2021-06-02 Nr. AB-11859-3-61-3-00342-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1317-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00342-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 57.2.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos R. V. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tigesta“ (toliau – ir Bendrovė) (toliau kartu – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-395 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams R. V. ir UAB „Tigesta“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), netenkinus šio reikalavimo – skirti švelnesnes nuobaudas, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjos skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Visi darbuotojai, dėl kurių įdarbinimo pareiškėjoms ir buvo skirta nuobauda, jau yra atleisti. Tai reiškia, kad Tarnybos konstatuotas pažeidimas yra pašalintas, o priežiūros tikslai yra pasiekti. Nebelikus pažeidimo, atsižvelgiant į ultima ratio (kraštutinė priemonė) principą, nėra pagrindo pareiškėjoms taikyti poveikio priemones, dėl to Įsakymas turi būti panaikintas.

2.2. R. V. nepažeidė įmonių bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei nepadarė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų. Teisėtas asmenų įdarbinimas nėra laikomas nei įmonių bankrotą reglamentuojančių, nei kitų teisės aktų pažeidimu. Todėl R. V. negalėjo būti paskirta Įstatymo 117 straipsnyje numatyta nuobauda.

2.3. Tarnybos nustatyti pareiškėjų padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai. Darbuotojų įdarbinimas nepadarė žalos viešajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams ir nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas konkretus pažeidimas. Administratoriai tinkamai atliko savo pareigas, tinkamai administravo bankrutuojančias įmones.

2.4. Tarnyba, priimdama Įsakymą, neįvertino pareiškėjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir to, kad nenustatyta jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dėl to Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. R. V., kuri atlieka vienos iš nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės administravimą, kas patvirtina jos kompetenciją, atžvilgiu egzistavo visos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – neturėjo anksčiau nustatytų pažeidimų, nesuvokė apie daromą pažeidimą, nedelsiant jį ištaisė, bendradarbiavo su Tarnyba. Taip pat Bendrovės atžvilgiu egzistavo visos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji nesuvokė daranti pažeidimą, gailisi, pažeidimą nedelsiant ištaisė, bendradarbiavo su Tarnyba.

2.5. Tarnyba neleido R. V. paaiškinti dėl jos galimų pažeidimų, nes tuo metu, kai buvo išsiųstas Tarnybos 2019 m. gruodžio 20 d. išvados projektas Nr. D4-1846 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ (toliau – ir Išvados projektas), ji buvo išvykusi iš Lietuvos, ir neturėjo priėjimo prie kompiuterio bei interneto. R. V., naudodamasi išmaniuoju telefonu, pateikė Tarnybai prašymą pratęsti terminą paaiškinimams pateikti, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas dėl besikeičiančio teisinio reglamentavimo. Tarnyba priėmė išvadą nesuteikusi galimybės R. V. išsakyti savo nuomonės bei paaiškinti visą situaciją. Terminas paaiškinimams pateikti buvo nustatytas iki 2019 m. gruodžio 30 d. Dokumentai įstaigoms turi būti pateikti iki įstaigos darbo pabaigos, t. y. vėliausiai iki 17 val. Tuo tarpu išvada bei skundžiamas Įsakymas buvo priimti 2019 m. gruodžio 31 d. Valstybinėse institucijose 2019 m. gruodžio 31 d. buvo sutrumpinta darbo diena prieš 2020 m. sausio 1 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad Tarnyba net neplanavo atsižvelgti į pareiškėjų paaiškinimus, nes Tarnyba, gavusi Bendrovės 2019 m. gruodžio 30 d. paaiškinimus 2019 m. gruodžio 31 d. iki 15 val. jau turėjo priimtą didelės apimties išvadą bei skundžiamą Įsakymą. Fiziškai net nebuvo laiko išanalizuoti pateiktus Bendrovės paaiškinimus ir į juos atsižvelgti.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Nepriklausomai nuo to, kad Bendrovės patikrinimo metu atleido darbuotojus (2019 m. spalio 14 d. ir 2019 m. spalio 21 d.), ji, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais (pareiškėjos neneigia fakto, kad fiktyviai priimti 14 darbuotojų pagerina atrankos rodiklius), nesąžiningai įgijo pranašumą prieš kitus, atrankose dalyvaujančius bankroto administratorius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas) 11.4.1 ir 11.4.4 punktais, Bendrovės įgytas pranašumas pagrįstai pripažintas netoleruotinu ir galinčiu pakenkti kito dalyvaujančio atrankoje bankroto administratoriaus galimybėms konkuruoti. Tam, kad administratorių atrankos sistema tinkamai funkcionuotų, be kitų sąlygų būtinas ir pačių bankroto administratorių pasitikėjimas šia sistema, jos tinkamu veikimu bei objektyvumu. Bendrovė savo veiksmais pažeidė pagrindinius atrankos sistemos principus, pasitikėjimą šia sistema, nes sukėlė abejonių dėl skaidrios bankroto administratorių atrankos sistemos.

3.2. Dalyvaujant atrankoje bankroto administratoriaus pagrindinis tikslas – būti atrinktam administruoti įmonių bankroto procesus, sukaupti bankroto procesų administravimo patirtį, kas turi įtakos didesnių galimybių dalyvaujant bankroto administratorių atrankose įgijimui ir sėkmingam verslo subjekto veikimui. Bendrovei įdarbinus darbuotojus, neadministruojančius (neadministravusius) įmonių bankroto procesų, buvo neteisėtai padidintos jos galimybės dalyvauti bankroto administratorių atrankose. Taip buvo iškreiptas sąžiningas konkuravimas ir nepasiektas bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos siekiamas tikslas – nešališkas, skaidrus, nepriklausomas bankroto administratoriaus pasirinkimas atsitiktine tvarka, atsižvelgiant į objektyvius statistinius rodiklius. Bendrovės veiksmai vertintini kaip ypatingai ydinga bei netoleruotina praktika, kuri neatitinka bankroto administratoriui keliamų elgesio standartų.

3.3. Tarnyba įvertino abiejų pareiškėjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau aplinkybė, kad jos nebuvo vertintos taip, kaip pareiškėjos bando nurodyti, nereiškia, kad jos apskritai nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintos.

3.4. Išvados projektas Bendrovei elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2019 m. gruodžio 20 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Priežiūros taisyklės), galiojusios iki 2020 m. vasario 13 d., 22 punktu, Bendrovė turėjo teisę pateikti nuomonę dėl Išvados projekto ir (ar) papildomus paaiškinimus ir dokumentus per 3 darbo dienas šio projekto gavimo dienos. Terminas atsiliepimams į Išvados projektą nebuvo pratęstas, nes Priežiūros taisyklės tokios galimybės nenumatė. Visgi Bendrovė pateikė 2019 m. gruodžio 30 d. nuomonę dėl Išvados projekto, kurioje nebuvo pateikta naujų įrodymų, nenurodyta jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos Išvados projekte padarytoms išvadoms.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 23 d sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

5.1. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu informavo Bendrovę apie sprendimą atlikti neplaninį bankroto administratoriaus patikrinimą dėl galimų Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimų, ir nustatė terminą iki 2019 m. spalio 14 d. pateikti išsamius paaiškinimus dėl rašte nurodytų aplinkybių, t. y. kad Bendrovėje dirbo 15 darbuotojų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, tačiau iš jų 14 neadministravo Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų.

5.2. Bendrovė 2019 m. spalio 11 d. pateikė Tarnybai paaiškinimus. Paaiškinimuose nurodė, kad bankroto administratorius konkrečiai įmonei parenkamas atsitiktine tvarka, įvertinus įmonę ir teisę teikti bankroto administravimo paslaugas turinčių asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus, iš asmenų, Įstatymo nustatyta tvarka įrašytų į asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą. Net jeigu darbuotojų skaičius Bendrovėje ir suteikė kokį nors pranašumą bankroto administratorių atrankoje, toks pranašumas, Bendrovės vertinimu, nėra nesąžiningas. Bendrovė, administruodama įmones, darbą organizuodavo tokiu principu: administratoriumi skiriamas vienas asmuo, tačiau įmonės administravimo darbus atlieka ir kiti administratoriai pagal savo kompetenciją, turimas žinias ir vadovo jam deleguotas funkcijas. Administratoriaus įgaliotas asmuo prižiūri ir kontroliuoja nurodytų darbuotojų vykdomas funkcijas. Kadangi įgaliotas asmuo yra nurodytas konkretus asmuo, kuris peržiūri visus jam pateiktus dokumentus ir patikrina suvaldytus procesus ir tik tada juos pasirašo. Tokiu būdu organizuojant darbą yra užtikrinamas „keturių akių“ principas, papildomai sustiprinantis Bendrovės vidaus kontrolę. Konkretūs bankroto administratoriai Bendrovė yra atsakingi už visų bankrutuojančių ir Bendrovės administruojamų įmonių sandorių patikrinimą, buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tikrinimą, prarasto turto sutikrinimą ir jo atgavimo veiksmų atlikimą, archyvo sutvarkymą, bankrutuojančių įmonių ekologinius, finansinius-buhalterinius klausimus, dokumentų perėmimą, bendravimą su archyvais.

5.3. Tarnyba parengė Išvados projektą, kuris buvo pateiktas Tarnybos direktoriui, ir elektroniniu paštu išsiųstas Bendrovei.

5.4. Bendrovė pateikė 2019 m. gruodžio 30 d. prieštaravimus dėl Išvados projekto, taip pat prašė pratęsti nuomonės dėl Išvados projekto pateikimo terminą iki 2020 m. sausio 7 d. Tarnyba šio prašymo netenkino.

5.5. Tarnyba 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė išvadą Nr. D4 1916 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, 2019 m. rugsėjo 11 d. Bendrovėje dirbo iš viso 15 apdraustųjų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Iš jų, įmonei priskirtus administruoti bankroto procesus administravo tik 1 darbuotojas (bankroto administratorius – R.

V.). Kiti darbuotojai (14) neadministravo pareiškėjai, kaip bankroto administratoriui, priskirtų administruoti bankroto procesų. Išvadoje konstatuota, kad vertinant bankroto procesų neadministruojančių darbuotojų administratorių įdarbinimo datas matyti, jog 2 iš jų įdarbinti 2017 m. vasario mėn., 2 – 2018 m. sausio mėn., kiti 10 – 2018 m. lapkričio – gruodžio mėn. Šie administratoriai patikrinimo pradžios dienai nebuvo administravę nė vieno Bendrovei atrankos būdu paskirto bankroto proceso. Dėl to Tarnyba priėjo išvados, kad Bendrovė patikrinimo pradžiai turėjo įdarbinusi 14 darbuotojų, kurių buvimas darbuotojų administratorių sąraše turėjo nesąžiningos teigiamos įtakos Bendrovės atrankos rodikliams.

Bendrovė atrankoje 2019 m. sausio – rugsėjo mėn. buvo atrinkta administruoti 30 bankroto procesų (iš kurių 2 atrankos rezultatai nepatvirtinti – neiškelta bankroto byla). Nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Bendrovė buvo pateikusi 614 prašymų dalyvauti atrankose. Nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo atrinkta ir patvirtinta 28 įmonių administratoriumi (22 mažos įmonės, 4 vidutinės įmonės, 2 didelės). Šiuo laikotarpiu Bendrovė turėjo 14 darbuotojų administratorių, kurie neadministravo įmonių bankroto procesų.

Nustatyta, kad Bendrovė, teikdama sutikimą-deklaraciją dalyvauti minėtų įmonių bankroto administratorių atrankoje, visose deklaracijose jau tada nurodė, kad šias įmones administruoti bus paskirta R. V.. Tai aiškiai parodo, kad dar atrankos stadijoje laimėtinų bankroto procesų administravimą buvo numatyta skirti tik vienam asmeniui – R. V.. Bendrovė 2019 m. bankroto administratorių atrankose, atrenkant administruoti bankroto procesus, dalyvavo kaip C grupės administratorius, kas reiškia, kad administratoriaus didžiausias individualus leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius buvo 80.

Darbuotojų, nors ir nevykdančių administratoriui priskirtų funkcijų bankroto procese, skaičius turi tiesioginės įtakos faktiškai administruojamų įmonių sąlyginio skaičiaus (toliau – ir FASĮS) rodikliui, kuris lemia ir atrankos rodiklio dydį, o tuo pačiu ir administratoriaus atrankinius rodiklius bendrame bankroto administratorių atrankos sąraše. Atitinkamai tai turi įtakos ir FASĮS atrankos metu rodikliui, kuris lemia administratoriaus eiliškumą tarp įmonių kategorijų atrankoje. Be to, darbuotojų, nors ir nevykdančių administratoriui priskirtų funkcijų bankroto procese, skaičius turi tiesioginės įtakos leistinam administruoti sąlyginių įmonių skaičiui (toliau – ir LASĮS), kadangi nustatant Taisyklių 30 punkte nurodytą atrankos koeficientą ir tikrinant, ar administratoriaus FASĮS neviršija pagal Priežiūros taisyklių 25 punktą nustatytos aktualios grupės LASĮS riba, taip pat įvertinami įmonės personalo, administruojančio bankroto procesus, pajėgumai.

Nustatytais veiksmais, t. y. įdarbinusi darbuotojus administratorius, kurie neadministruoja (neadministravo) administratoriui paskirtų įmonių bankroto procedūrų, Bendrovė pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktus, nes tokiais savo veiksmais fiktyviai ir nesąžiningai pagerino savo rodiklius atrankoje, kurie leido dalyvauti atrankoje dirbtinai padidinus konkurencingumą ir dėl kurių Bendrovė buvo atrinkta. Todėl Tarnybos direktoriui pasiūlyta Bendrovei ir jos vadovei R. V. už patikrinimo metu nustatytus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimus skirti po Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuobaudą – viešą įspėjimą.

5.6. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgęs į Išvadą, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo nusprendė už nustatytus pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, Bendrovei, kaip bankroto administratorių atrankoje dalyvaujančiam subjektui, dirbtinai, nesąžiningai pagerinusiam bankroto administratorių atrankos rodiklius ir įgijusiam pranašumą bei R. V., kaip Bendrovės vadovei, atsakingai už sprendimų priėmimą dėl darbuotojų priėmimo (atleidimo), skirti po nuobaudą – viešą įspėjimą.

6. Teismas, vadovaudamasis Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktais, Įstatymo 11 straipsnio 12 dalimi ir 117 straipsniu, Priežiūros taisyklių nuostatomis ir Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) 19–25 punktais, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjoms elektroniniu paštu 2019 m. gruodžio 20 d. buvo išsiųstas Išvados projektas, su kuriuo jos susipažino, ir 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė prieštaravimus dėl Išvados projekto, kartu su prieštaravimais nepateikė jokių naujų ir reikšmingų argumentų ar įrodymų (jų nepateikė ir teismui), Tarnyba Išvadoje pareiškėjų prieštaravimus įvertino, dėl jų pasisakė, sprendė, kad Tarnyba nepažeidė Priežiūros taisyklių ir Patikrinimo taisyklių reikalavimų.

7. Teismas, nustatęs, kad Priežiūros ir Patikrinimo taisyklės nenumato termino pateikti paaiškinimams pratęsimo, priėjo prie išvados, kad pareiškėjos skunde nepagrįstai nurodė, jog Tarnyba turėjo pratęsti terminą. Pareiškėjos turėjo galimybes pateikti išsamius paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių ir juos pateikė 2019 m. spalio 11 d. Taip pat Bendrovė pateikė prieštaravimus ir dėl Išvados projekto. Dėl to nepagrįsti argumentai, kad buvo apribotos galimybės vienai iš pareiškėjų pateikti savo nuomonę dėl Išvados projekto. Be to, ir skunde teismui nenurodyta skundžiamo Įsakymo priėmimui reikšmingų argumentų ar aplinkybių, kurių pareiškėjos negalėjo pateikti Tarnybai ir dėl kurių kiltų abejonė dėl skundžiamo Įsakymo teisinio pagrįstumo ar teisėtumo.

8. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, skundžiamo Įsakymo, taip pat Išvados, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, turinį ir byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba pagrindė ir byloje yra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, ir 11.4.4 punktus, nes įdarbino papildomai pakankamai didelį skaičių bankroto administratorių (iš viso 14), turėdamos tikslą pagerinti atrankos rezultatus. Juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams (FASĮS ir LASĮS rodikliai) ir atrankos rezultatams, kadangi juridinio bankroto administratoriaus administruojamų įmonių skaičius dalijamas iš jo darbuotojų administratorių skaičiaus, nepriklausomai nuo to, ar tas darbuotojas įdarbintas tam, kad realiai juridinio administratoriaus vardu administruotų įmonių bankroto procesus, ar įdarbintas tik dėl atrankos rodiklių pagerinimo. Pareiškėjos skunde teismui iš esmės neneigia, kad patikrinimo metu nustatyti įdarbinti (14) bankroto administratoriai įmonei atrinktų bankrutuojančių įmonių neadministravo, tik nurodo, kad pažeidimas pašalintas, nes pareiškėjos, prasidėjus Bendrovės neplaniniam patikrinimui, minėtus darbuotojus atleido. Teismas pažymi, kad ši aplinkybė nepaneigia skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Jokių įrodymų, kad 14 įdarbintų administratorių realiai vykdė bankroto administravimo procesus, nepateikta ir teismui, o Bendrovė jau įvykusiose bankroto administratorių atrankose dalyvavo, turėdama nesąžiningai įgytą pranašumą ir kai kuriose jų buvo atrinkta. Todėl Bendrovės 2019 m. spalio 11 d. paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes Tarnyba tinkamai įvertino, kaip nesudarančias pagrindo netaikyti pareiškėjoms atsakomybės už Elgesio kodekso pažeidimus.

9. Įvertinęs pareiškėjų teiginius, kad joms paskirta nuobauda neatitinka proporcingumo principo, teismas juos atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos padarė visus pažeidimus, kurie nustatyti skundžiame Įsakyme ir Išvadoje, suvokdamos, kad deklaratyviai priimdamos į darbą bankroto administratorius ir nepavesdamos jiems realiai atlikti įmonei atrinktų bankrutuojančių įmonių bankroto procedūrų, nesąžiningai pagerina savo atrankos rodiklius ir taip iš esmės pažeidžia kitų atrankose dalyvaujančių bankroto administratorių galimybes būti atrinktiems administruoti bankrutuojančias įmones. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjų veiksmų visumą, parinko proporcingą pareiškėjų atliktiems pažeidimams nuobaudą, o tokios griežtesnės sankcijos – viešo įspėjimo – parinkimas, įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Tai nustatęs ir įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį, rimtumą, kad padaryti pažeidimai galėjo turėti įtakos kitų sąžiningai bankroto administravimo procesuose dalyvaujančių įmonių atrinkimui, teismas priėjo prie išvados, kad Tarnybos parinktos pareiškėjams nuobaudos proporcingos, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio ir faktinio pagrindo jo naikinti, švelninti paskirtą nuobaudą.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų argumentai, jog šioje byloje aptariami pažeidimai yra mažareikšmiai, yra nepagrįsti. Pažeidimai, darantys įtaką visai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos patikimumui, skaidrumui ir objektyvumui, yra savo pobūdžiu rimti bankroto administratorių etikos reikalavimų pažeidimai. Be to, mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu, remiantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti laikomas pažeidimas, kuris nėra kartotinis, truko neilgą laiką, t. y. iki 15 dienų, tik formaliai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neturėjo reikšmingos įtakos bankroto proceso administravimui, neturėjo reikšmingos įtakos asmens (asmenų) teisėms ir teisėtiems interesams (Priežiūros taisyklių 22 p.). Tokių aplinkybių šiuo atveju teismas nenustatė.

11. Įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį, rimtumą, kad padaryti pažeidimai galėjo turėti įtakos kitų sąžiningai bankroto administravimo procesuose dalyvaujančių įmonių atrinkimui, teismas priėjo prie išvados, kad Tarnybos parinktos pareiškėjams nuobaudos proporcingos.

12. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjomis, kad nebuvo įvertintos pareiškėjų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nes Išvada patvirtina, jog Tarnyba nustatė dvi pareiškėjų lengvinančias aplinkybes, t. y. bendradarbiavimą ir tai, kad jos paskirtų nuobaudų neturėjo. Taip pat patikrinimo metu Tarnyba nenustatė ir pareiškėjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tai buvo įvertinta skiriant pareiškėjoms nuobaudas.

III. 13. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 23 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti arba taikyti švelnesnes nuobaudas. Pareiškėjos taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjos apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad pareiškėjos padarė Tarnybos konstatuotus Elgesio kodekso pažeidimus, neįvertino Tarnybai paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių, kuriomis pareiškėjos pagrindė ginčo darbuotojų teisėtus įdarbinimo Bendrovėje tikslus ir priežastis. Šių aplinkybių neįvertinęs, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtas išvadas dėl Elgesio kodekso pažeidimų konstatavimo.

14.2. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl paskirtos nuobaudos yra proporcingos. Paskirtos nuobaudos stipriai trikdo pareiškėjų veiklą. Atleidus Bendrovės darbuotojus priežiūros tikslai pasiekti, todėl nuobaudos paskyrimas nebeteko prasmės. Be to, nuobauda neatlieka savo funkcijos ir R. V. atžvilgiu, nes ji yra baudžiama ne kaip Bendrovės vadovė, o kaip bankroto administratorė – fizinis asmuo. R. V. šiuo atveju tiesiog įdarbino darbuotojus, dėl ko šie asmenys turėjo darbą, gavo darbo užmokestį, valstybei buvo mokami mokesčiai. Tad akivaizdu, jog esamu atveju buvo pažeistas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas. Net ir nepripažinus, kad R. V. paskirta nuobauda nėra proporcinga, svarbu pažymėti, kaip buvo nurodyta ir skunde pirmosios instancijos teismui, kad R. V. nepažeidė jokių įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei nepadarė jokių Įstatymo 117 straipsnio normoje nurodytų pažeidimų.

14.3. Teismo išvados dėl pažeidimų ne mažareikšmiškumo nepagrįstos, nes šiuo atveju žala nekilo. Priešingai – buvo įdarbinti darbuotojai, jiems buvo mokami darbo užmokesčiai, valstybei buvo mokami mokesčiai. Tarnybai informavus apie galimą pažeidimą, darbuotojai buvo iš karto atleisti (siekiant ištaisyti galimą pažeidimą). Todėl poveikio priemonių skyrimas šiuo atveju iš esmės prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.

14.4. Nors teismas pats sutiko, kad pareiškėjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistuoja, o sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau neįvertino skunde nuosekliai nurodytų argumentų, kurie pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pareiškėjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir neegzistuoja jokių pareiškėjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dėl to yra pagrindas neskirti poveikio priemonių pareiškėjų atžvilgiu arba jos turi būti sušvelnintos. Priešingu atveju netenka prasmės Įstatymo nuostatos, numatančios atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

14.5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ultima ratio principo pažeidimo, nes baudos ir kitos piniginio pobūdžio sankcijos turėtų būti taikomos tik kraštutiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju visi darbuotojai, dėl kurių įdarbinimo ir buvo skirta nuobauda, atleisti. Tarnybos nustatyti Elgesio kodekso pažeidimai yra pašalinti, priežiūros tikslai yra pasiekti. Tad esamu atveju, nebelikus pažeidimo, nėra pagrindo pareiškėjoms taikyti poveikio priemones.

15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tarnybos atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pareiškėjų teiginiai, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad skiriant nuobaudą buvo pažeistas proporcingumo principas, pažeistas ultima ratio principas, taip pat, kad Elgesio kodekso pažeidimai yra laikomi mažareikšmiai ir egzistuoja pareiškėjų atsakomybę lengvinančios ir neegzistuoja jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, dėl kurių yra pagrindas neskirti nuobaudų pareiškėjoms, yra nepagrįsti.

15.2. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, iš jų visumos padarė pagrįstas išvadas apie įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju, Tarnyba tinkamai įvertino Bendrovės paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo neskirti pareiškėjoms nuobaudų už Elgesio kodekso pažeidimus. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Jis ne tik, kad neignoravo pareiškėjų argumentų, jog galbūt buvo pažeistas ultima ratio principas, bet ir iš esmės išnagrinėjo bylą, be kita ko, ir paminėto principo kontekste. Teismas tikrino Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjoms paskirtų nuobaudų proporcingumo principo, pareiškėjų atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių bei mažareikšmingumo aspektais, ir priėjo prie pagrįstų ir motyvuotų išvadų, kad nėra teisinio pagrindo švelninti paskirtas nuobaudas ar nustatytus pažeidimus laikyti mažareikšmiais. Aplinkybės, kad teismas pareiškėjų pateiktus argumentus vertino ne taip, kaip patogu pačioms pareiškėjoms ir jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas priėmė neteisėtą sprendimą.

15.3. Pareiškėjos, įdarbinusios darbuotojus ir jų neskyrusios (neįgaliojusios) administruoti Bendrovei priskirtų įmonės bankroto procesų, sudarė prielaidas nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą, dirbtinai pagerinti savo atrankos rodiklius ir nesąžiningai konkuruoti su kitais fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais dalyvaujančiais atrankose. Todėl nustatyti Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimai yra pagrįsti, jie negali būti laikomi mažareikšmiais, o paskirtos nuobaudos yra proporcingos padarytiems pažeidimams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V4-395 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriams R. V. ir UAB „Tigesta“ skyrimo“, kuriuo pareiškėjoms už Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimą paskirtos nuobaudos – vieši įspėjimai, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjos, nesutikdamos su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su Tarnybos nustatytais pažeidimais ir paskirtų nuobaudų individualizavimu, taip pat neatsižvelgė į tai, kad R. V. nuobauda apskritai negalėjo būti skirta.

18. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į pareiškėjų apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

19. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir iš esmės priėmė teisingą sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjoms nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

20. Etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas – nustato Elgesio kodeksas. Šio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktuose įtvirtintas sąžiningumo principas, pagal kurį administratorius yra įpareigojamas nesiimti veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.) bei nepiktnaudžiauti jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.).

21. Iš Įsakymo ir Išvados turinio nustatyta, kad Tarnyba ginčijamu Įsakymu pareiškėjoms nuobaudas – viešus įspėjimus – skyrė konstatavusi Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimą. Tarnyba nustatė tai, kad Bendrovėje įdarbinus darbuotojus (bankroto administratorius), kurie neadministruoja (neadministravo) Bendrovei priskirtų įmonių bankroto procedūrų, buvo fiktyviai ir nesąžiningai pagerinti Bendrovės FASĮS ir LASĮS rodikliai ir dirbtinai padidintas jos konkurencingumas jai dalyvaujant bankroto administratorių atrankose, kuriose Bendrovė, be kita ko, buvo atrinkta.

22. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tai, jog tokio pobūdžio veiksmai, kuriais pagerinami FASĮS ir LASĮS rodikliai ir įmonės atrankiniai rodikliai bendrame bankroto administratorių atrankos sąraše, reiškia nesąžiningą elgesį Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų prasme, sudaro pakankamą pagrindą skirti nuobaudą konstatuota LVAT praktikoje (žr. 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021, 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-520/2021).

23. Byloje pareiškėjos nenuginčijo ir paduodamos apeliacinį skundą neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios sudaro Nutarties 21 punkte aprašytą Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimo turinį. Aplinkybės, kad Bendrovė įdarbino asmenis (14 iš 15 darbuotojų administratorių), kurie Bendrovei paskirtų bankroto procesų ginčo laikotarpiu neadministravo (nebuvo įgalioti administruoti), kad tokių darbuotojų administratorių skaičius turėjo tiesioginę įtaką FASĮS ir LASĮS rodiklių, kurie pagerino Bendrovės atrankinius rodiklius bendrame bankroto administratorių atrankos sąraše, nuo ko tiesiogiai priklausė, ar Bendrovė bus atrinka administruoti įmonių bankroto procesus, byloje nustatytos ir nepaneigtos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų padarytas pažeidimas yra akivaizdus, darantis žalą administratoriaus profesijos prestižui ir visam bankroto procesui bei bankroto administratorių atrankai. Todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, dėl nepagrįstai nustatyto Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimo ir jo mažareikšmiškumo, atmetami kaip nepagrįsti.

24. Apeliaciniame skunde pareiškėjos teigia, kad paskirtos nuobaudos netinkamai individualizuotos ir neproporcingos padarytam pažeidimui, paskirtos nuobaudos per griežtos, turėjo būti paskirtos bent jau švelnesnės nuobaudos – po įspėjimą, Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas neįvertino visų pareiškėjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakydama į paminėtus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Įstatymo 117 straipsnio 11 dalyje išdėstytas baigtinis atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas.

Šiuo atveju Tarnyba, kaip nustatyta Įstatymo 117 straipsnyje, prieš skirdama nuobaudas, identifikavo pareiškėjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pareiškėjos bendradarbiavo ir nuobaudų neturėjo. Pareiškėjų teiginiai, kad jos gailėjosi dėl padarytų pažeidimų (Įstatymo 117 str. 11 d. 2 p.), vertintini kritiškai, nustačius, kad pareiškėjos viso patikrinimo metu ir po jo, apskundusios Įsakymą teismui, nesutiko su Tarnybos konstatuotu pažeidimu. Aplinkybė, kad Bendrovė atleido darbuotojus šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos ištaisė pažeidimą (Įstatymo 117 str. 11 d. 3 p.), nes Tarnybos nustatytas Elgesio kodekso pažeidimas konstatuotas ne dėl to, kad Bendrovė apskirtai į darbą priėmė 14 darbuotojų administratorių.

Pažeidimas konstatuotas dėl to, kad pareiškėjos nesąžiningais veiksmais gerino FASĮS ir LASĮS rodiklius, dėl ko pagerėjo Bendrovės vieta bendrame bankroto administratorių atrankos sąraše. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad Bendrovė būtų atsisakiusi administruoti jai paskirtų įmonių bankrotų procesus prieš priimant skundžiamą Įsakymą, ar kad nustatyto Elgesio kodekso pažeidimo neigiami padariniai (Bendrovė, turėdama nesąžiningą prioritetą prieš kitus atrankoje dalyvavusius administratorius, buvo atrinkta administruoti 28 įmonių bankrotų procesus (Nutarties 5.5 punktas, Išvados 4 psl.)) buvo pašalinti ar pakeisti.

Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju nebuvo nustatytos visos pareiškėjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dėl to netinkamai individualizuotas nuobaudų paskyrimas pareiškėjoms. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę (2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. (Išvados 4 psl.)) ir mastą (ginčo laikotarpiu Bendrovėje buvo įdarbinti net 14 darbuotojų administratorių, kurie neturėjo įgaliojimų administruoti įmonių bankroto procesų, o tuo laikotarpiu Bendrovė buvo atrinkta administruoti 28 įmonių bankrotų procesus (Nutarties 5.5 punktas, Išvados 4 psl.)), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjoms paskirtos nuobaudos yra proporcingos padarytam pažeidimui.

25. Vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, kad joms nuobaudos paskirtos pažeidžiant ultima ratio principą (t. y. nuobaudos paskirtos nepaisant to, kad Bendrovė atleido 14 darbuotojų administratorių), teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju Tarnyba konstatavo Elgesio kodekse įtvirtinto sąžiningumo principo pažeidimą. Faktas, kad Bendrovė priėmė darbuotojus administratorius per se (pats savaime) nesudarė nustatyto Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimo turinio. Atitinkamai ir aplinkybė, kad darbuotojai administratoriai buvo atleisti savaime neturi jokios teisinės reikšmės konstatuotam faktui, kad pareiškėjos nesilaikė sąžiningumo principo. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad Įsakymu paskirtos nuobaudos pažeidžia ultima ratio principą, nes pritaikytos nesant pažeidimo, atmetami kaip nepagrįsti.

26. Įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali paskirti nuobauda ne tik administratoriui, bet ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą. Kad Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčiuose nustatytų reikalavimų pažeidimas pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį sudaro pagrindą skirti nuobaudas ne tik administratoriui, bet ir administratoriaus juridinio asmens vadovui pripažinta ir LVAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021. Byloje nėra paneigtos Tarnybos atlikto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad R. V., įdarbinusi darbuotojus administratorius, kurie iš tikrųjų neadministravo Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procedūrų, suvokė, kad taip nesąžiningai padidino Bendrovės konkurencingumą, dėl ko Bendrovė buvo atrinkta prieš kitus bankroto administratorius bankroto administratorių atrankoje. Įvertinus tai, apeliacinio skundo argumentai, kad Įsakymu neteisėtai paskirta nuobauda Bendrovės vadovei administratorei R. V., atmetami kaip nepagrįsti.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

29. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą šioje byloje, nėra pagrindo tenkinti ir jų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 23 d sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė