ«kęs vamzdis (apie 15 cm iki vonios Å¡ildytuvo), iÅ¡ kurio įvyko vandens prasiskverbimas, laikytinas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyventojų daline nuosavybe (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d., STR 1.01.08:2002 6.9 ir 6.19 p.), todėl pagrįstai sprendė, kad negalima atsakovo civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 str. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrÄ ja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iÅ¡ bendraturčių asmenine nuosavybe, tai atsiradusiÄ Å¾alÄ turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v.

M. K.-D., 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, UAB Namų priežiÅ«ros centras, G. A. N., UAB „ Erama“, UAB „Vilniaus architektÅ«ros studija“, bylos Nr. 3K-3-123/2009). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms bÅ«tinosioms jos sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas laiku nesikreipė į Å¡ildymo sistemos priežiÅ«ros paslaugas teikusiÄ bendrovę dėl stipriai surÅ«dijusio Å¡ildymo sistemos vamzdžio remonto (keitimo), t. y. nesprendė problemos, kadangi byloje pateikti įrodymai (fotonuotraukos, b. l.

75) patvirtina, kad iÅ¡ trÅ«kusio Å¡ildymo sistemos vamzdžio iÅ¡orės atsakovas, nebÅ«damas Å¡ios srities specialistas, negalėjo spręsti, kad yra bÅ«tinas remontas, galimo vamzdžio trÅ«kimo atsakovas negalėjo numatyti. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta, kad atsakovas savo veiksmais bÅ«tų padaręs kokį nors fizinį poveikį trÅ«kusiam Å¡ildymo sistemos vamzdžiui, todėl nenustatančius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių Å¡ildymo sistemos vamzdis galėjo trÅ«kti, negalima atsakovo civilinė atsakomybė ir bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CPK 185 str., CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikosApeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje 3K-3-483/2005 suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos dėl asmens, atsakingo už bute esančių Å¡ildymo sistemos vamzdžių tvarkingumÄ .

Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos civilinės bylos Nr. 3K-3-483/2005 ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa, nes pirmojoje byloje buvo sprendžiama dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovams jų bute sutrÅ«kus Å¡ildymo sistemos radiatoriams, esant Å¡ildymo sistemos defektui, apie kurį ieÅ¡kovams buvo žinoma, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios atsakovo bute trÅ«kus bendrojo naudojimo Å¡ildymo sistemai, apie kurios defektÄ atsakovui nebuvo žinoma, atlyginimo.

Be to, apelianto išaiškinimas yra išimtas iš konteksto, kuriame jis buvo pateiktas. Dėl šių priežasčių nagrinėjamoje byloje vadovautis apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartimi nėra pagrindo.Dėl kitų skundo argumentųApeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 159 ir 160 str. nuostatas. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka.CPK 160 straipsnyje nustatytos teismo posėdžio pirmininko teisės, kuriomis jis naudojasi įgyvendindamas CPK 158 ir 159 straipsniuose jam priskirtas funkcijas.

Pagal CPK 158 straipsnio 3 dalį teismo posėdžio pirmininkas turi rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu. Ši jo pareiga detaliau reglamentuojama CPK 159 straipsnyje. Jame nustatyta, kad posėdžio pirmininkas rūpinasi, jog būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Bylos esminių aplinkybių ištyrimas turi didelę reikšmę, nes pagal visapusiškai ir objektyvai ištirtas aplinkybes yra vertinami įrodymai (CPK 185 straipsnis). Tačiau tai neturi būti suprantama, kad teismas visada pats renka įrodymus.

Teismo veiksmai renkant įrodymus, t. y. jų rinkimo tvarka (kas, kam, kokia forma ir būdu pateikia įrodomuosius faktinius duomenis), reglamentuojami CPK 179 straipsnyje. Pagal jį teismas gali vertinti įrodymus dėl jų apimties pakankamumo, t. y. ar jie surinkti apie visas svarbias bylos aplinkybes, bet ne dėl įrodymų pakankamumo kokybės – ar jie patikimi ir įtikinantys. Pagal CPK 159 straipsnio 1 dalį teismo posėdžio pirmininkas rūpindamasis tinkamu bylos išnagrinėjimu užduoda klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauja iš jų paaiškinimų, nurodo jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauja įrodymų apie šias aplinkybes.

Teismo sprendime kaip neįrodytomis galima remtis tik tomis aplinkybėmis, dėl kurių:

1) teismas nusprendė ar pagal įstatymÄ privalėjo veikti aktyviai – rinkti įrodymus pats – ir taip veikdamas negavo pakankamai įrodančių duomenų; arba 2) teismas dalyvaujantiems byloje asmenims, veikiantiems rungtyniÅ¡kumo pagrindais, nurodė, kokioms konkrečiu atveju aplinkybėms patvirtinti ar paneigti reikia pateikti įrodymus, o Å¡alys po teismo nurodymo nesugebėjo pateikti, teismo vertinimu, patikimų ir įtikinančių įrodymų. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai.

Nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobÅ«džio, o ieÅ¡kovė naudojosi kvalifikuota teisine advokato pagalba, kuris nė į vienÄ teismo posėdį atvykęs nebuvo, pirmosios instancijos teismas pats savo iniciatyva 2014-02-14 nutartimi į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukė AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „JÅ«ros bÅ«stas“, ieÅ¡kovės atstovui nevykstant į teismo posėdžius ir tokiu bÅ«du nesirÅ«pinant įrodymų pateikimu į bylÄ , pirmosios instancijos teismas teismo posėdžių metu, kurie vyko 2013-12-19, 2014-01-27, 2014-03-20 ir 2014-04-10, neturėjo kam pasiÅ«lyti pateikti papildomus įrodymus, todėl atmestinas ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė CPK 159 str. 1 d. numatytos teismo pareigos nustatyti esmines bylos aplinkybes.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu manęs, kad žalÄ turi atlyginti visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, ir rÅ«pindamasis teisingu bylos iÅ¡sprendimu, turėjo nurodyti ieÅ¡kovei nustatyti visus daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčius, nes pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė negali pareikÅ¡ti reikalavimo visiems daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturčiams, tai yra, atsakovas nepagrįstai iÅ¡vengtų civilinės atsakomybės. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris pagal ieÅ¡kinį gali atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu pakeisti pradinį atsakovÄ kitu tinkamu atsakovu.

Tai įstatyme nustatytas vienas iÅ¡ bylos Å¡alies disponavimo procesinėmis teisėmis atvejų, kai pati Å¡alis savo iniciatyva gali pasinaudoti tokia procesine teise, tačiau, nesant iniciatyvos iÅ¡ bylos Å¡alies ar jai nesutikus pakeisti atsakovo, jo pakeitimas pagal aptariamÄ procesinę normÄ nėra teismo pareiga. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ir reikalavimai nukreipti į vienintelį atsakovÄ , ieÅ¡kovė nepateikė motyvuoto praÅ¡ymo keisti atsakovÄ ar patraukti kitus atsakovus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė aptariamos proceso teisės normos, reglamentuojančios netinkamos Å¡alies pakeitimÄ tinkama, taip pat pažymi, kad netinkamos Å¡alies pakeitimas tinkama yra ieÅ¡kovo procesinė teisė, o ne teismo pareiga: pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas gali pakeisti pradines bylos Å¡alis vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, tačiau negali pakeisti atsakovo be ieÅ¡kovo sutikimo (CPK 45 straipsnio 3 dalis), iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ginamas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v.

Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis S. R. v. UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010). Pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimÄ savo iniciatyva įtraukė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administratorę UAB „JÅ«ros bÅ«stas“ ir AB „Klaipėdos energija“, kurios įvykio metu turėjo vykdyti Å¡ildymo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priežiÅ«rÄ ir remontÄ , todėl ieÅ¡kovė turi galimybę spręsti, ar galimai pažeistas savo teises nori ginti reikÅ¡dama ieÅ¡kinį Å¡iems asmenims.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl to ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijojeApeliacinį skundÄ atmetus ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (LR CPK    93 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovo ar trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl Å¡is klausimas nespręstinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                       Marius Dobrovolskis Kolegijos teisėjos                                                                       Irma Čuchraj                                   Jolanta Gailevičienė                      Â