2021-07-19 Nr. AB-14676-4-45-3-00205-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3535-575/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00205-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsienietei K. M. U., jos atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui Mecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės K. M. U. (K. M. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės K. M. U. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras teikimu prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę K. M. U. ir jos mažamečius vaikus B. H. S., M. H., D. H., W. H., S. Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad 2021 m. birželio 12 d. iš Lenkijos Respublikos Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnams buvo perduota (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusi K. M. U. su nepilnamečiais vaikais. Aiškinantis minėtos užsienietės teisinę padėtį nustatyta, kad pirmą kartą ji į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. gegužės 21 d. ir buvo sulaikyta, nes neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu (toliau – ir Migracijos departamentas) buvo apgyvendinta VSAT Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras). Šiuo metu Migracijos departamentas nagrinėja užsienietės prieglobsčio prašymą skubos tvarka. Užsienietė su vaikais 2021 m. birželio 11 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje, t. y. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atstovas padarė išvadą, kad užsienietė yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojos pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarkos, ir tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties. Prašė teikimą patenkinti visiškai.

3. Užsienietė paaiškino, kad su sulaikymu nesutinka. Jai Užsieniečių registracijos centre buvo sudarytos blogos sąlygos gyventi, todėl, ieškodama geresnių gyvenimo sąlygų, išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir vyko į Vokietiją. Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturi ir niekada neturėjo. Išvykdama iš Užsieniečių registracijos centro padarė didelę klaidą, prašė jos nesulaikyti.

4. Užsienietės atstovas prašė užsienietės nesulaikyti, nes ji yra prieglobsčio prašytoja, atvykusi su mažamečiais vaikais, kurie yra pripažintini pažeidžiamais asmenimis. Prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 14 d. sprendimu teikimą patenkino – sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietę K. M. U. Užsieniečių registracijos centre, apgyvendinant kartu su ja mažamečius vaikus, kurių vardai iš užsienietės žodžių B. H. S., M. H., D. H., W. H., S. iki 2021 m. rugsėjo 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusi K. M. U. su nepilnamečiais vaikais buvo sulaikyta Lietuvos Respublikoje 2021 m. gegužės 21 d. neteisėtai kirtusi Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, šiuo metu prieglobsčio prašymas yra priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. Migracijos departamento sprendimu užsienietė su vaikais buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. Užsienietė su vaikais 2021 m. birželio 11 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, 2021 m. birželio 11 d. buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje, t. y. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2021 m. birželio 12 d. buvo perduota VSAT pareigūnams. VSAT Varėnos pasienio rinktinės 2021 m. birželio 12 d. sprendimu užsienietė sulaikyta iki 48 val.

7. Teismas nurodė, kad užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas dėl jos prašymo nėra priimtas.

8. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais:

1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę;

2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos;

3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra;

4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį;

5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:

1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę ( atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan. );

2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);

3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;

4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;

5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą;

6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;

7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką;

8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;

9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai;

10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais;

11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos;

12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu;

13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo;

14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę ( valstybes nares ).

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju K. M. U. yra prieglobsčio prašytoja, galutinis prašymas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jos asmenybė nėra nustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kaip nurodo užsieniečio atstovė, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019 ).

10. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

11. Teismas pažymėjo, kad užsienietė Migracijos departamento sprendimu, būdama apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką, išvyko iš Lietuvos, ketino vykti į Vokietiją, nes, kaip paaiškino, Lietuvoje jai buvo sudarytos blogos gyvenimo sąlygos. Taigi, teismas padarė išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms, yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

12. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Sulaikymas gali būti taikomas tik ypatingais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užtikrinti minėtame įstatyme numatytu tikslu. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 115 straipsnis numato alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Duomenų, kad užsienietė gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra, bet, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiai dienai užsienietės asmenybė nėra nustatyta ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jos atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Teismas pažymėjo, kad užsienietei buvo suteikta galimybė gyventi Užsieniečių registracijos centre, bet ji pažeidė apgyvendinimo sąlygas, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Kadangi užsienietei negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, Lietuvos Respublikoje ji savarankiškai gyventi negali, todėl, kaip nurodė teismas, nagrinėjamu atveju sulaikymas nepažeis geriausių vaikų interesų, nes vaikai su motina gyvens kartu, bus aprūpinti maistu, reikiamais atvejais suteikta medicininė ar kitokia pagalba.

III. 13. Užsienietė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti 2021 m. birželio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-1053-617/2021, t. y. apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

14. Užsienietė teigia, kad jos asmens tapatybė yra nustatyta. Paaiškina, kad nors nepateikė paso ir kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau Migracijos departamentas yra priėmęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Taip pat užsienietė yra registruota Užsieniečių registre. Atsižvelgiant į tai, užsienietė daro išvadą, kad jos asmens tapatybė laikoma nustatyta.

15. Paaiškina, kad užsienietė bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Užsienietė yra nurodžiusi priežastis, dėl ko jai reikalingas prieglobstis, todėl yra įvykdžiusi visas pareigas jos prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti.

16. Užsienietė mano, kad yra pagrindas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Be to, užsienietei taikytas sulaikymas yra pati griežčiausia asmens laisvės ribojimo priemonė ir sulaikymo taikyti šiuo atveju nėra būtinumo. Pažymi, kad turi rūpintis nepilnamečiais vaikais, kuriems taip pat turi būti užtikrinamos orios ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Sulaikius užsienietę, nei ji, nei vaikai negalėtų išeiti pasivaikščioti, o tai prieštarautų vaikų interesų atitikimo principui.

17. Vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, užsienietė teigia, kad su vaikais patenka į grupę asmenų, kuriems taikoma padidinta apsauga dėl jų pažeidžiamumo, nes užsienietė yra nepilnamečių mama.

18. Užsienietės teigimu, teismas nemotyvavo poreikio sulaikyti ypatingumo ir specialiųjų sąlygų, kurios būtų tiek reikšmingos ir išimtinės, kad egzistuotų būtinumas sulaikyti užsienietę su dviem mažamečiais vaikais. Vien deklaratyvus normos pacitavimas neatspindi poreikio taikyti užsienietei, ir tuo pačiu jos vaikams, sulaikymą kaip griežčiausią asmens ir judėjimo laisvės ribojimo priemonę.

19. Užsieniečių registracijos centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą.

20. Paaiškina, kad vien tai, jog Migracijos departamentas yra priėmęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, bei yra įvesti / registruoti duomenys Užsieniečių registre, vienareikšmiškai nesuponuoja aplinkybių, kad užsienietės pateikti duomenys yra tikri ir įrodo jos tapatybę. Be to, užsienietė nėra pateikusi jokių dokumentų, kurie padėtų nustatyti jos tapatybę.

21. Užsieniečių registracijos centras nesutinka su tuo, kad prieglobsčio motyvai yra išaiškinti ir užsienietė bendradarbiauja, teikdama apie save informaciją prieglobsčio prašymo procedūrose. Užsienietė, pateikusi prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikyta Lenkijoje. Taigi, yra didelė tikimybė, kad netaikant sulaikymo, užsienietė išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

22. Akcentuoja, kad sulaikymas nepažeistų geriausių vaiko interesų, nes vaikai su motina gyvens kartu, bus aprūpinti maistu, reikiamais atvejais suteikta medicininė ir kita pagalba. Atkreipia dėmesį į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą Nr. (21/26)-6K-1402, kuriuo nustatyta, jog patalpose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams fiziškai, protiškai ir socialiai vystytis, taip pat pasirūpinta tinkamu šildymu, apšvieta, švara, sudarytos sąlygos patiems gamintis maistą. Sulaikymo patalpos atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsienietės K. M. U. ir jos mažamečių vaikų B. H. S., M. H., D. H., W. H., S. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą sulaikyti užsienietę K. M. U. Užsieniečių registracijos centre, apgyvendinant kartu su ja mažamečius vaikus, kurių vardai iš užsienietės žodžių B. H. S., M. H., D. H., W. H., S. iki 2021 m. rugsėjo 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnio nuostatos.

26. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Šio įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir aplinkybė, kad užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsienietė su nepilnamečiais vaikais 2021 m. gegužės 21 d. buvo sulaikyta Lietuvos Respublikoje neteisėtai kirtusi Baltarusijos-Lietuvos valstybės sieną. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. 2021 m. birželio 29 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 12PR-142 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį“, kuriuo nutarta: nesuteikti užsienietei pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo ir nustačius tikrąją asmens tapatybę ir pilietybę bei nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečių išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai nustatyti tikrąją užsienietės tapatybę ir pilietybę bei vykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad galutinis sprendimas dėl užsienietės prašymo nėra priimtas.

28. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu užsienietė su vaikais buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre. Užsienietė su vaikais 2021 m. birželio 11 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje, t. y. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, o 2021 m. birželio 12 d. buvo perduota VSAT pareigūnams. VSAT Varėnos pasienio rinktinės 2021 m. birželio 12 d. sprendimu užsienietė sulaikyta iki 48 val.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsienietė yra keturių mažamečių vaikų motina ir vieno vaiko globėja, kurių jauniausio amžius – (duomenys neskelbtini) metai, o vyriausio – (duomenys neskelbtini) metų, todėl šiuo atveju yra aktuali Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti, kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrųjų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva 2008/115/EB) 3 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamų asmenų, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnį ir Grąžinimo direktyvos 2008/115/EB 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

30. Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose; valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje; sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas (Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 str. 2 d.). Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

31. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. <…> nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.). <…>“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016).

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, jog užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nenustatyta, kad užsienietė šiuo metu nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, todėl jos sulaikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, nes tinkamas vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija užsienietei taiko užsienietės apeliaciniame skunde prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

36. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(Duomenys neskelbtini) pilietės K. M. U. (K. M. U.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti.

Nedelsiant paleisti (duomenys neskelbtini) pilietę K. M. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir kartu su ja apgyvendintus mažamečius vaikus, kurių vardai iš užsienietės žodžių B. H. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. H., gim. (duomenys neskelbtini), D. H., gim. (duomenys neskelbtini), W. H., gim. (duomenys neskelbtini), bei globotinį S., gim. (duomenys neskelbtini), iš sulaikymo.

Apgyvendinti užsienietę K. M. U., jos mažamečius vaikus, kurių vardai iš užsienietės žodžių B. H. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. H., gim. (duomenys neskelbtini), D. H., gim. (duomenys neskelbtini), W. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir globotinį S., gim. (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. rugsėjo 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius